Civilinė byla Nr. e2A-360-828/2020

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01144-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.3.1.14; 3.3.1.18.1     

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės VšĮ “Utenos kolegija” ieškinį atsakovui G. B. ir atsakovo G. B. priešieškinį ieškovei VšĮ ,,Utenos kolegija“ dėl Darbo ginčų komisijos 2019-05-28 sprendimo bei diskriminavimo pripažinimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė VšĮ „Utenos kolegija“ prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2019-05-28 sprendimą Nr. DGKS-3064, priimtą darbo byloje Nr. APS-36-6038/2019, ir atsakovo G. B. prašymą pripažinti diskriminavimą bei priteisti neturtinę žalą atmesti; priteisti ieškovei iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad atsakovas Utenos kolegijoje pagal 2008 m. sausio 8 d. Darbo sutartį Nr. 1476 buvo priimtas į docento pareigas Verslo ir technologijų fakultete Teisės studijų programoje. Nuo 2011-04-01 jis dirba profesoriaus pareigose. 2018 - 2019 mokslo metais - profesoriaus pareigose 0,47 pareigybės. Atsakovas nuo 2008-03-18 iki 2018-03-19 ėjo Utenos kolegijos direktoriaus pareigas, o nuo 2018-03-20 iki 2018-05-29 laikinai ėjo Utenos kolegijos direktoriaus pareigas iki bus sudaryta darbo sutartis su konkurso į direktoriaus pareigas laimėtoju.

3.       Utenos kolegijai yra suteikta diskrecijos teisė nustatyti programos kvalifikacinio egzamino ir baigiamųjų darbų gynimo kvalifikavimo komisijų sudėtį. Baigiamųjų ir kvalifikacinių egzaminų ir baigiamųjų darbų gynimo kvalifikavimo komisijų sudėtis keičiama kiekvienais metais. 2019 metais į minėtų komisijų sudėtį buvo įtraukti 85 nariai, iš kurių 36 nariai yra nauji, lyginant su 2018 metais įtrauktais nariais. Taip pat komisijų nariai buvo keičiami ir ankstesniais laikotarpiais. Atsakovas nebuvo vienintelis asmuo (komisijos narys), kuris buvo pakeistas 2019 metais iš baigiamųjų ir kvalifikacinių egzaminų ir baigiamųjų darbų gynimo kvalifikavimo komisijų narių.

4.       VDI Panevėžio darbo ginčų komisija 2019-05-28 priėmė sprendimą ir pripažino, kad Utenos kolegija diskriminavo G. B. ir pažeidė DK 31 str. 3 d. reikalavimą; išieškojo iš Utenos kolegijos G. B. 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5.       Atsakovas G. B. priešieškiniu prašė Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2019-05-28 sprendimą Nr. DGKS-3064 panaikinti iš dalies ir priteisti jam 5 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

6.       Nurodė, jog tai, kad 2019 m. jis nėra įtrauktas nei į vienos baigiamųjų egzaminų komisijos sudėtį yra kerštas ir sąskaitų suvedimas dėl to, jog jis kreipėsi į teismą ginčydamas 2018-05-28 darbo sutarties su juo kaip Utenos kolegijos vadovu nutraukimą. Dėl neteisėtų ieškovės veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, buvo pažemintas visos akademinės bendruomenės atžvilgiu, tai sukėlė jam stresą, dvasinius išgyvenimus, atitinkamai lėmė ir sveikatos pablogėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2020 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė,  priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 1 452 Eur advokato pagalbos išlaidų.

8.       Teismas sprendė, kad pripažinti diskriminavimo faktą nėra pakankamo pagrindo. Liudytoja apklausta verslo ir technologijų fakulteto dekanė V. B.-N. nurodė, jog 2019 m. baigiamųjų egzaminų komisijos sudėtys buvo sudaromos ir tvirtinamos įprasta tvarka pagal studijų krypčių aprašus. Pasiūlymus dėl kandidatų teikė katedros pagal komitetų pasiūlymus. Pasiūlymų dėl G. B. įtraukimo į komisijos sudėtis nebuvo gauta, taip pat nebuvo gauta jokių pastabų ar iškelta abejonių dėl siūlomų kitų kandidatų, todėl komisijos buvo teikiamos tvirtinti pagal gautus pasiūlymus. Liudytoja patvirtino, jog prioritetas yra dėl komisijos sudėčių keitimosi ir nepriekaištingos asmenų (komisijos narių) reputacijos. Iš byloje pateiktų 2019 ir 2018 metų bei 2019-2015 metų Baigiamųjų ir kvalifikacinių egzaminų ir baigiamųjų darbų kvalifikavimo komisijų sudėčių palyginimo matyti, kad komisijų sudėčių narių kaita yra įprasta praktika (nuo 2015 m. pasikeitę apie 64 proc. narių), todėl vien tai nėra pagrindas diskriminacijai G. B. atžvilgiu konstatuoti, nes 2019 metai vykęs komisijų narių pasikeitimas nėra kuo nors išskirtinis ir neįprastas nei vykęs ankstesniais metais.

