Civilinė byla Nr. e2A-1415-390/2018
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16801-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 25 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per filialą ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1702-429/2018 pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per filialą ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Švykai“, tretiesiems asmenims G. V. ir J. J. dėl turtinės žalos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1 750,63 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei vykdant geležinkelio tilto per Nemuną remonto darbus, dėl jos kaltės dažais buvo padengtos ne mažiau 58 AB „Volfas Engelman“ darbuotojų valdomos transporto priemonės, iš jų transporto priemonė FIAT 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir TOYOTA Avensis Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė išmokėjo tretiesiems asmenims minėto įvykio metu šioms transporto priemonėms atsiradusią žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.
3. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė yra atsakinga už žalą, atsiradusią dėl transporto priemonių – FIAT 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir TOYOTA Avensis Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Transporto priemonės) sugadinimo. Ieškovė įrodinėjo, jog Transporto priemonės apgadintos dėl netoli jų stovėjimo vietos atsakovės vykdytų tilto remonto darbų, atsakovei tinkamai neužtikrinus techninių reikalavimų, kad kitiems asmenims nebūtų padaryta žala. Atsakovė savo kaltę neigė, teigdama, kad neįrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Tarp šalių nekilo ginčas, ar trečiųjų asmenų Transporto priemonės apskritai buvo apgadintos, ar ieškovas jiems apmokėjo remonto išlaidas. Taip pat nėra ginčo dėl fakto, kad atsakovė žalos Transporto priemonėms atsiradimo metu atliko smėliavimo darbus su suspausto oro prietaisais ant Kauno geležinkelio tilto.
4. Teismas, įvertinęs įrodymus, darė išvadą, kad atsakovė UAB „Švykai“ darbus objekte vykdė, vadovaudamasi patvirtintu Technologiniu projektu (el. byla, 1 t., b. l. 98-103), kurio 2.3 ir 2.5 punktuose nurodyta, jog darbai objekte vykdomi ribojant automobilių eismą, uždarant važiuojamosios dalies juostas, sustatant eismą ribojančius ženklus, pastolius apdengiant tvirta, armuota plėvele ir tokiu būdu buvo siekiama apsaugoti eismo dalyvius, trečiuosius asmenis ir jų turtą. atsakovui vykdant paruošimo dažymui ir atliekant dažymo darbus buvo laikomasi saugumo reikalavimų – remontuojama geležinkelio tilto atkarpa buvo apdengta armuota plėvele (el. byla, 1 t., b. l. 61, 62 -66). Ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, kad sklidę smėlio ar kitos kilmės „debesys“ (pagal trečiųjų asmenų paaiškinimus), buvo sąlygoti būtent atsakovės vykdomų darbų, kad tiltas, atsakovei atliekant geležinkelio tilto darbus, nebuvo pilnai apdengtas, ar apdengimo kokybė buvo prasta.
5. Teismas ieškovo pateiktu Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-11-15 atliktu ekspertizės aktu Nr. 11-930 (17) (ekspertizė buvo atlikta civilinėje byloje Nr. e2-572-451/2017) nesivadovavo, nes ekspertizė atlikta ne šioje civilinėje byloje, buvo tirtos ne tos pačios transporto priemonės, dėl kurių ginčas keliamas šioje civilinėje byloje, ir yra skirtingos bylų nagrinėjamos aplinkybės. Nurodė, kad 2016-03-07 Kauno miesto savivaldybės administracijos raštas Nr. 43-2-217 (el. byla, 3 t., b. l. 56) patvirtina, jog šalia objekto buvusiam savivaldybės turtui žala nebuvo padaryta.
6. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra nustatyta, kokiomis medžiagomis ar kitu poveikiu Transporto priemonėms buvo padaryta žala, o ieškovas, būdamas profesionalas draudimo dėl patirtų žalų srityje, turėjo galimybę surinkti ir pateikti teismui įrodymus, koks tiksliai poveikis buvo padarytas Transporto priemonėms, dėl kurių šioje byloje yra reiškiami reikalavimai (CPK 178 straipsnis).
7. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad žala Transporto priemonėms buvo padaryta dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo arba bendros atidumo ir rūpestingumo pareigos pažeidimo (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai), o nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymų sąlygų – neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą, todėl ieškinį atmetė.
