Administracinė byla Nr. eA-927-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01739-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Edrija“) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kretingos vandenys“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas APVA, Agentūra) 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT02 dalį (toliau – ir Sprendimas Nr. IT02), kuria rangos sutartyje Nr. 8-98 „Vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtra Salantuose, II etapas“ (toliau – Sutartis Nr. 8-98) išpildomiesiems brėžiniams numatytos 18 246,05 Eur išlaidos buvo pripažintos netinkamomis finansuoti; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (toliau – ir Ministerija) grąžinti pareiškėjui 15 475,55 Eur sumą, kurią jis (pareiškėjas) 2018 m. rugsėjo 17 d. sumokėjo vykdydamas Agentūros 2018 m. liepos 17 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas Nr. IT01) dalį, kuri Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4323-484/2018 buvo panaikinta.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad jis ir APVA 2016 m. birželio 29 d. pasirašė Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Kretingos rajone (Jokūbave, Grūšlaukėje ir Salantuose)“ (toliau – ir Projektas) finansavimo ir administravimo sutartį (toliau – ir Sutartis), kurios pabaiga – 2017 m. rugsėjo 19 d. Projekto finansavimo ir įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. Dl-237 patvirtintas 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.3.2-APVA-V-013 priemonės „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašas (toliau – ir Aprašas). Projekto metu buvo vykdomos šios rangos sutartys: Nr. 8-41 „Vandens tiekimo infrastruktūros rekonstrukcija Kretingos rajone (Peldžių g., Grūšlaukės k.)“ (toliau – ir Sutartis Nr. 8-41), Nr. 8-71 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Kretingos rajone (Jokūbave ir Grūšlaukėje)“ (toliau – ir Sutartis Nr. 8-71), Nr. 8-105 „Vandens gerinimo įrenginių statyba Jokūbavo k., Kretingos r.“ (toliau – ir Sutartis Nr. 8-105), Nr. 8-98 „Vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtra Salantuose, II etapas“, Nr. 8-67 „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Salantuose, II etapas (papildomų darbų pirkimas)“ (toliau – ir Sutartis Nr. 8-67; toliau visos kartu – ir Sutartys). Agentūra, kaip už tinkamų finansuoti išlaidų nustatymą atsakinga institucija, atsižvelgdama į tai, kad Sutartyse buvo numatyta bendra suma, skirta išpildomiesiems brėžiniams, kadastriniams matavimams, geodezinėms nuotraukoms, pastatų inventorizacinėms byloms, kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti detalų išlaidų, skirtų išpildomiesiems brėžiniams, kadastriniams matavimams, geodezinėms nuotraukoms, pastatų inventorizacinėms byloms, išskaidymą. Šį išskaidymą pareiškėjas Agentūrai pateikė 2017 m. rugsėjo 13 d. raštu. Agentūra 2018 m. birželio 26 d. raštu Bendrovei pranešė apie dėl Sutarčių atliekamą įtariamo pažeidimo tyrimą, pridėjo 2018 m. birželio 18 d. sprendimo dėl pažeidimo projektą, kuriame buvo nurodyta, jog kadastrinių matavimų, teisinės registracijos bei inventorizavimo bylų parengimo išlaidos pripažįstamos netinkamomis finansuoti; tinkamomis finansuoti pripažįstamos išpildomųjų brėžinių bei geodezinių nuotraukų finansavimo išlaidos; pagal Sutartį Nr. 8-98 netinkamomis finansuoti pripažįstamos išpildomųjų brėžinių parengimo išlaidos (18 246,05 Eur); grąžintinų lėšų suma – 16 290,05 Eur. Pareiškėjas 2018 m. liepos 9 d. raštu nurodė, jog nesutinka su Agentūros išvada, kad pagal Sutartį Nr. 8-98 netinkamomis finansuoti pripažįstamos išpildomųjų brėžinių parengimo išlaidos – 18 246,05 Eur. APVA 2018 m. liepos 25 d. raštu informavo pareiškėją apie atliktą pažeidimo tyrimą ir priimtą sprendimą dėl pažeidimo, prie kurio pridėjo Sprendimą Nr. IT01. Nustatyta grąžintinų lėšų suma – 16 290,05 Eur, kurią Bendrovė grąžino.

3.       Pareiškėjas nurodė, kad jis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Sprendimo Nr. IT01 dalies panaikinimo, teismas 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4323-484/2018 skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Sprendimo Nr. 1T01 dalį, kuria Sutartyje Nr. 8-98 išpildomiesiems brėžiniams numatytos 18 246,05 Eur išlaidos buvo pripažintos netinkamomis finansuoti, ir įpareigojo Agentūrą iš naujo atlikti išlaidų pagal šią sutartį atitikimo tinkamumo finansuoti reikalavimams vertinimą. Atsakovas 2019 m. vasario 28 d. raštu pranešė pareiškėjui apie atliekamą įtariamo pažeidimo tyrimą dėl Sutarčių, pridėjo sprendimo dėl pažeidimo projektą. Pareiškėjas 2019 m. kovo 9 d. rašte nurodė, kad nesutinka su Agentūros daroma išvada, jog pagal Sutartį Nr. 8-98 netinkamomis finansuoti pripažįstamos išpildomųjų brėžinių parengimo išlaidos – 18 246,05 Eur. APVA 2019 m. balandžio 9 d. raštu informavo pareiškėją apie atliktą pažeidimo tyrimą ir priimtą sprendimą dėl pažeidimo, Sprendimą Nr. IT02, kuriuo Sutartyje Nr. 8-98 išpildomiesiems brėžiniams numatytos išlaidos pripažintos netinkamos finansuoti, nustatyta grąžintinų lėšų suma – 16 290,05 Eur, kartu nurodydamas, kad pastarosios sumos susigrąžinimas nebus vykdomas, kadangi šią sumą pareiškėjas grąžino vykdydamas Sprendimą Nr. IT01.

4.       Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas Nr. IT02 priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintą pareigą priimti aiškų ir motyvuotą sprendimą. Išmokėtų lėšų susigrąžinimo sankcija paskirta Agentūrai konstatavus Aprašo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 27 d.) 34 punkto 3.4 papunkčio ir Aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 28 d.) 33 punkto 3.3 papunkčio nuostatų pažeidimą. Pareiškėjo manymu, Bendrovė aptariamų Aprašo nuostatų nepažeidė. Tokia pati išvada buvo padaryta Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime, todėl laikytina, kad Sprendimas Nr. IT02 neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos.

5.       Dėl Sutarties Nr. 8-98 ir 2013 m. vasario 19 d. paskelbto pirkimo „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Salantuose, II etapas“ Nr. 133088 (toliau – ir Pirkimas) dokumentų pažeidimo pareiškėjas nurodė, kad Sprendimo Nr. IT02 lentelės 3.3 eilutėje „Pažeistos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos“ nurodomi Sutarties Nr. 8-98 dalis „Užsakovo reikalavimai“ 1.9 punktas bei Pirkimo dokumentų III skyriaus „Užsakovo reikalavimai“ 1.9 punktas „Nurodymai ir reikalavimai projekto ir statybos dokumentų parengimui“, tačiau ginčijamame Sprendime Nr. IT02 nemotyvuojama, kaip paminėtų nuostatų pažeidimas lėmė teisės aktų pažeidimą, o tai neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.

6.       Pareiškėjo teigimu, Sprendimas Nr. IT02 pagrįstas iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir Sprendimas Nr. IT01, kuris buvo panaikintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sprendime Nr. IT02 išsamiau pasisakyta dėl Sutarties Nr. 8-98 dalių hierarchijos. Pasak pareiškėjo, ta pati išvada padaryta, įvertinus Pirkimo dokumentuose numatytą dokumentų svarbos eiliškumą, pagal kurį Sutarties dalis „Užsakovo reikalavimai“ yra aukštesnės galios dokumentas nei „Žiniaraščiai“. Išvada, kad išpildomųjų brėžinių išlaidos yra netinkamos finansuoti, Sprendime Nr. IT02 padaryta atsižvelgiant į Sutarties Nr. 8-98 ir Pirkimo dokumentų nuostatų aiškinimą šių dokumentų dalių hierarchijos aspektu.

