Baudžiamoji byla Nr. 1-628-523/2018

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59537-2018-3

                                                                                       Procesinio dokumento kategorijos:

(S)

                                                                                       1.2.4.6.1.; 2.3.6.4.5

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 10 d.

Jurbarkas

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Arūnas Bacevičius,

sekretoriaujant Irenai Kostkuvienei, Ernestai Sakalauskienei

dalyvaujant prokurorui Valentinui Jakščiui,

kaltinamajam R. S.,

nukentėjusiajam R. S., jo atstovui advokatui Donatui Ramanauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2016-06-03 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį, skirta 45 parų arešto bausmė, 2) 2017-03-08 Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal BK 232 straipsnį, skirta 60 parų arešto bausmė, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

R. S. 2017 m. lapkričio 14 d., apie 15.22 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia ranka sudavė R. S. į veidą, dėl ko šis nugriuvo ant žemės, ir nugriuvusiam spyrė į galvos sritį, mažiausiai keturiais smūgiais padarė poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, vokų kampuose, skruoste, viršutinėje lūpoje, lūpų kairiame kampe, žande, kairėje plaštakoje, viršutinės lūpos, nosies sumušimą su poodine kraujosruva, muštinę viršutinės lūpos žaizdą, tuo padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. S. pripažino savo kaltę. Jis paaiškino, kad R. S. jam paskambino. Tuo metu R. S. pamatė pirmą kartą. Butas priklauso jo žmonai. Paprašė, kad R. S. bute atliktų lubų remontą. Atvykęs, pamatė, kad lubų remontas atliktas nekokybiškai. Jam paskambino R. S. ir pasakė, kad laukia prie buto durų. Nuvažiavus kilo ginčas. Jis klausė R. S., kodėl jis nesutvarkė lubų, pinigai buvo pervesti. R. S. buvo išgėręs, kabinėjosi. Jis supyko, trenkė jam smūgį, jie susistumdė. R. S. stovėjo ant žemės, juodu stumdėsi ir abu nugriuvo. Pirmą smūgį sudavė, kai juodu buvo susikabinę, paskui R. S. nugriuvo, o jis užgriuvo ant jo. Kelis smūgius sudavė R. S., tiksliai neprisimena, buvo trys ar keturi smūgiai. Įspyrė gulinčiam R. S., nes buvo susinervinęs dėl blogai atliktų darbų, kurie buvo apmokėti. Neprisimena, į kurią vietą spyrė. Visiškai pripažįsta atlikęs visus kaltinime nurodytus veiksmus. Buvo blaivus. Su civiliniais ieškiniais sutinka, tačiau mano, kad reikalaujamas neturtinės žalos dydis yra per didelis.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. S. paaiškino, kad L. S. pasamdė jį atlikti buto remontą. Pasiruošė buto dažymo darbams. Remonto darbus matė L. S. mama, sakė, kad viskas yra gerai ir tada L. S. iš Vokietijos jam pervedė pinigus. Po kiek laiko jam paskambino, neprisimena, ar L. S., ar R. S., kad nepadaryti darbai, reikia pasiaiškinti. Tuo metu jis dirbo netoli esančiame kitame bute, todėl, paskambinus, greitai atėjo. R. S. buvo susinervinęs, pradėjo šūkauti dėl medžiagų. Nieko nesuprato apie medžiagas, sakė, jog čia viskas yra sugadinta ir jis pats pirks medžiagas ir remontuos. Juodu ginčijosi, R. S. blaškėsi. Pasakė R. S., kad jis dirba ir neturi laiko, tegul išsiaiškina su žmona ir ruošėsi išeiti. Tada gavo smūgį į akį ir nuo smūgio parvirto. Smūgiai buvo trys ar keturi. Jam pradėjo bėgti kraujas. Išeiti iš buto nebuvo galimybės, nes bute, prie durų, buvo šuo. R. S. klausė, ar šis viską suprato, kad rytojaus dieną turi ateiti dirbti ir viską sutvarkyti. Į butą atėjo R. S. draugas, šis nieko nesakė tik pasižiūrėjo. Visi išėjo iš buto. Jis pasakė R. S., kad viską suprato. Išėjus iš buto, jis paskambino telefono Nr. 112. Atvažiavo greitoji pagalba, pasakė, kad žaizdą reikės siūti. Vėliau atvažiavo ir policija. Jam siuvo lūpą, buvo įskelta nosis, ilgai negijo nosis ir žandas. Nors nebuvo fiksuota, bet, pradėjus dirbti, tirpo rankos, dabar tirpimas praėjęs. Negalėjo dirbti apie mėnesį – buvo mėlynės, ant susiūtos lūpos buvo uždėtas pleistras, negalėjo toks eiti pas žmones. Dirba pagal patentą, metinėje deklaracijoje nurodytos 7 000 EUR pajamos, mėnesį nedirbo, tai vidutiniškai gaunasi 500-600 EUR. Mokesčiai mokami į priekį. Už tą mėnesį, kai nedirbo, mokesčius buvo sumokėjęs. Biuletenio niekas nemoka. Tai yra jo verslas, iš to gyvena jo šeima. Šiaip buvo labai nesmagu, nes tapo žinoma apie šį įvykį, jo klausinėjo. Buvo paskleista, kad jis apgaudinėja klientus, vagia medžiagas. Iki tol jį rekomenduodavo (duomenys neskelbtini) direktorius, nes buvo palikęs savo vizitinę kortelę, tačiau po to jau jo neberekomenduoja. Du mėnesius jis išvis nepirko patento. Po šio įvykio jo pajamos sumažėjo trečdaliu.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos.

