Administracinė
byla Nr.A14–301-06
Procesinio sprendimo kategorija 16.5

S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. balandžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės, Sigitos Rudėnaitės
(pranešėja) ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I.L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio
teismo 2005-05-02 sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I.L. skundą atsakovui Telšių rajono policijos komisariatui dėl
darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėja prašė teismą įpareigoti
Telšių rajono policijos komisariatą išmokėti jai neišmokėtą darbo užmokesčio
dalį – 2772,41 Lt. Pareiškėja paaiškino, kad jai dirbant Telšių rajono
policijos komisariate, vadovaujantis 2002-05-20 Vyriausybės nutarimu Nr. 686 ir
2003-01-17 Vyriausybės nutarimu Nr. 53, nebuvo mokamas visas darbo užmokestis,
neteisėtai taikant darbo užmokesčio indeksavimą.
Tretysis suinteresuotas
asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos su skundu nesutiko, paaiškindamas, jog darbo užmokesčio
indeksavimas taikytas pagal galiojančias teisės normas, kad pripažinus įstatymą
ar jo dalį prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai, toks įstatymas
ar jo dalis netaikomi tik nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas. Kadangi Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo sprendimai atgal negalioja, jo manymu, nėra pagrindo
pripažinti, kad nemokant pareiškėjai darbo užmokesčio dalies, buvo taikomas
įstatymas, prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Šiaulių apygardos
administracinis teismas 2005 m. gegužės 2 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, jog 2002-2004
metų laikotarpiu, vadovaujantis 2002-04-23 Valstybės tarnybos įstatymo
pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-856 1 straipsnio 3 dalimi,
kurios redakcija pakeista 2002-12-10 įstatymu Nr. IX 1243, 2002-05-20
Vyriausybės nutarimu Nr. 686 „Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės
tarnautojams 2002 metų II pusmetį", 2003-01-17 Vyriausybės nutarimu Nr. 53
„Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių", Telšių
rajono policijos komisariato viršininko įsakymais, pareiškėjai, pritaikius darbo
užmokesčio indeksavimo koeficientus, buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis,
dėl to jai neišmokėta 2772,41 litų darbo užmokesčio dalis. Teismo konstatavimu, policijos
komisariatas, taikydamas darbo užmokesčio indeksavimo koeficientus ir
išmokėdamas sumažintą darbo užmokestį, nepažeidė tuo metu galiojusių įstatymų
bei kitų teisės aktų reikalavimų, privalėjo juos vykdyti, nes įstatymas ar
kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol
konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Kadangi išimtinė teisė spręsti,
ar teisės aktas atitinka Konstituciją, suteikta Konstituciniam Teismui, kol
nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi
teisės atsisakyti vykdyti teisės aktą, motyvuodamos jo nekonstitucingumu. Teismas
nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarimu,
2004-12-18 paskelbtu „Valstybės žiniose“, pripažino, kad Valstybės tarnybos
įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies (2002 m.
gruodžio 10 d. redakcija) nuostata "Jeigu valstybės ar savivaldybės
institucijos ar įstaigos apskaičiuotas pagal patvirtintas valstybės tarnautojų
suvienodintų pareigybių kategorijas lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui
poreikis viršys atitinkamiems metams Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir
savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, valstybės
tarnautojų darbo užmokestis skaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintas valstybės
tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, tačiau valstybės tarnautojo
pareiginė ilga neturi būti mažesnė už jo pareiginę algą, gautą iki 2002 m.
