Administracinė byla Nr. eI2-11780-535/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08328-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Samarina“ dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėjas P. S. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2023-09-06 sprendimą Nr. 23S147305 (toliau – Sprendimas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Departamentas Sprendimu panaikino jam išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025-06-14. Departamento duomenimis, UAB „Samarina“ darbo sutarties su juo, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje) nesudarė, taip pat jis kitose Lietuvos Respublikos įmonėse šiuo metu nedirba. Dėl šios priežasties Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Sprendimu panaikino leidimą laikinai gyventi.
Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu. Teigia, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtinto efektyvumo principo. Sprendimas buvo priimtas net nebandant išsiaiškinti papildomų aplinkybių, dėl kurių Sprendimo priėmimo dieną jis nebuvo įdarbintas UAB „Samarina“. Jis ketino įsidarbinti UAB „Samarina“ vairuotojo pareigose, o tam buvo reikalinga atlikti kelis veiksmus, o būtent gauti teises, pasitikrinti sveikatą, praeiti mokymus, be to visą šią informaciją galima sužinoti uždavus jam atitinkamus klausimus per Migris sistemą, tai yra neapsunkiant Departamento pareigūnų ir nedidinant jų veiklos kaštų. Sprendimas priimtas net nebandant įsigilinti į visas aplinkybes, kurios būtinos Sprendimui priimti. Jis bus priverstas pakartotinai kreiptis į Departamentą, tokiu būdu dirbtinai ir visai be reikalo sukuriant papildomą darbą tiek Departamentui, tiek teismams, tiek jam pačiam, tiek jį įdarbinti ketinusiam ūkio subjektui.
Pareiškėjas teigia, kad Sprendimas neatitinka ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principo. Departamento pareigūnai dažniausiai komunikuoja su leidimą laikinai gyventi gavusiais asmenimis bei juos įdarbinti ketinančiais ūkio subjektais, domisi dėl ko neįvykdyta viena ar kita sąlyga leidimui laikinai gyventi, bei į tai atsižvelgia. Be to akivaizdu, kad Departamento pareigūnui susisiekus su leidimą laikinai gyventi asmeniu ir pasidomėjus aplinkybėmis - sprendimo priėmimo metu faktinė situacija bus vienoka (asmuo, dėjęs visas pastangas įsidarbinti ir atlikęs įsidarbinimui būtinus parengiamuosius veiksmus (specialių teisių vairuoti automobilį gavimas, medicininė patikra, mokymai) turės laiko ištaisyti trūkumus ir juos ištaisys), nesusisiekus ir nepasidomėjus – kitokia. Taip pat Departamento pareigūnai turi absoliučią diskrecijos teisę pasirinkti laiką, kada tikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazę dėl 3 atitinkamų aplinkybių (įdarbintas asmuo ar ne) – vienus asmenis patikrini po 3 mėnesių, kitus – po 6 mėnesių, dar kitus – po metų. Susisiekdami su leidimą laikinai gyvenanti gavusiais asmenimis bei juos įdarbinti ketinančiais ūkio subjektais Departamento pareigūnai faktiškai tinkamai išsprendžia potencialius ginčus, pašalintini trūkumai leidimą laikinai gyvenanti gavusių asmenų yra pašalinami, ir tokiu būdu didesnė dalis skundų nepasiekia teismų, tuo pačiu metu tiek teismai, tiek ir Departamento pareigūnai turi mažiau papildomo darbo, tuo pačiu užtikrinant ir leidimą laikinai gyvenančių asmenų teises ir teisėtus interesus. Tačiau nevienodos patikros procedūros lemia, tai, kad Departamento sprendimai, kurie turėtų būti maksimaliai objektyvūs tampa subjektyviais, priklausančiais nuo Departamento pareigūno, atliekančio patikrą, požiūrio į leidimą laikinai gyventi gavusį asmenį. Tokiu būdu sudaromos sąlygos vienų asmenų – pvz. europiečių atžvilgiu taikyti vienodą praktiką – jų atsiklausti dėl priežasčių, kodėl neįgyvendintos sąlygos leidimui laikinai gyventi gauti, o kitų – pvz. Indijos piliečių atžvilgiu taikyti kitokią praktiką – Įstatymo reikalavimus vykdyti formaliai, neatsiklausiant.
Pareiškėjas pažymi, kad Sprendimas neatitinka ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinto naujovių ir atvirumo permainoms principo. Departamento sprendimai, kai sprendimą priimantis pareigūnas net nebando aiškintis faktinių aplinkybių, lėmusių, jog leidimą laikinai gyventi gavęs asmuo neįgyvendino leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, nėra laikytina geriausiu problemos, iškylančios vykdant viešąjį administravimą, sprendimo būdų. O būtent – jei pareiškėjui, kuris nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo iki ginčijamo Departamento sprendimo priėmimo dėjo visas pastangas sąlygų įgyvendinimui (atvyko į Lietuvos Respubliką, įgijo specialią teisę vairuoti automobilį, parėjo sveikatos patikrą, praėjo specialius mokymus) nesuteikiama galimybė įgyvendinti leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir šis leidimas panaikinamas tuo pačiu akcentuojant, kad pareiškėjas gali pakartotinai kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo yra ydingas. Asmuo, norintis pakartotinai kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, norėdamas nepažeisti buvimo Lietuvos Respublikoje tvarkos privalės skųsti Departamento sprendimą, net neturint tikslo laimėti bylą, vien tam, kad sustabdyti skundžiamo sprendimo įgyvendinimą, siekiant turėti pakankamai laiko pateikti prašymą gauti naujam leidimui laikinai gyventi, kadangi kreiptis į Departamentą nedelsiant pareiškėjas neturi objektyvių galimybių, pvz. artimiausi laikai tokiam kreipimuisi yra tik 2023 m. spalio mėn. 16-24 d. Tokiu būdu apkraunami tiek teismai, tiek Departamentas, pakartotinai svarstantis prašymus, tiek verslo subjektai, tiek ir pareiškėjai.
Pareiškėjas nurodo, kas teismo sprendimo priėmimo dieną leidimo laikinai gyventi gavimo sąlygų trūkumai yra pašalinti, tad nebus nei teisinio nei praktinio poreikio priversti jį naujai išsiimti leidimą laikinai gyventi.
Pažymi, kad teismo sprendimo priėmimo dieną nėra Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytų aplinkybių, o jis šiai dienai yra įdarbintas. Dėl šios priežasties atsakovo Sprendimas yra naikintinas.
Atsakovas Departamentas atsiliepime nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas 2023-02-28 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Samarina“ pagrindu (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šiuo pagrindu pareiškėjui 2023-06-07 priimtas sprendimas išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo praėjus 3 mėnesių laikotarpiui su UAB „Samarina“ sutarties nesudarė. Departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė Sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pažymi, kad Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo skundo teiginius vertina kaip deklaratyvius. Mano, kad pareiškėjui buvo suteiktas daugiau nei pakankamas laikas formalumams sutvarkyti. Užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad Departamentas nesusisiekė ir nebandė aiškintis faktinių aplinkybių, lėmusių leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų neįgyvendinimą, tačiau pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnis nustato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Įstatymas nenustato pareigos Departamentui apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą.
Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo argumentus, jog Departamentas priėmė Sprendimą, neva, nesilaikydamas procedūrinių reikalavimų, laiko deklaratyviais, nes Departamentas taisyklių nepažeidė.
Nurodo, kad vertindamas pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, Departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad šiuo metu trūkumai pašalinti, tačiau nėra abejonės, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo dieną pareiškėjas nebuvo įdarbintas, todėl Sprendimas negali būti panaikintas dėl aplinkybių, kurios atsirado po Sprendimo priėmimo. Taip pat akivaizdu, kad buvo imtasi veiksmų dėl pareiškėjo įdarbinimo tik po to, kai buvo priimtas ginčijamas Sprendimas.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas. Departamento Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Samarinas“ atsiliepime sutinka su pareiškėjo skundu ir prašo skundą tenkinti.
Nurodo, kad skunde yra teisingai nurodyta, jog Sprendimas buvo priimtas nebandant išsiaiškinti papildomų aplinkybių, dėl kurių Sprendimo priėmimo dieną pareiškėjas nebuvo įdarbintas UAB „Samarina“. UAB „Samarina“ ketino įdarbinti pareiškėją vairuotojo pareigose tik pastarajam atlikus visus tam būtinus veiksmus, t. y. jam gavus vairuotojo liudijimą („pažymėjimas leidžiantis vairuoti ir dirbti ES“), skaitmeninę tachografo kortelę, kurią jis privalo naudoti dirbdamas, pasitikrinus sveikatą ir perėjus medicininę komisiją, praėjus atitinkamus reikalingus mokymus. Taip pat išvykimas į darbą yra kruopščiai planuojamas procesas, kadangi reikia suderinti kas iš jau dirbančių vairuotojų instruktuos naujoką jau dirbant Europoje, nes turi gauti ne tik vairuotojo sutikimą jam atsiųsti į kabiną kartu kuriam laikui dirbti užsienietį, bet dar reikia, kad tas instruktuojantis vairuotojas gebėtų su Indijos piliečiu susikalbėti angliškai. Visi šie veiksmai buvo daromi, tačiau tai yra gan ilgai užtrunkantis procesas, todėl tik dėl to atsakovo Sprendimo priėmimo dienai (2023-09-06) pareiškėjas ir nebuvo įdarbintas UAB „Samarina“.
Pažymi, kad Departamento pareigūnai praktikoje labai dažnai kontaktuoja su įmonėmis, ketinančiomis pas save įdarbinti užsienio šalių piliečius, kuomet pareigūnams kyla kažkokių konkrečių klausimų (neaiškumų) dėl įdarbinimo aplinkybių – realybėje Departamento pareigūnai domisi, kodėl yra neįvykdyta viena ar kita sąlyga leidimui užsieniečiui laikinai gyventi Lietuvoje, bei į tai atsižvelgia. Komunikacija įprastai vykdavo per Migris.lt sistemą arba telefonu. Po priimto Sprendimo kreipėsi į Departamentą su detaliu situacijos aprašymu. Gavo atsakymą, kad atšaukti Sprendimo negalima, bet yra galimybė pareiškėjui kreiptis į teismą ir prašyti išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu pakartotinai. Toks atsakovo pareigūnų elgesys labai kenkia Lietuvos verslui – tokiu būdu yra dirbtinai didinami įmonių kaštai darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui Lietuvoje.
Teismas
konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nustačius, kad UAB „Samarina“ darbo sutartis su pareiškėju, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje) yra nesudaryta.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalie 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, <...> arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, <...>.
Byloje nėra ginčo, kad atsakovas, patikrinęs pareiškėjo duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje nustatė, kad pareiškėjas nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo praėjus 3 mėnesių laikotarpiui su UAB „Samarina“ darbo sutarties nebuvo sudaręs. Duomenų, kad pareiškėjas dirbtų kitoje įmonėje taip pat nebuvo.
Iš nurodyto teisinio reguliavimo ir pateiktų įrodymų, konstatuotina, kad aplinkybės – UAB „Samarina“ su pareiškėju darbo sutarties nesudarė, nustatymas buvo teisėtas imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėtai ir pagrįstai ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokia išvada darytina įvertinus Departamento atliktus veiksmus – patikra oficialiose informacinėse sistemose, kurios metu nustatytų duomenų pakako Sprendimui priimti. Departamentas pareiškėjo atveju, neturėjo diskrecijos teisės netaikyti minėtų Įstatymo nuostatų. Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra nustatyti savarankiški leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai nebeatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Taigi, Departamentas rėmėsi ginčijamo Sprendimo metu egzistavusiais duomenimis, kad darbo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta (leidimo laikinai gyventi Lietuvoje teisinis pagrindas), tuo tarpu skunde nurodyti argumentai apie tai, kad pareiškėjas šiuo metu jau yra įdarbintas, Departamento Sprendime priimtų išvadų nepaneigia.
Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra išaiškinęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-07-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016; 2022-02-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022). Nors pareiškėjas nurodo, kad jam buvo apribota (jis jos neturėjo) galimybė paaiškinti situaciją, nurodyti tikrąsias neįdarbinimo faktines aplinkybes, dėl ko, kaip teigia, tokia situacija sąlygojo VAĮ nurodytų principų pažeidimą, tačiau pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, kurios leistų kitaip interpretuoti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą ir priešingai, nei nurodyta Sprendime, įvertinti šio sprendimo motyvus.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Departamentas teisingai įvertino nustatytas faktines aplinkybes ir tuo pagrindu teisingai taikė teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Departamento 2023-09-06 sprendimas Nr. 23S147305 pripažįstamas teisėtu, o pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Arūnas Kaminskas
Ina Kirkutienė