Civilinė byla Nr. 2A-943-520/2009
Procesinių sprendimų kategorijos: 60., 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
kolegijos teisėjai Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis,
sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei,
dalyvaujant ieškovo atstovui L. V.,
atsakovo atstovui A. O. (A. O.),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Reina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal ieškovo UAB „Reina“ ieškinį atsakovui UAB „Baltprim“ (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja UAB „Baltic metal center“),
n u s t a t ė:
Ieškovas UAB „Reina“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka ir prašė jam iš atsakovo UAB „Baltprim“ priteisti 4866,41 Lt skolos už krovinių vežimo paslaugas, 1430,72 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad pagal 2008-05-29 vienkartinę krovinio pervežimo sutartį, sudarytą tarp jo (ieškovo) ir atsakovo, jis įsipareigojo pervežti krovinį maršrutu Italija – Lietuva, o atsakovas įsipareigojo apmokėti ieškovui už suteiktas paslaugas. Jis, tinkamai įvykdęs prisiimtus įsipareigojimus, 2008-06-09 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą VL Nr.0000964, registruotu paštu išsiuntė atsakovui, tačiau atsakovas per 30 dienų nuo sąskaitos gavimo ir CMR važtaraščio pateikimo, t. y. nuo 2008-06-16, prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė. Atsakovas 2008-08-20 sumokėjo jam 4337,59 Lt, tačiau pagal minėtą PVM sąskaitą – faktūrą liko skolingas 4866,41 Lt.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 16 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, t. y. priteisė ieškovui iš atsakovo 4866,41 Lt skolos, 1430,72 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad pagal tarp ieškovo UAB „Reina“ ir atsakovo UAB „Baltprim“ 2008-05-29 sudarytą vienkartinę krovinio pervežimo sutartį, ieškovas įvykdė prisiimtus įsipareigojimus, t. y. pervežė krovinį maršrutu Italija – Lietuva, todėl atsakovui atsirado pareiga sumokėti ieškovui 9204 Lt pagal ieškovo išrašytą 2008-06-09 PVM sąskaitą – faktūrą VL Nr.0000964, tačiau atsakovas ieškovui 2008-08-20 sumokėjo 4337,59 Lt ir liko skolingas 4866,41 Lt. Teismas, įvertinęs sutartyje numatytą delspinigių dydį, pateiktą delspinigių skaičiavimo lentelę, padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti 1430,72 Lt delspinigių yra tenkintinas.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, išnagrinėjęs atsakovo prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo, 2009 m. balandžio 16 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šalių pasirašytos sutarties 1.4 p., padarė išvadą, kad ieškovas nepervežė viso krovinio, kuris buvo aptartas sutartyje, todėl atsakovas pagrįstai apmokėjo ieškovui tik dalį sumos, t. y. proporcingai pervežto krovinio svoriui ir kiekiui (4337,57 Lt su PVM). Teismas konstatavo, kad ieškovo atsikirtimai, jog faktiškai pakrauto krovinio kiekis buvo sutikrintas ir atitiko nurodytą krovinį lydinčiame CMR važtaraštyje, neatitinka tikrovės, nes krovinį lydinčiame važtaraštyje buvo nurodyta, kad pakrauta ir pervežta ne 24 t, kaip buvo susitarta sutartyje, o tik 5,184 t krovinio, krovinio pervežimo sutarties vykdytojas krovinio pakrovimo metu nepranešė užsakovui apie tai, kad vietoj 24 t buvo pakrauta 5,184 t, tačiau ieškovas išrašė PVM sąskaitą – faktūrą atsakovui už visą 24 t krovinį.