9.       Teismas sprendė, kad Utenos kolegija, sudarydama Baigiamųjų ir kvalifikacinių egzaminų ir baigiamųjų darbų gynimo kvalifikavimo komisijas, tinkamai vadovavosi Studijų krypčių aprašais pagal patvirtintus teisės aktus.

10.       Kolegijai suteikta diskrecijos teisė nustatyti programos kvalifikacinio egzamino ir baigiamųjų darbų gynimo kvalifikavimo komisijų sudėtį, nepažeidžiant nustatytų reikalavimų. Aplinkybė, jog į komisijos sudėtis buvo įtraukti asmenys neturintys mokslinio laipsnio, nėra pakankama diskriminacijai konstatuoti, nes komisijos narių įtraukimą lemia ne tik jų turimas mokslinis laipsnis, tačiau ir aplinkybės susiję su praktinio darbo bei kitos mokymo įstaigos ar socialinių partnerių atstovavimu ir darbas jose.

11.       Teismas pažymėjo, kad G. B. baigiamųjų egzaminų ir baigiamųjų darbų gynimo kvalifikavimo komisijose 2016-2018 m. dalyvavo būtent kaip Utenos kolegijos direktorius, jų sudėtį tvirtindavo pats, savo, kaip Utenos kolegijos direktoriaus, įsakymu. Komisijų narių pasikeitimas vykdavo ir G. B. vadovaujant kolegijai.

12.       Apklausų duomenys nuasmeninti bei apibendrinta ataskaita yra paskelbta Utenos kolegijos interneto svetainėje ir yra viešai prieinama kolegijos bendruomenei bei visuomenei, tačiau tai taip pat nesudarė pagrindo teigti, jog taip yra kenkiama atsakovo reputacijai, nes pagal Utenos kolegijos statuto 2-3 p. Utenos kolegija yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla, ji yra viešasis juridinis asmuo, teisinės forma – viešoji įstaiga, todėl apibendrinta informacijos apie jos veiklą turi būti vieša ir prieinama.

13.       Teismas sprendė, kad dėl G. B. sveikatos būklės pablogėjimo ir ieškovės veiksmų nėra jokio priežastinio ryšio, nes atsakovo sveikatos sutrikimai, nustatyti 2018 m., pagal išrašuose nurodytus duomenis labiau sietini su ilgamečiu jo gyvenimo būdu nei su 2019 metų komisijų sudarymu.

14.       Teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog kokiais nors neteisėtais ieškovės veiksmais būtų pakenkta G. B. reputacijai, kad jis buvo pažemintas studentų ar kolegų tarpe, taip pat nenustatė kitų aplinkybių, kurioms esant atsakovas patyrė neturtinę žalą. Ieškinį tenkinus, o priešieškinį atmetus atitinkamai priteisė bylinėjimosi išlaidas.

15.       Prašymą dalyje dėl išlaidų, patirtų sprendžiant ginčą Darbo ginčų komisijoje, atlyginimo atmetė, nes tiek darbo ginčų komisija, tiek ir teismas, neturi teisės ginčą laimėjusiai šaliai priteisti šios darbo ginčų komisijoje patirtų išlaidų atlyginimo iš antrosios ginčo šalies.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16.       Apeliaciniu skundu atsakovas G. B. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. sausio 7 d. sprendimą, VšĮ Utenos kolegijos ieškinį atmesti, o jo priešieškinį tenkinti bei prijungti prie bylos naujus įrodymus.

17.       Nurodo, jog teismas, visas pateiktas aplinkybes įvertino paviršutiniškai, tik pagal formalaus teisėtumo kriterijus, padarė nepagrįstą išvadą, kad su komisijos sudėties keitimu susijusios aplinkybės neįrodo, jog atsakovas buvo žeminamas ar kad buvo padaryta žala jo reputacijai.

