Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2K-71-2010].doc
Bylos nr.: 2K-71/2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Baudžiamoji byla Nr

                                                                                       Baudžiamoji byla Nr. 2K–71/2010

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                             1.2.17.1(S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                                                             2010 m. sausio 12 d.

Vilnius

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Olego Fedosiukio, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. gynėjos advokatės Vitos Neverauskaitės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 29 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lipos 9 d. nutarties.

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu D. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – trisdešimt parų arešto, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – dešimt parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, galutinė subendrinta bausmė D. V. paskirta treji metai laisvės atėmimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartimi nuteistojo D. V. gynėjos advokatės V. Neverauskaitės apeliacinis skundas atmestas.

 

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,

 

n u s t a t ė :

 

D. V. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, siuntė, laikė psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų platinti, šiomis aplinkybėmis: ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo ir laikė 200,74 g psichotropinių medžiagų – psilocybe genties grybų, turinčių psilocibino, pagal užsakymą atsisiųsdamas iš Olandijos, (duomenys neskelbtini), sau kaip pašto siuntą adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lt-07165, Lietuva, ir taip neteisėtai gabendamas jas į Lietuvą iki 2008 m. lapkričio 20 d., 15.00 val., kai Vilniaus teritorinės muitinės Pašto pervežimo centre, Pašto siuntų skyriuje, esančiame Vilniuje, Rodūnios kelias 9, ši siunta su psichotropine medžiaga – psilocybe genties grybais, turinčiais psilocibino, buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų; po to ši siunta buvo perduota į pašto skyrių, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur D. V. atėjo jos atsiimti 2008 m. gruodžio 1 d., apie 18.30 val., ir buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.

Be to, D. V. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, išvengdamas muitinės kontrolės, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno psichotropines medžiagas šiomis aplinkybėmis: išvengdamas muitinės kontrolės, pagal užsakymą atsisiuntė iš Olandijos, (duomenys neskelbtini), sau kaip pašto siuntą 200,74 g psichotropinės medžiagos – psilocybe genties grybų, turinčių psilocibino, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lt 07165, Lietuva, ir taip neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandą iki 2008 m. lapkričio 20 d., 15.00 val., kai Vilniaus teritorinės muitinės Pašto pervežimo centre, Pašto siuntų skyriuje, esančiame Vilniuje, Rodūnios kelias 9, ši pašto siunta su psichotropine medžiaga – psilocybe genties grybais, turinčiais psilocibino, buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų; po to ši siunta buvo perduota į pašto skyrių, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), į kurį D. V. atėjo jos atsiimti 2008 m. gruodžio 1 d., apie 18.30 val., ir buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.

Taip pat D. V. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų platinti, šiomis aplinkybėmis: 2008 m. lapkričio 29 d., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniuje, Lukiškių aikštėje, iš nenustatyto asmens įgijo narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurios bendroji masė 0,039 g ir kurią laikė pas save gyvenamojoje vietoje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kai 2008 m. gruodžio 1 d., apie 19.00 val., kratos metu šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.

Kasaciniu skundu nuteistojo D. V. gynėja advokatė Vita Neverauskaitė prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 29 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartį, D. V. nusikalstamas veikas perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalis, o bylos dalį dėl nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Skunde kasatorė nurodo, kad byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. D. V. nusikalstama veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 199 straipsnio 2 dalį. Kasatorės teigimu, nuteistojo neteisėti veiksmai turi būti kvalifikuojami tik pagal BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalis. D. V. padarytoje veikoje nėra kontrabandos nusikaltimo požymių. Šio nusikaltimo objektyvusis veikos požymis apibūdinamas tik kaip aktyvūs veiksmai ir, nors neteisėtas gabenimas teismų praktikoje suprantamas plečiamai, tačiau nagrinėjamu atveju D. V. veikoje nėra šio nusikaltimo objektyviojo veikos požymio. D. V. draudžiamų medžiagų negabeno, t. y. neatliko jokių veiksmų, reikalingų nusikaltimo dalykui gabenti per Lietuvos Respublikos sieną. Kasatorės manymu, apeliacinės instancijos teismas neteisingai nurodė, kad, nors pats nuteistasis tiesiogiai nedalyvavo pervežant nusikaltimo dalyką per valstybės sieną, tačiau visi jo atlikti veiksmai – internetinės svetainės suradimas, psilocybe genties grybų užsakymas, adreso jų pristatymui nurodymas, apmokėjimas už psichotropinę medžiagą, jos atsisiuntimas iš Olandijos į Lietuvą – atitinka BK 199 straipsnio 2 dalies dispozicijoje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Kasatorė tvirtina, kad ne D. V. gabeno neleistinas medžiagas per Lietuvos Respublikos sieną, ne jis jas supakavo, užrašė adresą ar atliko kitus aktyvius veiksmus. Gynėja pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas asmuo, kuris ir atliko medžiagų siuntimo veiksmus per Lietuvos Respublikos sieną, o kontrabandos objektyvieji požymiai buvo įrodinėjami tik nuteistojo parodymais ir tik jam prisipažinus D. V. buvo nuteistas. Toliau skunde teigiama, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Nei ikiteisminis tyrimas, nei pirmosios instancijos teismas subjektyviojo požymio – tyčios – nenustatinėjo. Tą pripažino ir apeliacinės instancijos teismas. D. V. psilocybe genties grybų užsisakė internetu, per „Skype“, pasiūlius nenustatytam asmeniui. Jis nežinojo, kad negalima siųsti šių medžiagų, todėl veikė neatsargiai, nenumatė dėl to galinčių kilti padarinių. Pagal D. V., interneto svetainėje Lietuva nebuvo nurodyta kaip šalis, į kurią negalima siųsti šių medžiagų. Tokie nuteistojo žodžiai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo patikrinti ir į juos nebuvo atsižvelgta. Be to, nuteistasis negalėjo žinoti apie gabenimo per Lietuvos sieną ypatumus, nes jis ir nesirengė gabenti šių medžiagų. D. V. paaiškino, kad, prisiskaitęs K. Kastaneda romanų, siekė šiomis medžiagomis teigiamų padarinių – proto ir dvasios pakilimo. Nuteistojo tikslas buvo ne draudžiamų medžiagų gabenimas per Lietuvos Respublikos sieną, bet jų turėjimas, t. y. D. V. tyčia neapėmė BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos, o apėmė BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų veikų padarymą. Apibendrindama skundo argumentus, kasatorė teigia, kad D. V. negali būti nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir ši bylos dalis jam turi būti nutraukta.

Atsileipimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo D. V. gynėjos advokatės V. Neverauskaitės kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad kontrabandos dalyko gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną negali būti suprantamas tik kaip fizinis šio dalyko gabenimas per sieną ar kiti fizinio pobūdžio veiksmai (slėptuvės įrengimas, kontrabandos dalyko slėpimas, pakavimas į pašto siuntą). Tokie veiksmai, kaip kontrabandos dalyko užsakymas, apmokėjimas už jį, transporto priemonių kontrabandos dalykui pervežti užsakymas, atitinka objektyviuosius nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 2 dalį, požymius. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pripažino, kad D. V. atlikti veiksmai – internetinės svetainės suradimas, psichotropinės medžiagos – psilocybe genties grybų – užsakymas, adreso jų pristatymui nurodymas, apmokėjimas už psichotropines medžiagas, jos atsisiuntimas paštu iš Olandijos į Lietuvą – atitinka kontrabandos objektyviuosius požymius. Taip pat, prokuroro nuomone, psichotropinių medžiagų siuntimas smulkia pašto siunta, nenurodant gabenamo daikto, turi būti vertinamas kaip kitoks muitinės kontrolės išvengimas ir nagrinėjamu atveju atitinka BK 199 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo būdą. Atsakydamas į kasacinio skundo argumentus dėl kaltės, prokuroras teigia, kad pagal teismų praktiką, nustatant asmens suvokimą, jog įgyjama medžiaga yra psichotropinė, nereikalaujama, kad asmuo žinotų konkrečius teisės aktus, nurodančius, jog ši medžiaga priskiriama psichotropinėms, pakanka, kad kaltininkas bendrais bruožais suvoktų įgyjamos, laikomos ar gabenamos psichotropinės medžiagos savybes. Prokuroro manymu, tai, kad nusikaltimą D. V. padarė tiesiogine tyčia, patvirtina bylos duomenys. Iš nuteistojo parodymų matyti, kad jis pirmą kartą psylocybe genties grybų pavartojo Olandijoje ir žinojo, jog tai psichotropinė medžiaga, kurią legaliai leidžiama vartoti šioje šalyje. Pašto siuntas su minėtais grybais jis yra parsisiuntęs kelis kartus ir vartojo šias psichotropines medžiagas būtent dėl jų poveikio kaip ir marihuaną. Taigi D. V. gerai buvo žinoma, kad psilocybe genties grybai yra psichotropinė medžiaga ir kokios jos savybės.

Nuteistojo D. V. gynėjos advokatės Vitos Neverauskaitės kasacinis skundas netenkintinas.

 

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį

 

Kasaciniu skundu ginčijamas veikos kvalifikavimo klausimas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, teigiant, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, jog nuteistasis D. V. neteisėtai gabeno psichotropines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taip pat tai, kad nenustatyta jo tiesioginė tyčia padaryti šią nusikalstamą veiką.

BK 199 straipsnyje numatytos kontrabandos objektyvusis veikos požymis apibūdinamas kaip neteisėtas daiktų gabenimas per valstybės sieną. Gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sieną. Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas paštu, nešimas pėsčiomis, transportavimas naudojant vamzdynus ir pan.

