Administracinė byla Nr. eA-364-602/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04190-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija 19.3.4
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. K. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras, M. Č., V. T.) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja T. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2020 m. gruodžio 17 d. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą Nr. NCSPR-113 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir Kadastro tvarkytojas) 2019 m. spalio 28 d. sprendimą įregistruoti statinius 2019 m. rugsėjo 18 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. Pažymos dėl pastatų Nr. V1-67-(5.7.) (toliau – ir 2019 m. spalio 21 d. Pažyma) pagrindu (toliau – ir Kadastro tvarkytojo sprendimas); 3) panaikinti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir Teritorinis registratorius) 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą įregistruoti J. K. nuosavybės teisę į Statinius Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. Pažymos dėl pastatų Nr. V1-67-(5.7.) pagrindu (toliau – ir 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimas); 4) panaikinti Teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą įregistruoti V. T. ir M. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į statinius 2019 m. lapkričio 13 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, reg. Nr. 4938 (toliau – ir Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas), pagrindu (toliau – ir 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimas).
2. Pareiškėja paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pagalbinio ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statiniai). Daiktinės teisės įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras) 1993 m. spalio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties ir 2012 m. lapkričio 5 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Pareiškėjai 2020 metais tvarkant dokumentus su tikslu įsigyti valstybinės žemės sklypą, ji sužinojo, kad jai nuosavybės teisė priklausantys Statiniai taip pat nuosavybės teisė priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. Č.ir V. T., t. y. Nekilnojamojo turto registre dvigubai įregistruotos nuosavybės teisės, suteikiant kitus unikalus numerius Statiniams (pvz., pastatui-gyvenamajam namui – (duomenys neskelbtini)).
3. Pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą (toliau – ir Centrinis registratorius) dėl dvigubos nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre registravimo, teisinės registracijos panaikinimo, tačiau ginčijamu Komisijas sprendimu pareiškėjos prašymas atmestas, motyvuojant, kad pareiškėja nėra pateikusi dokumentų, patvirtinančių trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės į joms priklausančius statinius, pasibaigimą, 2019 m. spalio 21 d. Pažymos ir Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo nuginčijimą ar statinių žuvimą.
4. Pareiškėjos įsitikinimu, Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Remdamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, pareiškėja akcentavo, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal administracinių teismų praktiką, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu įrašomi duomenys, įregistruojamos daiktinės teisės į Registrą.
5. Pareiškėja nurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr.695 redakcija) (toliau – ir Kadastro nuostatai) 100 punkte, 101.2 ir 111.2 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad 1993 m. spalio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pagrindas buvo Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų (toliau – ir Vilniaus TVIPP ) biuro „Valda“ 1993 m. spalio 13 d. pažymėjimas Nr. 002746 ir pirkimo-pardavimo sutartis, 1993 m. spalio 12 d. patvirtinta Vilniaus rajono Lavoriškių apyl. viršaičio (reg. Nr. 88). Taigi buvo pakankamas teisinis pagrindas atsisakyti įregistruoti daiktinies teises į nekilnojamąjį daiktą trečiųjų suinteresuotų asmenų vardu, vadovaujantis NTRĮ 29 straipsnio 8 punktu, Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo 14 straipsnio 3 punktu.
6. Nagrinėjamu atveju susiklostė faktinė situacija, kad į Nekilnojamojo turto registrą buvo įrašyti duomenys apie trečiųjų asmenų nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, į kurį jau buvo įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės ir taip buvo pažeistos NTRĮ įtvirtintos pareiškėjos teisės viešojo administravimo srityje. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad jos reikalavimas panaikinti ginčijamus sprendimus neturi įtakos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėms ir pareigoms, kurias jie įgujo pagal civilinio teisinio pobūdžio aktus bei sandorius.
7. VĮ Registrų centrų centro atstovaujamas atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsileipime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
8. VĮ Registrų centras paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenys patvirtino, jog žemės sklypas po pareiškėjai ir tretiesiems asmenims priklausančiais statiniais nesuformuotas ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Statiniai 2019 m. spalio 28 d. buvo įregistruoti 2019 m. rugsėjo 18 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. Pažymos pagrindu, o pirminės Statinių savininkės J. K. nuosavybės teisė į Statinius Nekilnojamojo turto registre 2019 m. lapkričio 4 d. buvo įregistruota Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. Pažymos pagrindu. V. T.ir M. Č.bendroji dalinė nuosavybės teisė į Statinius 2019 m. lapkričio 14 d. įregistruota 2019 m. lapkričio 13 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu. J. K., o taip pat V. T. ir M. Č. nuosavybės teisės į Statinius įregistravimo metu pareiškėjai priklausančių nekilnojamųjų daiktų tiksli buvimo vieta (centro taško koordinatės) nebuvo nustatyta ir Statiniams nebuvo suteiktas adresas. Aplinkybė, kad Statiniai yra tie patys nekilnojamojo turto objektai, paaiškėjo tik 2020 m. spalio 27 d. atlikus pareiškėjai priklausančių statinių kadastrinius matavimus ir jų metu nustačius tikslią Statinių buvimo vietą. Apie tai pareiškėja buvo informuota VĮ Registrų centro 2020 m. spalio 30 d. raštu. Trečiųjų suinteresuotų asmenų pateikti dokumentai buvo pagrindas registruoti nuosavybės teises į juos Nekilnojamojo turto registre.
