Civilinė byla Nr. e2-810-661/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00595-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.18.3; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas,
Sekretoriaujant Jolantai Vedeckytei,
dalyvaujant ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Vilkpėdės šilas“ atstovams R. Č. ir advokatui R. K., atsakovės UAB „Firma VITI“ atstovui advokatui D. B.,
viešame teismo posėdyje, nuotoliniu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Vilkpėdės šilas“ ieškinį atsakovei UAB „Firma VITI“, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: UAB „Projestos projektai”, UAB „Gjensidige”, UAB „Daila“, dėl papildomo įpareigojimo atlyginti statinio trūkumų šalinimo išlaidas,
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė Daugiabučių namų savininkų bendrija „Vilkpėdės šilas“ prašo: priteisti ieškovei Daugiabučių namų savininkų bendrijai „Vilkpėdės šilas“ iš atsakovės UAB „Firma VITI“ priteisti: papildomas išlaidas, būtinas gyvenamųjų namų adresu Vilkpėdės g. 7., Vilnius (unikalus Nr. 4400-0723-0722) ir Vilkpėdės g. 9, Vilnius (unikalus Nr. 4400-0957-2950) stogų statybos defektų ir dėl jų atsiradusių pažaidų pašalinimui – 262 295,17 Eur; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo šios bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023, kuria pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020, konstatuota, kad: daugiabučius gyvenamuosius namus Vilniuje, Vilkpėdės g. 7 ir Vilkpėdės g. 9 (toliau – Gyvenamieji namai) pastatė atsakovė UAB „Firma VITI“, kuri, būdama Gyvenamųjų namų statytoja, generaline rangove, o vėliau ir butų/patalpų pardavėja, suteikė Gyvenamiesiems namams, jų butams/patalpoms įstatymuose numatytas garantijas dėl Gyvenamųjų namų tinkamumo naudoti. Gyvenamieji namai buvo pripažinti tinkamais naudoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. balandžio 2 d. pripažinimo tinkamu naudotis aktu Nr. (109)11.4-673), kuriame nurodytas statytojas – UAB „Firma VITI“ ir rangovas – UAB „Firma VITI“. Statybos darbų garantinio laikotarpio metu paaiškėjo Gyvenamųjų namų statybos defektai. Atsakovė UAB „Firma VITI“, turėdama tam įstatymų numatytą pareigą ir atitinkamą atsakomybę, laiku nepašalino Gyvenamųjų namų statybos defektų. Atsakovei UAB „Firma VITI“ laiku nepašalinus Gyvenamųjų namų statybos defektų, dėl to formavosi naujos Gyvenamųjų namų statinio konstrukcijų pažaidos; kilus šalių ginčui ir ieškovei Daugiabučių namų savininkų bendrijai (DNSB) „Vilkpėdės šilas“ pareiškus ieškinį atsakovei dėl įpareigojimo atlyginti statinio trūkumų šalinimo išlaidas, ginčas minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 tęsėsi nuo 2014 m. balandžio 2 d. iki 2023 m. sausio 26 d. (kai byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka). Per visą šį laiką esminiai Gyvenamųjų namų statybos defektai nebuvo šalinami (atsakovei ginčijant defektų faktą, apimtis, pašalinimo išlaidų dydį), plėtėsi ir didėjo dėl defektų atsiradę konstrukcijų pažeidimai.
3. Civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 buvo pateikti Gyvenamųjų namų konstrukcijų inžineriniai-ekspertiniai tyrimai, buvo atlikta teismo ekspertizė, papildoma ekspertizė defektų apimties ir jų pašalinimo išlaidų nustatymui, tačiau šie ekspertiniai tyrimai tapo šalių ginčo objektu, teismo ekspertizių išvados nebuvo pakankamai išsamios ir pagrįstos bei neleido apygardos teismui priimti visiškai pagrįsto sprendimo. Galutinė Gyvenamųjų namų statybos defektų bei dėl jų atsiradusių pažaidų apimtis, šių defektų ir pažaidų pašalinimui priteistinų iš atsakovo išlaidų dydis buvo nustatyti tik nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniame teisme, teismo ekspertui V. G. atlikus pakartotinę teismo ekspertizę.
