ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 31 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams T. S. ir M. S. dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys viešoji įstaiga „Akmenės būstas“, P. G..

Teismas

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ patikslintu ieškiniu atsakovams T. S. ir M. S. dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Akmenės būstas“, P. G., prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1985,45 Eur turtinės žalos atlyginimo, 79,96 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė solidariai iš atsakovų M. S. ir T. S. 1985,45 Eur turtinės žalos atlyginimo, nuo šios sumos 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2020-08-18 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 245,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Lietuvos draudimas“. Likusią ieškinio dalį atmetė. Atsakovams M. S. ir T. S. išdėstė šiuo sprendimu priteistos 1985,45 Eur sumos ir 245,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, viso 2230,45 Eur sumos, vykdymą 6 mėnesių laikotarpiui, nustatant kas mėnesį mokėti po 380,00 Eur, o paskutinį mėnesį mokėti 330,45 Eur, pirmąją įmoką pradedant mokėti nuo sekančio mėnesio po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

3.       Teismas konstatavo, kad VšĮ „Akmenės būstas“ pažyma patvirtina, jog 2018-02-25 buvo pastebėta, kad atsakovams priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vonios patalpoje trūko šalto vandens skalbimo mašinos pajungimo lanksti jungtis, dėl ko išsiliejus vandeniui buvo aplietas apačioje esantis, P. G. valdomas ir ieškovo draudimo bendrovėje draustas butas adresu (duomenys neskelbtini). Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, jog buto Nr. (duomenys neskelbtini) užpylimo židinys buvo atsakovams nuosavybės teise priklausančiame bute. 

4.       Teismas vertino, kad žalos dydis įrodytas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (turto sunaikinimo, sugadinimo aktu ir priedais, draudimo išmokos paskaičiavimu, sąmata).

5.       Teismas darė išvadą, kad yra nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovams taikyti deliktinę atsakomybę ir iš atsakovų ieškovei priteisti 1985,45 Eur turtinės žalos atlyginimo.

6.       Teismas vertino, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė reikalauja priteisti palūkanas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę, pripažintina, jog ieškovei tenka pareiga įrodyti aplinkybę, kad atsakovams tinkamai pareikštas reikalavimas dėl prievolės įvykdymo. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovės pateiktų 2018-03-20 pretenzijų atsakovams matyti, kad pateiktos pačios pretenzijos (kuriose atsakovai raginami per 15 dienų pervesti nurodytą pinigų sumą), tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad pretenzijos atsakovams buvo įteiktos. Nesant tokių įrodymų ir atsakovams neigiant, jog pretenzijas jie gavo, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovams ieškovė tinkamai pareiškė reikalavimą iki 2018-04-05 dienos atlyginti turtinę žalą ir dėl to nėra galimybės nustatyti palūkanų skaičiavimo pradžios. Teismas sprendė, kad ieškovės pateiktas susirašinėjimas elektroninėmis ryšio priemonėmis neįrodo aplinkybės apie tinkamo reikalavimo atsakovams pareiškimą. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo iš atsakovų ieškovei priteisti palūkanas, todėl ieškinio dalį dėl palūkanų priteisimo atmetė.

7.       Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad atsakovų pajamos per mėnesį yra apie 2000,00 Eur, į tai, kad vykdydami prievoles kreditoriams per mėnesį atsakovai sumoka apie 1000,00 Eur, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai augina ir išlaiko tris nepilnamečius vaikus, teismas pripažino, kad atsakovams iš karto sumokėti šiuo teismo sprendimu priteistą 1985,45 Eur sumą ir 245,00 Eur bylinėjimosi išlaidas yra sunku, todėl sprendimo vykdymą atsakovams išdėstė 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant kas mėnesį sumokėti po 380,00 Eur, o paskutinį mėnesį sumokėti 330,45 Eur. Teismas sprendė, kad atsakovų nurodytas 24 mėnesių laikotarpis, per kurį atsakovai prašo išdėstyti sprendimo vykdymą, yra neprotingai ilgas ir pažeidžia ieškovės interesus ir teisėtus lūkesčius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

8.       Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei nepriteista 79,96 Eur kompensacinių palūkanų ir 255,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisine pagalba, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, priteisiant šias sumas ieškovės naudai; panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria skolos mokėjimas atsakovams buvo išdėstytas; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias kompensacinių palūkanų priteisimą, ir šis pažeidimas turėjo esminės įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

8.2.                      Teismo argumentas, kad ieškovė neįrodė pretenzijų atsakovams išsiuntimo ir kad neaišku, nuo kokio termino skaičiuoti kompensacines palūkanas, yra visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje ieškovės pateiktiems rašytiniams įrodymams.