9. Remdamasis NTRĮ nuostatomis, VĮ Registrų centras akcentavo, jog prašymas dėl kito asmens nuosavybės teisės išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu pareiškėja Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktų dokumentus, kuriais kito asmens nuosavybės teisių įgijimas būtų pripažintas neteisėtu (pripažinta negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartis, panaikintas statinio priėmimo naudoti aktas ar pan.). Duomenys apie daiktinės teisės turėtoją gali būti pakeisti kitais duomenimis tik tuo atveju, kai yra pateikiami nauji įstatymų nustatyti dokumentai apie daiktinės teisės pasibaigimą (daiktinės teisės turėtojo netekimą savo daiktinės teisės, šios teisės perleidimą kitam asmeniui). Kadangi pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių V. T. ir M. Č. nuosavybės teisės į joms priklausančius statinius pasibaigimą, 2019 m. spalio 21 d. Pažymos, Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo nuginčijimą ar Statinių žuvimą, Komisija netenkino pareiškėjos prašymo (skundo).
10. VĮ Registrų centro įsitikinimu, nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad Registro tvarkytojas turėjo atsisakyti įregistruoti Statinius ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisę į juos, kadangi 2019 m. spalio 21 d. Pažymoje ir Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime nurodyti Statinių duomenys visiškai atitiko šių nekilnojamųjų daiktų duomenis, įrašytus į nekilnojamojo turto kadastrą, ir pastatai (jų ir centro taško koordinatės) buvo pažymėti kadastro žemėlapyje, nes šių statinių kadastro duomenų nustatymo metu (2019 m. rugsėjo 18 d.) buvo nustatytos jų centro taško koordinatės. Pareiškėjai priklausančių statinių koordinatės buvo nustatytos vėliau – 2020 m. spalio 27 d. atlikus pareiškėjai priklausančių statinių kadastrinius matavimus ir jų metu nustačius tikslią šių statinių buvimo vietą.
11. VĮ Registrų centras nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad ginčijamų sprendimų panaikinimas nesusijęs su trečiųjų suinteresuotų asmenų civilinėmis teisėmis, kadangi pareiškėjos pozicija prieštaringa – ji siekia nuginčyti administracinius sprendimus, o ne įstatymų nustatytus dokumentus, kurių pagrindu šios teisės atsirado.
12. Tretieji suinteresuoti asmenys V. T. ir M. Č. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti ir priteisti iš pareiškėjos 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
13. V. T. ir M. Č. paaiškino, kad joms bendroji dalinė nuosavybės teisė į Statinius 2019 m. lapkričio 14 d. įregistruota 2019 m. lapkričio 13 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu. Statiniai 2019 m. spalio 28 d. buvo įregistruoti 2019 m. rugsėjo 18 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. Pažymos dėl pastatų Nr. V1-67-(5.7.) pagrindu, o pirminės Statinių savininkės, suinteresuotų trečiųjų asmenų motinos J. K. nuosavybės teisė į Statinius Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 2019 m. lapkričio 4 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. Pažymos dėl pastatų Nr. V1-67-(5.7.) pagrindu. Trečiųjų suinteresuotų asmenų – V. T. ir M. Č. pateikti dokumentai yra tie dokumentai, kurių pagrindu įrašomi nekilnojamųjų daiktų duomenys į nekilnojamojo turto kadastrą ir registruojama nuosavybės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre.
V. T. ir M. Č. pastebėjo, kad kaip pareiškėjos nuosavybės teisės į pastatus, Nekilnojamojo turto registro išraše aprašytus 2.1–2.7 punktuose, įregistravimo pagrindas nurodytas ne tik 1993 m. spalio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2-8386, bet ir 2012 m. lapkričio 5 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 2-10433, tačiau, kiek žinoma tretiesiems suinteresuotiems asmenims, jų motinos J. K. su pareiškėja nesiejo jokie giminystės ryšiai, kad būtų galima daryti prielaidą, jog pareiškėja galėjo paveldėti Statinius iš J. K.. Tik tuo atveju, jeigu pareiškėja pateiktų dokumentus, kurie patvirtina, kad suinteresuotų savininkių paveldėtus Statinius B. Š. tiesiogiai ar netiesiogiai įsigijo iš J. K., išnyktų pagrindas kelti abejones, ar gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats nekilnojamojo turto objektas.