4. Eksperto V. G. 2022 m. rugsėjo 22 d. teismo ekspertizės akte, kurį Lietuvos apeliacinis teismas pripažino pagrįstu ir juo vadovavosi, nustatyta, kad Gyvenamųjų namų stogų defektų šalinimo (stogo remonto) kaina, skaičiuojant ją dabartinėmis kainomis, yra 691 722,17 Eur, iš jų Gyvenamojo namo Nr. 7 – 399 905,42 Eur, Gyvenamojo namo Nr. 9 – 291 816,75 Eur; požeminės automobilių aikštelės stogo defektų ir su jais susijusių trūkumų pašalinimo kaina yra 358 262,35 Eur, paviršinių nuotekų šalinimo tinklų įrengimo darbai – 30 320,88 Eur; Gyvenamųjų namų balkonų ir fasadų defektų šalinimo (remonto) kaina – 185 443,81 Eur.
5. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartyje atkreipė dėmesį, jog „Patikslinto ieškinio reikalavimų dėl išlaidų Gyvenamųjų namų stogų remontui suma yra 429 427 Eur ir ši suma yra mažesnė, nei nustatyta 2022 m. rugsėjo 22 d. ekspertizės akte - 691 722,17 Eur (399 905,42 + 291 816,75), ir nors toks kainų skirtumas susidarė ekspertui V. G. paskaičiavus Gyvenamųjų namų stogų defektų šalinimo (stogo remonto) kainą aktualiomis (dabartinėmis) kainomis, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo priteisti daugiau šių defektų šalinimo išlaidų nei ieškovė prašo.“ (nutarties 92 p.).
6. Taigi, Lietuvos apeliacinis teismas ieškovui DNSB „Vilkpėdės šilas“ priteisė mažesnę sumą Gyvenamųjų namų stogų remontui, nei nustatė ekspertas – 429 427 Eur, o ne 691 722,17 Eur, skirtumas tarp šių sumų – 262 295,17 Eur.
7. Šis ieškinys reiškiamas prašant priteisti iš atsakovo minėtą 262 295,17 Eur sumą, kurios pagrįstumas konstatuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi, tačiau ji nebuvo priteista išimtinai dėl procesinių kliūčių.
8. Atsakovė UAB „Firma VITI“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė: civilinę bylą nutraukti; taikyti šioje byloje ieškinio senatį ir ieškinį atmesti; iš ieškovės atsakovei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė šiuos argumentus:
8.1. Ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 sumažindama ieškinio reikalavimą, jį galutinai suformulavo atsisakydama dalies reikalavimo pagal 2018 m. kovo 30 d. pateiktą patikslintą ieškinį.
8.2. Ieškovė, reikalaudama būsimų išlaidų už stogų remontą kompensavimo, remiasi tik hipotetine eksperto V. G. prielaida, kad jos bus patirtos. Ieškovė neteikia jokių duomenų apie faktiškai patiriamas išlaidas remonto darbams. Ieškovė turėjo pakankamai laiko civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 suformuluoti tikslų ir aiškų reikalavimą dėl išlaidų kompensavimo.
8.3. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalauja hipotetinių ir realiomis išlaidomis nepagrįstų papildomų sumų stogo remonto darbams, kurių dydžio pokyčius nulėmė paties ieškovės ilgalaikis neveikimas. Ieškovei iš atsakovės jau yra priteista 429 427 EUR suma už stogo remontą, o šioje byloje ieškovo reikalaujama papildoma 262 295,17 Eur suma yra grindžiama 2022 m. balandžio mėnesio kainomis (ieškinio Priedas Nr. 2).
