Civilinė byla Nr. e2-741-407/2019

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00607-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.10.7; 3.3.2.3.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 25 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal buvusios uždarosios akcinės bendrovės „Jolirta“ vadovės J. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-149-479/2019, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl termino atnaujinimo prašymui dėl baudos panaikinimo pateikti.

Teismas 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Jolirta“ iškelta bankroto byla.

2.       Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi buvusiai UAB „Jolirta“ vadovei J. B. paskirta 1 000 Eur bauda už teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus nevykdymą.

3.       2019 m. kovo 22 d. teisme gautas buvusios UAB „Jolirta“ vadovės J. B. prašymas dėl termino atnaujinimo ir baudos panaikinimo. Prašyme nurodė, kad visi bankrutavusios bendrovės dokumentai paimti atliekant ikiteisminį tyrimą bei teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą ir nebuvo grąžinti, todėl ji neturėjo galimybės įmonės turto ir dokumentų perduoti bankroto administratoriui. Nurodė, kad teismo siųstų procesinių dokumentų nebuvo gavusi, o apie teismo nutartį dėl baudos paskyrimo sužinojo tik administratoriui pareiškus teisme ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Buvusi bendrovės vadovė teismo prašė atnaujinti terminą prašymui panaikinti baudą pateikti ir panaikinti paskirtą baudą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 27 d. nutarė netenkinti J. B. prašymo atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo. 

5.       Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi buvusiai UAB „Jolirta“ vadovei J. B. paskirta 1 000 Eur bauda už teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus nevykdymą, todėl prašymas dėl baudos panaikinimo arba sumažinimo teismui galėjo būti pateiktas iki 2017 m. lapkričio 27 d. Nagrinėjamu atveju prašymas dėl baudos panaikinimo teismui pateiktas 2019 m. kovo 22 d., tai yra praleidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 107 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

6.       Bankroto administratoriaus prašymas dėl baudos skyrimo kartu su teismo pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo J. B. išsiųstas 2017 m. spalio 18 d. adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai J. B. pasirašytinai įteikti 2017 m. spalio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis dėl baudos skyrimo taip pat išsiųsta buvusios įmonės vadovės adresu (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktame prašyme J. B. patvirtino, kad tai yra jos gyvenamosios vietos adresas. 

7.       Teismas konstatavo, kad buvusiai bendrovės vadovei tinkamai pranešta apie bankroto administratoriaus pateiktą prašymą dėl baudos skyrimo ir teismo priimtą nutartį, todėl įmonės vadovė turėjo ir galėjo žinoti apie jai paskirtą baudą bei nustatytu terminu pateikti prašymą baudą panaikinti. Dėl to prašyme nurodyti argumentai, jog buvusiai įmonės vadovei nebuvo žinoma apie baudos paskyrimą vertinti kaip nepagrįsti ir nesudarė pagrindo atnaujinti praleistą terminą prašymui pateikti.

8.       Prašyme nurodė, kad apie teismo paskirtą baudą buvusiai vadovei tapo žinoma, kai bankroto administratorius teisme pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo ir kartu su ieškiniu pateikė teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties kopiją. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų teismas nustatė, kad procesiniai dokumentai civilinėje byloje Nr. e2-641-253/2019 J. B. įteikti 2018 m. rugpjūčio 18 d., todėl net ir nuo šios datos skaičiuojant prašymo dėl baudos panaikinimo pateikimo terminą akivaizdu, kad šis terminas praleistas.

9.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad buvusi įmonės vadovė nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, todėl prašymas atnaujinti praleistą terminą netenkintas.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

10.       Buvusi UAB „Jolirta“ vadovė J. B. atskirajame skunde prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą prašymui paduoti bei panaikinti paskirtą baudą. Nurodo šiuos argumentus:

9.1.       2004 m. dėl tuomet vykusių prekybos sandorių, prieš jos vadovaujamą įmonę UAB „Jolirta“ pradėti mokestiniai ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) tyrimai. Areštuotas turtas, paimti visi bendrovės dokumentai, nes 2004 m. spalio 19 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas. Prokuratūra minėtą tyrimą nutraukė, nesant vadovės veiksmuose nusikaltimo sudėties. Vadovė apkaltinta aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu. 2007 m. spalio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas dėl šio kaltinimo išteisino, išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2009 m. sausio 15 d. Kiek vėliau tyrimas atliktas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). 

9.2.       Dokumentai paimti nuo 2004 m. ir nebuvo sugrąžinti. Pinigai buvo areštuoti, o vėliau VMI paimti valstybei. Kreiptasi į VMI, FNTT, teismą, kad bendrovei būtų grąžinti dokumentai, nes bendrovė veiklos nevykdė, buvo būtina spręsti šios bendrovės likvidavimo klausimą. 2013 m. pareikalauta, kad J. B. pateiktų įrodymus, jog tokie dokumentai buvo paimti. Dalį turėtų aktų teismui pateikė, todėl teismas nurodė, jog spręs dokumentų grąžinimo klausimus bei informuos, tačiau dokumentai gauti nebuvo, informacijos negauta.