14. Nuo pat 1993 metų T. K. nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų nustatyta jai priklausančių nekilnojamųjų daiktų tiksli buvimo vieta (centro taško koordinatės) ir Statiniams būtų suteiktas adresas, t. y. su savo nuosavybe elgėsi kaip su svetimu jai daiktu, o tretieji suinteresuoti asmenys su jiems įregistruotu daiktu elgėsi kaip su savu, t. y. ėmėsi veiksmų, kad ne tik būtų nustatyta joms priklausančių nekilnojamųjų daiktų tiksli buvimo vieta (centro taško koordinatės) ir Statiniams būtų suteiktas adresas, bet ir įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį po jiems nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais. Todėl jeigu teismas nuspręstų panaikinti Teritorinio registratoriaus 2019 m. spalio 28 d. sprendimą įregistruoti statinius 2019 m. rugsėjo 18 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. Pažymos pagrindu, Teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą įregistruoti J. K. nuosavybės teisę į Statinius, tai neatitiktų nuosavybės neliečiamumo ir teisingumo principų.
15. V. T. ir M. Č. pabrėžė, kad pareiškėja nėra pateikusi dokumentų, patvirtinančių V. T. ir M. Č. nuosavybės teisės į joms priklausančius statinius pasibaigimą, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. Pažymos ir 2019 m. lapkričio 13 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo nuginčijimą ar Statinių žuvimą, todėl tenkinti pareiškėjos prašymą (skundą) nėra teisinio pagrindo. Nei B. Š. iki sandorio su T. K. sudarymo nebuvo įgijęs, nei T. K. po sandorio su B. Š. neįgijo jokių teisių į gyvenamajam namui ir jo priklausiniams eksploatuoti skirtą žemės sklypą, todėl akivaizdu, kad sprendžiant ginčą dėl gyvenamojo namo, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre dviem unikaliais numeriais, pareiškėja neturi pagrindo neigti, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims bendroji dalinė nuosavybės teisė į Statinius, pagal 2019 m. lapkričio 13 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą 2019 m. lapkričio 14 d. įregistruota teisėtai ir teisingai.
II.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė ir priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui M. Č. iš pareiškėjos 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
17. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
17.1. Pareiškėja VĮ Registrų centrui 2020 m. rugsėjo 30 d. ir 2020 m. spalio 30 d. pateikė prašymus išsiaiškinti, kaip jos gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas kitas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis M. Č., ir sustabdyti visus atliekamus veiksmus su šiuo turtu.
17.2. VĮ Registrų centras 2020 m. spalio 16 d. rašte Nr. NS-22851 (14.1 E) nurodė J. K. ir jos paveldėtojų V. T. ir M. Č. nekilnojamųjų daiktų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įregistravimo aplinkybes ir teisinius pagrindus. Taip pat informavo pareiškėją, kad duomenų apie jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), geografinę padėtį ir faktinę jo buvimo vietą nėra (pastato centro taško koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nenustatytos) bei gyvenamajam namui nėra suteiktas adresas. Dėl šių aplinkybių kadastro tvarkytojas negalėjo padaryti išvados, kad gyvenamieji namai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra tie patys nekilnojamieji daiktai.
17.3. Pareiškėja 2020 m. spalio 16 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą, paaiškindama, kad dėl nežinomų priežasčių į jai priklausantį gyvenamąjį namą nuosavybės teisę įregistravo M. Č., šiam namui suteiktas naujas unikalus numeris, suteiktas adresas, bet šių namų geografinė padėtis ta pati. Pareiškėja prašė atlikti šių faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Be to, pareiškėjos įgaliotas asmuo K. K. VĮ Registrų centrui pateikė 2020 m. spalio 21 d. prašymą atlikti jai priklausančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus ir sudaryti kadastro duomenų bylą. VĮ Registrų centro matininkė L. D. 2020 m. spalio 27 d. atliko pareiškėjai priklausančių statinių kadastrinius matavimus.
17.4. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 11 punkte įrašyta pastaba: „Gyvenamasis namas 1A1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., ir gyvenamasis namas 1A1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., pirtis 2I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini)., ir pirtis 5I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini)., šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., ir šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra tie patys nekilnojamojo turto objektai“.
17.5. Registrų centras 2020 m. spalio 30 d. raštu, atsakydamas į pareiškėjos 2020 m. spalio 16 d. ir 2020 m. spalio 21 d. prašymus, informavo, kad išnagrinėjo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis vietoje, nustatė, kad šis gyvenamasis namas ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats nekilnojamojo turto objektas.
17.6. Pareiškėja 2020 m. lapkričio 9 d. pateikė prašymą panaikinti sprendimą, kuriuo buvo suformuotas ir įregistruotas naujas daiktas – pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagalbinio ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat Teritorinio registratoriaus sprendimą, kuriuo buvo įregistruota trečiųjų asmenų nuosavybės teisė į šiuos nekilnojamuosius daiktus. Taip pat pareiškėja prašė atlikti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl dvigubos teisinės registracijos gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti Nekilnojamojo turto registro išrašą, išduoti pažymas apie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), asmens kodus ir gyvenamąsias vietas.