8.4. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartyje nurodyta, kad ieškovė garantiniu laikotarpiu (2013 m. balandžio 22 d.) pateikė atsakovei pretenziją dėl vengimo pašalinti statybos defektus naujai pastatytuose daugiabučiuose namuose adresu Vilniuje, Vilkpėdės g. 7 ir 9 ir kartu su šia pretenzija pateikė ankstesnes pavienių Gyvenamųjų namų gyventojų pretenzijas bei susirašinėjimą su atsakove. Ieškovė pirminį ieškinį teismui pateikė 2014 m. balandžio 2 d. prašydama priteisti ieškovės naudai iš atsakovės avansu išlaidas statybos defektams pašalinti - preliminariai 845 642,00 Lt (244 914,85 Eur). Taigi, ieškovei ieškinio senaties terminas, numatytas CK 6.667 str., reikalavimams dėl trūkumų šalinimo baigėsi 2014 m. balandžio 22 d.
8.5. Tikslindama ieškinį bei atsisakydama dalies reikalavimo, 2019 m. spalio 3 d. prašyme ieškovė rėmėsi UAB „Akirema“ projektu ir darbų kiekių žiniaraščiu, parengtais 2019 m. rugpjūčio mėnesį (Priedas Nr. 9). Nepaisant to, kad ieškovė tikslino savo reikalavimą 2019 m. rugpjūčio mėnesio kainomis, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi buvo priteistos ieškovės reikalaujamos sumos bei priteistos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos jas skaičiuojant ne nuo 2019 m. rugpjūčio kainomis patikslintų sumų, bet nuo 2014 m. balandžio 2 d. Taigi, ieškovė pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartį gavo ženkliai didesnes ir papildomas sumas procesinių palūkanų forma nuo vėliau padidintų ir 2019 m. perskaičiuotų darbų kainų (procesinės palūkanos nuo 2019 m. padidintų sumų buvo skaičiuojamos nuo 2014 m. balandžio 2 d.).
8.6. Šioje byloje ieškovė prašo priteisti papildomas 262 295,17 Eur būsimas papildomas išlaidas/nuostolius stogų remontui, kurios buvo papildomai paskaičiuotos 2022 metais. Iš atsakovės ieškovei yra priteistos 439 682,90 Eur procesinės palūkanos, kurios daugiau nei pakankamai kompensuoja visas ieškovės galimus ir būsimus praradimus, susijusius su padidėjusia stogų remonto kaina. Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi yra išspręstas šalių ginčas iš esmės ir ieškovė neturi pagrindo reikalauti papildomų sumų, todėl ieškinys šioje byloje turi būti atmetamas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
9. Pagal Liteko duomenis matyti, jog Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-115-431/2020 pagal ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Vilkpėdės šilas“ ieškinį atsakovei UAB „Firma VITI“ dėl įpareigojimo atlyginti statinio trūkumų šalinimo išlaidas, tretieji asmenys UAB „Būsto švara“ UAB „Projestos projektai“, UAB ,,Daila“, AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialas.
10. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 ieškinį patenkino iš dalies ir ieškovei Daugiabučių namų savininkų bendrijai „Vilkpėdės šilas“ priteisė iš atsakovės UAB „Firma VITI“ 226 158,74 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo šios bylos iškėlimo dienos (2014 m. balandžio 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė.
11. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-8-450/2023) nutarė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ (juridinio asmens kodas 221504240) ieškovei Daugiabučių namų savininkų bendrijai „Vilkpėdės šilas“ (juridinio asmens kodas 303259317) 987 595,44 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt septynis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 44 ct) sumą statinių trūkumų šalinimo išlaidoms atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo šios bylos 2014 m. balandžio 2 d. iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti“.
12. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartimi byloje paskirta pakartotinė statybos ir statybos kainų ekspertizė, ekspertizę pavesta atlikti ekspertui V. G. 2022 m. rugsėjo 23 d. gautas eksperto V. G. 2022 m. rugsėjo 22 d. parengtas teismo ekspertizės aktas, kuriame ekspertas atsakė į visus teisėjų kolegijos suformuluotus klausimus; atskleidė nustatytų defektų ir pažaidų pobūdį, technines priežastis; nurodė defektų (pažaidų) pašalinimo būdus (sprendinius) ir padarė išvadas, kad Gyvenamųjų namų stogų defektų šalinimo (stogo remonto) kaina, skaičiuojant ją dabartinėmis kainomis, yra 691 722,17 Eur; požeminės automobilių aikštelės stogo defektų ir su jais susijusių trūkumų pašalinimo kaina, skaičiuojant ją dabartinėmis kainomis, yra 358 262,35 Eur; balkonų ir fasadų defektų šalinimo (remonto) kaina, skaičiuojant ją dabartinėmis kainomis, yra 185 443,81 Eur, iš viso: 1 235 428,33 Eur.
13. 2019 m. spalio 7 d. Vilniaus apygardos teisme vykusio teismo posėdžio metu ieškovės galutinė ieškinio reikalavimų suma buvo sumažinta iki 1 496 088,66 Eur, kurią sudaro šios išlaidos: 1) kiemo nuogrindos ir parkingo perdangos remontui 417 764,60 Eur; 2) Gyvenamųjų namų balkonų remontui 622 352,30 Eur; 3) Gyvenamųjų namų stogų remontui 429 427 Eur ir 4) 26 544,76 Eur ieškovės realiai jau patirtos išlaidos. Ieškovė nurodė, kad galutinė ieškinio kaina nustatyta sumažinant prašomas priteisti išlaidas dėl Gyvenamųjų namų stogų remonto iki 429 427 Eur.
14. Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad ieškovė garantiniu laikotarpiu 2013 m. balandžio 22 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl vengimo pašalinti statybos defektus naujai pastatytuose daugiabučiuose namuose adresu Vilniuje, Vilkpėdės g. 7 ir 9 ir kartu su šia pretenzija pateikė ankstesnes pavienių Gyvenamųjų namų gyventojų pretenzijas bei susirašinėjimą su atsakove. Ieškovė pirminį ieškinį teismui pateikė 2014 m. balandžio 2 d. prašydama priteisti ieškovės naudai iš atsakovės avansu išlaidas statybos defektams pašalinti – preliminariai 845 642,00 Lt (244 914,85 Eur). Kadangi ginčo santykiui taikytinas CK 6.667 straipsnio 1 dalimi apibrėžtas vienerių metų ieškinio senaties terminas, pagal to paties straipsnio 3 dalį skaičiuotinas nuo ieškovės pareiškimo apie trūkumus momento, darytina išvada, kad ieškovė šio ieškinio senaties termino nepraleido (nutarties 43 p.).
15. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nagrinėjamoje byloje nustatė, kad Ekspertizės akte ekspertas V. G. priėjo prie išvadų, jog Gyvenamųjų namų stogų defektų šalinimo (stogo remonto) kaina, skaičiuojant ją dabartinėmis kainomis, yra 691 722,17 Eur, iš jų gyvenamojo namo Nr. 7 – 399 905,42 Eur ir gyvenamojo namo Nr. 9 – 291 816,75 Eur; požeminės automobilių aikštelės stogo defektų ir su jais susijusių trūkumų pašalinimo kaina, skaičiuojant ją dabartinėmis kainomis, yra 358 262,35 Eur, iš jų požeminės automobilių stovėjimo aikštelės stogo remonto darbai – 327 941,47 Eur; paviršinių nuotekų šalinimo tinklų įrengimo darbai – 30 320,88 Eur; Gyvenamųjų namų balkonų ir fasadų defektų šalinimo (remonto) kaina, skaičiuojant ją dabartinėmis kainomis, yra 185 443,81 Eur, iš jų gyvenamojo namo Nr. 7 – 110 988,53 Eur; gyvenamojo namo Nr. 9 – 74 455,28 Eur. Patikslinto ieškinio reikalavimų dėl išlaidų Gyvenamųjų namų stogų remontui suma yra 429 427 ir ši suma yra mažesnė, nei nustatyta 2022 m. rugsėjo 22 d. ekspertizės akte – 691 722,17 Eur (399 905,42 + 291 816,75), ir nors toks kainų skirtumas susidarė ekspertui V. G. paskaičiavus Gyvenamųjų namų stogų defektų šalinimo (stogo remonto) kainą aktualiomis (dabartinėmis) kainomis, tačiau teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti daugiau šių defektų šalinimo išlaidų nei ieškovė prašo. Todėl iš atsakovės ieškovei pagal eksperto V. G. ekspertizės akte nustatytus Gyvenamųjų namų stogų (sumažinus iki ieškovės prašomos priteisti stogų defektų šalinimo sumos), požeminės automobilių aikštelės stogo ir balkonų bei fasadų defektus bei apskaičiuotas šių defektų šalinimo kainas iš viso priteisiama 973 133,16 Eur (429 427 + 358 262,35 + 185 443,81) suma, kuri neviršija ieškovės ieškiniu prašomos priteisti sumos (CK 6.697 straipsnio 3 dalis) (nutarties 92 p.).
Teisiniai argumentai
Dėl prejudicijos
16. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.
17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Taigi, teismo sprendimo prejudicinės galios būtina sąlyga – asmens buvimas dalyvaujančiu asmeniu byloje, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).
18. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
19. Taigi, viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje.
20. Vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas).
21. Atsakovė šioje byloje laikosi pozicijos, kad ieškinio reikalavimai yra pakartotiniai, kurie, jau buvo išnagrinėti ankstesnėje šalių civilinėje byloje, atsakovė taip pat teigia, jog ieškovė jau atsisakė šiuo ieškiniu reiškiamų reikalavimų ankstesnėje šalių civilinėje byloje.
22. Kaip minėta, reikalaujamos 262 295,17 Eur sumos pagrįstumas ir priteisimo pagrindas nustatyti įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis šioje byloje turi prejudicinę galią, kadangi išlaidų Gyvenamųjų namų stogų remonto darbams, būtiniems statybos defektams ir dėl jų atsiradusioms pažaidoms pašalinti, suma buvo įrodinėjimo dalykas minėtoje byloje, vykusioje tarp tų pačių šalių. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi nustatyti prejudiciniai faktai, kurių šioje byloje nereikia įrodinėti iš naujo (CPK 182 str. 2 p.): išlaidų Gyvenamųjų namų stogo remonto darbams suma 691 722,17 Eur (399 905,42 + 291 816,75); 2022 m. rugsėjo 22 d. teismo ekspertizės akto išvadų, iš kurių kildinama ši išlaidų suma, pagrįstumas; ieškovo DNSB „Vilkpėdės šilas“ teisė reikalauti visos 2022 m. rugsėjo 22 d. teismo ekspertizės akte apskaičiuotų išlaidų Gyvenamųjų namų stogo remontui sumos. Be to, aplinkybė, jog ieškovė DNSB „Vilkpėdės šilas“ turi teisę reikalauti atlyginti/priteisti daugiau išlaidų Gyvenamųjų namų stogo remontui (t. y. – tiek, kiek nustatyta 2022 m. rugsėjo 22 d. teismo ekspertizės akte), negu buvo reikalaujam ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 (429 427 Eur).
23. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog pakartotinė ekspertizė ieškovo prašymu buvo paskirta tik bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme metu. Remiantis 2022 m. rugsėjo 22 d. teismo ekspertizės akto išvadomis nustatyta, kad ieškovė stogų remontui galėjo reikalauti daugiau išlaidų atlyginimo, nei buvo apskaičiuota minėtose administratorės sąmatose. Tačiau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme tikslinti ieškinio reikalavimų jau nebuvo procesinės galimybės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad galimybės pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme įstatymas nepripažįsta, nes tai iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-690/2018 16 punktą). Todėl ieškovė DNSB „Vilkpėdės šilas“ turi teisę reikšti ieškinio reikalavimą dėl likusios, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi nepriteistos 262 295,17 Eur (691 722,17 Eur minus 429 427 Eur) sumos Gyvenamųjų namų stogų remonto darbams priteisimo iš atsakovės UAB „Firma VITI“ šioje naujoje civilinėje byloje.
24. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į ieškinio pagrindo pobūdį, civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 nebuvo įstatymo numatytų pagrindų peržengti ieškinio ir apeliacijos ribas, Lietuvos apeliacinis teismas nesprendė dėl minėtos 262 295,17 Eur sumos, nors motyvuose ir pasisakė, jog toks reikalavimas (jei būtų pareikštas) būtų laikomas pagrįstu. Tačiau tokia argumentacija nereiškia, kad dėl 262 295,17 Eur sumos yra nuspręsta, nes 2023 m. sausio 26 d. nutarties rezoliucinėje dalyje dėl šios ieškinio sumą viršijančios sumos nepasisakyta.
Dėl ieškinio pakartotinumo
25. Kasacinis teismas, sistemiškai aiškindamas nurodytas CPK nuostatas, yra pažymėjęs, jog ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas ir (ar) naujų arba papildomų įrodymų, patikslinančių reikalavimo apimtį, pateikimas yra ne tas pats, kas ieškinio dalyko pakeitimas, nes tai skirtingos ir savarankiškos procesinės teisės, sukeliančios skirtingus teisinius padarinius. Keičiant ieškinio dalyką, šis ieškinio elementas pakinta, o sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus, tik sumažėja ar padidėja ieškinio dalyko apimtis, bet ieškinio dalykas nesikeičia, nes išlieka tas pats materialusis teisinis reikalavimas. Procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus ne tik užtikrina dispozityvumo ir rungtyniškumo principų įgyvendinimą, bet ir yra būtina operatyvaus, koncentruoto bei ekonomiško bylos išnagrinėjimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2008; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011; 2020 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-687/2020).
26. Šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimai nelaikytini pakartotiniais todėl, kad tik Lietuvos apeliaciniame teisme atlikus pakartotinę teismo ekspertizę ieškovei paaiškėjo, kad ji gyvenamųjų namų Vilniuje, Vilkpėdės g. 7 ir Vilkpėdės g. 9 stogų remontui galėjo reikalauti daugiau išlaidų atlyginimo, nei buvo pareikšta ieškinio reikalavimu. Nors šio ieškinio reikalavimai kyla iš to paties šalių teisinio santykio, kuris buvo nagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 (ir dėl to teismo sprendimo minėtoje byloje išvados turi prejudicinę galią), tačiau šio ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, dėl kurių nebuvo nuspręsta minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020, t. y. dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės papildomą 262 295,17 Eur sumą.
27. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, reikalavimus civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 DNSB „Vilkpėdės šilas“ galėjo grįsti tik tuo metu turimais duomenimis. Nesutikdamas su civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 atliktos 2019 m. birželio 13 d. papildomos ekspertizės išvadomis, kuriomis buvo nustatyta gerokai mažesnė Gyvenamųjų stogų remonto išlaidų suma, ieškovė ne kartą prašė Vilniaus apygardos teismo skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau šis ieškovės prašymas buvo atmetamas. Neturėdama kito pasirinkimo, ieškovė reikalaujamą išlaidų Gyvenamųjų stogų remontui sumą apskaičiavo pagal Gyvenamuosius namus administruojančios bendrovės parengtas darbų, reikalingų Gyvenamųjų namų statybos defektams ir dėl jų atsiradusioms pažaidoms pašalinti, sąmatas, minėtos sąmatos buvo parengtos civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 tuo metu buvusių ekspertinių tyrimų pagrindu.
