Civilinė byla Nr. e2-174-302/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00582-2020-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo E. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovui E. G. dėl žemės sklypo ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už juos dydžio nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Kauno miesto savivaldybė pateikė teismui ieškinį, kuriame suformulavo tokius reikalavimus:
1.1. leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. 1P-254-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste)“ nurodytus 0,1041 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos) ir jame esančius statinius: pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius atsakovui E. G., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. 1P-254-(1.17 E.) nurodytiems tikslams – Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste;
1.2. nustatyti, kad atsakovui E. G. atlyginimo už visuomenės poreikiams Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 1P-254-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste)“ pagrindu paimtą 0,1041 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos) ir jame esančius statinius: pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), atlyginimo dydis ir kitų nuostolių dydis yra 274 370 Eur.
2. Ieškovė nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtino Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, kuriame numatyta infrastruktūros teritorijos Kauno pietrytiniam aplinkkeliui ir pirmajai Kauno pietrytinio aplinkkelio atkarpai tiesti (gatvės kategorija A2) plėtra, priskirta I prioriteto gatvių tinklo plėtrai 2013–2023 metų laikotarpiu. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. A-7 patvirtintas apie 210 ha Kauno miesto savivaldybės teritorijos Ateities plentui rekonstruoti ir Kauno pietrytiniam aplinkkeliui tiesti detalusis planas, pagal kurį suplanuota 17 kitos paskirties (naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) žemės sklypų. Kauno pietrytinį aplinkkelį numatyta tiesti 4 etapais. Pirmąjį etapą – ruožą tarp Ateities pl./Palemono g. ir Masiulio g. sudaro detaliajame plane suplanuoti 6 žemės sklypai. Kauno miesto savivaldybės taryba, atsižvelgdama į detaliojo plano sprendinius, 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. T-188 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“ (pakeistu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. T-396, 2018 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. T-39 ir 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-207) nusprendė pritarti žemės sklypų ar jų dalių ir sklypuose esančių statinių, reikalingų Ateities plentui ir Kauno pietrytiniam aplinkkeliui tiesti, paėmimui visuomenės poreikiams. Pritarta 6 žemės sklypų ar jų dalių ir 24 statinių paėmimui, įskaitant ir atsakovui priklausančio žemės sklypo ir jame esančių statinių. Tuo pačiu sprendimu Kauno miesto savivaldybės taryba pavedė savivaldybės administracijos direktoriui teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti žemės sklypų ir jų dalių ir juose esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams (naudojimosi teisės nutraukimo) procedūras, kai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) vadovas priims sprendimą pradėti nurodytųjų žemės sklypų ar jų dalių paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Kauno miesto savivaldybės administracija 2016 m. liepos 29 d. raštu Nr. (33.194)R-3341 kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių dėl žemės sklypų ar jų dalių ir sklypuose esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams. NŽT direktorius 2016 m. spalio 4 d. priėmė įsakymą Nr. lP-366-(1.3.) „Dėl žemės sklypų ir valstybinės žemės, reikalingos Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste, paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ (pakeistas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. lP-329-(1.17 E.) ir 2018 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. lP-258-(1.17 E.)), kuriuo pradėta žemės sklypų (jų dalių) ir valstybinėje žemėje esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Vykstant valstybinėje žemėje esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai, Kauno miesto savivaldybės administracija informavo valstybinės žemės naudotojus ir statinių, esančių visuomenės poreikiams paimamuose sklypuose, savininkus apie tęsiamas žemės ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, atliktą paimamo visuomenės poreikiams nekilnojamojo turto vertinimą, taip pat apie galimybę susipažinti su nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, nurodė nekilnojamojo turto, patenkančio į paimamos valstybinės žemės ruožą, vertinimo ataskaitoje nustatytą rinkos vertę, pagal kurią siūloma savininkams atlyginti už paimamą turtą bei nustatė terminą, per kurį reikia informuoti Kauno miesto savivaldybės administraciją apie sutikimą arba nesutikimą sudaryti nuostolių atlyginimo sutartį pagal pridedamą projektą.
3. Žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir šiame žemės sklype esančio turto savininkui E. G. 2019 m. gruodžio 30 d. atsisakius sudaryti sutartį, UAB „Eurointegracijos projektai“ Kauno miesto savivaldybės administracijos užsakymu atliko formuojamo žemės sklypo, skirto Kauno pietrytiniam aplinkkeliui tiesti, paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizę, kurioje nustatyta, kad Ateities plentas yra svarbi jungtis tiek Kauno miesto, tiek tarpmiestinėje ir tarptautinėje susisiekimo sistemoje, o Pietrytinis aplinkkelis yra svarbi jungtis su Kauno laisvąja ekonomine zona (LEZ) ir su planuojamu Kauno viešuoju logistikos centru (VLC). Kadangi Kaunas geografiškai yra išsidėstęs šalies centre, į jį žvaigždės principu sueina keliai iš visų krypčių (Vilniaus, Alytaus, Marijampolės, Šakių, Šiaulių ir t. t.). Projekto tikslai yra pagerinti eismo sąlygas, sutrumpinti kelionės laiką, sumažinti triukšmo lygį, sumažinti transporto priemonių eksploatacines sąnaudas bei sumažinti ekologines sąnaudas. Neįgyvendinus detaliojo plano sprendinių, teritorija nebūtų išnaudota infrastruktūros suformavimui, nebūtų patraukli investicijoms.
4. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 46 straipsnio 7 dalimi, buvo atliktas paimamo visuomenės poreikiams nekilnojamojo turto vertinimas. UAB „Jungtinis verslas“ turto vertintoja 2019 m. kovo 29 d. atliko vertinimą ir parengė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. AM19/0329/03N, kurioje nustatyta turto ir nuostolių bendra vertė – 274 370 Eur. NŽT direktorius 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. lP-254-(1.17E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste)“ nusprendė paimti visuomenės poreikiams atsakovo E. G. nuosavybės teise valdomą 0,1041 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos), esantį (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 22 d. Kauno miesto savivaldybės administracija į Luminor Bank AS depozitinę sąskaitą Nr. LT414010042500050290 pervedė 274 370 Eur, kurie skirti atlyginti už visuomenės poreikiams paimamą E. G. turtą.
5. Atsakovas E. G. iš esmės neneigė pagrindo paimti žemės sklypą ir statinius visuomenės poreikiams, tačiau prašė pirmąjį ieškinio reikalavimą tenkinti iš dalies, t. y. leisti įregistruoti jam šiuo metu priklausantį ginčo nekilnojamąjį turtą valstybės vardu, sudarant galimybę neatlygintinai šiuo turtu naudotis 20 mėnesių iki tol, kol jis su šeima įsikurs naujame gyvenamajame name.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi leido įregistruoti NŽT direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. 1P-254-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste)“ nurodytus 0,1041 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos) ir jame esančius statinius: pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius atsakovui E. G., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti NŽT direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. 1P-254-(1.17 E.) nurodytiems tikslams – Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste; nustatė, kad atsakovas E. G. yra 274 370 Eur, kurie 2020 m. rugsėjo 22 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 16479 pervesti į Luminor Bank AS depozitinę sąskaitą Nr. LT414010042500050290, savininkas.
7. Teismas pažymėjo, kad atsisakoma leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams tik tuo atveju, jeigu nustatoma bent viena iš šių aplinkybių: 1) žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija neįrodo paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino panaudojimo šiems poreikiams svarbos; 2) nebuvo parengta turto vertinimo ataskaita; 3) žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytos pinigų sumos nėra pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.
8. Teismas nustatė, kad pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos ir VĮ „Valstybės žemės fondas“ 2018 m. gruodžio 11 d. žemės sklypų ar jų dalių, patenkančių į suplanuotus žemės sklypus, skirtus Ateities plentui rekonstruoti ir Kauno pietrytiniam aplinkkeliui tiesti, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto parengimo ir įgyvendinimo paslaugų teikimo sutartį Nr. SR-0976 UAB „Jungtinis verslas“ atliko nekilnojamojo turto, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų objektų esančių nurodytame žemės sklype – ūkinio pastato 2I1b, garažo 3I1b, voljero, tvoros) vertinimą, kuriame nustatyta nurodyto turto vertė yra 274 370 Eur. Ši suma 2020 m. rugsėjo 22 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos lėšų pervedimo nurodymu Nr. 16479 buvo pervesta į Luminor Bank AS depozitinę sąskaitą Nr. LT414010042500050290.
9. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovė Kauno miesto savivaldybė yra įvykdžiusi Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje nurodytų antros ir trečios sąlygų reikalavimus.
10. Pasisakydamas dėl to, ar pagrįsta paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino panaudojimo šiems poreikiams svarba, teismas nurodė, kad šioms aplinkybėms įrodyti Kauno miesto savivaldybė pateikė dokumentą „Konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo ir konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimą. Sąnaudų ir naudos analizę“, kuriame patvirtinama, jog, įvykdžius ieškovės nurodomą projektą, socialinę-ekonominę naudą gaus kelių naudotojai bei visa visuomenė. Įvertinęs minėto dokumento turinį, teismas darė išvadą, kad ieškovė pagrįstai reikalauja leisti iš karto pradėti visuomenės poreikiams paimtą atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą naudoti NŽT direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. 1P-254-(1.17 E.) nurodytiems tikslams – Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste, nenustatant papildomo termino atsakovui naudotis šiuo turtu.
11. Teismas pažymėjo, kad iš kartu su ieškiniu pateiktos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos matyti, jog nekilnojamojo turto vertinimas ir šio vertinimo atlikimo tikslas turto vertinimo dieną, atsakovui neabejotinai buvo žinomas. Nuo to laiko praėjo beveik du metai, per kuriuos atsakovas galėjo įvertinti visas aplinkybes, susijusias su nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), paėmimu visuomenės poreikiams. Tai, kad atsakovas pasirinko savo gyvenamojo būsto poreikius tenkinti statydamas naują gyvenamąjį namą ir dėl to jam pereinamuoju laikotarpiu reikalingas gyvenamasis būstas, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo stabdyti Kauno mieste darbus Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad pareinamuoju laikotarpiu iki tol, kol bus pastatytas gyvenamasis namas, jis neturi galimybės kitomis priemonėmis užtikrinti gyvenamosios vietos sau ir savo pilnamečiams vaikams.
12. Teismas įvertino ir tai, kad kilusi COVID-19 pandemija neigiamai paveikė tiek Lietuvos, tiek pasaulio ekonomikas, o šioje srityje didelis vaidmuo tenka valstybės vykdomiems projektams, todėl, teismo vertinimu, Ateities plento rekonstrukcija ir Pietrytinio aplinkkelio tiesimas sukurtų papildomas darbo vietas statybos ir paslaugų sektoriuje, tokiu būdu būtų prisidėta prie šalies ekonominės padėties stabilizavimo įveikiant kilusios COVID-19 pandemijos šalies ekonomikai pasekmes.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Atsakovas E. G. atskiruoju skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties dalį, kuria nutarta: „<..> pradėti juos naudoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. 1P-254-(1.17 E.) nurodytiems tikslams – Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste.“, šį klausimą išsprendžiant tokiu būdu: leisti atsakovui E. G. 20 mėnesių nuo apskųstos nutarties dalies įsiteisėjimo dienos neatlygintinai ir savo nuožiūra naudoti 0,1041 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos) ir jame esančius statinius: pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini); leisti valstybei praėjus 20 mėnesių nuo apskųstos nutarties dalies įsiteisėjimo dienos pradėti naudoti 0,1041 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos) ir jame esančius statinius: pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. 1P-254- (1.17 E.) nurodytiems tikslams. Nurodo šiuos esminius argumentus:
13.1. Nutarties dalis, kiek ji susijusi su leidimu valstybei iš karto, o ne po 20 mėnesių nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, naudotis vieninteliu atsakovo gyvenamuoju būstu, yra neteisėta ir nepagrįsta, nes iš esmės pažeidžia atsakovo konstitucines teisę į būsto neliečiamumo apsaugą. Atsakovui privalo būti sudaryta galimybė gyventi paimame visuomenės poreikiams vieninteliame turte iki faktinio ir neatidėliotino tokio turto panaudojimo poreikio.
