Civilinė byla Nr. e2S-2800-232/2018

                                              Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09435-2018-1

                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.5;

3.3.1.6; 3.3.2.5                                   

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. (V. G.) ieškinį atsakovams A. C. ir J. C. dėl iškeldinimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu patenkino ieškovo ieškinį ir nusprendė iškeldinti atsakovus A. C. ir J. C. iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto ir 2484/317866 dalių automobilių stovėjimo aikštelės – bei priteisė iš atsakovų A. C. ir J. C. lygiomis dalimis ieškovui V. G. 950,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2.       Atsakovas A. C. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės, tenkinant apeliacinio skundo reikalavimus, arba grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Taip pat prašė atleisti apeliantą nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, kadangi tai apsunkina jo pažeistų teisių gynybą. Nurodo, jog 2018 m. balandžio 3 d. ir 2018 m. liepos 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) sprendimais atsakovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų kitose civilinėse bylose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nustatė atsakovui A. C. 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo trūkumams pašalinti. Išaiškino, jog teismo nustatytu terminu nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui.

4.       Teismas nustatė, jog apeliacinis skundas yra pasirašytas tik apelianto A. C.. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio 2 dalies 7 punktą kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas. CPK 306 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog apeliacinį skundą surašo advokatas bei jį pasirašo ne tik skundą surašęs asmuo, bet ir jį paduodantis asmuo.

5.       Pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti duomenys apie žyminio mokesčio sumokėjimą. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Visiškai ar žymia dalimi nuo mokėtino žyminio mokesčio atleidžia Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba, pilnai įvertinusi asmens turtinę padėtį. Todėl teismas neturi pagrindo visiškai atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis), tai yra šalis turi ne tik teisę, bet ir pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir prie jo turi būti pridėti įrodymai (duomenys apie gaunamas pajamas, turimas lėšas ir indėlius (banko sąskaitų išrašai ir pan.), turimą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, taip pat turimas reikalavimo teises ir įsipareigojimus, ir pan.), patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Todėl mokėtinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

II.                      Atskirojo skundo argumentai

6.       Atsakovas A. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.        Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovo apeliacinis skundas turi būti pasirašytas advokato. Atsakovo ginčas su banku prasidėjo 2010 m., todėl apeliacinio skundo padavimui turi būti taikoma iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi CPK  306 straipsnio 3 dalies redakcija. Todėl teismui pateiktas atsakovo apeliacinis skundas atitiko CPK nustatytus reikalavimus. Atsakovo ginčas su banku tęsiasi jau 8 metus. Atsakovas dėl neteisėtų ir nesąžiningų banko veiksmų patyrė didelę turtinę žalą. Todėl atsakovas neturėjo galimybių tokio ilgo ginčo nagrinėjimo metu samdyti advokatų. Teismo nutartis pažeidžia atsakovo teisės į apeliaciją ir sąžiningumo principus. Todėl atsakovas turėtų būti atleidžiamas nuo advokato samdymo, teikiant šį apeliacini skundą.

6.2.        Teismas nepagrįstai neatleido atsakovo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo.  Atsakovas pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog yra pagrindas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. VGTPT sprendimai patvirtina, jog atsakovas neturi pakankamai pajamų ir turtų, jog galėtų sumokėti žyminį mokestį. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2078-653/2018 nustatė, kad VGTPT sprendimas, kuriuo pareiškėjas 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų, todėl pripažino, jog apeliantas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir jo prašymas atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo yra perteklinis. Todėl analogiškai atsakovas turėjo būti atleistas ir nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo ir nagrinėjamoje byloje.

6.3.        Teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktus papildomus prašymus. Pagal CPK 163 straipsnio 3 dalį byla turi būti sustabdyta, kai negalima jos nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kadangi kitose bylose teismų priimti sprendimai nagrinėjamoje byloje gali turėti prejudicinę galią, todėl atsakovas prašė teismo sustabdyti arba atidėti bylos nagrinėjimą. Tačiau teismas neatsižvelgė į šį atsakovo prašymą ir pateiktus naujus duomenis. 

III.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

7.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui buvo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, tai yra sumokėti žyminį mokestį ir pateikti advokato pasirašytą apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

Dėl įpareigojimo pateikti advokato pasirašytą apeliacinį skundą

8.       Pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį apeliacinį skundą surašo advokatas. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. Minėtu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti kokybišką ir tinkamą asmenų atstovavimą teismuose. Apeliacinės instancijos teismas negali peržengti apeliaciniame skunde nurodytų ribų, todėl netinkamai parengtas apeliacinis skundas gali sąlygoti netinkamą asmens teisių gynimą. Be to, neprofesionaliai parengti procesiniai dokumentai visuomet ilgina teismo procesą, daro jį neefektyvų ir neekonomišką, nes teismas turi spręsti papildomus klausimus, susijusius su procesinių dokumentų trūkumais. 