9.3.       2016 m. VMI kreipėsi dėl bankroto iškėlimo. Apeliantė nurodo, kad gyvena kaime ir apie tai nežinojo. Nežinojo ir apie tai, kad administratorius reikalauja iš apeliantės turto ir dokumentų. Administratoriaus reikalavimai pateikti turtą ir dokumentus, neteisėti, nepagrįsti, VMI tiksliai žinojo anksčiau išdėstytą informaciją apie baudžiamuosius procesus, paimtus dokumentus, paimtą bendrovės turtą valstybei. Administratorius negalėjo nežinoti, kad apeliantė neturi dokumentų, nes jų po paėmimo negrąžino ir neaišku kur dokumentai yra. 

9.4.       Administratorius negalėjo nežinoti, kad visą turtą valstybei paėmė VMI, nurašant lėšas nuo bendrovės sąskaitos. Administratorius teismui pateikė neteisingą informaciją, kad apeliantė nevykdo administratoriaus nurodymo, apie kurį nebuvo tinkamai informuota, negalėjo administratoriui paaiškinti svarbių aplinkybių. Teismas, netikrinęs administratoriaus prašymo pagrįstumo, formaliai paskyrė baudą. Kaip vėliau išaiškėjo, ta nutartimi pasinaudota, kad apeliantei pateiktų ieškinį dėl žalos. Tik teismui išreikalavus ir prijungus prie civilinės bylos baudžiamąją bylą atsisakyta neteisingai pradėto proceso. Teismas, formaliai taikydamas CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, neatnaujino termino prašymui dėl baudos panaikinimo. Teismas privalėjo taikyti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus ir panaikinti baudą. 

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

II.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas buvusios įmonės vadovės prašymas atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl baudos panaikinimo pateikti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. „savo iniciatyva“) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

3.       Apeliacinės instancijos teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas nereglamentuoja teismo paskirtų baudų panaikinimo ar sumažinimo procesinės tvarkos, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal CPK nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-358-381/2017; 2016 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1745-823/2016; 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-981-381/2016).

4.       CPK 107 straipsnyje numatyta viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių, yra dalyvaujančio byloje asmens teisė pateikti prašymą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo. Praleidus CPK 107 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, teisė paduoti prašymą išnyksta, tačiau minėta teisė gali būti realizuojama, jeigu praleistas terminas yra atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Įstatyme nėra reglamentuojama, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, konkrečiu atveju palikta teisė spręsti, kokias termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – nesvarbiomis. Svarbiomis terminui atnaujinti gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios realiai egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui ar atėmė iš jo galimybę atlikti procesinį veiksmą per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros.

5.       Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą, taip pat labai svarbus yra subjektyvusis kriterijus, kuriuo remiantis yra daroma išvada, ar terminas yra praleistas dėl rimtų ir pateisinamų priežasčių. Kiekvienas civilinių teisinių santykių subjektas turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir šias teises įgyvendinti jam labiausiai priimtinu būdu. Sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-292/2008). Taigi, sprendžiant procesinio termino atnaujinimo klausimą svarbu vertinti ne tik nurodytų svarbių priežasčių terminui atnaujinti visetą, bet ir pačios prašymą atnaujinti procesą teikiančios šalies procesinio elgesio sąžiningumą, t. y. tiek objektyvųjį, tiek subjektyvųjį kriterijus.

6.       Byloje nustatyta, kad bankroto administratoriaus prašymas dėl baudos skyrimo, kartu su teismo pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo, J. B. išsiųstas 2017 m. spalio 18 d. adresu (duomenys neskelbtini). ir pasirašytinai įteiktas 2017 m. spalio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi buvusiai UAB „Jolirta“ vadovei J. B. paskirta 1 000 Eur bauda už teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus nevykdymą. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis dėl baudos skyrimo išsiųsta buvusios įmonės vadovės adresu (duomenys neskelbtini). Prašymas dėl baudos panaikinimo teismui pateiktas 2019 m. kovo 22 d.

7.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis, kuria apeliantei paskirta bauda, nors ir buvo siųsta apeliantės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau duomenų, kad ši nutartis apeliantei faktiškai įteikta, nėra. Sutiktina, jog bankroto administratoriaus prašymas dėl baudos skyrimo apeliantei įteiktas, tačiau pati nutartis, kuria prašymas patenkintas iš dalies, apeliantei neįteikta, apeliantė nežinojo, neturėjo informacijos ar prašymas patenkintas, todėl neturėjo galimybės nustatytu terminu prašyti teismo paskirtą baudą panaikinti.