13.2. Teismo teiginys, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko įsivertinti visas aplinkybes, susijusias su nekilnojamojo turto paėmimu visuomenės poreikiams, nepagrįstai sudaro įspūdį, jog atsakovas kaltinamas tuo, kad elgėsi neatsakingai. Atsakovas sąžiningai dar iki skundžiamos nutarties priėmimo ėmėsi visų veiksmų (iš savo lėšų nusipirko naują žemės sklypą, suprojektavo naują namą ir gavo statybos leidimą), kad, priėmus nutartį dėl dalies atlyginimo išmokėjimo, jis iš karto gautus pinigus galėtų panaudoti namo statybai. Atsakovas pastatyti naują gyvenamąjį namą iš asmeninių lėšų yra nepajėgus. Tai, kad atsakovas nusprendė statyti naują namą, o ne įsigyti jau pastatytą, negali būti laikoma atsakovo atsakomybe.
13.3. Kauno miesto savivaldybė, būdama atsakinga už visišką atsakovo nuostolių atlyginimą, nesiėmė jokių veiksmų, kad garantuotų atsakovui nepertraukiamą gyvenamosios vietos turėjimą ir būsto neliečiamumo apsaugą. Savivaldybė nei pati pasiūlė atlyginti išlaidas už atsakovo laikiną gyvenimą kitur, nei pasiūlė laikinai gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini).
13.4. Teismas nepagrįstai atsakovui priskyrė pareigą įrodyti, kad jis neturi, kur gyventi, nors byloje nebuvo jokių įrodymų, kurie leistų daryti prielaidą apie kitą galimą atsakovo gyvenamąjį būstą. Gyvenamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams proceso metu negali būti perkelta atsakomybė ir pareigos silpnesniajai šaliai, t. y. gyventojui, kuris ir taip nukenčia dėl priverstinio pobūdžio valstybės veiksmų. Nagrinėjamu atveju būtent Kauno miesto savivaldybė privalėjo įrodyti, kodėl ji nepasirūpino atsakovo tinkamu apgyvendinimu pereinamuoju laikotarpiu.
13.5. Neturėdamas jokios informacijos, kada yra suplanuoti atlikti pirmieji aplinkkelio tiesimo per ginčo žemės sklypą darbai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja neatidėliotinas poreikis leisti valstybei naudotis ginčo žemės sklypu ir statiniais. Savivaldybė neįrodė poreikio nedelsiant pradėti naudotis ginčo žemės sklypu ir statiniais aplinkkelio tiesimo darbams.
13.6. Priimdamas skundžiamą nutartį rašytinio proceso tvarka, teismas grubiai pažeidė atsakovo teisę į teismą – atsakovui nebuvo sudaryta galimybė būti išklausytam toje bylos dalyje, kurioje buvo sprendžiama, ar leisti valstybei suteikti teisę naudotis vieninteliu atsakovo gyvenamuoju namu.
14. Ieškovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
14.1. Atsakovo atskirajame skunde suformuluotas reikalavimas, kuriuo skundžiama tik nutarties dalis, yra ydingas ir prieštaraujantis Žemės įstatymo 47 straipsnio nuostatoms.
14.2. Skundžiamoje nutartyje teismas įvertino atsakovo nurodomas aplinkybes dėl jo vienintelio gyvenamojo būsto. Apie būsimą Ateities plento rekonstrukcijos ir Pietrytinio aplinkkelio projektą atsakovui buvo žinoma jau nuo 2016 m. spalio mėnesio, kai NŽT 2016 m. spalio 4 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-366-(1.3) „Dėl žemės sklypų ir valstybinės žemės, reikalingos Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste, paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“. Minėto įsakymo atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Nuo 2016 metų atsakovas turėjo pakankamai laiko kitos gyvenamosios vietos planavimui.
14.3. Ieškovė išsamiai pagrindė būtinybę atlikti Ateities plento rekonstrukciją ir Pietrytinio aplinkkelio tiesimą. Šio projekto būtinumas nurodytas tiek bendrajame, tiek detaliajame plane. UAB „Eurointegracijos projektai“ atliktoje sąnaudų ir naudos analizėje taip pat aiškiai konstatuota Kauno miesto savivaldybės vykdomo projekto svarba ir būtinybė šį projektą vykdyti nedelsiant.
14.4. Atsakovo reikalavimas leisti jam nuo nutarties įsiteisėjimo dienos 20 mėnesių neatlygintinai naudotis ginčo turto nepagrįstai suvaržo Ateities plento rekonstrukcijos ir Pietrytinio aplinkkelio projekto įgyvendinimą.
