Civilinė byla Nr. 2A-239-516/2010

                                                         Procesinio sprendimo kategorija:  121.15; 121.18.; 121.21.

                                                                                                                (S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. kovo 23 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,

kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Algirdo Auruškevičiaus,

sekretoriaujant  M.Armalienei

dalyvaujant ieškovui G. V.

ieškovo atstovui advokatui A.Chudenkovui

 

 

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Andora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovui UAB „Andova“ dėl nuostolių atlyginimo.         

 

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

                                                                       n u s t a t ė:

 

Ieškovas G. V. 2009-03-25 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Andova“ 9000 Lt nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2007-10-19 ieškovas su atsakovu sudarė Statybos sutartį, kurioje atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pastatyti ieškovui gyvenamąją patalpą, esančią daugiabučio namo su administraciniu pastatu 4 korpuso VI aukšte, esančio (duomenys neskelbtini), o ieškovas G. V. įsipareigojo pastatytą patalpą priimti ir už ją atsiskaityti. Paaiškino, kad atsakovas pavėluotai įvykdė statybos sutarties sąlygas, nustatytu terminu nepastatė ir nepridavė ieškovui statybos sutartyje numatytos gyvenamosios patalpos, dėl to ieškovas buvo priverstas nuomotis kitą gyvenamąją patalpą. Atsakovas privalėjo savo įsipareigojimus įvykdyti iki 2008 m. II ketvirčio pabaigos, tačiau gyvenamoji patalpa ieškovui buvo perduota tik 2009-01-07. Ieškovo teigimu, atsakovas pažeidė statybos sutarties 5 str. 7 p., praleido terminą pusę metų, todėl ieškovas už kitos gyvenamosios patalpos nuomą buvo priverstas mokėti po 1500 Lt per mėnesį. Nors pagal sutartį ieškovas galėtų reikalauti delspinigių, tačiau jo patirti nuostoliai yra didesni, todėl prašo priteisti tik nuostolius.

 

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo UAB „ Andova“ ieškovui G. V. 7500 Lt nuostolių atlyginimą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bei priteisė iš atsakovo UAB „Andova“ ieškovui 889 Lt  bylinėjimosi išlaidų.

Teismas konstatavo, kad atsakovo pareigos perduoti ieškovui gyvenamąją patalpą terminu laikytina 2008-07-30, nes statybos rangos sutarties esminės sąlygos-termino, susiejimas su neapibrėžtais laiko atžvilgiu trečiųjų asmenų, šiuo atveju komisijos, veiksmais, laikytina netinkamu statybos sutarties aiškinimu. Butas ieškovui perduotas 2009-01-07. Nuo 2007-12-01 ieškovas sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį vienerių metų terminui, pagal kurią už 1500 Lt per mėnesį metams laiko išsinuomojo butą. Kadangi nuomos sutartis sudaryta vieneriems metams, ieškovo atstovo argumentą dėl jos registravimo neprivalomumo teismas priėmė. Atsakovo argumentą, kad nuomos sutartis buvo pratęsta ir truko ilgiau kaip metus, teismas atmetė, nes būtent atsakovo veiksmai uždelsiant įvykdyti savo prievolę nulėmė nuomos sutarties pratęsimą.

Be to, teismo teigimu, atsakovas nepateikė teismui force majeure aplinkybių buvimą patvirtinančių įrodymų, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad pastatas komisijai buvo priduotas statybos sutartyje numatytais terminais. Kadangi teismo nustatyta gyvenamosios patalpos perdavimo ieškovui data 2008-07-30, teismas konstatavo, kad ieškovas dėl atsakovo uždelsimo įvykdyti statybos sutarties sąlygas - nustatytu terminu perduoti gyvenamąją patalpą ieškovui iki 2009-01-07 patyrė 7500 Lt nuostolius, kuriuos atsakovas privalo atlyginti.

