Administracinė byla Nr. 11-553-423 /10
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. liepos 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,
sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. D., jo atstovui advokatui J. L.,
nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovui G. P.,
nukentėjusiajam asmeniui E. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. D. skundą dėl nutarimo panaikinimo ir
n u s t a t ė :
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresn. specialisto 2010-04-26 nutarimu L. D. paskirta administracinė nuobauda – 150 litų bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2d., padarymą.
L. D. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2010-04-14, apie 14.00. val., Kaune, Savanorių prospekte, vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su apsisukinėjančia transporto priemone. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tuo savo veiksmais pažeidė KET 9, 123, 133 punktų reikalavimus.
L. D. ir jo atstovas prašo panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti, kadangi jis nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. V. S. prospektu antra eismo juosta, prieš jo vairuojamą automobilį ta pačia eismo juosta ir ta pačia kryptimi važiavo E. R. vairuojamas automobilis MB 209, kuris staiga be įjungto posūkio žibinto pradėjo rikiuotis į pirmą eismo juostą, o po to staiga grįžo į antrą eismo juostą ir pradėjo apsisukimo manevrą įvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą. Norėdamas išvengti susidūrimo pareiškėjas buvo priverstas išvažiuoti į priešingos krypties eismo juostą.
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas su skundu nesutinka, kadangi ginčijamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Nukentėjęs asmuo E. R. su skundu nesutinka ir paaiškino, kad jis važiavo Savanorių prospektu antra eismo juosta, važiavimo krypties nekeitė, ties įvažiavimu į Žemgulių gatvę yra vieta leidžianti apsisukti, kaip tik tokį manevrą jis ir ketino atlikti iš antros eismo juostos. Įjungė kairiojo posūkio signalą, pristabdė, kadangi priešingos krypties eismo juosta važiavo keli automobiliai, juos praleido ir beveik įpusėjus atlikti apsisukimo manevrą pajuto smūgį į automobilio kėbulo vidurį.
Skundas netenkintinas.
Įvertinus administracinės bylos medžiagą, nustatyta, kad L. D. ginčija pažeidimo faktą ir aplinkybes, teigdamas, jog teisės pažeidimo nepadarė, kadangi jis laikėsi visų KET reikalavimų, važiavo Savanorių prospektu antra eismo juosta, prieš jo vairuojamą automobilį ta pačia eismo juosta ir ta pačia kryptimi važiavo E. R. vairuojamas automobilis MB 209, kuris staiga be įjungto posūkio žibinto pradėjo rikiuotis į pirmą eismo juostą, o po to staiga grįžo į antrą eismo juostą ir pradėjo apsisukimo manevrą įvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, norėdamas išvengti susidūrimo, pareiškėjas buvo priverstas išvažiuoti į priešingos krypties eismo juostą (b.l. 18, 22-23, 35).
Tačiau nukentėjusysis asmuo E. R. tiek 2010-04-14 paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu tvirtino, jog jis važiavo Savanorių prospektu antra eismo juosta, važiavimo krypties nekeitė, ties įvažiavimu į Žemgulių gatvę yra vieta leidžianti apsisukti, kaip tik tokį manevrą jis ir ketino atlikti iš antros eismo juostos, įjungė kairiojo posūkio signalą, pristabdė, kadangi priešingos krypties eismo juosta važiavo keli automobiliai, juos praleido ir beveik įpusėjęs atlikti apsisukimo manevrą pajuto smūgį į automobilio kėbulo vidurį (b.l. 20, 36).
Liudytojas A. L. taip pat patvirtino, kad jis eismo įvykį matė, kadangi tuo metu buvo prie SEB banko pastato, t.y. vos keli metrai nuo susidūrimo vietos. Matė, kaip antroje eismo juostoje sustojo automobilis MB 209, kuris, įjungęs kairio posūkio signalą, suko į kairę, o tuo metu gana dideliu greičiu antra eismo juosta važiavęs automobilis VW Passat bandė aplenkti sustojusį MB automobilį, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir atsitrenkė į apsisukinėjantį minėtą automobilį (b.l. 21). Liudytojas A. V. nurodė, kad jis matė, kaip iš pirmos eismo juostos staiga sukosi automobilis MB ir į jį atsitrenkė antra eismo juosta važiavęs automobilis VW Passat (b.l. 19, 36). Tačiau liudytojas A. V. 2010-04-22 paaiškinime taip pat nurodė, kad kitą dieną po įvykio jam paskambino L. D., kuris papasakojo susiklosčiusią situaciją ir paprašė jį paliudyti (b.l. 19). Todėl liudytojo A. V. parodymus teismas atmeta ir vertina kaip bandymą padėti L. D. išvengti atsakomybės.
Taigi L. D. paaiškinimai iš esmės prieštarauja nuosekliems nukentėjusiojo ir liudytojo A. L. paaiškinimams, jie nepagrįsti jokiais įrodymais ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl jo paaiškinimais teismas nesiremia bei jo nurodytos autoavarijos aplinkybės vertintinos, kaip nesugebėjimas objektyviai įvertinti savo veiksmų ir autoavarijos kilimo priežasčių.
Atsižvelgiant į eismo įvykio vietos schemą, fotonuotraukas, automobilių apgadinimo pobūdį, automobilių padėtis eismo įvykio vietoje, išsamius ir nuoseklius nukentėjusiojo E. R. ir liudytojo A. L. paaiškinimus, kurie neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, teismo nuomone, susidariusioje prieš eismo įvykį eismo situacijoje pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui techniniu požiūriu buvo automobilio VW Passat vairuotojo L. D. veiksmai – nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su apsisukinėjančia transporto priemone. Pareiškėjo pateiktos automobilio MB techninės charakteristikos šioje situacijoje nėra reikšmingos, kadangi automobiliai nėra tos pačios markės.
Teigtina, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamo nutarimo, kadangi pakanka objektyvių ir neginčijamų duomenų tvirtinti, kad L. D. nesilaikė KET 9, 123, 133 punktų reikalavimų, ko pasekoje įvyko autoavarija bei jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2d., sudėtis.
L. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą nustatytose ribose, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus nusižengimo pobūdį, L. D. asmenybę . Taikyti ATPK 301 straipsnį nėra jokio įstatyminio pagrindo.
Nagrinėjant bylą teisena nebuvo pažeista.
Todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jis paliktinas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1d. 1p. teisėja
n u t a r ė :
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresn. specialisto 2010m. balandžio 26d. nutarimą, kuriuo L. D. paskirta administracinė nuobauda – 150 litų bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėja Asta Urbonienė