17.7. VĮ Registrų centro Komisija ginčijamu sprendimu paliko galioti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 28 d. sprendimą įregistruoti Statinius 2019 m. rugsėjo 18 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. Pažymos pagrindu bei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą įregistruoti V. T. ir M. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į Statinius 2019 m. lapkričio 13 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą, liudijimo pagrindu.
18. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.), Nekilnojamojo turto registro įstatymas (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.).
19. Teismas apžvelgė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą, aiškinant Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pareigas sprendžiant dėl duomenų įrašymo į minėtą registrą, ir pabrėžė, jog duomenų panaikinimą nekilnojamojo turto registro tvarkytojas gali atlikti tik griežtai remdamasis tokį panaikinimą pagrindžiančiais (įrodančiais) dokumentais, kurie yra išvardinti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje; nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba panaikindamas (pakeisdamas) esamus, neturi teisės daryti savarankiškų išvadų aiškindamas arba interpretuodamas pateiktų dokumentų (išvardintų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje) turinį.
20. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtino, kad Teritorinis registratorius neturėjo teisinio pagrindo neregistruoti M. Č. ir V. T. nuosavybės teisės į Statinius, joms pateikus Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą dokumentą, esantį pagrindu įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, t. y. paveldėjimo teisės liudijimą. Iš byloje pateikto 2019 m. lapkričio 13 d. Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo teismas nustatė, kad V. T. ir M. Č. yra J. K. testamente nurodyto turto įpėdinės, paveldinčios Statinius (įskaitant ir gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini)). Teismas pažymėjo, kad 2019 m. spalio 21 d. Pažyma, kurios pagrindu įregistruota J. K. nuosavybės teisė į Statinius taip pat nėra nuginčyta, taigi Teritorinis registratorius neturėjo pagrindo neregistruoti daiktinių teisių nurodytų dokumentų pagrindu.
21. Teismas pastebėjo, kad pagal bylos duomenis pareiškėjos gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki prašymo dėl kadastrinių matavimų atlikimo nebuvo suteiktas adresas, todėl sprendė, kad registro tvarkytojas, registruodamas V. T. ir M. Č. nuosavybės teisę į Statinius, neturėjo galimybės nustatyti, kad prašoma registruoti nuosavybės teisė į tą patį nekilnojamojo turto objektą. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo teismas nustatė, kad L. D. 2020 m. spalio 27 d. atliko pareiškėjai priklausančių statinių kadastrinius matavimus, kurių metu nustatyta, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-pirtis ir kiti inžineriniai statiniai yra tas pats nekilnojamojo turto objektas.
22. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, prašydama nekilnojamojo turto registro tvarkytojo panaikinti kito asmens nuosavybės teisių registraciją nekilnojamojo turto registre, tokį savo prašymą (taip pat ir skundą teismui) iš esmės argumentavo (įrodinėjo) tuo, jog pagrindai (dokumentai), pagal kurių duomenis kito asmens nuosavybės teisės buvo įregistruotos nekilnojamojo turto registre, yra neteisėti. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojui aukščiau nurodytos teisės nuostatos ir jų aiškinimas teismų praktikoje neleidžia vertinti dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai nekilnojamojo turto registre, teisėtumo. Teismas konstatavo, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturėjo teisės daryti pakeitimų nekilnojamojo turto registre pagal minėtus pareiškėjos argumentus ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl kitų asmenų nuosavybės teisių registracijos nekilnojamojo turto registre panaikinimo.
23. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju pareiškėjos prašymas panaikinti kito asmens nuosavybės teisių registraciją galėjo būti tenkintas tik tuo atveju, jei pareiškėja nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktų dokumentus (tokiais dokumentais paprastai turėtų būti atitinkami teismų sprendimai), kuriais kito asmens nuosavybės teisių įgijimas būtų pripažintas neteisėtu.
24. Kadangi, teismo vertinimu, pareiškėja nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, kad V. T. ir M. Č. nuosavybės teisės į Statinius įgijimas yra pripažintas neteisėtu, t. y. pripažinti negaliojantys dokumentai, kurių pagrindu tokia nuosavybės teisė įregistruota, teismas darė išvadą, kad nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir išregistruoti V. T. ir M. Č. nuosavybės teisės į Statinius. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja turi teisę ginti savo galbūt pažeistas teises teisme, siekiant nuginčyti dokumentus, kurių pagrindu V. T. ir M. Č. nuosavybės teisės į Statinius yra įregistruotos, tačiau nekilnojamojo turto registro tvarkytojui tokių duomenų nepateikus, jis pats neturėjo teisės panaikinti įregistruotos daiktinės teisės. Buvo konstatuota, kad ginčijamu VĮ Registrų Komisijos sprendimu Teritorinio registratoriaus sprendimai dėl nuosavybės teisių įregistravimo pagrįstai palikti galioti.
25. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Teritorinis registratorius neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti įregistruoti J. K. nuosavybės teisę į Statinius, V. T. ir M. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į Statinius, nes dokumentai, kurių pagrindu tokia nuosavybės teisė įregistruota, buvo galiojantys ir nenuginčyti. Buvo konstatuota, kad ginčijamu VĮ Registrų Komisijos sprendimu Teritorinio registratoriaus sprendimai dėl nuosavybės teisių įregistravimo pagrįstai palikti galioti.
26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio nuostatomis, atsižvelgęs į ginčo pobūdį, teismas konstatavo, kad atmetus pareiškėjos skundą, buvo apginti trečiųjų suinteresuotų asmenų M. Č. ir V. T. interesai, todėl sprendė, kad jos įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir priteisė M. Č. (faktiškai už advokato pagalbą sumokėjusiam asmeniui) 300 Eur iš pareiškėjos.
27. Teismas netenkino pareiškėjos prašymo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi teismo sprendimas buvo nepalankus pareiškėjai, t. y. ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
28. Pareiškėja T. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kadastro tvarkytojo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą ir Teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 4 d. ir 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimus. Pareiškėja taip pat prašo priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
29. Pareiškėja pabrėžia, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tik viešojo administravimo veiksmai, dėl kurių susidarė dvigubos nuosavybės teisės Registre registravimo faktas. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus.
30. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, susijusius su NTRĮ ir Kadastro nuostatuose nustatytu teisiniu reguliavimu, ir pabrėžia, kad ji kreipėsi į teismą dėl dvigubos nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre registravimo fakto. Į Nekilnojamojo turto registrą buvo įrašyti duomenys apie trečiųjų suinteresuotų asmenų daiktines teises, turint duomenų, kad:
30.1. Pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymo data yra 1993 m. spalio 6 d. Įrašas apie pareiškėjai nuosavybės teise nekilnojamuosius daiktus buvo padarytas ir išviešintas Nekilnojamojo turto registre, todėl atsakovas, atlikdamas skundžiamus veiksmus, privalėjo vadovautis Registro duomenimis, tačiau jais nesivadovavo.
30.2. Pagal 1993 m. spalio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėja įsigijo B. Š. gyvenamąjį namą, su tvartu, malkine, sandėliu, pirtimi, rūsiu, kiemo įrenginiais, esančiais (duomenys neskelbtini), ir pagal 1993 m. spalio 12 d. sutartį Nr. 88, sudarytą tarp J. K. ir B. Š., kurios trečiųjų suinteresuotų asmenų neginčijamos. Duomenys (įstatymų nustatyti dokumentai), kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą Registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka.
30.3. Tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. T. ir M. Č. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymo data – 2019 m. rugsėjo 18 d.
30.4. Pareiškėja pateikė teismui įrodymus apie tai, kad J. K. 1993 m. spalio 12 d. perleido jai nuosavybės teisė priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) kaime B. Š., o B. Š. įregistravo daiktines teises į jam perleistą nekilnojamąjį turtą Vilniaus TVIPP biure „Valda“ nuo 1993 m. spalio 13 d.
31. Pareiškėjos teigimu, pats atsakovas pripažįsta dvigubos nuosavybės teisės Registre registravimo faktą. Atsižvelgdama į Kadastro nuostatų 100 punkte, 102.2 ir 111.2 punktuose nustatytus reikalavimus, pareiškėja laikosi pozicijos, kad buvo teisinis pagrindas atsisakyti įregistruoti trečiųjų suinteresuotų asmenų daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą NTRĮ 29 straipsnio 8 punkto, 14 straipsnio 3 punkto pagrindu. J. K. vardu 2019 m. rugsėjo 18 d. negalėjo būti formuojami ir registruojami nekilnojamieji daiktai (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)) dėl tos priežasties, kad jie jau buvo suformuoti ir įregistruoti 1993 m. spalio 6 d., o nuo 1993 m. spalio 13 d. įregistruoti kito asmens vardu. Pabrėžtina, kad asmuo, kurio nuosavybės teisės yra įregistruotos Registre pagal NTRĮ 4 straipsnį, turi teisėtą lūkestį tikėtis, kad šie duomenys yra teisingi, kol jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl į Registrą įrašius duomenis apie trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, į kurį jau buvo įregistruota pareiškėjos nuosavybės teisė, buvo pažeistos pareiškėjos teisės viešojo administravimo srityje.
32. Pareiškėja mano, kad trečiųjų asmenų nuosavybės teisės negalėjo būti įregistruotos ir vadovaujantis CK 1.75 straipsnio 4 dalimi. Pareiškėja pakartoja skundo argumentus, kad prašomi panaikinti sprendimai neturi jokios reikšmės trečiųjų suinteresuotų asmenų civilinėms teisėms ir pareigoms.
33. VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
34. Dėl pareiškėjos argumentų, kad jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo kadastro duomenys buvo nustatyti 1993 m. spalio 6 d. ir šiais duomenimis atsakovas privalėjo vadovautis, VĮ Registrų centras pažymi, kad reikalavimas nustatyti statinio kontūrų skaitmeninius grafinius duomenis (informaciją) įsigaliojo 2002 m. balandžio 20 d. ir buvo įtvirtintas Kadastro nuostatų 15.1.8 papunktyje bei Kadastro įstatymo 6 straipsnio 21 punkte (nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 20 d. galiojusi redakcija). Statinių ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės į Statinius įregistravimo Nekilnojamojo turto registre metu (2019 m. spalio 28 d. ir 2019 m. lapkričio 4 d.) buvo įregistruoti pareiškėjai priklausančių statinių kadastro duomenys, kurie buvo nustatyti 1991 m. rugsėjo 20 d., kuomet reikalavimo nustatyti statinių centro taško koordinates nebuvo ir tokie duomenys nebuvo užfiksuoti ir žinomi. Be to, pareiškėjai priklausantiems statiniams nebuvo suteiktas adresas, po statiniais esantis žemės sklypas nebuvo ir nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Taigi teismo išvada, kad registro tvarkytojas, registruodamas V. T. ir M. Č. nuosavybės teisę į Statinius, neturėjo galimybės nustatyti, kad prašoma registruoti nuosavybės teisę į tą patį nekilnojamojo turto objektą, yra teisėta ir pagrįsta. Taip pat teismas pagrįstai pažymėjo, kad nuo 1993 metų pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų nustatyta jai priklausančių nekilnojamųjų daiktų tiksli buvimo vieta (centro taško koordinatės) ir statiniams būtų suteiktas adresas, t. y. su savo nuosavybe elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai.
35. Taigi aplinkybė, kad Statiniai, kuriems suteikti skirtingi unikalūs numeriai, yra tie patys nekilnojamojo turto objektai, paaiškėjo tik 2020 m. spalio 27 d., atlikus pareiškėjai priklausančių statinių kadastrinius matavimus ir jų metu nustačius tikslią šių statinių buvimo vietą, t. y. jau po Statinių ir trečiųjų asmenų daiktinių teisių į juos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, kad visi ginčijami sprendimai buvo priimti iki Statinių ir pareiškėjai priklausančių statinių tapatumo paaiškėjimo fakto (2020 m. spalio 27 d.), Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas priimdamas skundžiamus sprendimus, neturėjo jokio teisinio pagrindo taikyti pareiškėjos nurodytus atsisakymo įregistruoti Statinius ir nuosavybės teisę į juos pagrindus (NTRĮ 14 str. 3 p., 29 str. 8 p.).
36. VĮ Registrų centras tvirtina, jog teismo išvada, kad teritorinis registratorius neturėjo teisinio pagrindo neregistruoti M. Č. ir V. T. nuosavybės teisės į Statinius, joms pateikus Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą dokumentą, esantį pagrindu įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, t. y. paveldėjimo teisės liudijimą, yra teisėta ir pagrįsta. Teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturėjo teisės daryti pakeitimų Nekilnojamojo turto registre pagal pareiškėjos pateiktus argumentus ir pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl kitų asmenų nuosavybės teisių registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo.
37. VĮ Registrų centras akcentuoja, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų V. T. ir M. Č. pateikti dokumentai (Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. Pažyma, 2019 m. rugsėjo 18 d. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų byla ir 2019 m. lapkričio 13 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas) yra Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje, Nekilnojamojo turto registro 22 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtinto Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąraše numatyti dokumentai, kurių pagrindu įrašomi nekilnojamųjų daiktų duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registruojama nuosavybės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre. Vadovaudamasis NTRĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintais Nekilnojamojo turto registro nuostatais (toliau – ir Nuostatai), teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai nepateikus duomenų, kurie pagrįstų, kad V. T. ir M. Č. nuosavybės teisės į Statinius įgijimas yra pripažintas neteisėtu, t. y. pripažinti negaliojantys dokumentai, kurių pagrindu tokia nuosavybės teisė įregistruota, nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo ir išregistruoti V. T. ir M. Č. nuosavybės teisę Statinius.
38. VĮ Registrų centras pažymi, kad pareiškėja klaidingai aiškina CK 1.75 straipsnio 4 dalies normą, numatančią, kad jeigu tas pačias teises į daiktą ar daiktines teises įregistravo keli asmenys, tai laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį įregistravęs asmuo, teigdama, kad šios normos pagrindu trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisė iš viso negalėjo būti įregistruota. Tokį apeliantės argumentą paneigia tiek tiesioginė (žodinė) šios normos prasmė, tiek jos sisteminis ryšys su CK 1.75 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad tą patį daiktą ar daiktines teises gali įgyti keli asmenys. Su konkrečiomis faktinėmis aplinkybės nesusietas apeliantės pateiktas CK 1.75 straipsnio 4 dalies normos interpretavimas niekaip neįrodo netinkamo atsakovo viešojo administravimo funkcijų atlikimo.