 

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Andova“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-08-05 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliantas taip pat prašo išreikalauti iš VMI duomenis apie nuomotojo I. R. deklaruotas pajamas, gautas iš turto nuomos.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1)    pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nuomos sutartyje šalių buvo numatytas vienerių metų nuomos terminas, tačiau nevertino, kad ieškovo ir nuomotojo nuomos sutartiniai santykiai faktiškai truko ilgiau nei vienerius metus. Be to, aplinkybę, kad nuomos sutartis buvo pratęsta, nurodė pats ieškovas. Apeliantas taip pat pabrėžia, kad aplinkybė, kad nuomos terminas buvo pratęstas dėl atsakovo veiksmų, negali būti pagrindas nesilaikyti imperatyvios CK normos ir neleidžiantis ieškovui panaudoti nuomos sutartį prieš atsakovą tuo atveju, kai ši, vadovaujantis CK 6.478 str. 2 d. nėra įregistruota viešame registre;

2)    teismas nepakankamai ištyrė ir netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, t.y. teismas priteisė atsakovui 7 500 Lt dydžio nuostolius, remdamasis vien ieškovo pateiktais kvitais, kuriuos išrašė nuomotojas už buto nuomą. Apelianto nuomone, ieškovo kvitai nepatvirtina tos aplinkybės, kad pagal šiuos kvitus buvo atliekami realūs mokėjimai nuomotojui. Teigia, kad pagal šiuos kvitus nuomos mokestis turėjo būti mokamas grynais pinigais, tačiau šie kvitai jokiu būdu nepatvirtina, kad grynieji pinigai iš tikrųjų buvo sumokėti nuomotojui. Apelianto teigimu, ieškovo realius mokėjimus nuomotojui galėtų patvirtinti metinė gyventojų pajamų deklaracija arba kiti Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti duomenys apie tai, ar nuomotojas deklaravo iš turto nuomos gautas pajamas. Be to, apeliantas pažymi, kad ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo patirtus nuostolius, nereikalavo priteisti iš atsakovo sumų, sumokėtų už komunalinius patarnavimus, nors pagal nuomos sutartį ieškovas įsipareigojo mokėti nuomotojui ne tik 1 500 Lt dydžio nuomos mokestį, bet ir atsiskaityti už komunalines paslaugas. Apelianto nuomone, ši aplinkybė, kaip ir tai, kad nuomos mokestis visą laiką buvo mokamas tik grynais pinigais, kelia abejonių dėl, ar tarp ieškovo ir nuomotojo iš tikrųjų susiklostė realūs, o ne fiktyvūs nuomos teisiniai santykiai.

 

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas G. V. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-08-05 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad 2007-12-01 ieškovas sudarė terminuotą – 1 metų – buto numos sutartį. Jos terminas nebuvo ilgesnis nei 1 metai, todėl pagal CK 6.478 str. 2 d. nuostatas norint panaudoti prieš trečiuosius asmenis ji neturėjo būti įregistruota. Pasibaigus terminui, ieškovas ir toliau naudojosi nuomojamu butu, kadangi dėl atsakovo kaltės negalėjo įsikelti į Statybos sutartimi statomą gyvenamąją patalpą. Pažymi, kad atsakovas daugiau nei 10 dienų toliau naudojosi butu, nuomininkas tam neprieštaravo, todėl terminuota vienerių metų sutartis tapo neterminuota sutartimi. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad CK 6.478 str. 2 d. nenustatytas reikalavimas viešame registre registruoti neterminuotą nuomos sutartį, todėl atsakovo argumentas, kas nuomos sutartis jo atžvilgiu negali būti panaudota, yra nepagrįstas.

Dėl įrodymų vertinimo ieškovas nurodo, kad remiantis CK 6.55 str. 1 d. pateikti kvitai yra pakankamas įrodymas, kad nuomininko prievolė mokėti nuompinigius buvo įvykdyta. Taigi teismas įrodymus ištyrė ir įvertino tinkamai. Be to, apeliantas nepagrindžia, kuo remdamasis jis mokesčius už komunalines paslaugas laikytų nuostoliais, kadangi tokias pat išlaidas, skirtas apmokėti komunalinių paslaugų pirkimus, ieškovas būtų patyręs ir naujajame bute, t.y. šių išlaidų nebūtų išvengta, jeigu atsakovas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

Teigia, kad apeliantas šioje byloje nori pateikti naujus įrodymus – duomenis apie nuomotojos I. R. deklaruotas pajamas, gautas iš turto nuomos. Tačiau ieškovo nuomone, šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme anksčiau, bet atsakovas jų nepateikė. Be to, šių įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme užvilkins bylos nagrinėjimą.

