Civilinė byla Nr. 2-1045-464/2017

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00170-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. B. (M. B.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 31 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1164-460/2017 pagal ieškovo R. I. ieškinį atsakovams antstoliui J. P., akcinei bendrovei SEB bankui, M. B. (M. B.) dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia ir turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo V. I.,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu (atskirojo skundo medžiagos b. l. 2–8), prašydamas: 1) pripažinti, kad buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka pasibaigė 2015-01-29 iš antstolio J. P. depozitinės sąskaitos pervedus 41 355,88 Eur hipotekos kreditoriui AB SEB bankui; 2) pripažinti varžytynes Nr. 125215, per kurias už maksimalią pasiūlytą 54 750 Eur kainą buvo parduotas nekilnojamas turtas – butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantis skolininkui R. I., neteisėtomis; 3) pripažinti negaliojančiu Turto pardavimo iš varžytynių 2017-03-07 aktą, kuriuo antstolis J. P. iš įvykusių varžytynių Nr. 125215 pirkėjui M. B. pardavė skolininkui R. I. priklausantį turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4) taikyti restituciją – grąžinti skolininkui R. I. varžytynių aktu perleistą nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įpareigojant antstolį J. P. už šio turto pardavimą į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėtą sumą grąžinti M. B.; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ginčo butą jau bandyta anksčiau parduoti iš varžytynių, tą kartą jos buvo pripažintos neteisėtomis ir ginčo butas grąžintas ieškovo nuosavybėn. Nepaisant to, neteisėtomis pripažintose varžytynėse gautos piniginės lėšos liko atsakovės AB SEB banko nuosavybėje, todėl hipoteka laikytina pasibaigusia, nes priverstinis įkeisto daikto realizavimas hipotekos kreditoriaus prašymu išlaisvina jį nuo visų hipotekų (CK 4.197 str. 1 d.). Kadangi šių lėšų nepakako visos skolos padengimui, antstolis J. P. ir toliau vykdė likusios skolos išieškojimą kreditoriaus AB SEB banko naudai. Antstolis J. P. sąmoningai nesiėmė veiksmų pasibaigusiai hipotekai išregistruoti, nes tokiu būdu būtų netekęs teisės rengti ginčo buto varžytynes, o jas pirmos eilės kreditoriaus naudai būtų turėjęs rengti kitas antstolis. Turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turto pardavimas iš varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises (CPK 602 str. 1 d. 7 p.).
3. Reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti atsakovui M. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą valdyti, disponuoti ir naudotis juo; 2) uždrausti atsakovui antstoliui J. P. iš atsakovo M. B. gautas pinigines lėšas paskirstyti išieškotojams; 3) sustabdyti bet kokius iškeldinimo iš buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veiksmus.
4. Grėsmę teismo sprendimo įvykdymui ir atitinkamai poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad atsakovas M. B. skelbimų portale www.skelbiu.lt jau patalpino skelbimą, kuriame nurodoma, jog ginčo turtas parduodamas. Be to, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas galėtų ginčo turtą įkeisti ir tokiu būdu jį apsunkinti, išnuomoti, rekonstruoti ir pan., dėl ko gali pasikeisti jo vertė. Skubotas ir nepagrįstas iškeldinimas gali sukelti sunkių ekonominių pasekmių tiek ieškovui, tiek patalpomis besinaudojantiems asmenims.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apygardos teismas 2017-03-31 nutartimi (atskirojo skundo medžiagos b. l. 96–97) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino: 1) areštavo atsakovui M. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą valdyti, disponuoti ir naudotis juo; 2) uždraudė atsakovui antstoliui J. P. iš atsakovo M. B. gautas pinigines lėšas paskirstyti išieškotojams; 3) sustabdė bet kokius iškeldinimo iš buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veiksmus.
6. Teismo vertinimu, iš pateiktų duomenų galima manyti, jog ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, suformulavo reikalavimo pagrindą, dalyką bei pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Preliminariai vertinant reikalavimo pagrįstumą, pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą pagrindžia poreikis užtikrinti galimą restitucijos taikymą.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Atsakovas M. B. atskirajame skunde (atskirojo skundo medžiagos b. l. 106–108) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-31 nutartį ir jos pagrindu taikytas laikinąsias apsaugos priemones: 1) atsakovui M. B. priklausančio nekilnojamojo turto – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), areštą, uždraudžiant šį turtą valdyti, disponuoti ir naudotis juo; 2) bet kokių iškeldinimo iš buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veiksmų sustabdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas M. B. iš varžytynių parduotą ginčo turtą įgijo teisėtai, jo nuosavybės teisė įregistruota VĮ „Registrų centras“. Ieškovas ir toliau be teisinio pagrindo gali naudotis ginčo turtu, kuriame įsikūrusi ieškovo žmonos vadovaujama įmonė. Skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali sukelti atsakovui M. B. nuostolių. Egzistuoja turto apgadinimo tikimybė, tikimybė, kad ieškovas nesumokės sąskaitų ar į ginčo butą įsileis šeimą su nepilnamečiais vaikais ir pan. Galimybė išsiieškoti patirtus nuostolius dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių realiai neegzistuoja, nes ieškovo turtinė padėtis yra prasta. Jokių kitų trečiųjų asmenų, kaip nurodoma ieškinyje, ginčo bute negyvena, kaip jame negyvena ir pats ieškovas.
2. Dėl tų pačių priežasčių vertintina, kad ieškovas visiškai nepagrindė ieškinio reikalavimų ir todėl laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos. Ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį, turėdamas vieną tikslą – kuo ilgiau nemokamai naudotis atsakovui M. B. priklausančiu butu.
3. Ieškovas tikėtinai nepagrindė savo nuostolių netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Šiuo atveju nebuvo išlaikytas šalių interesų balansas, nes ieškovo interesai iškelti aukščiau už atsakovo M. B. teisėtą interesą disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu ginčo butu. Tokia situacija prieštarauja protingumo ir teisingumo principams. 
8. Trečiasis asmuo V. I. atsiliepime (atskirojo skundo medžiagos b. l. 114–116) prašo atskirąjį skundą atmesti, iš atsakovo M. B. priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
1. Nepaisant taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas M. B. ir toliau pardavinėja ginčo butą. Atsakovui M. B. perleidus ginčo turtą sąžiningiems tretiesiems asmenims, teismo sprendimo įvykdymas taptų apskritai neįmanomas. Nepaisant prašymo prailginti išsikraustymo laiką, sutinkant už šį laikotarpį mokėti nuomos mokestį, atsakovas M. B. su šiais pasiūlymais nesutiko. Kartu tai rodo sąžiningą ir atsakingą ieškovo elgesį. UAB „(duomenys neskelbtini)“, ginčo bute vykdanti veiklą, dėl skubaus išsikraustymo patirtų nuostolių. Atsakovo M. B. teiginiai dėl patalpų apgadinimo, komunalinių mokesčių nesumokėjimo ir kitų galimų grėsmių nėra pagrįsti įrodymais. Ieškovas nesiėmė jokių panašių veiksmų, kuomet analogiškos laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3970-965/2015. Atsakovas M. B. neteisėtai užsiima nekilnojamojo turto prekyba. Trečiojo asmens V. I. ir ieškovo R. I. santuoka nutraukta dar 2011 metais, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos nepriklauso V. I., kuri šioje įmonėje dirba vadove pagal darbo sutartį.
2. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje atskirojo skundo argumentai, susiję su pareikšto ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumu ir įrodymų ieškiniui pagrįsti trūkumu, neturėtų būti nagrinėjami, nes ieškinio reikalavimų pagrįstumas gali būti nustatytas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
3. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ekonomiškumo principo ir nesuteikia pirmenybės ieškovo interesams, nes taikyti suvaržymai padarys mažiau žalos nei tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų netaikomos.