39. Tretieji suinteresuoti asmenys V. T. ir M. Č. atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
40. V. T. ir M. Č.dėl pareiškėjos teiginio, kad jos neginčija 1993 m. spalio 12 d. sutarties Nr. 88, sudarytos tarp J. K. ir B. Š., pažymi, jog iki pat jų motinos mirties nežinojo apie 1993 m. spalio 15 d. Pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 2-8386, sudarymą. Be to, abejotina, kad notarė būtų patvirtinusi tokį testamentą, kuriame įrašytas testatorei nuosavybės teise nepriklausantis turtas, ir paveldėjimo teisės liudijimą išdavusi notarė būtų tvirtinusi tokį liudijimą, jeigu Nekilnojamojo turto registre būtų užfiksuoti duomenys, kad paveldimas turtas priklausė ne testatorei, o tretiesiems asmenims. Nesusipratimų dėl to, ar VĮ Registrų centro pateikta informacija, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats nekilnojamojo turto objektas, yra teisinga, nebūtų kilę, jeigu suinteresuotos savininkės ir kiti suinteresuoti asmenys (Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnija, 2019 m. lapkričio 13 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą patvirtinusi notarė, 2008 m. kovo 12 d. testamentą (notarinio registro Nr. NJ-1121) patvirtinusi notarė) būtų žinoję egzistuojant juridinį faktą, kad suinteresuotų savininkų motina J. K. buvo sudariusi kokią nors sutartį dėl Statinių perleidimo, kurios pagrindu pareiškėja iš J. K. ar trečiojo asmens vėliau būtų įgijusi Statinius.
41. Pakartodamos pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime išdėstytas aplinkybes, V. T. ir M. Č. laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
42. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Kadastro tvarkytojo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo ir Teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 4 d. ir 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimų, kuriais įregistruoti Statiniai ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės į juos, taip pat Komisijos 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo, kuriuo Kadastro tvarkytojo ir Teritorinio registratoriaus sprendimai palikti nepakeisti, teisėtumo ir pagrįstumo.
43. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys patvirtina, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pagalbinio ūkio pastatai (malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlis (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)) tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (t. y. Statiniai). Daiktinės teisės į Statinius įregistruotos Nekilnojamojo turto registre 1993 m. spalio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr.2-8386 ir 2012 m. lapkričio 5 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2-10433 pagrindu.
44. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys patvirtina, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-šulinys, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)., 2019 m. spalio 28 d. buvo įregistruoti 2019 m. rugsėjo 18 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. Pažymos dėl pastatų Nr. Vl-67-(5.7.) pagrindu, o pirminės Statinių savininkės J. K. nuosavybės teisė į Statinius Nekilnojamojo turto registre 2019 m. lapkričio 4 d. buvo įregistruota Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos dėl pastatų Nr. Vl-67-(5.7.) pagrindu. V.T. ir M. Č. bendroji dalinė nuosavybės teisė į Statinius 2019 m. lapkričio 14 d. įregistruota 2019 m. lapkričio 13 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, reg. Nr. 4938, pagrindu.
45. Pareiškėja Registrų centrui pateikė 2020 m. rugsėjo 30 d. prašymą „Dėl nekilnojamojo turto nuosavybės išsiaiškinimo ir 2020 m. spalio 30 d. prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje Nr. 25023626) išduoti Nekilnojamojo turto registro išrašą (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja prašė išsiaiškinti, kaip jos gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)., koordinatės: x-(duomenys neskelbtini), y-(duomenys neskelbtini), buvo suteiktas kitas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis M. Č. Pareiškėja prašė sustabdyti visus veiksmus, susijusius su šiuo turtu.
46. Registrų centras 2020 m. spalio 16 d. rašte Nr. NS-22851 (14.1 E), atsakydamas pareiškėjai, nurodė J. K. ir jos paveldėtojų – V. T. ir M. Č. nekilnojamųjų daiktų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžineriniai statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įregistravimo aplinkybes ir teisinius pagrindus. Taip pat informavo pareiškėją, kad jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys buvo surinkti 1991 m. rugsėjo 20 d., t. y. iki dabar galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo tvarką, kuriais vadovaujantis atliekant kadastrinius matavimus nustatomos pastato centro taško koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Minėto statinio kadastro ir registro dokumentų archyvinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų apie pastato geografinę padėtį ir faktinę jo buvimo vietą nėra (pastato centro taško koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nenustatytos) bei minėtam gyvenamajam teisės aktų nustatyta tvarka nėra suteiktas adresas ir įregistruotas Adresų registre.
47. Pareiškėjos įgaliotas asmuo K. K. Registrų centrui pateikė 2020 m. spalio 21 d. prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje Nr. 25225552) atlikti jai priklausančių nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir sudaryti kadastro duomenų bylą. Registrų centro matininkė L. D. 2020 m. spalio 27 d. atliko pareiškėjai priklausančių statinių kadastrinius matavimus, 2020 m. gruodžio 2 d. šie duomenys buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 11 punkte įrašyta pastaba: „Gyvenamasis namas 1A1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas 1A1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pirtis 2I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), ir pirtis 5I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini)., šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., ir šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., yra tie patys nekilnojamojo turto objektai“.