Nustatyta, kad R. S. pareiškimo pagrindu 2017-11-14 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1-2, 5). Apžiūrėta įvykio vieta, ant grindų matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo (1 t., b. l. 14-16).

R. S. buvo nustatyta kiauryminė viršutinės lūpos žaizda, atliktas pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas (1 t., b. l. 19). Specialisto išvadoje konstatuota, kad R. S. padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, vokų kampuose, skruoste, viršutinėje lūpoje, lūpų kairiame kampe, žande, kairėje plaštakoje, viršutinės lūpos, nosies sumušimas su poodine kraujosruva, muštinė viršutinės lūpos žaizda. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja ir pan., mažiausiai keturių smūgių pasėkoje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Įvertinus padarytų sužalojimų lokalizaciją bei pobūdį, galima teigti, kad sužalojimai nebūdingi griuvimui, kritimui ir kontaktavimui su kokiu nors paviršiumi, šiuo atveju, betoninėmis grindinėmis, sužalojimai būdingi smūgių sudavimui (1 t., b. l. 23, 56-58).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. B. paaiškino, kad 2017-11-14 su savo pažįstamu R. S. atvyko į šio sutuoktinės L. S. butą. Apžiūrėję butą, abu nutarė važiuoti pirkti statybinių medžiagų. Važiuojant, R. S. paskambino meistras, kuris turėjo bute atlikti tam tikrus darbus. Jie grįžo atgal į butą, nes meistras pasakė, kad ateina. Grįžus, jis liko lauke, o R. S. su meistru nuėjo į butą. Po kurio laiko jis taip pat nuėjo į butą ir rado juos besikalbančius. R. S. priekaištavo meistrui, kad šis blogai atliko savo darbą. Girdėjo, kad meistras pasakė, jog lubos yra kreivos. R. S. atsakė parodyti kur. Tada meistras pasistatė taburetę, pasiėmė ilgą pagalį. Suprato, kad meistras rodys lubų nelygumus. Tada jis išėjo į lauką. Grįžęs po kelių minučių, pamatė, kad meistrui kraujuoja iš smakro. Tada R. S. atnešė jam medžiagos gabalą, kad nusivalytų kraują ir jie toliau tarpusavyje kalbėjo apie tolimesnius darbus. Jis vėl išėjo į lauką. Netrukus pamatė, kad iš buto ateina R. S. su meistru (1 t., b. l. 50-51).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai A. S. ir D. R. nurodė, kad 2017-11-14, gavę iškvietimą, nuvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę prie namo Nr. 22. Ant šaligatvio buvo rastas R. S., kurio veidas buvo ištinęs, paakiuose matėsi mušimo žymės, po apatine lūpa matėsi kiauryminė žaizda, viršutiniai drabužiai kruvini. Jis paaiškino, jog bute, kuriame atliko remonto darbus, jį sumušė užsakovės sutuoktinis R. S.. Bute dar buvo šuo ir vyriškio draugas, kurio jis nepažįsta. Po sumušimo R. S. pabėgo iš buto ir kvietėsi pagalbą. Jis matė, kaip jį sumušęs asmuo taip pat išvažiavo iš buto. Įėję į butą, kadangi R. S. turėjo raktus, pamatė ant betoninių grindų daug raudonų dėmių, panašių į kraujo dėmes, kurios, matėsi buvo šviežios, nenudžiūvusios. Raudonos dėmės matėsi kambario viduryje, tačiau ne vienoje vietoje. Plote, kur buvo raudonos dėmės, taburetės ar kitokios kėdės nebuvo. R. S. aiškino, kad konfliktas su R. S. kilo dėl jo manymu blogai atliktų remonto darbų ir R. S., būdamas stipriai susinervinęs, priėjęs, trenkė jam kumščiu į veidą. Nukritus ant žemės, rankomis dengėsi galvą, norėdamas išvengti smūgių, nes R. S. kojomis spardė galvos sritį. Šiek tiek apsiraminęs, R. S. pradėjo R. S. sakyti, kad šis sakytų visiems, jog pats, remontuodamas, nugriuvo nuo kėdės ir susižalojo. Atvykusi greitoji pagalba nuvežė R. S. į ligoninės priėmimo skyrių (1 t., b. l. 62-63, 76-77).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. paaiškino, kad 2017-11-14 gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), kur savininkas, atvykęs į remontuojamą butą, pastebėjo pavogtas įvairias statybines ir remontui skirtas medžiagas. Įtarė, jog butą apvogė meistras. Atvykus, juos pasitiko R. S., kuris buvo su draugu. Bute taip pat buvo didelis kovinis šuo. Bute ant grindų matėsi raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. Paklausus iš kur tos dėmės, šis paaiškino, kad prieš tai čia dirbantis meistras krito nuo kėdės ir susitrenkė galvą (1 t., b. l. 69-70).

