Civilinė byla Nr. e2S-1241-413/2020
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01325-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.2.6.10; 3.3.2.3; 3.3.2.4
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-650-985/2020 pagal atsakovo A. B. prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, suinteresuotas asmuo – E. B..
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1973-985/2016 patvirtinta taikos sutartimi, sudaryta tarp ieškovo E. B. ir atsakovo A. B., šalys susitarė, kad atsakovo 10 000 Eur dydžio skola ieškovui bus sumokėta per tris metus, mokant dalimis po 277,78 Eur ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo mokėjimo dieną negrąžintos skolos sumos, kas mėnesį iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 30 dienos.
2. Atsakovas iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. taikos sutartį vykdė, o 2019 m. liepos 9 d. pateikė teismui prašymą atidėti teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymą, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. vykdytinų mokėjimų mokėjimą dėl sunkios ligos ir numatytos operacijos. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. spalio 22 d. nutartimi pareiškėjo prašymą civilinėje byloje Nr. e2VP-5600-374/2019 atmetė.
3. 2019 m. lapkričio 18 d. ieškovui E. B. buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas antstolio kontorai vykdymui.
4. Atsakovas A. B. pakartotinai 2019 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į teismą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo atidėjimo, prašydamas leisti toliau vykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimu nuo 2020 m. lapkričio 24 d.
5. Atsakovo prašymas buvo grindžiamas tuo, kad daugiau nei metus jis sąžiningai vykdė savo įsipareigojimus pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, paskutinį mokėjimą atliko 2018 m. rugpjūčio 9 d., tačiau 2018 metų rudenį pablogėjus sveikatai, jis negalėjo toliau tęsti mokėjimus, kadangi tapo nedarbingas ir visus pinigus skyrė gydymui. Po ilgesnių tyrimų, 2018 m. spalio 26 d. jam nustatytas onkologinis susirgimas – tiesiosios žarnos piktybinis navikas, taikoma chemoterapija, 2019 m. liepos 16 d. atlikta operacija. Nurodė, kad turi mechaniko specialybę, tačiau dirbti pagal specialybę negali dėl ligos, turi mokėti priteistą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams po 200 Eur, jam finansiškai padeda motina. Atsakovui iki 2020 m. lapkričio 24 d. nustatytas 65 proc. netektas darbingumas, todėl būtent iki šios datos jis ir prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą. Teigia, kad iki nurodyto termino jam bus suteiktas visas reikalingas gydymas ir jis galės toliau dirbti ir vykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
6. Suinteresuotas asmuo E. B. prašė pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodė, kad nuo 2016 m. birželio mėn. 13 d. nutarties įsiteisėjimo dienos atsakovas atliko tik 9 mokėjimus per 2016 ir 2017 metus, sumokėdamas ieškovui pinigų sumas, kurios neatitinka taikos sutarties sąlygų. Be to, atsakovas paskutinį mokėjimą atliko 2017 m. spalio mėn., t. y. likus beveik metams iki diagnozuotos onkologinės ligos, ir pateiktame prašyme nenurodė, dėl kokių priežasčių nebuvo vykdomi mokėjimai šiuos metus. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis galės vykdyti savo įsipareigojimus vėliau.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiškėjo A. B. prašymą atmetė.
8. Teismas, įvertinęs viešų registrų duomenis ir byloje esančius įrodymus, nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog dėl pareiškėjo onkologinės ligos yra apribotos jo galimybės dirbti, kad pareiškėjas turi įsipareigojimų ir nepilnamečiams vaikams, tačiau duomenų, kad po 2020 m. lapkričio 24 d. pareiškėjo sveikata ar finansinė padėtis pagerės, į bylą nepateikta. Priešingai, teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad jo sveikata nepagarėjo ir nežino, kada ji pagerės.
9. Teismas pažymėjo, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas pareiškėjo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Iš bylos duomenų teismas sprendė, kad pareiškėjas disponuoja jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, gauna netekto darbingumo išmoką, be to, kaip nurodė, taiso automobilius, yra įmonės vadovas ir akcininkas. Tokiu būdu pareiškėjo turto mastas leidžia daryti išvadą, kad pradėtas vykdymo procesas esmingai nevaržo pareiškėjo finansinės padėties, taip išlaikant tiek kreditoriaus, tiek skolininko interesų pusiausvyrą.