48. Atsakydamas į pareiškėjos 2020 m. spalio 16 d. prašymą, kuriame taip pat buvo keliamas klausimas dėl kito unikalaus numerio suteikimo pareiškėjos gyvenamajam namui ir nuosavybės teisių į jį įregistravimo M. Č. vardu, Registrų centras 2020 m. spalio 30 d. raštu „Dėl pateiktų prašymų“ Nr. NS-28132 (13.1 E) informavo pareiškėją, kad Registrų centro matininkai 2020 m. spalio 27 d. patikrinę gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis vietoje, nustatė, kad gyvenamasis namas, plane pažymėtas 1A1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), archyvinės bylos inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, plane pažymėtas 1A1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje (bylos reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), yra vienas ir tas pats nekilnojamojo turto objektas.
49. Pareiškėja su 2019 m. lapkričio 9 d. prašymu kreipėsi į Komisiją, prašydama panaikinti Teritorinio registratoriaus sprendimą, kuriuo buvo suformuotas ir įregistruotas naujas daiktas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagalbinio ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat sprendimą, kuriuo buvo įregistruota trečiųjų asmenų nuosavybės teisė į šiuos nekilnojamuosius daiktus. Taip pat pareiškėja prašė atlikti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl dvigubos teisinės registracijos gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti Nekilnojamojo turto registro išrašą, išduoti pažymas apie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini)., asmens kodus ir gyvenamąsias vietas.
50. Komisija skundžiamu sprendimu pareiškėjos prašymo netenkino ir paliko galioti Teritorinio registratoriaus sprendimus, kadangi, Komisijos vertinimu, pareiškėja nėra pateikusi dokumentų, patvirtinančių V. T. ir M. Č. nuosavybės teisės į joms priklausančius statinius pasibaigimą, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. Pažymos ir 2019 m. lapkričio 13 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, reg. Nr. 4938, nuginčijimą ar Statinių žuvimą.
V.
51. Minėti bylos dokumentai patvirtina ir byloje nėra ginčo dėl to, kad: Registrų centro matininkai 2020 m. spalio 27 d. patikrinę pareiškėjos vardu nuosavybės teise registruoto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis vietoje, nustatė, kad gyvenamasis namas, plane pažymėtas 1A1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., archyvinės bylos inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, nuosavybės teise registruotas trečiųjų suinteresuotų asmenų vardu, plane pažymėtas 1A1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., kadastrinių matavimų byloje (bylos reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), yra vienas ir tas pats nekilnojamojo turto objektas. Taigi Centriniam registratoriui nagrinėjant bylą buvo neginčijamai nustatyta aplinkybė, kad tie patys nekilnojamojo turto objektai (kuriems suteikti skirtingi unikalūs numeriai) yra registruoti skirtingų asmenų vardu, išviešinant vienu metu skirtingų asmenų nuosavybės teises į tuos pačius nekilnojamuosius daiktus.
52. Pirmosios instancijos teismas nevertino faktinių aplinkybių ir besikeičiančio teisinio reguliavimo, dėl kurių susidarė minėta faktinė situacija – tiems patiems nekilnojamojo turto objektams du kartus suteikti skirtingi unikalūs numeriai, tie patys nekilnojamojo turto objektai yra registruoti skirtingų asmenų vardu, išviešinant vienu metu skirtingų asmenų nuosavybės teises į tuos pačius nekilnojamuosius daiktus. Pirmosios instancijos teismas nevertino Teritorinio registratoriaus sprendimų teisėtumo (padarant minėtus įrašus nekilnojamojo turto registre), buvusio jų priėmimo metu, bei Centrinio registratoriaus sprendimo teisėtumo, nustačius naujas faktines aplinkybes. Teismas nevertino Centrinio registratoriaus argumentų dėl to, ar šis subjektas galėjo panaikinti tos pačios institucijos sprendimą (šiuo atveju – Teritorinio registratoriaus sprendimą) ir tvirtinimo, kad negali būti paneigtos trečiųjų asmenų įgytos teisės, tačiau nepasisakoma, ar Teritoriniam registratoriui įrašant dvigubą nuosavybę ir priimant administracinį sprendimą (darant įrašą nekilnojamojo turto registre) nebuvo paneigtos pareiškėjos įgytos teisės.
53. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos kompetencijos, įtvirtintos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių ir teisės aktų, ar Centrinis registratorius priėmė teisėtą sprendimą (palikti galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą) nustatęs, kad paaiškėjo naujos aplinkybės dėl dvigubo nuosavybės teisės registravimo į tuos pačius nekilnojamojo turto objektus. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Centrinio registratoriaus galimybės taisyti susidariusią faktinę padėtį, priimant administracinį sprendimą.
54. Pirmosios instancijos teismui neišnagrinėjus esminių bylos aplinkybių, byla negali būti išnagrinėta vien apeliacinės instancijos teisme. Todėl sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo.
55. Perduodant bylą nagrinėti iš naujo nėra pasisakoma dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl, kad byloje nėra priimamas galutinis procesinis sprendimas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos T. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė