Baudžiamoji byla Nr. 2K-580/2011
Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00553-2008-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.4.4; 1.2.4.2.8; 1.2.26.2.1.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
gynėjui advokatui Valdui Burneikiui,
teismo posėdyje žodinio kasacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro D. Čapliko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo pakeista Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. nuosprendžio dalis dėl A. M. ir D. M. nuteisimo:
panaikinta nuosprendžio dalis, kuria D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) BK 24 straipsnio 3, 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2008 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. X-1597 redakcija), ir jis pagal šį straipsnį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių;
D. M. nusikalstama veika iš BK 24 straipsnio 3, 4 dalių, 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas devyniems mėnesiams. Į bausmės laiką D. M. įskaitytas kardomojo kalinimo ir suėmimo laikas nuo 2008 m. liepos 28 d. iki 2008 m. liepos 29 d. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2010 m. spalio 8 d.;
panaikinta nuosprendžio dalis, kuria D. M. paskirtos bausmės subendrintos taikant BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 2 punktą;
D. M. iš nuosprendžio pašalinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui;
Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistųjų D. M. ir A. M. solidariai priteista 5 695 Lt Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo D. L. gydymo išlaidoms padengti.
Nuosprendžio dalis dėl A. M. taip pat pakeista, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskusta.
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti:
A. M. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2008 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. X-1597 redakcija) – laisvės atėmimu septyneriems metams;
pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, prie paskirtos bausmės pridėta neatlikta bausmė pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. nuosprendį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams ir 2 500 Lt dydžio bauda.
D. M. pagal BK 24 straipsnio 3, 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2008 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. X-1597 redakcija) nuteistas laisvės atėmimu septyneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 3, 4 dalis, BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams šešiems mėnesiams.
Iš nuteistųjų D. M. ir A. M. solidariai priteista 5 695 Lt Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo D. L. gydymo išlaidoms padengti.
Tuo pačiu nuosprendžiu M. Š. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį tačiau, ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą, prokuroro prašiusio tenkinti kasacinį skundą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. M. ir A. M. nuteisti už sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą D. L. ir viešosios tvarkos pažeidimą:
D. M. 2008 m. liepos 27 d. laikotarpiu nuo 20 val. iki 21 val. viešoje vietoje - Panevėžio rajone, Krekenavos seniūnijoje, Naujarodžių kaimo centre esančioje pavėsinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais, demonstruodamas aplinkinių ir asmenybės negerbimą, suduodamas ranka du kartus S. S. į veidą, sukėlė jam fizinį skausmą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką.
Po to, D. M. , tęsdamas nusikalstamą veiką, organizavo viešosios tvarkos pažeidimą ir sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą, nusikalstamų veikų metu vadovavo kitiems bendrininkams ir pats dalyvavo padarant nusikaltimus, o būtent: D. L. pamačius jo neteisėtus veiksmus, padarytus 2008 m. liepos 27 d. nuo 21 val. iki 22 val. Panevėžio r. Krekenavos sen. Naujarodžių kaimo centre, prieš nepilnametį S. S. ir paklausus apie tokio elgesio priežastį, D. M. , pažadėdamas sugrįžti prie pavėsinės, G. B. vairuojamu automobiliu nuvyko į Krekenavos miestelį, kur įtikino A. M. ir M. Š. sumušti jo nurodytus asmenis, o šiems sutikus, D. M. pasiėmė peilį, A. M. ir M. Š. pasiėmė po lazdą ir apie 21 val. G. B. vairuojamu automobiliu atvyko prie pavėsinės, esančios Naujarodžių kaimo centre, kur, veikdami bendrininkų grupe, su turimais įrankiais ėjo link pavėsinėje buvusių D. L. , S. S. ir kitų nepilnamečių. Jiems pabėgus, M. Š. lazda ir akmeniu nepataisomai sudaužė S. S. paliktą I. S. priklausantį 200 litų vertės dviratį. D. M. , A. M. ir M. Š. , ieškodami pabėgusių asmenų, atėjo į Naujarodžių kaime esančio daugiabučio namo, kuriame gyvena D. L. , kiemą, kur M. Š. laikė rankoje plytą, stebėdamas įvykius ir tokiu elgesiu pritardamas kitų bendrininkų veiksmams, D. M. sudavė vieną smūgį Ž. P. į veidą, sukeldamas skausmą, o A. M. sudavė lazda į Ž. P. automobilio „VW Golf' (valst. Nr. BFM 394), stogą, įlenkdamas jį. D. M. , vadovaudamas kitiems bendrininkams ir nurodydamas sumušti D. L. , sudavė jam kumščiu į veido sritį, dėl to nuskilo du dantys - dešinės pusės priekinis ir kairės pusės iltinis taip D. L. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Po to A. M. , vykdydamas D. M. nurodymą, kartu su D. M. mušė D. L. , suduodami nenustatytą skaičių smūgių rankomis bei lazda į įvairias kūno vietas, padarydami kraujosruvas nugaroje, patinimus pakaušyje ir rankose. Tęsdami nusikalstamą veiką, A. M. ir D. M. kartu naudojo fizinį smurtą prieš jų veiksmus bandžiusius nutraukti Mariją ir A. L. , nustumdami M. L. , o D. M. mosuojant peiliu kartu užpuolė A. L. , suduodami lazda per ranką; tada D. L. , gindamas tėvą A. L. , sudavė ranka A. M. į veidą, o šis lazda sudavė D. L. į kaktą, padarydamas muštinę žaizdą su įspaustiniu kaktikaulio lūžimu ir galvos smegenų sumušimu, taip sunkiai sutrikdė D. L. sveikatą. D. M. organizavus, bendrais veiksmais su A. M. , buvo tyčia dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdyta D. L. sveikata, o bendrais veiksmais su M. Š. bei A. M. sutrikdyta visuomenės rimtis ir pažeista viešoji tvarka.
Pirmosios instancijos teismas D. M. nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 3,4 dalis ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei pagal 24 straipsnio 3,4 dalis ir 284 straipsnio 1 dalį, o A. M. nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei 284 straipsnio 1 dalį.
Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą konstatavo, jog šio teismo padarytos išvados, kad D. M. buvo nusikaltimų organizatorius ir kad Darius bei A. M. suprato, jog smurtą prieš D. L. ir kitus asmenis naudoja bendrai, ir to norėjo, taip siekė bet kokių padarinių, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jų veikos turi būti kvalifikuotos pagal atsiradusius padarinius, yra nepagrįstos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad D. M. nebuvo nusikaltimų organizatorius, o tik kurstytojas sumušti kitus asmenis, ir jis neturėjo tyčios sunkiai sužaloti D. L. . Šią išvadą teismas pagrindė teisiniais argumentais. Be to, jau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Darius ir A. M. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl kiekvienas privalo atsakyti už padarinius, kurie kilo būtent dėl kiekvieno jų konkrečių nusikalstamų veiksmų, nes byloje nustatyta, kad sunkų sveikatos sutrikdymą D. L. padarė A. M. , o D. M. veiksmai tokių padarinių nesukėlė. Remiantis šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas D. M. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 3, 4 dalis, BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto (2008 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. X-1597 redakcija) išteisino, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, o nusikalstamą veiką iš BK 24 straipsnio 3, 4 dalių, 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 284 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras D. Čaplikas kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl D. M. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 24 straipsnio 3 , 4 dalies, 284 straipsnio 1 dalies į BK 284 straipsnio 1 dalį bei BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 2 punkto panaikinimo ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais: D. M. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą šešeriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš A. M. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 5 695 Lt nukentėjusiojo D. L. gydymo išlaidoms padengti ir šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.
Kasatoriaus manymu, iš dalies galima sutikti, kad D. M. nelaikytinas nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, organizatoriumi, tačiau jis yra šio nusikaltimo bendravykdytojas.
Nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje, yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas. Tyčia gali būti apibrėžta ir neapibrėžta. Neapibrėžta tyčia yra tada, kai kaltininkas darydamas veiką suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. kaltininką tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.) Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos (BK 25 str.) požymis yra bendrininkų susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma: žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (kasacinė byla Nr. 2K-558/201).
