Civilinė byla Nr. e2A-78-1051/2026

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11250-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos : 2.1.5.1.2.9.; 2.6.8.3.1.; 2.6.11.6.; 2.6.18.3.; 3.1.7.6; 3.3.1.11. 3.3.1.14; 3.3.1.19.3.; 3.3.1.21

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 4 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Muchtarovienės Aleksandro Rusako, Irmos Valiuškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT STRATEGIJA“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT STRATEGIJA“ ieškinį atsakovams A. J.-P. ir D. P. dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės ir pateiktų reikalavimų netenkinimo bei atsakovų A. J.-P. ir D. P. patikslintą priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NT STRATEGIJA“ dėl papildomų defektų šalinimo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Gindema“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NT STRATEGIJA“ ieškiniu prašė: 1) pripažinti nepagrįstu ir atmesti atsakovų D. P. ir A. J.-P. reikalavimą iš UAB „NT STRATEGIJA“ priteisti 12 857,01 Eur defektų šalinimo išlaidas ir 500,00 Eur išlaidas už parengtą ekspertinę išvadą; 2) taikyti atsakovų reikalavimams senaties terminą; 3) priteisti iš atsakovų ieškovei UAB „NT STRATEGIJA“ jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad pagal 2021 m. gegužės 27 d. ieškovės ir atsakovų sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Pirkimo–pardavimo sutartis), ieškovė už 121 000,00 Eur pardavė atsakovams nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 90 proc. baigtumo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu jokių pretenzijų atsakovai neturėjo, sutiko įsigyti tokį gyvenamąjį namą, koks jis buvo tuo metu pastatytas. Praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir turto perdavimo atsakovams, atsakovai pareiškė ieškovei pretenzijas dėl, neva, išaiškėjusių gyvenamojo namo defektų. 2023 m. gruodžio 27 d. atsakovas pateikė rašytinę pretenziją dėl statybos darbų trūkumų ištaisymo ir žalos atlyginimo, reikalaujant atlyginti žalą bei ištaisyti gyvenamajame name atsiradusius defektus, t. y. 1) susmigo namo grindys (tarp sienos ir grindų atsirado apie 2 cm dydžio tarpas, kuris palaipsniui didėja); 2) vandens latakuose kaupiasi vanduo dėl netinkamai suformuoto nuolydžio; 3) gyvenamojo namo sklype esančios trinkelės susmigo, atsirado provėžos. Ieškovė pretenziją laikė nepagrįsta ir 2024 m. sausio 18 d. pateikė atsakovams atsakymą, nurodydama, kad atsakovai yra praleidę garantinius terminus, todėl jų pretenzija nebus tenkinama. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2024 m. rugpjūčio 6 d. priėmė nutarimą, kuriuo atsakovų reikalavimą tenkino. Ieškovė, nesutikdama su minėtu nutarimu, prašo ginčą nagrinėti iš esmės. Pažymėjo, kad atsakovai savo reikalavimus grindė jų užsakymu atlikta 2024 m. balandžio 25 d. eksperto J. G. ekspertine išvada, nesudarius ieškovei galimybės teikti savo paaiškinimus bei dalyvauti atliekant ekspertinį tyrimą, todėl mano, kad išvada parengta vadovaujantis tik užsakovų nurodytomis aplinkybėmis, todėl negali būti laikoma tinkamu įrodymu, patvirtinančiu gyvenamojo namo statybos defektus. Iš pateiktos išvados nėra aišku, kurioje gyvenamojo namo vietoje ir kurioje patalpoje koks grindų kiekis yra pasėdęs. Fotonuotraukoje, darytoje patalpoje Nr. 1-9, matyti tik minimalus plyšelis, o patalpose Nr. 1-3, 1-5, 1-7, 1-2, niekaip nematyti grindų pasėdimo. Tai yra akivaizdus grindų apdailos įrengimo trūkumas, o grindis įsirenginėjo patys atsakovai savo lėšomis, todėl už tai namo pardavėjas nėra atsakingas. Išvada dėl nurodomo tarpo priežasties padaryta tik tikėtina, ekspertui spėjant, jog galbūt nebuvo tinkamai sutankintas gruntas. Mano, jei grindų pasėdimas ir yra, jį, tikėtina, lėmė ne ieškovės netinkamai atlikti statybos darbai, bet pačių atsakovų netinkamas gyvenamojo namo eksploatavimas. Nesant nustatytai grindų pasėdimo priežasčiai, nėra galimybės nustatyti ir faktiškai reikalingų atlikti statybos darbų apimties bei jų kainos. Atsakovų reikalaujama 7 739,57 Eur suma yra neadekvati ir per didelė, nes į lokalinę sąmatą nepagrįstai įtraukiamos naujų grindlenčių danga ir laminuotos grindys. Sudėtos grindlentės ir grindys nėra nekokybiškos, todėl nėra duomenų, kad jos negalėtų būti perdėtos. Mano, kad atsakovai nepagrįstai reikalauja atlyginti defektų šalinimo išlaidas dėl netinkamai sumontuotos lietaus nuvedimo sistemos, kuri jau buvo sumontuota Sutarties sudarymo metu, atsakovai ją matė ir jokių pretenzijų dėl jos nereiškė. Nurodytas trūkumas yra akivaizdus. Jis galėjo atsirasti dėl netinkamo lietaus nuvedimo sistemos eksploatavimo, už ką yra atsakingi patys atsakovai. Atsakovai nevalė namo latakų, todėl ir atsirado tam tikros pasekmės. Atsakovai gyvenamuoju namu ir žemės sklypu bei jame paklotomis trinkelėmis naudojasi daugiau kaip trejus metus, tačiau iš atsakovų pateiktų fotonuotraukų jokių trinkelių nelygumų ar duobių nematyti, todėl mano, kad trinkelės yra sudėtos tinkamai ir nurodyti defektai neegzistuoja. Ieškovė kreipėsi į statybų specialistą, kuris 2024 m. rugsėjo 3 d. apžiūrėjo ginčo turtą, tačiau jokių duobių nenustatė. Išvadoje remiamasi Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių be rišiklių įrengimo taisyklėmis ĮT SBR 07, kurios negalioja nuo 2019 m. gruodžio 24 d. Be to, prie gyvenamojo namo esanti trinkelių danga nelaikytina nei valstybinės, nei vietinės reikšmės keliu, todėl šių taisyklių reikalavimai nėra taikytini ir aktualūs. Atsakovai dėl parduoto daikto trūkumų turėjo teisę kreiptis per 6 mėnesius nuo daikto įsigijimo, tuo pačiu ir perdavimo dienos, tačiau atsakovai daugiau kaip dvejus metus nesikreipė į ieškovę dėl atsiradusių trūkumų, praleisdami ieškinio senaties terminą. Maksimalus dvejų metų terminas reikalavimams dėl daikto trūkumų pareikšti baigėsi 2023 m. gegužės 28 d., o atsakovai reikalavimą pareiškė dar po daugiau nei metų laiko, todėl atsakovų reikalavimams taikytina ieškinio senatis.

3.       Atsakovai A. J.-P. ir D. P. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti visiškai bei įpareigoti UAB „NT STRATEGIJA“ atlyginti D. P. bei A. J.-P. 12 857,01 Eur defektų šalinimo išlaidas, 500 Eur išlaidų už parengtą ekspertinę išvadą. Nurodė, kad 2022 m. gruodžio mėnesį pastebėjo, jog viename iš gyvenamojo namo kambarių tarp grindjuostės ir grindų atsirado tarpas (apie 0,8 cm) ir nedelsiant apie tai telefonu informavo pardavėją. Ieškovės atstovas apžiūrėjęs defektus pasakė, jog namas yra naujos statybos, todėl dar juda, ir tai yra normalu. Tarpas didėjo, todėl 2023 m. gruodžio 5 d. atsakovai pateikė ieškovei žinutę su nuotraukomis, iš kurių matosi, jog tarpas nuo praėjusių metų yra gerokai padidėjęs. 2023 m. pavasarį atsakovai pastebėjo, jog atsirado trinkelių defektai – trinkelės vietomis susmigo, atsirado provėžos. Apie tai atsakovai nedelsiant informavo ieškovę. Ieškovės nurodymu atsakovai kreipėsi į trinkelių klojimo darbus atlikusią įmonę UAB „Gindema“, kurios atstovas atvykęs apžiūrėti trinkelių, patikino, jog iki rudens atvyks ir ištaisys broką, tačiau iki 2023 m. rudens trūkumai nebuvo ištaisyti. Ieškovei nesutikus su atsakovų 2023 m. gruodžio 27 d. pateikta oficialia pretenzija, atsakovai 2024 m. sausio 15 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą su prašymu nagrinėti vartotojų ginčą. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad grindų defektai nėra įrodyti ir nėra nulemti ieškovės atliktų darbų kokybės, kadangi 2024 m. balandžio 25 d. ekspertinę išvadą pateikęs tinkamą kvalifikaciją ekspertas J. G. Eksperto išvadoje yra tiksliai nurodytos patalpos, kuriose fiksuotas grindų nusėdimas. Iš ekspertinės išvados bei joje pateiktų namo bei sklypo fotonuotraukų matyti, jog tyrimo metu buvo atlikti matavimai, skaičiavimai, šiuos atliko ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo kvalifikacijos atestatą turintis ekspertas, todėl išvada laikoma patikima ir pagrįsta. Ieškinyje nepagrįstai nurodyta, jog galimai grindų pasėdimas yra grindų apdailos defektas. Grindų pasėdimas yra pamatų netinkamo įrengimo pasekmė. Paaiškino, kad grindų nusėdimas atsirado praėjus 18 mėnesių nuo namo įsigijimo, todėl tokio defekto atsakovai pirkimo metu negalėjo įvertinti. Pamatai ir gruntas nėra vizualiai matomi, tokie defektai laikomi paslėptais. Atsakovai neigia ieškinyje nurodytą aplinkybę, jog buvo atkasti namo pamatai ir galimai tai lėmė grindų susėdimą. Pažymėjo, kad ieškovė nepagrįstai ginčija eksperto išvadoje nurodytą defektų šalinimo kainą. Lietaus latakai yra sumontuoti ant stogo konstrukcijos, todėl pirkėjams vizualiai apžiūrint daiktą nebuvo matomi. Toks defektas, kaip netinkamas vandens latakų nuolydis, nėra iš karto pastebimas. Apie vandens latakų netinkamo nuolydžio defektus atsakovams tapo žinoma tuomet, kai latakuose pradėjo kauptis vanduo ir 2023 m. gruodžio 27 d. pretenzija apie tai atsakovai nedelsiant informavo ieškovę. Trinkelių defektai yra konstatuoti ekspertinėje išvadoje, kurioje remtasi galiojančiomis 2019 m. gruodžio 23 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos įsakymu Nr. V-194 patvirtintomis taisyklėmis. Visi defektai atsirado bei buvo pastebėti vėliau nei buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, todėl sudarant sutartį atsakovai jų įvertinti negalėjo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad defektai nulemti netinkamo gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimo bei eksploatacijos. Atsakovai turi teisę reikalauti iš ieškovės 500,00 Eur išlaidų už parengtą ekspertinę išvadą, kadangi ieškovė pažeidė pareigą vykdyti sutartinę prievolę, nepašalino garantiniu terminu nustatytų gyvenamojo namo ir trinkelių defektų, jai kilo pareiga atlyginti atsakovų dėl tokio prievolių nevykdymo patirtus nuostolius. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai prašo taikyti 2 metų ieškinio senatį atsakovų reikalavimams. Atsakovai įsigijo naujos statybos gyvenamąjį namą iš nekilnojamojo turto vystytojo, šalių santykiams taikomos ne tik pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios normos, bet ir statybų rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalis numato, kad nekilnojamojo turto vystytojas atsako statinio (jo dalies) įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Tiek grindų pasėdimo, tiek latakų nuolydžio, tiek trinkelių susmigimo defektai yra susiję su paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) statyba, t. y. vizualiai apžiūrint statinį nėra galimybės patikrinti, ar tinkamai įrengtas bei sutankintas gruntas, ar tinkamai ant stogo sumontuota lietaus vandens nuvedimo sistema, tokiems darbams taikomas 10 metų garantinis terminas. Atsakovai reikalavimus ieškovei dėl gyvenamojo namo defektų pareiškė nepraleidę ieškinio senaties termino.

4.       Ieškovė dubliku prašė pripažinti nepagrįstu ir atmesti atsakovų D. P. bei A. J.-P. reikalavimą iš UAB „NT STRATEGIJA“ priteisti 12 857,01 Eur defektų šalinimo išlaidas, 500 Eur išlaidas už parengtą ekspertinę išvadą; taikyti atsakovų reikalavimams senaties terminą; priteisti iš atsakovų ieškovės UAB „NT STRATEGIJA“ naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad net laikant, kad yra nekilnojamųjų daiktų trūkumų ar namas įrengtas su nukrypimais nuo statybos projekto, bet sukurtas objektas tiek de facto (faktiškai), tiek de jure (teisiškai) gali būti naudojamas pagal paskirtį, vien neatitikimas projektui ar trūkumo buvimas neįrodo, kad daiktas neatitinka jam nustatytų kokybės reikalavimų ir jo negalima naudoti pagal paskirtį. Ekspertas D. K. atlikęs tyrimą konstatavo, kad objekto grindys ir sklype esančios trinkelės galimai pasėdo paveiktos vandenų situacijos, kelio vandens nuleidimo įrenginių trūkumo, grunto kasimo, aplink objektą vykdomų / vykdytų statybos darbų, netinkamai veikiančios lietaus vandens nuvedimo sistemos ir pan., todėl atsakovų pateiktas aktas yra paneigtas. Atsakovai yra nurodę, kad buvo atkasę pamatus, patys atlikinėjo darbus, kas taip pat galėjo sąlygoti atsiradusius defektus, už kuriuos ieškovė negali būti atsakinga. Atsakovų ir eksperto pateiktos fotonuotraukos paneigia aplinkybę apie trinkelių nelygumus, nes nuotraukose jokių duobių nematyti, o jei ir yra nelygumai, jie atsirado dėl grunto ar kitų eksperto nurodytų priežasčių.

5.       Atsakovai tripliku prašė ieškinį atmesti ir įpareigoti ieškovę atlyginti atsakovams defektų šalinimo išlaidas bei išlaidas už parengtą ekspertinę išvadą. Papildomai nurodė, kad ieškovė, kaip statytoja ir rangovė, turėjo ir privalėjo vertinimo akte nurodytas aplinkybes įvertinti ir parinkti tokius statybos metodus bei medžiagas, jog poveikio statiniui būtų išvengta. Pažymėjo, kad iš esmės abi ekspertų išvados neprieštarauja viena kitai, ekspertas D. K. vertino galimas netiesiogines priežastis, sąlygojusias defektų atsiradimą, ekspertas J. G. vertino tiesioginę defektų atsiradimo priežastį. Esant D. K. išvadoje nurodytoms aplinkybės, jog objektas yra specifinėje geografinėje zonoje, ieškovė privalėjo įdėti ženkliai daugiau pastangų, jog gruntas būtų tinkamai sutankintas, t. y. gruntas turėjo būti tankinamas imantis didesnių atsargumo priemonių, naudojant tvirtesnes, kokybiškesnes medžiagas ir/ar įrengimus, naudojant daugiau medžiagų nei įprastai, arba taikant papildomas atsargumo priemones, tokias kaip naujo vandens rezervuaro įrengimas ar kt. Ieškovė tokių pareigų neatliko, dėl ko yra atsakinga už namo defektus.

6.       Atsakovai A. J.-P. ir D. P. 2025 m. birželio 19 d. patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės UAB „NT STRATEGIJA“ atsakovų D. P. bei A. J.-P. naudai 18 375,01 Eur defektų šalinimo išlaidas ir 700 Eur išlaidas už parengtą ekspertinę išvadą; 5 proc. procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7.       Nurodė, kad paaiškėjo nauji namo defektai: nėra apšiltinta rostverko vidinė dalis putų polistireno plokštėmis; stogo pakalimas atliktas vientisa trapecine skarda, todėl negalima stogo ventiliacija; nėra drenažinės membranos užbaigimo profilio; per mažai įgilinti segmentinės tvoros metaliniai stulpeliai, dėl ko sušalus gruntui buvo iškilnoti, kurių ištaisymo kaina sudaro 2 215,68 Eur. Atsakovai taip pat patyrė 200,00 Eur išlaidas už ekspertinės išvados patikslinimą. Pažymėjo, kad defektų atsiradimą lėmė ieškovės neteisėti veiksmai, t. y. ieškovė, būdama nekilnojamojo turto vystytoju ir gyvenamojo namo statytoju, neužtikrino tinkamų statybos metodų taikymo, dėl to atsirado statybos objekto defektai, kurie nėra pašalinti per įstatyme nustatytą 10 metų garantinį terminą, skaičiuojamą paslėptiems darbams. Ieškovė yra verslininkė, kuriai taikomi didesni sąžiningumo, atidumo ir protingumo reikalavimai. Ieškovė statybos darbus atliko netinkamai, dėl ko jai kilo pareiga atlyginti atsakovams atsiradusių defektų šalinimo išlaidas 18 375,01 Eur (16 159,33 Eur +2 215,68 Eur) bei 700,00 Eur išlaidas už parengtą ekspertinę išvadą bei jos patikslinimą. Darbų defektai šiai dienai yra nepašalinti, atsakovai turės šalinti defektus padidėjusiomis statybos darbų rinkos kainomis, todėl ekspertas J. G. pateikė patikslintas lokalines sąmatas.

