Administracinė byla Nr. A-1458-520/2025
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00035-2023-2
Procesinio sprendimo kategorija 22.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovams Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, atsakovas) 2022 m. gruodžio 16 d. raštą Nr. 50-S-10026(1.30E) „Dėl gauto prašymo“ (toliau – ir Raštas); 2) priteisti pareiškėjui iš atsakovo darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų skirtumą, susidariusį dėl neteisėto ir nepagrįsto pareiškėjo pareigų pažeminimo nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. spalio 5 d., ir delspinigius, apskaičiuotus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, – nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. spalio 5 d., 682,62 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 16,27 Eur ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines dienas, 1 305,82 Eur darbo užmokesčio ir išeitinės išmokos; 3) įpareigoti atsakovą perskaičiuoti išmokas, susijusias su laikinuoju nedarbingumu; 4) įpareigoti atsakovą apskaičiuoti pareigūno pensijos dydį vadovaujantis vyresniojo tyrėjo darbo užmokesčiu; 5) priteisti pareiškėjui iš atsakovo 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 6) priteisti pareiškėjui iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už išmokėtinas sumas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis dirbo Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyresniuoju tyrėju (toliau – ir vyresnysis tyrėjas). Panevėžio AVPK viršininko 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 50-TE-477 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. G.“ (toliau – ir Įsakymas) pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas. Pareiškėjas dėl Įsakymo panaikinimo kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, kuris 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu jo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. spalio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-288-415/2022 Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. teismo sprendimą pakeitė, t. y. Įsakymu pareiškėjui skirtą tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas – pakeitė į papeikimą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pakeitus Įsakymu paskirtos tarnybinės nuobaudos rūšį, jis su 2022 m. lapkričio 18 d. prašymu (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į atsakovą, prašydamas apskaičiuoti ir apmokėti visą darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl neteisėto pareigų pažeminimo. Panevėžio AVPK Raštu netenkino Prašymo, motyvuodamas tuo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi neįpareigojo Panevėžio AVPK atlikti kokius nors veiksmus, susijusius su darbo užmokesčio perskaičiavimu ir išmokėjimu, tokios pareigos nenumato ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas.
3. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Panevėžio AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas neįrodė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir žalos. Įsakymas yra įvykdytas – pareiškėjas grąžintas į eitas pareigas. Pareiškėjui buvo mokamas jo eitoms pareigoms nustatytas darbo užmokestis. Darbo užmokesčio pasikeitimas ne visuomet lemia išmokų už kasmetines atostogas ir laikinąjį nedarbingumą dydžius. Panevėžio AVPK nevykdo pareigūnų pensijų apskaičiavimo ir mokėjimo.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Panevėžio rūmai 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo R. G. skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino atsakovo Panevėžio AVPK 2022 m. gruodžio 16 d. raštą Nr. 50-S-10026(1.30E); priteisė pareiškėjui iš atsakovo 503,24 Eur darbo užmokesčio, 16,27 Eur ligos išmokos, 802,56 Eur išeitinės išmokos, 682,52 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, iš viso 2 004,59 Eur; 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už šią sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. sausio 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė; priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 020 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. birželio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1061-821/2024, išnagrinėjęs pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus dėl minėto teismo sprendimo, atsakovo apeliacinį skundą atmetė, pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė sprendimą – panaikino sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjo reikalavimai dėl delspinigių, apskaičiuotų nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. spalio 5 d. dėl pareiškėjui neišmokėto darbo užmokesčio skirtumo, priteisimo, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą apeliacinio skundo dalį atmetė.
7. Pareiškėjas byloje pateikė prašymą išaiškinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą. Pareiškėjas prašė išaiškinti, ar 5 proc. dydžio metinės palūkanos turi būti skaičiuojamos už visą priteistą žalos atlyginimą, t. y. už 4 024,59 Eur sumą, ar tik už neturtinės žalos atlyginimo sumą, t. y. už 1 000 Eur sumą.
8. Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jis apskaičiavo ir išmokėjo pareiškėjui delspinigius dėl neišmokėto darbo užmokesčio nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. spalio 5 d. (219,05 Eur). Atsakovas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai išmokos turėjo būti sumokėtos. Atsižvelgiant į tai, į bylą pateiktos pažymos stulpelyje „Pradelstas dienų skaičius“ yra nurodytas 180 dienų terminas, o pažymos stulpelyje „Laikotarpis, už kurį skaičiuojami delspinigiai“ laikotarpio pradžia – kita diena, po to, kai išmokos turėjo būti sumokėtos, o laikotarpio pabaiga – išmokos sumokėjimo data. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. A1-100 „Dėl delspinigių dydžio, kai, darbo santykiams nepasibaigus, dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, patvirtinimo“ buvo patvirtintas delspinigių dydis – 0,1 procento, šis dydis nurodytas minėtos pažymos stulpelyje „Koeficientas“, delspinigių suma, nurodyta pažymos stulpelyje „Delspinigių suma, Eur“, apskaičiuojama neišmokėto darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų sumą dauginant iš maksimalaus galimo pradelstų dienų skaičiaus ir gautą sumą padauginant iš patvirtinto delspinigių dydžio.
III.
9. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo R. G. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Panevėžio AVPK 40,10 Eur delspinigių dėl neišmokėto darbo užmokesčio nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. spalio 5 d.; kitą skundo dalį atmetė; atmetė pareiškėjo prašymą išaiškinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą; priteisė pareiškėjui iš atsakovo 40,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Teismas, atsižvelgęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartį, sprendė, kad pareiškėjo nagrinėjamo skundo dalis – reikalavimas dėl delspinigių, apskaičiuotų nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. spalio 5 d. dėl pareiškėjui neišmokėto darbo užmokesčio skirtumo, priteisimo.