Kaltinamojo R. S. veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Jo veika pasireiškė kaip mušimas – smūgis ranka ir spyriai koja. Nukentėjusysis nurodė, o kaltinamasis visiškai pripažino, kad buvo ranka suduota nukentėjusiajam į veidą, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant žemės. Po to, kaltinamasis spyrė gulinčiam nukentėjusiajam mažiausiai keturis smūgius į galvos sritį. Remiantis specialisto išvada, konstatuotinas veikos sudėtyje numatytų pavojingų padarinių atsiradimo faktas dėl kaltinamojo veikos, t. y. nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas - padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, vokų kampuose, skruoste, viršutinėje lūpoje, lūpų kairiame kampe, žande, kairėje plaštakoje, viršutinės lūpos, nosies sumušimas su poodine kraujosruva, muštinė viršutinės lūpos žaizda. Pagal sužalojimų pobūdį specialistas nustatė, kad sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja ir pan., mažiausiai keturių smūgių pasėkoje, sužalojimai būdingi smūgių sudavimui, tai patvirtina esant tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiojo sužalojimų.

Kaltinamasis nurodė supykęs dėl nekokybiškai atliktų remonto darbų. Tai sudaro pagrindą vertinti, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – jis sąmoningai mušė nukentėjusįjį, suprato, kad tokiais veiksmais žaloja R. S. sveikatą. Smūgių pakartotinumas rodo kaltinamojo norą veikti nusikalstamai ir vienaip ar kitaip sąlygoti nukentėjusiojo sveikatą.

Surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina kaltinamojo veiksmuose esant BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamajam pareiškus, kad pripažįsta kaltę dėl nusikalstamos veikos, davus parodymus, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 2 dalis).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta alternatyvių sankcijų skyrimo galimybė (viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų). Skiriant bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus veiksnius: R. S. padaryta veika priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad R. S. visiškai pripažino padaręs veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinama R. S. asmenybė (asmuo linkęs daryti teisės pažeidimus, teistas, turi neišnykusį teistumą už dvi nusikalstamas veikas (1 t., b. l. 118-126), per vienerius metus devynis kartus baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 127-135)), nusikalstama veika padaryta turtinė ir neturtinė žala. R. S. savo nusikalstama veika padarė civiliniams ieškovams materialinę žalą, be to, nėra sumokėjęs anksčiau skirtų nuobaudų, t. y. turi piniginių įsipareigojimų, kuriuos vykdyti gali tik realiai neapribojus laisvės. Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad bausmės paskirtis bus labiausiai įgyvendinta skiriant laisvės apribojimo bausmę.

Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į nusikalstamų veiksmų intensyvumą, smūgių lokalizaciją, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, įvykio aplinkybes ir R. S. skiriamas laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams. Kadangi buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, bausmės dydis sumažinamas vienu trečdaliu (4 mėnesiais) ir skiriama galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams (BK 641 straipsnis). R. S. skiriamas įpareigojimas – per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam R. S. ir Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

R. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-11-14, 18.00 val. iki 2017-11-14, 19.18 val. (1 t., b. l. 112). Šis laikas skaičiuojamas kaip 1 (viena) diena ir prilyginamas 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Dėl žalos atlyginimo.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 34,59 EUR turtinę žalą, padarytą PSDF biudžetui (1 t., b. l. 39-41). Nukentėjusysis R. S. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 636,00 EUR dydžio turtinę žalą, 2 000,00 EUR dydžio neturtinę žalą ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 60-63).