18.       Nurodo, jog po to, kai atsakovas inicijavo darbo ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė įtempta situacija, kurią ieškovė sprendė naudodamasi galios disbalansu: atsakovas buvo diskriminaciniais pagrindais (dėl savo įsitikinimų) atskiriamas iš kitų kolegų tarpo, izoliuojamas nuo akademinės bei projektinės veiklos, ribojamos jo galimybės tobulėti profesiškai bei bendrauti su užsienio kolegomis. Atsakovas imtas persekioti dėl kreipimosi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl pažeistų teisių ar interesų gynybos, nors tokius veiksmus draudžia DK 26 str. 1 ir 2 d. bei 31 str. 3 d. Atsakovas buvo ir yra diskriminuojamas bei persekiojamas dėl savo įsitikinimo, kad jo atleidimas iš pareigų buvo neteisėtas.

19.       Kilus ginčui, atsakovas patyrė specifinę, diskriminacijai būdingą užmaskuotą ujimo formą – nuolatinį netiesioginį jo reputacijos ir kvalifikacijos menkinimą. Tai, kad atsakovo kompetencija ir reputacija yra menkinama, įrodo ne tik nemotyvuotas jo eliminavimas iš Komisijų, į kurias deleguojami aukščiausią kvalifikaciją turintys asmenys, bet ir ieškovės išsakyta pozicija bei argumentai nagrinėjant šį darbo ginčą. Pavyzdžiui, bylą nagrinėjant DGK ieškovė posėdžio metu atvirai išsakė motyvus, kodėl atsakovas buvo eliminuotas iš baigiamųjų darbų ir egzaminų komisijos – neva kaip praradęs nepriekaištingą reputaciją.

20.       Ieškovės teiginiai, esą atsakovas yra praradęs nepriekaištingą reputaciją, yra visiškai nepagrįsti, nes atsakovas atitinka nepriekaištingos reputacijos asmeniui įstatymo keliamus reikalavimus. Nurodo, jog atvirai išsakomos nepagrįstos abejonės dėl atsakovo kompetencijos bei reputacijos žemina, skaudina atsakovą, išskiria iš kitų dėstytojų. Teismas, spręsdamas ginčą, šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė, nors būtent tai turėjo būti aplinkybių dėl Komisijos sudarymo vertinimo kontekstu.

21.       Mano, kad Komisijų sudėties pokyčiai nebuvo atsitiktiniai. Atsakovas buvo nurodęs aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą apie buvusią diskriminaciją: faktus apie komisijų sudėties pokyčius, sutapusius su teisminio ginčo su ieškove laiku, tačiau teismas iš esmės susitelkė ties Komisijų sudarymo teisėtumo klausimu, nors atsakovas tokių abejonių nereiškė – atsakovas yra įsitikinęs, kad formalus Komisijų sudarymo teisėtumas nepaneigia fakto, kad jis buvo eliminuotas, nemotyvuotai pakeistas mažesnę kvalifikaciją turinčiais nariais būtent diskriminaciniais motyvais.

22.       Keičiant Komisijų sudėtį, iš jų buvo eliminuotas ilgametis jų narys – atsakovas, nors jo kvalifikacija buvo aukščiausia. Į Komisiją įtraukti tik viešosios teisės specialistai, tuo tarpu atsakovas – vienintelis Komisijoje buvęs privatinės teisės atstovas – pašalintas. Jo buvo ne tik kvalifikacija aukščiausia, jis buvo ir socialinių partnerių – darbdavių konfederacijos atstovas.

23.       Mano, kad teismo išvada, kad aplinkybė, jog į Komisijų sudėtis buvo įtraukti asmenys, neturintys mokslinio laipsnio, nėra pakankama diskriminacijai konstatuoti, yra nepagrįsta. Teismas nepasisakė, kokios būtent aplinkybės, susijusios su naujų narių praktinio darbo patirtimi ar socialinių partnerių atstovavimu, lėmė poreikį keisti komisijos sudėtį. Teismas nevertino šios aplinkybės visumos kontekste, todėl nors ir galima būtų sutikti su teismo išvada, jog vien ši aplinkybė, jog į Komisijas buvo įtraukti asmenys, neturintys mokslinio laipsnio, nėra pakankama diskriminacijos faktui įrodyti, tačiau byloje turėjo būti vertinamos visos su Komisijų sudarymu susijusios aplinkybės: 1) kad pokyčiai sutapo su darbo ginčo nagrinėjimu; 2) pokyčiai sunkiai paaiškinami vertinant juos logiškai (įtraukiami mažesnės kvalifikacijos asmenys, neįtraukiamas nei vienas privatinės teisės ekspertas), 3) o atsakovo neįtraukimas į Komisijas nebuvo vienintelė atsakovo izoliacijos forma (atsakovas buvo eliminuotas iš projektinės Kolegijos veiklos, tarptautinio Kolegijos atstovavimo).

