Baudžiamoji byla Nr. 1-319-718/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41399-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.2.25.4.2.4; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

               (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 31 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,

sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,

dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei,

kaltinamajam P. N., jo gynėjui advokatui Gintariui Trakšeliui,

nukentėjusiesiems K. I., G. I., V. I., jų atstovui advokatui Donatui Lengvinui,

civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui G. T.,

                viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB “(duomenys neskelbtini)”, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

Kaltinamasis P. N. vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, t. y.: 2021-11-27, apie 18.15 val., esant tamsiam paros metui, lyjant lietui, Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), keturių eismo juostų kelyje, iš kurių judėjimui kiekviena kryptimi yra po dvi eismo juostas, o priešpriešinio eismo juostas skiria skiriamoji juosta, apšviestame gatvės ruože, P. N., būdamas blaivus bei turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, vairuodamas automobilį "Seat Leon", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę bei meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti vairuojamą automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jeigu to reikėtų dėl susidariusių sąlygų, ypač kai blogas matomumas, nesulėtino važiavimo greičio ar visiškai jo nesustabdė, antrąja savo judėjimo krypties eismo juosta artėdamas prie papildomai apšviestos, kelio ženklais ir horizontalaus kelio ženklinimo linijomis pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą "Pėsčiųjų perėja" ir partrenkė jam iš dešinės pusės pėsčiųjų perėja važiuojamąją dalį kirtusią B. I., kuri žuvo įvykio vietoje.

Taip P. N. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 30 p. (Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą "Pėsčiųjų perėja", kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį <...>), 127 p. (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

 Kaltinamasis P. N. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad tą dieną važiavo iš (duomenys neskelbtini) gyvenvietės link miesto pusės, į “Viada” degalinę, esančią (duomenys neskelbtini). Važiavo antra eismo juosta, nes reikėjo apsisukti į “Viados” degalinę, už perėjos buvo sekanti juosta nusukimui į degalinę. Buvo tamsus paros metas, apie 18 val., oro sąlygos buvo prastos, lijo lietus. Artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), apsidairė į abi puses, tačiau nepamatė pėsčiosios. Kai jau buvo perėjos zonoje, nebeturėjo galimybės sustabdyti automobilį, įnirtingai suko automobilį į dešinę ir kairiu šonu partrenkė pėsčiąją, kuri ėjo per perėją. Partrenkęs pėsčiąją nusuko automobilį į dešinę pusę, greit išlipo iš automobilio, buvo šoke, pravažiuojančio žmogaus paprašė, kad iškviestų pagalbą. Suprato, kad įvyko baisi nelaimė. Žmogus iškvietė pagalbą, jis tuo metu laukė medicinos darbuotojų. Atvykę medicinos darbuotojai patvirtino, kad įvyko tragedija. Sulaukė policijos pareigūnų. Iki dabar yra sukrėstas šio įvykio. Įvykio metu buvo blaivus. Automobilis, kurį jis vairavo, priklauso jo mamai. Automobilis draustas „Lietuvos draudime“. Automobilį vairuoja 6 metus. Avarijų nėra turėjęs. KET pažeidimų yra padaręs. Yra neteistas. Kaltę pripažįsta, labai gailisi. Buvo susitikęs su mirusiosios artimaisiais per laidotuves, pareiškė užuojautą, supranta jų skausmą. Įvykio metu važiavimo greitis buvo apie 50 km/val., toje vietoje leistinas greitis 50 km/val. Mano, kad greičio neviršijo. Eismo įvykis įvyko dėl neatidumo, jis turėjo įvertinti oro sąlygas ir prilėtinti prieš pėsčiųjų perėją. Pripažįsta kaltę, kad nepamatė pėsčiosios. Smūgis buvo visiškai nepristabdžius automobilio. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininku. Yra baigęs gimnaziją, dirbo užsienyje prie statybų. Prieš tai vykdė individualią veiklą su nekilnojamo turto vizualizacijomis, šioje srityje yra savamokslis. Šiuo metu mokosi neformaliai. Mokosi programavimo akademijoje, tai yra privatūs kursai, kurie vyksta nuotoliniu būdu. Po kursų gaus neformalaus ugdymo pažymėjimą, kad turi sugebėjimų programuoti. Tai yra neformalūs kursai, kurie trunka 10 savaičių, po to bus antras etapas, kuris truks pusę metų. Savo nuožiūra sumokėjo 10 000 eurų nukentėjusiems, sumokėjo bylinėjimosi išlaidas, automobilio transportavimo išlaidas.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tarnybinio pranešimo matyti, jog 2021-11-27, apie 18.15 val., Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu P. N. vairuojamu automobiliu "Seat Leon", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė ir mirtinai sužalojo (duomenys neskelbtini) važiuojamąją dalį, skirtą judėjimui nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), kirtusią B. I. (1 tomas, b. l. 5-7).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro matyti, jog eismo įvykis registruotas Policijos registruojamų įvykių registre ROIK (duomenys neskelbtini). Pirmasis pranešimas apie įvykį fiksuotas 2021-11-27, 18.16 val., pranešėjas A. Š. (1 tomas, b. l. 56-60).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio pranešimo matyti, jog pirmasis į įvykio vietą atvyko policijos ekipažas, šaukiniu L1717. Įvykio vietoje nustatyta, jog automobilio "Seat Leon" vairuotojas P. N. blaivus. P. N., paprašytas pateikti asmenybę patvirtinančius dokumentus, nuėjo į automobilį jų atnešti, o atsisėdęs į automobilį jį užvedė ir iš pirmos eismo juostos automobilį patraukė į autobusų stotelę, tai yra pakeitė iš karto po įvykio buvusią, matmenimis dar nefiksuotą, automobilio "Seat Leon", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padėtį važiuojamosios dalies ilgio ir pločio atžvilgiu (1 tomas, b. l. 11).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio pranešimo matyti, jog antrasis į įvykio vietą atvyko policijos ekipažas šaukiniu L1711. Atvykus į įvykio vietą, ekipažas "L1717" perdavė liudytojo A. Š. duomenis. Apžiūrėjus įvykio vietą ir artimiausią degalinę "Viada", nustatyta, kad įvykio vieta nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (1 tomas, b. l. 12).

