Civilinė byla Nr. 2A-2292-611/2012

Teisminio proceso Nr. 2-03-3-00372-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.2; 121.14; 121.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

                            N U T A R T I S             

2012 m. spalio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Statybų ekspertas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Litesko“ ieškinį atsakovui UAB „Statybų ekspertas“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 4494,47 Lt skolą, 287,27 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso daugiabutyje name įrengtos patalpas, esančios (duomenys neskelbtini).Ieškovas per laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d. suteikė atsakovui paslaugas: bendro naudojimo patalpų šildymą ir daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Atsakovo patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginiai nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų yra savavališkai atjungti ir patalpos nešildomos jokiu kitokiu būdu, tačiau kiti daugiabučio namo butai ir patalpos, įskaitant bendro naudojimo patalpas, yra šildomos centralizuotai tiekiama šilumos energija. Šilumos ūkio įstatymo nuostatos įtvirtina aiškią daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkų pareigą apmokėti už jam tenkančią bendrojo naudojimo patalpose ir įrenginiuose suvartotą šilumos energijos dalį, nepriklausomai kokiu būdu yra šildomos jam priklausančio patalpos.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė kad atsakovas neturi bendrų patalpų su gyvenamuoju namu, turi atskirą įėjimą. Atsakovui priklausančioms patalpoms karštas vanduo nėra tiekiamas. Ieškovas prašo priteisti apskaičiuotą pagal ieškinyje nurodytą metodiką bendro naudojimo patalpų šildymo kainą ir pateikė teismui paskaičiavimus, iš kurių visiškai neaišku, kodėl kiekvieną mėnesį atsakovui tenkanti bendro naudojimo patalpų dalis skiriasi. Taip iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių visiškai neaišku, kodėl apkaičiojant atsakovui tenkančią dalį kiekvieną mėnesį suvartotos šilumos kiekis yra dauginamas iš skirtingų skaičių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. sausio 31 d. sprendimu ieškovo ieškinį visiškai patenkino, priteisė jam iš atsakovo 4494,47 Lt skolą, 287,27 Lt palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4494,47 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-01-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 143 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 25 str., 29 str. 3 d. atsakovas kaip daugiabučio namo kitų patalpų savininkas turi pareigą apmokėti už jam tenkančią bendrojo naudojimo patalpose ir įrenginiuose suvartotą šilumos energijos dalį, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra šildomos jam priklausančios patalpos. Teismas atsakovo argumentus, kad ieškovas neteisingai apskaičiuoja atsakovui priskirtinas išlaidas bendrojo naudojimo patalpų šildymui, panaudodamas visą jam priklausančių patalpų plotą, laikė nepagrįstais, nes atsakovui tenka išlaidos namui išlaikyti proporcingos visam atsakovui nuosavybės teise priklausančiam patalpų plotui, kuris pagal nekilnojamojo turto registro duomenis sudaro 454,73 m2. Nurodė, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso tik 292,26 m2 patalpų dalis. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, jog ieškovas neteisingai skaičiuoja mokestį, kadangi mokesčio apskaičiavimui naudoja ne bendrąjį namo plotą (3170,02 m2), o naudingąjį plotą, ir, kad apskaičiuodamas mokesčius naudojo netinkamą namo naudingojo ploto dydį. Nurodė, kad pagal Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodo Nr.5 penktą punktą, apskaičiuojant pastato vartotojams priskiriamą šilumos kiekį bendrojo naudojimo patalpų šildymui panaudojamas butų ar patalpų naudingasis plotas. Be to, iš nekilnojamojo turto registro išrašų  matyti, kad namo plotas, priskiriamas naudingajam plotui, yra kintantis dydis. Pagal teismui pateiktus planus atskiromis laiptinėmis nėra brėžiniuose esantys vidiniai laiptai, nes jie laikytini laiptinės A-14 tąsa, todėl atsakovo argumentai, kad ieškovas taiko netinkamą koeficientą 0,18, nes name yra daugiau nei 2 laiptinės, buvo atmesti. Ieškovas pateikė UAB „Itella Information“ 2011 m. lapkričio 14 d. pranešimą Nr.2390 (b.l. 143), kuriuo patvirtinta ieškovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovui sąskaitos buvo siunčiamos, tuo atitinkamai paneigiant atsakovo atsikirtimus, kad jis nuo 2009 metų birželio mėnesio negavo iš ieškovo sąskaitų. Todėl teismas sprendė, kad skola ieškovui paskaičiuota pagrįstai ir teisingai. Atitinkamai priteistos 287,27 Lt palūkanos už pradelstą atsiskaityti laiką bei 6 procentų dydžio procesinės palūkanos (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

              Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas sutinka, kad jam reikia apmokėti už jam nuosavybės teise priklausančioms patalpoms 2009 m. balandžio mėnesį teiktą šilumą bei už bendro naudojimo patalpų šildymą, tačiau ginčija priskaičiuotos šildymo kainos dydį. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

              1. teismas nenustatė esminių aplinkybių- viso namo naudingo ploto ir  atsakovui priklausančių patalpų naudingo ploto mokesčių paskaičiavimo momentu, t.y. nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d. Nenurodomi konkretūs dokumentai, patvirtinantys, jog namo naudingas plotas yra 2240,51 kv.m., o atsakovams priklausančių patalpų naudingas plotas- 454,73 kv. m. Byloje nėra nė vieno viešojo registro išrašo, kuris patvirtintų, kad 2009-2010 m. viso namo naudingas plotas buvo 2240,51 kv.m. Teigia, kad gyvenamojo namo bendras butų plotas yra 1773,58 kv. m., o administracinių patalpų 454,73 kv. m., todėl visas bendras plotas sudaro ne 2240,51 kv. m., o 2228,31 kv. m. Atsakovas pateikė į bylą namo valdos techninės apskaitos kortelės kopiją, kuri patvirtina, kad namo kadastriniai matavimai buvo atlikti tik 1999 m. ir patalpų bendras naudingas plotas yra 2715,29 kv.m., o atsakovui priklausančių negyvenamųjų patalpų pagrindinis plotas 292,26 kv.m.

              2. Nesutinka su teismo argumentais dėl ieškovo pagrįstai taikomo 0,18 koficiento, apskaičiuojant šilumos kiekio dalį, kuris priklauso nuo laiptinių skaičiaus. Teigia, kad pagal pastato planus pastatas turi 2 laiptines įėjimo į gyvenamųjų patalpų dalį ir vieną įėjimą į pastato negyvenamųjų patalpų dalį. Teismas nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis nusprendė atskiro įėjimo į negyvenamąją pastato dalį nelaikyti atskira laiptine, jeigu tokiu įėjimu ar laiptais naudojasi tik vienas savininkas.

              Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:

1. nurodo, kad pastato butų ir kitų patalpų plotų suma ieškinio laikotarpiu keitėsi, atsižvelgiant į ieškovui pateiktus duomenis apie butų ir kitų patalpų plotų sumą. Pagal DNSB „2A“ bendrijos 2005 m. sausio 17 d. pateiktus duomenis Pastato butų ir kitų patalpų, be patalpų, priklausančių apeliantui, plotų suma siekia 1789,11 m².  Įvertinus atsakovui priklausančius 454,73 m², bendrą plotą minėtu laikotarpiu sudaro 2243,84 m².  Iki kol šie Bendrijos duomenys nėra patikslinti, jie laikomi teisingais ir išsamiais, o kilus prieštaravimams, Bendrija prisiima atsakomybę dėl jų tikslumo. 2007-2009 m. konkrečių butų plotai kito, ieškovui buvo pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Be to, visi šie dokumentai, pagrindžiantys konkrečių butų plotų patikslinimą, pirmosios instancijos teismui ir apeliantui pateikti nagrinėjant bylą.

2. Apeliantas nepagrįstai tapatina naudingą patalpų plotą su pagrindiniu jo patalpų plotu. Paskirstyti šilumą tik pagrindiniam patalpų plotui yra visiškai netikslinga, nes į pagrindinį patalpų plotą neįeina koridoriai, prieangiai, sanitariniai mazgai ir pan. Tuo tarpu patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingas plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas.

3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad gyvenamajame name yra tik dvi bendro naudojimo laiptinės. UAB „Statybų ekspertas“ nuosavybės teise priklausantys laiptai nėra bendro naudojimo patalpos ir neturi būti įskaičiuoti, parenkant koeficientą, reikalingą apskaičiuoti šilumos kiekį bendro naudojimo patalpoms.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra Lietuvos Respublikos CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų  absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji 454,73 m2 patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 25-27). Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad patalpoje yra įrengtas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Atsakovas yra Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., 43 butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos narys (b.l. 95). UAB „Litekso“ filialas „Druskininkų šiluma“ su daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini)., butų ir kitų patalpų bendrasavininkais, atstovaujamais DNSB „2A“ pirmininko, sudarytos Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarties Nr.4004178 pagrindu atlieka minėto daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą (b.l. 19-22). Atsakovas už ieškovo teiktas paslaugas skolingas už  laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d. Laikino patalpų atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos 2009 m. birželio 1 d. aktas patvirtina, kad atsakovui buvo leista laikinai iki 2009/2010 šildymo sezono pradžios atsijungti nuo centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų (b.l. 18). Pasibaigus akte nustatytam terminui, šilumos tiekimas nebuvo atnaujintas. Bendrijos pirmininkės 2011 m. spalio 19 d. raštas patvirtina, kad ieškovas visas sąskaitas už teikiamas paslaugas teikia tiesiogiai kiekvienam buto ar kitų patalpų savininkui, bendrija jokių mokesčių ieškovui nemoka (b.l. 111).