24.       Nurodo, jog atsakovas buvo izoliuotas plėtojant tarptautinį Kolegijos bendradarbiavimą. Atsakovas nuo 2008 m. iki 2018 m. atstovavo Kolegiją aukštąsias turizmo ir viešbučių administravimo studijų programas turinčias aukštąsias mokyklas vienijančioje organizacijoje Eurhodip, vienintelis iš Baltijos šalių buvo išrinktas į šios asociacijos direktorių tarybą. Kilus ginčui dėl atleidimo, atsakovas nuo 2018 m. nebegauna jokios informacijos apie šios organizacijos renginius, nebėra į juos deleguojamas, nors jo pareigos šios organizacijos valdymo organe buvo renkamos, todėl jis, kaip išrinktas narys, asociacijos direktorių taryboje negalėjo būti pakeistas kitu Kolegijos deleguotu atstovu. Tai, kad atsakovo profesinio tobulėjimo ir bendravimo su užsienio kolegomis galimybės buvo apribotos, įrodo, kad Komisijų sudarymas iš jų eliminuojant atsakovą po to, kai kilo darbo ginčas dėl atleidimo, nebuvo atsitiktinai susiklostęs aplinkybių sutapimas.

25.       Nurodo, jog atsakovas taip pat buvo izoliuotas nuo projektinės veiklos, nes kilus ginčui atsakovas nebegauna jokių žinių apie projekto eigą ir veikas, nors jis yra laimėjęs konkursą eksperto pareigoms projekte Studijų kokybė tarpkultūriškumo aspektu Baltijos šalyse/ Study quality in terms of multiculturism in the Baltic countries. Šis projektas dar nebaigtas. Mano, kad atsakovo profesinio savęs realizavimo galimybės imtos riboti ne atsitiktinai, o tikslingai ir dedant į tai pastangas.

26.       Atsakovas taip pat buvo paskirtas tyrėju iki šiol nebaigtuose projektuose 1) Business Education for Sustainability: Teaching Corporate Social Responsibility and Social Entrepreneurship for Sustainable Local and Regional Development (BEST), liet. Verslo mokymas tvarumui: įmonių socialinės atsakomybės ir socialinio verslumo mokymas siekiant darnaus vietos ir regiono vystymosi bei 2) Lietuvos aukštųjų mokyklų tarptautinio žinomumo didinimas, studijų Lietuvoje populiarinimas ir studentų mobilumo skatinimas. Apie jų veiklas jokios informacijos taip pat nebegauna nuo 2018 m., po to, kai buvo inicijuotas darbo ginčas dėl atleidimo teisėtumo.

27.       Teismas, neįsigilinęs į bylos esmę ir nepagrįstai paneigęs diskriminacijos faktą, be pagrindo atmetė ir išvestinį atsakovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

28.       Teismas, atmesdamas šį atsakovo prašymą, nekorektiškai pakomentavo atsakovo sveikatos pablogėjimo ir ieškovės veiksmų ryšį, neva atsakovo sveikatos būklės pablogėjimo ir ieškovės veiksmų „nėra jokio pagrindo sieti priežastiniu ryšiu, nes atsakovo sveikatos sutrikimai, nustatyti 2018 m., pagal išrašuose nurodytus duomenis labiau sietini su ilgamečiu jo gyvenimo būdu nei su 2019 metų komisijų sudarymu.“ Tokia teismo išvada ne tik, kad nėra teisinė, bet netgi nekorektiška, todėl šalintina iš teismo motyvų. Be to, teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos yra nepagrįsta, nes: 1) atsakovas buvo diskriminuojamas ir vien ši aplinkybė savaime sukėlė neturtinę žalą atsakovui: pažeminimo, izoliacijos jausmus, savivertės sumažėjimą bei dvasinį skausmą, buvo apribotos jo bendravimo galimybės su užsienio kolegomis; 2) diskriminaciniais veiksmais sukeltas stresas ir neigiamos emocijos turėjo reikšmės atsakovo sveikatos būklės pablogėjimui, mat jo diagnozė – širdies ritmo sutrikimai – yra patirto streso išdava. Esant tokioms aplinkybėms negali būti laikoma pagrįstu teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos nepriteisimo.