Byloje nustatyta, kad nuteistasis D. M. , skatino bendrininkus panaudoti smurtą turimais kūnui žaloti įrankiais. D. M. yra psichiškai sveikas, išsilavinęs, jo neteisėtas elgesys buvo sąmoningas, jis suprato savo neteisėtus veiksmus ir numatė galimus sunkius padarinius, kartu su A. M. sudavė smūgius ne tik D. L. , bet ir Marijai ir A. L. , kurie bandė nutraukti jų veiksmus. A. M. , naudodamas smurtą prieš šiuos asmenis ir padarydamas D. L. sunkų sveikatos sutrikdymą, pritarė D. M. kvietimui, taigi nuteistieji veikė bendrininkų grupe kaip bendravykdytojai, todėl abu kartu yra atsakingi už kilusias pasekmes, nes veikiant bendrininkų grupe nėra būtina, kad kiekvienas iš vykdytojų padarytų sužalojimus, sukėlusius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Konstatavus, kad D. M. ir A. M. veikė kaip bendravykdytojai, nusikalstama veika padaryta žala turi būti atlyginta solidariai.
Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl bendrininkų atsakomybės
Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtini subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Pagal BK 24 straipsnio 1-3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje).
Teismų praktika patvirtina, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą. Kilus sunkiausiems padariniams nuo vieno ar kelių atskirų smūgių (smurtinių veiksmų), baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant kiekvieno iš smurtą naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį: 1) jei ne visi asmenys turėjo tyčią sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smūgius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus); 2) jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra ar nėra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius. Apie kiekvieno bendrininko tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad Darius ir A. M. prieš panaudodami smurtą jo ribų neaptarė, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, o D. L. sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė būtent A. M. smūgis lazda į galvą, o ne bendrininkų smurtinių veiksmų visuma. Šis teismas D. M. laikė organizatoriumi ir tuo motyvavo, kad jis turi atsakyti už vykdytojo A. M. D. L. padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad D. M. nebuvo nusikaltimų organizatorius, o tik kurstytojas sumušti kitus asmenis, be to, bendrininkai neturėjo tyčios sunkiai sužaloti D. L. , todėl D. M. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 3, 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto (2008 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. X-1597 redakcija) išteisino, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Darius ir A. M. prieš panaudodami smurtą neturėjo tyčios sunkiai sužaloti D. L. , jam sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė būtent A. M. smūgis lazda į galvą, kuris buvo suduotas po to, kai D. L. , gindamas tėvą, A. M. sudavė į veidą. Nuo suduoto smūgio D. L. parkrito ir daugiau jo niekas nebemušė. Teisės teorijoje tokia situacija, kai vykdytojo veiksmai nebuvo bendrininkų susitarimo dalykas vadinama vykdytojo ekscesu ir už jo veiksmų padarinius kiti bendrininkai neatsako.
Apeliacinės instancijos teismas D. M. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 3, 4 dalis ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2008 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. X-1597 redakcija) išteisino, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Tačiau šis teismas nesvarstė, ar D. M. veiksmuose nėra kito jam inkriminuoto nusikaltimo požymių, nes nustatyta, kad jis ne tik kurstė sumušti kitus asmenis, bet ir viešoje vietoje sudavė ranka vieną smūgį Ž. P. į veidą, taip sukeldamas skausmą, o suduodamas smūgį D. L. į veidą jį nežymiai sužalojo. Šie D. M. veiksmai liko teisiškai neįvertinti, jie atitinka jam inkriminuoto BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, nes buvo padaryti viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, taip buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. D. M. kaltintas jog organizavo viešosios tvarkos pažeidimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą, todėl BPK 255 straipsnyje numatytos nagrinėjimo teisme ribos jo veiksmus perkvalifikuojant į minėtą straipsnį nepažeidžiamos. D. M. jau nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad įvykio metu viešoje vietoje įžūliais veiksmais, demonstruodamas visuomenės negerbimą, suduodamas ranka du kartus S. S. į veidą, sukėlė jam fizinį skausmą ir sutrikdė visuomenės rimtį, o smūgių D. L. į veidą sudavimas yra jo tęstinė veika, išplečianti jo veiksmų apimtį.
Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 369 straipsnio 2 dalis), naikinant jo dalį, kuria D. M. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 3, 4 dalis ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2008 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. X-1597 redakcija) išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti jo dalį, kuria D. M. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 3, 4 dalis ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2008 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. X-1597 redakcija) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių;
D. M. veiksmus iš BK 24 straipsnio 3, 4 dalies ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto (2008 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. X-1597 redakcija) perkvalifikuoti į BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą devyneriems mėnesiams.
Remiantis bylos duomenimis laikyti, kad D. M. paskirtą bausmę atliko.
Kitą žemesnės instancijos teismų nuosprendžių dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Vytautas Greičius
Vytautas Masiokas