Apeliantas neginčija, jog turi sumokėti už jam nuosavybės teise priklausančioms patalpoms 2009 m. balandžio mėnesį teiktą šilumą bei už bendrą patalpų šildymą, tačiau mano, kad ieškovas neteisingai apskaičiavo atsakovo patalpų šildymo kainą už 2009 m. balandžio mėnesį bei atsakovui tenkančią dalį išlaidų už gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo patalpų šildymą. Atsakovas mano, kad teismas nenustatė viso namo naudingo ploto ir atsakovui priklausančių patalpų naudingo ploto, kas turi įtakos teisingam mokesčio paskaičiavimui. Be to, nesutiko su ieškovo taikytu 0,18 koeficiento dydžiu, apskaičiuojant šilumos kiekio dalį, suvartotą daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų šildymui, nes namas turi daugiau kaip 2 laiptines.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir išvadomis, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas ieškinį tenkinti visiškai, todėl visų jų nekartoja. Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad jie nesudaro faktinio bei teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio nuostatas, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nėra pasirinkę šilumos paskirstymo metodo, todėl vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d., daugiabučiame name suvartotas šilumos kiekis, paskirstomas pagal namo šildymo ir karšto vandens sistemas bei įrengtus apskaitos prietaisus atitinkantį Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, patvirtintą 2005-05-05 Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nutarimu Nr. 03-19, kartu su Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, patvirtintu 2005-07-22 Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nutarimu Nr. 03-41. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė šiuos teisės aktus, apskaičiuojant mokestį už patalpų šildymą bei sistemų priežiūra po atjungimo. Apeliantas su šiuo skaičiavimo taikymo metodu visiškai sutiko, tačiau mano, kad ieškovas neteisingai apskaičiavo atsakovui priskirtinas išlaidas. 

Apeliantas tvirtina, kad 292,26 kv. m. plotas yra naudingas patalpų plotas, kuris turėjo būti taikomas minėtuose teisės aktuose nurodytais metodais apskaičiuojat mokestį už patalpų šildymą bei sistemų priežiūra. Šiuo atveju pažymėtina, kad atsakovui priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini)., nors yra daugiabutyje gyvenamajame name, tačiau jų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra administracinė (b.l. 25).  Gyvenamuose namuose yra nustatomas bendras ir naudingas plotas. Tuo tarpu komerciniai veiklai skirtos patalpų plotas gali būti pagrindinis, pagalbinis bendras ir gyvenamųjų patalpų (jei jų yra) (Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarkos, patvirtintos 1999 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 310 19-20 punktai). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 705 Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.7 punktą būsto naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendras grindų plotas. Tuo tarpu negyvenamųjų patalpų pagrindinis plotas- pastatų pagrindinei paskirčiai gamybai, komercijai, mokymui ir pan. naudojamas patalpų plotas. Taigi, naudingas ir pagrindinis patalpų plotas nėra tapatūs dalykai, nes į pagrindinį negyvenamųjų patalpų plotą neįeina pagalbiniai patalpų plotai (t.y. koridoriai, prieangiai, sanitariniai mazgai ir pan.) (Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarkos, patvirtintos 1999 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 310 19-20 punktai). Tokiu atveju, pagrindinis administracinių patalpų plotas yra tik ta ploto dalis, kurioje vyksta komercinė ir/ar visuomeninė veikla, t.y. stovi darbo stalai, staklės ar kitos darbui reikalingos priemonės. Tuo tarpu prieangiai, koridoriai, sanitariniai mazgai šiam plotui jau nepriskiriami, kai tuo tarpu gyvenamuose būstuose šie plotai į naudingą būsto plotą yra įskaičiuojami. Esant šioms aplinkybėms, teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad priskirti šilumą tik pagrindiniam atsakovo patalpų plotui būtų neteisinga. Juolab, kad pastatui ir patalpoms tiekiamos šiluminės energijos dalis patenka į visą atsakovui priklausančių patalpų bendrą plotą (ir į koridorius, prieangius ir pan.). Negyvenamųjų patalpų naudingas plotas nėra nustatinėjamas ir viešame registre neregistruojamas. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo argumentai, kad jam priklauso 292,26 kv.m. naudingo administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ploto, nepagrįsti. Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad atsakovui priklauso 454,73 kv.m. negyvenamųjų patalpų plotas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovui tenka išlaidos namu išlaikyti proporcingos visam atsakovui nuosavybės teise priklausančiam patalpų plotui, t.y. 454,73 kv.m. (CK 4.82 str. 3 d.).

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės, kad namo plotas, priskiriamas naudingam plotui, yra kintantis dydis. Tačiau apeliantas teigia, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių viso namo naudingąjį plotą mokesčių apskaičiavimo momentu, t.y. nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d., o pirmos instancijos teismas rėmėsi ieškovo nurodomu plotu- 2240,51 kv.m. Atsakovas mano, kad bendras namo plotas sudaro 2228,31 kv.m., ir tvirtina, kad pateikė teismui šiuos duomenis patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo pateiktus įrodymus ir pagrįstai vadovavosi ieškovo patiektais registrų duomenimis ir kitais dokumentais, patvirtinančiais bendro namo naudingo ploto kitimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas, apskaičiuodamas namo naudingojo ploto dydį, remiasi 1999 m. birželio 22 d. namų valdos technine apskaitos kortele, kuri neatitinka nekilnojamojo turto registro duomenų (b.l. 144). Pirmos instancijos teismas savo sprendime pažymėjo, kad nekilnojamojo turto registre keičiant duomenis apie atskirus butus ar patalpas nėra pakeičiami viso namo duomenys (b.l. 118-132). Pagal UAB „Litekso“ filialo „Druskininkų šiluma“ ir DNSB „2A“ susitarimą, šildymo  ir karšto vandens įrenginių tiekėjas remiasi bendrijos pateiktais duomenimis apie pastato butų ir kitų patalpų plotą. Pagal 2005 m. sausio 17 d. pateiktus duomenis pastato butų ir kitų patalpų, įskaičius apeliantui priklausančias 454,73 kv. m. ploto patalpas, plotas sudaro 2243,84 kv. m. (b.l. 113-114). Apelianto argumentai, kad teismui nepateikti dokumentai, patvirtinantys pastato plotų kitimą, nepagrįsti. Teismas vadovavosi 2011 m. spalio 19 d. Nekilnojamojo turto registro išrašu, kuriame įrašyti 1997 m. balandžio 23 d. kadastro duomenys (b.l. 118), teismui pateiktų atskirų butų, kurių naudingasis plotas buvo pakeistas po 2005 metų, nekilnojamojo turto registro išrašais (b.l. 119-126, 141-142), nekilnojamojo turto registro patalpų sąrašu (b.l. 128-132).  Kadangi registre keičiant duomenis apie atskirus butus ar patalpas nėra pakeičiami viso namo duomenys (b.l. 118-132), teismas pagrįstai, vertindamas ieškovo nurodomo pastato naudingąjį ploto pagrįstumą, rėmėsi ieškovo pateiktu paskaičiavimu pagal viešus nekilnojamojo turto registro duomenis pagal kiekvieno buto ar patalpų naudingąjį plotą, atsižvelgdamas į naudingojo ploto kitimus.

Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apeliacinio skundo motyvus, kad namas turi ne 2, o daugiau laiptinių. Atsakovas laiptinei priskiria ir atskirą įėjimą į negyvenamųjų patalpų dalį, kuri nėra bendro naudojimo. Šiuo atveju pažymėtina, kad laiptinių skaičius reikšmingas, paskaičiuojant šilumos pasiskirstymą bendro naudojimo patalpose. Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarkos, patvirtintos 1999 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakyme Nr. 310 yra apibrėžtos bendro naudojimo patalpos, kurios suprantamos, kaip pastato patalpos, skirtos naudotis visiems ar keliems pastato savininkams arba naudotojams. Tuo tarpu apelianto laiptais naudojasi tik jis pats, kadangi jam jie nuosavybės teise ir priklauso (b.l. 146-153). Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atskiro įėjimo į atsakovo negyvenamąsias patalpas nepriskyrė bendro naudojimo laiptinei.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

n u t a r ė:

              Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                                             Andžej Maciejevski