birželio 30 d." prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23
straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai,
konstituciniam teisinės valstybės principui, o Vyriausybės 2003-01-17 nutarimo
Nr. 52 „Dėl Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių'' 1 ir
2 punktai bei šiuo nutarimu patvirtintos taisyklės prieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48
straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas konstatavo,
jog paskelbus minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą atsakovas vykdo Konstitucinio
teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią negali būti
taikomi aktai, kurie oficialiai Konstitucinio Teismo sprendimu pripažinti
prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teismas pažymėjo, jog
pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi
sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais
Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo
Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Padaryta išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio
Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi
santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų
prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento
taikant teisės aktus priimtiems sprendimams, šių aktų pripažinimas
prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tik tiek, kiek šie sprendimai nėra
įvykdyti, t. y. nesukėlę realių teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju
pareiškėjos atžvilgiu sprendimas buvo įvykdytas, jai jau pritaikytas darbo
užmokesčio indeksavimo koeficientas ir išmokėtas sumažintas darbo užmokestis,
todėl, teismo nuomone, 2004-12-13 Konstitucinio teismo sprendimo pagrindu atsakovo
veiksmai taikant darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą ir išmokant sumažintą
darbo užmokestį negali būti pripažinti neteisėtais. Be to, teismas pažymėjo,
kad jis, nagrinėdamas konkrečią bylą, yra saistomas Konstitucijos 107 straipsnio
1 dalies nuostatų ir negali perimti konstitucinių įstatymo leidėjo funkcijų.
Pareiškėja apeliaciniu
skundu prašo Šiaulių apygardos administracinio
teismo 2005 m. gegužės 2 d. sprendimą
panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą patenkinti. Apeliantė teigia
apie tai, kad jai 2002-2004 metais buvo išmokamas ne visas darbo užmokestis, o
jį apskaičiuojant buvo vadovaujamasi neteisėtais, prieštaraujančiais Lietuvos
Respublikos Konstitucijai Vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr. 686 bei 2003-01-17
nutarimu Nr. 53, sužinojusi tik susipažinusi su Lietuvos Respublikos
Konstitucinio teismo 2004-12-13 nutarimu, nes su Telšių rajono policijos
komisariato viršininko atitinkamais įsakymais dėl indeksavimo koeficiento
taikymo pasirašytinai nebuvusi supažindinta. Apeliantė paaiškina, kad
atsiskaitymo lapeliuose jokios nuorodos apie indeksavimo koeficiento taikymą
nebuvo. Apie atlyginimo sumažinimą pagal Darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalį
apeliantė nurodo nebuvusi įspėta. Atsakovas jos raštiško sutikimo dėl
atlyginimo sumažinimo neprašė, buhalterinėje pažymoje nurodytos nesumokėtos
darbo užmokesčio dalies teisme neginčijo. Be to, teisminio nagrinėjimo metu
atsakovas nepateikė teismui jokių konkrečių įrodymų, jog Telšių rajono
policijos komisariatui tam tikru laikotarpiu trūko lėšų pilnam pareigūnų darbo
užmokesčio išmokėjimui. Apeliantės teigimu, teismas byloje į jos paminėtas
aplinkybes neatsižvelgė, nepagrįstai nesivadovavo bendruoju teisės principu ex
injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda) bei Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 48 straipsnio nuostata, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti
teisingą apmokėjimą už darbą.
Tretysis suinteresuotas
asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo su apeliacinio skundo
reikalavimais nesutinkąs. Atsiliepime nurodoma, jog pareiškėja praleido 1
mėnesio kreipimosi į teismą terminą įsakymams, kuriais vadovaujantis jai buvo
mokamas sumažintas darbo užmokestis, nuginčyti. Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2003 m. birželio 27 d. nutartyje administracinėje byloje
Nr. A5-264/2003 pažymėta, kad Konstitucinio Teismo sprendimų
galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai nukreipiama tik į ateitį, kad
neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti
prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo
įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Šiuo atveju
Telšių rajono policijos komisariato viršininko įsakymai, kuriais vadovaujantis
pareiškėjai buvo mokamas darbo užmokestis, jau įvykdyti, o paskutinio sprendimo
įvykdymo dieną nebuvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos
įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies (2002
m. gruodžio 10 d. redakcija) nuostata prieštarauja Konstitucijai. Trečiojo
suinteresuoto asmens manymu, policijos komisariatas nepažeidė teisės aktų,
skirdamas ir mokėdamas darbo užmokestį pareiškėjai, veikė taip, kaip privalėjo
veikti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Tretysis suinteresuotas asmuo
pažymi, jog išimtinė teisė spręsti, ar teisės aktas atitinka Konstituciją,
suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos
neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos jo
nekonstitucingumu. Telšių rajono policijos komisariatas, neišmokėdamas viso
pareiškėjai priklausančio darbo užmokesčio, veikė taip, kaip pagal įstatymus
privalėjo veikti, todėl šiuo atveju nėra valstybės civilinės atsakomybės
pagrindų. Tretysis suinteresuotas asmuo remiasi Konstitucijos aiškinimo
moksline doktrina (E.Kūris. Konstitucijos aiškinimas, konstitucinės teisės
šaltiniai ir besikeičianti konstitucinės teisės paradigma. Teisės problemos,
2003/3, p.8), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato išaiškinimais (Teismų
praktika, 1997-07-02, Nr. 7).