Ieškovas UAB „Reina“ apeliaciniu skundu prašo galutinį teismo sprendimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį, t. y. priteisti jam iš atsakovo UAB „Baltprim“ 4866,41 Lt skolos, 1430,72 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad jis pilnai neįvykdė 2008-05-29 sutarties, todėl už įvykdytą prievolės dalį atsakovas yra su juo tinkamai atsiskaitęs. Teismas nepagrįstai netaikė CMR konvencijos 8-11 str. nuostatų, numatančių vežėjo veiksmus ir įsipareigojimus priimant krovinį iš siuntėjo, šalių pasirašytos vienkartinio krovinio pervežimo sutarties 1.3 p. CMR konvencija nenumato specialių normų, nurodančių krovinio siuntėjo pareigą paruošti, pakrauti ir sudėti krovinį, krovinio gavėjo pareigą – krovinį iškrauti, todėl turi būti taikoma CK 6.815 str. 1 d., Kelių transporto kodekso 32 str. 1 d. Tai reiškia, kad kai nėra susitarimo už krovinio pakrovimą – tuo pačiu krovinio kiekį, yra atsakingas siuntėjas, o ne vežėjas. Teismas nesivadovavo tiesiogine krovinio pervežimo sutarties 1.4 p. įtvirtinta gramatine ir logine samprata, kuri aiškiai apibrėžia vežėjo veiksmus atsiradus problemoms vežant krovinį, o ne jį priimant iš siuntėjo. Teismas nevertino aplinkybių, kurias teismo posėdžio metu nurodė UAB „Baltic metal center“ atstovas. Vežėjo atstovui nekilo problemų dėl krovinio – pakrautas kiekis atitiko važtaraštyje nurodytą siunčiamų prekių kiekį, pakrautas krovinys neviršijo leistino transporto priemonės apkrovimo, todėl atsakovas neturėjo teisės vienašališkai pakeisti sutarties vykdymo sąlygų ar atsisakyti vykdyti prievolę.
Atsakovas UAB „Baltprim“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir įrodymus, priėmė teisingą sprendimą. Ieškovas, nenorėdamas pripažinti, jog netinkamai vykdė tarp šalių sudarytą sutartį, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad santykiai tarp šalių kyla iš CMR konvencijos, o ne iš tarp šalių sudarytos sutarties, tačiau CMR konvencija reglamentuoja krovinio pervežimo procesą, bet ne sutarties vykdymą. Apelianto teiginys, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kelia daug abejonių, kadangi susidaro įspūdis, jog ieškovas abejoja teisinės sistemos veikimo teisėtumu. Ieškovas nurodo, kad jis (atsakovas) neturėjo teisės vienašališkai pakeisti sutarties vykdymo sąlygų ar atsisakyti vykdyti prievolę, tačiau neatsižvelgia į CK 6.223 str. 2 d.
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nustatė, jog atsakovas UAB „Baltprim“ tinkamai įvykdė 2008-05-29 tarptautinio krovinio vežimo sutartį, sumokėdamas ieškovui UAB „Reina“ dalį atlyginimo už jo atvežtą krovinį, ir nepriteisė ieškovui iš atsakovo 4866,41 Lt.
Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „Reina“ ir atsakovo UAB „Baltprim“ 2008-05-29 buvo sudaryta Krovinio pervežimo sutartis Nr.VBP-080529-21 (toliau Sutartis), kuria ieškovas (vežėjas) įsipareigojo iš Italijos į Lietuvą pervežti metalo gaminius (b. l. 5). Sutartyje buvo nurodyta, kad krovinio svoris -24 t, 13,5 krovimo metrai, į pakrovimo vietą Italijoje ieškovas turi atvykti 2008-06-03, o į iškrovimo vietą Šiauliuose turi atvykti 2008-06-08. Sutartyje buvo nurodytos šios apmokėjimo sąlygos: suma 7800 Lt pavedimu per 30 dienų. Pagal bylos duomenis atlyginimas už pervežimą buvo nurodytas be PVM. Sutartimi ieškovas taip pat įsipareigojo stebėti krovinio pakrovimą (iškrovimą), užtikrinti, kad krovinys atitiktų CMR važtaraštyje nurodytus duomenis, atsakyti už visas pasekmes dėl netinkamo krovinio išdėstymo, tvirtinimo, transporto priemonės perkrovimo (1.3 p.). Sutarties 1.4 p. įtvirtinta, kad ieškovas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 valandas, turi informuoti atsakovą apie problemas vežant krovinį (vėlavimas, krovinio trūkumas, sugadinimas, perkrovimas, prastovos ir kt.). Bet kokie vairuotojo mokėjimai ir kiti veiksmai atsakovo vardu neturi teisinės galios negavus iš jo rašytinio sutikimo. Atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui nurodytą užmokestį už vežimą per sutartą terminą, skaičiuojant nuo sąskaitos už vežimą ir CMR važtaraščių bei kitų nurodytų dokumentų pateikimo dienos (7 p.). Prie šio punkto įrašyta, kad neatsiskaičius laiku, atsakovas moka 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Prie ieškovo parašo nurodyta, kad Sutartis galioja tik su prierašais.