7.       Bendrovė nurodė, jog nors Sprendime Nr. IT02 pateikiamas Pirkimo dokumentų vertinimas, tačiau tikrieji Projekto vykdytojo tikslai nebuvo nustatyti. Neįvertinta, ar pareiškėjas galėjo patirti / patyrė išpildomųjų brėžinių išlaidas. Bendrovės manymu, tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą Nr. IT02, 2018 m. gruodžio 11 d. teismo sprendimo neįvykdė. Agentūra išlaidas išpildomiesiems brėžiniams pagal Sutartį Nr. 8-98 pripažino netinkamomis dėl to, kad užsakovo reikalavimuose (1.9 p.) buvo numatyta, jog „Rangovas <...> turi savo sąskaita parengti <...> išpildomuosius brėžinius“, o pagal Sutartį Nr. 8-98 užsakovo reikalavimai turi pirmumą prieš kainų žiniaraščius. Šią atsakovo išvadą, Bendrovės nuomone, paneigė tai, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193 str. 2 d.).

8.       Pareiškėjo teigimu, pirmumą prieš užsakovo reikalavimus turi konkrečiosios ir bendrosios sutarties sąlygos (Sutarties Nr. 8-98 Bendrosios sąlygos yra Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos (toliau – ir FIDIC) parengtos rangovo projektuojamų statybos ir inžinerinių darbų elektros ir mechanikos įrenginių projektavimo ir statybos bei įrangos sutarties sąlygos (toliau – ir FIDIC Geltonoji knyga). Tai patvirtina Sutarties Nr. 8-98 2 punktas. Pagal Pirkimo dokumentų nuostatas, konkrečiosios ir bendrosios Sutarties sąlygos taip pat turi pirmumą prieš užsakovo reikalavimus.

9.       Pareiškėjas paaiškino, kad pagal konkrečiųjų sutarties sąlygų IV skyriaus „Darbų kainų žiniaraščiai“ 1.2 punktą žiniaraštyje nurodytų kainų rangovas neturi teisės reikalauti padidinti, o užsakovas sumažinti. Iš atitinkamų bendrųjų ir konkrečiųjų sutarties sąlygų punktų darytina išvada, jog visų pagal Sutartį Nr. 8-98 numatytų atlikti darbų, įskaitant išpildomųjų brėžinių parengimą, kainos įtraukiamos į priimtą sutarties kainą, išskyrus konkrečiai šiose sąlygose numatytas išimtis. Priimta sutarties suma yra numatyta Sutartyje, kuri pagal Sutarties 2 punkto a papunktį turi pirmenybę prieš visus kitus Sutartį sudarančius dokumentus, įskaitant ir prieš f papunktyje numatytus užsakovo reikalavimus, kuriais Sprendime Nr. IT02 rėmėsi atsakovas. Pagal Pirkimo dokumentus, pareiškėjas turėjo pareigą sumokėti rangovui visą priimtą sutarties sumą, į kurią pagal konkrečiųjų sutarties sąlygų 14.1 punktą įskaičiuota, be kita ko, ir išpildomųjų brėžinių parengimo išlaidos.

10.       Pareiškėjas nurodė, kad Sprendime Nr. IT02 įvertinus Sutarčių Nr. 8-41, Nr. 8-71, Nr. 8-105, Nr. 8-67 nuostatas dėl išpildomųjų brėžinių ir geodezinių nuotraukų, prieita prie išvados, kad iš šių nuostatų matyti, jog rangovas turėjo prievolę užsakovui pateikti išpildomuosius brėžinius ir kitą dokumentaciją, būtiną tinkamai vykdyti bei užbaigti statybas. APVA, atsižvelgdama į tai, kad minėtose sutartyse nenurodyta, jog už minėtos dokumentacijos parengimą privalo sumokėti pats rangovas, vertino, jog išpildomiesiems brėžiniams ir geodezinėms nuotraukoms numatytos išlaidos yra tinkamos finansuoti. Pagal Sutartį Nr. 8-98 turėjo būti prieita prie tapačios išvados, kadangi, vadovaujantis pirmumą prieš užsakovo reikalavimus turinčiomis konkrečiosiomis ir bendrosiomis sąlygomis, pagal pastarąją sutartį numatytų atlikti darbų, įskaitant išpildomųjų brėžinių parengimą, kainos turėjo būti (ir buvo) įtrauktos į priimtą sutarties kainą. Pareiškėjo nuomone, vien tai, kad pagal Sutarties Nr. 8-98 nuostatas bei Pirkimo dokumentus rangovas turi savo lėšomis užsakyti išpildomųjų brėžinių parengimą, o tik vėliau šias išlaidas kompensuoja užsakovas per priimtą sutarties vertę, nesudaro pagrindo išvadai, jog aptariamos lėšos yra netinkamos finansuoti.

11.       Bendrovė nesutiko su Sprendimo Nr. IT02 išvada, kad į kainų žiniaraščių išlaidų eilutę galbūt nebuvo įtrauktos išpildomųjų brėžinių parengimo išlaidos, kas neva ir neturėjo būti padaryta pagal Pirkimo dokumentų reikalavimus. Atsakovo akcentuojama aplinkybė, kad pagal kainų žiniaraščių išlaidų eilutę buvo apmokamos ir geodezinių nuotraukų ir inventorizacinių bylų parengimo išlaidos, jokiu būdu nereiškia, jog pagal šią eilutę nebuvo apmokamos išpildomųjų brėžinių parengimo išlaidos. Aptariama išvada, pasak pareiškėjo, prieštarauja įsiteisėjusiam teismo sprendimui.

12.       Bendrovė atkreipė dėmesį, kad Sprendime Nr. IT02 nurodoma Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, tačiau nemotyvuojama, kaip pasireiškė šių principų pažeidimas. Atsakovas, nenurodydamas motyvų, apribojo pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, kartu apribojo galimybę teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

13.       Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra išlaidas išpildomiesiems brėžiniams laikė tinkamomis finansuoti pagal Aprašą, kas reiškia, jog šios išlaidos nepatenka į Sprendime Nr. IT02 nurodytų pažeistų Aprašo nuostatų taikymo sritį. Sprendime Nr. IT02 nenurodyta, kaip Sutarties Nr. 8-98 dalies „Užsakovo reikalavimai“ 1.9 punkto bei Pirkimo dokumentų III skyrius „Užsakovo reikalavimai“ 1.9 punkto nuostatų pažeidimas lėmė Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimą. Sprendime Nr. IT02 buvo nustatyti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimai, tačiau visiškai nepagrindžiama, kaip pasireiškė šių principų pažeidimas. Pareiškėjo tvirtinimu, atsakovas selektyviai vertino tik Pirkimo dokumentų skyrius „Užsakovo reikalavimai“ ir „Kainų žiniaraščiai“, visiškai ignoravo pagal svarbą aukštesnę galią turinčias konkrečiąsias ir bendrąsias sutarties sąlygas, taip pat Sutartį Nr. 8-98, kurioje pagal Pirkimo dokumentus nurodyta priimta sutarties suma, į kurią pagal konkrečiųjų sutarties sąlygų 14.1 punktą įskaičiuotos ir išpildomųjų brėžinių parengimo išlaidos.

14.       Pareiškėjo įsitikinimu, naikintina Sprendimo Nr. IT02 dalis, kuria išpildomųjų brėžinių parengimo išlaidos, patirtos vykdant Sutartį Nr. 8-98 (18 246,05 Eur), pripažintos netinkamomis finansuoti, pareiškėjui turėtų būti grąžinta 15 475,55 Eur suma, kurią jis sumokėjo Ministerijai, vadovaudamasis Sprendimu Nr. IT01.

