Civilinė byla Nr. 3K-3-339/2007
Procesinio
sprendimo kategorijos: 113.6.1.3; 113.6.2.4; 116.5.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. rugsėjo 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos
pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Algio Norkūno,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB
„Rytų skirstomieji tinklai“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo
2006 m. spalio 31 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. gruodžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atsakovui UAB „Tarp
kitko“ dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I. Pareiškimo esmė
Ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ prašė teismo
priteisti iš atsakovo UAB ,,Tarp kitko“ 185 502,29 Lt žalos atlyginimo, 747,65
Lt ekspertizės išlaidų, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki
teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. gruodžio
13 d. atliekant UAB „Tarp kitko“ patalpose elektros apskaitos patikrinimą
buvo nustatyta, kad elektros apskaitos „A“ ir „C“ fazių srovės transformatorių
transformuojama srovė antrinėse grandinėse neatitinka jų transformacijos
koeficiento. Perskaičiavus suvartotos elektros energijos kiekį nuo 2005 m. kovo
17 d. iki 2005 m. gruodžio 29 d., nustatyta, kad neapskaitytos elektros
energijos buvo suvartota už 185 502,29 Lt.
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugsėjo
19 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad 2003 m.
gegužės 14 d. ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ filialas Vilniaus
elektros tinklai ir atsakovas UAB „Tarp kitko“ sudarė Elektros energijos
pirkimo-pardavimo sutartį. 2005 m. gruodžio 13 d. atlikus elektros apskaitos
patikrinimą atsakovui UAB „Tarp kitko“ priklausančiose patalpose, surašytas
Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas ir nustatyta,
kad komercinės apskaitos „A“ (Nr. 022071) ir „C“ (Nr. 010982) fazių srovės
transformatorių transformuojama srovė antrinėse grandinėse neatitinka jų
transformatorių koeficiento. Srovės matavimo transformatoriai buvo pateikti
ekspertizei atlikti. 2006 m. sausio 30 d. transformatorių kokybės patikrinimo
akte nurodyta, kad transformatoriai, jų plombos neturi matomų mechaninių
pažeidimų žymių, gnybtų dangteliai priveržimo vietose įskilę. Transformatorių
Nr. 022071 ir Nr. 010982 plombų žymenų užrašų (raidžių bei skaičių) dydis ir
forma skiriasi, techninių duomenų lentelėse neteisingai nurodyta vardinė
pirminė srovė. 2003 m. gegužės 14 d. Elektros energijos pirkimo-pardavimo
sutartyje nurodyta, kad tiekėjas aptarnauja išorinius elektros tinklus, tikrina
apskaitos prietaisų būklę. Elektros energijos skaitikliai yra tiekėjo
nuosavybė. Už apskaitos prietaisų, apskaitos schemose naudojamos įrangos ir
įtaisų bei visų plombų apsaugą atsako patalpų, valdomos teritorijos ir (ar) įrenginių,
kuriuose jie įrengti, savininkai (nuomininkai), turintys pasirašytą sutartį su
operatoriumi ar tiekėju, arba šias patalpas, valdomą teritoriją ir (ar)
įrenginius eksploatuojantys fiziniai ar juridiniai asmenys (jei sutartyje
nenustatyta kitaip). Pagal Sutarties 3.3 punktą vartotojas įsipareigojo stebėti
apskaitos prietaisų būklę ir veikimą jų negadindamas, saugoti visus prietaisus
ir plombas. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus teismas nenustatė atsakovo
kaltės dėl srovės transformatorių techninių duomenų neatitikties, todėl ieškinį
atmetė.
Vilniaus apygardos teisme 2006 m. rugsėjo 28 d. buvo
gautas ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ pareiškimas dėl sprendimo už akių
peržiūrėjimo. Ieškovas nurodė, kad pranešimas apie parengiamąjį teismo posėdį,
įvyksiantį 2006 m. rugsėjo 19 d., 9 val., buvo gautas 2006 m. birželio 7 d.