Iš byloje pateikto CMR važtaraščio matyti, kad iš Italijos į Lietuvą ieškovas atvežė 5184 kg (5,184 t) krovinį – suvirintus nerūdijančio plieno vamzdžius, krovinys buvo pakrautas Italijoje 2008-06-03, pristatytas gavėjui UAB „Baltic metal center“, esančiam Lietuvoje, 2008-06-07 (b. l. 6). Ieškovas 2008-06-09 išrašė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą VL Nr.0000964, kurioje nurodyta, kad už pervežimą turi būti sumokėta 7800 Lt be PVM (9204 Lt su PVM) (b. l. 7). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad šią PVM sąskaitą – faktūrą ir CMR važtaraščio originalą išsiuntė atsakovui paštu, pateikė dokumentus, įrodančius, kad atsakovui korespondenciją išsiuntė (b. l. 10-13). Ginčo dėl to, kad ieškovo siųsti dokumentai atsakovui buvo įteikti 2008-06-16, nėra. Atsakovas UAB „Baltprim“ ieškovui pagal minėtą PVM sąskaitą – faktūrą 2008-08-20 sumokėjo 4337,59 Lt (b. l. 8). Atsakovas UAB „Baltprim“ 2008-06-12 pareiškė pretenziją ieškovui, nurodydamas, kad ieškovas pagal pasirašyto užsakymo 1.4 p. neinformavo atsakovo apie iškilusias problemas, iš jų ir krovinio trūkumą, todėl įsipareigojo sumokėti ieškovui tą sumą, kuri yra proporcinga atvežto krovinio masei, t. y. 1684,80 Lt (b. l. 24). Atsakovas, 2008-06-18 atsakydamas į ieškovo 2008-06-16 raštą, nurodė, kad pretenziją pareiškė vadovaudamasis sudaryta Sutartimi, ne CMR konvencija, todėl kad ieškovas nesilaikė Sutartyje nurodytų sąlygų, t. y. nepervežė nurodyto krovinio kiekio, dėl CMR konvencijos sąlygų vykdymo pretenzijų ieškovui neturi. Nurodė, kad ieškovas neatsižvelgė į Sutarties objektą – gabenamą krovinį (gabenamo krovinio duomenis) ir nesiėmė veiksmų, kaip buvo numatyta Sutarties 1.4 p., tam, kad išvengtų netinkamo Sutarties vykdymo (b. l. 27). Atsakovas pateikė duomenis, kad trečiasis asmuo UAB „Baltic metal center“ 2008-06-09 pareiškė pretenziją atsakovui dėl to, kad buvo pristatytas nepilnas krovinys, t. y. 5,184 t, o ne 24 t (b. l. 23). Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti jam 4866,41 Lt skolos už krovinio vežimo paslaugas pagal Sutartį ir pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą. Pirmosios instancijos teismas šio ieškovo reikalavimo nepripažino pagrįstu ir jo netenkino, nurodydamas, kad ieškovas - krovinio pervežimo sutarties vykdytojas - krovinio pakrovimo metu nepranešė užsakovui apie tai, kad vietoj Sutartyje nurodytų 24 t buvo pakrauta 5,184 t, dėl to buvo atvežtas ne visas krovinys – 24 t, t. y. iš dalies buvo įvykdyta Sutartis, ir todėl atsakovas pagrįstai apmokėjo dalį sąskaitos pagal faktiškai pervežto krovinio kiekį ir svorį. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiktina, nes ši išvada padaryta netinkamai išaiškinus Sutarties sąlygas, įvertinus byloje surinktus įrodymus ir netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius.