8.3.                      Šioje byloje kreditoriaus, t. y. apeliantės, kaltės, kuri galimai sudarė kliūtis atsakovams tinkamai įvykdyti prievolę, nebuvo konstatuota, netgi priešingai. Kaip matyti iš pateikto susirašinėjimo, kreditorius bendradarbiavo su atsakovais, vedė derybas ir tikėjosi, kad ginčas bus išspręstas ne teisminiu keliu, tačiau būtent atsakovų elgesys ir sąlygojo būtinybę kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas ieškovei kompensacinių palūkanų, pažeidė materialinės teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kas turėjo esminės įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui.

8.4.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Nei ieškovė, nei jos atstovė nei karto procese negavo pastabų, kad yra piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis. Ieškovė per atstovę veikė aktyviai — teikė ieškinį, patikslintą ieškinį pagal teismo įpareigojimą, rašytinius paaiškinimus, išreikšdama tam tikrą savo poziciją. Sąskaita buvo išrašyta tik už ieškinio parengimą, t. y. į 455,58 Eur sumą nebuvo įskaičiuotas dalyvavimas teismo posėdžiuose. Ieškinys buvo parengtas, t. y. paslaugos buvo suteiktos, sąskaita už šias paslaugas buvo apmokėta, todėl neatvykimas į teismo posėdį negalėjo sąlygoti išlaidų mažinimą. Be to, ieškovės sumokėta 455,58 Eur suma už ieškinio parengimą yra itin maža, tačiau teismas dėl nesuprantamų priežasčių Rekomendacijų 7 ir 8 punktų visiškai netaikė.

8.5.                      Teismas neapgrįstai išdėstė teismo sprendimo vykdymą. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad atsakovai dar iki bylos iškėlimo teisme dienos dėl neaiškių priežasčių nutraukė derybas dėl problemos sprendimo, iki bylos iškėlimo teisme dienos neatliko visiškai jokių mokėjimų ir nedėjo pastangų mažinti skolos. Be to, atsakovai nepateikia visų duomenų, patvirtinančių jų turtinę padėtį, kad būtų galima objektyviai įvertinti jų prašymo pagrįstumą – nebuvo pateikta objektyvių duomenų apie turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, ar gaunamos kokios nors išmokos iš valstybinių institucijų ir kita objektyvi informacija. Todėl teismas priėmė sprendimą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą neturėdamas visų objektyvių įrodymų apie atsakovų turtinę padėtį.

9.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Nagrinėjamu atveju apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl kompensacinių palūkanų nepriteisimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei sprendimo vykdymo išdėstymo, kuria padalinta šalių prievolė. Atsižvelgiant į tai, kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas, o byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

11.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei sprendimo vykdymo išdėstymo.

Faktinės bylos aplinkybės

12.       Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės (draudiko) ir trečiojo asmens P. G. (draudėjo) buvo sudaryta būsto draudimo sutartis (liudijimas serija (duomenys neskelbtini)), pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti buto, esančio (duomenys neskelbtini), draudiminę apsaugą nuo gaisro, gamtinių jėgų, nuo kitų rizikų (draudimo laikotarpis nuo 2017-11-18 iki 2018-11-17). 2018-02-25 dieną vandeniu buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), įvykis pripažintas draudiminiu (žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). 2018-03-05 surašytas turto sunaikinimo, sugadinimo aktas. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kainą sudaro 1796,00 Eur (su 40,00 Eur išskaita), namų turtui padaryta žala sudaro 230,00 Eur. Ieškovė draudėjui P. G. 2018-03-13 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėjo 1756,00 Eur draudimo išmoką ir 2018-03-13 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėjo 230,00 Eur draudimo išmoką, viso ieškovė draudėjui P. G. išmokėjo 1986,00 Eur dydžio draudimo išmoką. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams M. S. (2016-04-07 dovanojimo sutarties pagrindu) ir T. S. (2014-02-10 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu), t. y. atsakovams priklauso po ½ dalį buto. Ieškovė iš atsakovų prašė priteisti 1985,45 Eur turtinės žalos atlyginimo, 79,96 Eur kompensacinių palūkanų (ieškovė skaičiuoja 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 1985,45 Eur sumos už 294 pradelstas dienas, t. y. (1985,45 Eur X 5 proc./ 365 dienos) X 294 dienos). Ieškovė ieškinyje nurodo, kad palūkanos skaičiuojamos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę – 2018-04-05 – iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, skaičiuojant nurodo pradelstų dienų skaičių – 294.) ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

Dėl kompensacinių palūkanų

13.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 79,96 Eur kompensacinių palūkanų. Ieškovė nurodo, kad palūkanos skaičiuojamos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę – 2018-04-05 – iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, skaičiuojant nurodo pradelstų dienų skaičių – 294. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo iš atsakovų priteisti palūkanas, kadangi nesant įrodymų ir atsakovams neigiant, jog pretenzijas jie gavo, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovams ieškovė tinkamai pareiškė reikalavimą iki 2018-04-05 dienos atlyginti turtinę žalą ir dėl to nėra galimybės nustatyti palūkanų skaičiavimo pradžios.