9. Atsakovas antstolis J. P. atsiliepime (atskirojo skundo medžiagos b. l. 129–130) išreiškia nuomonę, kad atskirasis skundas pagrįstas ir prašo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą spręsti atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vadovaujantis protingumo bei teisingumo principais. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Turto vertintojo nustatyta ginčo turto rinkos vertė 2016-06-27 buvo 56 700 Eur. Hipoteka įkeistas butas buvo 2016-08-25 parduotas iš pirmųjų varžytynių už maksimalią pasiūlytą kainą 54 750 Eur varžytynių laimėtojui M. B. Ieškovas (skolininkas) R. I. viso vykdymo proceso metu kryptingai siekia ne bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti vykdomąjį dokumentą, bet stengiasi visais įmanomais būdais trukdyti bei vilkinti vykdymo procesą pateikdamas nepagrįstus skundus praktiškai dėl kiekvieno antstolio veiksmo.
2. Sutinka ir palaiko apelianto argumentus, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, negali būti pažeistas šalių interesų balansas, kaip nutiko šiuo atveju.
3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3249-901/2017 jau taikytos laikinosios apsaugos priemonės: uždrausta antstoliui J. P. vykdomojoje byloje Nr. 0172/13/01840 iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos priimti patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo ir patvarkymą dėl išvaržomo turto išieškotojui perdavimo. Pirmosios instancijos teismas, antstolio nuomone, taikė perteklines laikinąsias apsaugos priemones – 1) uždrausti atsakovui antstoliui J. P. iš atsakovo M. B. gautas pinigines lėšas paskirstyti išieškotojams? 2) sustabdyti bet kokius iškeldinimo iš buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veiksmus.
10. Ieškovas R. I. atsiliepime (atskirojo skundo medžiagos b. l. 135–137) prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas atsikirtimais, analogiškais tiems, kurie pateikti trečiojo asmens V. I. atsiliepime į atskirąjį skundą, papildomai pažymint, jog atsakovas M. B. skundžia tik dalį teismo nutarties – jis neprašo teismo panaikinti draudimo atsakovui antstoliui J. P. iš atsakovo M. B. gautas pinigines lėšas paskirstyti išieškotojams, o reikalauja panaikinti tas laikinąsias apsaugos priemones, kurios jam yra neparankios, o toks elgesys nėra sąžiningas.

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme prijungimo

11. Pirmiausiai išspręstinas dalyvaujančių byloje asmenų apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų prijungimo prie bylos klausimas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Apeliantas M. B. kartu su atskiruoju skundu pateikė jo 2017-03-15 prašymą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui panaikinti ieškovo R. I. pateiktus gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis ginčo bute, jais įrodinėdamas aplinkybę, kad ieškovas R. I. ginčo bute negyvena, taip pat duomenis, jog ginčo bute yra registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadove yra trečiasis asmuo V. I. (atskirojo skundo medžiagos b. l. 110–111). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą apeliantas nebuvo išklausytas ir atitinkamų įrodymų pateikti anksčiau negalėjo, teikiami įrodymai susiję su byloje sprendžiamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šie įrodymai prijungtini prie bylos (CPK 314 str.).
13. Trečiasis asmuo V. I. su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujų įrodymų – parduodamo turto skelbimus, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-25 nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ankstesniame ginče dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, susirašinėjimą su apeliantu dėl iškeldinimo ir bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus (atskirojo skundo medžiagos b. l. 117–127). Šie trečiojo asmens pateikti duomenys gali būti reikšmingi sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo kaip vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, todėl jie prijungtini prie bylos.
14. Lietuvos apeliaciniame teisme 2017-08-14 gautas trečiojo asmens V. I. prašymas prijungti papildomus įrodymus: apelianto M. B. 2017-07-07 priešieškinį, jo 2017-03-15 prašymą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui panaikinti ieškovo R. I. pateiktus gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis ginčo bute, duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimą dėl nuomos mokesčio mokėjimo sustabdymo ir nuomos mokesčio dydžio. Šiais įrodymais trečiasis asmuo nurodo siekiantis pagrįsti šias aplinkybes: 1) apeliantas M. B., pateikdamas ieškinį, laikytinas pasinaudojusiu teise reikalauti nuostolių atlyginimo dėl šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, dėl ko, trečiojo asmens vertinimu, nėra pagrindo tenkinti jo atskirojo skundo; 2) apeliantas ėmėsi aktyvių ieškovo iškeldinimo veiksmų; 3) apelianto turtiniai interesai dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebus pažeisti, nes ginčo bute veikianti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sustabdė nuomos mokesčio mokėjimą, kad tuo atveju, jeigu R. I. ieškinys būtų atmestas, šį mokestį galėtų sumokėti apeliantui kaip patalpų savininkui.
15. Kartu su 2017-08-14 prašymu pateiktus trečiojo asmens įrodymus atsisakytina prijungti. Prašymas panaikinti ieškovo R. I. pateiktus gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis jau buvo pateiktas kartu su atskiruoju skundu ir šia nutartimi nuspręsta jį prijungti prie nagrinėjamos bylos, todėl nėra pagrindo pakartotinai spręsti jo prijungimo klausimo. Priešieškinio pateikimo nagrinėjamoje byloje faktas apeliacinės instancijos teismui taip pat yra žinomas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, todėl priešieškinio prijungimas nėra tikslingas. Taip pat atsisakytina prijungti ir duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimą dėl nuomos mokesčio mokėjimo sustabdymo ir nuomos mokesčio dydžio, nes, apeliacinio teismo vertinimu, šie duomenys galėjo būti pateikti anksčiau, be to, jie nėra tiesiogiai susiję su byloje sprendžiamo ginčo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyku (CPK 180 str., 314 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad apeliantas ginčija tik dalį skundžiama teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, konkrečiai – ginčo turto areštą ir iškeldinimo veiksmų sustabdymą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, nevertins trečios skundžiama teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimo antstoliui iš apelianto gautas pinigines lėšas paskirstyti išieškotojams – teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.).
17. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Teismas gali taikyti ir kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Apelianto įsitikinimu, ginčo atveju nebuvo nė vienos iš paminėtų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais negali sutikti.
18. Spręsdamas, ar yra pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas preliminariai įvertina ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas.
19. Vien apelianto akcentuojamas faktas, jog šiuo metu ginčo buto nuosavybės teisė yra registruota VĮ „Registrų centras“ apelianto vardu, neleidžia daryti išvados, kad ieškovui palankus sprendimas apskritai negalėtų būti priimtas ir restitucija negalėtų būti taikoma. Apeliantas nenurodo jokių aplinkybių, kurios ieškinio reikalavimus darytų akivaizdžiai negalimus, pavyzdžiui, kad ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad, jo vertinimu, ieškovo turtinė padėtis yra prasta arba kad jis ginčo bute negyvena, savaime neįrodo, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį. Kaip ne kartą savo nutartyse yra pažymėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
20. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovas suformulavo ieškinio dalyką, t. y. savo reikalavimus, taip pat įvardijo jų faktinį pagrindą – ieškovo teigimu, varžytynės negalėjo būti vykdomos, nes ginčo turto hipoteka laikytina pasibaigusia, nurodė ieškinio teisinį pagrindą – esminį suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą (CPK 602 str. 1 d. 7 p.), prie ieškinio pridėjo jo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog iš pateiktų duomenų galima manyti, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą.
21. Antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – buvimo apeliantas atskirajame skunde iš esmės ir neneigia. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu. Kai ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiais tam tikrus sandorius, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, vertinama, jog ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2038/2012). Tenkinus byloje pareikštus reikalavimus ir pritaikius restituciją, ginčo turtas būtų grąžintas ieškovui. Tokio ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas tiesiogiai priklauso nuo apelianto galimybės disponuoti turtu. Jeigu ši galimybė nebūtų apribota ir apeliantas perleistų ginčo turtą tretiesiems sąžiningiems asmenims, turto grąžinimas ieškovui taptų komplikuotas, juo labiau kad byloje esantys duomenys apie internetinėse svetainėse patalpintus skelbimus dėl ginčo turto pardavimo patvirtina apelianto ketinimus šį turtą perleisti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą pagrindžia poreikis užtikrinti galimą restitucijos taikymą. 