 

Apeliacinis skundas netenkintinas.

 

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

Apeliantas neginčija teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, kad jis pažeidė prievolės įvykdymo terminą, t.y. butą, kurį pagal statybos sutartį turėjo perduoti ieškovui 2008-07-30, perdavė tik 2009-01-07. Taigi, atsakovas yra prievolę pažeidusi šalis (Civilinio kodekso 6.63 str. 1 d. 2 p.) ir jis privalo atlyginti ieškovui nuostolius (Civilinio kodekso 6.256 str. 2 d.).

 

Dėl terminuotos nuomos sutarties įregistravimo ir galimybės neįregistruotą sutartį panaudoti prieš trečiuosius asmenis.

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2007-12-01 buvo sudaręs terminuotą buto nuomos sutartį su I. R. (b.l. 24). Nuomos sutartis buvo sudaryta vienerių metų terminui (sutarties 4 punktas), todėl tokia sutartis galėjo būti sudaryta netgi žodžiu (Civilinio kodekso 6.478 str. 1 d.). Šiuo atveju buvo sudaryta rašytinė sutartis, tačiau, kadangi joje nustatytas terminas buvo vieneri metai, joks teisės aktas pareigos tokią sutartį registruoti viešame registre nenumatė. Sutarties terminas suėjo 2008-12-01, tačiau remiantis į bylą pateiktais kvitais (b.l. 25-26), nuomos santykiai tęsėsi ir 2008-12-01, t.y. po sutarties termino pabaigos, taigi, darytina išvada, jog sutarties terminui pasibaigus, šalys ją ir toliau vykdė, todėl sutartis tapo neterminuota (Civilinio kodekso 6.481 str.). Vertinant, ar tokiu atveju šalims atsirado pareiga tokią sutartį įregistruoti viešajame registre, pažymėtina, kad tiesiogiai tokios pareigos įstatymas taip pat nenumato. Ir viešajame registre neįregistruota sutartis šalims galioja (Civilinio kodekso 1.75 str. 1 d.).

Vertinant, ar nekilnojamojo daikto nuomos sutartis, kuri buvo sudaryta terminuota ir jos terminas buvo nustatytas ne ilgesnis negu vieneri metai, tačiau kuri po termino pabaigos tapo neterminuota Civilinio kodekso 6.481 str. pagrindu, gali būti panaudota prieš atsakovą kaip įrodymas, pagrindžiantis ieškovo nuostolius, aktuali Civilinio kodekso 6.478 str. 2 d. normos prasmė. LR CK 6.478 str. 2 d. numato, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Ši norma yra skirta siekiant apsaugoti teisėtus trečiųjų asmenų interesus, susijusius su nekilnojamuoju daiktu, kad jiems būtų žinoma apie nekilnojamojo turto apsunkinimą tuo atveju, kai jie ketina įgyti tam tikras teises ar pareigas į jį, nes tai gali įtakoti jų teisių apimtį ir suvaržymus. Pavyzdžiui, įsigijus nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, kuris yra išnuomotas, ir įgijėjui apie tai nežinant, jis negalėtų įgyvendinti nuosavybės teisių visa apimtimi. Toks sandorių teisinės registracijos bei neįregistravimo teisinių pasekmių aiškinimas išplaukia ir iš Civilinio kodekso 1.75 str. 2-4 dalių nuostatų, pagal kurias tas pačias daiktines teises įgijusių kelių asmenų teisių apimtys priklauso nuo to, ar sandoris buvo įregistruotas (kai tokią registraciją numato įstatymas) ir nuo įregistravimo momento.