Krovinio vežimo sutartis – tai krovinio siuntėjo ir krovinio vežėjo susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 str. 1 d.). Kai krovinio vežimas turi tarptautinių elementų (vežama iš vienos valstybės į kitą), taikytinos materialinės teisės klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kad tarptautinių sutarčių normos turi prioritetą nacionalinės teisės atžvilgiu jų konkurencijos atveju (CK 1.13 str.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencija turi būti taikoma visais atvejais, kai sutartis atitinka jos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-13 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-104/2006; 2006-09-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006, ir kt.). Taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 str. 1 d. visi susitarimai (išskyrus 40 str. leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja. Jei vežimo sutarčiai yra taikytina CMR konvencija, tai ji taikoma ne tik ieškiniams, reiškiamiems vežėjui, bet ir vežimo sutarties kitos šalies – vežėjo ieškiniams, iš jų ir jo reikalavimams dėl atlyginimo už pervežimą, nes sutarties šalims vienodai taikytinos CMR konvencijos nuostatos (tie patys ieškinio senaties terminai, ta pati ieškinio pareiškimo tvarka, nuostatos dėl baudų ir delspinigių ir kt.). Taigi šioje nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikomos CMR konvencijos nuostatos, nes buvo vykdomas tarptautinis pervežimas. Pagal bylos įrodymus ieškovas tinkamai įvykdė šį pervežimą pagal Sutarties sąlygas, t. y. jis atvyko į atsakovo nurodytą pasikrovimo vietą nustatytu laiku, krovinys buvo pakrautas, išrašytas CMR važtaraštis, ieškovas pakrautą Italijoje krovinį atvežė nustatytu laiku atsakovo nurodytam gavėjui. Ieškovas atvežė krovinį tokį, koks jis buvo pakrautas ir nurodytas CMR važtaraštyje. Pagal CMR konvencijos 8 str. 1 d. vežėjas, priimdamas krovinį, privalo tik patikrinti: a) ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento, taip pat už pavėluotą pristatymą (CMR konvencijos 17 str. 1 d.). CMR konvencijos tekste nėra specialių normų, nurodančių krovinio siuntėjo pareigą paruošti, pakrauti ir sudėti krovinį. Šios pareigos numatytos nacionaliniuose įstatymuose, be to, krovinio sutarties šalys gali susitarti, kas šiuos darbus privalo atlikti. Pagal CK 6.815 str., Kelių transporto kodekso 32 str. bendra taisyklė yra tokia, kad jei sutartyje nenurodyta kitaip, krovinį pakrauna siuntėjas, o vežėjas privalo patikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinio vežimo sąlygas. Šioje byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad už krovinio pakrovimą Italijoje buvo atsakingas vežėjas, kad jis pakrovė krovinį. Tokia sąlyga nebuvo numatyta ir šalių sudarytoje Sutartyje. Sutarties 1.3 p. buvo aiškiai nurodyta, kad vežėjas turėjo stebėti krovinio pakrovimą, užtikrinti, kad krovinys atitiktų CMR važtaraštyje nurodytus duomenis. Vežėjas buvo atsakingas tik už visas pasekmes dėl netinkamo krovinio išdėstymo, tvirtinimo, transporto priemonės perkrovimo, t. y. vežėjas nebuvo atsakingas už krovinio svorį. Krovinį pakrovė siuntėjas, todėl jis ir yra atsakingas už pakrauto krovinio svorį. Pagal Sutarties 1.4 p. vežėjas privalėjo informuoti užsakovą (atsakovą) apie problemas vežant krovinį (vėlavimas, krovinio trūkumas, sugadinimas, perkrovimas, prastovos ir kt.). Ši Sutarties sąlyga neapima vežėjo pareigų pakrovimo metu, o numato veiksmus vežimo metu, kai vežėjas turi užtikrinti, kad nebūtų daroma neigiama įtaka kroviniui, kad vežamas krovinys būtų apsaugotas, t. y. nebūtų sugadintas ar prarastas. Atsakovas byloje nepagrįstai nurodo, kad ieškovas turėjo pervežti krovinį, kurio svoris 24 t, nes byloje tokie įrodymai nepateikti. Priešingai, trečiasis asmuo UAB „Baltic metal center“ (krovinio gavėjas) 2008-06-09 pretenzijoje nurodė, kad 2008-05-29 su atsakovu sudarė prekių pervežimo sutartį, pagal kurią buvo