14.5. Klausimai, susiję su teisingu atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nekilnojamąjį turtą ir nuostolių atlyginimu, turi būti sprendžiami nagrinėjant ginčą iš esmės (Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalis), o ne šia nutartimi.
14.6. Skundžiamą nutartį priimdamas rašytinio proceso tvarka, teismas vadovavosi teisės normomis, reglamentuojančiomis tokios nutarties priėmimą (Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalis), todėl skundo argumentas dėl žodiškumo principo pažeidimo yra nepagrįstas.
15. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo procesinį sprendimą priimti savo nuožiūra visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes ir į bylą pateiktus įrodymus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 3 d. nutarties, dalies, kuria nutarta leisti atsakovo ginčo turtą pradėti naudoti NŽT direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. 1P-254-(1.17 E.) nurodytiems tikslams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų
18. 2021 m. kovo 17 d. atsakovas E. G. apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą – 2021 m. kovo 10 d. byloje vykusio posėdžio garso įrašą, kurį prašo priimti į bylą.
19. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys teismo posėdžių įrašai teismui yra prieinami, preziumuojama, jog teismas su bylos medžiaga yra susipažinęs, todėl prašymas priimti į bylą pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą vertintinas kaip perteklinis.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
20. Byloje medžiaga patvirtina, kad NŽT direktorius 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. lP-254-(1.17E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste)“ nusprendė paimti visuomenės poreikiams (Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste) atsakovo E. G. nuosavybės teise valdomą 0,1041 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos), esantį (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 22 d. Kauno miesto savivaldybės administracija į Luminor Bank AS depozitinę sąskaitą Nr. LT414010042500050290 pervedė 274 370 Eur, kurie skirti atlyginti už visuomenės poreikiams paimamą atsakovo E. G. turtą.
21. Ieškovė Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė leisti įregistruoti paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir jame esančius statinius Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalimi, skundžiama nutartimi tenkino minėtą ieškovės prašymą.
22. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, esminis tikslas, kurio įstatymų leidėjas siekė, priimdamas Žemės įstatymo 45, 46, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriuo Žemės įstatymo 47 straipsnio dalyje įtvirtintas dabartinis ginčų dėl atlyginimo dydžio už paimamą nuosavybę nagrinėjimo teismine tvarka modelis, – kiek įmanoma labiau sutrumpinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą. Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, kad nebūtų daroma žala visuomenės interesams, gali leisti įregistruoti paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir jame esančius statinius ir įrenginius Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams iki ginčo dėl atlyginimo dydžio už paimamą nuosavybę sprendimo nagrinėjimo iš esmės pradžios.
23. Pažymėtina, kad šis teisinis instrumentas gali būti taikomas tik tada, kai yra nustatoma, jog egzistuoja visos Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalies 1–3 punktuose numatytos sąlygos, t. y. suinteresuota valstybės institucija įrodo, kad yra būtina neatidėliotinai panaudoti visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą šiems poreikiams, pateikia sklypo vertinimo ataskaitą ir perveda sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytą atlyginimo sumą į notaro depozitinę sąskaitą.
24. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria leidžiama įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, apeliacine tvarka gali būti panaikinta tik nustačius, kad nebuvo bent vienos iš įstatyme įtvirtintų materialiųjų sąlygų leidimui išduoti.
25. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, nagrinėjamu atveju atsakovas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą kvestionuoja tik tuo aspektu, kad leidimas ginčo turtą registruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudotis NŽT direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. 1P-254-(1.17 E.) nurodytiems tikslams buvo suteiktas iškart, o ne, kaip pageidavo atsakovas, po dvidešimt mėnesių nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, todėl dėl kitų Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalies 1–3 punktuose numatytų sąlygų egzistavimo nagrinėjamos bylos kontekste detaliau nebus pasisakoma.
26. Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, gavęs šio straipsnio 5 dalyje nurodytą žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos pareiškimą, teismas nustato ne trumpesnį kaip 14 dienų, bet ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą žemės savininkui ir / ar kitam naudotojui, atsisakiusiam sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, pateikti rašytiniam atsiliepimui į institucijos pareiškimą. Teismas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo žemės savininko ir / ar kito naudotojo, atsisakiusio sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, paaiškinimų pateikimo arba termino, nustatyto tokiems paaiškinimams pateikti, pabaigos, priimdamas nutartį išsprendžia klausimą, ar leidžiama įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir jame esančius statinius ir įrenginius Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams. Teismas atsisako leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, jeigu nustato bent vieną iš pirmiau minėtų aplinkybių.
27. Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, sutiktina su ieškove, kad atsakovo skunde suformuluotas reikalavimas, kuriuo prašoma pakeisti skundžiamos nutarties dalį, nurodant, kad leidžiama ginčo turtą registruoti valstybės vardu ir pradėti jį naudoti NŽT direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. 1P-254-(1.17E) praėjus 20 mėnesių nuo apskųstos nutarties dalies įsiteisėjimo dienos, yra ydingas, kadangi įstatyme numatyti tik du galimi ginčo situacijos sprendimo variantai, t. y. teismas gali arba leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir jame esančius statinius ir įrenginius Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, arba atsisakyti leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.
28. Įvertinus ieškovės į bylą pateiktame UAB „Eurointegracijos projektai“ parengtame dokumente „Konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo ir konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimą. Sąnaudų ir naudos analizė“ konstatuotas aplinkybes, susijusias su Kauno miesto savivaldybės siekiamo įgyvendinti projekto svarba visuomenei, atmestinas kaip stokojantis pagrįstumo atskirojo skundo argumentas, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja neatidėliotinas poreikis leisti valstybei naudotis ginčo žemės sklypu ir jame esančiais statiniais.
29. Konstatavus, kad egzistuoja poreikis ginčo žemės sklypą ir jame esančius statinius panaudoti visuomenės poreikiams, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skundžiama nutartimi leido įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir jame esančius statinius ir įrenginius Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.
30. Atsižvelgdamas į tai, kad Nekilnojamojo turto vertinimas buvo atliktas 2019 m. kovo 29 d., o NŽT direktoriaus įsakymas Nr. lP-366-(1.3.) „Dėl žemės sklypų ir valstybinės žemės, reikalingos Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste, paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ (pakeistas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu
Nr. lP-329-(1.17 E.) ir 2018 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. lP-258-(1.17 E.)), kuriuo pradėta žemės sklypų (jų dalių) ir valstybinėje žemėje esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, buvo priimtas dar 2016 m. spalio 4 d., apeliacinės instancijos teismas pritaria ir skundžiamos nutarties argumentui, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko įvertinti visas aplinkybes ir apsispręsti, kaip užtikrins sau ir savo šeimai gyvenimui reikalingas sąlygas iki tol, kol bus pastatytas naujas gyvenamasis namas.
31. Kadangi joks delsimas pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimą negali būti pateisinamas, nes žemės paėmimu visuomenės poreikiams pirmiausia yra patenkinamas viešasis interesas, konstatuotina, kad šiuo atveju atsakovo reikalavimo leisti jam nuo nutarties įsiteisėjimo dienos net 20 mėnesių naudotis ginčo turtu tenkinimas nepagrįstai suvaržytų Ateities plento rekonstrukcijos ir Pietrytinio aplinkkelio projekto, kurio svarba yra objektyviai pagrįsta, įgyvendinimą.
32. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra – tai sudėtinga, kompleksinė ir paprastai ilgą laiką trunkanti procedūra, kurią, kaip matyti iš teisės aktų nuostatų, sudaro keletas etapų. Tik įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nutarčiai, Kauno miesto savivaldybė galės inicijuoti ginčo turto registravimą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, pradėti statybą leidžiančių dokumentų rengimą ir rangos sutarčių dėl griovimo / statybos darbų sudarymą bei atlikti kitus būtinus veiksmus, todėl vien tai, kad byloje nėra duomenų, kada tiksliai bus atliekami pirmieji aplinkkelio tiesimo per ginčo žemės sklypą darbai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaneigia neatidėliotino poreikio leisti valstybei naudotis ginčo žemės sklypu ir statiniais egzistavimo.
33. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas šalių dėmesys, kad ši pirmiau padaryta išvada dėl egzistuojančio poreikio leisti valstybei naudotis ginčo žemės sklypu ir jame esančiais statiniais, netrukdo šalims, siekiant išvengti papildomų nuostolių susidarymo, geranoriškai susitarti dėl atsakovo galimybės laikinai, kol faktiškai turės būti pradėti darbai ginčo sklype, gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini).
34. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams institutas yra pagrįstas pamatine idėja, kad tam tikrais atvejais viešajam interesui turi būti teikiama pirmenybė privataus intereso atžvilgiu ir dėl to visuomenės poreikiams gali būti paimta privati nuosavybė. Žinoma, tenkinant tokį viešąjį interesą, negali būti neproporcingai pažeidžiami ar paneigiami privačių asmenų interesai, todėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintas aiškus imperatyvas, reikalaujantis teisingai atlyginti asmeniui už jo paimtą nuosavybę. Būtent tokiu būdu, t. y. per teisingą atlyginimą, siekiama užtikrinti pusiausvyrą tarp viešojo ir privataus intereso.
35. Apeliantas skunde nurodo, kad, neatidėliotinai paimdama visuomenės poreikiams vienintelį atsakovo gyvenamąją būstą, Kauno miesto savivaldybė elgiasi netinkamai, kadangi nei pati pasiūlė atlyginti išlaidas už atsakovo laikiną gyvenimą kitur, nei pasiūlė laikinai gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini).
36. Pasisakant dėl minėto skundo argumento, atsakovui išaiškintina, kad visi klausimai, susiję su teisingu atlyginimu už visuomenės poreikiams paimamą nekilnojamąjį turtą ir kilusių nuostolių, įskaitant ir nuostolius už laikino būsto nuomą, atlyginimu, turi būti sprendžiami nagrinėjant ginčą iš esmės (Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalis), o ne šia nutartimi, todėl šiuo aspektu nagrinėjamo klausimo kontekste detaliau nepasisakoma.
37. Be to, skunde teigiama, kad, priimdamas skundžiamą nutartį rašytinio proceso tvarka, teismas pažeidė atsakovo teisę į teismą – atsakovui nebuvo sudaryta galimybė būti išklausytam toje bylos dalyje, kurioje buvo sprendžiama, ar leisti valstybei suteikti teisę naudotis vieninteliu atsakovo gyvenamuoju namu.
38. Teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis. CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais teismas nutartimi gali išspręsti ir kitus klausimus (CPK 290 straipsnio 1 dalis).
39. Kaip minėta, Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, gavęs šio straipsnio 5 dalyje nurodytą žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos pareiškimą, teismas nustato ne trumpesnį kaip 14 dienų, bet ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą žemės savininkui ir / ar kitam naudotojui, atsisakiusiam sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, pateikti rašytiniam atsiliepimui į institucijos pareiškimą. Teismas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo žemės savininko ir / ar kito naudotojo, atsisakiusio sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, paaiškinimų pateikimo arba termino, nustatyto tokiems paaiškinimams pateikti, pabaigos, priimdamas nutartį išsprendžia šį klausimą.
40. Bylos medžiaga patvirtina, kad, kaip ir numatyta Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje, siekiant sudaryti galimybę būti išklausytam, teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsakovui nustatė keturiolikos dienų terminą, kuris atsakovo prašymu buvo pratęstas, atsiliepimui pateikti ir minėtoje nutartyje detaliai išaiškino, kad, gavus atsiliepimą, ginčo klausimas bus išspręstas nutartimi. Atsakovas 2020 m. lapkričio 27 d. teismui pateikė atsiliepimą dėl ieškovės reikalavimo leisti Nekilnojamojo turto registre ginčo turtą įregistruoti valstybės vardu ir pradėti naudoti visuomenės poreikiams, kuriame detaliai išdėstė savo poziciją ginčo klausimu. Įvertinęs tiek ieškinyje, tiek atsakovo atsiliepime pateiktus argumentus, teismas rašytinio proceso tvarka priėmė skundžiamą nutartį.
41. Vadovaujantis minėta Žemės įstatymo norma, reglamentuojančia ginčo nutarties priėmimą, ir CPK nuostatomis, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai klausimą dėl ginčo turto registravimo valstybės vardu išsprendė rašytinio proceso tvarka, todėl ir skundo argumentas dėl žodiškumo principo pažeidimo atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.
Dėl bylos procesinės baigties
42. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Romualda Janovičienė