Civilinė byla Nr. e2-3619-1025/2019
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00338-2019-7
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
3.2.6.1; 2.3.5.2.1.;3.2.3.1; 2.3.4.4.3; 2.3.4.4.2.
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 4 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė,
sekretoriaujant Eglei Končiūtei, Neringai Dužinienei,
dalyvaujant ieškovei M. Ž., jos atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei,
atsakovui M. V.,
institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajono savivaldybėje atstovei Irenai Šaulytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Ž. ieškinį atsakovui M. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo pareiškė reikalavimus: nustatyti nepilnametės dukros G. V. gyvenamąją vietą su motina (ieškove); nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: 1. atsakovas bendrauja su dukra du savaitgalius iš eilės kiekvienų metų kovo ir spalio mėnesiais nuo šeštadienio 10 val. iki šeštadienio 20 val. ir nuo sekmadienio 10 val. iki sekmadienio 20 val. atsakovas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui grąžina į jos nuolatinę gyvenamąją vietą; 2. atsakovas kiekvieną trečiadienį nuo 19 val. iki 20 val. (Lietuvos laiku), bendrauja su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu ar per vaizdo ir garso transliaciją užtikrinančias programas). Tuo atveju, jei numatytas bendravimo laikas netinkamas, bendravimas perkeliamas į kitą iš anksto suderintą laiką; 3. kiekvienais poriniais kalendoriniais metais (2020, 2022, 2024 ir t.t.) atsakovas su dukra švenčia Šv. Kalėdas. Pirmąją Šv. Kalėdų dieną atsakovas pasiima dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val. Antrąją Šv. Kalėdų dieną atsakovas pasiima dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val.; 4. kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais (2019, 2021, 2023 ir .t.t.) atsakovas su dukra švenčia Šv. Velykas. Pirmąją Šv. Velykų dieną atsakovas pasiima dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val. Antrąją Šv. Velykų dieną atsakovas pasiima dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val.; 5. atsakovas su dukra švenčia Tėvo dieną (kiekvienų metų pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį). Atsakovas pasiima dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val.; 6. dukrai paaugus ir sustiprėjus jos ir atsakovo tarpusavio ryšiui, šalys gali susitarti dėl kitokios Atsakovo bendravimo su dukra tvarkos; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo 1555 Eur išlaikymo įsiskolinimą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. ?
Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybės, jog su atsakovu 2014-10-03 susilaukė dukters G. V.. Nuo dukros gimimo iki 2018 m. vasario mėnesio atsakovas dirbo ir finansiškai išlaikė šeimą. Atsakovas pradėjo naudoti psichologinį ir fizinį smurtą tiek prieš ją, tiek ir dukros atžvilgiu. Dėl tokio atsakovo elgesio jų bendras gyvenimas nutrūko ir nuo 2018-04-09 ji išsikraustė su dukra gyventi į kitą gyvenamą vietą. Pradėjus gyventi skyrium sutarė su atsakovu, jog dukra su kiekvienu tėvu gyvens po keturias dienas. Pagal šį susitarimą dukra buvo rūpinamasi iki 2018-05-31, 2018-08-05 atsakovas pasiėmė dukrą ir jos nebegrąžino. Dukra buvo grąžinta tik su policija. Siekiant užtikrinti dukros, taip pat savo saugumą 2018-10-09 išvyko gyventi į Lietuvą. Su dukra gyvena motinai nuosavybės teise priklausančiame name. Gyvenamoji aplinka atitinka vaiko interesus. Kadangi gyvena skyrium su atsakovu, be to, atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, anksčiau tarp jų jau buvo kilę ginčai dėl bendravimo su dukra, todėl būtina nustatyti bendravimo tvarką. Nustatant bendravimo tvarką būtina atsižvelgti, jog atsakovas smurtavo vaiko atžvilgiu, dukra jaučia baimę, nuo 2018 m. spalio mėnesio dukra su atsakovu nebuvo susitikusi, nuo jo atpratusi. Vidutiniškai per mėnesį dukros išlaikymui reikia apie 700 Eur. Nuo 2019-02-13 pradėjo dirbti, jos gaunamas atlyginimas 420 Eur, iš darbo užmokesčio prisideda prie gyvenamojo būsto išlaikymo ir išlaiko dukrą, nes atsakovas dukrai pinigų neskiria. Išsilaikyti ir išlaikyti dukrą padeda mama. Atsakovas dirba, kai kartu gyveno atsakovas dirbo ir jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį buvo apie 1500-1800 Eur. Kadangi atsakovas nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio prie dukros išlaikymo neprisideda, todėl susidarė 1555,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas iki 2019 m. sausio mėnesio. Išlaikymo įsiskolinimo dydžiui apskaičiuoti mokėtiną sumą ėmė 1/2 dalis minimalios mėnesinės algos, t. y. 200 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio 1 d. iki gruodžio mėnesio ir 277,50 Eur per mėnesį nuo 2019 m. vasario 28 d. (200 Eur x 5 mėn.+277,50 Eur x 2 mėn.)
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Institucija teikianti išvadą byloje pateikė preliminarią išvadą, kurioje nurodė, jog ieškovės ir atsakovo šeima Vaiko teisių apsaugos skyriui nėra žinoma, jokios informacijos, jog netinkamai rūpinamasi vaiku ar nepaisoma jo interesų nėra gavę. Institucija neturi duomenų, jog ieškovės gyvenimo būdas ar charakterio savybės būtų netinkamos vaiko auklėjimui ir ruošimui savarankiškam gyvenimui, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus. Ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka neprieštarauja vaiko interesams. Išlaikymo dydžio nustatymas turi būti vaiko interesų naudai.
Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais. Ieškovė papildomai paaiškino, jog su atsakovu kartu negyvena nuo 2018 metų kovo mėnesio, dukra gyvena su ja nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio. Dukra priprato gyventi Lietuvoje, turi daug draugų, lanko darželį. Atsakovas su dukra nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. kovo mėnesio nebuvo susitikęs ir bendravęs. Atsakovas grįžęs į Lietuvą 2019 m. kovo mėnesį susitiko su dukra, bendravime dalyvavo jos motina, bendravimas vyko keletą valandų, daugiau atsakovas su dukra nebuvo susitikęs. Dukra po susitikimo su tėvu kovo mėnesį nurodė, jog nori susitikti su tėvu, bet gyventi su juo nenori. Šiuo metu dukrai blogi prisiminimai nuslūgę, jau tėvo nebijo. Bendravimo tvarką rengė įvertinus tai, jog atsakovas gyvena užsienyje ir į Lietuvą grįžta du kartus į metus: kovo ir spalio mėnesiais. Jei atsakovas sugrįžtų į Lietuvą, tuomet galėtų bendrauti dažniau, kiekvieno mėnesio du savaitgalius. Šiuo metu atsakovas su dukra galėtų bendrauti be nakvynės, nes bijojo dėl dukros saugumo ir atsakovo elgesio, atsakovu nepasitiki. Nenori, jog atsakovas ilgą laiką praleistų su dukra, nes jis nuotaikos žmogus, nekontroliuoja kalbos, keikiasi prie vaiko, nesirūpina vaiko dieta, neprižiūri aprangos, neprausia, nesilaiko dienos režimo, nesirūpina dukros edukacija. Atsakovas naudojo prieš ją fizinį smurtą, skambindavo nuolatos ir persekiodavo, užsienyje jautėsi nesaugiai, patyrė stresą, gėrė antidepresantus, jos namas buvo pažymėtas – pirmenybės žyma ir policija iškarto reaguodavo ir atvažiuodavo. Dėl atostogų šią vasarą nesutinka, o kitą vasarą, jei jau atsakovas grįš į Lietuvą, tai galėtų dvi savaites bendrauti, su sąlyga, jog bet kuriuo metu galėtų su dukra susisiekti. Dukra auga, reikalingi rūbai, avalynė, lanko šokių būrelius, su atsakovu nesitarė dėl dukros lankomų būrelių. Dukra sveikatos problemų, specialių poreikių neturi. Dukra lanko darželį Girkaliuose, kuris nuo namų Normantų kaimo yra apie 15 km, todėl patiria išlaidas kurui. Prisideda prie būsto išlaikymo, duoda mamai pinigus, būstas priklauso mamai, gyvenamojo būsto išlaidos: elektra, vanduo, dujos, interneto mokestis, kad nereiktų nuomotis gyvena pas mamą ir prisideda prie mamos kredito mokėjimo. Nuo 2019 sausio mėnesį pradėjo dirbti, tačiau dirbo neilgai, nes dukra sirgdavo, todėl nebuvo galimybių dirbti. Šiuo metu dirba vadybininke, dirba už minimalų atlyginimą. Jokių įsipareigojimų neturi, nekilnojamojo turto neturi, tik automobilį. Kitų išlaikytinių neturi, sveikatos problemų neturi. Kai gyveno kartu, tai atsakovas išlaikė dukrą ir ją. Šiuo metu vaiko išlaikymui skiria visą savo atlyginimą, jai pačiai save išlaikyti būtina minimali suma 150 Eur.
Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko, jog dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, sutiko su vaiko išlaikymo įsiskolinimu, tačiau nesutiko su periodinių išmokų dydžiu bei bendravimo tvarka. Paaiškino, jog ketina grįžti į Lietuvą, dukra nori būti su juo, paskutinis susitikimas buvo labai geras, nebuvo jokių problemų. Kai grįš gyventi į Lietuvą nori bendrauti su dukra tiek pat laiko, kaip ir ieškovė. Šiuo metu gyvena užsienyje, su dukra galėtų bendrauti telefonu. Nori vasarą su dukra bendrauti visą mėnesį. Dirba pagal ilgalaikę darbo sutartį pamainos viršininko pareigose, šiuo metu gaunamas darbo užmokestis 1600 svarai, dirbdamas viršvalandžius gali gauti ir daugiau. Gyvena nuomojame name, vienas, moka nuomą 520 svarų į mėnesį. Kai gyveno su ieškove, tai išlaikė šeimą, dirbo tame pačiame darbe, tik dabar pareigos pasikeitė, pajamos padidėjo. Anksčiau gaudavo 1600 svarų, bet tik todėl, jog dirbdavo viršvalandžius, kartais būdavo ir daugiau. Nori su dukra bendrauti kiekvieną savaitgalį arba kas antrą, su nakvyne, nuo penktadienio iki sekmadienio, tokios tvarkos galėtų laikytis, kai grįš į Lietuvą. Grįžęs į Lietuvą ketina pradėti dirbti vairuotoju, gyvenamosios vietos Lietuvoje nėra susiradęs. Mano, jog prašoma išlaikymo suma per didelė, pakanka 500 Eur vaiko poreikiams patenkinti, galėtų teikti vaikui 230 Eur. Jei dukrai reikėtų papildomai, tai galėtų prisidėti. Sutinka, jog dukra toliau lankytų šokių būrelius, bet anglų kalbos būrelis nebūtinas. Nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio dukrai išlaikymo neteikia, nes nedirbo, turėjo sveikatos problemų. Turėjo įsiskolinimą 6000 svarų, nebegalėjo išgyventi, todėl 2018 m. kovo mėnesį bankrutavo. Turi automobilį 2005 m., nekilnojamojo turto neturi, moka po 86 svarus bankroto administratoriui ir šią sumą mokės dar 5 metus, kreditorių jau neturi. Gydymas jam yra kompensuojamas, gydosi nuo depresijos bei nerimų sutrikimų. Kitų išlaikytinių neturi.