15.       Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

16.       Atsakovas nurodė, kad 2016 m. birželio 29 d. Agentūra ir Bendrovė sudarė Sutartį. Projekto metu vykdytų sutarčių žiniaraščiuose buvo numatytos išlaidos išpildomiesiems brėžiniams, kadastriniams matavimams, geodezinėms nuotraukoms, pastatų inventorizacinėms byloms parengti. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2017 m. liepos 21 d. pateikė pastebėjimą, jog numatytos išlaidos kadastriniams matavimams yra netinkamos finansuoti Europos Sąjungos (toliau – ir ES) lėšomis. Atsižvelgiant į pateiktus pastebėjimus, Agentūroje 2017 m. rugsėjo 22 d. buvo inicijuotas pažeidimo tyrimas dėl Projekto metu patirtų išlaidų išpildomiesiems brėžiniams ir kadastriniams matavimams. APVA 2018 m. liepos 17 d. buvo priimtas Sprendimas Nr. IT01, kuriame konstatuota, jog Sutartyje Nr. 8-98 numatytos ir Projekto lėšomis apmokėtos išlaidos išpildomiesiems brėžiniams yra netinkamos finansuoti ES lėšomis. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimo Nr. IT01 dalį. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Sprendimo Nr. IT01 dalį, kuria Sutartyje Nr. 8-98 išpildomiesiems brėžiniams numatytos 18 246,05 Eur išlaidos buvo pripažintos netinkamomis finansuoti, įpareigojo Agentūrą iš naujo atlikti išlaidų pagal Sutartį Nr. 8-98 atitikimo tinkamumo finansuoti reikalavimams vertinimą bei priimti VAĮ 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą. Agentūra, atlikusi tyrimą bei įvertinusi Pirkimo dokumentus, priėmė Sprendimą Nr. IT02, kuriame buvo konstatuota, jog Sutartyje Nr. 8-98 numatytos ir Projekto lėšomis apmokėtos išlaidos išpildomiesiems brėžiniams yra netinkamos finansuoti ES lėšomis.

17.       Atsakovas pažymėjo, kad buvo nustatytas neatitikimas tarp Sutarties Nr. 8-98 dalies „Užsakovo reikalavimai“, kurioje nurodyta, jog rangovas pats privalo apmokėti išpildomųjų brėžinių parengimo išlaidas, ir dalies „Darbų kainų žiniaraščiai“ nuostatų, pagal kurias išpildomųjų brėžinių parengimo išlaidos yra įtrauktos į bendrą sutarties kainą. Sutartyje Nr. 8-98 nurodyta jos sudedamųjų dalių hierarchija, pagal kurią „Užsakovo reikalavimai“ yra aukštesnės galios dokumentas, nei „Darbų kainų žiniaraščiai“, todėl, esant prieštaravimams tarp šių dalių, turi būti vadovaujamasi aukštesnės galios dokumento – „Užsakovo reikalavimai“ nuostatomis. Agentūra sutiko su pareiškėju, kad Sutarties Nr. 8-98 sudedamosios dalys „Konkrečiosios sąlygos“ ir „Bendrosios sąlygos“ yra aukštesnės galios dokumentas, nei „Užsakovo reikalavimai“, tačiau pažymėjo, kad nei konkrečiosiose, nei bendrosiose sąlygose neaptariamos dokumentų parengimo išlaidų apmokėjimo sąlygos. Jose nurodytos bendrosios nuostatos dėl rangovo rengiamų dokumentų sampratos ir apimties, tačiau Sutarties Nr. 8-98 dalyje „Užsakovo reikalavimai“ aptarta išlaidų apmokėjimo tvarka ir nurodyta, kad išpildomųjų brėžimų parengimo išlaidas apmoka pats rangovas.

18.       Agentūros teigimu, tarp Sutarties Nr. 8-98 ir kitų sutarčių, yra esminis skirtumas: Sutartyje Nr. 8-98 aiškiai nurodyta, kad pats rangovas apmoka išpildomųjų brėžinių parengimo išlaidas, o kitose sutartyse tokios nuostatos nėra. APVA nuomone, Sutartis Nr. 8-98 ir kitos sutartys negali būti vertinamos tapačiai. Agentūros manymu, taip pat svarbu įvertinti ir Pirkimo dokumentus ir nustatyti, kaip išlaidos išpildomiesiems brėžiniams buvo įvertintos minėto Pirkimo dokumentuose. Pirkimo dokumentuose taip pat buvo numatytas dokumentų svarbos eiliškumas, pagal kurį „Užsakovo reikalavimai“ yra aukštesnės galios dokumentas nei „Žiniaraščiai“. Tiekėjai, vadovaudamiesi Pirkimo dokumentų reikalavimais, privalėjo išanalizuoti šių dokumentų visetą ir įvertinti, kad atskirų Pirkimo dokumentų dalių nuostatos prieštarauja viena kitai, kadangi dalyje „Užsakovo reikalavimai“ nurodyta, kad rangovas pats privalo apmokėti išpildomųjų brėžinių parengimo išlaidas, o dalyje „Kainų žiniaraščiai“ numatyta, jog išpildomųjų brėžinių parengimo išlaidos turi būti įtrauktos į bendrą pasiūlymo kainą.

19.       Agentūra nurodė, jog tiekėjai, prieš pateikdami pasiūlymą, privalėjo išnagrinėti ir įvertinti visas konkurso sąlygas bei visus Pirkimą sudarančius dokumentus. Jie, išanalizavę visus Pirkimo dokumentus, turėjo suprasti, kad juose yra neatitikimas, ir jei dėl to kilus neaiškumams, galėjo kreiptis į perkančiąją organizaciją pateikti paaiškinimą, tačiau nė vienas tiekėjas nepasiteiravo dėl Pirkimo dokumentų neatitikimo, todėl laikytina, kad visiems tiekėjams, pateikusiems pasiūlymus, įskaitant ir Pirkimo laimėtojui, buvo aišku, kad išpildomųjų brėžinių parengimo išlaidas jis privalės apmokėti savo lėšomis, nepaisant to, kad Pirkimo dokumentų dalyje „Kainų žiniaraščiai“ yra nurodyta ir išpildomųjų brėžinių kaina.

20.       Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

21.       Ministerija nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Sprendimas Nr. IT02 yra nemotyvuotas ir neaiškus. Ministerijos vertinimu, tai, kad pareiškėjas faktines pažeidimo tyrimo aplinkybes vertina priešingai nei Agentūra, nesuteikia pagrindo spręsti dėl Sprendimo Nr. IT02 motyvų ir aiškumo. Agentūra, atsižvelgusi į teismo sprendimą, 2018 m. liepos 17 d. atnaujino pažeidimo tyrimą ir įvertino Pirkimo dokumentus bei nustatė kaip išlaidos išpildomiesiems brėžiniams buvo įvertintos minėto Pirkimo dokumentuose. Ministerijos nuomone, Agentūra priėmė motyvuotą ir pagrįstą Sprendimą Nr. IT02, pripažinusi netinkamomis finansuoti išpildomųjų brėžinių prijungimo parengimo išlaidas, bei tinkamai ir aiškiai, vadovaudamasi VAĮ 8 straipsnio reikalavimais, išdėstė jo priėmimo motyvus.

22.       Ministerija nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Agentūra Sprendime Nr. IT02, pakartotinai nurodžiusi, jog buvo pažeistos Aprašo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 27 d.) 34 punkto 3.4 papunkčio ir šio Aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 28 d.) 33 punkto 3.3 papunkčio nuostatos, nepaisė įsiteisėjusio teismo sprendimo. Tiek pagal Aprašo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 27 d.), tiek pagal Aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 28 d.) nuostatas pastato (statinio) inventorizacija apima kadastrinius matavimus ir teisinę registraciją, todėl šios išlaidos laikytinos netinkamomis finansuoti. Nors išlaidos, numatytos pagal Sutartį Nr. 8-98 išpildomiems brėžiniams, atitinka Aprašo reikalavimus ir galėtų būti pripažintos tinkamomis finansuoti ES lėšomis, tačiau vadovaujantis minėtos sutarties nuostatomis šias išlaidas įsipareigojo apmokėti rangovas, todėl jos negali būti finansuojamos ES lėšomis.

23.       Ministerija sutiko su APVA Sprendime Nr. IT02 pateikta išvada, kad Pirkimo dokumentuose buvo numatytas dokumentų svarbos eiliškumas, pagal kurį užsakovo reikalavimai yra aukštesnės galios dokumentas nei žiniaraščiai. Tiekėjai, vadovaudamiesi Pirkimo dokumentų reikalavimais, privalėjo išanalizuoti Pirkimo dokumentų visumą ir įvertinti, kad atskirų dokumentų dalių nuostatos prieštarauja viena kitai.

24.       Ministerijos vertinimu, APVA, priimdama Sprendimą Nr. IT02, atsižvelgė į teismo sprendimą, įvertino jame nurodytus vertintinus dokumentus ir priėmė motyvuotą ir pagrįstą, VAĮ 8 straipsnį atitinkantį Sprendimą Nr. IT02.