22. Vadovaujantis Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas taikė laikiną visų apelianto nuosavybės teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – apribojimą. Nors apeliantas išreiškė prašymą panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir ieškovo prašymą taikyti ginčo turto areštą atmesti visiškai, tačiau jokių argumentų, susijusių su nepagrįstu jo valdymo ir naudojimo teisių apribojimu savo atskirajame skunde nenurodė, nesutikdamas vien su jo disponavimo teisės apribojimu. Jau minėta, kad apelianto reiškiamas nesutikimas dėl teisės disponuoti ginčo objektu tapusiu turtu ribojimo nepripažintini pagrįstais, nes vien galimybės disponuoti ginčo objektu, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, išsaugojimas (t. y.  galimybė  jį perleisti kitiems asmenims, išnuomoti, įkeisti ar kitokiu būdu apsunkinti) ir apelianto neslepiami ketinimai  disponavimo teise realiai pasinaudoti neabejotinai patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę.
23. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada susijęs su suvaržymais asmenims, kurių atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos, tačiau svarbu, kad šie suvaržymai būtų proporcingi siekiamiems tikslams. Atsižvelgiant į tai, apelianto skundo argumentai, kad taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis jo teisės yra suvaržytos, akivaizdžiai nėra pakankami paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje byloje poreikio.
24. Tokie apelianto skundo argumentai, kad egzistuoja turto apgadinimo tikimybė, tikimybė, kad ieškovas neapmokės sąskaitų ar kad į ginčo butą įsileis šeimą su nepilnamečiais vaikais, sietini išimtinai su ieškovo teisės naudotis ir valdyti ginčo turtą kvestionavimu. Tačiau šios aplinkybės nesudaro nagrinėjamo ginčo dalyko, kadangi apeliacine tvarka vertinamas paties apelianto teisių suvaržymo pagrįstumas. Be to, kaip matyti iš byloje pareikšto priešieškinio dėl ieškovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškeldinimo bei nuostolių priteisimo, apeliantas neprašė taikyti jokių laikinųjų apsaugos priemonių jo reikalavimams užtikrinti (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3 d.). Priešieškinio dėl iškeldinimo pateikimo faktas patvirtina ir tai, kad iškeldinimas iš ginčo buto nėra prasidėjęs, todėl vertinti, kad tokio iškeldinimo veiksmų sustabdymas skundžiama teismo nutartimi prieštarauja protingumo ir teisingumo principams, taip pat pagrindo nėra.
25. Atsakovo antstolio J. P. atsiliepime į atskirąjį skundą pateikti argumentai, kad byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3249-901/2017 jau taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta antstoliui J. P. vykdomojoje byloje Nr. 0172/13/01840 iki teismo sprendimo toje byloje įsiteisėjimo dienos priimti patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo ir patvarkymą dėl išvaržomo turto išieškotojui perdavimo –nėra aktualūs, pačiam apeliantui neskundžiant  šios teismo nutarties dalies. Pažymėtina, kad kitoje civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepatenka į šioje byloje sprendžiamo ginčo dalyką ir yra skirtos kito asmens – UAB „Baltijos NT investicijų grupė“ – ieškinio reikalavimų užtikrinimui.
26. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas gali motyvuotai prašyti pirmosios instancijos teismo pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (jų mastą), pateikęs įrodymus, pagrindžiančius jo prašymą (CPK 148 str.). Be to, esant realiai galimybei atsirasti nuostoliams dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantas gali motyvuotai kreiptis į teismą su prašymu dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikdamas tokių nuostolių apskaičiavimą ir tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 146 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

27. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos teismo procesiniu sprendimu, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės arba užbaigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 93 str., 94 str., 96 str.). Kadangi šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi civilinė byla nėra užbaigiama, dėl trečiojo asmens prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą pagal bendrąjį teisės principą „pralaimėjęs moka“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                            Dalia Kačinskienė