11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašoma priteisti delspinigių suma yra 806,29 Eur, o atsakovas bylos nagrinėjimo metu prašė taikyti ieškinio senatį ir nurodė, jog pareiškėjui neišmokėto darbo užmokesčio nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. spalio 5 d. delspinigių suma yra 219,05 Eur (pritaikius ieškinio senatį), kuri 2024 m. liepos 11 d. jam (pareiškėjui) buvo sumokėta.
12. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 147 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aiškinančia, kad delspinigių sankcija darbdaviui laiko atžvilgiu gali būti taikoma tol, kol darbuotoją, kuriam nustatytu laiku nebuvo išmokėtos atitinkamos išmokos, ir darbdavį sieja darbo santykiai.
13. Teismas nustatė, kad atsakovas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartį, darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas pareiškėjui sumokėjo 2024 m. birželio 27 d., 2024 m. liepos 5 d. Taip pat atsakovas apskaičiavo ir 2024 m. liepos 11 d. išmokėjo pareiškėjui delspinigius dėl neišmokėto darbo užmokesčio nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. spalio 5 d., t. y. 219,05 Eur sumą, kuri buvo apskaičiuota neišmokėto darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų sumą dauginant iš maksimalaus galimo pradelstų dienų skaičiaus ir gautą sumą padauginant iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. A1-100 „Dėl delspinigių dydžio, kai, darbo santykiams nepasibaigus, dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, patvirtinimo“ patvirtinto delspinigių dydžio – 0,1 procento. Teismo vertinimu, neginčytina, kad atsakovas neatsiskaitė su pareiškėju dėl jo kaltės.
14. Teismas aptarė ginčui aktualias DK, CK nuostatas, reglamentuojančias ieškinio senatį ir jos taikymą.
15. Teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui išieškoti delspinigius prasidėjo 2021 m. gruodžio 31 d., 2021 m. vasario 10 d., 2021 m. kovo 10 d., 2024 m. balandžio 9 d., t. y. tuomet, kai suėjo darbo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminas sumokėti darbo užmokesčio skirtumą, ligos išmokos skirtumą ieškovui, kadangi prievolės įvykdymo terminas buvo aiškiai apibrėžtas šalių sudarytoje sutartyje, todėl ieškinio senaties terminas išvestiniam reikalavimui dėl delspinigių prasidėjo pasibaigus pagrindinės prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 str. 2 d.).
16. Teismas pažymėjo, jog delspinigių dydį socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesio duomenis su už praeitų metų gruodžio mėnesio duomenimis). Teismo vertinimu, pareiškėjo keliamo ginčo laikotarpiu turėtų būti taikomi atitinkamais laikotarpiais, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. spalio 5 d., galioję delspinigių dydžiai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. A1-40 „Dėl delspinigių dydžio, kai, darbo santykiams nepasibaigus, dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. A1-72 „Dėl delspinigių dydžio, kai, darbo santykiams nepasibaigus, dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, patvirtinimo“, skaičiuotinas 0,07 proc. delspinigių dydis.
17. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. birželio 5 d. nutartimi grąžino bylą nagrinėti iš naujo būtent dėl delspinigių, apskaičiuotų nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. spalio 5 d. dėl pareiškėjui neišmokėto darbo užmokesčio skirtumo, priteisimo. Delspinigiai nagrinėjamu atveju pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai išmokos pareiškėjui turėjo būti sumokėtos, todėl pradelstas dienų skaičius yra 180 dienų terminas, t. y.: 1) 2020 m. gruodžio mėnesį (darbo užmokesčio skirtumas) 51,65 Eur x 180 dienų x 0,07 proc. = 6,51 Eur; 2) 2021 m. sausio mėnesį (darbo užmokesčio skirtumas) 104,35 Eur x 180 dienų x 0,07 proc. = 13,15 Eur; 3) 2021 m. vasario mėnesį (darbo užmokesčio skirtumas) 78,09 Eur x 180 dienų x 0,07 proc. = 9,84 Eur; 4) 2021 m. kovo mėnesį (darbo užmokesčio skirtumas) 70,35 Eur x 180 dienų x 0,07 proc. = 8,86 Eur; 5) 2021 m. kovo mėnesį (ligos pašalpos skirtumas) 13,83 Eur x 180 dienų x 0,07 proc. = 1,74 Eur.
18. Teismas nurodė, kad pagal bylai aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą, darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, turi būti išmokami nustatyto dydžio delspinigiai, kurie apskaičiuojami taikant aktualios redakcijos teisės normas. Teismas, nagrinėjamos bylos kontekste aiškindamas DK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos pasibaigus darbo santykiams darbuotojui išmokėti „visas darbuotojo su darbo santykiais susijusias išmokas“ turinį, konstatavo, kad ši pareiga apima, inter alia (be kita ko), iki darbo sutarties nutraukimo (nagrinėjamu atveju – tarnybos santykių nutraukimo) neišmokėtus delspinigius už laiku neišmokėtą darbo užmokestį.
19. Teismas pareiškėjo reikalavimą dėl delspinigių dėl neišmokėto darbo užmokesčio nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. spalio 5 d. priteisimo ir išmokėjimo tenkino iš dalies, t. y. jam iš atsakovo priteisė 40,10 Eur delspinigių.
20. Teismas nustatė, kad tarp šalių tarnybos santykiai jau pasibaigę (2022 m. lapkričio 23 d.), todėl laikytina, kad pareiškėjas nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytas netesybas už laiku neišmokėtą kompensaciją už nepanaudotas atostogas, išeitinės kompensacijos skirtumą, nes šioje byloje nagrinėjamas tik pareiškėjo reikalavimas dėl delspinigių, apskaičiuotų nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. spalio 5 d. dėl jam neišmokėto darbo užmokesčio skirtumo, priteisimo (DK 147 str. 1 d.).
21. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad atsakovas, jam neteisėtai neišmokėjęs darbo užmokesčio skirtumo, nepagrįstai mažesnes darbo užmokesčio sumas pateikė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Panevėžio skyriui, dėl to susidarė 881,14 Eur ligos išmokų nepriemoka, nes ligos išmokų dydis yra tiesiogiai susijęs su darbo užmokesčio dydžiu, todėl atsakovui kyla pareiga jam sumokėti delspinigius, pažymėjo, kad už tas ligos išmokas, kurias pareiškėjui išmokėjo VSDFV Panevėžio skyrius, pareigos mokėti delspinigius atsakovas neturi. Pareigą mokėti delspinigius atsakovas turi darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai (DK 147 str. 1 d.). Todėl teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmetė.
22. Teismas nurodė, kad 2024 m. liepos 3 d. gautas pareiškėjo prašymas dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo išaiškinimo, t. y. pareiškėjas prašo išaiškinti, ar 5 proc. dydžio metinės palūkanos turi būti skaičiuojamos už visą priteistą žalos atlyginimą, t. y. už 4 024,59 Eur sumą, ar tik už neturtinės žalos atlyginimo sumą, t. y. už 1 000 Eur sumą.
23. Teismas, aptaręs pareiškėjo priimtame skunde keltus reikalavimus, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu patenkintus bei atmestus skundo reikalavimus, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartį, vertino, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo turinys (argumentai, motyvai) patvirtina, kad pareiškėjui iš Panevėžio AVPK priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos tik už šią priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl nėra pagrindo išaiškinti sprendimą. Teismas konstatavo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimas yra aiškus ir suprantamas vienareikšmiškai, jo įvykdymas nėra apsunkintas, todėl nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą išaiškinti šį teismo sprendimą.
24. Teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nustatė, kad pareiškėjui byloje atstovavo advokato padėjėja J. Z. pagal 2023 m. sausio 16 d. atstovavimo sutartį, pareiškėjas už buhalterinės apskaitos paslaugas prašo priteisti 120 Eur. Byloje pateikta 2024 m. rugsėjo 26 d. sąskaita faktūra Nr. TAN000661 bei mokėjimo nurodymas Nr. 27 patvirtina, kad už minėtas paslaugas pareiškėjas sumokėjo120 Eur. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas prašė priteisti 806,29 Eur delspinigių, apskaičiuotų nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. spalio 5 d. dėl jam neišmokėto darbo užmokesčio skirtumo, tačiau teismas priteisė 40,10 Eur (sprendime klaidingai nurodyta 40,30 Eur), t. y. patenkino 5 proc. prašomos sumos, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 40,30 (sprendime klaidingai nurodyta 4,10 Eur) patirtų išlaidų.
IV.
25. Pareiškėjas R. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą ta apimtimi, kuria nebuvo patenkinti skundo reikalavimai, ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
26. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kvestionavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartį, kurioje aiškiai nurodytas laikotarpis: nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. spalio 5 d., už kurį turi būti apskaičiuoti ir išmokėti delspinigiai. Delspinigių skaičiavimo ir mokėjimo nuo 2021 m. kovo 27 d. iki 2022 m. spalio 5 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepriskyrė VSDFV ir skundo neatmetė, tačiau pirmosios instancijos teismas delspinigių skaičiavimą priskyrė VSDFV ir skundą atmetė. Pareiškėjas pažymi, kad pateikė duomenis apie VSDFV perskaičiuotas ir jam išmokėtas išmokas nedarbingumo metu. Kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas delspinigių mokėjimo pareigos nepriskyrė VSDFV, delspinigiai už pirmąsias dvi ligos dienas yra išmokėti, todėl turi būti išmokėti ir už likusį ligos laiką. Ligos išmokos dydis tiesiogiai priklauso nuo gauto darbo užmokesčio. VSDFV neatsakinga už neteisėtus atsakovo veiksmus, todėl nėra atsakingi už delspinigių mokėjimą, už tai atsakingas Panevėžio AVPK. Todėl reikalavimas priteisti delspinigius nuo 2021 m. kovo 27 d. iki 2022 m. spalio 5 d. pirmosios instancijos teismo atmestas neteisėtai.
27. Pareiškėjas, nesutikdamas su delspinigių apskaičiavimu, nurodo priimtus teismų sprendimus pagal pareiškėjo skundus, kuriais Panevėžio AVPK veiksmai ir sprendimai pripažinti neteisėtais ir cituoja CK nuostatas bei teismų praktiką ieškinio senaties termino ir delspinigių skaičiavimo klausimais. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties reikalavimui išieškoti delspinigius pradžią, netinkamai taikė ir aiškino CK 1.125 straipsnio 5 dalį, 1.127 straipsnio 5 dalį, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-994/2001. Panevėžio AVPK neteisėtai pakeitė pareiškėjui darbo užmokesčio koeficientą ir mokėjo pareiškėjui mažesnį darbo užmokestį nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. spalio 5 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. birželio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1061-821/2024 priteisė pareiškėjui išmokas, susijusias su darbo užmokesčio skirtumu, ir nutarties 42–48 punktuose išaiškino apie priklausančias išmokas pagal DK 147 straipsnio 1 ir 2 dalis, įpareigojo sumokėti darbo užmokesčio, ligos išmokos skirtumą. Todėl ieškinio senaties terminas dėl delspinigių ir netesybų turi būti skaičiuojamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutarties priėmimo datos, kuria buvo išaiškinta teisė į delspinigius ir netesybas. Pareiškėjas teigia, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nepasibaigus ieškinio senaties terminui, delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai išmokos turėjo būti sumokėtos ir baigiami skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė delspinigius už 180 kalendorinių dienų.