8.       Taip pat nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje e2-641-253/2019 bankroto administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu buvusiai įmonės vadovei J. B.. Kartu su ieškiniu bankroto administratorius, kaip ieškinio priedus, pateikė duomenis, jog J. B. UAB „Jolirta“ bankroto byloje paskirta bauda. Minėtoje civilinėje byloje teismas, priėmęs ieškinį, siųsdamas pranešimą atsakovei dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, pranešime nurodė, jog ieškinys su priedais pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis ir dėl didelio dokumentų kiekio atsakovei siunčiama tik ieškinio kopija. 

9.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai jog Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje e2-641-253/2019 buvo duomenys apie apeliantei kitoje civilinėje byloje paskirtą baudą, kurie egzistavo tik kaip pagrindinio procesinio dokumento (ieškinio) priedas,  kuris net nebuvo buvusiai įmonės vadovei siųstas, sudaro pagrindą abejoti ar buvusi įmonės vadovė turėjo galimybę susipažinti su skundžiama nutartimi. Teismas sprendžia, jog nesant tiesioginių duomenų kada apeliantei tinkamai įteikta nutartis dėl baudos jai skyrimo įmonės bankroto byloje, yra pagrindas teigti, jog apeliantė praleido terminą pateikti prašymą dėl baudos panaikinimo dėl svarbių priežasčių.

10.       CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. 

11.       Nors pirmosios instancijos teismas, siųsdamas nutartį, kuria apeliantei paskirta bauda, apeliantės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, pagrįstai sprendė, jog nutartis išsiųsta tinkamai, nors apeliantė kaip atsakovė dalyvavo civilinėje byloje, kurioje egzistavo duomenys apie baudos jai paskyrimą, tačiau esant apeliantės prašymui atnaujint terminą pateikti prašymą dėl baudos panaikinimo, turėjo atsižvelgti į tai, jog duomenų, kad nutartis, kuria apeliantei paskirta bauda, apeliantei faktiškai įteikta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas atnaujinti buvusiai įmonės vadovei terminą pateikti prašymą sumažinti arba panaikinti jai paskirta baudą, kadangi nustatytu terminu ji neturėjo galimybės pateikti šio prašymo dėl svarbių priežasčių – nutartis, kuria buvusiai įmonės vadovei paskirta bauda, jai faktiškai neįteikta (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

12.       Atnaujinus terminą pateikti prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo, yra pagrindas prašymą dėl baudos panaikinimo nagrinėti, tačiau atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas termino minėtam prašymui pateikti neatnaujino ir iš esmės prašymo pagrįstumo nenagrinėjo, apeliantės prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo grąžinamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

13.       Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant prašymą dėl paskiros baudos panaikinimo atsižvelgtina į tai, jog baudos už įmonės dokumentų neperdavimą bankroto administratoriui paskirtis yra paskatinti asmenį, kuris turi pareigą įmonės dokumentus ir turtą perduoti, šią pareigą įvykdyti. Prašymas panaikinti paskirtą baudą negali būti nagrinėjamas formaliai vertinant faktinį duomenų ir turto perdavimą ar neperdavimą, tačiau objektyviai vertinant tai, ar turintis šią pareigą asmuo, turėjo galimybę reikalaujamus dokumentus ir turtą perduoti, ar šiais disponavo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėtų atsižvelgti į tai, jog 2007 m. spalio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo buvusią įmonės vadovę išteisino, 2009 m. sausio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-5-106/2009 teismas pripažino, jog J. B. išteisinta pagrįstai, jog J. B. atžvilgiu pradėtame ikiteisminiame tyrime neabejotinai paimti UAB „Jolirta“ buhalterinės apskaitos dokumentai, ką iš dalies patvirtina tai, jog įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartą valstybės įmonei Registrų centrui pateikti už 2007 m., kas patvirtina, jog įmonė veiklos, po pradėto ikiteisminio tyrimo, dar nepasibaigus baudžiamosios bylos nagrinėjimui, nebevykdė. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog civilinėje byloje Nr. e2-641-253/2019, esantys duomenys patvirtina, jog 2004 m. iš UAB „Jolirta“ buvo paimti įmonės dokumentai, jog minėtoje byloje teismas VMI ir FNTT reikalavo pateikti informaciją kur yra saugomi dokumentai, kurie paimti ir naudoti atliekant patikrinimą, tačiau VMI ir FNTT nurodė, jog įmonės dokumentų neturi, pastarieji turi būti baudžiamojoje byloje. Tik įvertinus visas svarbias aplinkybes, gali būti tinkamai išnagrinėtas prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo. 

Perduoti J. B. prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas                                                Vigintas Višinskis