Tuo tarpu nekilnojamojo turto nuomos sutarties įregistravimas ar neįregistravimas viešame registre niekaip neįtakoja nuomotojo teisės gauti nuomos mokestį bei nuomininko pareigos šį mokestį mokėti. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į minėtos normos paskirtį ir tikslus, įstatymų leidėjo valią, LR CK 6.478 str. 2 d. norma dėl neregistruotos nuomos sutarties negalėjimo panaudoti prieš trečiuosius asmenis taikytina ne prieš visus, o tik prieš tuos trečiuosius asmenis, kurių teisės ir pareigos kyla arba gali kilti iš nuomos sutarties, tačiau netaikytina tuo atveju, kai nuomos sutartimi remiamasi kaip įrodymu pagrįsti patirtus nuostolius sumokėto nuomos mokesčio forma. Atsižvelgiant į minėtus motyvus, konstatuotina, kad ieškovas dėl atsakovo kaltės patirtus nuostolius gali grįsti nuomos sutartimi, kuri galiojo ilgiau negu vienerius metus, tačiau nebuvo įregistruota viešajame registre. 

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ir neterminuotos nekilnojamojo daikto nuomos sutarties atžvilgiu taikomos Civilinio kodekso 6.478 str. 2 d. nuostatos dėl jos negalėjimo panaudoti prieš trečiuosius asmenis, jeigu neterminuotos nuomos sutarties trukmė yra ilgesnė negu vieneri metai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2009 UAB „Vilniaus energija“ v Vilniaus miesto savivaldybė), tačiau ir tuo atveju negalėjimas neįregistruotą nekilnojamojo daikto nuomos sutartį panaudoti prieš trečiąjį asmenį (toje byloje- ieškovą, paslaugų tiekėją) buvo grindžiamas tuo, kad savininkas, neįregistravęs nuomos sutarties registre, negali tokios sutarties panaudoti prieš paslaugas butui pardavusią energijos įmonę. Dėl to negali būti pripažįstamas pagrįstu ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas, kad neterminuotos sutarties atveju Civilinio kodekso 6.478 str. 2 d. nuostatos apskritai netaikomos. Tiek terminuotos, tieki neterminuotos nuomos atveju, jeigu nuomos sutartis galioja ilgiau negu vienerius metus, šios teisės normos taikymas gali būti aktualus, tačiau, kaip minėta, jis aktualus tiek, kiek įregistravimas ar neįregistravimas susijęs su nuomojamu nekilnojamuoju daiktu, teisėmis bei pareigomis, kylančiomis iš nuomos santykių tretiesiems asmenims.

Tokiu būdu, nors gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir I. R. , jai tapus neterminuota ir trunkant ilgiau negu vienerius metus, nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registre, ieškovo teisei reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovo ši aplinkybė įtakos neturi, kadangi ieškovo reikalavimas kildinamas ne iš nuomos sutarties ar buto, kurį ieškovas nuomojosi, nuosavybės ar nuomos teisnių santykių, o iš teisinių santykių, susiklosčiusių tarp ieškovo bei atsakovo dėl kito buto pastatymo ir perdavimo ieškovui nuosavybėn. Tokioje situacijoje prieš atsakovą naudojamas ne nuomos sutarties faktas, o aplinkybė, kad atsakovas pažeidė prievolę ieškovui, pažeisdamas įvykdymo terminą ir dėl šio pažeidimo ieškovas patyrė nuostolius, kuriuos sudaro nuomos mokestis.

 

Dėl pateiktų įrodymų, kuriais ieškovas grindė nuostolių faktą, pakankamumo ir patikimumo.

Aplinkybę, kad patyrė nuostolius, ieškovas įrodinėjo prekių (paslaugų) pirkimo- pardavimo kvitais (b.l. 25-26). Apelianto argumentai, jog šie kvitai neįrodo pinigų sumokėjimo fakto, nepagrįsti. Civilinio kodekso 6.65 str. 1 d. nustatyta, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita. Tarp ieškovo ir I. R. sudarytoje nuomos sutartyje buvo susitarta dėl nuomos mokesčio mokėjimo kas mėnesį į priekį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 1 dienos (sutarties 2 punktas), taigi, sutartis nenumatė nei pareigos nuomos mokestį mokėti banko pavedimais, nei jokios kitokios mokėjimų įforminimo ar patvirtinimo tvarkos, todėl pakvitavimų (kvitų) išdavimas yra pakankamas įrodymas prievolės įvykdymui (nuomos mokesčio sumokėjimui) patvirtinti.

Nei įstatymas, nei nuomos sutartis neįpareigoja nuomininko kontroliuoti, ar nuomotojas gautas pajamas deklaravo mokesčių inspekcijoje, ar jis turi verslo liudijimą ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę nuomoti atitinkamas patalpas, ar moka mokesčius ir pan. Todėl ne dokumentai, pagrindžiantys atitinkamų sumų deklaravimą, o būtent prievolės įvykdymą pagrindžiantys dokumentai, yra įrodymai, patvirtinantys, kad nuomos mokestį ieškovas sumokėjo. Apelianto nurodomos deklaracijos bei kiti tokio pobūdžio dokumentai galėtų būti reikšmingi sprendžiant klausimą, ar nuomotojas nustatyta tvarka vertėsi nuomos veikla, ar deklaravo iš nuomos gautas pajamas, ar mokėjo mokesčius, tačiau šios aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalyku, o teismas, nagrinėjantis bylą dėl nuostolių atlyginimo, kai nuostoliai grindžiami sumokėtu nuomos mokesčiu, remdamasis įrodymų liečiamumo (sąsajumo) taisykle (Civilinio proceso kodekso 180 str.), neprivalo tikrinti tų aplinkybių, kurios yra viešojo administravimo teisnių santykių dalykas ir kurios peržengia bylos nagrinėjimo ribas.

Apelianto argumentas, jog nuomos mokesčio nemokėjimą esą pagrindžia faktas, kad pagal nuomos sutartį turėjo būti mokamas ne tik nuomos mokestis, bet ir mokesčiai už komunalines paslaugas, o jų priteisti ieškovas neprašo, taip pat negali būti vertinamas kaip pagrįstas. Visų pirma, remiantis dispozityvumo principu (Civilinio proceso kodekso 13 str.), būtent ieškovas sprendžia, kokios apimties reikalavimus jis reiškia, todėl tam tikrų reikalavimų nepateikimas negali būti vertinamas kaip kitų reikalavimų nepagrįstumą patvirtinanti aplinkybė. Antra, ieškovo atsiliepime pagrįstai nurodoma, kad komunalinius mokesčius jis būtų turėjęs mokėti ir bute, kurį atsakovas privalėjo pastatyti ir jam perduoti, todėl mokesčių mokėjimas nevertintinas kaip nuostoliai, tuo tarpu nuomos mokesčio mokėjimas, kaip perteklinės išlaidos, susijusios būtent su tuo, kad atsakovas laiku nepastatė ir ieškovui neperdavė sutartyje sulygto būsto, yra ieškovo nuostoliai ir teismas juos pagrįstai iš atsakovo priteisė.

 

Dėl naujų įrodymų išreikalavimo.

Teisėjų kolegija jau pasisakė, kodėl apelianto naujai prašomi išreikalauti įrodymai nėra susiję su nagrinėjama byla. Be to, tokio pobūdžio prašymas negalėtų būti tenkinamas ir Civilinio proceso kodekso 181 str. pagrindu, kadangi toks prašymas galėjo būti pareikštas pirmosios instancijos teisme bei, atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 314 str. nuostatą, ribojančią galimybes teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovui iš apelianto priteistinos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos (Civilinio proceso kodekso 93 str.). Ieškovas už advokato paslaugas sumokėjo 800 Lt, todėl šios atstovavimo išlaidos priteisiamos ieškovui iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 98 str.).

Be to, remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, patirta 8,40 Lt pašto išlaidų, kurios taip pat priteistinos iš apelianto valstybei (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

 

                                                     n u t a r ė :

 

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui G. V. iš atsakovo UAB „Andova“ 800 Lt (aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti iš apelianto UAB ,,Andova“ valstybei 8,40 Lt (aštuonis litus ir 40 centų) procesinių dokumentų įteikimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidų, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                  Rasa Gudžiūnienė

 

Kolegijos teisėjai                                                                                 Danutė Kutrienė

 

                                                                                                                Algirdas Auruškevičius