28. Pareiškėjas pažymi, kad jis skunde kėlė reikalavimą priteisti nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už išmokėtinas sumas. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendime ir Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. sprendime pasisakyta tik dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą (1 000 Eur). Pareiškėjas teigia, kad 2023 m. gruodžio 13 d. apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ta apimtimi, kuria nebuvo patenkinti reikalavimai, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. birželio 5 d. nutartimi šią dalį paliko nepakeistą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jam turėjo būti priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už visą priteistą sumą. Kadangi pirmosios instancijos teismai nepaaiškino, kodėl palūkanos pareiškėjui priteistos tik nuo priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos nesivadovaujant CK 6.37 straipsnio 2 ir 4 dalimis, teismų praktika, kai priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, pareiškėjas prašo paaiškinti tai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Pareiškėjo manymu, įsivėlė rašymo apsirikimas, todėl jis prašo jį ištaisyti ir visiškai tenkinti jo skundo dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo arba įpareigoti šias aplinkybes išaiškinti pirmosios instancijos teismą grąžinus bylą nagrinėti iš naujo.
29. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą ir apeliacinio skundo parengimą yra tris kartus mažesnės nei numatyta maksimali rekomenduojama priteisti suma. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į tai, kad byla buvo sudėtinga, dėl atsakovo tyčinių veiksmų jam ketverius metus buvo mokamos sumažintos išmokos.
30. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
31. Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
32. Atsakovas nurodo, kad jis įvykdė Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo įsiteisėjusią dalį ir išmokėjo pareiškėjui 503,24 Eur darbo užmokesčio, 16,27 Eur ligos išmokos, 802,56 Eur išeitinės išmokos, 682,52 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 1 020 Eur bylinėjimosi išlaidų, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už šią sumą (nuo 1 000 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus, nesusijusius su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku, ir iš naujo reikalavimus, kurie jau buvo išnagrinėti ir teismų įsiteisėjusiais sprendimais atmesti, arba reikalavimai tenkinti (tenkinti iš dalies) ir kuriuos Panevėžio AVPK jau įvykdė. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl palūkanų priteisimo nepagrįsti.
33. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl ieškinio senaties terminų skaičiavimo ir vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai delspinigius skaičiavo už 180 dienų. Panevėžio AVPK, nelaukdamas teismo sprendimo, apskaičiavo ir išmokėjo pareiškėjui delspinigius už darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų (įskaitant ir delspinigius už išeitinės išmokos skirtumą ir už kompensaciją dėl nepanaudotų atostogų skirtumą), iš viso 219,05 Eur. Tačiau Panevėžio AVPK vertinimu, teismas, nepagrįstai priteisė 40,10 Eur dydžio delspinigius, nes neįvertino geranoriškai ir nesulaukus teismo sprendimo išmokėtos žymiai didesnės – 219,50 Eur delspinigių sumos.
34. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir nurodo, kad pareiškėjas, 2023 m. gruodžio 27 d. teikdamas apeliacinį skundą, prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ta apimtimi, kuria nebuvo patenkinti jo reikalavimai, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti 1 400 Eur atstovavimo išlaidų (2023 m. gruodžio 14 d. sąskaita ir 2023 m. gruodžio 14 d. mokėjimo pavedimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. birželio 5 d. nutartimi dalį bylos perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimo paskirstymo nesprendė. Atsakovas sutinka su apskaičiuota ir priteista suma, proporcingai pareiškėjo patenkintų reikalavimų daliai: 1 400 Eur už apeliacinio skundo parengimą: pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, proporcija patenkintų reikalavimų skaičiui – 50 proc. ir 120 Eur už buhalterinės apskaitos paslaugas, t. y. 700 Eur + 120 Eur, iš viso – 820 Eur. Tenkinus 5 proc. pareiškėjo reikalaujamos sumos, pirmosios instancijos teismas atitinkamai priteisė patirtas bylinėjimosi išlaidas: 820 Eur x 5 proc., iš viso 41 Eur. Atsakovas mano, kad galbūt padaryta techninė klaida sprendimo rezoliucinėje dalyje, nurodant priteistą sumą skaičiais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
V.
35. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui R. G. iš atsakovo Panevėžio AVPK priteista 40,10 Eur delspinigių, 40,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, netenkintas pareiškėjo prašymas išaiškinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą, pagrįstumas ir teisėtumas.
36. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartį (administracinė byla Nr. A-1061-821/2024), išnagrinėjo tik pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo delspinigius, apskaičiuotus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, – nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. spalio 5 d., o įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei tai, kad atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, šį skundo reikalavimą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo 40,10 Eur delspinigių dėl neišmokėto darbo užmokesčio nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2021 m. kovo mėnesio (už 180 kalendorinių dienų). Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo išaiškinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą, nustatęs, kad jis yra aiškus.
37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, ginčydamas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kvestionavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartį, nes joje aiškiai nurodyta, jog delspinigiai turi būti apskaičiuoti ir išmokėti nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. spalio 5 d., delspinigių mokėjimo pareiga nepriskirta VSDFV, kadangi delspinigiai už pirmąsias dvi ligos dienas yra išmokėti, todėl turi būti išmokėti ir už likusį ligos laiką, VSDFV nesant atsakingai už neteisėtus atsakovo veiksmus, pareigą mokėti delspinigius turi atsakovas, todėl reikalavimas priteisti delspinigius už jam (pareiškėjui) priklausiusias išmokas nuo 2021 m. kovo 27 d. iki 2022 m. spalio 5 d., neteisėtai atmestas. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties pradžią reikalavimui priteisti delspinigius, kuris turi būti skaičiuojamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutarties priėmimo datos, nes ja buvo išaiškinta teisė į delspinigius ir netesybas, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nepasibaigus ieškinio senaties terminui, delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai išmokos turėjo būti sumokėtos, ir baigiami skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną, todėl nepagrįstai priteisti delspinigiai tik už 180 kalendorinių dienų. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jam turėjo būti priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už visą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu priteistą sumą, o ne tik už priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą (1 000 Eur), ir dėl to prašo ištaisyti galbūt padarytą rašymo apsirikimą ir visiškai tenkinti jo skundo reikalavimą dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo arba įpareigoti šias aplinkybes išaiškinti pirmosios instancijos teismą grąžinus bylą nagrinėti iš naujo.
38. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismui buvo privaloma vykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartyje išdėstytus išaiškinimus ir išnagrinėti perduotą pareiškėjo skundo reikalavimą – priteisti jam (pareiškėjui) iš atsakovo delspinigius, apskaičiuotus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, – nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. spalio 5 d., nes kiti pareiškėjo skundo reikalavimai buvo išnagrinėti ir dėl jų įsiteisėjo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalis, kuria kiti pareiškėjo skundo reikalavimai buvo patenkinti iš dalies. Akcentuotina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 16 str. 1 d.).
39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. birželio 5 d. nutartyje išaiškino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su delspinigių už pavėluotai išmokamą darbo užmokestį mokėjimu, o aktualus šio klausimo teisinis reguliavimas įtvirtintas DK, kurio 147 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Delspinigių dydį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesį su užpraeitų metų gruodžio mėnesiu). <...>.
40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. birželio 5 d. nutartyje taip pat vadovavosi ir DK 147 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.
41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. birželio 5 d. nutartyje nurodė, kad teisiniams santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, turi būti išmokami nustatyto dydžio delspinigiai, nepagrįsta Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendime padaryta išvada, kad nutraukus tarnybos santykius su pareiškėju, išnyksta Panevėžio AVPK (darbdavio) pareiga jam išmokėti delspinigius, susidariusius už laiku neišmokėtą darbo užmokestį (jo dalį), kurie buvo apskaičiuoti už laikotarpį, kol tarnybos santykiai nebuvo pasibaigę. Taip pat nurodyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai neišnaudojo visų galimybių surinkti įrodymus, susijusius su pareiškėjui priklausančių delspinigių už pavėluotai sumokėtą darbo užmokestį, apskaičiavimu (pvz., išsireikalauti iš atsakovo pažymą su detaliu šių delspinigių apskaičiavimu ar pan.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į tai, kad nebuvo surinkti ir tiesiogiai ištirti bei įvertinti su pareiškėjui priklausančių delspinigių dydžio nustatymu susiję įrodymai, panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl delspinigių, apskaičiuotų nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. spalio 5 d. dėl pareiškėjui neišmokėto darbo užmokesčio skirtumo, priteisimo, ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutarties išaiškinimus, neturi jokio pagrindo nustatyti, jog pirmosios instancijos teismui buvo nurodyta priteisti pareiškėjui delspinigius, apskaičiuotus nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. spalio 5 d., vadovaujantis DK 147 straipsnio 1 dalimi, kadangi pirmosios instancijos teismui buvo pavesta iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą priteisti jam iš atsakovo delspinigius, apskaičiuotus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, – nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. spalio 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartyje išaiškinta, kad pareiškėjui negali būti skaičiuojami ir mokami delspinigiai po jo atleidimo iš tarnybos 2022 m. lapkričio 23 d. (atsakovo 2022 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. 50-TE-487), taip pat skaičiuojami ir mokami delspinigiai už laikotarpį, kai pareiškėjas sirgo ir buvo nedarbingas nuo 2021 m. kovo 25 d. iki 2022 m. spalio 5 d. ir jam išmokas mokėjo VSDFV. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartyje nurodyta, jog Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. lapkričio 14 d. sprendime pagrįstai sprendė, kad pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį turintiems darbo ar tarnybos santykius apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais, darbdavys ligos išmoką moka tik dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, o nuo trečiosios nedarbingumo dienos ligos išmoką moka VSDFV teritoriniai skyriai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, todėl atsakovo kompetencijai nėra priskirta apskaičiuoti ir mokėti ligos išmoką už vėlesnį laikotarpį.
43. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad iš naujo nagrinėjant bylos dalį dėl delspinigių priteisimo pirmosios instancijos teisme pareiškėjas netikslino skundo reikalavimo, t. y. nesuformulavo reikalavimo dėl patirtos turtinės žalos dėl VSDFV sumažintų išmokų mokėjimo atlyginimo priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindų nagrinėti klausimą dėl pareiškėjo galbūt patirtos turtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl to, kad VSDFV mokėjo sumažintas išmokas.
44. Pareiškėjas taip pat nesuformulavo ir reikalavimo dėl DK 147 straipsnio 2 dalyje nurodytų netesybų priteisimo, tačiau pareiškėjas pateikė mažosios bendrijos „Tanevita“ parengtą delspinigių apskaičiavimą, kuriame 806,29 Eur dydžio delspinigiai apskaičiuoti nuo 2020 m. gruodžio mėnesio iki 2024 m. liepos 5 d., t. y. išmokos yra skaičiuojamos ir po pareiškėjo atleidimo iš tarnybos. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs šį įrodymą ir matydamas, jog pareiškėjas siekia, kad jam būtų sumokėtos netesybos ir už laikotarpį po atleidimo tarnybos, t. y. kad pareiškėjas laikosi pozicijos, jog su juo atleidimo iš tarnybos dieną nebuvo atsiskaityta, darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos jam išmokėtos tik 2024 m. liepos 5 d., nepasiūlė pareiškėjui patikslinti skundo reikalavimo, t. y. pareikšti reikalavimą ir dėl DK 147 straipsnio 2 dalyje nurodytų netesybų priteisimo (ABTĮ 12 str.), bei pats tokio pobūdžio reikalavimo neišnagrinėjo.