numatyta, kad 2008-06-03 Italijoje bus pakrautas krovinys, sveriantis iki 24 t (b. l. 23). Ieškovo atvežtą krovinį trečiasis asmuo priėmė, pasirašydamas CMR važtaraštyje ir nenurodydamas jokių pastabų (b. l. 6). Trečiojo asmens atstovė teismo posėdyje nurodė, kad turėjo būti pervežta nuo 11 iki 24 t (b. l. 83). Tai rodo, kad pervežamo krovinio svoris iki pakrovimo nebuvo žinomas, jis priklausė nuo pakrauto krovinio. Šalių sudarytoje Sutartyje nėra nurodyta jokių sąlygų, kad ieškovui už įvykdytą pakrauto krovinio pervežimą bus mokama priklausomai nuo atvežto krovinio svorio, todėl darytina išvada, kad nepagrįstai atsakovas sumokėjo ieškovui tik dalį atlygio už pervežtą krovinį. Pažymėtina, kad byloje pats atsakovas nurodo, jog turėjo būti pervežtas 11,007 t sveriantis krovinys, o ne 24 t sveriantis krovinys. Ieškovas PVM sąskaitoje – faktūroje nenurodė, kad pervežė 24 t sveriantį krovinį. Kadangi ieškovas pervežė krovinį tokį, kokį pakrovė siuntėjas ir koks buvo nurodytas CMR važtaraštyje, šio krovinio ar jo dalies vežimo metu neprarado, nebuvo atsakingas už pakrovimą, todėl ieškovo reikalavimas dėl viso Sutartyje nurodyto atlygio už pervežimą sumokėjimą yra pagrįstas ir tenkintinas, t. y. ieškovui iš atsakovo priteistina nesumokėta dalis – 4866,41 Lt.
Ieškovo reikalavimas dėl delspinigių - 0,2 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną sumokėjimo (1430,72 Lt) tenkintinas iš dalies. Kaip jau buvo minėta, jei vežimo sutarčiai yra taikytina CMR konvencija, tai ji taikoma ne tik ieškiniams, reiškiamiems vežėjui, bet ir vežimo sutarties kitos šalies – vežėjo ieškiniams, iš jų ir jo reikalavimams dėl atlyginimo už pervežimą, nes sutarties šalims vienodai taikytinos CMR konvencijos nuostatos (tie patys ieškinio senaties terminai, ta pati ieškinio pareiškimo tvarka, nuostatos dėl baudų ir delspinigių ir kt.). Taigi, jeigu vienai pusei yra taikoma 5 proc. dydžio palūkanų norma (CMR konvencijos 27 str. 1 d.), tai ir kitai sutarties pusei turi būti taikoma ta pati palūkanų norma, sprendžiant klausimą dėl neatsiskaitymo už pervežimą, o ne priteisiami ieškovo nurodomi delspinigiai. Dėl to ieškovui iš atsakovo priteistina ne 1430,72 Lt delspinigių, o 118,81 Lt už neatsiskaitymą laiku. Ši suma apskaičiuota, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2008-07-16 iki 2008-08-20 nebuvo sumokėta 9204 Lt, o po to iki 2008-12-08 nebuvo sumokėta 4866,41 Lt.
CMR konvencijos 27 str. nereglamentuoja procesinių palūkanų, skaičiuotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl sprendžiant klausimą dėl procesinių palūkanų taikytina nacionalinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-213/2009). Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 str., kuriame numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys - tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos. Dėl to tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl 6 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, t. y. panaikintinas pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovui iš atsakovo priteistina 4866,41 Lt skolos, 118,81 Lt už uždelstą atsiskaitymą.
Įvertinus ieškovo patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovo ieškovui priteistina 149,56 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį ir apeliacinį skundą (CPK 93 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
n u s p r e n d ž i a:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui UAB „Reina“ (į. k. 121555216) iš atsakovo UAB „Baltprim“ (į. k. 123539997) 4866,41 Lt skolos, 118,81 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 4985,22 Lt sumos nuo 2008 m. gruodžio 10 d. iki sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo UAB „Baltprim“ (į. k. 123539997) ieškovui UAB „Reina“ (į. k. 121555216) 149,56 Lt žyminio mokesčio.
Kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė
Teisėjai Danutė Kutrienė
Petras Jaržemskis