25.       Ministerijos teigimu, Agentūra pagrįstai nustatė, jog išlaidos išpildomiesiems brėžiniams pagal Sutartį Nr. 8-98 negali būti finansuojamos ES lėšomis, nes šias išlaidas įsipareigojo apmokėti rangovas. APVA pagrįstai įvertino Sutarties Nr. 8-98 nuostatas, kuriose nurodyta, kad jos konkrečiųjų sąlygų 5.6 punkte „Darbų įvykdymo dokumentai“ numatyta, jog rangovas turi pateikti išpildomuosius brėžinius ir dokumentaciją užsakovui.

26.       Ministerija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nustatyta neatitiktis tarp Sutarties
Nr. 8-98 dalies „Užsakovo reikalavimai“, kurioje nurodyta, jog rangovas pats privalo apmokėti išpildomųjų brėžinių parengimo išlaidas, ir Sutarties Nr. 8-98 dalies „Darbų kainų žiniaraščiai“ nuostatų, pagal kurias išpildomųjų brėžinių parengimo išlaidos yra įtrauktos į bendrą sutarties kainą. Ministerijos manymu, Sutarties Nr. 8-98 nurodyta šios sutarties dokumentų hierarchija, pagal kurią „Užsakovo reikalavimai“ yra aukštesnės galios dokumentas, nei „Darbų kainų žiniaraščiai“, todėl esant prieštaravimams tarp šių Sutarties Nr. 8-98 dalių turi būti vadovaujamasi aukštesnės galios dokumento – „Užsakovo reikalavimai“ nuostatomis. Nei konkrečiosiose, nei bendrosiose sąlygose neaptariamos dokumentų parengimo išlaidų apmokėjimo sąlygos, jose nurodytos bendros nuostatos dėl rangovo rengiamų dokumentų sampratos ir apimties. O Sutarties Nr. 8-98 dalyje „Užsakovo reikalavimai“ aptarta išlaidų apmokėjimo tvarka ir nurodyta, kad išpildomųjų brėžiniu parengimo išlaidas apmoka pats rangovas. Ministerijos teigimu, Sutarties Nr. 8-98 ir kitų Sutarčių sąlygos negali būti vertinamos kaip tapačios.

27.       Ministerija teigė, kad Sprendimas Nr. IT02 pagrįstas ir motyvuotas ir nėra pagrindo jo naikinti. Sutarties Nr. 8-98 b dalyje pateikta viešojo pirkimo dalyvių klausimų gausa rodo, kad pirkimo organizatoriaus rengti viešųjų pirkimų dokumentai buvo neaiškūs ir netikslūs, todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjas pažeidė VPĮ 24 straipsnio nuostatas, o taip pat ir VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus pamatinius bendruosius viešųjų pirkimų principus. APVA nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu pagrįstai nurodė, kad perkančiosios organizacijos (UAB „Kretingos vandenys“) parengtų Pirkimo dokumentų, atskirų jo dalių nuostatos prieštarauja viena kitai, o tai pažeidžia VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Nes būtent perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose nustatydama techninius reikalavimus pirkimo objektui, viešojo pirkimo sutarties vykdymo sąlygas ir kitas konkurso sąlygas, turi užtikrinti tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

28.       Ministerijos vertinimu, jai nepagrįstai keliamas reikalavimas grąžinti 15 475,55 Eur sumą, nes Bendrovė nepateikė argumentų, nurodančių Ministerijos atsisakymą grąžinti lėšas, jeigu būtų panaikintas Sprendimas Nr. IT02. Nors Bendrovė lėšas pervedė vykdydama APVA Sprendimą Nr. IT01, panaikintą įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tačiau teismui įpareigojus Agentūrą iš naujo atlikti pažeidimo tyrimą pagal teismo sprendime nurodytas aplinkybes, APVA dėl to paties pažeidimo priėmus teisėtą ir pagrįstą Sprendimą Nr. IT02, Bendrovė neįgijo teisės reikalauti susigrąžinti lėšas, sumokėtas dėl pažeidimo, kol nenuginčytas Sprendimas Nr. IT02.

II.

29.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Kretingos vandenys“ skundą atmetė.

30.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas, vykdydamas Projektą, vykdė viešuosius pirkimus ir su konkurso laimėtojais pasirašė rangos sutartis, įskaitant ir Sutartį Nr. 8-98. Agentūra, atlikusi pažeidimo tyrimą dėl Sutarčių, Sprendimu Nr. IT01 Sutartyje Nr. 8-98 išpildomiesiems brėžiniams numatytas išlaidas pripažino netinkamos finansuoti. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Sprendimo Nr. IT01 dalį, kuria Sutartyje Nr. 8-98 išpildomiesiems brėžiniams numatytos 18 246,05 Eur išlaidos buvo pripažintos netinkamomis finansuoti, bei įpareigojo iš naujo atlikti išlaidų pagal Sutartį Nr. 8-98 atitikimo tinkamumo finansuoti reikalavimams vertinimą ir priimti VAĮ 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą. APVA, atsižvelgdama į teismo sprendimą, vadovaudamasi Taisyklių 323 punktu, 2018 m. liepos 17 d. pažeidimo tyrimą atnaujino. APVA Sprendime Nr. IT02 nurodė, kad Sutartyse numatytos išlaidos išpildomiesiems brėžiniams atitinka Aprašo reikalavimus ir galėtų būti pripažintos tinkamomis finansuoti ES lėšomis, tačiau šių išlaidų apmokėjimas neatitinka Sutartyje Nr. 8-98 nurodytų sąlygų, t. y. konkrečiųjų sąlygų 5.6 punkto „darbų įvykdymo dokumentai“ bei f dalies „Užsakovo reikalavimai“ 1.9 ir 1.11 punktų. APVA vertinimu, šios išlaidos išpildomiesiems brėžiniams pagal Sutartį Nr. 8-98 negali būti finansuojamos ES lėšomis, nes jas įsipareigojo apmokėti rangovas.

31.       Vertindamas, ar APVA išvada, jog išpildomiesiems brėžiniams nustatytos išlaidos turi būti apmokamos rengėjo, yra pagrįsta, teismas pažymėjo, kad Pirkimo dokumentuose buvo įtvirtintas dokumentų svarbos eiliškumas, pagal kurį Sutarties Nr. 8-98 dalis „Užsakovo reikalavimai“ yra aukštesnės galios dokumentas nei „Žiniaraščiai“, todėl akivaizdu, kad Pirkimo dokumentų dalių nuostatos prieštarauja viena kitai, nes užsakovo reikalavimuose nurodyta, kad rangovas pats privalo apmokėti išpildomųjų brėžinių parengimo išlaidas, o žiniaraščiuose numatyta, kad išpildomųjų brėžinių parengimo išlaidos turi būti įtrauktos į bendrą pasiūlymo kainą.

32.       Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog nebuvo atliktas Pirkimo dokumentų vertinimas, ir nurodė, kad Sprendime Nr. IT02 atsakovas detaliai vertino Pirkimo dokumentus ir pateikė motyvuotas išvadas.

33.       Teismas pripažino pagrįsta APVA pozicija, kad Pirkimo dokumentuose buvo numatytas dokumentų svarbos eiliškumas, pagal kurį užsakovo reikalavimai yra aukštesnės galios dokumentas nei žiniaraščiai, o užsakovo reikalavimuose buvo nurodyta, kad rangovas pats privalo apmokėti išpildomųjų brėžinių parengimo išlaidas. Teismas pažymėjo, jog dokumentų nurodymas svarbos tvarka yra šalių susitarimas ir tai nėra atsitiktinis jų išvardijimas, o, kaip tik esant neatitikimui tarp jų, suteikia pirmenybę vienam dokumentui prieš kitą.

34.       Teismo vertinimu, patys tiekėjai, prieš pateikdami pasiūlymą, privalėjo išnagrinėti ir įvertinti konkurso sąlygas bei visus Pirkimą sudarančius dokumentus. Tiekėjai turėjo suprasti apie Pirkimo dokumentuose esančius neatitikimus ir aiškintis su perkančiąja organizacija. Tokiu atveju, nėra pagrindo abejoti, kad už papildomųjų brėžinių parengimo išlaidas rangovas privalėjo apmokėti savo lėšomis.