8.       Ieškovė UAB „NT STRATEGIJA“ atsiliepimu į patikslintą priešieškinį prašė atsakovų priešieškinį atmesti; taikyti atsakovų reikalavimams senaties terminą; priteisti iš atsakovų ieškovės UAB „NT STRATEGIJA“ naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai pateikė naujas lokalines sąmatas su didesnėmis statybos medžiagų ir statybos darbų kainomis, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad nuo 2025 m. kovo 19 d., kai buvo sumažinti priešieškinio reikalavimai, per tris-keturis mėnesius statybos kainos ženkliai padidėjo nuo 14 953,20 Eur iki 18 375,01 Eur. Iš patikslinto priešieškinio turinio net nesuprantama, kokį laikotarpį atsakovai aiškina kaip pasikeitusias statybos darbų rinkos kainas net 18,62 proc. Nurodo, kad J. G. lokalinėje sąmatoje, sudarytoje pagal 2025 m. balandžio kainas, bendra darbų ir išlaidų suma – 9 862, 02 Eur, tuo tarpu ši suma padidėja iki 16 159,33 Eur sumos, kas sudaro apie 40 proc., dėl nepagrįstai į lokalinę sąmatą įtraukiamų papildomų, neaiškių ir nepagrįstų kaštų. Atsakovai reikalauja iš ieškovės jiems priteisti 6 297,31 Eur sumą ne už konkrečias medžiagas ar darbus, o tik už menamas išlaidas, t. y. už papildomas medžiagas – 118,00 Eur, už papildomus mechanizmus – 13,53 Eur; už kitus darbo užmokesčio apskaitymus – 437,26 Eur; Soc. draudimą – 105,00 Eur; 9 proc. dydžio statybvietės išlaidas (nors atskirai į sąmatą įtrauktas šiukšlių tvarkymas) – 948,31 Eur; pridėtines išlaidas – 1 233,73 Eur; 635,94 Eur suma įtraukiama kaip 5 proc. pelnas. Šios išlaidos neaiškios, t. y. kieno tai pelnas, su kokiomis realiomis išlaidomis tai susiję. Taip pat pritaikomas pridėtinės vertės mokestis, sudarantis 2 804,51 Eur. Iš esmės analogiška situacija ir su kita naujai atsakovų pateikta lokaline sąmata Nr. 1, pagal kurią defektų šalinimo suma 1 379,17 Eur, o įtraukus tas pačias menamas „papildomas išlaidas“ ši suma padidėja iki 2 215,68 Eur. Atsakovai nepateikė jokių duomenų į bylą, iš kurių būtų matyti, kad įrenginėdami namą būtų mokėję tokias išlaidas. Patikslintame priešieškinyje atsakovai nurodo, kad didina savo reikalavimus dėl statybos sektoriaus kainų augimo, tai paneigia jų pateikti dokumentai ir jų sugretinimas su ankstesniais, todėl tokie veiksmai turėtų būti vertinami kaip atsakovų nesąžiningumas. Atsakovai neįrodė esminių aplinkybių, t. y. parduoto statinio konkrečių defektų fakto, kad kiekvienas iš menamų defektų kvalifikuotinas kaip paslėptas daikto trūkumas, o ne akivaizdus; kad kiekvienas atsiradęs daikto trūkumas laikytinas ieškovės (kaip pardavėjos ar statytojos) tyčinių neteisėtų veiksmų pasekmė, t. y. tarp atsiradusio daikto trūkumo ir ieškovės veiksmų yra tiesioginis priežastis ryšys; kad kiekvienas minimas trūkumas atsirado ne nuo atsakovų ar kitų trečiųjų asmenų netinkamos statinio eksploatacijos ar kitų veiksmų. Vertina, kad J. G. parengtos ekspertinės išvados yra su esminiais trūkumais, todėl nėra jokio pagrindo jomis vadovautis. Išvadoje nenurodyta, kokių duomenų pagrindu ir kokiu būdu buvo nustatyta, kad grindų pasėdimą lėmė būtent UAB „NT STRATEGIJA“ netinkamai atlikti gyvenamojo namo statybos darbai – netinkamai sutankintas gruntas. Išvadoje nurodomas STR 2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“, kurį neva pažeidė ieškovė, negalioja nuo 2017 m. sausio 1 d. 2024 m. balandžio 25 d. išvadoje nurodyta, kad grindys nekilnojamo turto objekte pasėdo, o nuosėdis siekia iki 10 mm. Pažymėjo, kad iki 10 mm grindų nuosėdis nelaikytinas defektu. Vertina, kad visi deklaruojami išryškėję parduoto daikto defektai (sėdančios statinio grindys, iškiloti metaliniai įbetonuoti tvoros stulpai, sukritusios ir susiformavusios provėžos trinkelių dangoje) yra susiję su galimu grunto išplovimu, paviršinių vandenų kaupimusi ir netinkama melioracijos sistema, tačiau ieškovė už tai nėra atsakinga. Atkreipia dėmesį, kad atsakovai nurodė, kad aplink pastato pamatą kasė, įrenginėjo drenažo sistemą, pamatas buvo atkastas 1 metro gylyje, mano, kad tai galėjo lemti grindų pasėdimą. Ieškovė negali būti atsakinga už atsakovų nurodomus trūkumus dėl gyvenamojo namo grindų susėdimo, kadangi toks trūkumas, tikėtina, atsirado dėl eksperto D. K. akte nurodytų priežasčių, tarp jų pačių atsakovų netinkamos gyvenamojo namo eksploatacijos, atkasant pamatus ir kitų galimų grindų sėdimo priežasčių. Grindis įrenginėjo patys pirkėjai savo lėšomis, todėl namo pardavėjas negali būti už tai atsakingas. Atsakovai ketina tik atlikti grindų apdailos darbus, o ne tankinti gruntą išardžius betoną, tai patvirtina, kad priešieškinio reikalavimai yra susiję su nesąžiningu siekiu pasipelnyti. Argumentavo, kad atsakovų pagal pateiktą sąmatą reikalaujama 7 739,57 Eur suma yra per didelė. Išvadoje į lokalinę sąmatą yra nepagrįstai įtraukiama naujų grindlenčių danga (1 795,4 Eur be PVM ir be kitų papildomų išlaidų) ir laminuotos grindys (2 192,52 Eur be PVM ir be kitų papildomų išlaidų). Atsakovai turi visas galimybes išlyginus grindų sluoksnį sumontuoti senąsias grindlentes. Sąžiningumo kriterijų neatitinka atsakovų veiksmai laminato kainą imant 30,00 Eur, už ką galima įsigyti ne laminato lenteles, o kokybiškas parketlentes. Atsakovų net be PVM lokalinėje sąmatoje nurodytų papildomų procentinių išlaidų nurodytos sumos dvigubai didesnės nei realios. Analogiška situacija ir su 3 kv. m plytelėmis, t. y. jų įsigijimui ir montavimui 156,00 Eur be PVM ir kitų papildomų išlaidų, tokios sumos neatitinka rinkos kainų. Atsakovai nepagrįstai reikalauja atlyginti defektų šalinimo išlaidas dėl netinkamai sumontuotos lietaus vandens nuvedimo sistemos, nes nurodytas trūkumas laikytinas akivaizdžiu ir matomu gyvenamojo namo įgijimo metu. Nurodomas defektas galėjo atsirasti dėl netinkamo sistemos eksploatavimo, už ką atsakingi patys atsakovai. Teigė, kad atsakovai nepagrįstai reikalauja atlyginti apie 5 000,00 Eur defektų šalinimo išlaidas dėl neva netinkamai sudėtų trinkelių, nes trinkelių fotonuotraukos paneigia nurodomą aplinkybę apie trinkelių nelygumus, jokių duobių ar įgriuvų nematyti. Byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų, dėl kurių ekspertas J. G. ir atsakovai vertina, kad absoliučiai visa sklype įrengta trinkelių danga – 134 kv. m, buvo įrengta su esminiais trūkumais, nėra jokių duomenų fiksuojant būtinumą išardyti visą 134 kv. m trinkelių dangą. Padarė išvadą, kad neįrodytas papildomų defektų faktas, nei tai, kad jie kvalifikuotini kaip paslėpti, kad dėl jų nebūtų įmanoma naudotis gyvenamuoju namu pagal jo tiesioginę paskirtį ir tai, kad defektai yra priežastiniame ryšyje dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų. Nesant duomenų, kad šalys susitarė dėl gyvenamojo namo, kuris atitiktų konkrečią projektinę dokumentaciją, pardavimo, reikalavimas priteisti nuostolių, susijusių su išlaidomis visų projektinės dokumentacijos reikalavimų tiksliam išpildymui, atlyginimą vertintinas kaip reikalavimas daiktą, dėl kurio pardavimo buvo susitarta, pakeisti į kitokį daiktą, kuris nebuvo sandorio dalyku. Tarp šalių sulygtų darbų nebuvo numatyta atlikti tokius darbus, kuriuos atsakovai nurodo kaip papildomai išryškėjusius trūkumus. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad nėra apšiltinta rostverko vidinė dalis putų polistireno plokštėmis. Nepagrįstas atsakovų aiškinimas, kad negalima stogo ventiliacija, nes ventiliacija egzistuoja. Pažymėjo, kad segmentinės tvoros metaliniai stulpeliai buvo įgilinti tinkamai. Ieškovės žiniomis, atsakovai po sandorio sudarymo darė papildomą pamatą po tvora, todėl kasant pamatą po tvoros segmentų dalimis buvo būtina atkasti ir šalia esančių stulpų gruntą, ką darant netinkamai ar esant nepalankioms oro sąlygoms, galėjo nulemti poveikį ir tvoros požeminiam pamatui. Atsakovai nenurodo, kokių įrodymų pagrindu laikoma, kad bus reikalinga įmontuoti / išmontuoti 20 vnt. metalinio tinklo skydų (tvoros segmentų), kuomet neva iškiloti tik 8 stulpai. Nėra jokių įrodymų apie būtent 8 vnt. netinkamai įrengtus tvoros stulpus, taip pat, kad po žiemos ir po kelių metų atsiradęs tvorų suvaikščiojimas yra ieškovės netinkamai atliktų darbų pasekmė. Be to, už tvoros segmentų nuėmimą ir jų montavimą lokalinėje sąmatoje nurodoma 160,00 Eur suma be PVM ir kitų išlaidų, kurias įtraukus sieks virš 300,00 Eur, yra neracionali. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimu teismas ieškinį atmetė, patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies; priteisė atsakovams D. P. ir A. J.-P. iš ieškovės UAB „NT STRATEGIJA“ 16 747,22 Eur trūkumų šalinimo išlaidas, 700,00 Eur išlaidas už ekspertinę išvadą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 627,08 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą priešieškinio reikalavimų dalį atmetė.

10.       Teismas pažymėjo, kad nors tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, tačiau šiems ginčo teisiniams santykiams dėl įsigyto nekilnojamojo daikto trūkumų taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios pirkimą–pardavimą, bet ir teisės normos, reglamentuojančios statybos santykius, kadangi ieškovė, nekilnojamojo turto pardavėja, šiuo atveju veikė kaip nekilnojamojo turto vystytojas. Teismas įvertinęs, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė ginčo nekilnojamąjį turtą būtų stačiusi ne ūkio būdu (išskyrus nurodytas aplinkybes, kad trinkelių klojimo darbus atliko UAB „Gindema“), sprendė, jog ieškovė, Statybos įstatymo normų pagrindu turi pareigą garantuoti statinio kokybę per įstatyme nustatytą garantinį terminą taip pat kaip rangovas ar nekilnojamojo turto vystytojas.

11.       Teismas akcentavo, kad ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Atsižvelgiant į tai, teismas kaip teisiškai nepagrįstus laikė ieškovės nurodytus argumentus, jog atsakovai šioje byloje neįrodė ieškovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei ieškovės kaltės dėl atsiradusių trūkumų, kadangi nurodytų aplinkybių atsakovai ir neturėjo įrodinėti.

12.       Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės nurodytų terminų, pažymėjo, kad CK 6.338 straipsnyje nustatyti terminai nėra ieškinio senaties terminai ir pirkėjo teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus nesaistoma su CK 1.125 straipsnyje nurodytais terminais, nes pareikšti reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kurio daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai (CK 6.338 straipsnio 3 dalis). Kai pardavėjas nepatenkina pirkėjo pretenzijos ir pirkėjas kreipiasi į teismą, ieškinio senaties termino eiga skaičiuojama pagal CK 1.127 straipsnio taisykles. CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, nustatytos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis.

13.       Teismas pažymėjo, kad atsakovai, pirmą kartą grindų nusėdimo požymius pastebėjo dar 2022 m. gruodžio mėnesį, tačiau ieškovės vadovui patikinus, kad tai yra normalus procesas, tik vėliau, 2023 m. gruodžio mėnesį pastebėjus, jog grindys ir toliau sėda, rašytinę pretenziją dėl susėdusių grindų, trinkelių ir netinkamai įrengtų latakų (šį trūkumą atsakovai nurodo pastebėję 2023 m. spalio mėnesį), jie pateikė 2023 m. gruodžio 27 d. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovai tik paaiškėjus jų nurodytiems trūkumams, apie juos nedelsiant informuodavo ieškovės vadovą, bandydami šiuos klausimus spręsti tarpusavio derybų būdu, o ieškovei visiškai pradėjus nebereaguoti į jų išsakomas pretenzijas, atsakovai 2023 m. gruodžio 27 d. pateikė rašytinę pretenziją dėl paaiškėjusių trūkumų. Atsakovai, kaip vartotojai, ieškovei atsisakius tenkinti jų reikalavimus dėl savo pažeistų teisių gynimo, 2024 m. gegužės 2 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Teismas įvertinęs, kad šalys 2021 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartyje buvo susitarę, kad minėta sutartis kartu yra ir nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo aktas, o kadangi pagal šalių sudarytą sutartį ieškovė pardavė atsakovams 90 proc. baigtumo gyvenamąjį namą, o trinkeles įsipareigojo sudėti iki 2021 m. liepos 30 d., sprendė, kad garantiniai terminai, numatyti CK 6.698 straipsnyje, skaičiuotini nuo turto ir (ar) atskirų vėliau atliktų darbų pirkėjams perdavimo momento. Teismas sprendė, kad atsakovai pretenzijas dėl įsigyto turto pareiškė per CK 6.698 straipsnyje numatytus garantinius terminus, taip pat į kompetentingą ginčo sprendimo instituciją – Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi nepraleidę nustatyto vienų metų termino (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Teismas padarė išvadą, kad ieškovė su atsakovų pareikštu reikalavimu ir nurodytais papildomais daikto trūkumais nesutinka, todėl atsakovų kreipimasis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo tiesiogiai, 2024 m. lapkričio 6 d. pareiškiant priešieškinį byloje per CK 6.698 straipsnyje numatytus garantinius terminus, negali būti laikomas pareikštu praleidus įstatyme numatytą pretenzijos (reikalavimo) ir (ar) ieškinio senaties terminus. Teismas konstatavo, kad atsakovai nėra praleidę CK 6.667 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino reikalavimams, kylantiems dėl įsigyto nekilnojamojo daikto (atliktų darbų) trūkumų, todėl netenkino ieškovės prašymo atsakovų pareikštiems reikalavimams taikyti ieškinio senatį.

14.       Teismas nurodė, kad nors šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje yra įtvirtinta nuostata, pagal kurią ieškovės vadovas patvirtino ir garantavo, kad nebaigtas statyti namas iki Sutarties sudarymo momento buvo statomas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas (Sutarties 6.8. punktas), tačiau nurodyta sutarties sąlyga pati savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog šalys buvo susitarusios dėl gyvenamojo namo, pastatyto pagal konkrečioje projektinėje dokumentacijoje nurodytus sprendinius, pardavimo. Pažymėjo, kad ir preliminariojoje sutartyje buvo tariamasi tik dėl konkrečių statybos darbų atlikimo, kai kuriais atvejais nurodant tam tikrus šių darbų parametrus ar medžiagiškumą, tačiau nebuvo tariamasi, jog gyvenamasis namas bus pastatytas pagal konkretų statybos projektą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad šalys pagal pirkimo–pardavimo sutartį tarėsi dėl gyvenamojo namo, pastatyto pagal 2020 m. UAB „ArchiMenai“ parengtą naujos statybos projektą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Projektas), įsigijimo, tačiau sudarė sutartį dėl faktiškai sukurto daikto, atitinkančio esminius statinių reikalavimus, kurių privalomumą reglamentuoja imperatyvios teisės normos, įsigijimo. Pabrėžė, kad ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog vertinant atsakovų nurodytus nekilnojamojo daikto trūkumus, neturi būti vadovaujamasi esminiais 2020 m. UAB „ArchiMenai“ parengto naujos statybos projekto Nr. (duomenys neskelbtini) sprendiniais.

15.       Teismas atkreipė dėmesį, kad nei viena iš šalių, nors teismas ne kartą siūlė šalims spręsti klausimą dėl tikslingumo byloje skirti teismo ekspertizę, prašymo dėl teismo ekspertizės nereiškė, be to pažymėjo, kad ieškovė nesiėmė visų įstatyme suteiktų priemonių atsikirtimams į atsakovų pareikštus reikalavimus pagrįsti. Teismas pasisakė, kad vien ieškovės nurodyti J. G. ekspertinės išvados trūkumai, taip pat galimybės dalyvauti atliekant tyrimą ieškovei nesudarymas, pats savaime nepaneigia ieškovės atliktų darbų trūkumų ir nesudaro pagrindo nevertinti išvadoje pateiktų duomenų dėl ieškovės atliktų darbų.

16.       Teismas kritiškai vertino ieškovės argumentus, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina grindų nusėdimo fakto. Pažymėjo, kad ne tik byloje esančios fotonuotraukos, ekspertinėje išvadoje pateikti duomenys, tačiau taip pat ir atsakovų bei byloje liudytoju apklausto J. G. paaiškinimai apie tai, kad grindų pasėdimas fiksuojamas visame gyvenamajame name, sudaro pagrindą daryti išvadą dėl minėto trūkumo egzistavimo. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų atsakovų nurodytas aplinkybes dėl šio trūkumo buvimo. Aptarti įrodymai patvirtina, jog grindų nusėdimas fiksuojamas visame gyvenamajame name, o tai, kad nėra fiksuotas grindų nusėdimas per visą gyvenamojo namo perimetrą, nesudaro pagrindo abejoti atsakovų pateiktais duomenimis apie šio trūkumo egzistavimą. Taip pat teismas pažymėjo, kad nenustatė duomenų, jog ekspertinėje išvadoje nurodytas Statybos techninis reglamentas STR2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“ negalioja, todėl jame įtvirtintos nuostatos taikytinos sprendžiant dėl paaiškėjusio trūkumo. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina didesnį grindų nusėdimą, nei kad yra nurodyta ekspertinėje išvadoje (10 mm), be to, ieškovė nurodė aplinkybes dėl grindų nuolydžio, kai tuo tarpu atsakovai gyvenamojo namo trūkumu nurodo grindų nusėdimą, dėl kurio yra atsiradęs tarpas tarp grindų ir sienų, todėl prilyginti grindų nusėdimą grindų nuolydžiui, nėra jokio pagrindo. Teismas sutiko su atsakovų nurodytomis aplinkybėmis, jog minėtas namo trūkumas toks, jog dėl jo galimas neigiamas poveikis ne tik visoms namo konstrukcijoms, bet ir namo sandarumui, izoliacinėms namo savybėms, dėl jo neabejotinai mažėja namo vertė. Minėtas trūkumas negali būti laikomas akivaizdžiu trūkumu, kurį pirkėjai būtų galėję pastebėti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, nes minėtas trūkumas pradėjo išryškėti tik 2022 m. spalio mėnesį, t. y. jau po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

17.       Teismas vertino, kad statytoja, t. y. ieškovė, statydama ginčo gyvenamąjį namą, turėjo įvertinti duomenis apie gruntą, gruntinius vandenis ir kitas specialisto D. K. išvadoje nurodytas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos būsimo statinio konstrukcijoms. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, jog ji nėra atsakinga už galimą nurodytų veiksnių įtaką statiniui, kadangi būtent ji, kaip statytoja, esant duomenims ir informacijai apie tam tikrus specifinius objekto aplinkos veiksnius, turėjo statinį pastatyti taip, kad jie neigiamai nepaveiktų jo konstrukcijų. Akcentavo, kad ieškovė, matydama, kad statybos darbai vykdomi žemiau gruntinių vandenų, turėjo imtis papildomų priemonių pažeminti vandenų lygį, o to nesiėmus, yra atsakinga ir už galimą neigiamą jų poveikį. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog gruntiniai ir paviršiniai vandenys minėtoje teritorijoje pradėjo kauptis tik po to, kai buvo pastatytas atsakovų įsigytas gyvenamasis namas.

18.       Teismas nurodė, kad vertinimo aktas paremtas aplinkybe, jog pamatai buvo atkasti, nors ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų pamatų atkasimo faktą, be to, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent pamatų atkasimas, jei tokie darbai ir buvo atlikti, lėmė ar galėjo prisidėti prie atsakovų nurodytų defektų atsiradimo. Akcentavo, kad ieškovės pateiktas vertinimo aktas, negali būti laikomas pakankamu įrodymu pagrįsti, kad minėtus defektus lėmė ne netinkamai atlikti darbai, o būtent D. K. vertinimo akte nurodytos priežastys. Pabrėžė, kad ieškovė, būdama statytoja, turėjo įvertinti vietovę ir gruntą, į tai turėjo atsižvelgti, kad būtų išvengta galimai su tuo susijusių rizikų. Jei, kaip nurodė ieškovė, buvo atliktas grunto tyrimas ir jis jokių rizikų neparodė, vertino, kad tai ne gamtinės savybės, o būtent ieškovės netinkamai atlikti darbai lėmė defektų atsiradimą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovų atliktus veiksmus, galėjusius lemti šių trūkumų atsiradimą. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovų nurodytas gyvenamojo namo trūkumas – grindų nusėdimas atsirado ne dėl ieškovės kaltės, t. y. ne dėl jos netinkamai atliktų statybos darbų, todėl ieškovė turi atlyginti atsakovams šių trūkumų šalinimo išlaidas.

19.       Teismas, atsižvelgdamas į J. G. ekspertinėje išvadoje pateiktus duomenis, taip pat byloje esančias fotonuotraukas (2 t., e. b. l. 80; 4 t., e. b. l. 70–72) sprendė, jog, priešingai nei nurodo ieškovė, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina provėžų trinkelių dangoje susiformavimo faktą. Teismas iš pateiktų duomenų sprendė, jog provėžos yra susiformavusios tose vietose, kur yra važiuojama ir laikomos transporto priemonės, todėl provėžos yra susiformavusios per visą trinkelių ilgį. Teismas atkreipė dėmesį, kad jei ieškovė manytų, jog trinkelės yra sudėtos tinkamai, trūkumai neegzistuoja, ji neturėtų pagrindo nukreipti atsakovus dėl trūkumų šalinimo į šiuos darbus atlikusią įmonę UAB „Gindema“. Teismas sutiko su ekspertinę išvadą pateikusio J. G. pozicija, jog nesant reglamentuota, kokie reikalavimai keliami kiemo trinkelių dangai, turi būti vadovaujamasi analogijos principu ir remiamasi tomis teisės normomis, kurios reglamentuoja panašius reikalavimus. Pažymėjo, kad J. G. nurodytos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-194 patvirtintos Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių be rišiklių įrengimo taisyklės ĮT SBR 19 yra taikomos įrengiant sluoksnius be rišiklių valstybinės reikšmės keliuose, taip pat jos gali būti taikomos įrengiant dangos konstrukcijos sluoksnius be rišiklių vietinės reikšmės keliuose (gatvėse) ir kitose eismo zonose. Teismas vertino, kad gyvenamojo namo kiemas, įvertinus tai, kad jame vaikščioja pėstieji, yra parkuojamos transporto priemonės, jomis kieme judama, gali būti prilygintas kitai mažo eismo intensyvumo zonai ir (ar) pėsčiųjų ir dviračių takams, todėl minėtame teisės akte numatyti reikalavimai, nesant teisinio reglamentavimo, skirto namų kiemo dangai, gali būti taikomi šiuo atveju. Teismas pažymėjo, kad iš ekspertinėje išvadoje nurodytų duomenų, apskaičiavus deformacijos modulio Ev2 vertę atlikus tyrimą dvejose vietose, jo vertė neatitiko nustatytų reikalavimų, todėl vertintino, kad ieškovė neužtikrino tinkamos trinkelių dangos ir dėl atsiradusių provėžų, nelygumų, jos naudojimas yra apsunkintas. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad trinkelių danga buvo klota tos pačios įmonės, tuo pačiu laiku, padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad skirtingose kiemo vietose trinkelių pagrindas būtų sutankintas skirtingai. Teismas sprendė, jog byloje esantys duomenys yra pakankami nustatyti nurodyto trūkumo egzistavimo faktą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nurodyti defektai atsirado dėl atsakovų kaltės. Pažymėjo, kad trinkelių klojimo darbus yra atlikusi UAB „Gindema“, ieškovė, būdama šių darbų užsakove ir už jų įrengimą atsakinga atsakovams, turėjo įsitikinti šių atliktų darbų tinkama kokybe, o to nepadariusi turi atlyginti atsakovams dėl netinkamai atliktų darbų nuostolius.

20.       Teismas spręsdamas dėl lietaus nuvedimo sistemos netinkamo įrengimo nurodė, kad Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 33.5., 73.1.–73.6. punktuose yra reglamentuotas latakų nuolydžio laipsnis, o iš atsakovų pateiktų į bylą duomenų (kartu su ekspertine išvada pateiktų fotonuotraukų) matyti, jog latakų nuolydis neatitinka teisės aktuose numatytų reikalavimų – vanduo iš latakų į įlajas nenuteka dėl netinkamo nuolydžio, kadangi nuolydis vietomis yra nulinis, arba kai kuriose vietose atvirkštinis, t. y. nuolydis nuo įlajos. Vandens nuvedimo sistemos nuolydžio trūkumai šiuo atveju nėra tiek akivaizdūs, kad juos būtų galima pamatyti vizualiai apžiūrint įsigyjamą turtą. Netinkamai funkcionuojant lietaus nuvedimo latakams, nebus galima užtikrinti Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimo, kad namas turi būti apsaugotas nuo neigiamų lietaus, sniego, gruntinio vandens ir kitos filtracijos poveikių į jį (42.4.4. punktas).

21.       Teismas pasisakydamas dėl atsakovų nurodytų papildomų paaiškėjusių nekilnojamojo turto trūkumų, t. y. kad nėra apšiltinta vidinė rostverko dalis putų polistireno plokštėmis, kad stogo pakalimas atliktas vientisa trapecine skarda, todėl negalima stogo ventiliacija, kad nėra drenažinės membranos užbaigimo profilio, pažymi, kad byloje nustatyta, jog šalys, sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartį tarėsi ne dėl gyvenamojo namo, pastatyto pagal konkrečius projektinius reikalavimus, pardavimo, bet dėl faktiškai pastatyto gyvenamojo namo pardavimo. Teismas pažymėjo, kad šalys sudarant preliminariąją sutartį aptarė tam tikrus darbus, kuriuos turi atlikti ieškovė įrengiant namą iki 80 procentų baigtumo, tarp jų ir įrengti pamatus bei apšiltinti 200 mm putų polisteroliu. Preliminariojoje sutartyje nėra numatyta, pamatai bus šiltinami iš lauko ar vidinės pusės ir (ar) iš abiejų pusių, tačiau šalys tarėsi tik dėl pamatų apšiltinimo 200 mm putų polisteroliu. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog vidinė rostverko dalis nėra apšiltinta atsakovams buvo žinoma dar iki įsigyjant nekilnojamąjį turtą, t. y. dar iki sudarant pirkimo–pardavimo sutartį (į bylą pateikta fotonuotrauka daryta statybų procese), todėl sprendė, kad minėtas neatitikimas projektiniams sprendiniams atsakovams buvo žinomas ir nėra pagrindo jį laikyti paslėptu trūkumu. Teismas konstatavo, kad šis atsakovų nurodytas trūkumas yra toks, už kurį atsakinga gali būti laikoma ieškovė.

22.       Teismas pasisakydamas dėl kitų nurodytų trūkumų, pažymėjo, jog atsakovai nenurodė, kokius teisės aktų reikalavimus pažeidė ieškovė dėl to, kad stogo pakalimas atliktas vientisa trapecine skarda ir ar dėl to negalima stogo ventiliacija, be to, byloje nėra duomenų, kad šalys būtų taręsi būtent dėl stogo pakalimo perforuota skarda ir (ar) dėl drenažinės membranos užbaigimo profilio įrengimo. Nurodė, kad minėti darbai yra akivaizdžiai matomi, juos atsakovai, įsigydami daiktą, turėjo galimybę apžiūrėti, įvertinti, matydami juos jie priėmė sprendimą sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. šių trūkumų jie nelaikė tokiais, dėl kurių negalėtų naudotis pagal paskirtį jų įsigyjamu turtu, todėl spręsti, jog dėl minėtų trūkumų yra atsakinga ieškovė, nėra pagrindo.

23.       Teismas dėl patikslintoje ekspertinėje išvadoje nurodytų defektų – per mažai įgilintų segmentinės tvoros metaliniai stulpelių, nurodė, kad faktas, kad teisės aktuose nėra įtvirtintas konkretus reikalavimas dėl tvoros stulpelių įgilinimo dydžio, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovės atlikti darbai yra atlikti tinkamai. Nors byloje nėra pateikta duomenų, kiek konkrečiai yra įgilinti nurodyti 8 vnt. segmentinės tvoros stulpelių, tačiau, įvertinus tai, kad minėti stulpeliai buvo gilinti ir betonuoti tuo pat metu tų pačių asmenų, spręstina, kad visų stulpelių iškilojimo priežastis yra ta pati – netinkamas jų įgilinimas. Ieškovė yra statytoja, todėl būtent jai geriausiai turi būti žinomi statybos darbams keliami reikalavimai ir konkrečiai šiuo atveju, kaip ir kiek giliai turėtų būti įgilinti tvoros stulpeliai. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovas matė kaip yra statoma tvora, kaip ir kiek giliai yra įbetonuojami tvoros stulpeliai ir dėl to jokių pretenzijų nereiškė, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė nėra atsakinga už šiuos trūkumus. Teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų, kad minėtas trūkumas būtų žinomas atsakovams pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, be to pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad segmentinė tvora turėjo būti įrengta jau po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo – iki 2021 m. liepos 30 d. Pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kad minėtų tvoros stulpelių iškilojimą lėmė atsakovų veiksmai įsirengiant tvoros pamatą ir ar kt.

24.       Teismas spręsdamas dėl defektų šalinimo išlaidų rėmėsi atsakovų pateiktomis J. G. sudarytomis lokalinėmis sąmatomis, kadangi ieškovė į bylą savo paskaičiavimų nepateikė. Teismas, atsižvelgęs, kad atsakovų pagal pradinę lokalinę sąmatą paskaičiuota išlaidų trūkumams šalinti suma padidėjo, t. y. per laikotarpį nuo 2024 m. gegužės iki 2025 m. birželio mėnesio statybos darbų kainos išaugo, kad iki šiol atsakovų nurodyti nekilnojamojo turto trūkumai nėra pašalinti ir nurodytus trūkumus jiems teks taisyti į ateitį, taip pat atsižvelgęs, kad trūkumų šalinimo darbų ieškovė neatliko atsakovams reikalaujant, sprendė, kad atsakovai turi teisę į jų nurodytų didesnių išlaidų trūkumams šalinti atlyginimą, nei kad buvo pareikšta pradiniuose atsakovų reikalavimuose.

25.       Teismas vertino, kad atsakovams atlygintina išlaidų nustatytiems darbų trūkumams pašalinti suma yra iš viso 16 747,22 Eur, t. y. 16 159,33 Eur suma pagal lokalinę sąmatą, sudarytą 2025 m. balandžio mėnesio kainas, ir 587,89 Eur suma pagal lokalinę sąmatą Nr. 1, sudarytą 2025 m. balandžio mėnesio kainomis, dėl papildomai paaiškėjusių trūkumų, susijusių su netinkamai įrengta segmentine tvora, šalinimo išlaidų. Taip pat teismas vertino, kad pateiktose lokalinėse sąmatose numatyti visi darbai, išskyrus tuos, už kurios teismas nelaikė esant atsakingos ieškovės, yra būtini, todėl nurodyta kaina yra pagrįsta. Dėl grindų trūkumų išlaidų atlyginimo nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad nustatytas trūkumas yra susijęs su grindų nusėdimu, nėra pagrindo teigti, jos pasirinktas trūkumų šalinimo būdas (pakelti ir išlyginti tam tikro storio medžiagų sluoksniu visas gyvenamojo namo grindis, atitinkamai demontuojant ir vėliau iš naujo sumontuojant grindų dangą bei grindjuostes) yra netikslingas ir (ar) neįmanomas. Teismas taip pat kritiškai vertina ieškovės nurodytus argumentus dėl galimybės demontavus laminuotų grindų dangą ir grindjuostes vėl jas pakartotinai panaudoti, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad demontavus grindjuostes ir laminuotas grindlentes, jas pakartotinai bus galima panaudoti. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog nurodyta grindlenčių kaina yra pernelyg aukšta. Vien ieškovės pateikti duomenys nesudaro pagrindo nesivadovauti lokalinėje sąmatoje nurodyta grindlenčių kaina.

26.       Teismas kritiškai vertino ieškovės nurodytus argumentus dėl to, kad atsakovams nepateikus įrodymų apie jų turėtas išlaidas gyvenamojo namo vidaus apdailos darbams, nėra galima nustatyti, ar atsakovų prašoma suma nėra pernelyg didelė. Pažymėjo, kad nurodytų duomenų nebuvimas pats savaime nepaneigia atsakovų teisės į nuostolių, kurie paskaičiuoti vadovaujantis nustatytomis metodikomis, atlyginimą, kadangi trūkumų šalinimo išlaidų suma nėra ir negali būti siejama su anksčiau atsakovų turėtomis išlaidomis.

27.       Teismas nepagrįstais laikė ieškovės nurodytus argumentus dėl trinkelių perklojimo apimties. Pažymėjo, jog tik dalies trinkelių perklojimas, t. y. dalies trinkelių išėmimas ir jų perdėjimas, negali būti laikomas tinkamu nustatyto trūkumo ištaisymu, kadangi netinkamai sutankintas pagrindas yra visame plote. Parkuojant mašinas kitoje vietoje, provėžos taip pat susiformuotų, todėl tik visų trinkelių pagrindo sustiprinimas leistų ištaisyti esamus defektus ir jų išvengti ateityje. Teismas nenustatė, kad sąmatoje nurodant segmentinės tvoros demontavimo ir sumontavimo kiekius būtų nurodyti nepagrįsti kiekiai.

28.       Teismas kritiškai vertino ieškovės argumentus dėl į nurodytą atlygintiną išlaidų sumą įtrauktų papildomų išlaidų, pelno ir pridėtinės vertės mokesčių. Nurodė, kad lokalinėse sąmatose išlaidos paskaičiuotos vertinant, kad darbus atlieka juridiniai asmenys, todėl sprendė kad atsakovams šalinant nustatytus nekilnojamojo turto trūkumus ir dėl jų ištaisymo kreipiantis į juridinius asmenis, nurodytos išlaidos neabejotinai bus patirtos, o atsakovai tiek įsigydami prekes, tiek ir mokėdami už atliktus darbus, turės sumokėti pridėtinės vertės mokestį. Nepriteisiant nurodytų papildomų sumų ir (ar) pridėtinės vertės mokesčio, atsakovai šias išlaidas turėtų atlyginti patys.

29.       Teismas sprendė, kad atsakovų reikalavimas dėl išlaidų specialistui J. G. atlyginimo yra materialusis, bet ne procesinio pobūdžio, todėl atsakovai turi teisę į išlaidų už specialisto paslaugas atlyginimą, todėl priteisė atsakovams iš ieškovų 700,00 Eur sumą už specialisto paslaugas surašant ekspertinę išvadą su papildymais bei sudarant lokalines sąmatas. Teismo vertino, kad atsakovų reikalavimas procesines palūkanas priteisti nuo bylos iškėlimo teisme, civilinei bylai esant iškeltai pagal ieškovės ieškinį, o ne jų priešieškinį, negali būti tenkinamas, todėl procesinės palūkanas priteisė nuo priešieškinio, kuriame atsakovai reiškė reikalavimus dėl išlaidų trūkumams atlyginti priteisimo, priėmimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

30.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „NT STRATEGIJA“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-211-1084/2025, dalį, kuria teismas atmetė ieškinį ir tenkino patikslinto priešieškinio dalį, ir priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti, o patikslintą priešieškinį atmesti; priešieškinio reikalavimams taikyti senaties terminą; priteisti iš atsakovų D. P. ir A. J.-P. ieškovės UAB „NT STRATEGIJA“ naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

30.1.                      Teismas nesant jokių patikimų įrodymų patenkino didžiąją dalį priešieškinio reikalavimų, t. y. pripažino gyvenamojo namo ir kitų atsakovams perduotų daiktų trūkumus, ir pripažino, kad už šiuos trūkumus yra atsakinga būtent ieškovė, esmingai pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias procesines teises normas. Pažymi, kad iš esmės visas teismo sprendimas yra grindžiamas išimtinai atsakovų užsakymu parengtomis J. G. išvadomis. Teismas suabsoliutino atsakovų pateiktus J. G. dokumentus, neįvertinęs byloje surinktu įrodymu visumos, kaip ir tinkamai neįvertinęs, jog J. G. pateiktos išvados buvo neobjektyvios, parengtos neaiškiu tyrimu pagrindu, o ir teisme apklausus J. G., jis neaiškumu pašalinti negalėjo. Tuo tarpu, ieškovė siekdama paneigti minėtas išvadas ir ieškovės kaltę dėl kilusių defektų į bylą pateikė teismo eksperto kvalifikaciją turinčio D. K. vertinamąjį aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuotos priešingos J. G. išvados. Šis vertinamasis aktas patvirtino, jog jeigu defektai ir atsirado, tai ne dėl ieškovės kaltės, kaip nurodyta J. G. išvadose ir teismo sprendime.

30.2.                      Atkreipia dėmesį, kad preliminari sutartis buvo sudaryta, kai namas dar nebuvo pastatytas, statybos proceso metu atsakovas D. P. nuolat atvykdavo į objektą, stebėjo visą statybos procesą, jo eigą, matė atliekamus darbus, net nurodinėjo kaip juos reikia atlikti. Sudarant pagrindinę sutartį abu atsakovai matė kokie darbai ir kaip yra atlikta bei ko nėra atlikta. Todėl po kelių metų pareikštos pretenzijos dėl darbų trūkumų, ar parduotų daikto defektų, ar neatliktų ar ne pagal projektą atliktų darbų nelaikomos paslėptais defektais už kuriuos atsakinga ieškovė.

30.3.                      Pažymi, kad pagal teisminę praktiką, netgi jeigu ir laikyti, kad ir egzistuotų nekilnojamųjų daiktų trūkumai ar daiktas įrengtas su nukrypimais nuo statybos projekto, bet sukurtas objektas tiek de facto (faktiškai), tiek de jure (teisiškai) gali būti naudojamas pagal paskirtį, vien neatitikimas projektui ar trūkumo buvimas neįrodo, kad daiktas neatitinka jam nustatytų kokybės reikalavimų ir jo negalima naudoti pagal paskirtį. Yra įsitikinę, kad bylos duomenys patvirtino, kad ieškovė pardavė tinkamos kokybės daiktą atsakovams, parduodamo daikto būklė juos tenkino, atsakovai nepertraukiamai ir tiesiogiai dalyvavo statant gyvenamąjį namą, o jeigu ir po kiek laiko atsirado daiktų trūkumų, tai jie nėra ieškovės neteisėtų ar netinkamų veiksmų pasekmė. Mano, kad teismas nepagrįstai pripažino defektų faktus ir tai, kad jie kilo dėl ieškovės kaltės. Šio nepagrįstos teismo išvados, o tuo pačiu ir visas teismo sprendimas buvo priimtas, nes teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, suabsoliutino atsakovų užsakymu parengtas eksperto J. G. byloje pateiktas išvadas, kai tuo tarpu jas paneigiančios eksperto D. K. išvados tinkamai neįvertino (apeliacinio skundo 17–19 punktai).

30.4.                      Pabrėžia, kad byloje nebuvo atlikta teismo ekspertizė, tačiau teismas J. G. išvadą prie kiekvieno aptariamo trūkumo vertino taip, tarsi ji būtų aukštesnės įrodomosios galios dokumentas. Teigia, kad J. G. pateiktos išvados neturėjo absoliučiai jokios didesnės įrodomosios galios nei ieškovės į bylą pateiktos D. K. išvados. Neatlikus teismo ekspertizės, visos į bylą pateiktos specialistų išvados turėjo būti vertinamos kaip vienodos įrodomosios reikšmės, o jeigu teismas nusprendė vadovautis išimtinai viena iš specialisto išvadų, tai teismas sprendime turėjo nurodyti tokio savo pasirinkimo aiškius ir suprantamus motyvus, tačiau teismas nurodė prieštaringus motyvus ir priežastis dėl ko vadovaujasi J. G., o ne D. K. išvadomis. Pažymi, kad J. G. nurodė tik tikėtinas išvadas, ir jose nėra duomenų, kokiu pagrindu buvo padarytos išvados, pvz., kad grindų pasėdimą sąlygojo būtent ieškovės netinkamai atlikti gyvenamojo namo statybos darbai – netinkamai sutankintas gruntas, kuomet jokie grindų dangos atkasimo ir realūs grunto tankio matavimai nebuvo atlikti. Be to, J. G. apklausa teisme patvirtino jo parengtų išvadų patikimumo ir objektyvumo akivaizdu trūkumą, nes jis negalėjo pagristi savo išvadų teisingumo.

30.5.                      Teismo vertinimas dėl J. G. pateiktos išvados yra prieštaringas ir nepagrįstas, nes jeigu jau teismas iš dalies sutiko, kad J. G. pateiktos išvados yra nepagrįstos, neobjektyvios, stokoja pagrįstumo, tai teismas tokiomis išvadomis negalėjo grįsti savo sprendimą, ypatingai įvertinus faktą, kad D. K. išvada paneigė J. G. išvadose nurodytas trūkumų atsiradimo priežastis, t. y. kad jos atsirado dėl ieškovės netinkamai atliktų vienų ar kitų statybos darbų. Akcentuoja, kad teismas neturėjo teisės teikti prioritetą J. G. išvadai dėl jo kvalifikacijos, nes D. K. specialiųjų žinių sritis ir teismo eksperto statutas yra analogiškas, kaip ir J. G. Atsakovai tris kartus kvietėsi savo specialistą vis naujiems defektams konstatuoti, nesudarant sąlygų ieškovei pačiai įsitikinti defektų faktu, stebėti kokiomis priemonėmis, įranga, taikoma metodika atliekami tyrimai, nustatomi trūkumai, kokia jų apimtis, ar ji teisingai fiksuojama ir t. t. Teigia, kad teismo išvada, kad ieškovės į bylą pateikta vertinimo išvada buvo atlikta nedalyvaujant atsakovams, yra neteisinga. Pažymi, kad D. K. išvada parengta atsakovams nesudarius galimybių patekti į jiems priklausančią namų valdą, analizuojant J. G. fiksuotas aplinkybes išvadose, kitą bylos medžiagą ir situaciją teritorijoje, kurioje yra ginčo valda. Todėl sulyginti ieškovės nedalyvavimą, kuomet fiksuojami jos parduoto daikto defektai, su atsakovų nedalyvavimu, kai pagal jau parengtus rašytinius dokumentus ekspertas tyrė priežastis galėjusias nulemti J. G. konstatuotus defektus, yra iš neteisinga.

30.6.                      Teismas remiantis tomis pačiomis priežastimis J. G. išvada nusprendė vadovautis, o D. K. išvada nesivadovauti, t. y. tų pačių motyvų pagrindu viena ieškovo specialisto išvada buvo atmesta, o atsakovų specialistų – pasiremta. Atkreipia dėmesį, kad teismo sprendime aiškinimui, kad nesivadovauja D. K. išvada nurodo, kad akte nurodomą aplinkybę, jog grindų pasėdimą galėjo lemti ir aplink atsakovams priklausantį gyvenamąjį namą vykdomos statybos, patvirtinančių duomenų teismui nepateikta, kaip ir nepateikta duomenų, kad gyventojai yra panaikinę natūralų vandens telkinį. Priešingai tokiai teismo išvadai, teismo eksperto D. K. akte yra pridėta fotonuotraukų fiksacija, iš kurios matyti aplink sklypą telkšantys dideli vandens telkiniai, be to teismui teikiamos nuotraukos iš geoportal.lt pavirtina, kad iki statybos pradžios 2018–2020 m. šalia ginčo valdos, (duomenys neskelbtini), buvo įrengtas didelis tvenkinys, kurį vėliau šio sklypo savininkai užpylė (geoportal.lt 2025 m. fotonuotrauka). Atkreipia dėmesį, kad atsakovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų J. G. išvadą, kad grindų pasėdimą galėjo lemti netinkamai sutankintas gruntas po grindimis, o pats G. pripažino, kad išvada padarė remdamasis prielaida, o ne ekspertiniais tyrimais. Mano, jeigu teismas ir laikė abi išvadas tikėtinas, o ne konkrečias, tokiu atveju turėjo atsisakyti vadovautis abejomis išvadomis. Teismo išvada, kad nesivadovauja D. K. aktu, nes vertinimo akte nurodytos aplinkybės nėra patvirtintos kitais įrodymais, yra neteisinga, be to analogiška situacija turėjo būti ir su J. G. išvada, nes jos nepatvirtina jokie kiti duomenys. 

30.7.                      Akcentuoja, kad nei teismas, nei statybos specialistas J. G. nevertino UAB „ArchiMenai“ parengto projekto, pagal kuri buvo statomas ginčo gyvenamas namas, sprendinių, pagal kuriuos yra numatytas +-20 mm nuokrypis plokštumoms, pamatams ir kitiems statinio elementams. Tai įrodo, kad tam tikri iki 20 mm nuokrypiai yra leistini ir galimi, ir šiuo atveju tie nuokrypai yra galimose ribose.

30.8.                      Teismas faktą, kad byloje nebuvo atlikta teismo ekspertizė, vertino kaip aplinkybę nenaudingą ieškovei, nurodydamas, kad ieškovė nesiėmė visų įstatyme suteiktų priemonių atsikirtimams į atsakovų pareikštus reikalavimus pagrįsti. Pabrėžia, kad toks teismo vertinimas prieštarauja civilinio proceso rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principams, nes pirmiausia atsakovams, pagal priešieškinio reikalavimus kilo pareiga įrodyti daikto trūkumų faktą ir tą padaryti patikimų įrodymų pagrindu. Atsakovams neįrodžius defektų fakto, ieškovė neturėjo imtis priemonių atsikirtimams dėl defektų nebuvimo pagrįsti. Primena, kad teismas tarp šalių kilusius santykius kvalifikavo kaip vartojimo, dėl to teismui kilo aktyvaus teismo vaidmuo, todėl jeigu teismas manė, kad turi būti paskirta ekspertizė, jis tą galėjo padaryti ir savo iniciatyva.

30.9.                      Nesutinka su teismo vertinimu, kad atsakovams priklausančio namo grindys yra nusėdę iki 20 mm ir šis nusėdimas yra statytojos – ieškovės kaltė netinkamai atliekant veiksmus statybos procese. Pabrėžia, kad byloje nebuvo įrodytas visu gyvenamojo namo grindų nusėdimo faktas, jų apimtis ir tai, kad šis nusėdimas yra ieškovės neteisėtu veiksmu pasekmė. Teismas kaip įrodymu rėmėsi neobjektyvia J. G. 2024 m. balandžio 25 d. išvada. Pažymi, kad ieškovė neginčija fakto, kad keliose gyvenamojo namo patalpose kraštuose yra šiek tiek pasėdę grindys, tačiau kategoriškai nesutinka su faktu, kad pasėdę visos grindys ir, kad tai įvyko dėl ieškovės kaltės. Teigia, kad J. G. išvada taip pat neįrodo, kad visos namo grindys yra nusėdę. Iš akto nėra aišku, koks konkretus pasėdimas kiekvienoje patalpoje, kokios leistinos normos, kiek viršijama leistinas normas ir t .t. Prie pirminės J. G. išvados yra pridėta tik viena foto nuotrauka patalpoje 1- 9, iš kurios galima matyti minimalų plyšelį. Nuotraukose, kurios darytos patalpose 1-3,1- 5,1-7, 1-2, nematyti grindų pasėdimo. Tai yra akivaizdus grindų apdailos įrengimo defektas. Grindis įrenginėjo patys (atsakovai savo lėšomis, todėl ieškovė, kaip namo pardavėja, negali būti už tai atsakinga. Atkreipia dėmesį, kad byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad atsakovai įrenginėdami ginčo namą būtų išlieję išlyginamąjį sluoksnį ant grindų.

30.10.                      Pažymi, kad teismo pozicija, jog J. G. apklaustas teisme paaiškino, kad grindys yra nusėdusios visame name ir teismas neturi pagrindo netikėti šio asmens paaiškinimais, aiškiai pažeidžia įrodinėjimo taisykles. Parduoto daikto defektų faktas turi būti byloje nustatytas aiškiais, konkrečiais ir objektyviais įrodymais, todėl kai atsakovų pateiktoje išvadoje nebuvo užfiksuotas grindų nusėdimas nuo leistinu normų (kurios pagal projektą šiuo atveju yra +-20 mm) visame gyvenamajame name, o išvadą parengęs J. G. teisme žodžiu nurodė, kad grindys nusėdę visose nurodytose patalpose, suponuoja priešingą išvadą, nei nurodyta ginčijamame sprendime, kad atsakovai neįrodė grindų nusėdimo fakto visose gyvenamojo namo patalpose. Atkreipia dėmesį, kad iš J. G. išvados matyti, kad išvada dėl grindų sėdimo priežasties faktiškai nebuvo tirta jokiais ekspertiniais metodais, o išvada buvo pateikta ekspertui spėjant, kad galimai buvo netinkamai sutankintas gruntas, kad galimai buvo pažeistos STR nuostatos. Nei akte, nei apklaustas teisme J. G. negalėjo paaiškinti, kokių konkrečių duomenų pagrindu ir kokiu būdu išvadoje buvo nustatyta, kad grindų pasėdimą sąlygojo būtent ieškovės netinkamai atlikti gyvenamojo namo statybos darbai. Teismas neturėjo teisinio pagrindo prielaidomis grįstomis išvados pripažinti tiek grindų nusėdimą, kaip parduoto daikto defektą, kaip ir ieškovės kaltę dėl netinkamai atliktų statybos darbų. Akcentuoja, kad atsakovų pateiktose nuotraukose  darytose statybos metu, matyti tinkamas grunto sudėjimas po pamatais. Teigia, kad teismo teiginiai, kad išvadą dėl grindų nusėdimo patvirtina ir kiti bylos duomenys yra neteisingi, nes tuos kitus teismo duomenis teismas laikė: nuotraukas iš tos pačios J. G. išvados, J. G. paaiškinimus ir atsakovų paaiškinimais, kurie stokoja objektyvumo.

30.11.                      Pastebi, kad teismas grindų nusėdimo defektą grindžia J. G. išvada, kurioje nustatytas iki 10 mm pasėdimas, tuo tarpu sprendime teismas savo inciatyva pripažįsta esant ir 20 mm nusėdimui, ir tą motyvuoja to paties J. G. išvadoje esančia nuotrauka, be to teismas nevertino UAB „ArchiMenai“ parengto projekto, pagal kurį buvo statomas ginčo gyvenamas namas sprendiniuose yra numatytas galimas +-20 mm nuokrypis plokštumoms, pamatams ir kitiems statinio elementams.

30.12.                      Pabrėžia, kad teismas tinkamai neįvertino ieškovės akcentuotų aplinkybių, kad iš J. G. parengtos sąmatos matyti, kad atsakovai ketina tik atlikti naujų grindų įrengimo darbus, tačiau neketina tankinti grunto esančio po grindimis ar atlikti grindų tiesinimo darbų iki 20 mm. Pagal paskutinę atsakovų pateiktą sąmatą matyti, jog ieškovai siekia dėti grindų pagrindu išlyginimą iki 3 mm, bet ne 20 mm, be to sudėti naujas laminuotas grindis, kurių kaina paskaičiuota dvigubai: 2 192,215 Eur bei 1 795,4 Eur, plius 30 proc. neaiškių išlaidų. Tai patvirtina, kad priešieškinio reikalavimai buvo susiję su nesąžiningu siekiu pasipelnyti, nes atsakovai neketina ieškoti ir spręsti grindų sėdimo priežasčių. Atsakovams deklaruojant, kad jie grindų sėdimą pastebėjo dar 2022 metais, iki šiol nesiėmė jokių realių veiksmų šiam defektui ir priežasčiai šalinti, tai leidžia daryti tikėtina išvadą, kad gruntas po žeme yra sutankintas tinkamai. Pažymi, kad D. K. išvadoje, kuria teismas atsisakė remtis, nurodyta, kad pagrindinis veiksnys įtakojęs grindų nusėdima yra gruntiniu ir paviršiniu vandenų poveikis. Tai reiškia, kad net jeigu po grindimis esantis gruntas susilpnėjo, tai nėra priežastiniame ryšyje su ieškovės kaip statytojos netinkamai atliktu grunto sutankinimu, o yra gruntinių ir paviršinių vandenų poveikio pasekmė.

30.13.                      Akcentuoja, kad teismas neįvertino to, kad byloje nustatyta ir atsakovai pripažino, kad jie patys atliko nuotekų ir lietaus vandens sistemų tvarkymo darbus, t. v. įsirengė infiltracinį šulinį, buvo klojamas vamzdis 40-70 cm gylyje, pripažino, kad kasė ir įrenginėjo ir drenažinius vamzdžius 20 cm gylyje. Netinkamai atlikti lietaus vandens surinkimo sistemos darbai galėjo turėti įtakos paviršinių ir gruntinių vandenų poveikiui sklype, o tuo pačiu ir statinio grindims. Be to, atsakovai yra nurodę, kad aplink pastato pamatą savavališkai patys atlikinėjo darbus, įrenginėjo drenažo sistemą, pamatas buvo atkastas 1 metro gylyje. Mano, kad tai taip pat galėjo sąlygoti grindų sėdimą, nes pamatas buvo atkastas giliai, neaišku kiek laiko pamatas buvo nukastas, pamato atvėrimo (kasimo) ir drenažo montavimo darbus atliko ne kvalifikuoti specialistai, o patys atsakovai. Atkreipia dėmesį, kad pamatu atkasimas po jau užbaigto jų įrengimo, gali turėti tiesioginį poveikį pamatui, pvz. lietaus kritulių, vandens sankaupų, mechaniniai apšiltinamojo sluoksnio pažeidimai ir t. t., galėjo turėti įtakos grindų sėdimui. Daro išvadą, kad ieškovė negali būti atsakinga už atsakovų nurodomus trūkumus dėl gyvenamojo namo grindų susėdimo, kadangi toks trūkumas, labiausia tikėtina, atsirado dėl eksperto D. K. akte nurodytų priežasčių, tame tarpe paties atsakovų netinkamos gyvenamojo namo eksploatacijos, atkasant pamatus ir eilės kitų galimų grindų sėdimo priežasčių.

30.14.                      D. K. išvados teisingumą dėl galimo grindų ir trinkelių nusėdimo dėl gruntinių ir paviršinių vandenų poveikio, patvirtina kiti byloje pateikti dokumentai: (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2025 m. sausio 31 d. raštas, kuris patvirtina, kad 2023 m. ir 2024 m. seniūnija yra gavusi žodinių gyventojų nusiskundimų dėl apsemtos (duomenys neskelbtini) gatvės prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančių namų ir 2024 m. vasario mėnesį buvo vykdomi melioracijos remonto darbai. Vertina, kad iš esmės visi deklaruojami išryškėję parduoto daikto defektai (sėdančios statinio grindys, iškiloti metaliniai įbetonuoti tvoros stulpai, sukritusios ir susiformavusios provėžos trinkelių dangoje) yra susiję su galimu grunto išplovimu, paviršiniu vandenų kaupimusi ir netinkama melioracijos sistema (tiek privačiame atsakovu žemės sklype, tiek seniūnijos teritorijoje), todėl ieškovė už tai nėra atsakinga. Pažymi, kad minėtą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2025 m. sausio 31 d. raštą teismas vertino netinkamai. Ieškovė, būdama statytoja, objektyviai negalėjo numatyti ateityje įvyksiančių savivaldybei ar privatiems asmenims priklausiusių drenažo sistemos avarijų ar jos netinkamo funkcionavimo. Tik nuo 2023 metų buvo galima pastebėti probleminę gruntinių ir paviršinių vandenų kaupimosi situaciją, todėl teismo nurodyti reikalavimai ieškovei, kuri statė namą 2-3 metus prieš išryškėjant vandenų situacijai, prieštarauja protingumo, teisingumo principams.

30.15.                      Nesutinka su teismo motyvais, kad ieškovė yra atsakinga už galimą D. K. nurodytų veiksnių įtaką statiniui, kadangi būtent ji, kaip statytoja, esant duomenims ir informacijai apie tam tikrus specifinius objekto aplinkos veiksnius, turėjo statinį pastatyti taip, kad jie neigiamai nepaveiktų jo konstrukcijų. Pabrėžia, kad ieškovė, kaip gyvenamojo namo statytoja statinį statė pagal projektinę dokumentaciją – projektą, architekto ir konstruktorių nurodytus sprendinius, jų įgyvendinimo priemones, būdus, technologijas, bei išduotą leidimą. Byloje nėra pateikta jokiu duomenų, jog būtu pažeistas bent kažkuris STR reikalavimas. Vertina, kad teismo samprotavimai, kad ieškovė privalėjo įrengti drenažo sistemą ir kitais būdais išspręsti vandenų kaupimosi situaciją, o to nesiėmus, yra atsakinga ir už galimą neigiamąją poveikį yra visiškai nepagristi, nes: 1) pagal preliminariąją pirkimo sutartį šalys aptarė konkrečius darbus, kuriuos turi atlikti ieškovė, t. y. įrengiant namą iki 80 procentų baigtumo, o drenažo sistema į bendrą sutartą šalių kainą neįėjo. Dėl to, ieškovei nekilo pareiga įrenginėti to, ko nesutarė ir už ką atsakovai nesumokėjo; 2) informacija apie teritorijoje besikaupiančius vandenis, užsemiamus sklypus buvo gauta tik 2023 metais; 3) jeigu atsakovai, kaip protingi ir rūpestingi asmenys pastebėjo pas juos ir kaimyninius sklypuose besikaupiančius vandenis, tai jiems, kaip gyvenamojo namo savininkams pagal Melioracijos įstatymo 6 straipsnį kilo pareiga įsirengti ir rūpintis savo melioracinėmis sistemomis, o atininkamai to nepadarius – žalos kilimo rizika kilo atsakovams, bet ne ieškovei. Taip pat teismas nepagrįstai atmetė ieškovės vadovo paaiškinimus, kad statybos metu buvo vertintas gruntas, atlikti tyrimai, tačiau papildomų rizikų ir galimų neigiamų veiksnių tyrimas nerodė. Pažymi, kad teismas faktą, kad ieškovė aptariamoje teritorijoje statė ir pardavė kitus keturis gyvenamuosius namus, kuriuose grindys iki šiol nenusėdo, vertino visiškai neteisingai ,kaip ieškovės netinkamus statybos veiksmus – nesutankinant gruntą atsakovų gyvenamajame name. Faktas, kad toje pačioje teritorijoje pastatyti ieškovės gyvenamieji namai yra puikios būklės, statinių grindys nenusėdo, tvoros stulpai nebuvo iškilnoti, trinkelės neįgriuvo, patvirtina priešingas teismo nustatytas aplinkybes, kad šie trūkumai atsirado ne dėl ieškovės kaltės ir statybos darbų defektų, o dėl išskirtinių gamtinių sąlygų.

30.16.                      Teigia, kad teismo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė į bylą nepateikė paslėptų darbų aktų, kas sudaro pagrindą spręsti, jog jie nebuvo atlikti, yra neteisingais. Pažymi, kad statant neypatingą statinį, kuriam statybos leidimas išduotas statyti ūkio būdu, nei statybų darbų žurnalai, nei tuo labiau aktai nėra rengiami (2020 m. galiojęs 2016 m. gruodžio 2 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-848 Dėl statybos techninio reglamento“ STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 5.4 punktas).

30.17.                      Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė provėžų trinkelių dangoje susiformavimo defekto faktą. Teismas iš esmės šį defekto faktą ir jo atsiradimo priežastį grindė neobjektyvia J. G. išvada, kurioje nurodoma, kad dėl netinkamai sutankinto pagrindo po betoninėmis trinkelėmis, jos yra susėdę, susiformavę provėžos, todėl būtina išardyti trinkelių dangą, tinkamai sutankinti pagrindą ir vėl sudėti trinkeles. Pažymi, kad J. G. išvadoje yra nurodomos trinkelių sluoksnių deformacijos, kurios neva yra didesnės nei nustatyta Lietuvos Automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymu patvirtintų ISBR 07 1 priedo reikalavimuose, kurios aktualiu laikotarpiu nebegaliojo. Šiuo metu galiojančiose Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių be rišiklių įrengimo taisyklėse ĮT SBR 19 (toliau – Taisyklės) išdėstyti darbų, atliekamų įrengiant dangos konstrukcijos sluoksnius be rišiklių valstybinės reikšmės keliuose, reikalavimai; Taisyklės taip pat gali būti taikomos įrengiant dangos konstrukcijos sluoksnius be rišiklių vietinės reikšmės keliuose (gatvėse) ir kitose eismo zonose. Pažymi, kad prie gyvenamojo namo esanti trinkelių danga nelaikytina nei valstybinės reikšmės nei vietinės reikšmės keliu, dėl ko aukščiau aptartas Taisykles ir jose nustatytus reikalavimus teismas taikė nepagrįstai. Tai, kad teismas remiasi panašiais reikalavimai vietinės reikšmės keliuose (gatvėse) ir kitose eismo zonose yra neteisinga, nes visiškai skiriasi kelio naudojimo intensyvumas, apkrovos, todėl ir reikalavimai visai kitos apimties.

30.18.                      Atkreipia dėmesį, kad priešingai nei nurodyta sprendime, J. G. išvadoje ir joje pateiktose nuotraukose nėra fiksuota jokių trinkelių nelygumų, provėžų ar juo labiau įgriuvų, kas reiškia, kad trinkelės yra sudėtos tinkamai ir jokie atsakovų nurodomi defektai neegzistuoja. Atsakovai žemės sklypu, kuriame išklotos trinkelės, naudojasi keturis metus, todėl tam tikri dangos pakeitimai per keturių metų laikotarpį galimi, ypatingai įvertinus paviršinių ir gruntinių vandenų kaupimosi faktą. Ieškovės prašymu 2024 m. rugsėjo 3 d. ginčo turtą apžiūrėjo statybų specialistas, tačiau jokių duobių nerado. Pažymi, kad ieškovė neturėjo byloje paneigti defektų egzistavimo faktą, o atsakovai šį faktą turėjo įrodyti. Teismas šioje byloje turėjo aktyvų vaidmenį, todėl galėjo organizuoti išvažiuojamąjį posėdį, skirti teismo ekspertizę, tačiau to nepadarė. Byloje neegzistuojant patikimų įrodymų dėl trinkelių klojimo defekto fakto, teismas turėjo priešieškinį atmesti, o ne patenkinti nurodant, kad ieškovė nepaneigė defektų fakto. Nurodo, kad teismo eksperto D. K. vertinamajame akte nustatyta, kad trinkelių konstrukciją paveikti galėjo gruntinio ir paviršinio vandenų poveikis, tiek gruntiniai vandenys, tiek krituliai, bei aplink objektą vykdomi / vykdyti statybos darbai, netinkamai veikianti lietaus vandens nuvedimo sistema, galimai įtakojo trinkeles. Todėl, jeigu ir yra nelygumai, tai jie atsirado dėl grunto ar kitu eksperto nurodytu priežasčių, o ne dėl ieškovės kaltės.

30.19.                      Mano, kad teismo argumentai, kad ieškovė iš esmės pripažino trinkelių defekto faktus, nes ieškovės vadovas davė atsakovams įmonės kontaktus, kuri klojo trinkeles ir nurodė dėl trinkelių perklojimo darbų kontaktuoti su minėta įmone, yra neracionalūs. Ieškovė trinkelių klojimo darbų neatliko, o darbus atliko UAB „Gindema“, todėl ieškovė davė atsakovams tiesioginius įmonės kontaktus, be to šiai įmonei turėjo būti reiškiami reikalavimai dėl menamų trūkumų. Pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, dėl kurių ekspertas J. G. ir atsakovai vertina, kad visa sklype įrengta trinkelių danga – 134 kv. m, buvo įrengta su esminiais trūkumais, nėra jokių duomenų fiksuojant būtinumą išardyti visą 134 kv. m trinkelių dangą. Tai, kad J. G. atliekant kiemo betoninių trinkelių dangos tyrimą tyrimo metu dvejose vietose matavo deformaciją, nepatvirtina netinkamo pagrindo įrengimą, ir nereiškia, kad: 1) visa 134 kv. m danga yra deformuota; 2) tai, kad deformacijos atsirado ne dėl paviršinių ir gruntinių vandenų situacijos, nustatytos D. K. išvadoje, o dėl ieškovės netinkamų veiksmų; 3) nereiškia, kad deformacija tokios apimties, kad trinkelių danga neįmanoma naudotis pagal jos tiesioginę paskirtį.

30.20.                      Vertina, kad teismas, remdamasis neobjektyvia J. G. išvada, nepagrįstai pripažino gyvenamojo namo trūkumą lietaus nuvedimo sistemoje. Atkreipia dėmesį, kad J. G. savo išvadoje konstatuoja netinkamą nuolydį lietaus vandens nubėgimo sistemoje, tačiau eksperto padarytoje nuotraukoje matoma tik dalis gulsčiuko (neaišku kur padėto), be to, galima ir prietaiso paklaida. Pažymi, kad vandens latakai name yra įrengti tokie, kokie buvo ir pirkimo metu, ir jie buvo akivaizdžiai matomi, atsakovai priėmė namą su tokiais latakais, kurie buvo, nereiškė jokių pretenzijų, kas reiškia, jog atsakovams tiko gyvenamajame name sumontuota lietaus nubėgimo sistema. Atsakovų nurodomas trūkumas dėl lietaus nuvedimo sistemos netinkamo sumontavimo laikytinas akivaizdžiu ir matomu gyvenamojo namo įgijimo metu, dėl ko atsakovų po daugiau nei dviejų metų pareikštos pretenzijos dėl netinkamo sistemos sumontavimo yra nepagrįstos. Atkreipia dėmesį, kad jei būtų sumontuotas netinkamas nuolydis gyvenamojo namo lietaus vandens nubėgimo sistemoje, tokiu būdu, atsakovai iš karto, pasirodžius lietui, tokį defektą pamatytų. Daro išvadą, kad atsakovų nurodomas defektas, galėjo atsirasti dėl netinkamo sistemos eksploatavimo, už ką atsakingi patys atsakovai. Mano, kad atsakovai netinkamai eksploatavo turtu - nevalė namo latakų, dėl ko atsirado tam tikros pasekmės. Nurodo, kad teismas pripažino, kad jeigu nuolydis ir netinkamas, tai labai mažo mąsto, t. y. tokio, kurio atsakovai kiekvieną dieną du metus naudodamiesi turto nepastebėjo. Darytina išvadą, kad tai nėra paslėpti ir tokio mąsto defektai, kurie trukdytų daiktu naudotis daiktu pagal jo tiesioginę paskirtį.

30.21.                      Teigia, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ekspertinė išvada, ją atlikusio J. G. ir atsakovų paaiškinimai, byloje esančios fotonuotraukos sudaro pagrindą išvadai dėl netinkamai atliktų tvoros stulpelių betonavimo darbų. Priešingai teismo išvadai, byloje nebuvo pateikta stulpų iškilnojimo faktą patvirtinančių įrodymų. Antra, segmentinės tvoros metaliniai stulpeliai buvo įgilinti tinkamai. Atkreipia dėmesį, kad atsakovai po sandorio sudarymo, darė papildomą pamatą po tvora, todėl kasant pamatą po tvoros segmentų dalimis, buvo būtina atkasti ir šalia esančių stulpų gruntą, ką darant netinkamai ar esant nepalankioms oro sąlygoms, galėjo nulemti poveikį ir tvoros požeminiam pamatui. Vykdant atkasimo darbus, atsakovai galėjo nuskelti pamato dalį, be to iš pateiktų nuotraukų matyti, kad atkasus pamatą matomas sudrėkęs gruntas, o tai patvirtina, kad statinio ir jo priklausiniu trūkumai, jeigu ir atsirado, tai dėl gruntiniu ir paviršiniu vandenų situacijos (stulpai galėjo būti iškilnoti susidarius vandens sankaupoms ir joms užšalus).

30.22.                      Pažymi, kad nors ekspertinėje išvadoje nėra nurodyta, koks teisės aktas reglamentuoja tvoros stulpelių įgilinimą, o teismas nepaaiškino kokiais „viešais duomenimis“ rėmėsi darydamas išvada, kad ieškovė privalėjo tvoros segmentus įgilinti 1/3 dalimi viso tvoros stulpo, o to nepadarius jos veiksmai laikyti paslėptu daikto defektu. Pabrėžia, kad atsakovai privalėjo įrodyti defektų faktą, t. y. kad tvoros stulpeliai buvo įkasti mažesniu nei 1/3 stulpo aukščiu ir koks teisės aktas numatė tokį reikalavimą ieškovei vykdant stulpų įbetonavimo darbus. Teismas nevertino, kad J. G. apklausiamas teisme pripažino, kad netyrė ir nenustatė, kokiu konkrečiu gyliu buvo įkasti tvoros stulpai, kas reiškia, jog byloje nėra duomenų nei kokiame gylyje buvo įkasti stulpai, nei kad toks ieškovės įkasimas buvo per mažas pagal teisinį reglamentavimą, nei to, kad jis buvo priežastis visos tvoros iškilnojimui. Šios aplinkybės sudarė pagrindą tenkinti ieškinį ir atmesti priešieškinį. Atkreipė dėmesį, kad atsakovai pagal naujausią sąmatą prašė atlyginti 20 vnt. metalinio tinklo skydų ant metaliniai stulpelių demontavimo/įrengimo išlaidas, o tvorų stulpelių įrengimą – 8 vnt.. Tuo tarpu, nei iš J. G. išvados, nei iš atsakovų procesinio dokumento neaišku, dėl ko jie laiko, kad tai yra paslėptas defektas, kokių įrodymų pagrindu bus reikalinga įmontuoti/išmontuoti 20 m metalinio tinklo skydų (tvoros segmentai), kuomet atsakovų teigimu tik 8 stulpai iškilnoti. Be to, byloje nebuvo jokių įrodymų apie 8 vnt. netinkamai įrengtus tvoros stulpus ir kad po žiemos ir po kelių metų atsiradęs tvorų suvaikščiojimas yra ieškovės netinkamai atliktų darbų pasekmė.

30.23.                      Teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė atsakovų naudai 16 747,22 Eur sumą už defektų pašalinimo išlaidas, nes: 1) byloje nebuvo įrodytas defektų faktas, kaip ir tai, kad išryškėję trūkumai yra ieškovės netinkamai atliktų statybos darbų pasekmė ir paslėpti parduoto daikto defektai; 2) išlaidų dydis grindžiamas neteisingai parengta J. G. sąmata, kuri nuolatos kito; 3) didelė dalis teismo priteistų išlaidų yra netiesiogiai susijusi su defektų pašalinimo kaštais, o papildomomis ir netiesioginėmis išlaidomis, kurių realiai atsakovai nepatirs, o jos buvo įtrauktos tik siekiant išdidinti reikalavimų sumą. Teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad priteisdamas defektų šalinimo išlaidas vadovaujasi J. G. parengtomis sąmatomis, nes ieškovė nepateikė savo kitokių skaičiavimų. Pabrėžia, kad ieškovei nekilo procesinė pareiga pateikti kitus skaičiavimus, nes atsakovams kilo pareiga savo reikalaujamų sumų dydį pagrįsti objektyviais duomenimis. Teismas nepatikrino prašomų priteisti išlaidų pagrįstumą, protingumą. Teismo išvados dėl parengtų sąmatų teisingumo yra prieštaringos, yra neaišku, kodėl iš vienos pusės teismas pripažinęs lokalinių sąmatų parengimą su trūkumais, visgi priteisė išlaidas šių sąmatų pagrindu.

30.24.                      Teismas nevertino akivaizdžiai nesąžiningų atsakovų veiksmų. Atsakovai kreipėsi į Komisiją prašydami jų naudai priteisti 12 857,01 Eur defektų šalinimo išlaidų. Tačiau pateikus ieškinį teismui, atsakovai pateikė priešieškinį, kuriame už tuos pačius tariamus defektų pašalinimo darbus reikalavimai buvo padidinti iki 15 312,40 Eur. Po kiek laiko atsakovai sumažino savo reikalavimus iki 14 953,20 Eur. Tačiau galiausiai vėl padidino iki 18 375,01 Eur. Visi šie išlaidų keitimo atvejai buvo grindžiami J. G. parengtomis sąmatomis, kas reiškia, jog J. G. rengė sąmatas pagal savo užsakovų pageidavimus, o ne pagal objektyvius ir realius duomenis apie darbų kainą.

30.25.                      Pažymi, kad nors atsakovai nurodė, kad tikslina priešieškinio reikalavimus (nuo 14 953,20 Eur iki 18 375 Eur) padidėjusių statybos rinkos sektoriaus kainų, tačiau atsakovai ne tik neįrodė rinkos kainų augimo, tačiau ir sulyginus ankstesnę su patikslintu priešieškiniu pateiktas sąmatas matyti, kad didelė darbų ir medžiagų kainos dalis yra netgi sumažėjusi, o sąmata ženkliai padidinta išimtinai dėl nepagristai į lokalinę sąmatą įtraukiamų papildomų ir nepagristų kaštų (statybvietės, pelno, įrengimu, Soc. draudimo, papildomo uždarbio ir t. t.). Pabrėžia, kad pagal J. G. paskutinę lokalinę sąmatą, sudarytoje pagal 2025 m. balandžio kainas, teismas priteisė net 6 297,31 Eur sumą ne už konkrečias medžiagas ar darbus, o tik už menamas išlaidas, t. y. už papildomas medžiagas, kas apskaičiuojama 3 proc. nuo vertės arba 118 Eur, už papildomus mechanizmus, kas apskaičiuojama 3 proc. nuo vertės arba 13,53 Eur; už kitus darbo užmokesčio apskaitymus, kas sudaro netgi 8 proc. nuo sąmatos vertės arba 437,26 Eur; Soc. draudimą – 105 Eur; 9 proc. dydžio statybvietės išlaidas (nors atskirai į sąmatą įtrauktas šiukšlių tvarkymas), kurios sudaro 948,31 Eur; pridėtines išlaidas – 20,90 proc., kurios sudaro – 1 233,73 Eur. Netgi 635,94 Eur suma įtraukiama kaip 5 proc. pelnas. Neaišku kieno tai pelnas, su kokiomis realiomis išlaidomis tai susiję. Be to, pritaikomas PVM, sudarantis 2 804,51 Eur. Iš esmės analogiška situacija ir su kita atsakovų pateikta lokaline sąmata Nr. 1, pagal kurią defektų šalinimo suma 1 379,17 Eur, o įtraukus tas pačias menamas „papildomas išlaidas“ ši suma padidėja iki 2 215,68 Eur. Nurodo, kad šioje dalyje teismas deklaratyviai nurodė, kad neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais ir mažinti išlaidų trūkumams pašalinti sumą, neįtraukiant į ją pridėtinės vertės mokesčio ir kitų papildomų lokalinėse sąmatose nurodytų išlaidų. Pažymi, kad nėra jokio objektyvių duomenų, kad permontuojant lietaus vamzdžių latakus, tvoros stulpus ir segmentus, iš naujo įrengiant grindis dar papildomai atsakovai patirs virš 6 000 Eur išlaidas neaiškaus turinio papildomoms statybvietės, pelno. įrengimu, Soc. draudimo, papildomo uždarbio ir t.t. išlaidoms. Atkreipė dėmesį, kad šių išlaidų atsakovai neprašė priteisti ir J. G. į ankstesnes sąmatas neįtraukė nei rengiant reikalavimus Tarnybai, nei reiškiant priešieškinį, nei teikiant pareiškimą dėl priešieškinių reikalavimų sumažinimo. Dėl to, vadovaujantis paminėtomis aplinkybėmis, ir pamatiniais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, turi būti mažintina sprendimu priteistų išlaidų dydis nepagrįstai į sąmatą įtrauktomis papildomomis išlaidomis, t. y. pridėtinėmis, statybvietės, Soc. draudimo, už kitus darbo užmokesčio apskaitymus, papildomus mechanizmus, medžiagas, PVM ir t. t. Akcentuoja, kad atsakovai nepateikė duomenų, kad įrenginėdami namą būtų mokėję tokias papildomas išlaidas, kurias reikalavo priteisti iš ieškovės, be to atsakovai nepateikė jokių duomenų, kad namą įrenginėjo firma, ne jie patys ar ūkio būdu.

30.26.                      Pažymėjo, kad teismas neįvertino atsakovų nesąžiningumo pareiškiant patikslintą priešieškinį ženkliai padidinant jo reikalavimus ir nurodant, kad reikalavimai didinami ryšium su statybų rinkos kainų padidėjimu. Sugretinus naujai pateiktas lokalines sąmatas su paskutiniosiomis, matyti, kad didžioji dalis tų pačių darbų kainos (atitinkamose pozicijose) yra net mažesnės, tik pavieniais atvejai padidėjo. Atsakovų priešieškinio tikslinimo pagrindas „dėl statybų rinkos kainos padidėjimo“ iš tiesų buvo susijęs išimtinai visiškai nepagrįstų ir net nesuprantamų „papildomų išlaidų“ (statybvietės, pelno, įrengimų, Soc. draudimo, papildomo uždarbio ir 1.1.) įtraukimu (pavyzdžiai nurodyti apeliacinio skundo 67 punkte). Mano, kad teismas nepagrįstai priteisė atitinkamas defektų šalinimo išvadas, neįvertinęs arba netinkamai įvertinęs ieškovės argumentus, susijusius su nepagrįstai išdidintomis išlaidomis konkrečiai kategorijai.

30.27.                      Vertina, kad išvadoje į lokalinę sąmatą yra nepagristai įtraukiama naujos grindlentės danga (1 795,4 Eur be PVM ir be kitų papildomų išlaidų) ir laminuotos grindys (2 192,52 Eur be PVM ir be kitų papildomų išlaidų). Teismas neturėjo pateisinti atsakovų piktnaudžiavimo pasirenkant kone brangiausias rinkoje grindis, o išlyginus grindų sluoksnį sumontuoti senąsias. Duomenų, kad pažeistas ar defektuotas laminatas, byloje nėra, kaip ir nėra duomenų, kodėl jos negali būti perdėtos. Sąžiningumo kriterijų neatitinka atsakovų veiksmai laminato kainą imant - 30 Eur, už ką galima įsigyti ne laminato lenteles, o kokybiškas parketlentes. Ieškovė į bylą pateikė Ermitažo pasiūlymą 100,85 kv. m itin geram laminatui, kurio kaina jau su PVM 985,11 Eur; Kesko Senukai pasiūlymą, laminatui, kurio kaina jau su PVM – 1077,46 Eur. Atsakovų net be PVM ir kitu lokalinėje sąmatoje nurodytu papildomų procentinių išlaidų nurodytos sumos už grindis yra dvigubai didesnės.

30.28.                      Pažymi, kad teismas neįvardijo, kokią konkrečiai sumą priteisė už grindų dangą, už lietaus nuvedimo remonto darbus, trinkelių trūkumų ištaisymo išlaidas, nes nei teismas, nei sąmatą parengęs asmuo J. G., nei atsakovai patikslintame priešieškinyje aiškaus konkrečios kategorijos išlaidų dydžio nenurodė. Be to, vien už 8 tvoros stulpų keitimą ir 20 m tvoros permontavimą teismas priteisė 587,89 Eur sumą, kas laikytina neracionalia ir neprotinga suma, kuri turėtų būti sumažinama. Analizuojant lokalines sąmatas matyti, kad atsakovai siekia tik praturėti ieškovės sąskaita, atsinaujinti namus, o ne realiai ištaisyti nustatytų trūkumų – atsakovai nėra suinteresuoti nei sustatyti tikrąją grindų susėdimo priežastį, nei ją pašalinti. Iš sąmatų matyti, kad jokie konkretūs grunto sutankinimo darbai, papildomo grunto užvežimas ar specialios įrangos jam sutankinti naudojimas nėra įrauktas sąmatoje. Sąmatoje matyti, kad atsakovai siekia išsilieję naują išlyginamąjį sluoksnį, susidėti jau keturis metus nudėvėtas grindis. Tačiau teismas šiuos ieškovės argumentus atmetė deklaratyvių ir neaiškių motyvų pagrindu.

30.29.                      Teigia, kad sprendimu nepagrįstai iš ieškovės atsakovams buvo priteistos 700 Eur išlaidos J. G. išvadoms parengti. Išvada parengta neobjektyviai, neatliekant ekspertinių tyrimų, o išvadas grindžiant prielaidomis ir spėlionėmis (o ne faktais); specialistas rėmėsi nebegaliojančių reglamentu arba tokiu, kuris netaikomas ginčo santykiams; J. G. apklaustas teisme negalėjo patikslinti savo parengtų išvadų teisingumo; išvada parengta be ieškovės žinios, net neinformuojant apie tokį tyrimą. Atsižvelgiant į tai, už tokios išvados parengimo išlaidas yra atsakingi patys atsakovai, ieškovė dėl šių išlaidų susidarymo nėra atsakinga.

30.30.                      Mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė taikyti atsakovams priešieškinio reikalavimų senatį. Teigia, kad nėra suprantama, kurią iš sprendime minėtų teisės normų (CK 1.125 straipsnio 4 dalies 2 punkte, CK 6.338 straipsnio 2 dalyje; Statybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje, CK 6.698 straipsnio 1 dalyje; CK 6.667 straipsnio 1 dalyje) taikė sprendžiant klausimą dėl atsakovų reikalavimų pareiškimo nepraleidus ieškinio/senaties terminų. Iš teismo išvados neaišku, ar visgi teismas iš tiesų laikė, kad priešieškinio reikalavimams taikytinas CK 6.667 straipsnio įtvirtintas vienų metų senaties terminas, kaip ir neaišku, dėl kokių priežasčių teismas netaikė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyto pusės metu senaties termino. Vertina, kad teismas netinkamai pritaikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir netinkamai nustatė senaties pradžios momentą. Todėl egzistavo atskiras pagrindas atmesti priešieškinio reikalavimus dėl praleistų senaties/ieškinio terminų.

30.31.                      Pažymi, kad vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostata, atsakovai turėjo teisę kreiptis dėl parduoto daikto, t. y. gyvenamojo namo su žemės sklypu, trūkumų per 6 mėnesius nuo tokio daikto įgijimo, tuo pačiu ir perdavimo, dienos. Tačiau atsakovai daugiau kaipo du metus nesikreipė į ieškovę dėl galimai atsiradusių trūkumų, tokiu būdu ženkliai praleidžiant ieškinio senatį, nesant jokių pateisinamų priežasčių. Pretenzijų pareiškimas po daugiau nei dviejų metų negali būti laikomas protingu terminu.

30.32.                      Akcentuoja, kad teismas nepagrįstai netaikė CK 6.327 straipsnio 5 dalies nuostatos. Pažymi, kad net taikant CK 6.338 straipsnio 2 dalį, maksimalus 2 metų terminas baigėsi 2023 m. gegužės 28 d., o reikalavimas pareikštas dar po daugiau nei metų laiko. Todėl atsakovų reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo dėl defektų šalinimo išlaidų turėjo būti taikytina senatis. Nurodo, kad taikant sprendime minimą CK 6.667 straipsnį, atsakovai yra praleidę vienerių metų terminą reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų (pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2021 m. gegužės 27 d.). Atkreipia dėmesį, kad teismas nenustatė kiekvieno iš daikto trūkumo eigos pradžios momento, o tiesiog remdamasis atsakovų paaiškinimu nurodė, kada pareikštos neva žodinės pretenzijos, nevertindamas kada realiai buvo sudaryta sutartis ir atsakovams perduoti atlikti darbai bei perduotas parduotas turtas. Teismas dėl atsakovų pareigos pareikšti reikalavimus turėjo spręsti pagal rašytinius įrodymus, o ne pagal atsakovų, suinteresuotų bylos baigtimi paaiškinimais. Atkreipia dėmesį, kad tik 2023 m. gruodžio 27 d. rašytine pretenzija atsakovai pareiškė pretenziją dėl nusėdusių grindų, trinkelių, netinkamai įrengtų latakų, o tai patvirtina, kad atsakovai pareiškė pretenzijas, priešieškinio reikalavimus, praleidę nustatytus terminus. Kitos teismo minimos aplinkybės, kada atsakovai atsiuntė nuotrauką tariamai sėdančių grindų (2023 m. gruodžio 5 d.), ar siuntė nuotrauką dėl latakuose besikaupiančio vandens (2023 m. spalio 30 d.) buvo padaryta praleidus įstatyme nustatytus garantinius terminus ir terminus pretenzijai reikšti. Be to, akcentuoja, kad nuotraukų atsiuntimą negalima laikyti reikalavimų pareiškimo momentu. Prašo teismo taikyti senaties institutą priešieškinio reikalavimams.

31.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. J.-P. ir D. P. prašo ieškovės UAB „NT STRATEGIJA“ apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-211-1084/2025 palikti nepakeistą; priteisti atsakovų D. P. ir A. J.-P. naudai iš ieškovės UAB „NT STRATEGIJA“ 2 686,2 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

31.1.                      Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad skundžiamu sprendimu nepagrįstai nustatytas defektų egzistavimo faktas bei laikyta, kad už defektų atsiradimą atsakinga ieškovė. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovai apie pastebėtus defektus pranešė praėjus daugiau nei dvejiems metams po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

31.2.                      Pažymi, kad pirkimo–pardavimo sutarties 6.3 punkte nurodyta, kad būtent pardavėjas atsako už trūkumus, jei nenustatoma, kad šie atsirado po daikto perdavimo dėl pirkėjų ar trečiųjų asmenų kaltės, ar dėl nenugalimos jėgos. 2022 m. gruodžio mėnesį, t. y. nepraėjus dviem metams po turto įsigijimo, atsakovai informavo ieškovę apie pirmus pastebėtus namo defektus. 2023 m. gruodžio 5 d. atsakovai pakartotinai kreipėsi į ieškovę dėl jau padidėjusio grindų nusėdimo, o 2023 m. pavasarį dėl trinkelių defektų, t. y. susmigimo. 2023 m. gruodžio 27 d. atsakovai ieškovei pateikė oficialią pretenziją dėl statybos darbų trūkumų: susmigusių namo grindų; vandens latakuose besikaupiančio vandens; gyvenamojo namo sklype esančių trinkelių susmigimo, atsiradusių provėžų. Teisminio proceso metu defektų sąrašas papildytas naujai paaiškėjusiais defektais, tame tarpe ir dėl per mažai įgilintų segmentinės tvoros metalinių stulpelių, ko pasėkoje sušalus gruntui buvo iškilnoti. Nurodo, kad atsakovams įstatymas suteikia teisę reikalavimus apie pastebėtus defektus pareikšti per visą garantinį laiką (CK 6.697 straipsnio 5 dalis). Atsakovų naudojimasis įstatymo jiems suteiktomis teisėmis negali būti laikomas piktnaudžiavimu ar neteisėtu veiksmu, todėl ieškovės argumentai, kad atsakovai defektų sąrašą vis pildė nepaneigia ieškovės atsakomybės už tokių defektų atsiradimą.

31.3.                      Teigia, kad kadastrinių matavimų byla suformuota 2021 m. balandžio mėn., statinys užbaigtas statyti 2021 m., vadovaujantis CK 6.698 straipsnio nuostatomis, reikalavimai dėl paslėptų statinio elementų trūkumų gali būti pareikšti iki 2031 m. Atkreipia dėmesį, kad atsakovai trūkumų/ defektų sąrašą pildė ir tikslino ne dėl nenuoseklaus ar neapdairaus elgesio, o dėl objektyvių priežasčių – ne visi daikto trūkumai buvo pastebėti / atsirado vienu metu. Dalis trūkumų išryškėjo tik daiktą naudojant, todėl nauji trūkumai buvo fiksuojami palaipsniui, jiems paaiškėjus. Tokia praktika atitinka protingo bei rūpestingo pirkėjo elgesio standartą, o priešingi ieškovo argumentai yra nepagrįsti.

31.4.                      Vertina, kad ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovus tenkino perkamo daikto būklė, pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovai patvirtino, kad perkamą daiktą apžiūrėjo ir patvirtino, kad jo būklė atitinka atsakovų reikalavimus, todėl neturi teisės reikšti pretenzijų dėl daikto kokybės. Pažymi, kad atsakovai nėra užsakovai ir/ar namo statytojai, todėl jiems netaikomos teisės normos, įtvirtintos CK 6.662 straipsnyje, reglamentuojančios darbų perdavimo–priėmimo taisykles. Statytojas, t. y. ieškovė, darbų atlikimo metu turėjo įvertinti faktiškai darbus atlikusių rangovų ir/ar savo darbuotojų, dirbusių objekte, atliktų darbų kokybę ir nepriimti darbų, kurie atlikti netinkamai. O jeigu tokie darbai buvo atlikti ir/ar priimti su trūkumais, tai apie juos statytojas turėjo žinoti ir informuoti pirkėjus, o to nepadaręs prisiėmė visą su tuo susijusią riziką. Atsakovas D. P. neturi statybinio išsilavinimo ar specialių žinių, pakankamų įvertinti statybų eigą, todėl nors atsakovas ir lankėsi objekte, tačiau neturėjo pakankamų įgūdžių kontroliuoti statybų eigą ir juo labiau duoti kokių nors nurodymų statytojui.

31.5.                      Pažymi, kad skundžiamu sprendimu nustatyti defektai nėra akivaizdūs ir atsakovai negalėjo nustatyti jų vizualiai apžiūrint daiktą, kadangi defektai paaiškėjo tik po turto įsigijimo atsakovams apsigyvenus name. Atsakovai pirkimo–pardavimo sutartimi neatsisakė teisės reikšti pretenzijas dėl turto defektų, atsiradusių per visą garantinį laiką (CK 6.697 straipsnio 5 dalis, CK 6.698 straipsnio 1 dalis).

31.6.                      Teigia, kad faktą, jog parduotas turtas yra su trūkumais patvirtina eksperto J. G. ekspertinės išvados ir lokalinės sąmatos (atsiliepimo į atskirąjį skundą 31–32 punktai). Eksperto pateiktos dvi išvadas ir dvi lokalinės sąmatos patvirtina faktą, jog defektus sąlygojo ieškovės kaltė, t. y. statybos darbai atlikti nesilaikant reikalavimų, nepritaikius būtinų metodų tam, kad būtų išvengta defektų atsiradimo. Pažymi, kad ekspertas J. G. yra tinkamą kvalifikaciją turintis asmuo, kurio išvados teisingumu nėra pagrindo abejoti. Vertina, kad ieškovas teismui nepateikė jokių patikimų įrodymų, paneigiančių eksperto J. G. išvados teisingumą. Dėl šių priežasčių skundžiamu sprendimu pagrįstai remtasi minėtomis išvadomis ir lokalinėmis sąmatomis kaip patikimais įrodymais civilinėje byloje.

31.7.                      Mano, kad ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad eksperto J. G. išvadas paneigia byloje esanti kito eksperto D. K. išvada, kurioje nurodyta, jog galimos defektų priežastis sąlygojo statinio geografinė padėtis ir reljefas. Atkreipia dėmesį, kad ekspertas D. K. išvadą parengė neapžiūrėjęs objekto, jis nebuvo atvykęs į atsakovų gyvenamąją vietą. Ekspertas D. K. išvadą parengė remdamasis tik ieškovo pateikta informacija. Tuo tarpu ekspertas J. G. buvo atvykęs atsakovų adresu ir vertino bei fiksavo defektus pats. Taigi, eksperto J. G. išvados yra pirminis įrodymų šaltinis ir turi didesnę įrodomąją vertę. Teigia, kad ieškovė nepagrįstai apeliacinio skundo 20.6 punkte nurodo, kad atsakovai nesudarė galimybių jų ekspertui apžiūrėti objektą. Dėl objekto apžiūros ieškovė į atsakovus nesikreipė ir objekto apžiūros neprašė. Tyrimo metodus vertinti objektą jo neapžiūrėjus pasirinko pati ieškovė. 2024 m. rugpjūčio mėn. ieškovė prašė atsakovų suteikti galimybę kitiems specialistams apžiūrėti objektą ir atsakovai sutiko. Tačiau šių specialistų išvados, nors jie buvo atvykę į objektą, byloje nebuvo pateiktos.

31.8.                      Nurodo, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad skundžiamu sprendimu eksperto D. K. išvada nevertinta, taip suabsoliutinant eksperto J. G. išvados įrodomąją reikšmę. Skundžiamo sprendimo 54-60 punktuose išsamiau aptarta, dėl kokių priežasčių eksperto D. K. išvados nepaneigia ieškovo atsakomybės už defektų atsiradimą. Teismas vertino abiejų ekspertų išvadas, tačiau laikė, kad D. K. išvada nepatvirtina, kad ieškovas statybos darbus atliko tinkamai. Mano, kad abi ekspertų išvados neprieštarauja viena kitai, kadangi vertina skirtingus dalykus: ekspertas D. K. vertino galimas netiesiogines priežastis, sąlygojusias defektų atsiradimą, ekspertas J. G. vertino tiesioginę defektų atsiradimo priežastį. Sistemiškai vertinant abi išvadas daro bendrą išvadą, jog esant D. K. išvadoje nurodytoms aplinkybės, jog objektas yra specifinėje geografinėje zonoje, ieškovė privalėjo įdėti ženkliai daugiau pastangų, jog gruntas būtų tinkamai sutankintas. Ieškovė tokių pareigų neatliko, ko pasėkoje yra atsakingas už namo defektus. Pažymi, kad reljefo ir geografinės padėties vertinimas yra ieškovės, o ne atsakovų atsakomybė. Atsakovai būdami vartotojai turėjo pagrįstą lūkestį, kad perka kokybišką daiktą – naujos statybos namą. Ieškovė nepagrįstai šias savo pareigas siekia perkelti atsakovams.

31.9.                      Atkreipia dėmesį, kad atsakovai defektų egzistavimo faktą bei priežastis įrodinėjo ne tik eksperto J. G. išvadomis, bet ir kitais įrodymais, kurie šias išvadas patvirtina. Defektų egzistavimo faktą patvirtina 2025 m. kovo 19 d. atsakovų pateiktos nuotraukos ir kadastrinių matavimų byla. Iš nuotraukų su patalpų žymėjimais matyti grindų tarpai konkrečiose patalpose, užfiksuoti trinkelių nelygumai. Ieškovės elgesys iki ginčo Vartotojų teisių apsaugos tarnyboje kilimo taip pat patvirtina faktą, jog ieškovė galimai apie defektus žinojo, tačiau nesiėmė jokių veiksmų juos įvertinti bei šalinti. 2024 m. sausio 8 d. atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė neneigė paties defektų buvimo fakto, tačiau gynėsi, jog yra pardavėja ir jai rangos teisinius santykius reglamentuojančios normos netaikytinos. Teigia, kad sistemiškai vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir eksperto J. G. paaiškinimus, darytina išvada, jog byloje yra įrodytas faktas, jog ieškovė pardavė atsakovams turtą su trūkumais, už kuriuos atsakomybė tenka ieškovei.

31.10.                      Pažymi, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad eksperto J. G. išvados nepatvirtina defektų atsiradimo priežasčių, kadangi jose nurodytos tik galimos defektų atsiradimo priežastys. Apeliaciniame skunde iškraipomos įrodinėjimo rangos santykiuose naštos paskirstymo taisyklės, teigiant, kad atsakovai neįrodė defektų atsiradimo priežasties ir ieškovės kaltės. Nurodo, kad ieškovė, o ne atsakovai byloje turėjo paneigti priežastinio ryšio ir ieškovės kaltės, sąlygojusios defektų atsiradimą, egzistavimą. Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje civilinėse bylose. Tuo atveju, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar ją netinkamai įvykdo įmonė (verslininkas), taikytina taisyklė – įmonė (verslininkas) atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar ją netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos (force majeure), nebent įstatymai ar sutartis numato kitaip (CK 6.256 straipsnio 4 dalis), todėl šiuo atveju civilinės atsakomybės taikymui ieškovės atžvilgiu kaltė yra preziumuojama.

31.11.                      Argumentuoja, kad apeliantės teiginiai, kad teismas, išreiškęs abejones dėl ekspertinių išvadų išsamumo ar metodikos, privalėjo jų apskritai nevertinti ir jomis nesiremti, nėra pagrįsti nei civilinio proceso principais, nei įrodymų vertinimo taisyklėmis. Pažymi, kad teismas neperėmė ekspertinių išvadų nekritiškai, dėl kiekvieno nustatyto trūkumo pasisakė atskirai, taip įgyvendindamas pareigą savarankiškai įvertinti įrodymus ir jų reikšmę ginčo išsprendimui.

31.12.                      Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai, kad pareiga inicijuoti ekspertizę turėjo būti perkelta vartotojams, reikštų vartotojų teisių apsaugos principų pažeidimą ir nepagrįstą procesinės rizikos perkėlimą silpnesniajai sutarties šaliai. Būtent statytojas, kaip pardavėjas ir profesionalas, turėjo pareigą ir procesinę galimybę prašyti skirti ekspertizę, siekdamas įrodyti, jog ginčo objektu laikomi defektai neegzistuoja arba nėra statybos darbų trūkumai ir ši pareiga negali būti perkelta atsakovams.

31.13.                      Pažymi, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas neteisėtai pripažino, kad atsakovams priklausančio namo grindys yra nusėdę iki 20 mm ir šis nusėdimas yra statytojo kaltė netinkamai atliekant veiksmus statybos procese, kad byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog grindys yra nusėdę visame name, o skundžiamu sprendimu tokia išvada padaryta tik iš žodinių eksperto J. G. paaiškinimų bei tai, kad ekspertas J. G. netyrė grindų jokiais ekspertiniais metodais, o išvada padaryta spėjimo būdu. Argumentuoja, kad 2024 m. balandžio 25 d. ekspertinėje išvadoje nurodyta, kad atliekant vertinimą naudojami tokie tyrimo metodai ir priemonės: gulsčiukai, ruletė, grunto sutankinimo matavimo prietaisas (tanko matuoklis), fotokamera. Ekspertas duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad atlikta apžiūra, matavimai ir naudotas tankio matuoklis, kuris smūgiuodamas keletą kartų į gruntą apskaičiuoja grunto tankį, matavimai atliekami keliose vietose, nes viso ploto matuoti nėra prasmės, kadangi gruntas sutankintas vienodai visame plote ir jeigu tankio nepakanka, išvada dėl to nesikeičia. Pažymi, jeigu ieškovas manė, kad ekspertas J. G. naudojo netinkamas priemones ar metodus defektų nustatymui, ieškovas galėjo reikšti prašymą dėl ekspertizės byloje atlikimo, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Pabrėžė, kad skundžiamame sprendime darant išvadą dėl grindų nusėdimo visame name vadovautasi ne tik eksperto J. G. paaiškinimais, tačiau ir kitais įrodymais, kurie jiems neprieštarauja: tai atsakovų fotofiksacija, kurioje pažymėtos visos patalpos, nurodytos namo kadastriniuose matavimuose, eksperto J. G. išvada, eksperto J. G. paaiškinimais, atsakovų paaiškinimais ir pačios ieškovės pozicija, kuria ji nepaneigė minėto fakto. Taigi, skundžiamu sprendimu tinkamai ir visapusiškai įvertinti visi byloje esantys įrodymai, kurie vienas kitą patvirtina, vienas kitam neprieštarauja ir pagrįstai padaryta išvada, jog defektai, t. y. grindų nusėdimas, egzistuojame visame name.

31.14.                      Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismas turėjo būti įvertinta aplinkybės, jog statinio statybos projektas leido +-20 mm nuokrypį plokštumoms, pamatams ir kitiems statinio elementams, pažymi, kad leistini nuokrypiai, numatyti projekte ar techniniuose reglamentuose, taikomi statybos darbų atlikimo tikslumui, o ne vėlesniems deformaciniams procesams, tokiems kaip grindų ar pamatų nusėdimas eksploatacijos metu. Grindų nusėdimas reiškia konstrukcijos ar pagrindo deformaciją po statybos užbaigimo, kuri laikytina defektu, o ne leistinu statybos nuokrypiu. Statinio elementai turi išlaikyti projektinę padėtį ir funkcines savybes per visą garantinį laikotarpį. Todėl projekto nuostata dėl +-20 mm nuokrypio negali būti laikoma teisiniu ar techniniu pagrindu pateisinti 20 mm grindų nusėdimą, o tokia aplinkybė vertintina kaip statybos darbų trūkumas.

31.15.                      Teigia, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ketina pasitelkti statybos profesionalus, kurie naudodami tinkamus metodus pašalins defektus. Eksperto J. G. lokalinėje sąmatoje paskaičiuota tokių defektų šalinimo kaina, į kurią įeina tiek defekto priežasties pašalinimas, tiek ir grindų pakeitimas. Nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo teigti, kad atsakovai atsisako spręsti nurodytą problemą ar neketina imtis veiksmų jai pašalinti. Atkreipia dėmesį, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai būtų atlikę pamatų atkasimo darbus, todėl ši aplinkybė skundžiamu sprendimu pagrįstai laikytina neįrodyta. Ieškovės teiginys dėl galimai netinkamo drenažo sistemos funkcionavimo yra grindžiamas prielaidomis ir spėjimais. Byloje nėra nustatyta jokių faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad iš tikrųjų buvo įvykusios drenažo sistemos avarijos, kad ji neveikė ar veikė netinkamai. Pastebi, ieškovės argumentas, kad statybos užbaigimas buvo tinkamai įformintas, neturi teisinės reikšmės ir nekeičia fakto, jog ieškovė yra atsakinga už po statybos baigtumo įforminimo atsiradusius defektus, sąlygotus netinkamo darbų atlikimo. Apibendrindami pažymi, kad sprendimu pagrįstai konstatuota, kad atsakovams priklausančio namo grindys yra nusėdę iki 20 mm ir šis nusėdimas yra statytojo kaltė netinkamai atliekant veiksmus statybos procese.

31.16.                      Mano, kad skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas neteisėtai konstatavo provėžų trinkelių dangoje susiformavimo defekto faktą ir nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovė yra atsakinga už šių defektų atsiradimą. Pažymi, kad ieškovė galimai sąmoningai neteikė jokios statybinės dokumentacijos, kadangi tai galimai tik patvirtintų netinkamas statybos technologijas. Nurodo, kad faktą, jog trinkelių dangoje susiformavo provėžos ir trinkelės susėdusios, patvirtina eksperto J. G. išvada, atsakovų pateiktos fotonuotraukos, eksperto J. G. paaiškinimai ir net eksperto D. K. išvada, kurioje neneigiama, jog provėžos egzistuoja, tik daroma skirtinga jų priežasties nustatymo išvada. Daro išvadą, kad skundžiamu sprendimu pagrįstai nustatytas faktas, jog egzistuoja defektas – trinkelių dangos provėžos. Vertina, kad skundžiamu sprendimu pagrįstai įvertintas ieškovės elgesys, t. y. tai, kad ieškovė nurodė atsakovams kreiptis į UAB „Gindema“ dėl trinkelių defektų, kas leidžia spręsti, jog ieškovė iš esmės pripažino trūkumų egzistavimo faktą.

31.17.                      Atkreipė dėmesį, kad ieškovė deklaratyviai teigia, jog ekspertas J. G. vadovavosi netinkamais teisės aktais. Pažymi, kad eksperto J. G. nurodytose Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-194 patvirtintose Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių be rišiklių įrengimo taisyklėse ĮT SBR 19 yra numatyta ir deformacijos modulio Ev2 vertė pėsčiųjų ir dviračių takų dangų konstrukcijų atveju ir turi būti ne mažesnė kaip 100 MPa arba 120 MPa (72.5. papunktis). Gyvenamojo namo kiemas, įvertinus tai, kad jame vaikščioja pėstieji, yra parkuojamos transporto priemonės, jomis kieme judama, gali būti prilygintas kitai mažo eismo intensyvumo zonai ir (ar) pėsčiųjų ir dviračių takams, todėl minėtame teisės akte numatyti reikalavimai, nesant teisinio reglamentavimo, skirto namų kiemo dangai, gali būti taikomi šiuo atveju.

31.18.                      Teigia, kad ieškovė nepateikė teismui jokių patikimų įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, jog atsakovai netinkamai eksploatavo trinkeles ar dėl jų kaltės atsirado provėžos. Geografinę žemės sklypo padėtį ieškovė turėjo įvertinti prieš atliekant statybos darbus ir parinkti tokias technologijas, kurios neleistų paveikti statinio kokybės.

31.19.                      Dėl skundo argumentų, susijusių su lietaus nuvedimo sistemos netinkamu įrengimu, pažymi, kad lietaus latakai yra sumontuoti ant stogo konstrukcijos, todėl pirkėjams vizualiai apžiūrint daiktą nebuvo matomi. Toks defektas, kaip netinkamas vandens latakų nuolydis, nėra iš karto pastebimas. Apie vandens latakų netinkamo nuolydžio defektus atsakovams tapo žinoma tuomet, kai latakuose pradėjo kauptis vanduo ir 2023 m. gruodžio 27 d. pretenzija apie tai atsakovai nedelsiant informavo ieškovę. Pažymi, kad lietaus nuvedimo sistemos defektai nustatyti 2024 m. balandžio 25 d. eksperto J. G. pateiktoje išvadoje, ieškovė nepateikė jokių patikimų rašytinių įrodymų, paneigiančių eksperto J. G. išvadas, todėl skundo argumentai, kuriais ginčijamos eksperto išvados, yra nepagrįsti. Skunde nepagrįstai sumenkinama defekto reikšmė, neva, defektas yra nedidelis, netrukdo naudoti daikto pagal paskirtį. Sprendimu pagrįstai padaryta išvada, kad dėl nurodyto trūkumo namą nors ir galima naudoti pagal paskirtį, tačiau minėtas trūkumas ilgainiui gali paveikti ne tik patį lataką, tačiau ir kitas namo konstrukcijas dėl besikaupiančio ir (ar) netinkamoje vietoje išbėgančio vandens. Akcentuoja, kad tokį argumentą patvirtino ir ieškovės pasitelktas ekspertas D. K., kurio išvadoje nurodyta, kad netinkamai veikianti lietaus vandens nuvedimo sistema, galimai įtakojo ir tiriamo objekto dangą – trinkeles.

31.20.                      Dėl per mažai įgilintų tvoros segmentų stulpų pažymi, kad byloje esančių įrodymų visuma, t. y. ekspertinė išvada, ją atlikusio J. G. ir atsakovų paaiškinimai, byloje esančios fotonuotraukos patvirtina faktą, jog ieškovė netinkamai atlikto tvoros stulpelių betonavimo darbus, t. y. juos per mažai įgilino, dėl ko sušalus gruntui jie buvo iškiloti. Teigia, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai kritikuojama teismo sprendimo argumentai, jog nėra aišku, kokiais viešais duomenimis remiantis padaryta išvada apie poreikį įgilinti stulpus 1/3. Tokių šaltinių yra tvorų įrengimą atliekančių įmonių internetiniuose puslapiuose pateiktose taisyklėse: https://www.gigasta.lt/tvoros-stulpu-betonavimas-pagrindines-taisykles/; https://www.universalusmeistras.lt/tvoros/stulpai/. Ekspertas J. G. nurodė, kad vadovavosi statybos taisyklėmis, kuriose nurodytas reikalavimas įgilinti tvoros stulpus 1/3. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad segmentinė tvora turėjo būti įrengta jau po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo – iki 2021 m. liepos 30 d. Atsakovams nebuvo žinoma apie tokio trūkumo egzistavimą.

31.21.                      Pažymi, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, kad dėl trūkumų atsiradimo galimai kalti atsakovai, kadangi įrengė papildomą pamatą dalyje tvoros. Kaip atsakovai ne kartą nurodė teismo posėdžio metu, reikalavimas dėl defektų pareikštas ne dėl tvoros su pamatu dalies. Vertina, kad ieškovės teiginiai, jog atsakovai neįrodė, kad iškilnoti būtent 8 vnt. stulpų ir dėl to reikia išmontuoti 20 m metalinio tinklo skydų, yra nepagrįsti, nes šį faktą nustatė ekspertas J. G.

31.22.                      Teigia, kad ieškovė neįvykdė savo sutartinių prievolių, pardavė atsakovams netinkamos kokybės daiktą, nepašalino nustatytų defektų, todėl jai teko pareiga atlyginti atsakovams defektų šalinimo išlaidas. Ieškovė nepagrįstai ginčija eksperto J. G. išvadoje nurodytą defektų šalinimo kainą, nurodydama, jog nepagrįstai įtrauktos tokios sumos, kaip papildomos ir netiesioginės išlaidos, kurių atsakovai nepatirs. Pažymi, kad minėtos išlaidos yra apskaičiuotos naudojant specialią programą, kuri skaičiuoja visas išlaidas, kurios būna įtrauktos į galutinę darbų kainą. Atsakovai patys defektų nešalins, o pasiteks įmonę tokių darbų atlikimui. Įmonė į darbų kainą įtraukia tokias išlaidas, kaip papildomų medžiagų ir mechanizmų vertė, kiti darbo užmokesčio priskaitymai, socialinis draudimas, statybvietės išlaidos, pelnas ir PVM. Todėl tokios išlaidos bus patirtos sumokant bendrą darbų kainą.

31.23.                      Argumentuoja, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovai privalėjo įrodyti namo įrengimo išlaidas. Atsakovų namo įrengimo išlaidos negali būti siejamos, lyginamos su defektų šalinimo išlaidomis. Ekspertas J. G. įvertino esamas medžiagas pagal jų savybes, klases ir rūšis ir sąmatose skaičiavo analogiškų medžiagų kainą.  Pažymi, kad skaičiuojama turi būti pagal dabar galiojančias kainas, o ne prieš keletą metų namo įrengimo metu buvusias kainas.

31.24.                      Mano, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovai patikslinę priešieškinį nepagrįstai teigė, kad statybos darbų kainos padidėjo, nes sugretinus lokalines sąmatas kai kurių pozicijų kaina yra mažesnė. Paaiškina, kad ieškovė nepagrįstai lygina pirminių ir vėlesnių sąmatų pozicijas, kadangi pirminėje sąmatoje yra bendra atitinkamų darbų kaina, o vėlesnėse darbų kaina išskaidyta (medžiagos, darbai, netiesioginės išlaidos ir mokesčiai). Tos pačios netiesioginės išlaidos ir mokesčiai buvo įtraukti ir pirminėje sąmatoje, tačiau atskirai neišskaidyti. Atkreipia dėmesį, kad nors ieškovė nesutiko su pateiktais paskaičiavimais, teigė, jog lokalinėje sąmatoje nurodytos sumos yra nepagrįstos, tačiau savo paskaičiavimų teismui neteikė, todėl teismas pagrįstai vadovavosi eksperto J. G. pateiktais paskaičiavimais dėl trūkumų šalinimo darbų, kiekio, kainos.

31.25.                      Dėl apeliacinio skundo argumentų dėl grindų remonto pažymi, kad defektų šalinimo išlaidos susijusius su grindų demontavimu, išlyginimu ir naujų grindų sumontavimu nurodytos skundžiamo sprendimo 73.1 punkte, todėl priešingai nei teigia ieškovė skundžiamame sprendime nurodytos konkrečios išlaidos, skirtos grindų susėdimo defektų šalinimui. Skunde nepagrįstai kritikuoja minėtas defektų šalinimo išlaidų sumas nurodant, kad sumos nepagrįstai padidintos. Ekspertas J. G. nurodė galimą trūkumų šalinimo variantą, t. y. pakelti ir išlyginti tam tikro storio medžiagų sluoksniu visas gyvenamojo namo grindis, atitinkamai demontuojant ir vėliau iš naujo sumontuojant grindų dangą bei grindjuostes. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog parinktas trūkumų šalinimo būdas yra netikslingas ir (ar) neįmanomas. Skundžiamu sprendimu pagrįstai kritiškai vertinti ieškovės nurodyti argumentai dėl galimybės demontavus laminuotų grindų dangą ir grindjuostes vėl jas pakartotinai panaudoti. Ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovai tik siekia esamas grindis pasikeisti naujomis. Pažymi, kad ekspertas J. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad demontavimo metu sugadinus, lūžus, trūkus ar kitokiu būdu pažeidus grindjuostes ir grindlentes, jų pakartotinis panaudojimas yra negalimas, o, rinkoje surasti identiškų grindjuosčių ir grindlenčių yra neįmanoma, todėl būtina grindis keisti naujomis. Lokalinėje sąmatoje nurodytos vidutinės tiek darbų, tiek ir medžiagų kainos, todėl spręsti, jog jos yra nepagrįstai aukštos, nėra pagrindo. Priteista atsakovams iš ieškovo 700,00 Eur suma už specialisto paslaugas surašant ekspertinę išvadą su papildymais bei sudarant lokalines sąmatas yra protingo dydžio.

31.26.                      Nurodo, kad skunde ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovų reikalavimai pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą. Atsakovai įsigijo naujos statybos gyvenamąjį namą iš nekilnojamojo turto vystytojo. Tai reiškia, kad šalių santykiams taikomos ne tik pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios normos, bet ir statybų rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Teigia, kad grindų nusėdimo, latakų nuolydžio, trinkelių susmigimo defektai yra susiję su paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) statyba, t. y. vizualiai apžiūrint statinį nėra galimybės patikrinti, ar tinkamai įrengtas bei sutankintas gruntas, ar tinkamai ant stogo sumontuota lietaus vandens nuvedimo sistema, tokiems darbams taikomas 10 metų garantinis terminas (CK 6.698 straipsnio 2 dalis). Pažymi, kad kadastrinių matavimų byla suformuota 2021 m. balandžio mėn., statinys užbaigtas statyti 2021 m., todėl garantija dėl paslėptų statinio elementų trūkumų pasibaigs 2031 m. Pagal CK 6.667 straipsnio nuostatas, ieškinio senatis yra 1 metai nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Pareiškimas apie trūkumus turi būti įgyvendintas per garantijos terminus. Vertina, kad atsakovai apie trūkumus ieškovę informavo nepasibaigus garantijos terminams, o į kompetentingą ginčo sprendimo instituciją – Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi nepraleidę nustatyto vienų metų termino, skaičiuojamo nuo pareiškimo apie trūkumus pateikimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

32.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų (ne) priėmimo

33.       Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: oforto nuotrauką darytą 2018–2020 m., kurioje matyti iškastas tvenkinys, ir oforto nuotrauką darytą 2025m., kurioje nebėra tvenkinio.

34.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

35.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

36.       Pažymėtina, kad nurodytas oforto nuotraukas ieškovė galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to ieškovė nenurodo priežasčių, kodėl neteikė šių oforto nuotraukų bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, todėl teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės kartu su apeliacinius skundu pateiktus naujus įrodymus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

37.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. sausio 28 d. atsakovas D. P. ir ieškovė, atstovaujama direktoriaus E. N., sudarė preliminarią namo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Preliminarioji sutartis) (el. byla, t. 2 , b. l. 124–125) dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Preliminariąja sutartimi šalys susitarė dėl bendros namo ir sklypo kainos – 121 000,00 Eur, taip pat, kad už šią sumą pardavėjas įsipareigoja įrengti patalpas iki 80 proc. baigtumo, t. y. įrengti pamatus ir apšiltinti 200 mm putų polisteroliu, iškelti mūro sienas, uždengti stogą bei apšiltinti išorines fasado sienas 250 mm puta, aptinkuojant struktūriniu tinku. Sumontuoti plastikinius langus, įrengti lauko įėjimo aliuminio duris, santechninę nuotekų bei šildymo įrangą, įrengti elektros instaliaciją, išvedžioti interneto kabelį ir kabelį apsaugos kameroms keturiems taškams, sienų tinkavimą, grindų betonavimą. Gerbuvio baigtumas – turi būti išlygintas sklypas ir aptverta segmentine tvora 150 cm aukščio, aikštelė išklota trinkelėmis 134 kv. m ploto. (Preliminariosios sutarties 4.1.1.1. punktas). Preliminarioje sutartyje pirkėjas įsipareigojo patvirtinti pagrindinėje sutartyje, kad iki pagrindinės sutarties sudarymo apžiūrėjo ir kvalifikuotai įvertino patalpos tipo techninę būklę ir neturi dėl jos jokių pretenzijų (Preliminariosios sutarties 4.1.1.3. punktas).

38.       Pagal 2021 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis) (el. byla, t. 1, b. l. 16–26), ieškovė pardavė atsakovams už 121 000,00 Eur žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 90 proc. baigtumo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pirkimo–padavimo sutartis laikoma ir daiktų priėmimo–perdavimo aktu (Sutarties 5.3. punktas). Pagal Sutarties 6.3. punktą ieškovė įsipareigojo iki 2021 m. liepos 30 d. aptverti parduodamą sklypą segmentine tvora, ištinkuoti namo fasadą struktūriniu tinku ir name įrengti katilą.

39.       Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo (el. byla, t. 2 t., b. l. 9–10) nustatyta, kad atsakovų iš ieškovės įsigytas gyvenamasis namas pradėtas ir baigtas statyti 2021 m. Statinio įregistravimo pagrindai, be kita ko, pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 9 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini).

40.       Atsakovas D. P. 2023 m. gruodžio 27 d. pateikė ieškovei pretenziją dėl statybos darbų broko (el. byla, t. 1, b. l. 46–47), nurodydamas, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), atsirado šie defektai : susmigo namo grindys (tarp sienos ir grindų atsirado apie 2 cm dydžio tarpas, kuris palaipsniui didėja); vandens latakuose kaupiasi vanduo dėl netinkamai suformuoto nuolydžio; gyvenamojo namo sklype esančios trinkelės susmigo, atsirado provėžos. Atsakovas prašė ne vėliau kaip per 10 dienų informuoti, kaip bus ištaisyti statybos darbų trūkumai ar atlyginta patirta žala.

41.       Ieškovė 2024 m. sausio 8 d. raštu atsakydama į pretenziją (el. byla t. 1, b. l. 48–51) nurodė, su pretenzija nesutinka, kadangi šalis sieja ne statybos rangos, bet pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovė kaip pardavėja suteikė pirkėjams tokias pačias garantines teises, kaip ir numatyta įstatymuose esant pirkimo–pardavimo sutartims. Kadangi garantinis dvejų metų terminas, kuris, atsižvelgiant į parduotų daiktų perdavimo pirkėjams momentą (2021 m. gegužės 27 d.) baigėsi 2023 m. gegužės 28 d., o pretenzija pateikta praleidus terminą kreiptis dėl neva netinkamos kokybės ir pasibaigus garantiniam terminui, ieškovė nurodė pretenzijos nenagrinėsianti, todėl pretenzijoje pareikšti reikalavimai nebus tenkinami.

42.       Atsakovai 2024 m. gegužės 2 d. pateikė prašymą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, prašydami įpareigoti UAB „NT STRATEGIJA“ atlyginti 12 857,01 Eur žalą arba įpareigoti pašalinti gyvenamojo namo trūkumus, atsiradusius dėl statybos broko (el. byla, t. 1, b. l. 80–88).

43.       Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijai išnagrinėjus ginčą, kilusį tarp vartotojų ir pardavėjos, 2024 m. rugpjūčio 6 d. priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. P. ir A. J.-P. prašymo“ (el. byla, t. 1, b. l. 93–100), kuriuo nutarta patenkinti D. P. ir A. J.-P. patikslintame prašyme keliamą prioritetinį reikalavimą UAB „NT STRATEGIJA“ atžvilgiu ir įpareigojo ją atlyginti 12 857,01 Eur defektų šalinimo išlaidas bei 500,00 Eur išlaidas už parengtą ekspertinę išvadą. Ieškovė, nesutikdama su priimtu nutarimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės.

Dėl priešieškinio reikalavimams taikytinos senaties

44.       Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad apeliantė ginčo nekilnojamąjį turtą statė ūkio būdu (išskyrus nurodytas aplinkybes, kad trinkelių klojimo darbus atliko į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta UAB „Gindema“), sprendė, jog apeliantė, Statybos įstatymo normų pagrindu turi pareigą garantuoti statinio kokybę per įstatyme nustatytą garantinį terminą taip pat kaip rangovas ar nekilnojamojo turto vystytojas (Statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalis).

45.       Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs, kad 2021 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartyje šalys buvo susitarę, kad ši sutartis kartu yra ir nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo aktas, bei kadangi pagal šalių sudarytą sutartį ieškovė pardavė atsakovams 90 proc. baigtumo gyvenamąjį namą, o trinkeles įsipareigojo sudėti iki 2021 m. liepos 30 d., sprendė, kad atsakovai pretenzijas dėl įsigyto turto pareiškė per CK 6.698 straipsnyje numatytus garantinius terminus, taip pat į kompetentingą ginčo sprendimo instituciją – Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi nepraleidę nustatyto vienų metų termino (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Skundžiamame sprendime teismas konstatavo, kad atsakovai nėra praleidę CK 6.667 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino reikalavimams, kylantiems dėl įsigyto nekilnojamojo daikto (atliktų darbų) trūkumų, todėl teismas netenkino apeliantės prašymo atsakovų pareikštiems reikalavimams taikyti ieškinio senatį.

46.       Apeliantė skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir netinkamai nustatė senaties pradžios momentą. Teigia, kad iš teismo išvados neaišku, ar priešieškinio reikalavimams taikytinas CK 6.667 straipsnyje įtvirtintas vienu metu senaties terminas, kaip ir neaišku, dėl kokių priežasčių teismas netaikė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyto pusės metų senaties termino. Nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė CK 6.327 straipsnio 5 dalies nuostatos. Atkreipė dėmesį, kad atsakovai pareiškė pretenzijas, priešieškinio reikalavimus, praleidę nustatytus terminus, nes tik 2023 m. gruodžio 27 d. rašytine pretenzija atsakovai pareiškė pretenziją dėl nusėdusių grindų, trinkelių, netinkamai įrengtų latakų.

47.       Pažymėtina, kad apeliantė skundu neginčija skundžiamu sprendimu nustatyto fakto, kad ji yra nekilnojamojo turto vystytojas, ir ginčui aktualaus turto statybą vykdė ūkio būdu.

48.       Ginčo santykiams dėl parduoto statinio trūkumų taikomos ne tik CK, bet ir viešosios teisės normos, reglamentuojančios statybos santykius. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, statybos teisiniai santykiai yra visai visuomenei reikšmingi teisiniai santykiai, kuriuose rangovui tenka svarbi dalis pareigų, rangovo pareigos, nukreiptos į statinio saugumo ir stabilumo užtikrinimą, yra nulemtos viešosios teisės normų ir yra imperatyviosios bei skirtos ne tik kitos šalies, bet ir trečiųjų asmenų, visuomenės interesams apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020, 70 punktas).

49.       Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 29 dalį, nekilnojamojo turto vystytojas – statytojas (užsakovas), kuris investuodamas vysto nekilnojamąjį turtą ir (ar) infrastruktūrą miestuose, miesteliuose ar kitose urbanizuojamose (urbanizuotose) teritorijose: formuoja statinių statybai skirtus sklypus, juose stato statinius ir juos parduoda. Statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto vystytojas atsako statinio (jo dalies) įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

50.       Pagal Statybos įstatymo 18 straipsnio 9 dalį, jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas, išskyrus pareigą paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą, jeigu jis yra fizinis asmuo, kuris pagal šio įstatymo reikalavimus turi teisę vadovauti statybai.

51.       Aiškinant šias Statybos įstatymo nuostatas kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nekilnojamojo turto vystytojo statuso specifiškumas ir įvairiapusiškumas naujai Statybos įstatymu nustatytame reguliavime lemia tai, kad nekilnojamojo turto vystytojui, kaip ir rangovui, nustatyta pareiga garantuoti statinio kokybę statinio garantiniu terminu. Rangovo pareiga garantuoti statinio kokybę per įstatymo nustatytą garantinį terminą yra taikoma ir rangovui, pastačiusiam statinį ūkio būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020, 52, 76 punktai).

52.       Taigi, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad apeliantė parduotą gyvenamąjį namą pastatė ūkio būdu, pagrįstai sprendė, kad apeliantė Statybos įstatymo normų pagrindu turi pareigą garantuoti statinio kokybę per įstatyme nustatytą garantinį terminą taip pat kaip rangovas ar nekilnojamojo turto vystytojas.

53.       CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, – ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato Civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

54.       Rangos santykiuose taikomas ieškinio senaties terminas yra įtvirtintas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje; joje nurodyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus CK nustatytas išimtis. Taigi, šioje normoje apibrėžtas sutrumpintas ieškinio senaties terminas ir leista CK nustatyti jo taikymo išimtis. CK 6.667 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta taisyklė dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios toms rangos sutartims, kai darbų rezultatas priimamas dalimis ir nėra garantijos. Joje nurodyta, kad tuo atveju, jei pagal rangos sutartį darbų rezultatas buvo priimtas dalimis, ieškinio senaties terminas prasideda priėmus visą darbų rezultatą. Esant garantiniam terminui taikoma CK 6.667 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad tuo atveju, kai įstatyme ar rangos sutartyje nustatytas garantinis terminas ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004).

55.       Statybos darbams įstatyme yra nustatytas garantinis terminas. Todėl statybos rangos sutarties atveju yra aktuali pirmiau minėta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, nustatytos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kurios taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatyme ar rangos sutartyje yra nustatytas garantinis terminas ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022, 28 punktas). Šios taisyklės išskirtinumas, lyginant ją su bendrąja nuostata dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios, yra tai, kad pagal ją užtenka nustatyti vien objektyvųjį momentą – dieną, kada užsakovas pareiškė apie rangovo atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Aptariama norma – tai speciali rangos santykiuose įtvirtinta ieškinio senatį reglamentuojanti nuostata, kurioje nustatyta išimtis, taikytina, kai apie rangos darbų trūkumus pareiškiama per garantinį laikotarpį, todėl ji negali būti aiškinama kitaip, nei nurodyta joje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015).

56.       Pažymėtina, kad CK 6.667 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje ieškinio senaties pradžios momentą, nėra nurodytas konkretus dokumentas, kuriuo užsakovas turi pareikšti rangovui apie trūkumus. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nustatant CK 6.667 straipsnio 3 dalyje reglamentuotą ieškinio senaties pradžios momentą nėra svarbu, kokiame – vienašaliame ar dvišaliame – dokumente užsakovas pareiškė rangovui apie trūkumus; svarbu tik nustatyti, ar užsakovas tai padarė ir kada jis tai padarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018, 40– 42 punktai).

57.       Statinio garantinis terminas yra įstatymo nustatytas terminas, per kurį galioja rangovo garantija, kad statinys nesugrius ir bus kokybiškas įstatyme nustatytą laikotarpį. Rangovas, jeigu ko kita nenustatyta statybos rangos sutartyje, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyviniuose statybos dokumentuose nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį (CK 6.697 straipsnio 1 dalis). Statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už CK 6.698 straipsnyje nustatytus terminus (penkeri metai; dešimt metų esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); dvidešimt metų esant tyčia paslėptų defektų). Šie terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) (CK 6.698 straipsnio 2 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-943/2022 26 punktą).

58.       Statybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už CK 6.698 straipsnyje nustatytą terminą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo turto vystytojas atsako statinio (jo dalies) įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

59.       CK 6.338 straipsnio 3 dalyje nurodyta: kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. CK 6.317 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą).

60.       Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė senaties pradžios momentą, kadangi teismas nenustatė kiekvieno iš daikto trūkumo eigos pradžios momento, be to teismas dėl atsakovų pareigos pareikšti reikalavimus turėjo spręsti pagal rašytinius įrodymus, o ne pagal atsakovų paaiškinimus, kad jie žodžiu reiškė pretenzijas dėl trūkumų, nes tik 2023 m. gruodžio 27 d. rašytine pretenzija atsakovai pareiškė pretenziją dėl nusėdusių grindų, trinkelių, netinkamai įrengtų latakų.

61.       Pirmosios instancijos teismas spręsdama, kada atsakovams tapo žinoma apie defektus, vertino atsakovų nurodytas aplinkybes ir pateiktas nuotraukas bei šalių susirašinėjimus. Teismas iš atsakovų paaiškinimų nustatė, kad atsakovai, pirmą kartą grindų pasėdimo požymius pastebėjo dar 2022 m. gruodžio mėnesį, tačiau ieškovės vadovui patikinus, kad tai yra normalus procesas, vėliau, 2023 m. gruodžio mėnesį pastebėjo, jog grindys ir toliau sėda, pasėdusias grindų trinkeles pastebėję 2023 m. pavasarį, trūkumą dėl netinkamai įrengtų latakų pastebėjo 2023 m. spalio mėnesį. Minėtus atsakovų paaiškinimus patvirtina į bylą pateikti šalių susirašinėjimai, kuriais atsakovai informuodavo apeliantės vadovą apie pastebėtus trūkumus (el. byla, t. 2, b. l. 72–79, 81–91). Pavyzdžiui, 2023 m. spalio 30 d. siuntė nuotrauką apeliantės vadovui dėl latakuose besikaupiančio vandens. Nurodė, kad latakai (daugiausiai kampai) pilni vandens, nėra nuolydžio link pačio nubėgimo vamzdžio. Apeliantės vadovas atsakė, kad apžiūrėjo ir nurodė, kad viskas yra gerai, kampuose visuomet bus truputis vandens, nes lietvamzdžiai yra tik ant dviejų sienų. Be to, nurodė, kad latakus reikia valyti. 2023 m. lapkričio 3 d. atsakovas rašė, kad latakus reikia padaryti normaliai, nurodydamas, kad dar po metų kitų pačiam atsakovui reikės taisyti, kai pradės pro visur varvėti. Iš 2025 m. gruodžio mėnesį ir 2023 m. gruodžio 5 d. atsakovo siųstų nuotraukų matyti pasėdusios grindys. 2023 m. birželio 19 d. asmeniui, atsakingam už trinkelių perklojimą, siuntė takelio nuotrauką, nurodė, kad vis dar nesutvarkyti latakai. 2023 m. liepos 25 d. teiravosi, kada galima tikėtis darbų pradžios ir buvo atsakyta, kad nors sunku įvertinti (el. byla, t. 2, b. l. 68–71, 74–75).

62.       Taigi, iš aptartų aplinkybių nustatyta, kad grindų nusėdimą apeliantai pastebėjo 2022 m. gruodžio mėnesį, tačiau atsižvelgiant į apeliantės vadovo pateiktą paaiškinimą, kad toks grindų nusėdimas yra normalus, laikytina, kad apeliantai apie šį defektą sužinojo 2023 m. gruodžio mėnesį pastebėję, jog grindys pasėdo daugiau. Akivaizdu, kad atsakovai trinkelių klojimo defektą pastebėję 2023 m. pavasarį, trūkumą dėl netinkamai įrengtų latakų pastebėjo 2023 m. spalio mėnesį. 

63.       Papildomi defektai (nėra apšiltinta rostveko vidinė dalis putų polistireno plokštėmis; stogo pakalimas atliktas vientisa trapecine skarda, todėl negalima stogo ventiliacija; nėra drenažinės membranos užbaigimo profilio; per mažai įgilinti segmentinės tvoros metaliniai stulpeliai, ko pasėkoje sušalus gruntui buvo iškilnoti) buvo nustatyti ekspertui J. G. atlikus papildomą atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto tyrimą ir 2024 m. spalio 3 d. surašius ekspertinę išvadą. Taigi, darytina išvada, kad apie šiuo papildomus defektus atsakovai sužinojo 2024 m. spalio 3 d.

64.       Šio nutarties 61–63 punktuose nurodytas aplinkybe pirmosios instancijos teismas įvertino ir atsakovų sužinojimo apie turto trūkumus momentą nustatė ne tik iš atsakovų paaiškinimų, kaip skunde teigia apeliantė, bet ir iš šalių susirašinėjimo, atsakovų apeliantei siųstų nuotraukų, 2024 m. spalio 3 d. ekspertinės išvados. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad skundžiamu sprendimu nėra nustatytas atsakovų sužinojimo apie iš apeliantės įsigyto turto trūkumus.

65.       Byloje nustatyta, kad šiuo atveju yra susiklostę vartojimo rangos santykiai, Pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nustatytas parduodamo turto garantinis terminas, todėl taikytinas CK 6.698 straipsnyje nustatytas garantinis terminas, ir CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta senaties termino taisyklė, kuri nustato CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės išimtį, todėl būtina įvertinti, ar apie trūkumus atsakovai pranešė apeliantei per šį garantinį terminą.