14.       Apeliantės teigimu pirmosios instancijos teismo motyvai, kad ieškovė neįrodė pretenzijų atsakovams išsiuntimo ir kad neaišku, nuo kokio termino skaičiuoti kompensacines palūkanas, yra visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje ieškovės pateiktiems rašytiniams įrodymams. Apeliantė nurodo, kad į bylą pateiktas susirašinėjimas su atsakovais elektroninėmis ryšio priemonėmis įrodo aplinkybes, kad pretenzijos atsakovams buvo įteiktos tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliantės argumentais.

15.       Pagal CK 6.63 straipsnį laikoma, kad skolininkas pažeidė prievolę kai praleidžiamas prievolės įvykdymo terminas, t. y. prievolės neįvykdo per nustatytą terminą. Į bylą pateiktos 2018-03-20 pretenzijos atsakovams. Pretenzijose atsakovai raginami atlyginti 993,00 Eur žalą ir per 15 dienų pervesti nurodytą pinigų sumą į AB „Lietuvos draudimas“ atsiskaitomąją sąskaitą. Iš ieškovės pateikto susirašinėjimo su atsakovais elektroninėmis ryšio priemonėmis matyti, kad nuo 2018-03-20 tarp šalių vyko elektroninis susirašinėjimas dėl žalos atlyginimo. Atsakovė 2018-03-20 ieškovės atstovui rašė: „Supratom, dėkojame, o ten nurodyta, kad sumokėti per 15 dienų, tai kur kreiptis dėl ilgesnio termino?“. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes sutiktina su apeliante, kad byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybes, kad atsakovams buvo išsiųstos 2018-03-20 pretenzijos ir jie apie jas bei terminą įvykdyti prievolę žinojo. Todėl yra pagrindas tenkinti šį ieškovės reikalavimą. Pažymėtina, kad ieškovė nurodo, jog palūkanos skaičiuojamos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę – 2018-04-05 – iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, tačiau nurodo pradelstų dienų skaičių – 294 ir sumą 79,96 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistina  79,96 Eur kompensacinių palūkanų.  

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą.

17.       CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

18.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad viso teisminio nagrinėjimo metu patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 46,00 Eur žyminis mokestis ir 455,58 Eur išlaidos už advokato (advokato padėjėjo) teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 200,00 Eur. Teismas, mažindamas priteistinas bylinėjimosi išlaidas, vertino tai, kad byla nėra sudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, byloje nėra sprendžiamas teisinių klausimų naujumas, ieškovė yra draudimo įmonė, turinti teisės skyrių ir kvalifikuotus teisininkus, ieškovė byloje pateikė procesinį dokumentą – ieškinį, ieškinys yra paprastas, prie jo pateikta nedidelis skaičius rašytinių įrodymų, ieškovės atstovė advokato padėjėja į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, atsakovai su prašomu turtinės žalos dydžiu sutiko. Taip pat atsižvelgė į atsakovų turtinę padėtį: atsakovai augina tris nepilnamečius vaikus, turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams, atsakovė niekur nedirba.

19.       Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

20.       Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

21.       Iš išrašo iš PVM sąskaitos faktūros matyti, kad ieškovė atstovei sumokėjo 455,58 Eur už ieškinio parengimą atsakovams T. S. ir M. S.. Pagal Rekomendacijas, rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už ieškinio parengimą buvo 2797,00 Eur. Šiuo atveju prašomas priteisti atlyginimas už advokatės padėjėjos teisinę pagalbą – 455,58 Eur – neviršija Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio. 

22.       Pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį, motyvavo tuo, kad byla nėra sudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, byloje nėra sprendžiamas teisinių klausimų naujumas, ieškovė yra draudimo įmonė, turinti teisės skyrių ir kvalifikuotus teisininkus, pateiktas ieškinys yra paprastas, prie jo pateikta nedidelis skaičius rašytinių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors negalima spręsti, kad byla itin sudėtinga ir reikalaujanti itin didelių darbo sąnaudų, tačiau nėra pagrindo spręsti, kad ji nereikalauja teismų praktikos analizės ar jai užtenka minimalių atstovės darbo sąnaudų ir pan. Pažymėtina, jog atitinkamai aptartai situacijai ieškovės sumokėta suma už ieškinio parengimą yra apie 5 kartus mažesnė už Rekomendacijų nustatytą maksimalų dydį už ieškinio parengimą. Sutiktina su apeliante, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas mažindamas bylinėjimosi išlaidų sumą už ieškinio parengimą, vertino tai, kad ieškovės atstovė į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, kadangi ši suma yra už ieškinio parengimą. 