Telšių rajono policijos
komisariatas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinio
skundo netenkinti. Atsakovas remiasi trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime
į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais ir teigia, jog reikalavimai byloje
pareikšti netinkamam atsakovui (pagal Civilinio kodekso 6.271, 6.273 straipsnius,
Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. 932 bei 2005 m. vasario 28 d.
nutarimą Nr. 220 valstybei bylose dėl žalos, atsiradusios iki 2004 m. gruodžio
18 d., atlyginimo policijos pareigūnams ir kitiems policijos įstaigų valstybės
tarnautojams įgaliotas atstovauti Policijos departamentas prie Vidaus reikalų
ministerijos). Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pagal Darbo kodekso 120
straipsnio 3 dalį darbdavys gali keisti darbo apmokėjimo sąlygas, kai toks
reguliavimas nustatytas įstatymuose ar Vyriausybės nutarimuose.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Pareiškėjos apeliacinis skundas
patenkinamas.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai
išaiškino ir pritaikė įstatymą, todėl skundžiamas sprendimas panaikinamas ir
priimamas naujas sprendimas, kuriuo patenkinami pareiškėjos reikalavimai dėl
darbo užmokesčio priteisimo.
Pagrindinės įstatymų aiškinimo ir taikymo
taisyklės nagrinėjant administracines bylas dėl policijos pareigūnams
neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje 2005
m. gruodžio 21 d. išnagrinėjus administracinę bylą Nr. A1-638/2005.
Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija taiko šias taisykles.
Pareiškėja šioje administracinėje byloje
pareiškė reikalavimus dėl negauto darbo užmokesčio, jos reikalavimo dalykas yra
konkrečių piniginių sumų priteisimas. Administracinių bylų teisenos įstatymas
ir Valstybės tarnybos įstatymas nenustato termino, per kurį turi būti
pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio
priteisimo, todėl Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio pagrindu
taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK)
27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio
senaties terminas. Pareiškėja skundą teismui padavė 2005 m. kovo 3 d.,
reikalaudama priteisti darbo užmokestį už 2002 m. liepos – 2004 m. kovo
mėnesius; t.y. nepraleido įstatymu nustatyto trejų metų termino skundui
paduoti.
Pareiškėja kelia reikalavimus dėl 2002
-2004 metais jai nesumokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios Telšių
rajono policijos komisariate pritaikius darbo užmokesčio indeksavimo
koeficientą, priteisimo.
Valstybės tarnautojams atitinkamo dydžio
darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m.
balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija, įsigaliojo
2002 m. liepos 1 d.) VI skyriuje. Minėto įstatymo
16 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo numatyta valstybės
tarnautojų teisė gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą darbo užmokestį.