Iš 2021-11-27 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, jo priedų eismo įvykio vietos plano bei fotolentelių matyti, jog įvykio vietos apžiūros metu lyja, tamsus paros metas, lauko oro temperatūra +1 laipsnis pagal Celsijų. Įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengtas gatvės apšvietimas. Visi įvykio vietoje, skiriamojoje juostoje, įrengti gatvės apšvietimo žibintai įjungti ir veikia (šviečia). Eismas įvykio vietoje nereguliuojamas, eismo tvarka nustatyta kelio ženklais ir horizontalaus kelio ženklinimo linijomis. Važiuojamosios dalies danga – šlapias asfaltas, be defektų. Automobilio "Seat Leon", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo prieš įvykį kryptimi yra dvi eismo juostos, kurios nuo priešpriešinio eismo atskirtos skiriamąja juosta. Automobilio "Seat Leon" važiavimo krypties kraštinė dešinioji (pirma) eismo juosta 4 m pločio, antroji eismo juosta - 3,95 m pločio. Įvykio vieta yra kelio ženklo Nr. 550 "Gyvenvietės pradžia" galiojimo zonoje, kas nustato, kad įvykio vietoje didžiausias leidžiamas važiavimo greitis yra 50 km/val. Po įvykio automobilis "Seat Leon" stovi pravažiavęs kelio ženklais Nr. 533 ir 534 "Pėsčiųjų perėja" ir horizontalaus kelio ženklinimo linijomis Nr. 1.13.1 "Zebras" pažymėtą nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kurioje iš abiejų automobilio "Seat Leon" važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusių įrengtas papildomas, kryptinis pėsčiųjų perėjos apšvietimas, kuris pėsčiųjų perėją išskiria iš kelio aplinkos bei skirtas pėsčiųjų matomumo pagerinimui, užtikrinant jų saugumą. Prieš pėsčiųjų ženklinimą automobilio "Seat Leon" judėjimo krypties eismo juostas skiria apie 27,07 m ilgio ištisinė horizontalaus kelio ženklinimo linija, draudžianti ją kirsti bei transporto priemonės vairuotoją įspėjanti apie padidinto dėmesingumo reikalaujantį ir rikiavimosi manevrus draudžiantį gatvės ruožą. Link įvykio vietoje esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, automobilio "Seat Leon" važiavimo prieš įvykį kryptimi, iš dešinės veda 5,46 m pločio pėsčiųjų takas (šaligatvis), o iš kairės, nuo skiriamosios juostos, 3,63 m pločio pėsčiųjų takas (šaligatvis). Įvykio vietoje nėra jokių pašalinių objektų, kurie automobilio "Seat Leon" judėjimo kryptimi ribotų įvykio vietoje esančioje pėsčiųjų perėjoje esančių ar į ją besirengiančių įžengti pėsčiųjų matomumą. Byloje yra duomenys, kad po įvykio, iki padėtį fiksuojant matmenimis, automobilio "Seat Leon" padėtis važiuojamosios dalies pločio ir ilgio atžvilgiu buvo keičiama. Po padėties pakeitimo įvykio vietoje automobilis "Seat Leon" aptiktas 39,54 m atstumu galiniu kairiu ratu pravažiavęs "Zebro" linijas, visu automobilio pločiu įvažiavęs į autobuso stotelę. Pėsčiųjų perėjoje, automobilio "Seat Leon" judėjimo krypties antroje eismo juostoje, 0,81 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos "Zebro" ženklinimo pradžios, 1,45 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto (skiriamosios juostos) aptikta matomo, automobilio ratu palikto pėdsako pradžia, kuris lanku nusitęsiant link ženklinimo pabaigos, ties "Zebro" linijų ženklinimo pabaiga baigiasi 1,51 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto. Pėdsako struktūra panaši ir būdinga stabdomo, tačiau prasisukančio rato prasisukimui važiuojamosios dalies paviršiumi. Pėdsake vizualiai įžiūrimi padangos protektoriaus gruntkibiai, kurie vizualiai panašūs į automobilio "Seat Leon" priekinio kairio rato kairiojo šono gruntkibius. Toks pėdsako susidarymas būdingas eismo įvykio metu suveikus automobilio aktyvioms saugumo sistemoms, kurios atitinkamai pristabdydamos reikiamus ratus automobilį siekia išlaikyti numatytoje trajektorijoje priklausomai nuo vairo pasukimo. Pėsčiųjų perėjos "Zebro" ženklinimo vietoje, jau esant matomam automobilio ratu paliktam pėdsakui, 0,53 m atstumu iki "Zebro" ženklinimo pabaigos, 0,12 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies (skiriamosios juostos) krašto ant važiuojamosios dalies aptikta pilkos (sidabrinės) spalvos automobilių dažų atplaiša, kurios dažytas (blizgus) paviršius vizualiai atitinka automobilio "Seat Leon" kėbulo spalvą. Dar viena tokia pati dažų atplaiša aptikta 3,84 m atstumu už pėsčiųjų perėjos, 1,2 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto. Nuo pėsčiųjų perėjoje esančio automobilio ratu palikto pėdsako vietos, automobilio judėjimo kryptimi į skiriamąją juostą ir antrą automobilio judėjimo krypties eismo juostą nusitęsia "V" raidės formos, kurios viršūnė nukreipta priešinga automobilio judėjimui kryptimi, eismo įvykio pėdsakų šleifas (pilkos spalvos dažų atplaišos, kuprinė, maišeliai, rūbai, salotos), o šių pėdsakų šleifo plote, antroje eismo juostoje, 19,34 m atstumu už pėsčiųjų perėjos "Zebro" ženklinimo linijų, galva į skiriamąją juostą, ant nugaros guli žuvusiosios B. I. kūnas. Po lavono galva ant važiuojamosios dalies yra lokali išsiliejusio raudonos spalvos skysčio, tikėtina, kraujo dėmė, kas duoda pagrindą teigti, kad po įvykio žuvusiosios kūno padėtis keičiama nebuvo. Ant įvykio vietoje esančios žuvusios pėsčiosios šviesą atspindinčių elementų nematyti. Atlikus matavimus, panaudojant automobilį "Seat Leon", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinis dešinys šviesų žibintas nešviečia, o priekinio kairiojo šviesų žibinto šviesų srautas dėl sugadinimų nukreiptas netinkama kryptimi, nustatyta, kad kelias ir jo konstrukciniai elementai į priekį matomi didesniu nei 300 m atstumu, o pėsčiųjų perėjoje esantis pėsčiasis be atšvaitų, matomas jo neprivažiavus 35,8 m atstumu, kas rodo, kad dėl įvykio vietoje esančios gatvės ir pėsčiųjų perėjos apšvietimo infrastruktūros, važiuojamoji dalis, pėsčiųjų perėja ir joje esantys pėstieji buvo matomi net ir nepatekdami į tiesioginį automobilio šviesų srautą, kuris, standartiškai, važiuojamąją dalį apšviečia 20-30 m į priekį nuo automobilio (1 tomas, b. l. 13-36).

Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad  2021-12-06, dienos metu, papildomai apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, kad įvykio vieta į vaizdo kamerų aprėpiamą plotą nepatenka (1 tomas, b. l. 37-38).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad pagal 2021-11-27 automobilio "Seat Leon", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolą automobiliui apgadinta priekinės dalies kairioji pusė, o tiesioginio smūginio kontakto pėdsakai išsidėstę 27-60 cm kairiau automobilio vidurio. Ant automobilio priekinės dalies, per visą aukštį, yra salotų užtiškimo pėdsakai, kurių konsistencija bei spalva atitinka nuo pėsčiųjų perėjos esančius ir ant pagrindo išsidėsčiusius pėdsakus. Variklio dangčio deformacijos vietoje yra trūkstamų, atidalintų, dažų dangos fragmentų (1 tomas, b. l. 40-41).

Iš 2022-01-03 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog aprašyti vaizdo įrašų failai pavadinimu 2021-1127_193324_005 ir 2021-1127_193324_006, kuriuose kaltinamasis P. N. aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškina įvykio aplinkybes bei išsako savo nuomonę, kad yra atsakingas už eismo įvykį bei jo metu kilusias pasekmes. Vaizdo įraše pavadinimu 2021_1127_182219_16 fiksuota, kaip po įvykio GMP darbuotojų pakeičiama įvykio vietoje buvusios kuprinės padėtis, o kaltinamas P. N. pakeičia automobilio padėtį po įvykio, juo pavažiuodamas į priekį ir dešiniau. Vaizdo įrašo faile pavadinimu 2021_1127_182151_015 matyti, kaip įvykio vietoje buvęs liudytojas nurodo matytas aplinkybes (1 tomas, b. l. 54-55).

Iš VšĮ "(duomenys neskelbtini)" 2021-12-23 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog B. I. išėjimas iš darbovietės pastato nefiksuotas ir tai pagrindžiančių objektyvių duomenų nėra. Pastato viduje ir išorėje nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų (1 tomas, b. l. 66).

Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo 2022-01-18 akto matyti, kad B. I. dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ maisto išdavėjos pareigose. Nelaimingas atsitikimas įvyko B. I. iš darbo pėsčiomis vykstant į gyvenamąją (nakvynės) vietą (1 tomas, b. l. 77-102).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021-12-27 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad B. I. mirė tuoj pat po eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Sprendžiant iš B. I. sužalojimų, patrenkimo metu (pirminio kontakto metu) ji buvo vertikalioje padėtyje ir smūginį poveikį patyrė iš kairės savo kūno pusės. Taip pat nustatyta, kad B. I. lavono kraujyje rasta 0,56 promilės etilo alkoholio, o šlapime - 0,46 promilės etilo alkoholio, kas atitinka lengvą neblaivumo laipsnį (1 tomas, b. l. 108-111).