35.       Teismas sprendė, kad APVA tinkamai ištyrė ir įvertino Pirkimo dokumentus, todėl ir įsiteisėjusį teismo sprendimą ji įvykdė tinkamai. Nors pareiškėjo skundo argumentus, kad išpildomųjų brėžinių parengimo išlaidos buvo įtraukiamos į Sutarties Nr. 8-98 vertę (Pirkimo dokumentų IV skyrius „Darbų kainų žiniaraščiai“), teismas laikė pagrįstais, tačiau pažymėjo, jog esant nustatytam neatitikimui tarp sutarties dalies „Užsakovo reikalavimai“, kuris įvardytas 6 punktu, o „Kainų žiniaraščiai“ 7 punktu, pagal sutarties sudedamųjų dalių hierarchiją, „Užsakovo reikalavimai“ yra pripažįstami aukštesnės galios dokumentu, o pareiškėjas šių argumentų nepaneigė.

36.       Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad nei konkrečiosiose, nei bendrosiose Sutarties Nr. 8-98 sąlygose nebuvo aptariamos dokumentų parengimo išlaidų apmokėjimo sąlygos, jose nurodytos bendros nuostatos dėl rangovo rengiamų dokumentų sampratos ir apimties. Ginčui reikšminga ta dalis, kuri detalizuoja išlaidų apmokėjimo tvarką, šiuo atveju – „Užsakovo reikalavimai“. Atsižvelgęs į tai, kad nėra byloje duomenų jog, teisme būtų ginčijamos tam tikros ginčo sutarties nuostatos, teismas, vadovaudamasis CK 6.189 straipsnio 1 dalies bei 6.200 straipsnio nuostatomis, pažymėjo, kad Sutarties Nr. 8-98 2 punkte šalys susitarė, kad privalo būti laikoma, jog išvardyti dokumentai sudaro minėtą sutartį ir yra suprantami bei aiškinami kaip sutarties sudedamosios dalys (svarbos tvarka) ir turi būti vadovaujamasi pirmesnio dokumento, t. y. užsakovo reikalavimų nuostatomis. Kitoks šių sutartinių nuostatų aiškinimas ginčo atveju negalimas. Teismo vertinimu, išlaidos, kurias turėjo apmokėti užsakovas, negalėjo būti pripažįstamos tinkamomis finansuoti Projekto lėšomis.

37.       Nagrinėdamas skundo argumentus dėl VPĮ 3 straipsnio 1 dalies pažeidimo teismas nurodė, kad perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose nustatydama techninius reikalavimus pirkimo objektui, viešojo pirkimo sutarties vykdymo sąlygas ir kitas konkurso sąlygas, turi užtikrinti tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Įvertinęs Sprendime Nr. IT02 pateiktus vertinimus ir padarytas išvadas dėl Pirkimo dokumentų dalių prieštaravimo, teismas darė išvadą, kad pirkimo organizatoriaus rengti viešųjų pirkimų dokumentai nebuvo aiškūs ir tikslūs, todėl sutiko su atsakovo pozicija, jog projekto vykdytojas pažeidė VPĮ 24 straipsnio nuostatas bei esminius VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Dėl to pareiškėjui, kaip perkančiajai organizacijai, teko pareiga Pirkimo dokumentuose nustatyti techninius reikalavimus viešojo pirkimo sutarties vykdymo ir kitas konkurso sąlygas, kurios užtikrintų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

38.       Teismas sprendė, kad Sprendimo Nr. IT02 dalis, kurioje Sutartyje Nr. 8-98 numatytos Projekto lėšomis apmokėtos išlaidos išpildomiesiems brėžiniams yra pripažintos netinkamos finansuoti ES lėšomis, yra pagrįsta. Pareiškėjas argumentų dėl grąžintinos sumos dydžio neteikė ir 2018 m. rugsėjo 17 d. sumokėjo šią sumą. Teismo vertinimu, atliktas pažeidimo tyrimas yra motyvuotas ir pagrįstas aktualiomis teisės aktų nuostatomis, tinkamai įvykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, atlikus Pirkimo dokumentų išsamų vertinimą bei detalų sutartinių įsipareigojimų įvertinimu, atitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus. Nepanaikinus Sprendimo Nr. IT02 dalies, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti grąžinti sumokėtus pinigus.

III.

39.       Pareiškėjas UAB „Kretingos vandenys“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

40.       Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai aiškino Sutarties Nr. 8-98 nuostatas sutarties dalių hierarchijos aspektu bei padarė nepagrįstą išvadą, jog išlaidos, kurias turėjo apmokėti užsakovas, negali būti pripažįstamomis tinkamomis finansuoti Projekto išlaidomis. Teismas sutiko su APVA pozicija, kad Pirkimo dokumentuose buvo numatytas dokumentų svarbos eiliškumas, pagal kurį užsakovo reikalavimai laikyti aukštesnės galios dokumentu nei žiniaraščiai. Būtent Sutarties Nr. 8-98 dalyje „Užsakovo reikalavimai“ nurodyta, kad rangovas pats privalo apmokėti išpildomųjų brėžinių parengimo išlaidas. Nepaisydamas to, teismas pagrįstais pripažino pareiškėjo skundo argumentus, kad išpildomųjų brėžinių parengimo išlaidos buvo įtrauktos į Sutarties Nr. 8-98 vertę, bei sprendė, kad esant nustatytam neatitikimui tarp Sutarties Nr. 8-98 dalies „Užsakovo reikalavimai“, kuris įvykdytas 6 punktu, o „Kainų žiniaraščiai“ 7 pagal sutarties sudedamųjų dalių hierarchiją, „Užsakovo reikalavimai“ yra pripažįstami aukštesnės galios dokumentu. Dėl to teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad išlaidos, kurias turėjo mokėti užsakovas, negalėjo būti pripažįstamomis tinkamomis finansuoti Projekto lėšomis.

41.       Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai aiškino Sutarties Nr. 8-98 nuostatas, t. y. suabsoliutino Sutarties II skyriaus „Užsakovo reikalavimai“ 1.9 punkto nuostatą, nustačiusią, kad rangovas turi savo sąskaita parengti ir pateikti užsakovui išpildomuosius brėžinius, taip pažeisdamas sutarčių aiškinimo taisykles. Pirmumą prieš sutarties dalies „Užsakovo reikalavimai“ turi konkrečiosios ir bendrosios sutarties sąlygos. Tai patvirtina ir Sutarties Nr. 8-98 2 punktas. Iš bendrųjų ir konkrečiųjų sutarties sąlygų matyti, kad visų pagal Sutartį Nr. 8-98 numatytų atlikti darbų, įskaitant išpildomųjų brėžinių parengimą, kainos įtraukiamos į priimtą sutarties kainą, išskyrus konkrečiai šiose sąlygose numatytas išimtis. Priimta sutarties suma yra numatyta Sutartyje, kuri pagal Sutarties 2 punkto a papunktį turi pirmenybę prieš visus kitus šią sutartį sudarančius dokumentus, įskaitant ir prieš f papunktyje numatytus užsakovo reikalavimus, kuriais, atmesdamas pareiškėjo skundą, rėmėsi teismas. Todėl, vertinant pirkimo dokumentus, kurie tapo sudėtine sutarties dalimi, jų hierarchijos požiūriu, pareiškėjas turėjo pareigą sumokėti rangovui visą Sutarties sumą, į kurią pagal konkrečiųjų sąlygų 14.1 punktą buvo įskaičiuotos ir išpildomųjų brėžinių parengimo išlaidos. Pareiškėjo pareigą sumokėti rangovui visą sutarties sumą patvirtino ir Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21, (toliau – ir Metodika) 8, 9, 10, 11 ir 12 punktų nuostatos.

42.       Pareiškėjas nurodo, kad pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą esminė aplinkybė sprendžiant dėl išlaidų tinkamumo finansuoti Projekto lėšomis, buvo ta, kad pareiškėjas galėjo patirti išlaidas išpildomiesiems brėžiniams. Pareiškėjas turėjo pareigą sumokėti rangovui visą priimtą Sutarties sumą, į kurią buvo įskaičiuotos ir išpildomųjų brėžinių parengimo išlaidos. Atsižvelgus į tai, ir vadovaujantis teismo logika, turėjo būti sprendžiama, kad išlaidos išpildomiesiems brėžiniams turėjo būti pripažintos tinkamomis finansuoti Projekto lėšomis. Pareiškėjo teigimu, teismas, nesivadovaudamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnį.

43.       Pareiškėjo vertinimu, teismas darė nepagrįstą išvadą, jog išlaidos, kurias turėjo apmokėti užsakovas, negalėjo būti pripažįstamos tinkamomis finansuoti Projekto išlaidomis. Priešingai nei teigia teismas, pareiškėjo patirtos išlaidos atitinka visus teismo sprendime cituojamus teisės aktų reikalavimus tam, kad jos būtų pripažintos tinkamomis. Be to, pats teismas sprendime konstatavo, kad ginčo dėl to, kad išlaidos išpildomiems brėžiniams atitinka Aprašo reikalavimus ir galėtų būti pripažintos tinkamomis finansuoti ES lėšomis, nėra.