D. V. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį nuteistas už psichotropinės medžiagos – psilocybe genties grybų, turinčių psilocibino – neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Kaip matyti iš nuosprendžio nustatomosios dalies, uždraustų medžiagų neteisėtas gabenimas per valstybės sieną pasireiškė tuo, kad D. V. pagal užsakymą jas atsisiuntė iš Olandijos kaip pašto siuntą savo gyvenamosios vietos adresu.

Kolegijos vertinimu, nustatyta faktinė aplinkybė – psichotropinių medžiagų atsisiuntimas per Lietuvos Respublikos sieną – atitinka BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą objektyvųjį veikos požymį ir buvo teisingai kvalifikuota kaip neteisėtas gabenimas per valstybės sieną. Tai, kad D. V. pats psichotropinių medžiagų iš Olandijos į Lietuvą neišsiuntė, o visus su tuo susijusius veiksmus atliko kitas asmuo, apie kurį byloje nėra jokių duomenų, nepašalina nuteistojo atsakomybės pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, nes būtent jis atliko tokius veiksmus, be kurių draudžiamų medžiagų gabenimas per valstybės sieną nebūtų įvykęs: surado internetinę svetainę, iš nežinomo asmens užsisakė psilocybe genties grybų, nurodė jų pristatymo adresą, sumokėjo už psichotropinės medžiagas ir taip jas atsisiuntė. Pažymėtina, kad pagal bylos aplinkybes kontrabandos dalykas buvo gabenamas naudojantis pašto įstaigų paslaugomis ir per kitus trečiuosius asmenis, nežinojusius apie D. V. nusikalstamus kėslus, todėl jis pagrįstai pripažintas nusikaltimo vykdytoju. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, jeigu kontrabandos dalyko gabenimas realizuojamas per asmenį ar asmenis, nežinančius apie tokią nusikalstamą veiką, tai asmuo, organizavęs tokį neteisėtą gabenimą, laikomas nusikaltimo vykdytoju.

Taip pat kasaciniame skunde be pagrindo ginčijamas kaltės klausimas. Kontrabandos subjektyvusis veikos požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios turinys pagal BK 199 straipsnio 2 dalį apibrėžiamas taip: kaltininkas supranta, kad per valstybės sieną gabena uždraustus ar ribotos apyvartos daiktus, nepateikdamas jų kontrolei, kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo, ir nori taip veikti.

Nuteistojo D. V. parodymais ir kitais įrodymų šaltiniais (liudytojų parodymais, apžiūros ir daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, specialisto išvada) nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad jis suvokė savo atliktų veiksmų, susijusių su kontrabandos dalyku gabenimu per Lietuvos Respublikos sieną, pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Bylos duomenimis, D. V. prisipažino, kad narkotines ir psichotropines medžiagas vartoja apie dvejus metus. Per šį laikotarpį jis yra užsisakęs maždaug šešis siuntinius su psilocybe genties grybais. Jis žinojo, kad psilocybe genties grybai yra haliucogeninė medžiaga, turinti svaiginamąjį poveikį, ir juos vartodavo nuolat. Pirmą kartą jų paragavo Olandijoje, Amsterdame. Tuomet jų nusipirko parduotuvėje, nes ten nėra jokių draudimų pardavinėti ir įsigyti šių grybų. D. V. buvo žinoma, kad Olandijoje legalizuotas lengvųjų narkotikų vartojimas, o Lietuvoje tai draudžiama, ir būtent Amsterdamo mieste, Olandijoje, internetu jis ieškojo ryšių įsigyti psilocybe genties grybų. Internetu D. V. susirado nepažįstamą asmenį, kuriam siųsdavo pinigus, o šis jam už gautus pinigus nupirkdavo psilocybe genties grybų. Kiekvieną kartą, kai D. V. užsisakydavo pašto siuntą su šiais grybais, pinigus jis siųsdavo skirtingais adresais, paprastai buvo nurodomas pašto dėžutės numeris ar gatvės pavadinimas, o konkrečių pavardžių nenurodoma.

Taigi, nors D. V. parodė, kad interneto svetainėje, kurios adreso jis neprisimena, buvo nuoroda, jog psilocybe genties grybų negalima siųsti į Latviją, Estiją, o Lietuva nebuvo paminėta ir jis nemanė, jog daro kažką nusikalstamo, tačiau prieš tai nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad jis, būdamas normalaus protinio išsivystymo, pagal savo amžių (gimęs 1985 metais), brandą ir gyvenimišką patirtį bendrais bruožuos suvokė, jog daro pavojingą veiką, susijusią su psichotropinių medžiagų gabenimu per Lietuvos Respublikos sieną, ir to norėjo. Pagal teismų praktiką dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis pripažįstama, kad pakanka, jog asmuo bendrais bruožais suvoktų šių medžiagų savybes ir jų kiekius.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

                

n u t a r i a :

 

Atmesti nuteistojo D. V. gynėjos advokatės Vitos Neverauskaitės kasacinį skundą.

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                       Olegas Fedosiukas

                                                                                                                           

 

                                                                                                                           Vladislovas Ranonis

                                                      

 

                                                                                                                 Antanas Klimavičius