Iš 2021-12-03 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad B. I. vilkėjo raudoną striukę su gobtuvu, džinsinio audinio kelnes, juodos spalvos batus. Ant šių objektų šviesą atspindinčių elementų nėra (1 tomas, b. l. 116-122).

Iš 2021-12-07 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta B. I. kuprinė. Kuprinė odinė, rudos spalvos, ant jos šviesą atspindinčių elementų nėra. Kuprinės kairioji petneša atidalinta (nuplyšusi), tačiau ant šios kairiosios petnešos išlikęs ir gan tvirtai laikosi gelsvai žalios spalvos atšvaitas. Šis atšvaitas buvo nukreiptas į kairę kūno pusę, į link pėsčiosios iš kairės atvažiuojančias transporto priemones (1 tomas, b. l. 124-132).

Nukentėjusysis G. I., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2021-12-09,  parodė, kad 2021-11-27, apie 18.00 val., jis važiavo savo automobiliu į parduotuvę "IKI", esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje. P. L. gatvę, pro įvažiavimus į dešinėje esančias ligonines. Ten nieko nebuvo įvykę. Parduotuvėje praleido apie 15-20 minučių. Išėjęs iš parduotuvės pamatė, kad kitoje kelio pusėje stovi greitosios automobilis, buvo baltu uždangalu uždengtas žmogus ir prie stotelės stovėjo pilkas "Seat".Nepamena kurioje vietoje, bet dar matė "Audi" universalą. Jis šio įvykio nesureikšmino ir nuvažiavo namo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Grįžo namo ir savo draugei S. I. papasakojo, kad prie ligoninės partrenktas žmogus. S. prieš tai buvo šnekėjusi su savo mama ir žinojo, kad jos mama važiuos (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini). Dėl to S. dar kartą paskambino savo mamai ir jos mama patvirtino, kad guli žmogus, yra daug daiktų ir ruda kuprinėlė. Jį sukrėtė žodžiai apie rudą kuprinėlę, nes tokią kuprinę turėjo ir nešiodavo jo mama. Tuomet jie susirašė su sese K. ir pradėjo skambinti mamai, bet mama neatsiliepė  iki 21 valandos. Jis labai nerimavo, draugė S. pasakė važiuoti iki įvykio vietos, ir jie nuvažiavo prie ligoninės į aikštelę. S. grįžusi į automobilį pasakė, kad įvykio vietoje yra jo mama B. I.. Daugiau apie įvykio aplinkybes nieko papasakoti negali. Į (duomenys neskelbtini) buvo atvykęs automobilio vairuotojas su savo tėvu. Jaunuolis atsiprašė visų artimųjų ir pareiškė užuojautą. Dėl mamos netekties ir jos laidojimo išlaidų jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, todėl prašo šioje byloje jį pripažinti nukentėjusiuoju. Mamą partrenkusio automobilio vairuotojui atleisti nesiruošia ir sieks, kad byla būtų teisme. Prašo jam grąžinti mamos daiktus, kurie buvo kuprinėje ir neturi nieko bendro su byla. Jo mamos rūbus ir pačią kuprinę prašo sunaikinti, kai šie objektai bus nebereikalingi įrodinėjimo procesui (1 tomas, b. l. 160-163, 164-166).

Nukentėjusioji A. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2021-12-09,  parodė, kad 2021-11-27 iš interneto sužinojo, kad prie mamos darbo žuvo žmogus. Pagalvojo apie savo mamą, tačiau šias mintis vijo šalin. Apie 22.00 val. jai paskambino jos brolis V. I., kuris pranešė, kad neteko mamos B. Į.. Iš žiniasklaidos sužinojo, kad visa tai įvyko 18.16 val. Būtent dėl šios žinios ir pagalvojo, kad tai gali būti mama. Prieš pat mirtį mama gyveno (duomenys neskelbtini), su jos mažiausia sese K., kuriai 19 metų, ir draugu R. bei mamos mama R.. Taip pat R. labai rūpinosi mamos mama. Jos ryšys su mama buvo labai stiprus. Ji su ja susitikinėdavo beveik kiekvieną jos laisvadienį, ji su savo vaikais atvažiuodavo pas ją. Dėl mamos netekties labai išgyvena tiek ji, tiek jos vaikai, kurių turi 7. Ypač išgyvena jos didžioji dukra, kurią mokykloje, dėl močiutės netekties, auklėtoja vedė net pas psichologą. Prašo ją pripažinti nukentėjusiąja, nes dėl mamos netekties ji ir jos šeima labai išgyvena ir patyrė neturtinę žalą. Už laidotuves mokėjo visi vaikai, todėl patyrė ir turtinę žalą. Į (duomenys neskelbtini) buvo atvykęs mamą partrenkusio automobilio vairuotojas. Jis atsiprašė visų tuo metu buvusių artimųjų. Asmeniškai ji vairuotojui atleido, neprieštarauja, kad byla būtų nutraukta jai ir kaltininkui susitaikius, nes dėl žalos atlyginimo vis tiek kreipsis į draudimo bendrovę (1 tomas, b. l. 181-184).