29.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, papildančias tas, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui. Iš šių aplinkybių atsakovas nekelia jokių naujų reikalavimų, o tik paryškina savo argumentus, teiktus DGK ir pirmosios instancijos teismui. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas teikia naujus įrodymus – Eurhodip žurnalų kopijas, įrodančias jo dalyvavimą šioje organizacijoje, ir prašo juos prijungti. Šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (iki šiol pateikti įrodymai nėra pakankamai pilnam situacijos vaizdui matyti), vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, o naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą.

30.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė VšĮ “Utenos kolegija” prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, nepriimti naujų dokumentų bei priimti jos pateiktus dokumentus į bylą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nesutinka su atsakovo teiginiais susijusiais su diskriminavimu. Teismas teisingai nurodė, kad byloje pateiktų įrodymų viseto vertinimu, pripažinti diskriminavimo faktą nėra pakankamo pagrindo. Tokia išvada buvo padaryta išsamiai išnagrinėjus civilinę bylą, ištyrus visus byloje esančius įrodymus ir tinkamai pritaikius įstatymą. Teismas daug dėmesio skyrė teisės normų ir teismų praktikos dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių analizei bei padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė diskriminavimo fakto.

31.       Ieškovė sutinka su teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad teismo vertinimu, sieti G. B. neįtraukimą į baigiamųjų egzaminų ir baigiamųjų darbų gynimo kvalifikavimo komisijas su kilusiu ginču dėl 2018-05-28 darbo sutarties su juo kaip Utenos kolegijos vadovu nutraukimu, nėra pakankamo pagrindo. Pažymi, kad ieškovė nuo pat pradžių teigė, tą patvirtino ir byloje apklausti liudytojai, kad atsakovo G. B. neįtraukimas į 2019 m. komisijų sudėtį nėra susijęs su jo ieškiniu Utenos apylinkės teismui dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Be to, teismas civilinėje byloje Nr. e2-100-228/2019 nustatė, kad G. B. visiškai pagrįstai buvo atleistas iš kolegijos direktoriaus pareigų. Tokį teismo sprendimą paliko galioti ir apeliacinės instancijos teismas. Šią bylą išnagrinėjus pirmos instancijos teismui, G. B. teikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą, tačiau 2020-02-06 nutartimi G. B. kasacinis skundas buvo atsisakytas priimti (LAT 2020-02-06 pridedama, Dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi ši nutartis kitoje civilinėje byloje yra priimta jau po pirmos instancijos sprendimo priėmimo, tai šiuos naujus įrodymus prašo teismo prijungti prie bylos CPK 314 str. nurodytu pagrindu, kadangi šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, jau po teismo sprendimo priėmimo.

32.       Be to, jokių duomenų, patvirtinančių, kad būtent dėl šių priežasčių G. B. tokiu būdu, t. y. neįtraukiant jo Komisijų sudėtį, buvo diskriminuojamas dėl jo pateikto ieškinio kitoje byloje, nėra. Tokių duomenų nepateikė ir pats G. B.. Atsakovas neprašė byloje apklausti liudytojus, kurie patvirtintų šias jo nurodytas aplinkybes, nepateikė jokių kitų įrodymų, iš kurių būtų galima matyti, kad gal būt dėl šios priežasties jis ir buvo diskriminuojamas darbe. Atvirkščiai, bylą nagrinėjant teisme, apklaustos liudytojos V. B.-N. bei V. B. nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog G. B. atžvilgiu buvo kokie nors nusistatymai ar neoficialūs susitarimai. Tokių aplinkybių nenurodė ir įstaigos direktorius R. Č.. Pažymi, kad Utenos kolegija baigiamuosius egzaminus ir baigiamųjų darbų gynimą organizuoja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintais studijų krypčių aprašais ir Kolegijos nustatyta tvarka patvirtintais teisės aktais.

33.       Nesutinka su apelianto argumentais, kad byloje turėjo būti vertinamos visos su Komisijų sudarymu susijusios aplinkybės, kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, pateiktais duomenimis ieškovė sudarydama Baigiamųjų ir kvalifikacinių egzaminų ir baigiamųjų darbų gynimo kvalifikavimo komisijas, tinkamai vadovavosi Studijų krypčių aprašais pagal patvirtintus teisės aktus. Tokią išvadą teismas padarė ištyręs rašytinius bylos įrodymus, taip pat apklausus byloje liudytojus ir išklausius ieškovo direktoriaus R. Č. paaiškinimus. Iš byloje esančių įrodymų, liudytojų parodymų, akivaizdu, kad 2019 metų komisijų sudėčių pasikeitimas nebuvo kuo nors išskirtinis ir neįprastas, nei įvykęs ankstesniais metais, todėl neįtraukimas G. B. į komisijas 2019 metais, nėra pagrindas diskriminacijai G. B. atžvilgiu konstatuoti. Tuo labiau, kad 2019 metais, palyginus su 2018 metais, pasikeitė iš viso 36 nariai, kurie sudaro 42 proc. visų narių.

