Civilinė byla Nr. e2-967-1120/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01012-2022-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą ieškovų K. N. (K. N.) ir E. O. (E. O.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovų K. N. (K. N.) ir E. O. (E. O.) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Geryčių namai“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai K. N. ir E. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geryčių namai“ 57 826,40 Eur sumą, 51 750 Eur baudą, 2 385,86 Eur palūkanas, 423,50 Eur nuostolius, patirtus siekiant ginčą išspręsti ne teismo tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad su atsakove sudarė Preliminariąją buto su garažo dalimi pirkimo – pardavimo (rezervavimo) sutartį Nr. ML55-NT.P-02 su 2022 m. kovo 8 d. Papildomu susitarimu (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovai pirkti apie 96 kv. m gyvenamosios paskirties patalpas/butą ir apie 57 kv. m garažą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat apie 3000/6000 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 2900/5800 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), už bendrą 346 203 Eur kainą. Sutartimi atsakovė taip pat įsipareigojo atlikti papildomus darbus objekte su ieškovų įsigytomis medžiagomis. Remiantis Sutartimi, atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 31 d. pateikti ieškovams dvibučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotą statybos baigtumą ne mažiau kaip 80 proc., o ne vėliau kaip iki 2022 m. liepos 30 d. ne mažiau kaip 100 proc. statybos baigtumą.
3. Kadangi atsakovė laiku neįregistravo dvibučio gyvenamojo namo 81 proc. baigtumo bei laiku, t. y. iki 2022 m. liepos 30 d., neįregistravo 100 proc. baigtumo, ieškovai, įvertinę statybų stadiją, 2022 m. liepos 21 d. pranešimu vienašališkai nuo 2022 m. liepos 30 d. nutraukė Sutartį ir reikalauja grąžinti atsakovei pagal Sutartį sumokėtas sumas, kuriomis finansuotos nekilnojamojo turto statybos, baudą už Sutarties pažeidimą, palūkanas ir kitus nuostolius.
4. Ieškiniu ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, jo nesant ar nepakankant, atsakovės pinigines lėšas, turtines teises bei vertybinius popierius ieškinio sumai (112 385,76 Eur), uždraudžiant atsakovei šiuo turtu disponuoti, atsakovės turto suradimą bei aprašymą pavesti ieškovų pasirinktam antstoliui.
5. Ieškovai nurodė, kad atsakovė įsteigta 2021 m. birželio 23 d., minimalus įstatinis kapitalas – 2 500 Eur, atsakovės direktorius D. T. Atsakovės vienintelė akcininkė UAB „Consolus Group“, vadovaujama to paties D. T., kurios akcininkai yra D. T. ir J. B., valdantys po 50 proc. akciju?. Tie patys du fiziniai asmenys, t. y. D. T. ir J. B. yra vieninteliai akcininkai kitos susijusios i?mone?s UAB „Consolus“, kuri prisistato kaip projekto (duomenys neskelbtini) vystytoja. Ieškovų teigimu, atsakovė yra įsteigta konkrečiam projektui vystyti. Jos akcininkai sukūrė schemą kaip išvengti galimų rizikų, susijusių su prievolių vykdymu klientų atžvilgiu – atsakovė atsakytų tik savo turtu ir tik po to, kai atsiskaitytų su hipotekos kreditoriais. Toks projektas, ieškovų nuomone, yra nesąžiningas jų atžvilgiu.
6. Ieškovai taip pat nurodė, kad atsakovė vykdo projektą skolintomis lėšomis ir jos turtinė padėtis nėra gera. UAB „Geryčių namai“ nedirba nei vienas darbuotojas, UAB „Consolus Group“ nedirba nei vienas darbuotojas. Atsakovei UAB „Geryčių namai“ nuosavybės teise priklauso abu statomi butai, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat po jais esantis žemės sklypas, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), trys žemės sklypai (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra naujai įsteigta bendrovė, turinti minimalų įstatinį kapitalą. Atsakovė, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, neteikia valstybės įmonei Registrų centrui finansinių ataskaitų, todėl nėra galimybės įvertinti jos gaunamo pelno, kreditorinių įsipareigojimų. UAB „Consolus“ įsipareigojimai Valstybiniam socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) sudaro daugiau nei 4 500 Eur.
7. Atsakovės nesąžiningumą taip pat pagrindžia tai, kad ji ėmėsi veiksmų perleisti turtą, didele dalimi sukurtą panaudojus ieškovų lėšas, iš kurio galėtų būti patenkinti ieškovų reikalavimai. Pardavus butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė galės lėšas panaudoti atsiskaitant su kitais kreditoriais, o pelną pasiims įmonės akcininkas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atmetė ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
9. Teismas sprendė, kad ieškovai preliminariai pagrindė ieškinį, dėl to pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga egzistuoja.
10. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovės turtinė padėtis prasta. Teismas nurodė, kad nors atsakovė yra neseniai (2021 m. birželio 23 d.) įsteigta bendrovė, tačiau, priešingai nei nurodė ieškovai, iš valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazės matyti, kad atsakovė nepriskiriama prie juridinių asmenų, kurie ilgiau nei 12 mėnesių nėra pateikę Registro tvarkytojui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų. Iš viešai prieinamų valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad nei atsakovė, nei ieškovų nurodyta atsakovės akcininkė UAB „Consolus“ neturi įsiskolinimų VSDFV. Kaip nurodė ieškovai, atsakovė turi turto – jai nuosavybės teise priklauso abu statomi butai, esantys (duomenys neskelbtini), po jais esantis žemės sklypas, taip pat žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), trys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), kurie nėra areštuoti ar kitaip suvaržyti.
11. Teismas sprendė, kad ieškovų argumentai dėl atsakovės nesąžiningumo susiję su bylos nagrinėjimo iš esmės dalyku. Ieškovų nurodytos aplinkybės turės būti tiriamos ir vertinamos išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne sprendžiant procesinio pobūdžio klausimą šioje bylos stadijoje. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovės veikla yra susijusi su nekilnojamojo turto statyba ir pardavimu, todėl ieškovų nurodoma aplinkybė, kad atsakovė skelbia parduodanti ieškovų atsisakytą pirkti butą, teismo vertinimu, taip pat nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo.
12. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo argumentai
13. Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės –- taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar nepakankant, atsakovės pinigines lėšas, turtines teises bei vertybinius popierius ieškinio sumai (112 385,76 Eur), uždraudžiant atsakovei šiuo turtu disponuoti, arba areštuoti atsakovės turtą, t. y. 81 proc. baigtumo butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), suteikiant teisę atsakovei šį turtą parduoti su sąlyga, kad šio turto pirkėjai notarine pirkimo – pardavimo sutartimi įsipareigotų dalį turto pirkimo lėšų, sudarančią 112 385,76 Eur sumą, pervesti tiesiogiai į teismo depozitinę sąskaitą.
14. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Skundžiamoje nutartyje teismas tinkamai neįvertino fakto, kad Sutartimi ieškovai net 57 826,40 Eur suma finansavo buto su garažu, esančių adresu (duomenys neskelbtini), statybą, pagal Sutartį sumokėdami avansą. Tuo tarpu atsakovei pažeidus Sutartį, atsakovė atsisako grąžinti ieškovų investuotas sumas, o nebaigtą statyti turtą siekia kuo skubiau parduoti. Teismas turėjo įvertinti tokį atsakovės elgesį (ne)sąžiningumo aspektu, nes atsakovė, pažeidusi Sutartį bei atsisakydama grąžinti ieškovų sumokėtas lėšas, akivaizdžiai siekia neteisėtai praturtėti ieškovų sąskaita, nors jokių nuostolių dėl Sutarties nutraukimo nėra patyrusi.
14.2. Teismui buvo pateikti duomenys apie atsakovės valdymo struktūrą. Pats faktas, kad atsakovės akcininkai pasirinko tokią struktūrą, o ne, pavyzdžiui, statybas vykdyti vystytojos UAB „Consolus“ vardu, liudija, kad atsakovės vardu veikiantys asmenys siekia išvengti galimų atsakomybės rizikų prisidengiant atsakovės ribotos civilinės atsakomybės institutu. Toks atsakovės verslo modelis akivaizdžiai yra nesąžiningas tokių pirkėjų kaip ieškovai atžvilgiu ir padidina riziką, kad net ir teismui priteisus ieškiniu reikalaujamas sumas, ieškinio reikalavimų neužtikrinus laikinosiomis apsaugos priemonėmis, priteistų sumų nebūtų iš ko išieškoti.