Nukentėjusioji V. I., apklausta  2021-12-09 ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad  2021-11-27, apie 19 ar 20 val. Didžiosios Britanijos laiku, jai paskambino jos sesuo K. ir pranešė, kad nebėra jų mamos B. I.. Apie pačias įvykio aplinkybes ji nieko nežino. 2021-11-30 ji su sužadėtiniu grįžo į Lietuvą ruoštis mamos laidotuvėms. Iš šeimos narių sužinojo, kokiomis aplinkybės žuvo jos mama. Dėl mamos netekties labai išgyvena. Naudojantis sesės K. socialinių tinklų programas, su mama bendravo nuolatos, per kiekvienus laisvadienius. Ryšys su mama buvo labai stiprus ir niekada nebuvo nutrūkęs. Dėl mamos netekties patyrė turtinę žalą, vykdama į Lietuvą ir laidojimo išlaidas, o dėl išgyvenimų dėl mamos netekties patyrė neturtinę žalą. Įtariamajam ji neatleidžia ir nesutiks, kad byla būtų nutraukta (2 tomas, b. l. 6-9).

Nukentėjusioji K. I., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2021-12-09,  parodė, kad 2021-11-27 ryte, jos mama B. I. išėjo į darbą. Kelintą valandą ji išėjo, ji nejuto. Jos gyveno kartu, t. y. su ja kartu gyveno mama B. I., jos draugas R. B., ir mamos mama, jos močiutė R. P. S.. Ją išlaikydavo mama iš savo pajamų, nes ji yra studentė ir savo pajamų neturi. 2021-11-27, truputį po 18 valandos, kartu su ja buvusios draugės internete pamatė straipsnį, kad prie ligoninės yra mirtinai partrenkta moteris. Gavusi šią žinią, ji parašė savo broliui G.. Ji skambino mamai, tačiau ji ragelio nekėlė. Tuomet paskambino R., kad jis pabandytų prisiskambinti mamai. R. pažadėjo, kad jeigu pavyks prisiskambinti, jis ją informuos. Įprastai, mamai grįžtant namo po darbo, ji nebūdavo namie, todėl nurodyti, kada ji turėjo grįžti iš darbo, negali. Kadangi mamai niekas neprisiskambino, jos brolis G. nuvažiavo į įvykio vietą. Jai laukiant informacijos iš G., parašė jo draugė, kad už 10 minučių privažiuos prie jos draugės, kur ji buvo (duomenys neskelbtini) miestelyje. Atvykę jai pranešė, kad mamos nebėra. Mamos laidotuvėms ji išleido savo santaupas, todėl patyrė turtinę žalą. Kadangi buvo išlaikoma mamos, neteko pajamų šaltinio, nes mama jai daug padėdavo. Dėl mamos netekties patyrė išgyvenimus, dėl ko patyrė neturtinę žalą. Mamą partrenkusiam vairuotojui neatleidžia (2 tomas, b. l. 24-27).

Nukentėjusysis V. I., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2021-12-09,  parodė, kad 2021-11-27, apie 21 valandą, jo brolio G. draugė S. parašė jo draugei žinutę, kad atvyks už 10 minučių ir turės svarbų pokalbį. Jis tuo metu buvo namie. Kai atvažiavo brolis G. su S. ir seserimi K., pamatė abu apsiverkusius ir suprato, kad kažkas įvyko. Tuomet sužinojo, kad žuvo jo mama B. I.. Jo mama gyveno antrame aukšte, o jis pirmame. Jų ryšys buvo stiprus ir jie bendraudavo kiekvieną dieną. Mama gyveno su jo seserimi K., savo mama, jo močiute R., ir draugu R.. Su R. mama gyveno labai gražiai ir jų šeima jį priėmė kaip šeimos narį. Dėl mamos netekties ir jos laidojimo jis patyrė turtinę žalą, o dėl išgyvenimų netekus mamos jis patyrė neturtinę žalą. Dėl atleidimo mamą partrenkusio automobilio vairuotojui jis laikysis tokios pačios pozicijos, kaip ir likusi jo šeima. Todėl, jeigu likusieji šeimos nariai vairuotojui atleis, atleis ir jis, jeigu ne – neatleis (2 tomas, b. l. 42- 45).

Liudytojas A. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2021-12-10, parodė, kad 2021 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos nepamena, šeštadienį arba sekmadienį, bet labai gerai atsimena laiką, t. y. 18.13 ar 14 minučių, jis kvietė pagalbą numeriu 112. Prieš tai jis vairuojamu automobiliu "VW Golf", hečbeko kėbulu, važiavo iš namų (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gatvę. Važiavo (duomenys neskelbtini) plento pirma eismo juosta. Eismas nebuvo intensyvus ir kitų važiuojančių automobilių praktiškai nesimatė. Ties pirmąja dešinėje esančią ligonine ((duomenys neskelbtini)) jis pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą, nes pravažiavus ligonines, jam būtų reikėję pasukti į kairę. Būtent rikiuodamasis į antrą eismo juostą, jis pastebėjo priekyje jo, antra eismo juosta važiuojantį sidabrinės spalvos automobilį. Priekyje sidabrinės spalvos automobilio kitų važiuojančių automobilių nebuvo. Paskui jį važiuojančių automobilių nebuvo, tuo yra tikras. Jis persirikiavimą baigė ties apsisukimo vieta iš priešpriešinio eismo juostos, o jo matytas sidabrinis automobilis tuo metu buvo ties aikštele tarp dviejų įvažiavimų į ligonines. Jis tuo momentu savo automobiliu važiavo apie 50 km/val., bet ne daugiau, greitis galėjo svyruoti nuo 45 iki 50 km/val. Vertindamas atstumą tarp jo automobilio ir priekyje važiavusio sidabrinės spalvos automobilio, mano, kad sidabrinės spalvos automobilis važiavo tokiu pačiu, ar net mažesniu greičiu nei jis. Jam susidarė įspūdis, kad galbūt jis irgi nori pasukti į kairę, toje pačioje vietoje. Važiuodamas antra eismo juosta pamatė, kaip priekyje važiavęs sidabrinės spalvos automobilis, jau užvažiavęs ant pėsčiųjų perėjos, metasi į dešinę ir tada, jau automobiliui sukantis, pastebėjo užsidegančius STOP žibintus. Patvirtina, kad prieš tai degė abu galiniai gabaritiniai žibintai, o automobilį nusukinėjant į dešinę, STOP žibintai užsidegė automobiliui jau užvažiavus ant pirmos eismo juostos. Supratęs, kad kažkas antroje eismo juostoje ne taip, iš karto pradėjo lėtinti savo automobilio greitį ir sukti į pirmą eismo juostą. Tai, kad automobilis nusukinėja į dešinę, pastebėjo neprivažiavęs pirmo įvažiavimo į ligoninę, o savo automobilį perrikiuoti į pirmą eismo juostą bei mažinti greitį pradėjo automobiliui esant tarp pirmo ir antro įvažiavimo. Būtent jam persirikiuojant į pirmą eismo juostą, jis pastebėjo, kad antroje eismo juostoje, už pėsčiųjų perėjos kažkas yra, tai buvo šviesus objektas, bet tikrai ne žmogus. Tuo metu jo važiavimo greitis buvo apie 20 km/val. Jis sustojo antrame išvažiavime iš ligoninės, ties užbrūkšniuota salele. Ir tik tuo momentu pamatė, kad ant kelio, antroje eismo juostoje, galva ant skiriamosios juostos gulėjo žmogus, o prie jo jau buvo pribėgęs sidabrinio automobilio vairuotojas. Jis atsidarė langą ir tas vairuotojas pribėgęs prie jo paprašė iškviesti pagalbą. Jis ir paskambino numeriu 112. Greitoji atvažiavo gana greitai. Jis iš automobilio nelipo, o savo automobilį patraukė atgal ir įjungęs avarinius užstatė antrą eismo juostą. Kai atvažiavo greitoji, jis iš antros eismo juostos savo automobilį pavarė į priekį sidabrinio automobilio ir sustojo autobuso stotelėje, ir laukė policijos. Patvirtina, kad įvykio metu matomumas buvo labai blogas. Tuo metu lijo ir jo valytuvai buvo įjungti, veikė pastoviai, t. y. buvo įjungtas kritulių jutiklis, kuris veikia priklausomai nuo lietaus, kas rodo, kad tuo metu lijo gan stipriai. Lietus trukdė matomumui. Žmogų pirmą kartą pamatė tik sustojęs įvykio vietoje. Iki sustojimo jokio žmogaus pėsčiųjų perėjoje nematė. Įvykio vietoje pareigūnams pasakodamas apie tai, kad pėsčioji ėjo ne pėsčiųjų perėja, jis teikė tik savo pamąstymus, įvertinęs tai, kad jis pėsčiųjų perėjoje pėsčiojo nematė ir savo supratimu vertindamas išsibarsčiusius objektus. Jis šioje vietoje esančią pėsčiųjų perėją visada pradeda stebėti savo automobiliu būdamas nuo apsisukimo iš priešpriešinio eismo juostos vietos, ir iki pat sustojimo įvykio vietoje jis žmogaus pėsčiųjų perėjoje nematė (2 tomas, b. l. 61-64).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas.

Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Taigi, BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. apima veikos, padarinių ir priežastinio ryšio tarp veikos bei kilusių padarinių objektyviuosius požymius. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Teismų praktikoje priežastinis ryšys paprastai grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymu. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 09 21 iki 2022 01 01) (toliau – KET) 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>. 30 punkte nustatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis P. N. 2021m. lapkričio 27 d., apie 18.15 val., Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, esant blogam matomumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtindamas važiavimo greičio ir nesustodamas prieš kelio ženklą "Pėsčiųjų perėja" partrenkė jam iš dešinės pusės pėsčiųjų perėja važiuojamąją dalį kirtusią B. I., kuri žuvo įvykio vietoje.

Kaltinamasis P. N. kaltu prisipažino, parodė, kad esant blogam matomumui, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, apsidairęs į abi puses nepastebėjo pėsčiosios. Kai jau buvo įvažiavęs į perėją, nebeturėjo galimybės sustabdyti automobilio, įnirtingai suko automobilio vairą į dešinę ir automobilio kairiu šonu partrenkė pėsčiąją, kuri ėjo per perėją. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys: liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybiniai pranešimai, apžiūrų protokolų duomenys, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga. Šie įrodymai patvirtina, kad būtent kaltinamojo KET reikalavimų nesilaikymas ir buvo tiesiogine autoįvykio kilimo priežastimi. Būtent P. N. veiksmai, tai yra tai, kad jis, esant tamsiam paros metui, lyjant lietui, elgdamasis neatsargiai, artėdamas prie papildomai apšviestos, kelio ženklais ir horizontalaus kelio ženklinimo linijomis pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriems jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, ir partrenkė jam iš dešinės pusės pėsčiųjų perėja važiuojamąją dalį kirtusią pėsčiąją, yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusias padariniais, t. y. B. I. žūtimi. Jei susidariusioje eismo situacijoje kaltinamasis P. N. būtų laikęsis nurodytų KET reikalavimų (9, 30, 127 p.), būtų galėjęs išvengti susidūrimo. Todėl būtent P. N. veika, o ne kitų eismo dalyvių veiksmai, buvo tiek autoavarijos, tiek ir jos metu kilusių pasekmių priežastis.

Taigi, byloje neginčytinai nustatyta, kad tarp P. N. veiksmų – dėl neatsargumo padarytų KET 9, 30, 127 punktų pažeidimų ir kilusių padarinių – B. I. padarytų sužalojimų, dėl kurių ji iš karto po autoįvykio žuvo, yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl P. N. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Šios normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. Nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Bausmės skyrimas

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant iš komentuojamos teisės normos turinio, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, visuma. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į vieną esminių sąlygų, kuriai esant gali būti taikomos komentuojamo straipsnio nuostatos – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokias sąlygas gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, liudijančias, kad padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybė, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių visuma.

P. N. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino žalą nukentėjusiesiems. Šios aplinkybės pripažįstamos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis P. N. padarė vieną neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą ir visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiųjų atsiprašė, atlygino jiems žalą. Kaltinamasis P. N. anksčiau neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų, pradėtų jo atžvilgiu, nėra, baustas administracine tvarka (2 tomas, b. l. 85, 87-96). Darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur kaltinamasis dirba, charakterizuojama teigiamai (3 tomas, b. l. 131). Kaltinamasis P. N. atlygino nukentėjusiesiems 10 000 Eur turtinę ir neturtinę žalą, 2 500 Eur nukentėjusiųjų patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti bei 50,34 Eur proceso išlaidų, taigi jis ėmėsi veiksmų, kad nukentėjusiesiems patirta žala būtų atlyginta ne tik draudimo bendrovės, bet ir jo lėšomis. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo P. N. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai atitinka visuotinai priimtinas elgesio taisykles, o ši nusikalstama veika atsitiktinė, padaryta dėl neatsargumo, todėl yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju bausmės paskyrimas kaltinamajam prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, todėl kaltinamasis P. N. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, esant BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytoms asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 254 straipsnio 5 dalis).

 Byloje pateikti susitaikymo ir susitarimo dėl žalos atlyginimo protokolai, surašyti tarp kaltinamojo, AB „ Lietuvos draudimo“ įgalioto atstovo, nukentėjusiųjų ir jų atstovo. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas Donatas Lengvinas nurodė teismui, kad susitarimas su draudimo bendrove yra pasiektas, daugiau jokių pretenzijų nei šiuo metu, nei ateityje nukentėjusieji draudimo bendrovei neturės dėl turtinės ir neturtinės žalos. Taip pat nukentėjusieji susitaikė su kaltinamuoju P. N., kaltinamasis sumokėjo 10 000 eurų nukentėjusiems turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atlygino jų  bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš proceso dalyvių parodymų, susitarimo dėl žalos atlyginimo protokolas yra įvykdytas, nusikalstama veika padaryta žala, dėl kurios surašytas susitarimas, nukentėjusiesiems yra atlyginta, todėl  teismui tvirtinti šio susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos nebėra pagrindo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

            Pažymėtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1, 2 dalyse).Viena iš tokių priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas blaivus, ankščiau neteistas, byloje nėra duomenų apie P. N. po šio įvykio padarytus naujus KET pažeidimus. Nors kaltinamasis iki šio įvykio ne kartą baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš jų daugiausiai už leistino greičio viršijimą, tačiau visas paskirtas baudas yra sumokėjęs, be to, padaryti nusižengimai nėra labai šiurkštūs. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kurio žuvo žmogus, tačiau jis nepasišalino iš eismo įvykio vietos, iš karto pripažino savo kaltę, bendradarbiavo su pareigūnais, atlygino nukentėjusiesiems jų patirtą žalą ir savo lėšomis, atlygino nukentėjusiesiems jų išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, taip pat automobilio transportavimo išlaidas. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų ir šie jam atleido, nukentėjusieji sutinka, kad byla kaltinamajam būtų nutraukta jiems susitaikius su kaltinamuoju, jokių materialinių pretenzijų kaltinamajam neturi. Dėl šių paminėtų aplinkybių P. N. neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas. Be to, įvertinęs tai, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą, nors ir dirba, tačiau baudžiamojo poveikio priemonės- įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskyrimas, kaltinamajam padarytų pakankamą turtinio pobūdžio poveikį. Teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas suvaržytų kaltinamąjį  akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Dėl civilinių ieškinių.

Byloje pareikšti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai, kuriais jie prašė iš civilinės atsakomybės draudiko draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 10 338,83 Eur turtinę žalą ir 105 000 Eur neturtinę žalą kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteisiant tokiomis dalimis: K. I. prašė priteisti 447,39 Eur turtinės žalos bei 25 000 Eur neturtinės žalos; V. I. prašė priteisti 1 167,62 Eur turtinės žalos bei 20 000 Eur neturtinės žalos; G. I. prašė priteisti 8 279,41 Eur turtinės žalos bei 20 000 Eur neturtinės žalos; A. R. prašė priteisti 444,41 Eur turtinės žalos bei 20 000 Eur neturtinės žalos; V. I. prašė priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos. Be to, civiliniame ieškinyje prašoma iš kaltinamojo P. N., nukentėjusiųjų K. I., V. I., G. I., A. R. ir V. I. naudai, lygiomis dalimis priteisti 2 500 Eur, t. y. kiekvienam po 500 Eur turėtas išlaidas dėl teisinės pagalbos (atstovavimas ikiteisminio tyrimo metu, civilinio ieškinio parengimas ir atstovavimas teisme, bylos teisminio nagrinėjimo metu).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams buvo pateiktas 2022 m. kovo 3 d.  susitarimas tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir nukentėjusiųjų (3 tomas, b. l. 156-157), iš kurio matyti, kad buvo susitarta dėl galutinės ir neginčijamos išmokos neturtinei žalai atlyginti: K. I. – 20 000 Eur, V. I. – 12 500 Eur, G. I. – 12 500 Eur, A. R. – 12 500 Eur, V. I. – 12 500 Eur bei galutinės ir neginčijamos išmokos turtinei žalai atlyginti: K. I. – 447,39 Eur, V. I. – 1 067,19 Eur, G. I. – 5 444,41 Eur, A. R. – 444,41 Eur.

AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pranešimus apie žalos atlyginimą, kuriais patvirtinama, kad vadovaujantis 2022 m. kovo 3 d. susitarimu nukentėjusiesiems išmokėtos turtinės ir neturtinės žalos išmokos (3 tomas, b. l. 158-162).

             Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams buvo pateiktas 2022 m. kovo 4 d. susitaikymo protokolas tarp kaltinamojo P. N. ir nukentėjusiųjų K. I., V. I., G. I., A. R., V. I. (3 tomas, b. l. 163), iš kurio matyti, kad šalys susitarė, kad kaltinamasis P. N. nukentėjusiesiems atlygins patirtas 2 500 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti bei 10 000 Eur patirtą turtinę ir neturtinę žalą, nukentėjusieji atsisakė likusioje dalyje civilinio ieškinio, sutiko, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta kaltinamajam P. N. susitaikius su nukentėjusiaisiais.

            Iš teismui pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, jog kaltinamasis P. N. nukentėjusiesiems atlygino patirtas 2 500 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti bei 10 000 Eur patirtą turtinę ir neturtinę žalą (3 tomas, b. l. 164-166).

            Civilinis atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamasis atlygino nukentėjusiesiems nusikaltimu padarytą žalą, nuo kitos ieškinio dalies nukentėjusieji atsisako, todėl procesas dėl nukentėjusiųjų civilinių ieškinių 10 338,83 Eur turtinei žalai, 105 000 Eur neturtinei žalai nutraukiamas ( BPK 107 str.). Kaltinamasis atlygino nukentėjusiųjų patirtas išlaidas (2 500 Eur)  advokato paslaugoms apmokėti, todėl procesas dėl šių išlaidų priteisimo nutrauktinas. 

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktus proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo  proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens. Nagrinėjamu atveju, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl transporto priemonės automobilio „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio transportavimo patyrė 50,34 Eur išlaidas (tomas 1, b. l. 51-52). Iš 2022-03-18 mokėjimo nurodymo (tomas 3, b. l. 167) matyti, kad kaltinamasis atlygino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 50,34 Eur proceso išlaidas, todėl procesas dėl šių išlaidų priteisimo nutrauktinas.

Kiti klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas Klaipėdos rajono policijos komisariato teritorijoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas teisėtai savininkei V. N. (1 tomas, b. l. 45); 2 skaitmeninės laikmenos su nuotraukomis ir vaizdo įrašais, saugomos baudžiamojoje byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti bylos medžiagoje; B. I. rūbai ir avalynė, rudos spalvos kuprinė, saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini; pilkos spalvos dažų atplaišos, saugomos baudžiamojoje byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 254 straipsnio 5 dalimi, 301–308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

P. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais, kaltinamajam P. N. susitaikius su nukentėjusiaisiais K. I., V. I., G. I., A. R., V. I., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamajam P. N. išaiškinti, kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl kaltinamojo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei kaltinamasis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl kaltinamojo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Procesą dėl nukentėjusiųjų K. Į., V. I., G. I., A. R., V. I. pareikštų civilinių ieškinių, dėl nukentėjusiųjų patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, dėl transporto priemonės priverstinio transportavimo išlaidų atlyginimo nutraukti.

 Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą Klaipėdos rajono policijos komisariato teritorijoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtai savininkei V. N.; 2 skaitmenines laikmenas su nuotraukomis ir vaizdo įrašais, saugomas baudžiamojoje byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje; B. I. rūbus ir avalynę, rudos spalvos kuprinę, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; pilkos spalvos dažų atplaišas, saugomas baudžiamojoje byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja  Laimutė Venckuvienė