9.       Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kurį pasirašė tik pats, bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu atstovo neturėjo, duomenų, jog atsakovas turėtų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, byloje nėra. Todėl atsakovas, siekdamas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, turi pateikti apeliacinį skundą, pasirašytą atsakovo ir advokato, veikiančio pagal su atsakovu sudarytą atstovavimo sutartį. Taip pat atsakovo apeliacinį skundą gali surašyti CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys.

10.       Nagrinėjamoje byloje atsakovo apeliaciniame skunde minimas bankas nebuvo byloje dalyvaujančia šalimi, sprendžiamas ginčas yra kilęs tik tarp atsakovo ir jam priklausiusio buto naujojo savininko. Be to, pagal CPK 3 straipsnio 9 dalį civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinį pateikė 2018 m. kovo 27 d. (el.b., 1 t., l. 1). Taigi jau buvo įsigaliojęs 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymas, kurio 95 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, jog šis įstatymas įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 

11.       Atsakovo argumentas, kad jis šiuo metu negali samdyti advokato, nesuteikia pagrindo netaikyti CPK nuostatų, reglamentuojančių apeliacinio skundo surašymą ir pasirašymą. Jei atsakovo turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygio, jis turi teisę pasinaudoti antrine teisine pagalba (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 2 dalis 1 punktas). Pažymėtina, jog atsakovas pats byloje yra pateikęs duomenis, jog jam VGTPT 2018 m. balandžio 3 d. ir 2018 m. liepos 11 d. sprendimais buvo suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba dviejose civilinėse bylose bei paskirti advokatai (el.b., 1 t. l. 124-127; 166-167). Minėti sprendimai buvo priimti šiais metais ir dar yra galiojantys. Taigi atsakovas taip pat turi teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą ir dėl apeliacinio skundo surašymo nagrinėjamoje byloje.

Dėl prašymo atleisti apeliantą nuo žyminio mokesčio netenkinimo

12.       CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąrašas asmenų, kurie nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami. CPK 83 straipsnio 3 dalis suteikia teismui teisę, asmens prašymu ir atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, iš dalies tokį asmenį atleisti nuo žyminio mokesčio. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Atleisti pareiškėją beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 straipsnio 1 dalyje). Tokiu atveju turi būti vertinami ne tik asmens sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet ir atsižvelgiama į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, taip pat į ginamą teisinį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-551/2007).

13.       Nagrinėjamoje byloje atsakovas nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų sąrašą, kurie visiškai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatleido atsakovo nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo turimą turtą ar gaunamas pajamas. Atsakovas yra pateikęs VGTPT 2018 m. balandžio 3 d. ir 2018 m. liepos 11 d. sprendimus, kuriais pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį atsakovas 100 proc. buvo atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Šie sprendimai turi teisinę galią tik dėl atsakovo atstovavimo juose apibrėžtose konkrečiose civilinėse bylose ir, be žyminio mokesčio, apima ir advokatui mokėtinas teisines išlaidas. Todėl negalima pripažinti, jog VGTPT sprendimai patvirtina, jog 150 Eur mokėtino žyminio mokesčio suma nagrinėjamoje byloje atsakovui yra per didelė.

14.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 8-11 punktuose nustatytas aplinkybes, jog atsakovo teisei į apeliacinį procesą įgyvendinti jam yra būtinas advokatas, atsakovui šiais metais dviem VGTPT sprendimais jau buvo skirta 100 proc. antrinė teisinė pagalba, sprendžia, jog atsakovas turi galimybę ir nagrinėjamoje byloje kreiptis į VGTPT ir gauti nemokamą teisinę pagalbą. Pripažintina, jog ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Tačiau, siekdamas sudaryti apeliantui galimybę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, apeliacinės instancijos teismas nustato ilgesnį 20 dienų apeliacinio skundo trūkumų šalinimo terminą, išaiškindamas atsakovui, jog pagal CPK 77 straipsnio nuostatas, jis turi teisę prašyti pirmos instancijos teismo šį terminą partęsti.

15.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. 

          Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

n u t a r i a:

        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

          Nustatyti atsakovui A. C. 20 (dvidešimties) dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Teisėja                                              Liuda Uckienė