Šio įstatymo įgyvendinimo tvarką nustatė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos
įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas (2002 m. balandžio
23 d. Nr. IX-856), kurio 1 straipsnio 3 dalis 2002 m.
gruodžio 10 d. įstatymu Nr. IX-1243 buvo išdėstyta taip: „Valstybės
tarnybos įstatymo VI skyriuje nustatytas darbo užmokestis mokamas iš
atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui
patvirtintų asignavimų. Jeigu valstybės ar savivaldybės institucijos ar
įstaigos apskaičiuotas pagal patvirtintas valstybės tarnautojų suvienodintų
pareigybių kategorijas lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikis
viršys atitinkamiems metams Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir
savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, valstybės
tarnautojų darbo užmokestis skaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintas valstybės
tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, tačiau valstybės tarnautojo
pareiginė alga neturi būti mažesnė už jo pareiginę algą, gautą iki 2002 m.
birželio 30 d.“ Įgyvendindama šią įstatymo nuostatą, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė 2003 m. sausio 17 d. priėmė nutarimą Nr. 53 „Dėl
valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“, kuriuo patvirtino
Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles – teisinį pagrindą
mažinti valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą darbo
užmokestį, atsižvelgiant į valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai
Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo
užmokesčiui patvirtintus asignavimus. Šių taisyklių pagrindu Telšių rajono
policijos komisariato viršininkas priėmė įsakymus, kuriuose nustatyti konkretūs darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai.
Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės
tarnybos įstatymo pakeitimo
įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio
3 dalies (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) nuostata „Jeigu
valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos apskaičiuotas pagal
patvirtintas valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių
kategorijas lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui
poreikis viršys atitinkamiems metams Lietuvos Respublikos valstybės
biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus
asignavimus, valstybės tarnautojų darbo užmokestis skaičiuojamas
pagal Vyriausybės patvirtintas valstybės tarnautojų darbo
užmokesčio skaičiavimo taisykles, tačiau valstybės tarnautojo
pareiginė alga neturi būti mažesnė už jo pareiginę algą, gautą iki 2002 m.
birželio 30 d.“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos
23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui,
48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės
valstybės principui, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ 1
ir 2 punktai bei šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu
patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio
skaičiavimo taisyklės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos
23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos
107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas
(ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento
aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai
oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas
(ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi
būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti
prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo
įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.
Aiškindamas pastarąją įstatymo nuostatą,
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs: „Sprendimo
priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio
subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą,
kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys
nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai
nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai
susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs
būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės
normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo
įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra
galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė
kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą,
įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą
teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų
teises ir pareigas koreguoti.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004
K. J. prieš Vilniaus miesto vyriausiąjį policijos komisariatą).
Kaip nurodyta anksčiau šioje nutartyje,
reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo
kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties
terminas. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio
4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę
įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie
susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo
neteisėta. Ir, priešingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra
neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą
teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada
teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti
laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio
nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo
72 straipsnio 4 dalies prasme.
Nagrinėjamoje byloje atsakovo atsisakymas
mokėti pareiškėjai Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto dydžio darbo užmokestį
negali būti pripažintas teisėtu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį
ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra
įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas
funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas
įstatymuose numatytas socialines garantijas. Pareiškėja šioje byloje atliko
savo kaip valstybės tarnautojos pareigas, tačiau jai nebuvo sumokėtas pagal
įstatymą priklausantis darbo užmokestis. Kaip nurodyta anksčiau, pareiškėjai
priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali būti laikomas
„įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio
4 dalies prasme, nes pareiškėja yra išsaugojusi galimybę ginti šiuo
nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Po Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo priėmimo,
iš Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos yra pašalinti Lietuvos
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo
įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostata ir Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 „Dėl Valstybės
tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ patvirtintos Valstybės
tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės, taigi yra išnykęs teisinis
pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto
darbo užmokesčio nemokėjimą pareiškėjai.
Vadovaudamasi
Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjos apeliacinį skundą patenkinti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 2 d. sprendimą
panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Priteisti iš atsakovo Telšių rajono
policijos komisariato 2772,41 (du tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt
du litus, 41 cnt) neišmokėto darbo užmokesčio pareiškėjai I.L.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Nijolė Piškinaitė
Sigita Rudėnaitė
Algirdas Taminskas