44.       Pareiškėjo manymu, teismas neatsižvelgė į tai, kad Sprendimas Nr. IT02 priimtas pažeidžiant iš VAĮ 8 straipsnio kylančius pareigos aiškiai ir tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą principus.

45.       Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

46.       Atsakovas pažymi, jog jis, įvertinęs Sutarties Nr. 8-98 konkrečiųjų sąlygų 5.6 punkto, f dalies „Užsakovo reikalavimai“ 1.9 ir 1.11 punktų nuostatas, nustatė, kad išlaidos išpildomiesiems brėžiniams pagal Sutartį Nr. 8-98 negali būti finansuojamos ES lėšomis, nes šias išlaidas įsipareigojo apmokėti rangovas. Sutarties Nr. 8-98 sudedamosios dalys „Konkrečiosios sąlygos“ ir „Bendrosios sąlygos“ yra aukštesnės galios dokumentas, nei „Užsakovo reikalavimai“, tačiau nei konkrečiosiose, nei bendrosiose sąlygose neaptariamos dokumentų parengimo išlaidų apmokėjimo sąlygos. Jose nurodytos bendros nuostatos dėl rangovo rengiamų dokumentų sampratos ir apimties. Būtent Sutarties Nr. 8-98 dalyje „Užsakovo reikalavimai“ aptarta išlaidų apmokėjimo tvarka ir nurodyta, kad išpildomųjų brėžinių parengimo išlaidas apmoka pats rangovas. O kadangi užsakovo reikalavimai turi aukštesnę teisinę galią nei žiniaraščiai, išpildomųjų brėžinių parengimo išlaidas privalėjo apmokėti pats rangovas.

47.       Atsakovo įsitikinimu, tiek Sprendimas Nr. IT02, tiek skundžiamas teismo sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, paremti visapusiškai ir objektyviai įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų normomis, todėl jų naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

48.       Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

49.       Ministerijos teigimu, teismas tinkamai aiškino Sutarties Nr. 8-98 nuostatas ir teisėtai bei pagrįstai konstatavo, kad Sprendimo Nr. IT02 dalis, kurioje Sutartyje Nr. 8-98 numatytos Projekto lėšomis apmokėtos išlaidos išpildomiesiems brėžiniams yra pripažintos netinkamos finansuoti ES lėšomis, yra pagrįsta. Teismo išvadą patvirtina tiek Pirkimo dokumentų, tiek Sutarties Nr. 8-98 nuostatos, kurios išsamiai įvertintos Sprendime Nr. IT02.

50.       Ministerija nurodo, kad nors išlaidos išpildomiesiems brėžiniams atitinka Aprašo reikalavimus ir galėtų būti pripažintos tinkamomis finansuoti ES lėšomis, tačiau šių išlaidų apmokėjimas Sutarties Nr. 8-98 atveju negalimas, nes neatitinka Sutarties Nr. 8-98 sąlygų, pagal kurias išlaidas išpildomiesiems brėžiniams įsipareigojo apmokėti rangovas.

51.       Ministerija sutinka su pareiškėjo nurodytu faktu, kad išpildomųjų brėžinių parengimo išlaidos buvo įtraukiamos į Sutarties Nr. 8-98 vertę, pagal šios sutarties sudėtine dalimi esančius žiniaraščius, kuriuose numatyta, kad į Sutarties Nr. 8-98 kainą, be kita ko, įskaičiuojami išpildomieji brėžiniai ir kadastriniai matavimai. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo teismas, nagrinėjamu atveju nustačius neatitikimą tarp Sutarties Nr. 8-98 dalių nuostatų, turi būti vadovaujamasi Sutarties Nr. 8-98 nurodyta šią sutartį sudarančių dokumentų hierarchija, pagal kurią „Užsakovo reikalavimai“ yra aukštesnės galios dokumentas, nei „Žiniaraščiai“. Pirkimo dokumentų ir Sutarties Nr. 8-98 nuostatos neabejotinai patvirtina dokumentų svarbos eiliškumą, todėl teismas teisingai pažymėjo, kad dokumentų nurodymas svarbos tvarka yra šalių susitarimas ir tai nėra atsitiktinis jų išvardijimas, o, kaip tik esant neatitikimui tarp jų, suteikia pirmenybę vienam dokumentui prieš kitą, todėl išlaidos išpildomiesiems brėžiniams parengti, pagrįstai pripažintos kaip netinkamos finansuoti ES lėšomis.

52.       Ministerija taip pat nurodo, kad teismas teisingai pažymėjo, jog šiuo atveju patys tiekėjai, prieš pateikdami pasiūlymą, privalėjo rūpestingai išnagrinėti ir įvertinti konkurso sąlygas bei visus Pirkimą sudarančius dokumentus. Jie turėjo suprasti apie Pirkimo dokumentuose esančius neatitikimus ir galėjo kreiptis į perkančiąją organizaciją pateikti paaiškinimus. Atsižvelgiant į tai, kad nei vienas tiekėjas neuždavė klausimo dėl Pirkimo dokumentų neatitikimo, darytina išvada, kad visiems tiekėjams, pateikusiems pasiūlymus, įskaitant ir pirkimo laimėtoją, buvo aišku, kad išpildomųjų brėžinių parengimo išlaidas jis privalės apmokėti savo lėšomis, nepaisant to, kad Pirkimo dokumentų dalyje „Žiniaraščiai“ yra nurodyta ir išpildomųjų brėžinių kaina. Teismas teisingai pažymėjo, kad ginčui reikšminga būtent ta Sutarties Nr. 8-98 dalis, kuri detalizuoja išlaidų apmokėjimo tvarką, šiuo atveju – dalis „Užsakovo reikalavimai“, kurioje aptarta išlaidų apmokėjimo tvarka ir nurodyta, kad išpildomųjų brėžinių parengimo išlaidas apmoka pats rangovas.

53.       Ministerija teigia, kad pareiškėjo parengtų Pirkimo dokumentų atskirų dalių nuostatos akivaizdžiai prieštarauja viena kitai, APVA Sprendime Nr. IT02 teisingai konstatavo, kad tokiu būdu pareiškėjas pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pamatinius viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Be to, Sutarties Nr. 8-98 b dalyje pateikta Pirkimo dalyvių klausimų gausa taip pat suponuoja išvadą, kad pareiškėjo parengti Pirkimo dokumentai buvo neaiškūs ir netikslūs.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

54.       Bylos esminis dalykas – atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. IT02 dalies, kuria rangos sutartyje Nr. 8-98 „Vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtra Salantuose, II etapas“ išpildomiesiems brėžiniams numatytos 18 246,05 Eur išlaidos pripažintos netinkamomis finansuoti, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas byloje taip pat yra pareiškęs ir išvestinį reikalavimą įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją grąžinti jam 15 475,55 Eur sumą, kuri 2018 m. rugsėjo 17 d. sumokėta vykdant Agentūros 2018 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. IT01 dalį, kuri įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje
Nr. eI-4323-484/2018 panaikinta.