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė Irena Šaulytė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą ir pritarė, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Pažymėjo, jog ieškovė turi sudaryti galimybę vaikui bendrauti su tėvu ryšio priemonėmis 3 kartus per savaitę, pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį. Taip pat atsakovas turėtų bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį, bet susitikimai turėtų vykti nuo ryto iki vakaro ir be nakvynes.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas yra G. V., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai (b. l. 9). Liverpulio šeimos smurto tarnybos 2018-06-26, 2019-02-07 raštai patvirtina, jog ieškovė patyrė šeimyninę prievartą, priekabiavimą, finansinį smurtą iš atsakovo, ieškovė kentėjo nuo emocinio, psichologinio, fizinio smurto, taip pat du kartus fizinį smurtą patyrė ir šalių dukra (b. l. 11, 14). 2019-02-13 Mersisaido policijos raštas patvirtina, jog ieškovė patyrė smurtą iš atsakovo, imtasi priemonių apsaugoti ieškovę nuo atsakovo daromos žalos (b. l. 17). Mersisaido policijoje 2018-08-18 užfiksuotas įvykis, jog atsakovas nori paimti dukrą iš ieškovės namų (b. l. 20). Mersisaido policijoje 2018-08-09 užfiksuota, jog tarp šalių kilęs ginčas dėl dukros priežiūros ir auginimo šalims pradėjus gyventi skyrium (b. l. 23).
Ieškovė su dukra Goda deklaravo savo gyvenamąją vietą Klaipėdos r., Normantų k., Pilsoto g. 31 (b. l. 25). VĮ "Registrų centro" duomenimis ieškovės motinai L. Ž. nuosavybės teise įregistruotas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu gyvena ieškovė ir šalių dukra (b. l. 26-30). Kretingalės pagrindinės mokyklos kvitai patvirtina, jog šalių dukra lanko darželį, kiekvieną mėnesį mokėtina suma skiriasi, už vasario mėnesį mokėtina suma - 56,18 Eur (b. l. 30). Sąskaitos faktūros patvirtina, jog šalių dukra lanko šokių pamokas, mėnesinė įmoka 12 Eur (b. l. 35). Pateikti kvitai, jog buvo perkamos prekės vaikui (b. l. 36). Pateikti kvitai apie turėtas išlaidas kuro įsigijimui (b. l. 37), maistui už lapkričio, gruodžio, sausio mėnesius (b. l. 38-44), rūbams (b. l. 45), vaistams (b. l. 46). Ieškovės motinos banko sąskaitų išrašas už laikotarpį nuo 2018-10-01 iki 2019-02-06, patvirtina, jog perkami maisto produktai, vaistai, rūbai, dengiama ieškovės motinos paskola bankui, mokami komunaliniai mokesčiai (b. l. 47-57), ieškovės motinos banko sąskaitos išrašas už laikotarpį 2019-02-07 iki 2019-02-11 patvirtina, jog buvo mokėta už energijos tiekimą, už (duomenys neskelbtini) tvarkymą, įmoka bendrijai, ryšio paslaugas (b. l. 55).
Ieškovė nuo 2019-02-13 dirbo pagal neterminuotą darbo sutartį UAB "Metal construction International" administratore, darbo užmokestis 600,00 Eur (b. l. 31-32). Sodros duomenimis ieškovė nuo 2019-01-25 iki 2019-02-11 dirbo UAB Sveikatos centre "Energetikas" (b. l. 81, 100-101), nuo 2019-05-02 pradėjo dirbti UAB "Tomorrow's Trends Tools" prekių priežiūros vadybininke-asistente, darbo užmokestis 555,00 Eur neatskaičius mokesčių (b. l. 129-130).VĮ "Regitra" duomenis ieškovės vardu įregistruota transporto priemonė "Mitsubishi" 2012 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 83-84). Ieškovės vardu nekilnojamojo turto Lietuvoje nėra įregistruota (b. l. 98). Atsakovas gyvena Liverpool, Jungtinėje Karalystėje, pagal 2018-09-23 nuomos sutartį - Anglija-Velsas nuomojasi namą, nuomos mokestis 520 svarų į mėnesį (b.l. 159). Iš atsakovo pateiktos mėnesio pajamų ir išlaidų lentelės 2018-07-30 nustatyta, jog atsakovo pajamos 1617,00 svarai, išlaidos 1532,00 svarai, 85 svarai lieka, kuriuos kaip nurodė atsakovas perveda įmonei tvarkančiai jo fizinio asmens bankroto bylą (b. l. 164). Sodros duomenimis atsakovas Lietuvoje nedirba (b. l. 82). VĮ "Regitra" duomenis atsakovo vardu įregistruotų transporto priemonių Lietuvoje nėra (b.l. 97). Tačiau iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas turi transporto priemonę, dirba pagal neterminuotą darbo sutartį, jo gaunamas darbo užmokestis 1600 svarų, 2018 m. kovo mėnesį atsakovas bankrutavo, kreditorių neturi. Atsakovo vardu nekilnojamojo turto Lietuvoje nėra įregistruota (b. l. 99).
2019-02-06 pažyma patvirtina, jog šalys taikė mediaciją, tačiau taikiai klausimų dėl dukros išlaikymo, bendravimo tvarkos nepavyko išspręsti (b. l. 34).
Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.
Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tėvai negyvendami kartu privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų, yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), taip pat turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.
Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu duotų šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra G. V. nuo gimimo gyveno kartu su abiem tėvais Jungtinėje Karalystėje, nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio šalių dukra gyvena su motina – ieškove, nuo 2018 metų spalio mėnesio ieškovė gyvena su dukra Lietuvoje ieškovės motinai priklausančiame name. Tarp ieškovės ir dukros yra glaudus emociškai tvirtas ryšys, jos tarpusavyje nuolatos bendrauja, mama visapusiškai rūpinasi ir prižiūri dukrą. Institucija teikianti išvadą byloje įvertino ieškovės gyvenimo sąlygas ir nurodė, jog ieškovė su dukra gyvena name su visais patogumais, dukra turi atskirąjį kambarį, kambarys šviesus, jaukus, yra visi reikalingi baldai, vaiko lova, daug vaiko amžių atitinkančių žaislų, knygelių, žaidimų, buities ir gyvenimo sąlygos labai geros, sudarytos tinkamos sąlygos mergaitės vystymuisi ir ugdymui. Atsakovas šiuo metu gyvena užsienyje, nuomojasi namą, atsakovo gyvenimo sąlygos nebuvo vertintos, atsakovas su dukra nebendravo nuo 2018 m. spalio mėnesio iki 2019 m. kovo mėnesio. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko, jog dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.
Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis, byloje nesant duomenų, jog ieškovė elgiasi netinkamai dukros atžvilgiu ar negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, atsižvelgus į institucijos pateiktą išvadą, jog šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, ieškovės gyvenimo sąlygos yra tinkamos vaikui gyventi, augti ir vystytis, atsakovas sutiko dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, todėl darytina išvada, kad vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti nepilnametės G. V. gyvenamąją vietą nustačius su ieškove (CK 3.169 straipsnis, CPK 178, 185, 187 straipsniai).
Dėl atsakovo gyvenančio skyriumi su vaiku bendravimo su vaiku tvarkos
Teismas nurodo, jog tėvas, negyvenantis kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.
Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).
Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys pradėjus gyventi skyrium bendru sutarimu nusistatė tėvų bendravimo su dukra tvarką, t. y. kiekvienas iš tėvų bendravo su dukra po lygiai, t. y. po keturias dienas iš eilės, tačiau šalių sutarta tvarka atsakovo buvo pažeista, nes atsakovas, pasiėmęs dukrą pas save, motinai jos negrąžino. Dukra motinai buvo grąžinta su policijos pagalba. Prieš kreipiantis į teismą šalys bandė mediacijos procese susitarti dėl bendravimo tvarkos, tačiau joms nepavyko. Įvertinus nurodytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, institucijos teikiančios išvadą atstovės paaiškinimus, darytina išvada, jog būtina nustatyti atsakovo gyvenančio skyrium bendravimo su dukra tvarką.
Kiekvienu konkrečiu atveju nustatant skyriumi gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarką būtina įvertini vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgti vaikų amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t.
Nagrinėjamu atveju šalių dukra šiuo metu yra ketverių metų amžiaus, lanko darželį. Byloje nustatyta, jog ieškovė gyvendama su atsakovu patyrė iš atsakovo fizinį bei psichologinį smurtą, taip pat atsakovas smurtavo ir prieš dukrą, tiek ieškovė, tiek dukra jautė didžiulę baimę, dukra bijojo susitikti su atsakovu. Ieškovės paaiškinimai bei rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovei ir dukrai buvo taikyta policijos bei kitų institucijų pagalba tikslu apsaugoti nuo atsakovo netinkamo, agresyvaus ir neadekvataus elgesio. Ieškovė nurodė, jog nepasitiki atsakovu, bijo dėl dukros saugumo, atsakovas nuotaikos žmogus, nekontroliuoja savo elgesio, kalbos. Atsakovas pasibaigus bendravimo laikui negrąžino dukros motinai, tokiu elgesiu sukėlė dukrai baimę, išgąstį dėl ko dukra pradėjo bijoti tėvo, jo vengti. Be to, mergaitė su tėvu nebendravo visiškai nuo 2018 metų spalio mėnesio ir jų bendravimas vėl prasidėjo atsakovui atvykus į Lietuvą 2019 metų kovo mėnesį, taip pat atsakovas su vaiku kartais pabendraudavo ryšio priemonėmis. Taigi vaiko ir tėvo ryšys yra labai susilpnėjęs. Kita svarbi aplinkybė, jog atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, ir nors atsakovas nurodė, jog ketina grįžti gyventi į Lietuvą, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, jog šiuo metu nustatyti bendravimą su tėvu su nakvyne nepertraukiamas tris dienas kaip prašo atsakovas, neatitiktų vaiko interesų ir darytų žalą jo psichinei bei psichologinei būsenai, be to, realiai nebūtų vykdoma, nes atsakovas ir vaikas gyvena skirtingose valstybėse.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaikų priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip.
CPK XIX skyriuje ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai” įtvirtintos šeimos bylas nagrinėjančio teismo didesnio aktyvumo taisyklės: CPK 376 straipsnio 2–4 dalyse nurodyta, kad teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, jog būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai; teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu; taip pat, jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Esant tokia teisminiam reglamentavimui, teismas gali nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri nebuvo nurodyta procesiniuose dokumentuose, tačiau kuri labiausiai atitinka vaikų interesus ir kurią realiai galima vykdyti.
Ieškovė siūlo atsakovui bendrauti su dukra du savaitgalius iš eilės kiekvienų metų kovo ir spalio mėnesiais nuo šeštadienio 10 val. iki šeštadienio 20 val. ir nuo sekmadienio 10 val. iki sekmadienio 20 val. Atsakovas nesutinka su tokia bendravimo tvarka ir prašo leisti su dukra bendrauti kiekvieną mėnesį kas antrą savaitgalį. Teismo vertinimu ieškovės siūlomas atsakovo ir dukros sutikimų skaičius yra labai minimalus ir bendraujant tokiu būdu atsakovo ryšys su dukra nebus atkurtas ir jų tarpusavio santykiai nesustiprės. Atsakovas nurodė, jog dukra paskutinio susitikimo metu jautėsi gerai. Duomenų, jog 2019 m. kovo mėnesį įvykęs susitikimas vaikui sukėlė stresą, jis nenorėtų bendrauti su tėvu nėra. Priešingai ieškovė nurodė, jog šiuo metu dukrai neigiamos emocijos yra atslūgusios ir ji nori bendrauti su tėvu. Institucijos teikiančios išvadą atstovė taip pat pažymėjo, jog atsakovo bendravimas su dukra turėtų būti dažnesnis. Ieškovė nurodo, jog atsakovas neturi įgūdžių pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, jos tinkamai neprižiūri, nesilaiko dienos bei valgio režimo. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių dukra yra abiejų pirmagimis, šalys kartu gyveno ir abi rūpinosi dukra, vėliau pradėjus gyventi skyrium atsakovas taip pat po keturias dienas būdavo su dukra ir ją prižiūrėdavo. Konkrečių duomenų, faktų, kad šiuo metu galimai atsakovas nesugebės tinkamai bendrauti ir pasirūpinti savo vaiku nėra.
Teismas nurodo, jog nepilnamečio vaiko interesai negali nukentėti nuo suaugusiųjų sprendimo gyventi skyrium, nepilnametis vaikas turi teisę bendrauti ir būti auklėjamas abiejų tėvų vienodai. Taip pat pažymėtina, jog atsakovas nuo pat gimimo dalyvavo vaiko gyvenime ir šiuo metu siekia jame dalyvauti. Teismo vertinimu ieškovės siūlomas bendravimas tik du kartus per metus spalio ir kovo mėnesiais neatitinka vaiko interesų. Kita vertus šiuo metu atsakovas gyvena užsienyje, duomenų, kur atsakovas apsistotų su dukra ir leistų nepertraukiamą laiką nėra. Taip pat svarbia laikytina aplinkybe, kad šalių dukra be motinos, o su tėvu viena palikta nebuvo pakankamai ilgą laiką.
Byloje surinktų duomenų visuma leidžia konstatuoti, jog šiuo metu pasilikti vaikui, kuriam šiuo metu tik ketveri metai ir atsakovas pusę metų su dukra nebendravo visiškai, be to, prieš vaiką smurtavo, su atsakovu būtų nesaugu ir neatitiktų vaiko interesų, kol nėra atkurti santykiai bei emocinis ryšys tarp vaiko ir tėvo. Pažymėtina, jog kiekviena iš šalių, būdami atsakingais tėvais, turi dėti pastangas užtikrinant vaiko saugumą, gerovę, todėl abu tėvai turi imtis aktyvių veiksmų siekiant pakeisti savo elgesį bei požiūrį vienas kito atžvilgiu.
Akivaizdu, jog atsakovas nori praleisti su dukra kuo daugiau laiko, tačiau pagal šiuo metu esamą situaciją iš karto bendravimas kelioms dienoms su nakvyne būtų per staigus ir neatitiktų vaiko interesų. Pirmiausia turėtų vaikas bendrauti su tėvu dienos metu, vėliau stiprėjant tarpusavio ryšiui, emociniams santykiams, galimas bendravimas ir su nakvyne, t. y. atsakovas turės teisę, esant nesutarimui su ieškove, prašyti pakeisti bendravimo tvarką ateityje. Kadangi atsakovas atvyksta į Lietuvą bendrauti su vaiku ir pastovios apsigyvenimo vietos neturi, todėl nėra galimybės įvertinti ar laikina atsakovo apsistojimo vieta būtų tinkama vaikui keletui dienų iš eilės. Kadangi bendravimo tvarka nustatoma tokia, koks bendravimas turi būti šiuo metu, todėl nėra galima nustatyti sąlyginės bendravimo tvarkos, nes tokiu atveju priimtas teismo sprendimas būtų sąlyginis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nustatytina, jog atsakovas su dukra bendrauja kiekvieną mėnesį kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki šeštadienio 20 val. ir nuo sekmadienio 10 val. iki sekmadienio 20 val. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką su vaiku, svarbiau yra kokybinis tėvo ir vaiko bendravimas, o ne kiekybinis, t. y. geriau praleidžiamas kartu laikas būna trumpesnis, bet išnaudojamas tikslingai, negu ilgesnis, bet dalį bendravimo laiko vaikas praleidžia ne tiesiogiai su tėvu (paliekamas vienas kambaryje ar su kitais asmenimis ir pan.).
Byloje nustatyta, jog ginčo šalys gyvena skirtingose valstybėse, t. y. ieškovė su vaiku gyvena Lietuvoje, o atsakovas šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje - Jungtinėje Karalystėje. Pažymėtina, jog tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, abu tėvai turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Abi šalys sutiko, jog atsakovas su dukra galės bendrauti telekomunikacijų priemonėmis, tačiau ieškovė prašo nustatyti, jog atsakovas su dukra bendrauja kiekvieną trečiadienį nuo 19 val. iki 20 val. (Lietuvos laiku) nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu ar per vaizdo ir garso transliaciją užtikrinančias programas), o atsakovas prašė leisti bendrauti su dukra dažniau, kas antrą dieną. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog ieškovė turi sudaryti sąlygas dukrai bendrauti ryšio priemonėmis dažniau, mažiausiai tris kartus savaitėje. Teismo vertinimu šalių pasirinkta bendravimo tvarka, įvertinus tai, jog atsakovas gyvena užsienyje, ryšio bei telekomunikacijos priemonėmis yra tinkama, tačiau mano, jog ieškovė turi sudaryti sąlygas tėvui bendrauti ryšio priemonėmis dažniau, todėl nustatytina, jog atsakovas su vaiku bendrauja kiekvieną pirmadienį, trečiadienį, penktadienį nuo 19 val. iki 20 val. (Lietuvos laiku) nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu ar per vaizdo ir garso transliaciją užtikrinančias programas).
Teismas nurodo, kad tėvų valdžia nepilnamečiui vaikui grindžiama lygybės principu, t. y. abu tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikui. Šios teises apima ne tik bendravimą įprastomis dienomis, tačiau ir per valstybines šventes ar šalims svarbias dienas. Teismas nurodo, kad bendravimas su nepilnamečiu vaiku religinių švenčių metu, yra skirtas vaiko ir tėvų tarpusavio santykių gerinimui, ryšio stiprinimui. Teismo vertinimu nėra objektyvių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo tėvų lygybės principo ir pripažinti tik vienam iš tėvų išskirtines sąlygas bendrauti Šv. Velykas, Šv. Kalėdų dienomis. Šuo atveju, įvertinus šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, atsižvelgus į nepilnamečio vaiko interesus, tikslinga pripažintini pagrįstu ieškovės reikalavimą, kad tėvai paeiliui bendrautų su nepilnamečiu vaiku religinių švenčių dienomis, t. y. per Šv. Velykas, Šv. Kalėdas, t. y. įtvirtinti proporcinę porinių – neporinių metų sistemą.
Ieškovė bendravimo tvarkoje nenurodė, kaip atsakovas galėtų bendrauti vasaros atostogų metu, iš esmės sutiko, jog atsakovas galėtų bendrauti su dukra dvi savaites vasaros atostogų metu, bet tik nuo kitų metų, kai bus atkurti vaiko ir tėvo ryšiai, dukra nebijos būti su atsakovu. Atsakovas prašė leisti vasaros metu su dukra bendrauti vieną mėnesį. Teismas nurodo, jog kiekvienas tėvas turi teisę dalį atostogų praleisti su savo vaiku, tačiau teismui nustačius, kad šiuo metu nėra galimybės leisti atsakovui su dukra bendrauti su nakvynėmis, akivaizdu, kad atsakovas negalėtų pasiimti vienos dukros tokiam ilgam laikui kaip prašo atsakovas. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikas auga ir greitu laiku galės savarankiškai pasakyti savo nuomonę, poreikius jį dominančiais klausimais, todėl sprendžiant tėvų nesutarimus bus svarbi ir vaiko nuomonė. Kadangi kiekvienas tėvas turi teisę dalį atostogų praleisti su savo vaiku, todėl pripažintina, kad atsakovas turi teisę nemažiau, kaip dvi savaites praleisti su vaiku vasaros metu, t. y. pasiimdamas vaiką ryte 10 val. ir grąžindamas tos pačios dienos pavakare, t. y. 20 val.
Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės išdėstytą poziciją, atsakovo galimybę bendrauti su vaiku, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės pateiktą išvadą ir išsakytą poziciją bei siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, nustato skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kuri geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir gali būti realiai vykdoma (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
Taip pat išaiškina šalims, jog po kurio laiko, vieno iš tėvų nuomone, jeigu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nebeatitiktų geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas gali kreiptis ateityje.
Dėl išlaikymo priteisimo
Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.
Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).
Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo dukros išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur. Nurodo, jog per mėnesį dukros išlaikymui reikalinga skirti apie 703,00 Eur, t. y. 100,00 Eur maistui, 40,00 Eur aprangai, 40,00 Eur avalynei, 56,00 Eur darželiui, 98,00 Eur būreliams, 30,00 Eur vaistams ir vitaminams, 65,00 Eur šventėms ir pramogoms, 39 Eur vaiko lavinimui, 25,00 Eur buitinėms prekėms, 80,00 Eur transporto išlaidoms, 100,00 Eur gyvenamajam būstui, 30,00 Eur kitoms nenumatytoms išlaidoms.
Atsakovas sutinka nepilnamečiui vaikui mokėti po 230,00 Eur išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pažymėjo, jog esant būtinumui galės ir daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo, tačiau mano, jog šiuo metu vaiko poreikių tenkinimui nėra būtina ieškovės nurodoma 700,00 Eur suma, pažymėjo, jog jis dukrą nuo gimimo išlaikė ir žino kokie jos poreikiai, mano, jog 500,00 Eur suma yra pakankama vaiko poreikiams patenkinti.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.
Sutiktina, jog šalių vaikui gyvenant kartu su ieškove, jai yra geriau žinomi realūs vaiko poreikiai ir jiems tenkinti reikalinga suma, tačiau vaiko poreikiai turi būti nurodomi realūs, o jiems tenkinti reikalinga suma turi būti pagrįsta ir užtikrinti visus vaiko tiek būtinuosius (maistui, vaistams, drabužiams ir pan.), tiek papildomus poreikius (lavinimui, pramogoms ir pan.).
Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau ieškovės nurodoma būtina 703,00 Eur suma, kuri reikalinga vienam mėnesiui vaikui išlaikyti ir jo poreikiams tenkinti yra akivaizdžiai per didelė ir nelaikytina atitinkančia faktines vaiko išlaikymui reikiamas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Ieškovė neįrodė, kad tokio amžiaus vaikui per mėnesį būtina skirti 80,00 Eur rūbams bei avalynei. Teismo vertinimu ieškovės nurodoma pramogoms skirtina 65,00 Eur suma yra pakankamai didelė ir nepagrįsta. Ketverių metų vaiko laisvalaikis (pvz. lankymasis teatre, kine, žaidimų kambariuose, muziejuose ir pan.) nėra siejamas su didelėmis išlaidomis. Be to, turiningą vaiko laisvalaikį galima užtikrinti užsiimant ir nemokama veikla. Šalių dukra lanko šokių būrelius, atsakovas nurodė, jog sutinka, jog dukra lankytų šiuos būrelius, tačiau mano, jog anglų kalbos būrelis nėra būtinas. Ieškovė pateikė įrodymus, jog dukra lanko šokių pamokas bei pateikė duomenis apie mokėtinas sumas, tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų apie vaiko lankomą anglų kalbos būrelį bei tokio pobūdžio užsiėmimų kainą. Ieškovė nurodė, jog dukra sveika, specialiųjų poreikių neturi. Teismo vertinimu vaikui neturint nuolatinių sveikatos problemų ir nesant byloje duomenų, jog mergaitė dažnai sirgtų, kas mėnesį skirti po 30,00 Eur medikamentams, gydymui nėra būtina, taip pat įvertinus ir tai, jog vaistai tokio amžiaus vaikui yra valstybės kompensuojami.
Apibendrinus byloje esančius duomenis ir teismo posėdžio metu ieškovės duotus paaiškinimus pripažintina, kad ieškovės nurodytos vaiko poreikiams skiriamos sumos nėra tikslios ir objektyviai būtinos, todėl teismas negali besąlygiškai jomis vadovautis. Teismas, įvertinęs mergaitės amžių, tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį), atsižvelgęs į tai, jog mergaitė neturi specialių poreikių, jai nėra paskirtas specialus gydymas, be to įvertinus tai, jog šalių dukra kas mėnesį iš savivaldybės administracijos gauna 50,00 Eur išmoką vaikui, kuri skirta vaiko poreikiams patenkinti, vadovaudamasis formuojama teismų praktiką, konstatuoja, kad 500,00 Eur sumos kas mėnesį visiškai pakanka šalių dukros visiems poreikiams tenkinti, užtikrinti būtinas materialines sąlygas mergaitės fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Teismas, įvertinęs vaiko poreikius, turi nustatyti abiejų tėvų turtinę padėtį, jos pokyčius, tėvų pastangas, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikui išlaikyti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba užsienyje, darbo užmokestis 1789,21 Eur (1600,00 svarų) per mėnesį. Atsakovas nurodė, jog gyvena vienas, išlaikytinių neturi, turi sveikatos problemų, tačiau gydymas jam kompensuojamas, atsakovas 2018 m. kovo mėnesį bankrutavo, todėl kiekvieną mėnesį moka bankroto administratoriui po 85,00 Eur, daugiau įsipareigojimų neturi, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas nuomojasi namą, moka nuoma 582 Eur (520 svarų), pagal atsakovo pateiktą lentelę atsakovo išlaidos 1713,00 Eur. Atsakovo vardu Lietuvoje registruotino turto nėra, atsakovas nurodė, jog užsienyje turi automobilį. Pažymėtina, jog atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų pagrindžiančių jo nurodomas aplinkybes apie gaunamą darbo užmokestį, jo patiriamas išlaidas bei užsienyje registruotiną turtą.
Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, jog ieškovė neturi nekilnojamojo turto, turi transporto priemonę, gyvena su motina, motinai nuosavybės teise priklausančiam name, dirba, jos gaunamos pajamos į atskaičius mokesčius sudarytų 395,77 Eur, daugiau nepilnamečių vaikų neturi, kitų išlaikytinių neturi, jai padeda pragyventi motina, jokių įsipareigojimų neturi, neturi sveikatos problemų, dėl kurių būtų ribojamos jos galimybės dirbti ir gauti pajamas iš darbinės veiklos. Ieškovė turi išsilavinimą, tačiau dirba ne pagal specialybę.
Įvertinus byloje esančius duomenis pripažintina, kad nepilnamečio vaiko tėvų turtinė padėtis ženkliai skiriasi, atsakovo gaunamos pajamos kelis kartus viršija ieškovės gaunamą darbo. Taip pat svarbia laikytina aplinkybe asmens galėjimas gauti didesnes pajamas. Teismas nurodo, kad pagal CPK 182 straipsnio 1 punkto nuostatas pripažintina, kad Jungtinėje Karalystėje yra kur kas didesnės galimybės įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas, nei Lietuvos Respublikoje, dėl skirtingo šalių ekonominio, socialinio ir kt. išsivystymo lygio. Darytina išvada, kad ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas Lietuvoje yra labiau ribotos nei atsakovo dirbant Jungtinėje Karalystėje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad šalių turtinė padėtis iš esmės skiriasi, tačiau teismo vertinimu duomenų, kad ieškovė elgtųsi pasyviai, nesistengtų gauti didesnes pajamas nėra pateikta.
Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Šiuo atveju nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, jos turtinė padėtis yra prastesnė nei atsakovo, t. y. gaunamos pajamos skiriasi daugiau nei kelis kartus, galimybės gauti papildomas pajamas pakankamai ribotos, be to ieškovė nurodė, jog savo poreikių patenkinimui skiria tik 150,00 Eur, o likusias lėšas skiria vaiko išlaikymui, tuo tarpu iš atsakovo pateiktos išlaidų lentelės matyti, jog atsakovas savo asmeniniams poreikiams patenkinti skiria pakankamai daug lėšų, todėl pripažintina, kad atsakovas turėtų sumažinti savo išlaidas ir prisidėti didesne dalimi prie būtino išlaikymo nepilnamečiam vaikui.
Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo augančius poreikius, įvertinus, tai jog abu tėvai yra darbingi, sveiki, tačiau atsakovo šiuo metu gaunamos pajamos yra akivaizdžiai didesnės nei ieškovės, taip pat įvertinus tai, jog šalių dukros gyvenamoji vieta nustatytina su motina, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta užtikrinant dukrai gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius vaiko poreikius, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda ir tokios išlaidos šiuo metu tenka būtent ieškovei, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, konstatuoja, jog yra pagrindas minimaliai nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai po 280,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Teismo įsitikinimu, atsakovo mokamas tokio dydžio išlaikymas kartu su ieškovės skiriamu išlaikymu 220,00 Eur yra visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių turtinę padėtį, jų teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui
Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą. Tam, jog nebūtų pažeisti vaiko interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikui sveikai vystytis. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Ieškovė nurodė, kad atsakovas vaikui išlaikymo neteikė nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio, todėl susidarė 1555,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas pripažino, jog nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio neteikė dukrai išlaikymo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovas dukrą išlaikė iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio, daugiau išlaikymo dukrai neteikė. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio visiškai išlaikė dukrą ir ja rūpinosi. Teismas, įvertinęs vaiko amžių ir tokio amžiaus vaiko poreikius, sutinka su ieškove, jog vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui ieškovės nurodomu laikotarpiu pakako pusė minimalios mėnesinės algos, tačiau atsakovas dukrai išlaikymo nemokėjo visiškai, nors pagal atsakovo sudarytą lentelę bei duotus paaiškinimus turėjo tam finansinių galimybių ir visa dukros išlaikymo našta teko ieškovei. Taigi atsakovas už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui 2019 m. vasario 27 d. dukrai turėjo išlaikymui skirti 1555,00 Eur, tačiau prie dukros išlaikymo neprisidėjo, todėl iš atsakovo priteistinas 1555,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.200 straipsnis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Nepilnametei G. V. priteistų piniginių išmokų tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.190, 3.202 straipsniai). Išaiškintina ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovę byloje atstovavo advokatė, tačiau ieškovė iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė duomenų apie patirtas atstovavimo išlaidas. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio.
Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 76,00 Eur žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis ir 35,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, iš viso 111,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 85 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, pateikdama ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos. Kadangi ieškovės reikalavimas tenkintas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260 straipsniai, 392 straipsnis, teismas,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnametės G. V., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove motina M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra G. V., gim. 2014 m. spalio 3 d., tvarką:
1. Atsakovas M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra G. V., gim. 2014 m. spalio 3 d., kas antrą savaitgalį kiekvieną mėnesį nuo šeštadienio 10 val. iki šeštadienio 20 val. ir nuo sekmadienio 10 val. iki sekmadienio 20 val. Atsakovas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui grąžina į jos nuolatinę gyvenamąją vietą;
2. Atsakovas M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvieną pirmadienį, trečiadienį, penktadienį nuo 19 val. iki 20 val. (Lietuvos laiku), bendrauja su dukra G. V., gim. (duomenys neskelbtini) d., nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu ar per vaizdo ir garso transliaciją užtikrinančias programas). Tuo atveju, jei numatytas bendravimo laikas netinkamas, bendravimas perkeliamas į kitą iš anksto suderintą laiką;
3. Kiekvienais poriniais kalendoriniais metais (2020, 2022, 2024 ir t.t.) atsakovas M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su dukra G. V., gim. (duomenys neskelbtini), švenčia Šv. Kalėdas. Pirmąją Šv. Kalėdų dieną atsakovas pasiima dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val. Antrąją Šv. Kalėdų dieną atsakovas pasiima dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val.;
4. Kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais (2019, 2021, 2023 ir .t.t.) atsakovas M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su dukra G. V., (duomenys neskelbtini) švenčia Šv. Velykas. Pirmąją Šv. Velykų dieną atsakovas pasiima dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val. Antrąją Šv. Velykų dieną atsakovas pasiima dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val.;
5. Atsakovas M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su dukra G. V., gim. 2014 m. spalio 3 d. švenčia Tėvo dieną (kiekvienų metų pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį). Atsakovas pasiima dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val.;
6. Atsakovas M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamete dukra G. V., gim. 2014 m. spalio 3 d., kiekvienų metų vasaros atostogų metu 14 kalendorinių dienų, pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 10.00 val. į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20 val..
Priteisti iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko G. V., gim. 2(duomenys neskelbtini), išlaikymui po 280,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2019-02-27 iki jos pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko G. V., gim. 2014 m. spalio 3 d., išlaikymo įsiskolinimą, tai yra 1555,00 Eur.
Vaiko G. V., (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).
Priteisti iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 111,00 Eur žyminio mokesčio valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėja Asta Matulevičienė