23.       Pirmosios instancijos teismo nurodomi motyvai, kad ieškovė yra draudimo įmonė, turinti teisės skyrių ir kvalifikuotus teisininkus, nereiškia, kad ieškovė negali turėti atstovo. Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus, taip pat turi teisę kreiptis į advokatus dėl procesinių dokumentų parengimo.

24.       Įvertinęs advokato padėjėjos paruošto ieškinio apimtį, turinį, advokatės darbo laiko sąnaudas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog 455,58 Eur suma yra adekvati suteiktoms paslaugoms ir nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, todėl ji turi būti priteista solidariai iš atsakovų ieškovei.  

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

25.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neapgrįstai išdėstė teismo sprendimo vykdymą. Nurodo, kad į bylą buvo pateikti įrodymai, jog atsakovai dar iki bylos iškėlimo teisme dienos dėl neaiškių priežasčių nutraukė derybas dėl problemos sprendimo, iki bylos iškėlimo teisme dienos neatliko visiškai jokių mokėjimų ir nedėjo pastangų mažinti skolos. Be to, atsakovai nepateikė visų duomenų, patvirtinančių jų turtinę padėtį, kad būtų galima objektyviai įvertinti jų prašymo pagrįstumą – nebuvo pateikta objektyvių duomenų apie turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, ar gaunamos kokios nors išmokos iš valstybinių institucijų ir kita objektyvi informacija. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliantės argumentais.

26.       CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

27.       Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Pažymėtina, kad sprendimo įvykdymo atidėjimas ir išdėstymas yra išimtinė priemonė, taikoma ypatingais ir išimtinais atvejais.

28.       Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

29.       Atsakovai prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo grindė bloga atsakovų  finansine padėtimi. Nurodė, kad šiuo metu jie neturi jokių galimybių ieškovei sumokėti visą skolą iš karto, nes augina 3 bendrus vaikus: U. S., gim. (duomenys neskelbtini), K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. S., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovo pajamos per mėnesį yra apie 1200,00 Eur, atsakovė šiuo metu niekur nedirba, jos pajamos apie 300,00 Eur išmoka už vaikus, taip pat išmoka už budinčios globėjos pareigas.

30.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą tenka to prašančiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu nėra pridėta pakankamai įrodymų, įrodančių teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Atsakovų pridėti įrodymai neparodo atsakovų tikslios turtinės padėties. Atsakovai į bylą nepateikė duomenų iš VĮ „Registrų centras“ apie nekilnojamąjį turtą; nepateikti duomenys apie tai, ar gauna atsakovai kokias nors socialines išmokas iš valstybės ar savivaldybės institucijų. Byloje yra pateikti duomenys, kad atsakovė gauna išmokas už budinčios globėjos pareigas, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino, kokio dydžio minėtos išmokos yra. Atsakovai pateikė įrodymus, kad turi prievolių kitiems kreditoriams, tačiau vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas dirba, jo vidutinis darbo užmokestis apie 2335,00 Eu (neatskaičius mokesčių) per mėnesį. Atsakovė gauna išmokas už budinčios globėjos pareigas (tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kokia tiksli yra išmokų suma).

31.       Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovai į bylą nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jų nurodomas aplinkybes, jog jų finansinė padėtis yra sunki, kad teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų atsakovams itin sunkias finansines pasekmes. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išdėstė sprendimo vykdymą atsakovams nepakankamai įvertinęs įrodymus apie atsakovų turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendimo vykdymo išdėstymas pažeistų lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus.

Dėl procesinės bylos baigties

32.       Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei kompensuojamųjų palūkanų, neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas bei nepagrįstai išdėstė sprendimo vykdymą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies ir ieškinys tenkintinas visiškai, bylinėjimosi išlaidų suma padidintina iki 501,58 Eur, atsakovų prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

33.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį, apeliacinį skundą tenkinus visiškai, 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina solidariai iš atsakovų ieškovei (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų M. S., a.k. (duomenys neskelbtini), ir T. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 1985,45 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis Eur 45 ct) turtinės žalos atlyginimo, nuo šios sumos 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2020-08-18 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 79,96 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 96 ct) kompensacinių palūkanų ir 501,58 Eur (penkis šimtus vieną eurą 58 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834.“

Priteisti solidariai iš atsakovų M. S. ir T. S.f 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.