34.       Apeliantas teigia, kad verslo vadybos ir buhalterinės apskaitos studijų programų komisijos nariu jis buvo skiriamas dešimt metų, tačiau jis baigiamųjų egzaminų ir baigiamųjų darbų gynimo kvalifikavimo komisijose 2016 - 2018 m. dalyvavo būtent kaip Utenos kolegijos direktorius, jų sudėtį tvirtindavo pats, savo įsakymu. Be to, skirtingai nei teigia apeliantas, jis 2018 metais nebuvo įtrauktas iš likusių trijų į dvi komisijas, o būtent į Verslo vadybos ir Verslo vadybos ir turizmo ir viešbučių administravimo studijų programų kvalifikavimo komisijas.

35.       Pažymi, kad Kolegijai suteikta diskrecijos teisė nustatyti programos kvalifikacinio egzamino ir baigiamųjų darbų gynimo kvalifikavimo komisijų sudėtį, nepažeidžiant nustatytų reikalavimų. Aplinkybė, jog į komisijos sudėtis buvo įtraukti asmenys neturintys mokslinio laipsnio, nėra pakankama diskriminacijai konstatuoti, nes komisijos narių įtraukimą lemia ne tik jų turimas mokslinis laipsnis, tačiau ir aplinkybės susiję su praktinio darbo bei kitos mokymo įstaigos ar socialinių partnerių atstovavimu ir darbas jose. Ieškovė 2019 metais nustatydama šių Kvalifikavimo komisijų sudėtį visose komisijose buvo įtraukė asmenis, turinčius ne mažesnį nei mokslo daktaro laipsnį. Be to, G. B. į DGK su prašymu dėl diskriminacijos fakto pripažinimo ir neturtinės žalos išieškojimo kreipėsi 2019-03-28, kai tuo tarpu Komisijos buvo sudaromos Utenos kolegijoje tik 2019 m. gegužės mėnesį.

36.        Nesutinka su apelianto teiginiais dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes ieškovė nediskriminavo atsakovo, todėl toks jo reikalavimas iš viso turėtų būti atmestas, o pirmos instancijos teismo sprendimas ir šioje dalyje paliktas nepakeistas. Byloje nėra jokių atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, kad jis jautė pažeminimo, izoliacijos jausmus, savivertės sumažėjimą bei dvasinį skausmą, buvo apribotos jo bendravimo galimybės su užsienio kolegomis. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad ieškovė kokiais nors veiksmais ar neveikimu pakenkė G. B. reputacijai, kad jis buvo pažemintas studentų ar kolegų tarpe. Pažymi, kad apelianto lėtinės ligos atsirado ir buvo diagnozuotos dar iki šio ginčo nagrinėjimo ar tariamo jo diskriminavimo.

37.       Apeliantas skunde taip pat iš esmės kelia visiškai naujus reikalavimus (aplinkybes dėl atstovavimo Kolegiją aukštąsias turizmo ir viešbučių administravimo studijų programas turinčias aukštąsias mokyklas vienijančioje organizacijoje Eurhodip, dėl dalyvavimo projektuose), kurie nebuvo nagrinėjami bei apelianto reiškiami pirmos instancijos teisme. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, atsakovas nedalyvavo bylos nagrinėjime, neteikė paaiškinimų, neteikė prašymų ar naujų įrodymų, nereiškė naujų reikalavimų, t. y. faktiškai nusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliaciniame skunde apelianto įvardijamos visiškai naujos, pirmosios instancijos teisme netirtos ir nevertintos aplinkybės dėl ginčo byloje nustatinėtų aplinkybių reikšmės ir jų svarbos, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinos.

38.       Ieškovas nepagrįstai teigia, esą yra apribotos jo bendravimo galimybės su užsienio kolegomis. 2019 m. buvo patenkintas jo prašymas dalyvauti Erasmus+ tarptautinių mainų programos veikloje ir 2019 m. balandžio 25 - 27 dienomis dalyvavo dėstymo vizite Rygos teisės kolegijoje.

39.       Taip pat prašo netenkinti apelianto prašymo prijungti naujus įrodymus prie bylos, nes  šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmos instancijos teismui. Be to, šie įrodymai nėra susiję su nagrinėjamu klausimu, nėra pateikti valstybine kalba, todėl pateiktų naujų įrodymų teismas neturi priimti (CPK 314 straipsnis). 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

40.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovo G. B. apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

41.       Apeliaciniu skundu atsakovas prašo priimti naujus įrodymus – Eurhopid žurnalų kopijas, kadangi jų būtinybė iškilo pateikti vėliau dėl pilnesnio vaizdo susidarymo, nes iki šiol pateikti įrodymai nėra pakankami.

42.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

43.       Nagrinėjamu atveju atsakovas nenurodo, kodėl šių įrodymų nepateikė pirmosios instancijos teismui ir kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo dabar. Kolegijos vertinimu, kartu su apeliaciniu skundu atsakovo pateikiami nauji įrodymai nei patvirtina, nei paneigia byloje nagrinėtinas aplinkybes. Todėl apeliacinės instancijos teismas naujai pateikiamus įrodymus priimti atsisako.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

44.       Byloje kilo ginčas dėl diskriminavimo pripažinimo ir neturtinės žalos priteisimo. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, ko pasekoje nepagįstai nebuvo nustatyta diskriminacija atsakovo atžvilgiu.

45.       Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

46.       Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas G. B. 2019 m. kovo 28 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisiją dėl diskriminacijos fakto pripažinimo ir neturtinės žalos išieškojimo, kuri 2019-05-28 sprendimu Nr. DGKS-3064 pripažino, kad ieškovė Utenos kolegija diskriminavo apeliantą ir pažeidė DK 31 straipsnio dalies reikalavimą bei nutarė išieškoti iš ieškovės 200 Eur neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas panaikino tokį Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimą bei pripažino, jog atsakovo atžvilgiu diskriminacijos nebuvo.

47.       Priešingai negu nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas išsamiai patikrino Baigiamųjų ir kvalifikacinių egzaminų ir baigiamųjų darbų gynimo kvalifikavimo komisijų sudarymą bei su tuo susijusias aplinkybes bei darė pagrįstą išvadą, kad ieškovė Utenos kolegija, sudarydama komisijas, tinkamai vadovavosi Studijų krypčių aprašais pagal patvirtintus teisės aktus. Be to, byloje apklausti liudytojai V. B.-N. bei V. B. nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog G. B. atžvilgiu buvo kokie nors nusistatymai ar neoficialūs susitarimai dėl jo nerinkimo į komisijos narius ar diskriminavimo požymių. Tokių aplinkybių nenurodė ir įstaigos direktorius R. Č.. 

48.       Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta jokių tiesioginių įrodymų apie tai, kad kolegijoje būtų priešiškai nusiteikta prieš G. B.. Kaip patvirtina bylos medžiaga, Baigiamųjų egzaminų komisijos sudėtys buvo sudaromos ir tvirtinamos pagal studijų krypčių aprašus. Pasiūlymus dėl kandidatų teikė katedros pagal komitetų pasiūlymus. Duomenų, kad buvo teikti pasiūlymai dėl G. B. kandidatūros į komisijų narius byloje nėra pateikta. Taip pat nėra pateikta duomenų, kad pats apeliantas būtų kėlęs savo kandidatūrą ar teikęs prieštaravimus teikiamiems pasiūlymams į kandidatus. Ieškovei yra suteikta diskrecijos teisė nustatyti programos kvalifikacinio egzamino ir baigiamųjų darbų gynimo kvalifikavimo komisijų sudėtį, nepažeidžiant nustatytų reikalavimų.

49.       Nors apeliantas ir nurodo, jog jis turi aukščiausią kvalifikaciją, tačiau, kolegijos vertinimu, tai negali būti priežastis dėl kurios jis visuomet privalomai turėtų būti įtraukiamas į komisijas. Priešingai negu nurodo apeliantas, iš darbo byloje esančių duomenų matyti, kad nustatant 2019 m. programos kvalifikacinio egzamino ir baigiamųjų darbų gynimo kvalifikavimo komisijų sudėtį, į šią sudėtį buvo įtraukti asmenys, kurie turėjo mokslo daktaro laipsnį ar net aukštesnį. Be to, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, komisijos narių įtraukimą lemia ne tik jų turimas mokslinis laipsnis, tačiau ir aplinkybės susiję su praktinio darbo bei kitos mokymo įstaigos ar socialinių partnerių atstovavimu ir darbas jose.

50.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad anksčiau į komisijas apeliantas nuolat buvo įtraukiamas savo paties vienasmeniu sprendimu, kadangi vadovavo mokymo įstaigai. Ir net ir tuo laikotarpiu (pvz. 2016 m. – 2018 m.), kaip patvirtina bylos duomenys, baigiamųjų egzaminų ir baigiamųjų darbų gynimo kvalifikavimo komisijų sudėtis taip pat buvo keičiama.

51.       Pažymėtina, kad apeliantas į darbo ginčų komisiją kreipėsi 2019-03-28 su prašymu dėl diskriminacijos fakto pripažinimo ir neturtinės žalos išieškojimo, tuo tarpu baigiamųjų egzaminų ir baigiamųjų darbų gynimo kvalifikavimo komisijų sudėtis buvo tvirtinama 2019 m. gegužės mėnesį. Todėl apelianto argumentai, kad jo atžvilgiu patiriama diskriminacija įrodo komisijos sudėties pokyčių sutapimas su darbo ginčo nagrinėjimu, atmestini kaip nepagrįsti.

52.       Priešingai negu teigia apeliantas, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad sieti G. B. neįtraukimą į baigiamųjų egzaminų ir baigiamųjų darbų gynimo kvalifikavimo komisijas su kilusiu ginču dėl 2018-05-28 darbo sutarties su juo kaip Utenos kolegijos vadovu nutraukimu, nėra pakankamo pagrindo.

53.       Todėl, esant nutarties 47-52 p. nurodytų aplinkybių visetui, aplinkybė, jog į komisijų sudėtį šį kartą nebuvo įtrauktas pats apeliantas, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pagrindu pripažinti diskriminaciją, kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas.

54.       Byloje tinkamai išspręstas ir apelianto reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo atveju nebuvo nustatyta esminė ir pagrindinė sąlyga atsakovės civilinei atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai. Padarius išvadą, kad apelianto atžvilgiu diskriminacijos nebuvo, nėra pagrindo ieškovės civilinei atsakomybei kilti. Dėl ko priešieškinys priteisti neturtinės žalos atlyginimą negali būti tenkinamas.

55.       Apeliantas savo skunde ieškovės diskriminavimą jo atžvilgiu papildomai grindė ir šiomis aplinkybėmis: jis buvo izoliuotas plėtojant tarptautinį Kolegijos bendradarbiavimą, nes kilus ginčui dėl atleidimo, nebegauna jokios informacijos apie šios organizacijos renginius, nebėra į juos deleguojamas; taip pat buvo izoliuotas nuo projektinės veiklos, nors jis yra laimėjęs konkursą eksperto pareigoms projekte Studijų kokybė tarpkultūriškumo aspektu Baltijos šalyse/ Study quality in terms of multiculturism in the Baltic countries; taip pat buvo paskirtas tyrėju iki šiol nebaigtuose projektuose 1) Business Education for Sustainability: Teaching Corporate Social Responsibility and Social Entrepreneurship for Sustainable Local and Regional Development (BEST), liet. Verslo mokymas tvarumui: įmonių socialinės atsakomybės ir socialinio verslumo mokymas siekiant darnaus vietos ir regiono vystymosi bei 2) Lietuvos aukštųjų mokyklų tarptautinio žinomumo didinimas, studijų Lietuvoje populiarinimas ir studentų mobilumo skatinimas. Apie jų veiklas jokios informacijos taip pat nebegauna nuo 2018 m., po to, kai buvo inicijuotas darbo ginčas dėl atleidimo teisėtumo.

56.       Tačiau CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Šios nutarties 55 punkte nurodyti apelianto argumentai dėl diskriminacijos nebuvo pateikti ir tiriami pirmosios instancijos teisme, apeliantas rėmėsi tik ta aplinkybe, kad jis buvo eliminuotas iš baigiamųjų egzaminų ir baigiamųjų darbų gynimo kvalifikavimo komisijų. Taigi nutarties 55 p. aprašytais argumentais apeliacinis skundas nebegali būti grindžiamas, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina.

57.       Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

58.       Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos (677,60 Eur) apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės VšĮ Utenos kolegija, kodas juridinių asmenų registre 111965850, naudai 677,60 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 60 ct) advokato pagalbos išlaidų.

Teisėjai                                                                          Eigirdas Činka

             Rita Dambrauskaitė                                               

 Vygintas Mažuika