Baudžiamoji byla  Nr.1-789-369/14

Proceso Nr. 1-13-1-00755-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.23.2.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 11 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,

sekretoriaujant Jurgai Dringelytei, Gerdai Cicėnei,

dalyvaujant prokurorui T. U.,

advokatui Algirdui Gurauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikoje, LR pilietė, čigonė, 11 klasių išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d.,

teismas išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

L. V., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo nenustatytu laiku, neteisėtai įgijusi (suradusi) 0,021 g narkotinės medžiagos – heroino, minėtą medžiagą parsinešė į savo namus, esančius Dariaus ir Girėno g. 185-1, Vilnius, ir laikė iki 2013-03-24 d., 12.45 val., kai 0,021 g heroino pardavė nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų (toliau - NVIV) dalyviui, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 2.

Apklausta teisme kaltinamoji L. V. kaltę pripažino. Ji paaiškino, kad  tikslaus laiko neprisimena, Čigonų taboro teritorijoje, ant kelio, surado lankstinuką su narkotine medžiaga ir parsinešė į namus. Narkotinių medžiagų ji nevartoja. Tuo metu niekur nedirbo, buvo nėščia ir laukėsi kūdikio. Esant sunkiai materialiniai padėčiai, jai pateiktame kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku surastą narkotinę medžiagą už 20 litų pardavė anksčiau jai nepažįstamam vyriškiui. 

Apklaustas teisme liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas ir suteiktas numeris Nr. 2, paaiškino, kad jam buvo žinoma informacija, jog kaltinamoji, kurios pravardė „Almazka“ Vilniaus mieste esančiame čigonų tabore parduoda narkotines medžiagas. Apie tai jis informavo policijos pareigūnus. Netrukus policijos pareigūnai jam pasiūlė nuvykti pas minėtą asmenį ir įsigyti narkotinių medžiagų, o jo veiksmai bus kontroliuojami policijos pareigūnų. 2013-03-24 d., apie 12.00 val., kartu su pareigūnais tarnybiniu automobiliu nuvyko prie Vilniaus mieste esančio čigonų taboro. Pareigūnai jį patikrino ir įsitikino, kad neturi draudžiamų daiktų ar pinigų. Tada jam davė 20 litų (dvi kupiūras po 10 litų) ir pasiūlė nueiti pas jo įvardintą asmenį ir įsigyti narkotinių medžiagų. Išlipęs iš tarnybinio automobilio jis nuėjo į 85 numeriu pažymėtą namą pas kaltinamąją, kurios vardą žinojo. Namo viduje kaltinamajai padavė 20 litų. Ši nuėjo į kitą kambarį, paėmė folijos lankstinuką ir jį perdavė tuo metu kambaryje buvusiam mažam berniukui. Pastarasis gautą lankstinuką perdavė jam. Paėmęs lankstinuką išėjo iš kaltinamosios namų ir sugrįžo pas policijos pareigūnus, kuriems perdavė įsigytą narkotinę medžiagą.

Specialisto išvadoje Nr. 140-(1662)-IS1-1970 nurodyta, kad gelsvos spalvos miltelių iš folijos lankstinuko, kurį pardavė L. V., sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 0,021 g (16,7%).

Apklausti teisme liudytojais policijos pareigūnai T. A. ir Paulius Bernotas paaiškino, kad gavus informacijos, jog čigonų tabore gyvenanti L. V. platina narkotines medžiagas buvo nuspręsta, jos atžvilgiu sankcionuoti nusikalstamos veikos imitaciją. Narkotinių medžiagų įsigijimui buvo panaudotas NVIV dalyvis – narkotikų pirkėjas, kuris buvo tinkamai instruktuotas. 2013-03-24 NVIV dalyviui buvo pasiūlyta nuvykti į čigonų bendriją, į kaltinamosios gyvenamąją vietą - namą, esantį Dariaus ir Girėno g. 185-1, Vilnius, ir įsigyti narkotinių medžiagų. NVIV dalyviui sutikus, tą pačią dieną, apie pietus, tarnybiniu automobiliu jie nuvyko prie čigonų taboro. NVIV dalyvis buvo apžiūrėtas ir jam perduotos dvi dešimties litų kupiūros, skirtos heroino pirkimui. Jie stebėjo, kaip NVIV dalyvis nuėjo prie namo Nr.85 ir užėjo į jo vidų. Netrukus NVIV dalyvis iš namo išėjo ir sugrįžęs prie tarnybinio automobilio jiems perdavė folijos lankstinuką su milteliais. NVIV dalyvis paaiškino, kad folijos lankstinuką su heroinu už 20 litų nusipirko iš čigonės, vardu Laura. NVIV dalyvio pateiktas folijos lankstinukas su milteliais buvo įdėtas į policijos polietileninį paketą, užklijuotas ir pasirašytas.

              Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad L. V. įvykdė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 1 d. Kaltinamoji neneigė, kad neteisėtai įsigijusi (suradusi) lankstinuką su narkotine medžiaga – heroinu, parsinešė į namus. Po kurio laiko, siekdama gauti materialios naudos (užsidirbti), už 20 litų rastą heroiną pardavė pas ją atėjusiam vyriškiui. Tačiau teismas iš jai pateikto kaltinimo šalina faktinę aplinkybę, jog nusikalstamą veiką jai padėjo įvykdyti mažametis vaikas.  Nenustačius minėto vaiko asmenybės, jo tinkamai neapklausus, nežiūrint į tai, kad vaiko dalyvavimą perduodant  įslaptintam liudytojui heroiną patvirtino ir kaltinamoji, manytina, kad vaiko įtraukimas į L. V. kaltinimą yra perteklinis. Kaltinamoji gailėjosi dėl įvykdytos veikos, savo veiksmus motyvavo sunkia materialinė padėtimi, nes tuo metu niekur nedirbo, laukėsi kūdikio.

L. V. įvykdė tyčinę sunkią nusikalstamą veiką, tačiau nusikalto pirmą kartą, anksčiau ji neteista, administracine tvarka nebausta, pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl įvykdytos veikos. Kaltinamoji pateikė duomenis, kad viena augina 2013-09-14 gimusį sūnų Kristijaną, bei teisme nurodė, kad yra nėščia ir laukiasi kūdikio. L. V. inkriminuoto Lietuvos Respublikos LR BK 260 str. 1 d. sankcija nustato bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir jos ribą - nuo dviejų iki aštuonerių metų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nustatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Baudžiamojo įstatymo sankcijos numatytos tokios, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų.

          Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, greta kitų bausmės tikslų, išskiriamas ir bausmės teisingumas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, jog bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus - padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi.

          Paskirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Pažymėtina, kad ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes. 

Teismas įvertina tai, kad kaltinamoji neteista, augina mažametį vaiką ir laukiasi antro, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai, kad kaltinamoji suprato padarytos veikos pavojingumą, dėl to labai gailisi. Paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, jai būtų užkirstas kelias globoti ir prižiūrėti mažametį vaiką, todėl minėtos aplinkybės laikytinos svarbiomis.                

           Visuma nurodytų aplinkybių leidžia teigti, kad straipsnio, nustatančio atsakomybę už L. V. padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė būdama jauno amžiaus, anksčiau neteista, viena išlaiko mažametį sūnų ir laukiasi kito kūdikio. Byloje nėra duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo L. V. atžvilgiu būtų pradėti ar atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamoji pripažino nusikalstamos veikos esmines aplinkybes. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Pažymėtina, kad visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t. (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Taigi, kaltininkas turi pripažinti teismo nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, ką L. V. pripažino. Tokiu būdu, kaltinamoji iš esmės pripažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe, kritiškai vertina savo elgesį. Šie duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad nuteistosios resocializacija galima neskiriant jai laisvės atėmimo bausmės. Sunkinančių L. V. atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta. Įvertintina ir tai, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajai neigiamai paveiktų jos socialinius ryšius, todėl bausmės tikslai nebus pasiekti realiai atliekant net ir mažesnę negu minimali Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmę bei izoliavus ją nuo visuomenės.

            Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-420/2006). Apylinkės teismas konstatuoja, jog yra pagrindas L. V. atžvilgiu taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, kadangi ji nėra tiek pavojinga, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik skiriant jai LR BK 260 str.1 d. numatytą realią laisvės atėmimo. 

          Laisvės apribojimas, kaip bausmės rūšis (LR BK  42 str., 48 str.) taip pat yra baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma ir nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, užtikrins LR BK 54 str. įtvirtintų ir bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, laisvės apribojimas nuteistajai turėtų padaryti pakankamą poveikį, kad ji suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, pajustų neigiamas pasekmes. Pažymėtina, jog laisvės apribojimas nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo principą ir yra pakankamas ne tik nubausti L. V. už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti ją nuo naujų nusikaltimų darymo.

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 297-305 str., 307-308 str. 1 d. teismas:

n u s p r e n d ė :

              L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d., pritaikius BK 54 str. 3 d., ją nubausti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013-05-14 iki 2013-05-15.                                                   

Įpareigoti L. V. per jai paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 22.00 iki 6.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nebus trukdoma jos darbui ar vaikų priežiūrai.

Išaiškinti L. V., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

L. V. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, L. V. gražinti jos asmens dokumentą – pasą, laikomą prie baudžiamosios bylos Nr.1-789-369/14 medžiagos.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: 1 pakuotę heroino, kurio bendras kiekis 0,056 g, kuriame yra 0,009 g grynosios narkotinės medžiagos, saugomą Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre – Liepyno g. 11A, Vilniuje, ir voką su objektais po ekspertizės, saugomus Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, Buivydiškių g. 19, Vilnius, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.    

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                             Ovidijus Ramanauskas