Civilinė byla Nr. 2-1026-330/2016

  Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01874-2010-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.9; 3.3.2.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 5 d.

Vilnius

    Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „SVP namai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1192-260/2016, kuria patenkintas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundas dėl restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „SVP namai“ 2015 m. gruodžio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo; suinteresuoti asmenys: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Remila“, uždaroji akcinė bendrovė Mega invest, uždaroji akcinė bendrovė „NT ir investicijų valdymo grupė“, restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „SVP namai“, D. G. ir G. G..

    Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I.  Klausimo esmė

      Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Valstybinė mokesčių inspekcija, VMI) pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde prašė panaikinti RUAB „SVP namai“ 2015 m. gruodžio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus  antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais, kuriais buvo nutarta pritarti RUAB „SVP namai“  restruktūrizavimo plano pakeitimams Nr. 7 ir įpareigoti  administratorių pateikti teismui prašymą dėl UAB „SVP namai“ restruktūrizavimo termino pratęsimo iki 2016 m. gruodžio 12 d.; priimti nutartį netvirtinti  RUAB „SVP namai“  restruktūrizavimo plano pakeitimų.  Skunde pareiškėja nurodė, kad ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai yra  neteisėti, nepagrįsti, todėl naikintini. Paaiškino, kad nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „SVP namai“ įsiteisėjimo dienos buvo pritarta šešiems  vykdomo šios įmonės restruktūrizavimo plano pakeitimams, tačiau restruktūrizavimo proceso tikslas nebuvo pasiektas, mokumas neatstatytas, skolos kreditoriams nepadengtos. Akcentavo galiojantį teisinį reguliavimą, pagal kurį restruktūrizavimas negali tęstis ilgiau kaip ketverius metus ir šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip vieneriems metams. Pareiškėjos nuomone, kreditorių susirinkimo nutarimai prieštarauja šiam teisiniam reguliavimui.

     Suinteresuotas asmuo VSDFV Kauno skyrius sutiko su pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos skundu ir prašė jį tenkinti. Suinteresuoto asmens nuomone, RUAB „SVP namai“ pateikti restruktūrizavimo plano pakeitimai neįrodo, kad bus atstatytas įmonės mokumas bei plėtojama įmonės veikla.

     Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad bendrovės restruktūrizavimo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Akcentavo aplinkybę, jog ne bet kokie procedūriniai kreditorių nutarimų priėmimo pažeidimai yra pagrindas naikinti nutarimus, o tik tokie, kurie galėjo lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, Pasak suinteresuoto asmens, pareiškėja nenurodė konkrečių procedūrinių pažeidimų. Suinteresuoto asmens nuomone, nors įstatymas leidžia restruktūrizavimo terminą pratęsti vienerių metų laikotarpiui, nei įstatyme, nei teismų praktikoje nenurodyta, kad toks pratęsimas restruktūrizavimo byloje gali būti atliktas tik vieną kartą.

     Suinteresuotas asmuo RUAB „SVP namai“ Valstybinės mokesčių inspekcijos skundo prašė netenkinti. Nesutikimą su pareiškėjos atskiruoju skundu grindė argumentais, iš esmės tapačiais nurodytiems AB SEB banko atsiliepime į skundą. Papildomai pažymėjo, kad daugumai kreditorių, pasisakiusių už restruktūrizavimo termino pratęsimą, nekilo abejonių dėl to, kad įmonės galimybės atkurti mokumą yra realios. Suinteresuoto asmens nuomone, nagrinėjamu atveju kreditorių interesų apsaugą garantuoja šiek tiek ilgesnis restruktūrizavimo proceso terminas.

II.  Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

   Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos skundą patenkino – RUAB „SVP namai“ 2015 m. gruodžio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais, kuriais buvo nutarta patvirtinti RUAB „SVP namai“ restruktūrizavimo plano pakeitimus Nr. 7 ir įpareigoti administratorių pateikti teismui prašymą dėl UAB „SVP namai“ restruktūrizavimo termino pratęsimo iki 2016 m. gruodžio 12 d., panaikino.

    Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą           restruktūrizavimas negali tęstis ilgiau kaip ketverius metus, tačiau įmonės valdymo organas arba restruktūrizavimo administratorius kreditorių susirinkimo nutarimu gali pateikti teismui prašymą dėl įmonės restruktūrizavimo termino pratęsimo, o teismas arba teisėjas gali pratęsti restruktūrizavimo trukmę, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Teismas sprendė, kad ši įstatymo nuostata yra imperatyvi ir sudaro pagrindą išvadai, jog restruktūrizavimo termino pratęsimas, pasibaigus maksimaliai galimam penkerių metų terminui, neįmanomas. Pažymėjo, kad kreditorių susirinkime priimant nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, ši nuostata nebuvo įvertinta. Teismo vertinimu, trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas neatsiejamai susijęs su ankstesniu (antruoju darbotvarkės klausimu priimtu) nutarimu, kadangi numato jo (nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu) įgyvendinimą, todėl konstatavus pirmojo apskųsto nutarimo neteisėtumą, taip pat naikintinas ir jo įgyvendinimą numatantis nutarimas. Teismas nurodė, kad pareiškėjos prašymas netvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimų bus nagrinėjamas išsprendus klausimą dėl ginčijamų nutarimų panaikinimo.

III.  Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

     Suinteresuotas asmuo RUAB „SVP namai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos skundą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

1.  Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstąją nutartį, nevisapusiškai įvertino tarp šalių kilusį ginčą, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nukrypo nuo ginčo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas nevertino kitų proceso dalyvių argumentų.

2.  Skundžiama nutartis yra nepagrįsta, kadangi nesukelia jokių teisinių pasekmių. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą teisė pratęsti restruktūrizavimo terminą tenka tik teismui.   

3.  Skundžiama nutartimi pareiškėjos skundą nutarta tenkinti nesant jokių nutarimų priėmimo procedūrinių pažeidimų. Nagrinėjamu atveju teismas turėjo apsiriboti tik procedūrine patikra, o nutarimus galėjo naikinti tik nustačius akivaizdžius procedūrinius pažeidimus.

4.  Teismas nevertino aplinkybės, jog įstatyme ir teismų praktikoje nėra įtvirtinto draudimo restruktūrizavimą pratęsti daugiau nei vieneriems metams. Teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad nepavykus restruktūrizavimo plane numatytu terminu pasiekti restruktūrizavimo tikslų, turi būti suteiktas papildomas terminas. Teismas, tenkindamas skundą, neatsižvelgė į tai, kad restruktūrizavimo terminas dar nėra pasibaigęs.

5.   Pareiškėjos argumentas, jog restruktūrizavimo laikotarpiu turi būti atstatytas įmonės mokumas ir padengtos skolos kreditoriams, prieštarauja teisminei praktikai, kurioje akcentuojama, kad pagrindinis restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti laikinų finansinių sunkumų turinčiai įmonei sąlygas ir galimybes atkurti ilgalaikį mokumą, restruktūrizuojant skolas. Teismas nevertino aplinkybės, jog dauguma kreditorių išreiškė valią pratęsti restruktūrizavimo terminą.

  Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prašo RUAB „SVP namai“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja nurodė, kad teismo vaidmuo priimant sprendimus dėl restruktūrizavimo plano ir jo patikslinimų tvirtinimo, restruktūrizavimo termino pratęsimo yra aktyvus tuomet, kai kreditorių susirinkimas priima nutarimus šiais klausimais. Todėl atskirojo skundo argumentas, esą apskųstoji nutartis nesukelia teisinių pasekmių, nepagrįstas. Nurodė, kad kreditorių susirinkime priimant ginčijamus nutarimus, buvo ir procedūrinių pažeidimų. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju restruktūrizavimo terminas negali būti pratęstas.

  Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą  prašo RUAB „SVP namai“ atskirąjį skundą patenkinti – Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos skundo netenkinti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad teismas netinkamai aiškino įstatymo nuostatą dėl kreditorių teisės spręsti restruktūrizavimo termino pratęsimo klausimą.

    Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

   Restruktūrizavimo proceso paskirtis yra įstatymuose įtvirtintomis priemonėmis išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto (Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 straipsnio 2 dalis). Įmonės restruktūrizavimo procese gali būti pakeista ūkinės veiklos rūšis, modernizuojama gamyba, tobulinamas darbo organizavimas, parduodamas įmonės turtas ar jo dalis, priimamas kitų įmonių, jas jungiant ar skaidant, turtas, įgyvendinamos techninės, ekonominės bei organizacinės priemonės, skirtos įmonės mokumui atkurti, pakeičiami įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžiai bei vykdymo terminai. Restruktūrizavimo procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių (ir privačių, ir valstybės institucijų), darbuotojų, tiek pačios restruktūrizuojamos įmonės interesus. Taigi, įmonės restruktūrizacija – tai procesas, per kurį siekiama atgaivinti sunkumų turinčios įmonės veiklą įvairiomis priemonėmis: atidedamas įsipareigojimų vykdymas kreditoriams arba jie sumažinami pertvarkant įmonės veiklą; iškėlus restruktūrizavimo bylą įmonei, kol jos veikla stabilizuojama, suteikiama apsauga nuo kreditorių: sustabdomi išieškojimai, netesybų ir palūkanų skaičiavimas. Įmonės restruktūrizavimas atliekamas turint tikslą perskirstyti įmonės įsiskolinimus ir jų apmokėjimo terminus bei tvarką tam, kad būtų išvengta bankroto ir atkurta įmonės normali ūkinė veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).

     ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis įmonės restruktūrizavimą apibrėžia kaip visumą ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines bei kitas priemones. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įmonės bankroto bei su juo susijusių nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių (mokesčių mokėtojo, darbo vietų netekimo, įmonės vertės praradimo) galima išvengti laiku vykdant įmonės restruktūrizavimą, jeigu įmonę, susidūrusią su laikinais finansiniais sunkumais, įmanoma visiškai ar iš dalies išsaugoti kaip veikiantį ūkio subjektą. Restruktūrizavimas galimas, kai įmonė turi laikinų ir įveikiamų finansinių sunkumų ir, priešingai, nėra veiksmingas ir neužtikrina kreditorių interesų, todėl negali būti taikomas, kai įmonė yra nemoki ir neturi galimybių dėl negalėjimo padengti įsiskolinimų atkurti normalią ūkinę veiklą ateityje arba vykdyti ūkinę veiklą ir kartu atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).

    ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimas negali tęstis ilgiau kaip 4 metus; įmonės valdymo organas arba restruktūrizavimo administratorius kreditorių susirinkimo nutarimu gali pateikti prašymą teismui dėl įmonės restruktūrizavimo termino pratęsimo, teismas šį terminą gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Toks teisinis reguliavimas suponuoją išvadą, kad visuma ĮRĮ nustatytų procedūrų, patenkančių į šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą įmonės restruktūrizavimo apibrėžtį, turi būti įvykdytos per jau nurodytą ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą. Sėkmingai užbaigus restruktūrizavimo procesą, įmonė gali atsiskaityti su kreditoriais ir vėl pelningai dirbti.

   Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad restruktūrizavimo proceso tikslai negali būti pasiekti neprotingai, neracionaliai naudojant restruktūrizavimo procedūras, nepaisant operatyvumo reikalavimų. Kasacinio teismo pažymima, kad ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalies nuostata, jog restruktūrizavimas negali tęstis ilgiau kaip 4 metus, yra viena iš restruktūrizavimo proceso racionalumo principo įgyvendinimo bei kreditorių interesų apsaugos garantijų, sukuriančių teisėtus lūkesčius, kad per tokį laikotarpį bus atkurtas įmonės mokumas, sudarantis sąlygas padengti įmonės įsiskolinimus, todėl restruktūrizavimo laikotarpis restruktūrizavimo plane turėtų atitikti šias įstatymo nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011). Pagal ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalies prasmę restruktūrizavimo trukmę ne ilgiau kaip vieniems metams gali pratęsti teismas ir tam yra būtina kreditorių valia, išreikšta susirinkimo nutarime. Kasacinis teismas išaiškino, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, kad nepavykus įgyvendinti restruktūrizavimo plane numatytų priemonių per 4 metus, kreditoriams paliekama teisė procedūrų, skirtų išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto vykdymą pratęsti dar vieniems metams, taip suteikiant dar vieną galimybę atkurti įmonės mokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015).    