55.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu buvo panaikinta Agentūros Sprendimo Nr. IT01 dalis, kuria Sutartyje Nr. 8-98 išpildomiesiems brėžiniams numatytos 18 246,05 Eur išlaidos buvo pripažintos netinkamomis finansuoti, ir Agentūra įpareigota iš naujo atlikti išlaidų pagal Sutartį Nr. 8-98 atitikimo tinkamumo finansuoti reikalavimams vertinimą ir priimti VAĮ 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendime nurodyta, kad atsakovo išvada, jog išlaidos netinkamos finansuoti, priimta atsižvelgiant vien tik į Sutarties Nr. 8-98 nuostatų aiškinimą sutarties dalių hierarchijos aspektu, tačiau nesiaiškinus, ar pareiškėjas iš tikrųjų galėjo patirti šias išlaidas, t. y. neįvertinus Pirkimo dokumentų. Sprendime taip pat nurodyta, kad Agentūra turėjo įvertinti darbų, numatytų Sutartyje Nr. 8-98, Pirkimo dokumentus, kuriuose atsispindėtų rangos darbų pirkimo sąlygos, ir tik įvertinus konkurso sąlygas, būtų galima spręsti apie tikruosius pareiškėjo tikslus; konstatuota, kad Sprendimas Nr. IT01, kuriame nėra aiškiai nurodytas išmokėtų lėšų susigrąžinimo teisinis pagrindas, negali būti pripažintas atitinkančiu VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

56.       Agentūra, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, iš naujo atliko pažeidimo tyrimą ir priėmė Sprendimą Nr. IT02, kuriuo nustatyta, kad Sutartyje Nr. 8-98 numatytos išlaidos išpildomiesiems brėžiniams negali būti pripažintos tinkamomis finansuoti ES lėšomis, nes šios išlaidos neatitinka Sutarties Nr. 8-98 f dalies „Užsakovo reikalavimai“ 1.9 punkto, pagal kurį išlaidas išpildomiesiems brėžiniams įsipareigojo apmokėti rangovas. Atsakovas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo parengtų Pirkimo dokumentų atskirų dalių nuostatos akivaizdžiai prieštarauja viena kitai (dalyje „Užsakovo reikalavimai“ nurodyta, jog rangovas pats privalo apmokėti išpildomųjų brėžinių parengimo išlaidas, o dalyje „Kainų žiniaraščiai“ numatyta, kad išpildomųjų brėžinių parengimo išlaidos turi būti įtrauktos į bendrą pasiūlymo kainą), konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pamatinius viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Pirmosios instancijos teismas Sprendimą Nr. IT02 pripažino pagrįstu ir teisėtu.

57.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama tiek su Sprendimu Nr. IT02, tiek ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu, Agentūros ir Ministerijos atsikirtimus į apeliacinį skundą, pirmiausia pažymi, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje nustatyta, jog pirkimo dokumentai – tai perkančiosios organizacijos raštu pateikiami tiekėjams dokumentai ir elektroninėmis priemonėmis pateikti duomenys, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai). Toks įstatymo reglamentavimas suponuoja būtinybę dėl pirkimo objekto apimties ir pirkimo sąlygų, be kitų – ir pirkimo sutarties sąlygų, turinio spręsti pagal pirkimo dokumentų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-248/2015; kt.).

58.       Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga pirkimo dokumentuose pateikti visą, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras; perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis; pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (Viešųjų pirkimų įstatymo 24 str.9 d.). Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, be kita ko, reiškiančio šių (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Pirkimo sąlygų turinys turi būti aiškus tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013; kt.).

59.       Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009; kt.)

60.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nepakanka nustatyti aplinkybės, kad perkančioji organizacija nesilaikė viešojo pirkimo vedimo tvarkos, įtvirtintos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatose ar pirkimo dokumentuose; grynai formalus nukrypimas nuo Viešųjų pirkimų įstatymo  ar pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios procedūros ar jų vykdymo eigos, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, iš esmės negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent būtų įrodyta priešingai; kiekvienu (ypač smulkmeniškai reglamentuotos konkurso vykdymo eigos) atveju reikia tirti perkančiosios organizacijos veiksmų pobūdį bei padarinius; atsižvelgtina į perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų realiai sukeliamus padarinius tiekėjams; dėl to būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus ir ar vienam iš tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems (nepagrįsto konkurencinio pranašumo kriterijus) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010; kt.). 

61.       Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, jos esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021; kt.).

62.       CK 6.194 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta vadinamoji contra proferentem taisyklė, pagal kurią sutarties sąlygos aiškintinos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.  Esant situacijai, kai tam tikra sąlyga buvo parengta išimtinai vienos sutarties šalių (pavyzdžiui, sutartis sudaryta prisijungimo būdu pagal standartines sąlygas, viešojo konkurso būdu) ir ji yra dviprasmiška, contra proferentem taisyklė perkelia visą neigiamų padarinių riziką sąlygą pasiūliusios ir parengusios šalies nenaudai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020; kt.).  

63.       Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas proceso šalių argumentus dėl Sutarties Nr. 8-98 sąlygų ir aiškindamas šias sąlygas bei nustatydamas, kad už išpildomųjų brėžinių parengimą įsipareigojo apmokėti rangovas, sutiko su atsakovo pozicija, kad nei „Konkrečiose sutarties sąlygose“ (pavadinimas nurodomas toks, koks yra nurodytas Sutartyje Nr. 8-98), nei „Bendrosiose sutarties sąlygose“ neaptariamos dokumentų parengimo išlaidų apmokėjimo sąlygos, jose nurodytos bendros nuostatos dėl rangovo rengiamų dokumentų sampratos ir apimties, o ginčui reikšminga vertinant visumą būtent tik ta dalis, kuri detalizuoja išlaidų apmokėjimo tvarką, šiuo atveju – „Užsakovo reikalavimai“. Tiek Agentūra, tiek pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad Pirkimo dokumentų II skyriaus „Sutarties sąlygos“ I skirsnio „Rangos sutartis“ 2 punkte nurodyta, jog privalo būti laikoma, kad toliau išvardyti dokumentai sudaro šią sutartį ir yra suprantami ir aiškintini kaip jos sudedamosios dalys (nurodyta svarbos tvarka): f) punkte nurodyta „Užsakovo reikalavimai“; g) punkte „Žiniaraščiai (iš rangovo pasiūlymo „Kainų žiniaraščiai“)“, taip pat atsižvelgė į tai, kad Pirkimo dokumentų IV skyriaus 1.1 punkte „Žiniaraščių pildymas“ nurodyta, kad „žiniaraščiai turi būti skaitomi su visais kitais sutarties dokumentais, tame tarpe konkrečiomis ir bendrosiomis sutarties sąlygomis, Užsakovo reikalavimais ir brėžiniais, o Rangovas turi būti nuodugniai susipažinęs su išsamiais atliktinų darbų aprašymais ir darbų atlikimo būdais“.

64.       Agentūra Sutarties Nr. 8-98 f dalies „Užsakovo reikalavimai“ 1.9 punkto nuostatas, kad „Rangovas turi atlikti paklotų inžinerinių tinklų išpildomuosius brėžinius, kadastrinius matavimus ir kontrolinę geodezinę nuotrauką“ bei „Rangovas pagal savo pasiūlymą atliekamiems darbams ir konstrukcijoms turi savo sąskaita parengti ir pateikti užsakovui darbo brėžinius gaminiams, išpildomuosius brėžinius ir dokumentaciją su visais įneštais pakeitimais, išmatavimais ir kitais patikslinimais natūroje“ vertino kartu su 1.11 punkto nuostata, kad „Priduodant darbus rangovas privalo pateikti visų panaudotų medžiagų, konstrukcijų ir įrangos sertifikatų, techninių pasų ir kitos informacijos rinkinius, paslėptų darbų priėmimo aktus, lauko inžinerinių tinklų išpildomuosius brėžinius“ ir su „Konkrečios sutarties sąlygos“ 5.6 punkto „Darbų įvykdymo dokumentai“ nuostata, kad „Rangovas turi pateikti išpildomuosius brėžinius ir dokumentaciją užsakovui“.

65.       Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį matyti, kad darant išvadą, jog pagal Sutartį Nr. 8-98 pareiškėjas neprivalėjo apmokėti rangovui už išpildomųjų brėžinių parengimą, iš esmės apsiribota tik tuo, jog nustatyti šie Pirkimo dokumentų dalių nuostatų prieštaravimai: dalyje „Užsakovo reikalavimai“ nurodyta, jog rangovas pats privalo apmokėti išpildomųjų brėžinių parengimo išlaidas, o dalyje „Kainų žiniaraščiai“ numatyta, jog išpildomųjų brėžinių parengimo išlaidos turi būti įtrauktos į bendrą pasiūlymo kainą, ir kad „Užsakovo reikalavimai“ pagal svarbą yra aukštesnėje pozicijoje, nei „Kainų žiniaraščiai“. 

66.       Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog į Sutarties Nr. 8-98 vertę buvo įtrauktos išpildomųjų brėžinių parengimo išlaidos, tačiau ši aplinkybė nėra teisiškai įvertinta nagrinėjant visas Sutarties Nr. 8-98 sąlygas, šių sąlygų tarpusavio ryšį, Sutarties Nr. 8-98 esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes ir kt.