8. Ieškinį atmetęs, teismas iš ieškovo priteisė bylinėjimosi išlaidas atsakovei – už advokato paslaugas 1633,50 Eur (el. byla, 1 t., b. l. 89-90, el. byla, 3 t., b. l. 102-103), kurios atitinka rekomendacijose numatyto rekomendacinio užmokesčio už advokato teisines paslaugas maksimalius dydžius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per filialą ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kurio interesams atstovauja advokatas Julius Sakalauskas, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti pilnai, priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas pažeidė įrodymų pusiausvyros principą, kadangi nepagrįstai sureikšmino vien tik atsakovės pateiktus įrodymus ir liudytojų parodymus, tuo tarpu ieškovo pateiktus įrodymus, trečiųjų asmenų paaiškinimus visiškai ignoravo. Apelianto nuomone, atskiri atsakovės sudarytos Subrangos sutarties ir Technologinio projekto fragmentai, nurodyti sprendime, negali būti vertinami kaip tinkami įrodymai byloje, kadangi nėra aišku, kas yra numatyta likusiuose nepateiktų dokumentų puslapiuose. Be to, atsakovės liudytojų - įmonės darbuotojų parodymai, formuojantis teismo įsitikinimui, neturėjo turėti lemiamos reikšmės, nes yra subjektyvaus pobūdžio. Taip pat teismas iškraipė arba ignoravo trečiųjų asmenų nurodytas reikšmingas aplinkybes, kurios visiškai paneigia atsakovės teiginius, kad veiksmų, siekiant apsaugoti nuo žalingo poveikio trečiųjų asmenų turtą, vis tik buvo imtasi.
9.2. Ieškovo nuomone, pagal bylos duomenis, o ypač trečiųjų asmenų paaiškinimus, vis tik labiau tikėtina, kad pro neuždengtas Geležinkelio tilto vietas vėjas atnešė dideliame aukštyje smėliuojamo bei dažomo tilto daleles, kurios, pagal kitoje byloje atliktos ekspertizės duomenis, galėjo fiziškai patekti net ir ant pakankamai dideliu atstumu stovėjusių automobilių, bei taip padaryti jiems žalą. Ir būtent atsakovas neįrodė, kad jis ėmėsi reikalingų priemonių ir užtikrino, kad žala kitų asmenų turtui nebus padaryta.
9.3. Atsakovė nepateikė jokio prašymo, kaip per 1,5 mėn. susidarė papildomos 750 Eur išlaidos už advokato darbą (2017 m. spalio 30 d. sąskaita), todėl nei ieškovas, nei teismas neturėjo galimybės įvertinti bei pasisakyti dėl jų pagrįstumo. Todėl 750 Eur + PVM atstovavimo išlaidos priteistos nepagrįstai. Taip pat priteistos iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos akivaizdžiai viršija maksimalius rekomenduojamus priteisti dydžius. Kadangi byla yra visiškai elementari ir atsakovės atstovui yra viena iš daugelio šiam ginčui tapačių aplinkybių bylų, todėl visi byloje panaudoti atsikirtimai nėra nauji, tam nepatirta jokių papildomų laiko sąnaudų, todėl atsakovės advokato užmokestis byloje turėjo atitikti tik vidutinio sudėtingumo lygį bei sudaryti apie 221 Eur (5 val. x 88,4 (maks.): 2).
2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Švykai“, kurios interesams atstovauja advokatas Irmantas Balsys, prašo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškovo argumentai dėl neteisėtų atsakovės veiksmų yra paremti išimtinai tik prielaidomis bei trečiųjų asmenų subjektyviu vertinimu, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovė vykdė didelės apimties darbus netoli tos vietos, kur stovėjo tariamai apgadinti automobiliai, neleidžia daryti išvados, jog žala automobiliams buvo padaryta dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.
10.2. Ginčijamame sprendime išdėstyti motyvai patvirtina, kad priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovas, teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis).
10.3. Atsakovės išlaidos advokato pagalbai už visą bylos nagrinėjimo procesą pirmosios instancijos teisme sudaro 1 633,50 Eur. Atsižvelgiant į visas nagrinėjamo ginčo aplinkybės, teisinių paslaugų kompleksiškumą, atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai dydis yra protingas, pagrįstas ir neviršija Rekomendacijose nurodyto rekomenduojamo maksimalaus atlyginimo dydžio už advokato teikiamą teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamoje byloje susidarė išimtinai tik dėl ieškovo kaltės.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai
argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 straipsnis).
4. Byloje sprendžiamas ginčas dėl deliktinės atsakomybės taikymo, draudikui išmokėjus transporto priemonių savininkams draudimo išmokas, nes išmokėjusiam draudimo išmoką draudikui pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
5. Kad atsirastų deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina įrodyti visas atsakomybės sąlygas: neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovė UAB „Švykai“ pagal 2013 m. spalio 17 dieną su UAB „Viadukas“ sudarytą subrangos sutartį Nr. 13-10-17/193, vykdė geležinkelio ruožo Marijampolė - Kazlų Rūda - Kaunas rekonstravimą, tame tarpe ir tilto per Nemuno upę 37+301 km, ruože Jiesia - Kaunas (toliau – Objektas) rekonstrukcijos darbus. Ieškovas įrodinėjo, kad dėl vykdytų darbų Transporto priemonės buvo apgadintos jas padengus kvarco (smėlio) mišiniu, todėl atsakovė privalo atlyginti subrogacinį reikalavimą perėmusiam ieškovui 1 750,63 Eur dydžio žalą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Ieškovas neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų - neteisėtų atsakovės veiksmų (CPK 178, 185 straipsniai), todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti Ieškovo reikalavimo.
7. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, t. y. teismas pažeidė įrodymų pusiausvyros principą. Ieškovo nuomone, teismas teikė prioritetą ir vadovavosi tik atsakovės pateiktais įrodymais, nevertindamas byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų parodymų, nepagrįstai atmesdamas ieškovo pateiktą tilto fotonuotrauką bei neatsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 15 d. teismo ekspertizės aktą Nr. 11-930.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai išplėtotoje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014). Įrodinėjimo taisyklių tinkamas taikymas apima tinkamą Įrodinėjimo naštos paskirstymą tarp šalių, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, pagal kurį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016).
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje įrodymus – atsakovės pateiktas darbų vykdymo metu darytas nuotraukas, su UAB „Transrifus“ dėl Objekto uždengimo armuota plėvele sudaryta Subrangos sutartį Nr. 2013/10/29-01 - MS bei trečiųjų asmenų paaiškinimus, apklaustų teismo posėdyje liudytojų parodymus, konstatavo, kad atsakovė darbus Objekte vykdė vadovaudamasi patvirtintu technologiniu projektu, kurio 2.3 ir 2.5 punktuose įtvirtinta, jog darbai objekte vykdomi ribojant automobilių eismą, uždarant važiuojamosios dalies juostas, sustatant eismą ribojančius ženklus, pastolius apdengiant tvirta, armuota plėvele, siekiant apsaugoti eismo dalyvius, t. y. trečiuosius asmenis ir jų turtą. Teismas įvertino ir aplinkybę, kad tarp rekonstruojamo tilto ir tariamai apgadintų Transporto priemonių buvę įvairūs kiti objektai (kelio ženklai, atitvarai, stulpai, pastatai) nebuvo paveikti tų pačių medžiagų ar poveikio, kurie lėmė Transporto priemonių tariamus pažeidimus.
10. Taip pat pirmosios instancijos teismas tyrė ir apeliaciniame skunde nurodytą, ieškovo į bylą pateiktą 2017 m. lapkričio 15 d. teismo ekspertizės aktą Nr. 11-930 (toliau - Ekspertizės aktas). Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėja, jog Transporto priemonės buvo apgadintos kvarco (smėlio) mišinio, o Ekspertizės akte buvo tirtos aplinkybės, susijusios su Objekto dažymu dažais, ir tirtos ne ginčo Transporto priemonės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtą įrodymą vertino kaip nepatvirtinantį jokių šios bylos reikšmingų aplinkybių.
11. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai pažymi, jog ieškovas, būdamas žalų vertinimo specialistu, nepateikė jokių duomenų, kad Transporto priemonės buvo apgadintos būtent atsakovės darbų vykdymo metu naudotomis medžiagomis. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas apeliaciniame skunde nurodo tik subjektyvų ginčo aplinkybių vertinimą.
12. Taigi, byloje objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent dėl atsakovės kaltės buvo apgadintos Transporto priemonės, nepateikta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis), šiuos įrodymus įvertino remdamasis įrodymų vertinimo principais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, klaidingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kas sąlygojo neteisingų išvadų ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.
13. Byloje nustatyta, kad atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, 3 prašymus dėl papildomų įrodymų prijungimo, byloje įvyko 1 parengiamasis ir 3 bylos nagrinėjimo iš esmės posėdžiai (iš viso truko 5 val.). Į bylą pateikti įrodymai, kad atsakovės išlaidos advokato pagalbai už visą bylos nagrinėjimo procesą pirmosios instancijos teisme sudaro 1 633,50 Eur. Pagal Rekomendacijų nuostatas maksimalus rekomenduojamas atlyginimas advokatui už aukščiau nurodytą atstovavimą yra 3 522,54 Eur, atsižvelgiant, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 838,7 Eur (2017-10-01 - 2017-12-31). Taigi, įvertinus nurodytą arguemntaciją, darytina išvada, kad atsižvelgiant į visas nagrinėjamo ginčo aplinkybės, teisinių paslaugų kompleksiškumą, atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai dydis yra protingas, pagrįstas ir neviršija Rekomendacijose nurodyto rekomenduojamo maksimalaus atlyginimo dydžio už advokato teikiamą teisinę pagalbą.
14. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
15. Atmetus apeliacinį skundą ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Švykai“ apeliacinės instancijos teisme turėjo 847 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Šių išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.11. punkte nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio (1 150,24 Eur). Apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš ieškovo atsakovei 847 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE (kodas 10017013), veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (kodas 302912288), atsakovei UAB „Švykai“ (kodas 300108121) 847 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Algimantas Kukalis