10. Nenustatęs pagrindų, reglamentuojančių sprendimo vykdymo atidėjimą, teismas pareiškėjui išaiškino, kad jis (skolininkas) gali susitarti su kreditoriumi dėl jų sudarytos taikos sutarties sąlygų pakeitimo abipusiu susitarimu (CK 6.983 straipsnio 1 dalis), arba sudaryti taikos sutartį su kreditoriumi vykdymo procese (CPK 595 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu atsakovas A. B. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį, prijungti naujus rašytinius įrodymus, klausimą išspręsti iš esmės ir atidėti teismo sprendimo vykdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo, apeliantas vykdė mokėjimus pagal sutartį, tačiau atsilikinėjo nuo grafiko, kadangi ėmė blogėti sveikata ir 2016 m. balandžio 10 d. jam buvo atlikta pirmoji operacija. Situacija dėl sveikatos vis blogėjo ir tik 2018 m. spalio 26 d. pavyko nustatyti tikrąją ligos priežastį, kad tai yra onkologinė liga. Dėl to buvo atlikta daug įvairių tyrimų, 2019 m. sausio 4 d. pradėtas taikyti chemoterapijos kursas, kuris tęsėsi 5 mėnesius. 2019 m. liepos 18 d. atlikta sudėtinga žarnyno operacija, po to vėl sekė chemoterapijos kursas. Gydymas baigėsi 2019 m. spalio 31 d. Kai pirmą kartą teismui teikė prašymą atidėti nutarties vykdymą, mokėti įmokų nebuvo iš ko, nes jis niekur nedirbo, pajamų neturėjo. Toliau visi teismų sprendimai buvo priimti apeliantui apie juos nežinant, nes tuo metu vyko gydymas ir reabilitacijos.
11.2. Išieškotojas neteisingai nurodo likusią skolos sumą 7444,44 Eur, nes 2018 metais buvo atlikti dar mokėjimai, iš viso 900 Eur. Tikrasis skolos likutis turėtų būti 6444,44 Eur. Apeliantas likusią sumą įsipareigoja grąžinti dalimis iki 2021 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai.
12. Atsiliepimų į atskirąjį skundą ieškovas E. B. prašo skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentais:
12.1. Nors atsakovo atskirasis skundas pateiktus praleidus terminą keturiomis dienomis, atsakovas nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių ir net neprašė šio termino atnaujinti, teismas savo nuožiūra terminą atsakovui atnaujinimo ir skundą priėmė. Todėl apeliacinės instancijos teismui nusprendus, jog terminas atsakovui atnaujintas nepagrįstai, ieškovas prašo atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą.
12.2. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai pripažino, jog dėl atsakovo „(...) onkologinės ligos yra apribotos jo galimybės dirbti, pareiškėjas turi įsipareigojimų ir nepilnamečiams vaikams, tačiau duomenų, kad po 2020 m. lapkričio 24 d., pareiškėjo sveikata ar finansinė padėtis pagerės, nepateikta, priešingai teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad jo sveikata nepagarėjo, o dėl finansinės padėties pagerėjimo nurodė, nežinantis. Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas pareiškėjo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas disponuoja jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, gauna netekto darbingumo išmoką, be to nurodė, kad taiso automobilius, yra įmonės vadovas ir akcininkas, taigi pareiškėjo turto mastas leidžia daryti išvadą, kad pradėtas vykdymo procesas esmingai nevaržo pareiškėjo finansinės padėties, taip išlaikant tiek kreditoriaus, tiek ir skolininko interesų pusiausvyrą“. Todėl atsakovui nenurodžius jokių nutartyje išdėstytų motyvų neteisėtumą ar nepagrįstumą pagrindžiančių argumentų, ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti kaip visiškai nepagrįstą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo
13. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus, kurie, anot jo, patvirtina skundo argumentus, todėl prašo prijungti juos prie bylos.
14. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
15. Pažymėtina, kad ieškovas su pateiktais įrodymais yra susipažinęs, prieštaravimų dėl jų prijungimo nepareiškė, todėl teismas sprendžia, kad naujų įrodymų pateikimas ir jų prijungimas prie bylos šalių teisių nepažeis, bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas, todėl jie priimtini (CPK 314 straipsnis).
Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo
16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
17. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas atidėti teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, vykdymą po 2020 m. lapkričio 24 d., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Suinteresuotas asmuo E. B. prašo atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą, nes apeliantas jį pateikė praleidęs terminą ir nenurodė jokių priežasčių, dėl ko terminas buvo praleistas.
Dėl praleisto termino atskirajam skundui paduoti
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiama 2020 m. gegužės 28 d. nutartis priimta bylą išnagrinėjus 2020 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir atidėjus procesinio dokumento priėmimą bei paskelbimą. Vadovaujantis CPK 335 straipsnio 1 dalimi atskirasis skundas dėl tokios nutarties turėjo būti paduotas per 7 dienas nuo jos priėmimo dienas, šiuo atveju iki 2020 m. birželio 4 d. įskaitytinai. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apelianto atskirasis skundas pirmosios instancijos teismui pateiktas 2020 m. birželio 8 d., t. y. praleidus įstatymu nustatytą terminą trimis dienomis.
20. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tačiau nenurodė, ar skundas gali būti paduotas nuo nutarties priėmimo dienos, ar nuo jos įteikimo pareiškėjui dienos. Dėl šios priežasties apeliantas galėjo suklysti. Pareiškėjui skundžiama nutartis išsiųsta 2020 m. gegužės 28 d. paštu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Iš LITEKO sistemos nematyti, kada ji jam buvo įteikta, tačiau galima tokia situacija, jog pareiškėjas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, pagrįstai galėjo manyti, kad atskirąjį skundą gali paduoti per 7 dienas nuo teismo nutarties įteikimo dienos, todėl pateikdamas teismui atskirąjį skundą 2020 m. birželio 8 d. ir neprašė atnaujinti termino jam paduoti.
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad terminas atskirajam skundui paduoti praleistas nežymiai, juo labiau dvi iš trijų praleistų termino dienų buvo savaitgalio dienos, taip pat į asmens teisę tikėtis, kad byla būtų peržiūrėta apeliacine tvarka aukštesnės instancijos teismo, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino terminą atskirajam skundui paduoti, todėl suinteresuoto asmens prašymas palikti atskirąjį skundą nenagrinėtą atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl atskirojo skundo esmės
22. Apelianto teigimu, išieškotojas yra nurodęs ne tokią sumą, nes tikroji apelianto skola šiai dienai siekia 6444,44 Eur.
23. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismui 2016 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtinus šalių pasirašytą taikos sutartį, apeliantas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2017 m. spalio 11 d., nors ir nereguliariai, bet savo įsipareigojimus ieškovui vykdė ir iki 2017 m. spalio 11 d. grąžino 2655,56 Eur. Kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantas per AB „Lietuvos paštas“ į ieškovo banko sąskaitą 2018 m. sausio 2 d., kovo 22 d. ir rugpjūčio 9 d. išsiuntė po 300 Eur, iš viso 900 Eur. Iš antstolės S. Ž. 2019 m. lapkričio 21 d. patvarkymo matyti, kad vykdomasis raštas išduotas 7344,44 Eur sumai. Esant nesutapimams dėl sumokėtų pinigų sumų, pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė apelianto dėmesį, kad vykdymo procese, bendradarbiaudamas su antstoliu, skolininkas galės pateikti papildomus dokumentus, susijusius su skolos mokėjimu.
24. Apeliantas skunde nurodo, kad šiuo metu negali vykdyti teismo patvirtintos taikos sutarties dėl sunkios sveikatos būklės, nes vyksta gydymas, jis negauna jokių pajamų, tačiau po 2020 m. lapkričio 24 d., kai bus baigtas gydymas, jis įsipareigoja įvykdyti taikos sutartį ir sumokėti ieškovui skolą iki 2021 m. gruodžio 31 d.
25. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pagal bendrąją taisyklę teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats (CPK 281 straipsnis). Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl turi būti vykdomas. Dalyvaujantys byloje asmenys turi tam tikras procesines teises tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ir teismo sprendimo vykdymo procese. Tačiau CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą.
26. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
27. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ginčo, jog apeliantas serga onkologine liga, kad jo sveikata pradėjo blogėti nuo 2016 m. pavasario, kada pirmą kartą buvo operuotas, vėliau, diagnozavus onkologinį susirgimą, antrą kartą operuotas, taikytos chemoterapijos.
28. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo A. B. turtinę padėtį, iš viešų registrų ir byloje esančių duomenų nustatė, kad apeliantas nuosavybės teise valdo žemės sklypą su pastatais, esančius Lazdijų g. 18, Marijampolės m., tačiau jie yra areštuoti antstolių jų vykdomose vykdomosiose bylose; bei asmeninės nuosavybės teise dalį žemės sklypo su dalimi pastato, esančius Baraginės g. 5, Patašinės k., Marijampolės sav.
29. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, pareiškėjui priklauso savos gamybos transporto priemonė – automobilio priekaba, registracijos Nr. ES115, kurios dalyvavimas eisme draudžiamas.
30. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, pareiškėjas turi draudėjo statusą nuo 2010 m. balandžio 15 d. (asmuo, kuris verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą: kitas); nuo 2019 m. lapkričio 25 d. draudėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, draudimo laikotarpis iki 2020 m. lapkričio 24 d. Jo gaunamos pajamos šiuo metu per mėnesį vidutiniškai siekia apie 250 Eur.
31. Be to, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo vardu registruota įmonė UAB „Art500“, apeliantas yra jos vadovas ir akcininkas nuo 2012 m. birželio 27 d., įmonė pagal viešus duomenis yra veikianti. Paminėtam kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu dėl COVID-19 viruso Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas, kuris truko nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. Nors apeliantas yra UAB „Art500“ vadovas, tačiau teismas nesiaiškino, ar įmonė nepriklauso juridinių asmenų grupei, kuriems be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19. Viešai žinoma, kad pasibaigus karantinui, įmonės tik po truputį grįžta į normalias vėžes, įprastas darbo sąlygas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad įmonė yra veikianti, dar neįrodo, jog ji nesusidūrė su finansiniais sunkumais, kad apeliantas gavo pajamas, o jeigu gavo – tai kokio dydžio jos buvo.
32. Bylos duomenimis taipogi nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4200-570/2018, buvo nutraukta apelianto ir jo sutuoktinės A. B. santuoka. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė, kad pareiškėjas nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį mokės po 200 Eur. Be to, 2018 m. lapkričio 30 d. buvo išduotas vykdomasis raštas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-2924-301/2017 pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės E. P. ir pareiškėjo A. B., dėl teiktino materialinio išlaikymo dydžio nepilnametei dukteriai pakeitimo (civilinės bylos Nr. 2SP-7658-802/2018). Antstolių informacinės sistemos duomenimis, apelianto atžvilgiu yra užvesta keletas bylų, kuriose iš A. B. yra vykdomi skolų išieškojimai.
33. Taigi, aptarti duomenys patvirtina, jog šiuo metu apelianto turtinė padėtis yra pakankamai sudėtinga, dėl diagnozuoto susirgimo ir ilgalaikio gydymo jo pajamos yra ženkliai sumažėjusios, atsakovas turi finansinių įsipareigojimų tiek savo nepilnamečiams vaikams, tiek ir kitiems kreditoriams.
34. Šios nutarties 26 punkte, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, pažymėta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju ieškovo (kreditoriaus) E. B. turtinės padėties pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino, jokių įrodymų apie jo turtinę padėtį į bylą nebuvo pateikta. Todėl teismo išvada, kad atmetus atsakovo prašymą bus išlaikyta išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
35. Kadangi pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo A. B. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, iš esmė vertino tik apelianto turtinę padėtį, tačiau nesivadovavo teismų praktika analogiškose bylose ir visiškai nevertino išieškotojo E. B. turtinės padėties, konstatuotina, kad dėl minėto trūkumo nebuvo iki galo atskleista ir bylos esmė.
36. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas negali spręsti dėl tų aplinkybių, kurių nenagrinėjo ir nesprendė pirmosios instancijos teismas. Apeliacijos dalyku tokiu būdu taptų naujų įrodymų rinkimas ir jų vertinimas, kurių netyrė ir nevertino pirmosios instancijos teismas, kas prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms dėl apeliacijos paskirties ir apeliacinės instancijos teismo procesinių galių. Todėl, vadovaudamasis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą teismo nutartį ir perduoda bylą minėto klausimo sprendimui pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 3 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Gintautas Koriaginas