14.3. Teismui taip pat buvo pateikti duomenys apie sistemingą atsakovės bei kitų šios įmonių grupės įmonių teisės aktų pažeidinėjimą, kurie patvirtina atsakovės nesąžiningumą (atsakovė nepateikė metinio finansinių ataskaitų rinkinio už 2021 m.; atsakovės vienintelė akcininkė UAB „Consolus Group“ įsteigta dar 2016 m. ir nuo įsteigimo įmonė nei karto nepateikė privalomo metinių finansinių ataskaitų rinkinio; atsakovės vienintelė akcininkė UAB „Consolus Group“ neįdarbina nei vieno darbuotojo, iš ko darytina išvada, kad įmonės direktorius D. T. savo pareigas eina be sudarytos darbo sutarties; vystytoja UAB „Consolus“ laiku nevykdė savo mokestinių pareigų, nes UAB „Consolus“ įsiskolinimas VSDFV 2022 m. liepos mėn. buvo daugiau nei 4 500 Eur; atsakovė pažeidė ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.401 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintą pareigą Sutartyje nurodyti rangovą, architektą, inžinierių ir kitus statybą ir jos priežiūrą atliksiančius asmenis).
14.4. Teismas, vertindamas atsakovės turtinę padėtį, įvertino tik atsakovės turimą turtą, tačiau ne įsipareigojimus, kurių dėl pačios atsakovės veiksmų neteikiant privalomo metinių finansinių ataskaitų rinkinio nėra galimybės nustatyti. Tačiau aplinkybės, kad atsakovė yra naujai įsteigta konkrečiam statybų projektui skirta įmonė su minimaliu įstatiniu kapitalu, dalis atsakovės turto (2 sklypai) yra įkeisti, liudija, jog atsakovė sklypų įsigijimo bei statybų veiklą vykdo išimtinai skolintomis lėšomis. Atsakovei pardavus turtą, lėšų atsiskaityti su ieškovais neliks, tuo tarpu laisvi nuo įkeitimo sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), tikėtina bus įkeisti atsakovei gavus finansavimą ir pradėjus namų statybą nurodytuose sklypuose. Šios informacijos pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, dėl ko nepagrįstai nustatė, kad atsakovės turtinė padėtis nėra prasta. Teismas taip pat neįvertino neigiamų atsakovės turtinės padėties perspektyvų. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė baigs projektą, t. y. parduos pastatytą butą su žemės sklypo dalimi, o gautus pinigus išleis, ką padarius atsakovė galimai bankrutuos bei nebeturės turto, iš kurio galėtų būti patenkinti ieškovų reikalavimai.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
16. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Ieškovai kartu su atskiruoju skundu pateikė viešai prieinamus (www.rekvizitai.lt) duomenis apie UAB ,,Consulus“ pajamas ir apyvartą.
18. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu.
19. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
20. Ieškovai atskirajame skunde neteikė prašymo priimti naują įrodymą, atskirajame skunde nenurodė pagrindo naujai teikiamo įrodymo prijungimo prie bylos būtinumui pagal CPK 314 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu naujai teikiamas įrodymas, vertinant jį pirmosios instancijos teismo išvadų ir jau byloje esančių įrodymų kontekste, neturi esminės reikšmės ginčo išsprendimui. Be to, nepaisant to, kad UAB ,,Consulus“ yra su atsakove susijusi įmone, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vertinama konkrečiai asmens, kuriam prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis bei jo veiksmai sąžiningumo aspektu, todėl darytina išvada, kad naujai teikiamas įrodymas nėra susijęs su ginčo klausimu. Papildomai pažymėtina, kad teismas turi prieigą prie Juridinių asmenų registro, kur, esant būtinybei, gali patikrinti įmonės duomenis, susijusius ar turinčius įtaką nagrinėjimo ginčo išsprendimui (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina ieškovų pateikto naujo įrodymo.
21. Ieškovai 2022 m. spalio 5 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą dėl papildomų įrodymų priėmimo, kuriuo prašė priimti išrašus iš Nekilnojamojo turto registro ir atsakovės hipotekų (įkeitimų) sąrašą, kurie, ieškovų teigimu, patvirtina aplinkybę, kad atsakovė po bylos iškėlimo teisme apsunkino jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.
22. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgęs į tai, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties priėmimo, į tai, jog minėti įrodymai yra svarbūs, sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo, 2022 m. spalio 6 d. nutartimi priėmė pirmiau nurodytus įrodymus, todėl, priimant šią nutartį, jie vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl apeliacijos objekto
23. Ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės –- taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar nepakankant, atsakovės pinigines lėšas, turtines teises bei vertybinius popierius ieškinio sumai, uždraudžiant atsakovei šiuo turtu disponuoti, arba areštuoti atsakovės turtą, t. y. 81 proc. baigtumo butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), suteikiant teisę atsakovei šį turtą parduoti su sąlyga, kad šio turto pirkėjai notarine pirkimo – pardavimo sutartimi įsipareigotų dalį turto pirkimo lėšų, sudarančią 112 385,76 Eur sumą, pervesti tiesiogiai į teismo depozitinę sąskaitą.
24. Ieškovai atskiruoju skundu reiškią naują alternatyvų reikalavimą, areštuoti atsakovės 81 proc. baigtumo butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), suteikiant teisę atsakovei šį turtą parduoti su sąlyga, kad šio turto pirkėjai notarine pirkimo – pardavimo sutartimi įsipareigotų dalį turto pirkimo lėšų, sudarančią 112 385,76 Eur sumą, pervesti tiesiogiai į teismo depozitinę sąskaitą.
25. Pažymėtina, kad atskirajame skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis, 338 straipsnis), pirmosios instancijos teismas dėl minėtos laikinųjų apsaugos priemonių rūšies nepasisakė, todėl dėl naujai atskirajame skunde pareikšto reikalavimas apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
26. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai taptų neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra privalomos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
27. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
28. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovų ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Apeliantai šios pirmosios instancijos teismo išvados neginčija. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi nėra pagrindo teigti, kad ieškovai nagrinėjamoje byloje pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar neįmanomą civilinių teisių gynybos būdą arba nepagrindė ieškinio faktinėmis aplinkybėmis.
29. Nustačius, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, vertintina kita laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovams, įvykdymui.
30. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovės turtinė padėtis prasta. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė turi turto – jai nuosavybės teise priklauso abu statomi butai, esantys (duomenys neskelbtini), po jais esantis žemės sklypas, taip pat žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), trys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), kurie nėra areštuoti ar kitaip suvaržyti.
31. Teismas sprendė, kad ieškovų argumentai dėl atsakovės nesąžiningumo susiję su bylos nagrinėjimo iš esmės dalyku. Ieškovų nurodytos aplinkybės turės būti tiriamos ir vertinamos išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne sprendžiant procesinio pobūdžio klausimą šioje bylos stadijoje. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovės veikla yra susijusi su nekilnojamojo turto statyba ir pardavimu, todėl ieškovų nurodoma aplinkybė, jog atsakovė skelbia parduodanti ieškovų atsisakytą pirkti butą, teismo vertinimu, taip pat nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo.
32. Apeliantai (ieškovai) nurodė, kad teismas nepagrįstai atsakovės turtinę padėtį įvertino kaip gerą. Apeliantai atsakovės nesąžiningumą grindžia aplinkybėmis dėl atsakovės valdymo struktūros, atsakovės bei kitų šių įmonių grupės teisės aktų pažeidinėjimu, taip pat aplinkybe, kad ieškovai 57 826,40 Eur suma finansavo buto su garažu, esančių adresu (duomenys neskelbtini), statybą, o atsakovei pažeidus Sutartį, atsakovė atsisako grąžinti ieškovų investuotas sumas ir nebaigtą statyti turtą siekia kuo skubiau parduoti.
33. CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes.
34. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).
35. Iš esmės sutiktina su ieškovų atskirajame skunde nurodomais argumentais, kad negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl atsakovės turtinės padėties, nes, nors atsakovė neturi įsiskolinimų VSDFV, jos atžvilgiu nėra pradėtų bylų dėl turtinių reikalavimų, tačiau atsakovei nepateiktus finansinės atskaitomybės dokumentų, nėra galimybės įvertinti atsakovės turimo turto ir turimų finansinių įsipareigojimų santykio.
36. Viena vertus, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto – jai nuosavybės teise priklauso abu statomi butai, esantys (duomenys neskelbtini), po jais esantis žemės sklypas, taip pat žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), trys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini).