   Nurodytas teisinis reguliavimas (ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalies nuostata), jo sisteminė ir lingvistinė analizė bei cituota kasacinio teismo praktika sudaro pagrindą išvadai, jog ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalies imperatyvi nuostata, kad restruktūrizavimas negali tęstis ilgiau kaip 4 metus ir šis terminas gali būti teismo pratęsta ne ilgiau kaip vieneriems metams, aiškintina, jog  restruktūrizavimo termino pratęsimas pasibaigus maksimaliam 5 metų terminui įstatyme nenumatytas ir objektyviai neįmanomas (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-338-330/2016). Nurodyto teisinio reguliavimo ir teisminės praktikos kontekste apeliacinis teismas prieina išvadą, kad analizuojamoje normoje nurodytas terminas yra naikinamasis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.117 straipsnio 6 dalis). Todėl apeliantės akcentuojamos aplinkybės, be kita ko, deklaruojant prioritetą kreditorių daugumos sprendimui, tampa teisiškai nereikšmingos ir neaktualios. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi UAB „SVP namai“ iškėlė restruktūrizavimo bylą (nutartis įsiteisėjo 2011 m. kovo 31 d.). 2011 m. liepos 4 d. nutartimi buvo patvirtintas bendrovės restruktūrizavimo planas 2011-2014 metų laikotarpiui. 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi bendrovės restruktūrizavimo terminas pratęstas iki 2015 m. gruodžio 12 d.  RUAB „SVP namai“ 2015 m gruodžio 9 d. kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą pritarti UAB „SVP namai“ restruktūrizavimo plano pakeitimams Nr.7 ir pavesti administratoriui pateikti teismui siūlymą tvirtinti šio plano pakeitimus (nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu), taip pat susirinkimas nutarė įpareigoti administratorių pateikti prašymą teismui dėl UAB „SVP namai“ restruktūrizavimo laiko pratęsimo iki 2016 m. gruodžio 12 d. (nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu).

     Šiuo atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad būtinumą inicijuoti procedūrą dėl restruktūrizavimo termino pratęsimo laikotarpiui iki 2016 m. gruodžio 12 d. lėmė būtent parengti restruktūrizavimo plano pakeitimai Nr. 7, kuriems pritarta apskųstuoju kreditorių susirinkimo nutarimu (nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu). Įvertinus nurodytą pirminio restruktūrizavimo plano patvirtinimo momentą, konstatuotina, kad plano pakeitimų Nr. 7 įgyvendinimas viršys pagal aktualų teisinį reguliavimą maksimaliai leistiną restruktūrizavimo proceso trukmę. Apeliantės akcentuojama aplinkybė, jog ginčijamų nutarimų priėmimo metu šis (5 metų) terminas dar nebuvo pasibaigęs, nepašalina prieštaravimo tarp ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalies imperatyvios nuostatos ir restruktūrizavimo plano pakeitimų, kuriems pritarta bendrovės kreditorių susirinkime, bei šios aplinkybės sąlygoto siekio restruktūrizavimo terminą pratęsti iki 2016 m. gruodžio 12 d. Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinis teismas palaiko pirmosios instancijos teismo išvadą,  jog, pasibaigus penkerių metų terminui, UAB „SVP namai“ restruktūrizavimo procesas negali būti tęsiamas. Ginčijami restruktūrizuojamos bendrovės kreditorių susirinkime priimti nutarimai, kuriais siekiama restruktūrizavimo terminą pratęsti iki 2016 m. gruodžio 12 d., t. y. viršijant maksimaliai lestiną penkerių metų proceso terminą, prieštarauja imperatyviai ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalies nuostatai, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo panaikinti. Nors apeliantė ir deklaruoja, kad restruktūrizuojamos bendrovės atžvilgiu įstatyme nurodytas maksimalus restruktūrizavimo terminas šiuo metu dar nėra pasibaigęs, tačiau nepagrindžia, kad restruktūrizavimo plano pakeitimai, kuriems pritarta apskųstuoju kreditorių nutarimu, priimtu antruoju susirinkimo darbotvarkės klausimu, bus įgyvendinti neviršijant ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalyje nurodyto termino. Minėta, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad aptariamu atveju būtinumą inicijuoti restruktūrizavimo termino pratęsimą (trečiasis darbotvarkės klausimas) lėmė būtent restruktūrizavimo plano pakeitimai (antrasis darbotvarkės klausimas). Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo procesiniam sprendimui, kuriuo konstatuotas ginčijamų nutarimų neteisėtumas ir prieštaravimas imperatyviai ĮBĮ 12 straipsnio 3 dalies nuostatai.

    Apeliacinis teismas sutinka su apeliantės argumentais, kuriais akcentuojamas restruktūrizavimo proceso reabilitaciniam tikslui taikytinas prioritetas, nurodoma, jog restruktūrizuojamai bendrovei (bendrąja prasme) turi būti suteikta galimybė pabaigti pradėtas procedūras. Tačiau, kaip matyti iš analizuoto teisinio reguliavimo ir minėtos teisminės praktikos nuostatų, ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalies norma dėl galimybės pratęsti restruktūrizavimo terminą yra skirta per ketverius metus nebaigtiems darbams (tikslams) įvykdyti. Nagrinėjamu atveju apeliantei tokia teisė buvo suteikta – procesas buvo pratęstas. Tačiau nei šiuo atveju taikytina ĮRĮ norma, nei apeliantės pateiktas subjektyvus tos normos interpretavimas, teigiant, jog įstatyme nenurodytas galimų restruktūrizavimo termino pratęsimų skaičius, neleidžia daryti prielaidos, jog įstatymo leidėjas įmonės reabilitacinio tikslo įgyvendinimui įtvirtino galimybę restruktūrizavimo procesą tęsti neribotą laiką arba nuolat pratęsiant proceso terminą, ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo pagrįstos išvados, jog ginčijamų nutarimų teisėtumo konstatavimas pažeistų šioje teismo nutartyje aptartą imperatyvų teisinį reguliavimą.

    Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės RUAB „SVP namai“ ir suinteresuoto asmens AB SEB banko pozicija, iš kurios išplaukia, kad ginčijami nutarimai realiai nesukelia jokių teisinių pasekmių, o kreditorių susirinkimo teisėtumo vertinimas (bendrąja prasme) apsiriboja tik patikrinimu, ar buvo laikytasi teisės aktuose nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Apeliacinio teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog ginčijami nutarimai jų priėmimo metu nesukėlė tiesioginių pasekmių (tam dar buvo būtinas ir restruktūrizavimo bylą nagrinėjančio teismo procesinis sprendimas patvirtinti plano pakeitimus ir pratęsti restruktūrizavimo terminą), nepaneigia kreditoriaus teisės juos ginčyti teisme. Juolab, kad įmonių restruktūrizavimą reguliuojančios teisės normos nenumato galimybės skųsti teismo procesinį sprendimą dėl restruktūrizavimo termino pratęsimo. Taigi, pareiškėjos pasirinktas teisėtų interesų gynimo būdas nagrinėjamoje situacijoje iš esmės yra vienintelis. Apeliantė nepagrįstai akcentuoja procedūrinių pažeidimų nebuvimą priimant ginčijamus kreditorių nutarimus. Teismo vykdomas kreditorių nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo peržiūrėjimas negali būti suprantamas kaip apsiribojantis nutarimų priėmimo tvarkos ir sąlygų jiems priimti formaliu peržiūrėjimu, nes kreditorių valia negali būti suabsoliutinama bei suteikianti teisę nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Be to, kreditorių nutarimai negali prieštarauti bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Tuo pagrindu daroma išvada, jog vien atitinkamų procedūrinių pažeidimų nebuvimas nesudaro pagrindo konstatuoti ginčijamų nutarimų teisėtumo.

   Kiti apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

  Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos skundą dėl RUAB „SVP namai“ 2016 m. gruodžio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, kuriais pritarta restruktūrizavimo plano pakeitimams ir administratorius įpareigotas kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo termino pratęsimo iki 2016 m. gruodžio 12 d., panaikinimo. Ši pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, atitinkanti suformuotą šiuo klausimu teismų praktiką, naikinti ją nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

     Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

          Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                      Gintaras Pečiulis