28. Kaip nurodyta ieškovo Vilniaus apygardos teismui pateiktame 2019 m. spalio 3 d. prašyme (ieškinio 8 priedas), tęsiantis bylos nagrinėjimui Vilniaus apygardos teisme ir esamiems Gyvenamųjų namų stogų defektams sąlygojant nuolatinį vandens pratekėjimą į viršutinių namų aukštų butus (dėl to šiuose butuose susidarė netinkamos gyvenimui sąlygos) ir šiai situacijai (dėl pratekančio vandens atsirandant vis naujoms stogų vidinių konstrukcijų ir butų apdailos pažaidoms) nuolat blogėjant, ieškovė buvo priversta imtis priemonių pradėti defektų šalinimo darbus anksčiau nei baigsis byla su atsakovu. Buvo parengtas daugiabučių gyvenamųjų namų Vilkpėdės g. 7 ir 9, Vilniuje, stogų dangos remonto techninis darbo projektas PRA-2019/06/26 (toliau – „Remonto projektas“), o šio Remonto projekto pagrindu – daugiabučių gyvenamųjų namų Vilkpėdės g. 7 ir 9, Vilniuje, stogų dangos remonto darbų kiekių žiniaraščiai (toliau – „Darbų kiekių žiniaraščiai“). Kadangi Darbų kiekių žiniaraščiuose buvo nurodyta tuo metu mažesnė Gyvenamųjų namų stogų remonto suma, nei atitinkamose Gyvenamuosius namus administruojančios bendrovės sąmatose, ieškovė DNSB „Vilkpėdės šilas“ 2019 m. spalio 3 d. prašyme patikslino ieškinio reikalavimų sumą, suderindama ją su teikiamais Remonto projektu ir Darbų kiekių žiniaraščiu. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 protokoline nutartimi nepriėmė Remonto projekto ir Darbų kiekių žiniaraščių (šiuos įrodymus 2020 m. birželio 11 d. nutartimi priėmė tik Lietuvos apeliacinis teismas).
29. Bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme atsirado naujos aplinkybės, kurių nebuvo nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme: buvo paskirta ir atlikta pakartotinė teismo ekspertizė, kurią atsisakė skirti apygardos teismas; pakartotinės ekspertizės 2022 m. rugsėjo 22 d. akto išvados grindžiamos 2022 m. statybos/remonto darbų kainomis. Taigi, šių naujų aplinkybių pagrindu ieškovei atsirado pagrindas reikalauti iš atsakovės didesnio išlaidų Gyvenamųjų namų stogų remonto darbams atlyginimo, tai ieškovė pareiškė šioje naujoje byloje.
30. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė buvo atsisakiusi nuo dalies ieškinio reikalavimų. Teismas nesutinka su tokiais argumentais. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas DNSB „Vilkpėdės šilas“ 2019 m. spalio 3 d. prašyme nurodyto ieškinio sumos patikslinimo taip pat nelaikė ieškinio reikalavimų atsisakymu, nes teismas nesprendė ieškinio reikalavimo atsisakymo priėmimo klausimo; ieškovei nebuvo išaiškintos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės; 2020 m. vasario 6 d. teismo sprendime taip pat nurodyta, kad ieškinio reikalavimas buvo sumažintas, tačiau nenurodyta, kad nuo ieškinio reikalavimo buvo visai, ar iš dalies, atsisakyta, tai taip pat nurodyta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties 33 punkte.
31. Taigi, konstatuotina, jog nebuvo CPK 293 straipsnio 4 punkte numatyto ieškinio atsisakymo fakto ir su tuo susijusios teisinės pasekmės negali būti taikomos.
Dėl ieškinio senaties
32. Šioje byloje atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį. Atsakovė senaties skaičiavimo pradžią sieja su 2013 m. balandžio 22 d. pretenzijos atsakovei dėl vengimo pašalinti statybos defektus pateikimu. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, 2013 m. balandžio 22 d. pretenzijos pateikimo metu nebuvo iki galo žinomas nei Gyvenamųjų namų statybos defektų mastas, nei kaštų (išlaidų) jiems pašalinti dydis. Po įvairių tyrimų, galutinai išlaidų Gyvenamųjų namų statybos defektų ir dėl jų atsiradusių pažaidų dydis (apskaičiuota žalos suma) paaiškėjo tik atlikus pakartotinę ekspertizę Lietuvos apeliaciniame teisme ir pateikus 2022 m. rugsėjo 22 d. ekspertizės aktą. Šis ekspertizės aktas dar buvo šalių ginčo objektu ir jo išvados galutinai patvirtintos tik 2023 m. sausio 26 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi.