67.       Teisėjų kolegija, nesutikdama su Agentūros ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal sudarytos Sutarties Nr. 8-98 nuostatas pareiškėjas neturėjo apmokėti rangos darbus pagal šią sutartį atlikusiai įmonei už išpildomųjų brėžinių parengimą, kurie pagal sutartį buvo perduoti pareiškėjui, akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju privalėjo būti vertinamos visos rangos sutarties sąlygos, Pirkimo dokumentų nuostatos, iš jų ir nuostatos, susijusios su rangos sutarties kainos nustatymu, pasiūlymų raštų su pasiūlymų priedais parengimu ir pateikimu pareiškėjui, ir ypač aplinkybė, kad su pasiūlymais turėjo būti teikiami užpildyti „Kainų žiniaraščiai“. Be to, nagrinėjamu atveju teisiškai svarbi „Konkrečių sutarties sąlygų“ 14.1 punkto nuostata, kad „Sutartyje nurodyta Priimta sutarties suma yra be pridėtinės vertės mokesčio ir atskirai pridėtinės vertės mokestis. Priimta sutarties suma apima visus pagal sutartį reikalingus atlikti darbus. Kainų žiniaraščiuose turi būti nurodytos kainos bendromis sumomis. Jeigu sutartyje nurodyta fiksuota kaina (bendra suma), Rangovas turi įvertinti sutarties vykdymo išlaidas ir prisiimti riziką dėl šių išlaidų dydžio. Rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o Užsakovas – sumažinti.“ Akcentuotina, kad Sutarties Nr. 8-98 4 punkte nurodyta, jog „Užsakovas įsipareigoja sumokėti Sutarties kainą Rangovui, už tinkamai atliktus ir laiku užbaigtus, sutartyje numatytus Darbus“. Sutarties Nr. 8-98 6 punkte nurodyta konkreti Priimta sutarties suma.

68.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teisingai remiasi „Konkrečių sutarties sąlygų“ 14.1 punktu, kuriame kalbama apie Priimtą sutarties sumą, ir nurodo, jog Priimta sutarties suma yra numatyta rangos sutartyje, kuri pagal rangos sutarties 2 punkto a papunktį turi pirmenybę prieš kitus šią sutartį sudarančius dokumentus, įskaitant ir prieš f papunktyje numatytus „Užsakovo reikalavimus“. Sutiktina su pareiškėju, kad Sutartis Nr. 8-98 vertintina kaip fiksuotos kainos sutartis, todėl pareiškėjas, kaip užsakovas, privalėjo sumokėti rangovui visą Priimtą sutarties sumą, įskaitant ir sutartą sumą už išpildomųjų brėžinių parengimą. 

69.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 3 punkte buvo įtvirtinta, jog pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti, inter alia (be kita ko), nustatyta kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką (fiksuotos kainos, fiksuoto įkainio, įkainio bazės ir dalinio sutarties vykdymo išlaidų padengimo kainodaros taisyklės). Pagal kasacinio teismo praktiką tai – imperatyviosios nuostatos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020; kt.).

70.       Kasacinio teismo praktikoje aiškinant rangos ir statybos rangos kainodarą įtvirtinančias CK nuostatas iš esmės nurodomi du galimi kainos apibrėžties būdai. Vienas jų yra konkrečios (fiksuotos) kainos, antrasis – išlaidų atlyginimo būdas. Taikant pastarąjį būdą atlyginimas mokamas už faktiškai atliktus darbus, o jų vertė apskaičiuojama pagal sutartyje įtvirtintus kriterijus. Aiškindamas šį būdą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012). Šie du metodai pripažįstami ir FIDIC pavyzdinėse sutarčių formose. Kainos apskaičiavimo metodas pagal rangovo faktiškai atliktus darbus ir patirtas išlaidas (anglų kalba – remeasurement) – būdingas FIDIC Raudonajai knygai, konkrečios kainos (anglų kalba – lump-sum) – Geltonajai, Sidabrinei ir Auksinei knygoms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020).

71.       Nagrinėjamu atveju vertinant Pirkimo dokumentus, Sutarties Nr. 8-98 2 punkto nuostatas, darytina išvada, kad buvo nustatyta neaiški ir dviprasmiška Pirkimo sąlyga, susijusi su „Kainų žiniaraščių“ svarba, nes Pirkimo dalyviai (tiekėjai) turėjo teikti pasiūlymus kartu su užpildytais „Kainų žiniaraščiais“, tačiau pasiūlymai pagal svarbą yra nurodyti trečioje pozicijoje, o „Kainų žiniaraščiai“ pagal svarbą nurodyti septintoje pozicijoje. Tačiau atsakovas nėra nustatęs, kad dėl šių Pirkimo sąlygų neaiškumo ir dviprasmiškumo, tiekėjai negalėjo tinkamai pateikti pasiūlymų, varžytis vienodomis sąlygomis ir apskaičiuoti pasiūlymo kainos, o pareiškėjas nupirkti tai, ko reikia. 

72.       Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas (perkančioji organizacija) „Kainų žiniaraščiams“ suteikė teisinę reikšmę (neatskiriama Pirkimo ir Sutarties Nr. 8-98 dokumentų dalis), todėl šių dokumentų reikšmė sudarius rangos sutartį ir ją tinkamai įvykdžius negali pasikeisti tiekėjo nenaudai. 

73.        Įvertinus Sutarties Nr. 8-98 sąlygas, nustatančias pareiškėjo įsipareigojimus apmokėti šioje sutartyje nustatytą fiksuotą kainą rangovui už jo atliktus darbus (iš jų ir už parengtus išpildomuosius brėžinius, kurių parengimo išlaidų apmokėjimas buvo įtrauktas į pasiūlymą, užpildant „Kainų žiniaraščius“ ir kurie buvo parengti ir perduoti pareiškėjui), darytina išvada, kad pareiškėjas privalėjo pagal prisiimtus sutartinius įsipareigojimus apmokėti rangovui už parengtus išpildomuosius brėžinius. Šiuo aspektu akcentuotina, kad atsakovas nėra nustatęs ir nurodęs imperatyviųjų teisės aktų nuostatų, pagal kurias tokio pobūdžio išpildomieji brėžiniai privalo būti parengti tik rangovo sąskaita ir už jų parengimą užsakovas neturi apmokėti. 

74.       Apibendrinant nustatytas teisiškai reikšmingas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes ginčui išspręsti, atsižvelgiant į aptartą nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, į tai, kad pagal Aprašo nuostatas išlaidos išpildomiesiems brėžiniams apmokėti gali būti pripažintos tinkamomis finansuoti ES lėšomis, darytina išvada, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo panaikinama Sprendimo Nr. IT02 dalis, kuria Sutartyje Nr. 8-98 išpildomiesiems brėžiniams numatytos 18 246,05 Eur išlaidos pripažintos netinkamomis finansuoti, o Ministerija įpareigotina pareiškėjui grąžinti 15 475,55 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

75.       Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs prašymą priteisti 1 336,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (1 089 Eur už skundo parengimą, 225 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą pareiškėjui teismo posėdyje, 22,50 Eur už sumokėtą žyminį mokestį už skundą). Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 1 113,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (1 102,50 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 11,25 Eur už sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą).

76.       Kadangi pareiškėjo skundas ir apeliacinis skundas yra patenkinti, todėl pareiškėjas įgijo teisę į pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

77.       Pareiškėjui priteistinos iš atsakovo Agentūros patirtos ABTĮ nustatytos išlaidos žyminiam mokesčiui sumokėti, t. y. 33,75 Eur.

78.       Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytus maksimalius dydžius ir nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

79.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus maksimalius dydžius už advokato teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, į pareiškėjo atstovės (advokatės) suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, kitus Rekomendacijose nustatytus kriterijus, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjui priteisia jo nurodytas patirtas išlaidas advokatės pagalbai apmokėti (2 416,50 Eur).

80.       Apibendrinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjui iš atsakovo Agentūros priteistina 2 450,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

            Panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT02 dalį, kuria rangos sutartyje Nr. 8-98 „Vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtra Salantuose, II etapas“ išpildomiesiems brėžiniams numatytos 18 246,05 Eur išlaidos pripažintos netinkamomis finansuoti.

            Įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos vandenys“ 15 475,55 Eur (penkiolikos tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt penkių eurų ir 55 ct) sumą, kurią pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 17 d. sumokėjo vykdydamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2018 m. liepos 17 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 dalį.

            Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos vandenys“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2 450,25 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt eurų ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

            Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Ramūnas Gadliauskas

        Dalia Višinskienė