45. Pažymėtina, kad DK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės, kurios taikomos, kai darbdavys dėl savo kaltės vėluoja atsiskaityti su darbuotoju, su kuriuo darbo santykiai nėra nutrūkę, t. y. tiek tais atvejais, kai darbdavys vėluoja sumokėti darbuotojui darbo užmokestį, tiek ir tais atvejais, kai vėluojama išmokėti kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Tokiu atveju, jeigu darbuotojas iki nustatyto termino negauna jam priskaičiuoto atlyginimo, jis turi teisę kreiptis į darbdavį, kad už kiekvieną uždelstą atsiskaitymo su juo dieną būtų pradėti skaičiuoti delspinigiai pagal kiekvienais metais priimamą socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą, kuriame nustatomas delspinigių dydis. Delspinigiai turi būti skaičiuojami tiek laiko, kiek su darbuotoju buvo delsiama atsiskaityti, su sąlyga, kad darbo santykiai su darbuotoju nėra nutrūkę ir darbdaviui nėra iškelta bankroto byla. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atleistas iš tarnybos 2022 m. lapkričio 23 d., o tai reiškia, kad jam delspinigiai, vadovaujantis DK 147 straipsnio 1 dalimi nebegali būti skaičiuojami ir mokami po 2022 m. lapkričio 23 d. Kadangi pareiškėjas siekia gauti netesybas (įvardija jas delspinigiais) ir po šios datos, todėl šioje byloje turėjo būti ir išnagrinėtos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise gauti šias netesybas po 2022 m. lapkričio mėnesio 23 d.
46. Nagrinėjant pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su netinkamai taikyta ieškinio senatimi, t. y. kad ieškinio senaties pradžia šiuo atveju turi būti skaičiuojama nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutarties priėmimo datos, pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjas į atsakovą, prašydamas apskaičiuoti ir išmokėti visą darbo užmokesčio skirtumą, atsiradusį dėl neteisėto perkėlimo į žemesnes pareigas, kreipėsi su 2022 m. lapkričio 15 d. prašymu, kuris nebuvo patenkintas, o į teismą dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, iš jų ir delspinigių priteisimo, kreipėsi 2023 m. sausio 19 d. Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad jau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-288-415/20222 buvo nuspręsta, kad pareiškėjas nepagrįstai buvo perkeltas į žemesnes pareigas, o atsakovas 2022 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 50-TE443 grąžino pareiškėją nuo 2022 m. sausio 11 d. į ankstesnes pareigas.
47. Atsakovas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartį, darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas pareiškėjui sumokėjo 2024 m. birželio 27 d., 2024 m. liepos 5 d. 2024 m. liepos 11 d. atsakovas sumokėjo pareiškėjui 219,05 Eur delspinigių dėl neišmokėto darbo užmokesčio nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. spalio 5 d., sumą, kurią apskaičiavo neišmokėto darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų sumą daugindamas iš maksimalaus galimo pradelstų dienų skaičiaus (180 kalendorinės dienos) ir gautą sumą daugindamas iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. A1-100 „Dėl delspinigių dydžio, kai, darbo santykiams, nepasibaigus, dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, patvirtinimo“ patvirtinto delspinigių dydžio – 0,1 proc.: už 2020 m. gruodžio mėnesį (darbo užmokesčio skirtumas) – 51,65 Eur x 180 dienų x 0,1 proc. = 9,30 Eur; už 2021 m. sausio mėnesį (darbo užmokesčio skirtumas) – 104,35 Eur x 180 dienų x 0,1 proc. = 18,78 Eur; už 2021 m. vasario mėnesį (darbo užmokesčio skirtumas) – 78,09 Eur x 180 dienų x 0,1 proc. = 14,06 Eur; už 2021 m. kovo mėnesį (darbo užmokesčio skirtumas) – 70,35 Eur x 180 dienų x 0,1 proc. = 12,66 Eur; už 2021 m. kovo mėnesį (ligos pašalpos skirtumas) –13,83 Eur x 180 dienų x 0,1 proc. = 2,49 Eur; 6) už 2022 m. lapkričio mėnesį (kompensacijos už nepanaudotas atostogas skirtumas) – 412,99 Eur x 180 dienų x 0,1 proc. = 74,34 Eur; už išeitinės kompensacijos skirtumą – 80,93 Eur x180 dienų x 0,1 proc. = 14,57 Eur; už išeitinės kompensacijos skirtumą – 80,93 Eur x 180 dienų x 0,1 proc. = 14,57 Eur; už išeitinės kompensacijos skirtumą 80,93 Eur x 180 dienų x 0,1 proc. = 14,57 Eur; už išeitinės kompensacijos skirtumą – 80,93 Eur x 180 dienų x 0,1 proc. = 14,57 Eur; už išeitinės kompensacijos skirtumą – 80,93 Eur x 180 dienų x 0,1 proc. = 14,57 Eur; už išeitinės kompensacijos skirtumą – 80,93 Eur x 180 dienų x 0,1 proc. = 14,57 Eur.
48. DK 15 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senatis – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ar pateikdamas prašymą išnagrinėti darbo ginčą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ieškinio senačiai skaičiuoti ir taikyti taikomos CK ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nenustato specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. CK 1.126 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl netesybų reikšti. Be to, 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios redakcijos DK 15 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta speciali, lyginant su CK 1.130 straipsniu, senaties termino skaičiavimo tvarka. Tęstinio pobūdžio reikalavimams, kylantiems iš darbo santykių, senaties terminas skaičiuojamas už įstatyme nustatytą laikotarpį ne iki ieškinio pateikimo teismui dienos, bet iki kreipimosi į darbo ginčų komisiją dienos (CK 1.127 str. 5 d., 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios redakcijos DK 15 str. 1 d.).
49. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Todėl reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai. Atitinkamai, apskaičiuoti už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022, 37 punktas).
50. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos. Darbdaviui (ginčo šaliai) reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti reikšmingas jos taikymui aplinkybes, be kita ko, kokios trukmės ieškinio senaties terminas tam reikalavimui nustatytas įstatyme, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga, ar ji nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta, ar terminas buvo pasibaigęs iki ieškinio pareiškimo, ar, ieškinio senaties terminui esant praleistam, nėra pagrindo jį atnaujinti, nes šių aplinkybių nenustatęs teismas neturi galimybės tinkamai pritaikyti ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas (šiuo aspektu žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-701/2017; kt.).
51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas teisinių santykių stabilumas (žr., pvz., 2007 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; kt.).
52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad daugiau kaip už šešis mėnesius delspinigius galima priteisti, jeigu ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujinamas; praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (žr., pvz., 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; kt.).
53. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo žinoma apie jam mokamą mažesnį darbo užmokestį ir kitas su tarnyba susijusias išmokas nuo tada, kai jis buvo perkeltas į žemesnes pareigas, tačiau aplinkybė, kad būtent dėl darbdavio kaltės buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis ir kitos su tarnyba susijusios išmokos, tapo aiški, kai buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-288-415/2022, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad sprendžiant ieškinio senaties taikymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutarties priėmimą.
54. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant ieškinio senaties taikymo klausimą teisiškai svarbi aplinkybė yra pareiškėjo 2022 m. lapkričio 15 d. prašymo atsakovui pateikimas, o ne skundo šioje byloje padavimo data, nes įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu atsakovo 2022 m. gruodžio 16 d. raštas Nr. 50-S-10026(1.30E), kuriuo atsisakyta tenkinti prašymą, panaikintas, nustačius, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė visiškai tenkinti minėtą prašymą.
55. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui išieškoti delspinigius prasidėjo 2021 m. gruodžio 31 d., 2021 m. vasario 10 d., 2021 m. kovo 10 d., 2024 m. balandžio 9 d., t. y. tuomet, kai suėjo darbo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminas sumokėti darbo užmokesčio skirtumą, ligos išmokos skirtumą pareiškėjui, priteisė pareiškėjui iš atsakovo delspinigius, apskaičiuotus už 2020 m. gruodžio mėnesį – 2021 m. kovo mėnesį. Pažymėtina, kad iš pirmosios instancijos teismo motyvų nėra aišku, dėl kokių priežasčių yra nurodytos datos – 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2024 m. balandžio 9 d. (galbūt tai rašymo apsirikimas, nes skaičiuojant delspinigių dydį, atitinkamai jie buvo skaičiuoti nuo neišmokėtų darbo užmokesčio sumų už 2020 m. gruodžio mėnesį ir 2021 m. kovo mėnesį). Taip pat pirmosios instancijos teismas, taikydamas sutrumpintą ieškinio senaties terminą, nenurodė jokių argumentų, dėl kurių ieškinio senatis taikoma sprendime nurodytu būdu, o ne vadovaujantis aptartomis DK ir CK nuostatomis (DK 15 str. 1 d, CK 1.127 str. 5 d.). Be to, pareiškėjui iš atsakovo priteisti už nurodytą laikotarpį delspinigiai, kuriuos geruoju pareiškėjui yra sumokėjęs atsakovas 2024 m. liepos 11 d., tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nenurodė motyvų, nors atsakovas tvirtino bei teikė įrodymus, kad yra atsiskaitęs su pareiškėju ir yra jam išmokėjęs delspinigius už tam tikrą laikotarpį.
56. Pirmosios instancijos teismas, pritaikęs sutrumpintą ieškinio senatį, visiškai nepasisakė ir nenagrinėjo priežasčių, dėl kurių pareiškėjas yra praleidęs šešių mėnesių terminą kreiptis į atsakovą dėl delspinigių apskaičiavimo ir išmokėjimo. Nagrinėjamu atveju nėra susiklosčiusi tipinė situacija, kai darbdavys nustatytu laiku nesumoka darbuotojui darbo sutartimi sulygto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, ir darbuotojui tai yra žinoma, ir jis kas šešis mėnesius gali reikšti reikalavimus darbdaviui, kad su juo būti atsiskaityta ir sumokėti delspinigiai. Šiuo atveju, kaip jau minėta, pareiškėjas aplinkybę, kad jam turėjo būti mokamas didesnis darbo užmokestis ir kitos išmokos, sužinojo, kai buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-288-415/2022. Pareiškėjo šioje byloje nurodomos aplinkybės, dėl kurių jam turi būti mokami delspinigiai už ilgesnį nei šešių mėnesių terminą, suponuoja išvadą, kad pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jam turėjo būti atnaujintas ieškinio senaties terminas, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo. Be to, kaip jau minėta, esant darbdavio prašymui taikyti sutrumpintą ieškinio senatį, pirmosios instancijos pats turi įvertinti aplinkybes, ar nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino.
57. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad daugiau kaip už šešis mėnesius delspinigius galima priteisti, jeigu ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujinamas. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; kt.).
58. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, nenurodžius motyvų, dėl kurių pritaikius sutrumpintą ieškinio senatį pareiškėjui priteisti delspinigiai, apskaičiuoti už 2020 m. gruodžio mėnesį – 2021 m. kovo mėnesį, neįvertinus pareiškėjo argumentų dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartimi atsakovo neteisėtais pripažintų veiksmų, dėl kurių pareiškėjui susidarė darbo užmokesčio skirtumas neteisėtai jį pažeminus pareigose, neatsižvelgus į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį (tarnybinis ginčas), pareiškėjo procesinio elgesio bei kitų reikšmingų aplinkybių ieškinio senaties atnaujinimo aspektu ir nesprendus ieškinio senaties atnaujinimo klausimo bei delspinigių priteisimo iki pareiškėjo atleidimo iš tarnybos, taip pat dėl netesybų priteisimo po pareiškėjo atleidimo iš tarnybos ir iki atsiskaitymo su juo pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui priteista 40,10 Eur delspinigių, negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama. Kadangi pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir neįvertino teisiškai reikšmingų aplinkybių tam, kad būtų visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėtas pareiškėjo reikalavimas priteisti jam delspinigius, todėl panaikinus minėtą sprendimo dalį, bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti delspinigius perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Neištirtų aplinkybių apimtis ir pobūdis užkerta kelią apeliacinės instancijos teismui šį pareiškėjo reikalavimą išnagrinėti iš esmės.
59. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo išaiškinimo, pažymi, jog ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis nustato, kad kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio; sprendimui išaiškinti skiriamas teismo posėdis ir apie tai pranešama proceso šalims. Iš aptartos teisės normos matyti, kad teismo sprendimo išaiškinti turi teisę būtent tas teismas, kuris ir priėmė sprendimą, kurį prašo išaiškinti proceso šalis.
60. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė 2024 m. liepos 2 d. prašymą ,,Dėl sprendimo išaiškinimo administracinėje byloje Nr. I3-3106-320/2023“, kurį adresavo Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmams, teisėjai I. V.. Iš minėto pareiškėjo prašymo turinio akivaizdu, kad pareiškėjas prašė išaiškinti įsiteisėjusią Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį ir kreipėsi būtent į tą teismą, kuris ir priėmė jo prašomą išaiškinti teismo sprendimą. Tačiau aptariamą pareiškėjo prašymą išnagrinėjo ir šioje byloje priimtu sprendimu atmetė šią bylą nagrinėjantis teismas (teisėja), kuriam Regionų administracinis teismas (iki 2024 m. sausio 1 d. buvęs Regionų apygardos administracinis teismas) nebuvo pavedęs aiškinti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Šioje nagrinėjamoje byloje Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (šių rūmų teisėjai) buvo pavesta tik nagrinėti bylos dalį, kuri buvo perduota nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartimi. Byloje nėra duomenų, kad Regionų apygardos administracinis teismas perdavė nagrinėti pareiškėjo prašymą išaiškinti įsiteisėjusį Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą teisėjai, nagrinėjančiai pareiškėjo skundo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas pareiškėjo 2024 m. liepos 2 d. prašymas išaiškinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą, naikinama ir šis prašymas perduodamas nagrinėti Regionų administraciniam teismui, laikantis ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies nuostatų.
61. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad dėl to, jog pirmosios instancijos teismai nepaaiškino, kodėl palūkanos jam (pareiškėjui) priteistos tik nuo priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos nesivadovaujant CK 6.37 straipsnio 2 ir 4 dalimis, teismų praktika, kai priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, prašo paaiškinti tai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Pareiškėjo manymu, įsivėlė rašymo apsirikimas, todėl jis prašo jį ištaisyti ir visiškai tenkinti jo skundą dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo.
62. Kaip jau minėta, įsiteisėjusį teismo sprendimą aiškinti (ABTĮ 96 str. 3 d.), o taip pat ir taisyti rašymo apsirikimus (ABTĮ 96 str. 2 d.) turi tas teismas, kuris priėmė sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo aiškinti įsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo ar taisyti proceso šalių nurodomų rašymo apsirikimų.
63. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsprendė jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Šie argumentai pripažinti pagrįstais.
64. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. birželio 5 d. nutarties 51 punkte nurodė, kad bylą gražinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skundą tenkindamas iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo tik 40,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje pareiškėjui atstovavo advokato padėjėja J. Z. pagal 2023 m. sausio 16 d. atstovavimo sutartį, pareiškėjas už buhalterinės apskaitos paslaugas prašo priteisti 120 Eur, ir vertino, kad patenkinti 5 proc. iš pareiškėjo prašytos priteisti delspinigių sumos, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 40,10 Eur patirtų išlaidų (rezoliucinėje dalyje nurodyta 40,30 Eur suma, todėl darytina išvada, kad priteista būtent ši suma).
65. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu priteista 1 020 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. birželio 5 d. nutartimi nepriteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už pareiškėjui suteiktas advokato teisines paslaugas parengiant apeliacinį skundą (1 400 Eur) bei atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (1 670 Eur).
66. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
67. Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtų ir pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.
68. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių).
69. Apmokėjimo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą metu (2023 m. gruodžio 23 d.) pagal Rekomendacijų 8.11 punktą (taikomas koeficientas 1,3) maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą buvo 2 600,13 Eur (1,3 x 2 000,10 Eur). Pareiškėjo sumokėta suma už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą – 1 670 Eur – neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio.
70. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas pareiškėjui priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą, nes atsakovo apeliacinis skundas buvo atmestas, perduota nagrinėti iš naujo bylos dalis nėra susijusi su atsakovo apeliaciniame skunde keltais reikalavimais. Tačiau teisėjų kolegija nesprendžia klausimo dėl priteisimo pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų, patirtų už apeliacinio skundo parengimą (1 400 Eur) bei už buhalterinės apskaitos paslaugas (120 Eur), nes reikalavimo dėl delspinigių priteisimo nagrinėjimas nėra baigtas, o tik išnagrinėjus šį reikalavimą, bus galima apskaičiuoti pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį.
71. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra faktinis ir teisinis pagrindai panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti iš naujo nagrinėti Regionų administraciniam teismui bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam delspinigius, pareiškėjo prašymą išaiškinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą perduoti nagrinėti Regionų administraciniam teismui ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, priteisti pareiškėjui iš atsakovo 1 670 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir bylos dalį dėl pareiškėjo R. G. skundo reikalavimo priteisti delspinigius perduoti nagrinėti iš naujo Regionų administraciniam teismui.
Pareiškėjo R. G. 2024 m. liepos 2 d. prašymą perduoti nagrinėti Regionų administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Priteisti pareiškėjui R. G. iš atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1 670 Eur bylinėjimosi išlaidų (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt eurų), patirtų rengiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė