Civilinė byla Nr. 3K-3-485/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
126.2; 126.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė), Gintaro Kryževičiaus ir Algio Norkūno (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. A. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios Joniškio rajono Satkūnų žemės ūkio bendrovės ieškinį atsakovei L. A. , dalyvaujant trečiajam asmeniui antstolei V. Š. , dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas bankrutuojanti Joniškio rajono Satkūnų ŽŪB prašė teismo iš atsakovės L. A. priteisti vykdant teismo sprendimą antstolės V. Š. atsakovei iš ieškovo išieškotas pas trečiąjį asmenį žemės ūkio kooperatyvą (toliau - ŽŪK) „Joniškio cukrus“ buvusias lėšas - 14 623,24 Lt kaip be pagrindo įgytą turtą ir 434,69 Lt palūkanų. Ieškovas prašymą motyvavo, nurodydamas, kad 2007 m. gruodžio 7 d., atliekant vykdymo veiksmus, teisme jau buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, todėl buvo pažeista Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 9 straipsnio 3 dalies nuostata, kad, teisme priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės turto realizavimas ar išieškojimas iš jo negali būti vykdomi. Byloje kilo teisės aiškinimo klausimų, susijusių su pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo momentu, išieškojimo veiksmų atlikimo momentu, sąžiningumo reikalavimais išieškotojui.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Šiaulių apygardos teismas 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad 2007 m. gruodžio 3 d. atsakovė nedirbo Satkūnų žemės ūkio bendrovėje, todėl pareiškėjo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo Satkūnų ŽŪB įteikimas atsakovei L. A. pasirašytinai nesukūrė jokių teisinių pasekmių. Atsižvelgdamas į tai teismas ieškovo argumentus apie atsakovės nesąžiningus veiksmus atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo Satkūnų ŽŪB teisme yra gautas 2007 m. gruodžio 7 d., bet tai yra tik pareiškimo įregistravimo teisme data. Taip pat pažymėjo, kad teisinės pasekmės, nustatytos ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje dėl skolininko turto ar lėšų realizavimo ir išieškojimo sustabdymo vykdymo procese pagal išduotus ir vykdomus vykdomuosius raštus, pagal procesinių terminų skaičiavimo taisykles atsiranda nuo šio termino skaičiavimo pradžios, taigi nuo 2007 m. gruodžio 8 d. Teismas padarė išvadą, kad antstolė 2007 m. gruodžio 7 d. priėmė ir išsiuntė patvarkymą ŽŪK „Joniškio cukrus“ dėl lėšų, priklausančių Satkūnų ŽŪB, arešto ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, nepažeisdama ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatos. Vėlesni vykdomojoje byloje atlikti veiksmai yra tik lėšų paskirstymas, bet nėra turto realizavimas ar išieškojimas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad vykdymo veiksmus atlikusi antstolė V. Š. apie 2007 m. gruodžio 7 d. teisme paduotą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Satkūnų ŽŪB kaip nors buvo informuota. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė yra pirmos eilės kreditorė ieškovo bankroto byloje dėl likusio neišmokėto darbo užmokesčio, todėl ginčijamais vykdymo veiksmais nepažeistas Įmonių bankroto įstatyme nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas. Atsakovė yra sąžininga ginčo turto gavėja, veikusi sąžiningai, todėl, laikantis CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų, jos gautos lėšos, įgytos teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, negali būti išreikalautos, net jei jos ir būtų buvusios įgytos be pagrindo. Be to, teismo sprendimu priteistų sumų išmokėjimą ir paskirstymą atliko ne pati atsakovė, o teismo antstolė, todėl atsakovė niekaip savo veiksmais nelėmė nei išieškomų sumų paskirstymo, nei jų skaičiavimo, nei jų pervedimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 22 d. sprendimu Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovui iš atsakovės 12 823,24 Lt nepagrįstai įgytų lėšų ir 434,69 Lt palūkanų. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog, atsižvelgiant į terminų pradžios skaičiavimo taisykles, termino pradžia skaičiuotina nuo 2007 m. gruodžio 8 d. Nuo momento, kai teisme priimamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai turi būti patvirtinami ir tenkinami pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas laikantis kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo. Teisėjų kolegija sutiko, kad įstatyme nėra aiškiai užfiksuoto ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo mechanizmo, tačiau antstoliui taikytinas didesnio profesinio atidumo, rūpestingumo, pareigingumo reikalavimas, jis turi įstatymo nustatytą profesinę pareigą užtikrinti vykdymo veiksmų teisėtumą ir susirasti informaciją apie paduotą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Išieškotos lėšos pateko į depozitinę antstolio kontoros sąskaitą jau po 2007 m. gruodžio 7 d., t. y. pažeidžiant ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį, po to, kai turto realizavimas ir išieškojimas buvo sustabdytas. Atsakovė apie ketinimą ieškovui kelti bankroto bylą žinojo, todėl, būdama sąžininga ir apdairi, galėjo ir turėjo įvertinti antstolės pervedamų sumų pagrįstumą. Priešingi nurodytiems atsakovės veiksmai objektyviąja prasme atitinka neteisėto veikimo požymius. Ieškinio dalies dėl 1800 Lt kolegija netenkino, nes ši suma atsakovės naudai išieškota ir pervesta dar 2007 m. liepos 31 d., t. y. iki pareiškimo dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo priėmimo dienos.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė L. A. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. sprendimą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimą. Kasatorė savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimamas teisėjo rezoliucija (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl būtent rezoliucijos užrašymo data turi būti laikoma pareiškimo priėmimo diena (CPK 290 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjo rezoliucijos, kuria būtų nuspręsta priimti ieškinį iškeliant ieškovui bankroto bylą, nėra. Šiaulių apygardos teismas 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu pagrįstai konstatavo, kad kreditoriaus pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo su spaudu „gauta teisme“ nurodyta data 2007-12-07 yra tik pareiškimo įregistravimo teisme data.
2. Nuo 2007 m. gruodžio 7 d. teismas nepriėmė nutarčių dėl vykdymo veiksmų ar išieškojimo sustabdymo. Dėl to iki bankroto bylos iškėlimo 2007 m. gruodžio 18 d. visi vykdymo byloje atlikti vykdymo veiksmai yra pagrįsti ir teisėti. Pagal terminų skaičiavimo taisykles, nustatytas CK 1.118 straipsnio 1 dalyje ir CPK 73 straipsnio 3 dalyje, terminai, susiję su 2007 m. gruodžio 18 d. nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo, skaičiuojami nuo 2007 m. gruodžio 19 d. nulis valandų nulis minučių. Dėl to atsakovė 2007 m. gruodžio 18 d., nepažeidžiant Įmonių bankroto įstatyme nustatytos tvarkos, gavo antstolės paskirstytas lėšas.
3. Net laikant, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas 2007 m. gruodžio 7 d., pagal terminų skaičiavimo taisykles veiksmai vadovaujantis šia nutartimi turi būti atliekami tik nuo 2007 m. gruodžio 8 d. nulis valandų nulis minučių. Šių taisyklių laikymasis yra svarbus, nes, pareiškimo priėmimo laiko neužfiksavus valandų ir minučių tikslumu, neįmanoma nustatyti, kuris veiksmas atliktas tą pačią dieną – teismo nutarties ar antstolės potvarkio priėmimas – buvo pirmesnis. Taigi 2007 m. gruodžio 7 d. antstolės patvarkymas priimtas nepažeidžiant ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatų.
4. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad antstolė, priimdama ginčo patvarkymą, privalėjo sužinoti apie tą pačią dieną ieškovui iškeltą bankroto bylą, neatkreipė dėmesio į tai, kad realiai to padaryti neįmanoma, o ieškovo bankroto administratoriaus iniciatyva duomenys apie bankroto bylos iškėlimą Registrų centre įregistruoti tik 2008 m. sausio 7 d.
5. Išieškojimas įvykdytas antstolės 2007 m. gruodžio 7 d. patvarkymu, o ŽŪK „Joniškio cukrus“ 2007 m. gruodžio 17 d. atliktas lėšų pervedimas į antstolės depozitinę sąskaitą traktuotinas kaip patvarkymo priėmimo rezultatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 18 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1379/2002 išaiškinta, kad būtent šie veiksmai – turto išieškojimas ir realizavimas – gali būti stabdomi teismo nutartimi bankroto bylos iškėlimo metu. Skolininko lėšoms patekus į antstolio depozitinę sąskaitą, jos nebepriklauso skolininkui, todėl jo nemokumo atveju negali būti sulaikomos ir grąžinamos įmonės administratoriui ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies pagrindu.
6. Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo netaikė CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto. Atsižvelgtina į tai, kad atsakovė neturi teisinio išsilavinimo, nėra bankroto procedūrų specialistė. Jai teismo sprendimo pagrindu antstolės pervestos lėšos, gautos kaip neišmokėtas darbo užmokestis. Be to, teisės aktai nenustato jai pareigos domėtis apie bankroto bylos iškėlimo teisines pasekmes, ji neturėjo ir negalėjo žinoti apie būtinybę imtis kokių nors veiksmų po to, kai gavo pranešimą apie ketinimą iškelti ieškovui bankroto bylą.
7. Lietuvos apeliacinis teismas ieškinį tenkino tik iš dalies ir priteisė ne ieškovo prašytą 14 623,24 Lt sumą, bet 12 823,24 Lt. Teismas privalėjo atitinkamai sumažinti ir prašomas priteisti 434,69 Lt palūkanas, tačiau jų nesumažino.
8. Teismai nepasisakė dėl atsakovės nurodyto argumento, kad ieškovas - bankrutavusi Joniškio rajono Satkūnų ŽŪB, atstovaujama bankroto administratoriaus, neturėjo teisės reikšti ieškinio šioje byloje, nes pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 9 punktą, 15 straipsnio 3 dalį, 31, 32 straipsnius ir 33 straipsnio 1 dalį bankroto administratoriui nesuteikta teisės atstovauti bankrutavusiai įmonei.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas bankrutavusi Joniškio rajono Satkūnų žemės ūkio bendrovė prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir savo prašymą grindžia taip:
1. Faktą, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme buvo priimtas 2007 m. gruodžio 7 d., patvirtina Šiaulių apygardos teismo pirmininko rezoliucija „J. Badaugienei 2007-12-07“.
2. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad nuo 2007 m. gruodžio 7 d., teismui nepriėmus nutarčių dėl vykdymo veiksmų ar išieškojimo sustabdymo iki 2007 m. gruodžio 18 d., visi vykdymo byloje atlikti vykdymo veiksmai yra pagrįsti ir teisėti. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies normos paskirtis yra tokia pati kaip IBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių - bankrutuojančios įmonės turtui išsaugoti, todėl darytina išvada, kad ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas įsigalioja kaip ir laikinosios apsaugos priemonės – ne kitą dieną, bet nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo momento.
3. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas yra skirtas bankrutuojančios įmonės kreditorių interesams apsaugoti, nepriklausomai nuo to, ar antstoliui yra žinoma apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teisme priėmimą. Dėl to bet kokie tokios įmonės turto realizavimo ar išieškojimo veiksmai, atlikti po pareiškimo priėmimo, turi būti laikomi neteisėtais, o išieškotos lėšos po bankroto bylos iškėlimo grąžintinos bankrutuojančiai įmonei.
4. Išieškojimas iš ieškovo buvo įvykdytas ne 2007 m. gruodžio 7 d. surašius antstolės patvarkymą, bet 2007 m. gruodžio 17 d., kai pagal patvarkymą antstolei buvo pervestos ieškovui priklausančios lėšos. Pagal CPK 689 straipsnį išieškojimas iš pas trečiuosius asmenis esančio turto baigiamas ne tada, kai antstolis surašo patvarkymą, bet kai trečiasis asmuo jį įvykdo. Ieškovas nuosavybės teisę į lėšas, buvusias ŽŪK „Joniškio cukrus“, prarado 2007 m. gruodžio 17 d., todėl buvo pažeista ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 3 dalis.
5. Atsakovė, žinodama, kad ieškovui inicijuojama bankroto byla, neinformavusi antstolės apie galimą išieškojimo sustabdymą, nepasitikslinusi informacijos apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimą Šiaulių apygardos teisme, negali būti laikoma sąžiningai įgijusi bankrutuojančiai įmonei priklausančias lėšas.
6. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 ir 23 punktuose nustatyta administratoriaus pareiga ginti įmonės interesus bei imtis priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų turi būti vykdoma nepriklausomai nuo to, kurioje stadijoje vykdoma įmonės bankroto procedūra. Tai, kad įmonės likvidavimo metu administratorius turi specifines teises ir pareigas, nepaneigia jo pareigos vykdyti anksčiau nurodytų įgaliojimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008 nurodyta, kad, atsižvelgiant į ĮBĮ 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą bankrutavusios įmonės turto valdymo sąvoką, bankrutavusios įmonės administratorius turi teisę pareikšti teisme ieškinį ginant kreditorių ir bankrutavusios įmonės interesus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies taikymo tvarkos
Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį teisiškai reikšmingos pasekmės yra siejamos su pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teisme priėmimu. Suinteresuotas asmuo pats arba per atstovus ar kitus asmenis teismui pareiškimą paduoda, t. y. jį įteikia. Jeigu pareiškimas teisme faktiškai yra, tai yra pagrindas vertinti, kad suinteresuotas asmuo padavimo veiksmus atliko. Teisme svarstoma dėl gauto pareiškimo priėmimo: įvertinama, ar jis atitinka įstatymo reikalavimus, ar neturi trūkumų ir ar gali būti pradedamas nagrinėti. Ar pareiškimas yra priimtas, vertinama pagal tai, ar teisėjo rezoliucija (nutartimi) išspręstas jo priėmimo klausimas, ar buvo nustatyta pareiškimo, kaip procesinio dokumento, trūkumų ir pareikalauta juos pašalinti, ar priimta nutartis, kad visi ar dalis trūkumų liko neištaisyta ir pareiškimas grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Jeigu pareiškimas teismui buvo paduotas, bet jis nėra priimtas rezoliucija ar nutartimi ir byloje nepriimta nutartis dėl trūkumų šalinimo bei nepašalinus trūkumų, nepriimta nutartis dėl pareiškimo grąžinimo jį pavadavusiam asmeniui, arba nepriimta nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, o pradėtas pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui teisme, tai yra pagrindas vertinti, kad pareiškimas yra priimtas ir atsiranda procesinės teisinės pasekmės, kildinamos iš pareiškimo priėmimo. Teisėjo rezoliucijos nebuvimas nesudaro pagrindo išvadai, kad teisme pareiškimas nepriimtas ir neatsirado teisinės pasekmės pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies pirmojo sakinio nuostatas. Pagal jose nustatytas sąlygas įmonės turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Antstolis, kuris vykdo išieškojimą ar turto realizavimą, turi vykdyti šią įstatymo nuostatą, bet tam jis turi turėti galimybę gauti informaciją apie teismo priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodytoje ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nenustatyta mechanizmo, kaip yra pateikiama teismo informacija apie priimtus pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo. Jeigu įstatyme nenustatyta, kokia tvarka informacija paskleidžiama, tai teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šį klausimą išsprendžia (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Vadovaudamasi šiomis nuostatomis teisėjų kolegija išaiškina, kad pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį informaciją apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia teismas nedelsdamas ir viešai. Šią informaciją turi pareigą pateikti teismas, nes tai susiję su teismo veiksmais, kuris kontroliuoja bankroto bylos eigą ir privalo užtikrinti visų bankroto procedūrą užtikrinančių įstatymų nuostatų įgyvendinimą, o jos gali turėti įtakos išieškotojų, skolininkų, kreditorių, antstolių ir kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Informacija turi būti skelbiama nedelsiant po teisėjo rezoliucijos (nutarties) priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ji skelbiama viešai apygardos teismo internetiniame puslapyje. Suinteresuotiems asmenims (pvz., skolininkui, išieškotojui, antstoliui, kreditoriui) gali būti išduodamas teismo atitinkamo procesinio dokumento nuorašas.
ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje yra nuostata, kad atsisakius iškelti bankroto bylą išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinami. Ji nustato, kad šioje normoje taikomi ribojimai yra laikini ir taikomi iki tol, kol yra sprendžiama, ar bus iškelta bankroto byla. Ar bankroto bylą atsisakyta iškelti, sprendžiama pagal tai, ar yra įsiteisėjusi nutartis atsisakyti priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo arba nutartis, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme buvo gautas ir įregistruotas 2007 m. gruodžio 7 d., kad nėra teisėjo rezoliucijos dėl civilinės bylos iškėlimo, bet vyko pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui ir jos nagrinėjimas, taip pat kad nebuvo priimta nutartis atsisakyti priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo arba nutartis, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą. Šių aplinkybių visuma vertinama kaip pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimas. Tai yra teisinis pagrindas taikyti ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl įmonės turto realizavimo ir (ar) išieškojimo pagal tam tikrus vykdomuosius dokumentus sustabdymo ir nėra pagrindo taikyti nuostatos, kad išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinami.
Kasacinis teismas laikosi nuomonės, kad, atsiradus teisinių prielaidų taikyti ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatas, turto realizavimas turi būti stabdomas bet kurioje vykdymo proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Joniškio agrochemija“ v. UAB „Best Fert“, bylos Nr. 3K-3-17/2009; 2009 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno vaisių ir daržovių prekyba“ v. bankrutuojanti UAB „Bajorkiemis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-438/2009). Iš to išplaukia, kad teisiškai svarbu yra nustatyti, ar ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies taikymo laiku dar buvo atliekamos teismo sprendimo vykdymo procedūros.
Dėl išieškojimo ir realizavimo teisinio vertinimo
Vykdomojoje byloje antstolis imasi priverstinio vykdymo priemonių, jeigu teismo sprendimas neįvykdomas geruoju. Šie veiksmai užbaigiami, kai visiškai ar iš dalies įvykdoma tai, ko reikalauja skolininkas, arba nustatoma, kad išieškojimas negalimas, arba vykdymas yra užbaigiamas kitu būdu. Jeigu yra išieškomų lėšų, tai reikia vertinti, kad vykdymas yra įmanomas ir jo pabaiga siejama su vykdomosios bylos pabaiga. Antstolio atliekami vykdymo veiksmai gali būti teisinio ir faktinio pobūdžio. Jo depozito sąskaitoje esančių lėšų paskirstymas, t. y. ir patvarkymas dėl jų išmokėjimo, ir faktinis jų perdavimas, pervedimas, išsiuntimas ar išmokėjimas, išieškotojui yra suprantami kaip vykdymo veiksmai.
Kasacinis teismas laikosi nuomonės, kad lėšų paskirstymas ir pervedimas yra išieškojimo vykdymas. Kol po turto realizavimo į antstolio depozitą gautos lėšos nepaskirstytos ir nepervestos, tol vyksta išieškojimas. Ar vyksta išieškojimas, sprendžiama pagal tai, ar yra užbaigta vykdomoji byla dėl visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno vaisių ir daržovių prekyba“ v. bankrutuojanti UAB „Bajorkiemis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-438/2009). Jeigu pagal CPK 632 straipsnyje nustatytus pagrindus nėra užbaigta vykdomoji byla, tai lėšų pervedimas išieškotojui pagal antstolio patvarkymą, kai jį priimant ar jau jį priėmus prasidėjo išieškojimo ir (ar) turto realizavimo sustabdymas pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį, yra negalimas, o jų gavimas pažeidžiant ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį traktuojamas kaip neteisėtas. Jeigu asmuo, kuriam pervestos lėšos, žinojo ar galėjo žinoti apie vykdymo sustabdymą dėl pareiškimo padavimo iškelti bankroto bylą, tai jis vertinamas kaip nesąžiningas lėšų įgijėjas ir iš jo gautos lėšos gali būti išieškotos.
Byloje įrodyta, kad lėšų pervedimo atsakovei metu vykdomoji byla nebuvo užbaigta, o pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį išieškojimas ir realizavimas turėjo būti sustabdyti. Byloje nesvarstoma ir teisiškai nėra svarbu, ar antstolio patvarkymas yra teisėtas, nes patvarkymo vykdymas neturi pažeisti ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies. Atsakovei pačiai buvo perduotas teismui adresuotas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai dėl Įmonių bankroto įstatymo ir vykdymo procesą reglamentuojančių Civilinio proceso kodekso nuostatų nepagrįsti.
Nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas. Tą teismas daro atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, jas siedamas su taikytina teisės norma. Kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, atlikti konkrečiose bylose, taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Toks konstitucinis jurisprudencijos tęstinumo principas yra suformuluotas ir Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime. Kasatorės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal VĮ Valstybės turto fondo skundą, bylos Nr. 3K-3-1379/2002, buvo pateiktas 1964 m. Civilinio proceso kodekso atitinkamų vykdymo procesą reglamentuojančių normų aiškinimas ir taikymas. Šioje byloje aiškinamos ir taikomos 2002 m. Civilinio proceso kodekso nuostatos dėl vykdymo, 2003 m. įsigaliojusios ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatos, todėl kasatorės nurodoma kolegijos nutartis nėra aktuali nagrinėjamai bylai.
Dėl bankrutuojančios įmonės likvidatoriaus teisės pareikšti ieškinį
ĮBĮ 31 straipsnyje nustatytos administratoriaus teisės ir pareigos likviduojant bankrutavusią įmonę, o 32 straipsnyje reglamentuojamas bankrutavusios įmonės likvidavimas. Bankrutavusi įmonė kaip juridinis asmuo nustoja egzistavęs, kai yra priimtas teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos. Kol tokio sprendimo nėra, tol juridinis asmuo turi teisnumą, kurio sudėtinė dalis yra teisė reikšti ieškinį. ĮBĮ 31 straipsnis, įtvirtinantis administratoriaus teises ir pareigas likviduojant bankrutavusią įmonę, nereglamentuoja ir neriboja juridinio asmens teisnumo. Jeigu likviduojama įmonė turi teisę ar teisinį interesą išreikalauti turtą iš kitų asmenų, tai gali įgyvendinti savo procesinį teisnumą ir būti ieškovu. Beje, pagal ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą administratorius turi teisę disponuoti įmonės turtu. Įmonės turtui priskiriamos ir reikalavimo teisės.
Kasatorius neargumentuoja, kad buvo priimtas teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos ir juridinis asmuo pasibaigė dėl likvidavimo. Teisėjų kolegija atmeta argumentą, kad įmonė neturėjo teisės pareikšti ieškinio, kaip teisiškai nepagrįstą.
Dėl palūkanų sumos dydžio
Kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad teismas, ieškinį tenkindamas tik iš dalies (priteisdamas iš atsakovės ne ieškovo reikalaujamą 14 623,24 Lt sumą, bet 12 823,24 Lt), privalėjo proporcingai sumažinti ir ieškovo prašytas priteisti 434,69 Lt palūkanas, tačiau jų nesumažino. Kadangi palūkanos gali būti skaičiuojamos tik už sumą, į kurią teismas pripažino ieškovo teises, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui iš atsakovės priteistinos palūkanos mažintinos nuo 434,69 Lt iki 381,18 Lt.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Rengiantis bylos pagal kasatorės pateiktą skundą nagrinėjimui kasacine tvarka, buvo patirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – 52,55 Lt (2009 m. lapkričio 5 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Nors išnagrinėjus bylą kasacine tvarka buvo patenkintas kasatorės reikalavimas sumažinti iš jos priteistą palūkanų sumą, patenkinto turtinio reikalavimo dalis sudaro itin mažą dalį – 0,4 proc., todėl 52,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, skirstymas pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies reikalavimus proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai neatitiktų protingumo principo (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Dėl to visa šių išlaidų suma valstybei priteisiama iš kasatorės (CPK 88, 93, 96 straipsniai). Dėl nurodytos priežasties kolegija nesprendžia ir dėl kasatorės išlaidų advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme atlyginimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 88, 93, 96, straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. sprendimą pakeisti: bankrutavusiai Joniškio rajono Satkūnų žemės ūkio bendrovei (į. k. 5754627) iš atsakovės L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistų palūkanų sumą sumažinti iki 381,18 Lt (trijų šimtų aštuoniasdešimt vieno lito, 18 ct).
Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš L. A. valstybei 52,55 Lt (penkiasdešimt du litus, 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė Ambrasienė
Gintaras Kryževičius
Algis Norkūnas