R. S. sužalojus R. S., šiam buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba VšĮ Jurbarko ligoninėje, kur buvo susiūta prakirsta lūpa, šios paslaugos įvertintos 34,59 EUR ir buvo apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Kadangi R. S. buvo sužalotas dėl nusikalstamų R. S. veiksmų, už R. S. suteiktas medicinos paslaugas sumokėtos lėšos pripažintinos Valstybės ligonių kasos patirta turtine žala. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Konstatavus, kad R. S. sužalojo R. S., Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkinamas visiškai ir iš R. S. Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisiama 34,59 EUR dydžio turtinė žala.

R. S. patirtą turtinę žalą sudaro 636,00 EUR dydžio negautos pajamos. Nukentėjusysis nurodė dirbantis pagal verslo liudijimą, dėl sužalojimų vieną mėnesį negalėjo dirbti. Negautas pajamas apskaičiavo pagal praeitų metų deklaruotas pajamas, apskaičiavus vidutinį per mėnesį uždirbamų lėšų dydį (2 t., b. l. 64-67). R. S. nurodė ir įvykio dieną dirbęs (remontavęs butą), dėl įvykio negalėjęs baigti šio darbo. Bent 636,00 EUR pajamas per mėnesį nukentėjusysis galėjo gauti esant normaliai veiklai, šios pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, jos yra realios, o ne tikėtinos. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Pripažinus R. S. kaltu dėl R. S. sveikatos sutrikdymo, iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistina 636,00 EUR dydžio turtinė žala.

R. S. taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti neturtinę žalą, kurią įvertino 2 000,00 EUR suma ir nurodė, kad ji pasireiškė tuo, jog jis patyrė ilgalaikį, didelį fizinį skausmą, buvo priverstas vartoti vaistus, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nerimą dėl ateities, sužalotas veidas sukėlė nepatogumų bendraujant su artimaisiais, draugais, klientais, jaučia nesaugumo jausmą, tapo uždaresnis, pablogėjo jo kaip butų remonto paslaugas teikiančio asmens reputacija.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

R. S. savo veiksmais pažeidė vieną iš svarbiausių vertybių – žmogaus sveikatą, be to, smūgiai buvo suduoti į gyvybiškai pavojingą sritį - galvą. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad buvo stipriai sužalotas nukentėjusiojo veidas – veidas sutinęs, susiūta viršutinė lūpa, abiejuose paakiuose matomos mėlynės, patinimai (2 t., b. l. 68-69). Neabejotina, kad R. S. patyrė fizinį skausmą, žaizda buvo siūta, tačiau nėra duomenų apie galimas ilgalaikes tokio sužalojimo fizines pasekmes. Teismas taip pat pripažįsta, kad dėl šio įvykio nukentėjusysis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus. Kadangi veidas yra labiausiai matoma žmogaus kūno vieta, dėl tokių sužalojimų buvo kuriam laikui apribotos nukentėjusiojo bendravimo galimybės, kas, be fizinių sužalojimų, taip pat neleido nukentėjusiajam dirbti. Nukentėjusiojo deklaratyvūs teiginiai, kad pablogėjo jo dalykinė reputacija nėra įrodyti jokiais objektyviais duomenimis, todėl jais nesiremiama vertinant neturtinės žalos dydį. Nėra faktinio pagrindo sieti to, kad nukentėjusiojo nerekomenduoja vienos įmonės vadovas ar to, kad jo pajamos po įvykio sumažėjo maždaug trečdaliu, būtent su šiuo įvykiu. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala. Įvertinus aptartas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo principais, R. S. patirta neturtinė žala vertinama 1 400,00 EUR ir priteisiama iš R. S..

Dėl kitų proceso klausimų.

Nukentėjusiajam bylos nagrinėjimo metu atstovavo jo pasirinktas advokatas. Už jo paslaugas R. S. sumokėjo 500,00 EUR. Pripažinus R. S. kaltu, nukentėjusiojo patirtos atstovavimo išlaidos priteistinos iš R. S. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti R. S. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 t., b. l. 114-115).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską, kuriame įrašytas Bendrojo pagalbos centro įrašas, palikti baudžiamojoje byloje.

Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu (4 mėnesiais) ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam R. S. ir Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos padarytą turtinę žalą.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-11-14, 18.00 val. iki 2017-11-14, 19.18 val., t. y. 1 (vieną) dieną, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Iš R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 34,59 (trisdešimt keturių eurų 59 ct) EUR turtinę žalą Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, naudai. Žala turi būti sumokėta į PSDF biudžeto sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“ AB bankas.

Iš R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 636,00 (šešių šimtų trisdešimt šešių eurų) EUR turtinę žalą, 1 400,00 (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) EUR neturtinę žalą, 500,00 (penkių šimtų eurų) EUR išlaidas advokato pagalbai apmokėti R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti R. S. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską, kuriame įrašytas Bendrojo pagalbos centro įrašas, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.

Teisėjas                                                                                                                                Arūnas Bacevičius