Atstovavimo sutartis, pagal kurią advokato padėjėjui E. Raulynaičiui pavesta
atstovauti šioje byloje ieškovui AB „Rytų skirstomieji tinklai“, pasirašyta
2006 m. rugsėjo 16 d. Ieškovo atstovas parengiamajame teismo posėdyje negalėjo
dalyvauti dėl ligos. Tinkamai ir laiku informuoti teismą apie atstovo
nedalyvavimo priežastis nebuvo galimybių, nes atstovo susirgimas diagnozuotas
2006 m. rugsėjo 19 d., t. y. teismo posėdžio dieną. Pareiškime pažymėta, kad
priimtas sprendimas už akių turi būti panaikintas, o bylos nagrinėjimas iš
esmės atnaujintas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių
esmė
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 31 d.
nutartimi ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ pareiškimo dėl Vilniaus
apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo
netenkino. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis CPK 230 straipsnio 2 dalies
nuostatomis, dėl neatvykusios į parengiamąjį teismo posėdį šalies, kuriai yra
tinkamai pranešta, esant atvykusios šalies prašymui, teismas priima sprendimą
už akių. 2006 m. rugsėjo 19 d. į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko ieškovo
atstovas, kuriam buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Iš
ieškovo (jo atstovo) negauta pareiškimo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant,
atsakovo atstovas prašė priimti sprendimą už akių, todėl buvo pagrindas priimti
tokios rūšies sprendimą. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį sprendimas už akių
naikinamas ir bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujinamas tik konstatavus, jog
šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo
laiku pranešti teismui, ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo
nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo
už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“,
siekdamas sprendimo už akių peržiūrėjimo, pareiškime nurodė tik aplinkybes, dėl
kurių teismo posėdyje nedalyvavo jo atstovas - advokato padėjėjas. Ieškovas
visiškai nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos
priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas konstatavo, kad
sprendimas už akių gali būti panaikintas tik įrodžius abi CPK 288 straipsnio 4
dalyje nurodytas aplinkybes, ir ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“
pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2006 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovo AB „Rytų
skirstomieji tinklai“ atskirąjį skundą atmetė, Vilniaus apygardos teismo 2006
m. spalio 31 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija konstatavo, kad pirmosios
instancijos teismo sprendime už akių nurodyta pakankamai motyvų, pagrindžiančių
šį sprendimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad CPK
288 straipsnio 4 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi, kuria
teismui neleidžiama už akių priimtų sprendimų peržiūrėti, ir tokiais atvejais,
kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad priimant sprendimą
už akių tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo
akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir
teisingumo principams. Paduodamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo
ieškovas nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kurie galėtų turėti
įtakos sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui. Kolegijos nuomone,
įvertinęs šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą,
kad nėra pagrindo tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Kolegija, remdamasi tuo, kad ieškovo atskirasis skundas taip pat nėra
grindžiamas įrodymais, kurie patvirtintų, kad pirmosios instancijos teismo
sprendimas už akių buvo priimtas padarius akivaizdžią teisės klaidą, kad šis
sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, padarė išvadą, jog atskirasis skundas
atmestinas.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ prašo panaikinti Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio
14 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartį,
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. sprendimą už akių ir
perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis
skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. 2006 m. kovo 30 d. ieškovas AB „Rytų skirstomieji
tinklai“ pareiškė teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui UAB „Tarp
kitko“ prašydamas priteisti 185 502,29 Lt žalos. 2006 m. gegužės 11 d.
buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, nustačius, kad
atsakovui neteisėtai vartojant elektros energiją ieškovui buvo padaryta žala.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimų pagrįstumo klausimą,
nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad prašoma priteisti žala yra atsiradusi dėl
galimos nusikalstamos veikos ir yra vykdomas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje
byloje. Šiuo atveju buvo privalu civilinę bylą sustabdyti (CPK 163 straipsnio 1
dalies 3 punktas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės
aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas
privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp
nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje
byloje (baudžiamojoje byloje) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y.
kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo
sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-942/2000; 2001 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-880/2001; 2002 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-7-248/2002). Civilinės bylos nagrinėjimas šiuo pagrindu sustabdomas tada,
kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje
nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai
bylai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, ar
galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje
nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į
konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 25 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005). Šiuo atveju kartu su atskiruoju skundu
Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateiktas 2006 m. lapkričio 14 d. Vilniaus
miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų
tyrimo tarnybos raštas, kuriame nurodyta, kad tiriant baudžiamąją bylą Nr.
10-G-1-3757 buvo nustatyta, jog UAB „Tarp kitko“ neteisėtai vartodama elektros
energiją padarė AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 185 502,29 Lt turtinės
žalos. Apeliacinės instancijos teismas priėmė šį rašytinį įrodymą civilinėje
byloje, tačiau nepasisakė dėl privalomojo civilinės bylos sustabdymo,
pažeisdamas CPK 163 straipsnio 3 punktą. Teismas, nustatęs, kad yra vienas iš įstatyme
nurodytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, privalo sustabdyti bylą ex
officio bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Sprendžiant klausimą dėl
baudžiamosios bylos prejudicijos, pirmiausia turi būti įvertinta, kokios
aplinkybės, nustatinėjamos baudžiamojo proceso tvarka, yra svarbios konkrečiai
civilinei bylai. Šiuo atveju civilinis ieškinys buvo pareikštas dėl neteisėtais
atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, tuo pačiu pagrindu pradėtas ir
vykdomas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje. Pradėjus ikiteisminį tyrimą
visi daiktiniai įrodymai, susiję su žalos ieškovui padarymu, buvo perduoti
ikiteisminį tyrimą vykdžiusiai institucijai, todėl nebuvo galimybės jų pateikti
civilinėje byloje. Baudžiamojo proceso tvarka yra sprendžiamas klausimas dėl
baudžiamosios atsakomybės taikymo, t. y. ar atsakovas atliko tam tikrus
veiksmus, kurie jų padarymo metu buvo laikomi nusikalstamais, ar jam gali būti
paskirta baudžiamoji sankcija ir kiti su tuo susiję klausimai. Šie faktai yra
susiję su atsakovo galimais nusikalstamais veiksmais, nagrinėjant civilinę
bylą. Kasatoriaus nuomone, akivaizdu, kad tarp šių bylų yra tiesioginis
prejudicinis ryšys, nes kitoje baudžiamojoje byloje yra tiriamas atsakovo
galimų neteisėtų (nusikalstamų) veiksmų padarymo faktas, galintis turėti
tiesioginės įtakos, priimant sprendimą šioje byloje, ir toks faktas šioje
byloje negali būti nustatytas.
2. Pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą, kad
ieškovas byloje surinktais įrodymais neįrodė atsakovo poveikio elektros energijos
apskaitos prietaisams ir nėra pagrindo elektros energijos naudojimo fakto
pripažinti neapskaitiniu, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos
praktikos. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji civilinės
atsakomybės prielaida - civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose
ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus,
kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba
pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad yra svarbu nustatyti, ar atsakovo
faktinis elgesys atitinka tam tikrą elgesio standartą, t. y. tvarkingo elektros
naudotojo (pirkėjo), kuris rūpinasi elektros įrenginiais, jam nuosavybės teise
priklausančiuose pastatuose, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai
funkcionuotų tvarkingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
3K-3-184/2001). Šiuo atveju naudodamas ieškovo tiekiamą elektros energiją be
apskaitos prietaisų atsakovas elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, ir
dėl to ieškovas patyrė nuostolių - jam buvo padaryta žala. Byloje yra surinkta
pakankamai įrodymų, kurių pagrindu pakanka konstatuoti priežastinį ryšį tarp
atsakovų pareigos elgtis rūpestingai nevykdymo ir ieškovui atsiradusios žalos.
CK 6.248 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu
atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas
ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas yra konstatavęs, kad civilinėje teisėje svarbus žalą padariusio asmens
faktinio elgesio ir tam tikro elgesio standarto santykis. Asmuo pripažįstamas kaltu
dėl žalos padarymo, jeigu jo elgesys neatitinka įstatymuose ar kituose teisės
aktuose nustatytų veikimo tam tikroje situacijoje standartų, nes jis nesugebėjo
pasielgti taip, kaip turėtų pasielgti protingas žmogus. Taigi sprendžiant, ar
žalos padaręs asmuo yra kaltas, būtina vertinti jo elgesį remiantis apdairaus,
rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 7 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2001). Šioje byloje nustatytas
nerūpestingas atsakovo elgesys - naudojimasis suklastotais elektros energijos
apskaitos prietaisais. Atsakovo nepakankamas rūpestingumas sudarė sąlygas
neapmokėti už gaunamą elektros energiją tiekėjui - ieškovui, ir atsirasti nuostoliams.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacine tvarka skundžiamais teismų sprendimais buvo
išnagrinėtas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl kasacijos
dalykas nagrinėjamoje byloje yra proceso normų, reglamentuojančių pareiškimo
dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimą ir civilinės bylos
sustabdymą, aiškinimas ir taikymas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. rugsėjo 19 d.
buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo buvo atmestas ieškovo reikalavimas
atsakovui dėl 185 502,29 Lt žalos atlyginimo. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio
2 dalimi, pirmosios instancijos teismas atliko formalų pateiktų byloje įrodymų
vertinimą, išanalizavo civilinės teisinės atsakomybės atsiradimo pagrindus ir
konstatavo, kad nenustatyta atsakovo kaltė dėl srovės transformatorių techninių
duomenų neatitikties, todėl atsakovui nekyla civilinės pareigos mokėti už
nustatytą neapskaitinį elektros energijos suvartojimą.
Priėmus sprendimą už akių, neatvykusi į teismo posėdį šalis negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis), tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl šio sprendimo peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Ieškovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir 2006 m. spalio 31 d. sprendime konstatuotos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas pareiškime nenurodė aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Taigi pagal CPK nebuvo pagrindo tenkinti atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 31 d. nutartimi pagrįstai ieškovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino (CPK 288 straipsnio 3, 4 dalys), o apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Nepanaikinus sprendimo už akių ir neatnaujinus bylos
nagrinėjimo iš esmės, negali būti sprendžiamas civilinės bylos sustabdymo pagal
CPK 163 straipsnio 4 punktą klausimas. Atsakovui pareiškime dėl sprendimo už
akių peržiūrėjimo nenurodžius aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo
teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, teismas
neturėjo pagrindo spręsti ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo
nagrinėjimo sustabdymo klausimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal
suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2005; Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006) CPK 163 straipsnio
4 punkto pagrindu civilinė byla privalo būti sustabdyta tik tuo atveju, jeigu
šio punkto reikalavimus atitinkanti baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme.
Ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos
nagrinėjimą. Tokiu atveju, teismui konstatavus svarbias aplinkybes, teismas
turi diskrecijos teisę sustabdyti bylą (CPK 164 straipsnio 4 punktas), bet ne
pareigą, įtvirtintą CPK 163 straipsnio 4 punkte.
Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo CK 6.246
straipsnio 1 dalies ir 6.248 straipsnio 3 dalies taikymo nesudaro pagrindo
naikinti priimtas teismų nutartis. Šie kasatoriaus argumentai galėjo (turėjo)
būti išdėstyti pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir, jiems
pasitvirtinus, tai galėtų būti pagrindas panaikinti sprendimą už akių ir
atnaujinti bylos nagrinėjimą. Tačiau jų neišdėsčius pareiškime dėl sprendimo už
akių peržiūrėjimo, šių aplinkybių kėlimas kasaciniame skunde negali būti
pagrindu naikinti teisėtus procesinius sprendimus byloje.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta,
konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti
kasacine tvarka skundžiamus teismų sprendimus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362
straipsnio 1 dalimi,
n
u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartį
ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006
m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Sigitas Gurevičius
Virgilijus Grabinskas
Algis Norkūnas