33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
34. Taigi teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos. Gavęs šalies prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas visų pirma turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK 1.134 straipsnis), taip pat ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga.
35. Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis).
36. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje nurodoma, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018, 26 punktas).
37. Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties išvadas, spręstina, jog ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino pareikšti ieškinio reikalavimus atsakovei dėl žalos, patirtos dėl netinkamos Gyvenamųjų namų statybos kokybės. CK 1.130 straipsnio 3 dalyje numatyta: jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, tokiu atveju ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą. Ieškovės šioje byloje pareikštas reikalavimas dėl papildomos žalos (nuostolių) sumos kyla iš to paties šalių ginčo teisinio santykio, dėl kurio buvo priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020. Taigi, nei CK 6.667 straipsnio 1 dalyje numatytasis, nei bendrasis ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes ieškovė tik susipažinusi su 2022 m. rugsėjo 22 d. ekspertizės akto ir apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties išvadomis galėjo sužinoti, jog turi teisę reikalauti iš atsakovės papildomos 262 295,17 Eur nuostolių sumos. Kadangi ši teisė kyla iš teisinio santykio, buvusio šalių ginčo objektu civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020, ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 įsiteisėjimo (2023 m. sausio 26 d.).
38. Teismas nesutinka su atsakovės teiginiu, jog ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi – nesiėmė jokių procesinių priemonių tam, kad ankstesnėje byloje galėtų tikslinti ieškinį (pavyzdžiui, neteikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymo bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui tam, kad galėtų vėl pakartotinai tikslinti ieškinį). Teismas pažymi, kad tokie prašymai neracionalūs CPK 7 str., prasme, t. y. būtų buvę pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai. Taigi, ieškovė neveikė nerūpestingai, aplaidžiai, todėl ieškinio senaties termino nepraleido.
Dėl ieškinio reikalavimų
39. Taigi, padarius išvadas, kad: 1) Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi buvo nustatytos prejudicinę galią turinčios aplinkybės šiai bylai; 2) ieškovė nepareiškė tapataus ieškinio ankstesniam ieškiniui; 3) ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino; yra pagrindas išspręsti ieškinio pagrįstumo klausimą.
40. Kadangi, kaip minėta, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi buvo konstatuota, jog ieškovė turi teisę reikalauti, jog atsakovė papildomai jai atlygintų 262 295,17 Eur defektų pašalinimo sumą, ieškinys šioje byloje laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas visiškai.
41. Ieškovei taip priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 262 295,17 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2023 m. gegužės 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Ieškinį tenkinus visiškai, išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 93, 98 str.). Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistina 2942 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).
43. Ieškovė pateikė įrodymus, kad jis patyrė 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (2015 m. kovo 20 d. redakcija) nurodyto maksimalaus dydžio, teismas ją laiko pagrįsta, todėl iš atsakovės priteisia ieškovei.
44. Trečiasis asmuo UAB „Projestos projektai“ turėjo tokį patį suinteresuotumą bylos baigtimi kaip ir ieškovė, todėl jo patirtos 508,09 Eur bylinėjimosi išlaidos taip pat priteisiamos iš atsakovės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Priteisti ieškovei Daugiabučių namų savininkų bendrijai „Vilkpėdės šilas“ (juridinio asmens kodas 303259317) iš atsakovės UAB „Firma VITI“ (juridinio asmens kodas 221504240) 262 295,17 Eur (du šimtus šešiasdešimt du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt penkis eurus 17 ct.) papildomų defektų šalinimo išlaidų, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 262 295,17 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės UAB „Firma VITI“ (juridinio asmens kodas 221504240) trečiajam asmeniui UAB „Projestos projektai“ (juridinio asmens kodas 226116380) 508,09 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ 2942 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Alvydas Barkauskas