37. Kita vertus, ieškovai į bylą pateikė įrodymus, iš kurių matyti, kad atsakovė po ieškovų ieškinio pateikimo teismui (2022 m. rugpjūčio 10 d.) apsunkino jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), sutartine hipoteka (2022 m. rugpjūčio 25 d. Sutartinės hipotekos pakeitimas Nr. 2923). Tokiu būdu po ieškinio pateikimo buvusią hipoteką sklypui (duomenys neskelbtini), atsakovė išplėtė papildomai įkeisdama žemės sklypą ir abu butus adresu (duomenys neskelbtini).
38. Hipoteka yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktą, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip (CK 4.170 straipsnio 6 dalis). Skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, įkeistas daiktas gali būti priverstinai parduodamas įstatymų nustatyta tvarka, o iš gautų lėšų pirmiausia patenkinamas hipotekos teisę turėjusio kreditoriaus reikalavimas (CK 4.192-4.195 straipsniai, 4.198 straipsnio 2 dalis).
39. Hipotekos teisė suteikia ją turinčiam kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, nes hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto pirmiau už kitus skolininko kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008; 2012 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2012).
40. Taigi, nesant vienareikšmiškų duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, atsakovei po ieškovų ieškinio pateikimo teismui apsunkinus didžiąją dalį nuosavybės teise priklausančio turto sutartine hipoteka, kyla reali grėsmė, kad hipoteka apsunkintas turtas gali būti priverstinai realizuotas hipotekos kreditoriaus reikalavimu, tuo atveju, jei atsakovė nevykdys turtinių įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, tokiu būdu iš esmės sumažinant atsakovės galimybes įvykdyti galimai ieškovams palankų teismo sprendimą.
41. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad ieškovų nurodyti argumentai dėl atsakovės valdymo struktūros, dėl to, jog atsakovei pažeidus Sutartį, atsakovė atsisako grąžinti ieškovų investuotas sumas, yra susiję su bylos nagrinėjimo iš esmės dalyku ir nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo. Ieškovų nurodyta aplinkybė apie atsakovės bei kitų šios įmonių grupės įmonių teisės aktų pažeidinėjimą taip pat nėra susijusi su atsakovės nesąžiningumu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.
42. Tačiau bylos nagrinėjamo apeliacinės instancijos teisme metu paaiškėjus naujai aplinkybei, kad atsakovė po bylos iškėlimo teisme apsunkino nuosavybės teise valdomą turtą hipoteka, sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovė ėmėsi veiksmų, siekiant išvengti ar apsunkinti galimai nepalankaus teismo sprendimo vykdymą.
43. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ieškovai, prašęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrindė atsakovės nesąžiningumą kaip aplinkybę, sudarančią pagrindą konstatuoti grėsmės galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (CPK 185 straipsnis).
44. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
45. Dėl šioje nutartyje nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti bei areštuoti atsakovės UAB „Geryčių namai“ kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar jo esant nepakankamai, atsakovės pinigines lėšas, turtines teises bei vertybinius popierius ieškinio sumai (112 385,76 Eur), uždraudžiant atsakovei šiuo turtu disponuoti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
46. Pirmiausia areštuotinas atsakovo nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o šio turto nesant ar esant nepakankamai – areštuotinos atsakovės turimos piniginės lėšos bankuose ir (ar) turtinės teisės. Ieškovams nurodoma, kad jie dėl atsakovės turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos (CPK 147 straipsnio 6 dalis). Nutartį vykdysiantis antstolis turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri, jei bus areštuotos atsakovės piniginės lėšos, gali būti panaudota atsiskaityti su ieškovais pareikštų reikalavimų ribose, iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus.
47. Atsakovei išaiškintina, kad ši nutartis neužkerta galimybės jai, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų K. N. (K. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. O. (E. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinio reikalavimų užtikrinimui, neviršijant 112 385,76 Eur (vieno šimto dvylikos tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 76 ct) sumos, areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Geryčių namai“, juridinio asmens kodas 305807189, nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ar turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, turtines teises bei vertybinius popierius, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Areštavus pinigines lėšas, nutartį vykdysiantis antstolis turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri gali būti panaudota atsiskaityti su ieškovais pareikštų reikalavimų ribose, iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus.
Teisėja Agnė Tikniūtė