66.       Vadovaujantis CK 6.698 straipsniu, garantiniai terminai pradedami skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo dienos (2 dalis) ir rangovas atsako už objekto defektus per penkis metus, esant paslėptų statinio elementų defektams per dešimt metų (1 dalies 1 ir 2 punktai). Byloje nustatyta, kad pagal 2021 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį, minėta sutartis kartu yra ir nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo aktas, Pirkimo–pardavimo sutartimi apeliantė pardavė atsakovams 90 proc. baigtumo gyvenamąjį namą, o trinkeles įsipareigojo sudėti iki 2021 m. liepos 30 d.. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad garantiniai terminai, numatyti CK 6.698 straipsnyje, skaičiuotini nuo turto ir atskirų vėliau atliktų darbų pirkėjams perdavimo momento. Teisėjų kolegija patikslina, kad CK 6.698 straipsnyje įtvirtinti garantiniai terminai dėl ginčui aktualių objektų, išskyrus susijusių su trinkelėmis, pradedami skaičiuoti nuo 2021 m. gegužės 27 d., t. y. nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, o dėl trinkelių klojimo, garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2021 m. liepos 30 d.

67.       Byloje nustatyta, kad atsakovai pretenziją apeliantams dėl trinkelių klojimo defektų, netinkamai įrengtų latakų, dėl grindų defektų pareiškė 2023 m. gruodžio 27 d., o dėl kitų defektų 2024 m. lapkričio 6 d. pareikštame priešieškinyje, jau nagrinėjamoje byloje pačiai apeliantei pareikštu ieškiniu ginčijant atsakovų reikalavimą dėl defektų šalinimo išlaidų, kurios buvo pripažintos pagrįstomis Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2024 m. rugpjūčio 6 d. priimtu nutarimu. Taigi, atsižvelgiant į šios nutarties 66 punkte nustatytą objektų garantinio termino skaičiavimo pradžią bei į CK 6.698 straipsnio 1 dalis 1 ir 2 punktuose nustatytus garantinius terminus, skundžiamame sprendime pirmosios instancijos pagrįstai konstatavo, kad apie trūkumus atsakovai pranešė apeliantei per įstatyme įtvirtintus garantinius terminus ir nuo pareiškimų apie šiuo trūkumus pareiškimo prasidėjo vienerių ieškinio senaties terminas nustatytas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl 2023 m. gruodžio 27 d. pretenzijoje nurodytų trūkumų prasidėjo nuo šios pretenzijos pateikimo apeliantei ir ieškinio senaties terminas būtų suėjęs 2024 m. gruodžio 28 d.. Byloje nustatyta, kad atsakovai 2024 m. gegužės 2 d. pateikė prašymą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, prašydami įpareigoti UAB „NT Strategija“ atlyginti žalą arba įpareigoti pašalinti gyvenamojo namo trūkumus, atsiradusius dėl statybos broko. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija išnagrinėjus ginčą 2024 m. rugpjūčio 6 d. priimtu nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino atsakovų prašymą, tačiau dėl atsakovų minėto prašymo Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, apeliantė pateikė teismui ieškinį dėl minėtų nutarimu patenkinto atsakovų prašymo, o atsakovai 2024 m. lapkričio 6 d. priešieškinį dėl defektų šalinimo išlaidų. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovai nepraleido CK 6.667 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino reikalavimams dėl įsigyto nekilnojamojo daikto (atliktų darbų) trūkumų ir pagrįstai netenkino apeliantės prašymo nagrinėjamoje byloje atsakovų pareikštiems reikalavimams taikyti ieškinio senatį. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai apeliacinio skundo argumentams, skundžiamame sprendime yra aiškiai nurodyta, kad sprendžiant dėl ieškinio senaties taikymo vadovaujamasi CK 6.667 straipsniu.

68.       Dėl apeliacinio skundo argumentų dėl CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatų taikymo teisėjų kolegija pažymi, kad šioje normoje yra nustatyta senaties termino taikymo ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taisyklė, o CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta ieškinio senatį reglamentuojanti specialioji taisyklė taikytina esant rangos teisiniams santykiams. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu tarp šalių yra susiklostę vartojimo rangos santykiai, ir priešieškiniu atsakovai kelia reikalavimą dėl atliktų rangos pagrindu darbų trūkumų, atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog sprendžiant dėl ieškinio senaties termino turėjo būti taikomas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas.

Dėl ekspertų išvadų vertinimo

69.       Atsakovai gyvenamojo namo ir kitų jiems pagal Pirkimo–pardavimo sutartį perduotų objektų trūkumus grindė eksperto J. G. 2024 m. balandžio 25 d. ir 2024 m. spalio 3 d. ekspertinėmis išvadomis. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi šio eksperto parengtomis ekspertinėmis išvadomis, kurios neturi aukštesnės įrodomosios galios, yra neobjektyvios, parengtos neaiškių tyrimų pagrindu, nors apeliantė siekdama paneigti kaltę į bylą pateikė eksperto D. K. vertinimo aktą, kuriame konstatuotos priešingos išvados – jog jeigu defektai atsirado, tai ne dėl apeliantės kaltės. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nurodė prieštaringus motyvus, kodėl priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi ne eksperto D. K. vertinimo aktą, o eksperto J. G. parengtomis ekspertinėmis išvadomis. 

70.       Pirmosios instancijos teismas dėl eksperto J. G. ekspertinių išvadų patikimumo pažymėjo, kad jose nėra nurodyta kokių teisės aktų reikalavimų neatitinka ieškovės atlikti darbai ir dėl ko jie laikytini su trūkumais, šių aplinkybių kaip liudytojas byloje apklaustas ekspertas J. G. taip pat negalėjo nurodyti, tačiau teismas vertino, kad vien šis ekspertinės išvados trūkumas, taip pat galimybės dalyvauti atliekant tyrimą apeliantei nesudarymas, nesudaro pagrindo nevertinti išvadoje pateiktų duomenų dėl apeliantės atliktų darbų.

71.       Pažymėtina, jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę (CPK 219 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnio 2 dalis).

72.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad didesnę įrodomąją reikšmę turi tik CPK tvarka teismo paskirtos ekspertizės aktas (išvada), preziumuojant, kad jai atlikti buvo parinktas byloje dalyvaujantiems asmenims priimtinas nešališkas ekspertas, kad byloje dalyvaujantiems asmenims buvo sudaryta galimybė pateikti ekspertui klausimus, susipažinti su ekspertinio tyrimo išvadomis ir, esant reikalui, prašyti atlikti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024, 88 punktas).

73.       Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas siūlė šalims spręsti klausimą dėl tikslingumo byloje skirti teismo ekspertizę, tačiau prašymo dėl teismo ekspertizės šalys nereiškė. Apeliantės atstovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, jog apeliantė svarsto galimybę teikti prašymą byloje paskirti teismo ekspertizę, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas, atsižvelgęs, kad byla susijusi su vartojimo santykiais, turėjo savo iniciatyva skirti teismo ekspertizę. Pažymėtina, kad šiuo atveju nuo priešieškinyje atsakovų kaip vartotojų keliamų reikalavimų susijusių su darbų defektais apsiginti turi apeliantė, kuri yra verslininkė, pateikdama įrodymus, jog darbai atlikti be defektų, o defektai atsirado ne dėl priežasčių susijusių su atliktų darbų kokybe, todėl bylą nagrinėjęs teismas neturėjo pareigos būti aktyvus ir savo iniciatyva skirti teismo ekspertizę tam, kad būtų apginti apeliantės kaip verslininkės interesai. Šiuo atveju pati apeliantė pasirinko kokiais įrodymais ji ginsis nuo atsakovų priešieškinyje keliamų reikalavimų, todėl tai, kad teismui pasiūlius svarstyti dėl teismo ekspertizės skyrimo, ji neprašė teismo skirti teismo ekspertizės, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles ar kaip nors apribojęs apeliantei galimybę apsiginti nuo priešieškinio reikalavimų.

74.       Eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

75.       Pirmosios instancijos teismas dėl kiekvieno trūkumo nurodyto eksperto J. G. ekspertinėse išvadose pasisakė atskirai, vertindamas su kitais byloje esančiais įrodymais, tame tarpe ir apeliantų pateikto eksperto D. K. vertinimo akte patiktais duomenimis, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis vien atsakovų pateiktomis eksperto J. G. ekspertinėmis išvadomis.

Dėl nekilnojamojo turto vystytojo pastatyto ir parduoto nekilnojamojo turto trūkumų

76.       Aplinkybė, ar yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, turi reikšmės ne tik nustatant terminą, per kurį užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus rangovui, bet ir paskirstant įrodinėjimo naštą tarp užsakovo ir rangovo dėl darbų rezultato kokybės. CK 6.697 straipsnio 3 dalies ir 6.666 straipsnio 4 dalies sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad tais atvejais, kai yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas laikytinas atsakingu už darbų rezultato kokybės trūkumus visą darbų rezultato garantinį laikotarpį, todėl paaiškėjus darbų rezultato kokybės trūkumams užsakovas turi įrodyti tik patį defektų buvimo faktą. Užsakovas neturi įrodinėti aplinkybių, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo užsakovui momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento. Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018, 26 ir 28 punktai; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022, 35 punktai).

Dėl grindų pasėdimo

77.       Atsakovai grindų nusėdimo faktą įrodinėjo eksperto J. G. 2024 m. balandžio 25 d. ekspertine išvada, kurioje nurodyta, kad atlikus nekilnojamojo turto objekto – vieno buto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), grindų tyrimą nustatyta, kad grindys nusėdo (nuosėdis siekia iki 10 mm) dėl galimai pažeistų Statybos techninio reglamento STR2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“ nuostatų, kad grindis reikia įrengti ant pakankamai tankaus grunto pagrindo, kad nebūtų konstrukcijų deformacijos dėl grunto sąslūgio (70 punktas). Gruntas, kurio gamtinė sandara sudaryta, taip pat piltinis gruntas turi būti tankinami. Visi grindų sluoksniai, esantys žemiau grindų dangos, yra paslėpti statybos darbai, jiems yra taikomas dešimties metų garantinis laikotarpis (72 punktas). 

78.       Iš kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančiame name iš viso yra 9 patalpos (el. byla, t. 4, b. l. 37–55). Iš prie ekspertinės išvados pateiktų nuotraukų matyti, kad patalpose 1-2, 1-3, 1-5, 1-7, 1-8, 1-9 fiksuotas grindų pasėdimas vietomis siekiantis nuo 5 mm iki 20 mm, matosi grindų netolygumai, tarpai tarp grindų plokštumos ir sienų. Ekspertinėje išvadoje nurodyta, kad grindų nusėdimas siekia iki 10 mm, tačiau, iš minėtų nuotraukų matyti, kad kai kuriose patalpose grindys yra nusėdę apie 20 mm. Pažymėtina, kad prie ekspertinės išvados yra pridėti matavimo prietaisų kalibravimo liudijimai, patikros sertifikatai, todėl atmestini apeliantės argumentai dėl eksperto J. G. naudotų matavimo prietaisų patikimumo ar jų netinkamo naudojimo. Nors apeliantė teigia, kad jokio grindų nusėdimo nėra, tačiau grindų nusėdimą priežastis iš pateiktų nuotraukų vertino ir apeliantės ekspertas D. K., kas patvirtina, jog grindų nusėdimas yra realus.

79.       Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip nustatyta iš nuotraukų pridėtų prie ekspertinės išvados, grindų nusėdimas fiksuojamas iš devynių aštuoniose gyvenamojo namo patalpose, todėl kaip pagrįstai pažymėjo skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo abejoti atsakovų pateiktais duomenimis apie šio trūkumo egzistavimą. Be to, pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas ekspertas J. G. patvirtino, kad grindų pasėdimas fiksuojamas visame gyvenamajame name.

80.       Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino UAB „ArchiMenai“ parengto projekto, pagal kuri buvo statomas ginčo gyvenamas namas sprendinių, pagal kuriuos yra numatytas ±20 mm nuokrypis plokštumoms, pamatams ir kitiems statinio elementams, ir tai apeliantės vertinimu įrodo, kad tam tikri iki 20 mm nuokrypiai yra galimi.

81.       Iš byloje esančios UAB „ArchiMenai“ parengto vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naujos statybos projekto nustatyta, kad projekto dalyje Armatūrinių konstrukcijų leistini nuokrypiai nurodytas leistinas ±20 mm nuokrypis leistinas atstumams tarp atskirų armatūros eilių plokštėse ir sijose iki 1 cm storio, ir projekto dalyje Gelžbetoninių monolitinių konstrukcijų leistini nuokrypiai nurodyta ±20 mm nuokrypis leistinas plokštumų ir jų sankirtos linijų nuo vertikalaus arba projektinio poslinkio per visą aukštį (el. byla, t. 3, b. l. 23, 44–45). Kaip pagrįstai nurodė atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą, leistini nuokrypiai, numatyti projekte ar techniniuose reglamentuose, taikomi statybos darbų atlikimo tikslumui (geometriniams nuokrypiams įrengimo metu), o ne vėlesniems deformaciniams procesams, tokiems kaip grindų ar pamatų nusėdimas eksploatacijos metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad grindų nusėdimas reiškia konstrukcijos ar pagrindo deformaciją po statybos užbaigimo, kuri laikytina defektu, o ne leistinu statybos nuokrypiu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad minėtame projekte nurodytas leistinas ±20 mm nuokrypis yra leistinas vertinant grindų nusėdimą pastato eksploatacijos metu. Pažymėtina, kad apeliantė į bylą nėra pateikusi įrodymų, kurie paneigtų aplinkybę, jog grindys yra nusėdusios visame gyvenamajame name. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad minėtas gyvenamojo namo trūkumas negali būti laikomas akivaizdžiu trūkumu, kurį pirkėjai būtų galėję pastebėti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, nes minėtas trūkumas pradėjo matytis tik 2022 m. spalio mėnesį, t. y. jau po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

82.       Apeliantė aplinkybę, kad ji nėra atsakinga už grindų defektą įrodinėja aplinkybėmis, jog šis defektas yra grindų apdailos defektas už kurį yra atsakingi patys atsakovai (grindis įrenginėjo patys atsakovai, be to nėra pateikta duomenų apie tai, kad atsakovai įrenginėdami ginčo namą būtų išlieję išlyginamąjį sluoksnį ant grindų). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai yra užsakovai, todėl jie turi pareigą įrodyti defektų buvimą, o ieškovė būdama statytoja (pardavėja) turi pareigą įrodyti, jog šis defektas atsirado ne dėl jos kaltės. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginį, kad aptariamas grindų defektas yra grindų apdailos defektas, be to, jos pateikiama kita grindų nusėdimo versija dėl aplinkos poveikio, paneigia minėtą versiją dėl pačių atsakovų netinkamai atliktų grindų apdailos darbų.

83.       Apeliantė skunde argumentuoja, kad išvada dėl priežasčių lėmusių grindų nusėdimą padaryta nenaudojant jokių ekspertinių metodų, paremta eksperto spėjimu, kad galimai buvo netinkamai sutankintas gruntas, buvo pažeistos STR nuostatos. Apeliantė teigia, kad aplinkybė, jog, kaip matyti iš J. G. parengtos sąmatos, atsakovai ketina tik atlikti naujų grindų įrengimo darbus, tačiau neketina tankinti grunto esančio po grindimis ar atlikti grindų tiesinimo darbų iki 20 mm, bei tai, kad atsakovai grindų nusėdimą pastebėjo dar 2022 metais, tačiau iki šiol nesiėmė jokių realių veiksmų šiam defektui ir priežasčiai šalinti, leidžia daryti tikėtina išvadą, kad gruntas po žeme yra sutankintas tinkamai. Be to, pažymi, kad D. K. išvadoje nurodyta, kad pagrindinis veiksnys įtakojęs grindų nusėdima yra gruntiniu ir paviršiniu vandenų poveikis, tai reiškia, net jeigu po grindimis esantis gruntas susilpnėjo, tai nėra priežastiniame ryšyje su ieškovės kaip statytojos netinkamai atliktu grunto sutankinimu, o yra gruntinių ir paviršinių vandenų poveikio pasekmė.

84.       Eksperto J. G. ekspertinėje išvadoje nurodyta, kad grindys nusėdo dėl galimai pažeistų Statybos techninio reglamento STR2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“ nuostatų, kad grindis reikia įrengti ant pakankamai tankaus grunto pagrindo, kad nebūtų konstrukcijų deformacijos dėl grunto sąslūgio (70 punktas); gruntas, kurio gamtinė sandara suardyta, taip pat piltinis gruntas turi būti tankinami (72 punktas).

85.       Apeliantės pateiktame UAB EiCoSolution atstovų, vadovaujant D. K., parengtame vertinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Vertinimo aktas) (el. byla t. 2, b. l. 136–149) pateikta išvada, kad objekto grindys ir sklype esančios trinkelės galimai pasėdo paveiktos vandenų situacijos, kelio vandens nuleidimo įrenginių trūkumo, grunto kasimo, aplink objektą vykdomų / vykdytų statybos darbų, netinkamai veikiančios lietaus vandens nuvedimo sistemos ir pan. Vertinimo akte nurodyta, kad objekto grindų nusėdimą galimai įtakojo: gruntinis vandens poveikis (N. ir kitų upių santakos teritorija); aplink objektą vykdomi statybos darbai (nuogrindos grunto kasimas, šalimais vykdomos statybos); objekte netinkamai veikianti įrengta lietaus vandens nuvedimo sistema. Nurodyta, kad šios aplinkybės nesusiję su statytojo tiesioginiais veiksniais ir jo neįtakojamos. Galimai pagrindinis veiksnys, įtakojęs grindų nusėdimą, yra gruntinių ir paviršinių vandenų poveikis. Priklausomai nuo vandens lygio ir drenažo savybių yra daromas tiesioginis poveikis pastatytam vieno buto gyvenamajam pastatui. Būtent dėl aukšto vandens lygio, kuris kaupiasi aplink pastatą ir teritorijoje, bei taip sudaro per didelį hidrostatinį slėgį. Šis slėgis ilgainiui gali susilpninti pagrindus ir pakenkti pastato konstrukcijoms bei žinomai neigiamai įtakoti objekto grindis. Kiti veiksniai kaip natūralaus vandens telkinio panaikinimais gretimais, nuogrindos grunto kasimas, netinkamai veikianti lietaus nuvedimo sistema – galimai prisidėjo prie esamos nepalankios drėgmės susikaupimo situacijos ir taip pat neigiamai darė / daro poveikį pastato grindims.

86.       Teisėjų kolegija įvertinusi vertinimo akte pateiktą išvadą sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad minėtame vertinimo akte, kaip ir eksperto J. G. parengtoje ekspertinėje išvadoje, padarytos tik tikėtinos išvados dėl to, kas nulėmė grindų nusėdimą. Svarbu yra tai, kad Vertinimo akte padarytos išvados vertinamo objekto neapžiūrėjus vietoje, t. y. yra remiamasi tik nuotraukomis ir pateiktais rašytiniais dokumentais. Vertinimo akte nurodytos aplinkybės nėra patvirtintos kitais įrodymais, pavyzdžiui, akte nurodoma, kad grindų pasėdimą galėjo lemti ir aplink atsakovams priklausantį gyvenamąjį namą vykdomos statybos, kad gyventojai yra panaikinę natūralų vandens telkinį, tačiau akte nėra nurodyta, kokiu metodu buvo nustatyta, net neatvykus į objektą vertinimo aktą rengusiam ekspertui, kad minėti veiksniai turėjo reikšmingos įtakos grindų pasėdimui. Vertinimo akte nurodyta, kad atlikta fotofikcija parodo, kad paviršiniai/gruntiniai vandenys kaupiasi aplink pastatus esančioje teritorijoje; vadinasi esama reljefinė padėtis ir žinomas esminis vandens poveikis galimai turi žymią įtaką namo eksploatacijai ir galimai esamoms konstrukcijoms. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip matyti iš Vertinimo akte esančių nuotraukų, teritorijoje, kurioje stovi atsakovų gyvenamasis namas, yra daugiau pastatų, todėl teritorijos reljefinė padėtis ir joje esantys vandenys turi reikšmės ir kitiems esantiems pastatams, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad dėl šių Vertinimo akte nurodytų aplinkybių būtų paveikti kiti statiniai ir jų konstrukcijoms būtų padaryta žala. Apeliantė byloje rėmėsi aplinkybe, kad tvenkinio esančio netoli atsakovų sklypo užkasimas galėjo lemti gruntinių ir / ar paviršinių vandenų kaupimąsi atsakovams priklausančiame žemės sklype. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, minėtą aplinkybę pirmosios instancijos teismas įvertino, nors ir pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kad tvenkinys buvo užkastas. Kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė nėra pateikusi į bylą jokių duomenų, kad minėto tvenkinio užkasimas buvo neleistinas, kad būtent tokie veiksmai galėjo lemti gruntinių ir / ar paviršinių vandenų kaupimąsi atsakovams priklausančiame žemės sklype. Kaip minėta, apeliantės pateiktame Vertinimo akte yra pateikta tik tikėtina išvada, padaryta tik iš nuotraukų ir net nepažiūrėjus teritorijos, kad vykdomos gretimai atsakovų sklypo statybos, adresu (duomenys neskelbtini), panaikinat natūralų vandens telkinį įtakojo paviršinio vandens susitelkimą paviršiniuose sluoksniuose ir atitinkamai įtaka gretimai esančių pastatų pamatams ir konstrukcijoms. Šios išvados nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys, todėl priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas pagrįstai nurodytą aplinkybę dėl tvenkinio panaikinimo reikšmės dėl gruntinio/paviršinio vandens kaupimosi atsakovų sklype nelaikė įrodyta.

87.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl apeliantės įrodinėjamos aplinkybės, kad pardavus atsakovams pastatytą gyvenamąjį namą įvykę drenažo sistemos gedimai dėl papildomai susikaupusio vandens, turėjo reikšmės namo eksploatacija, įvertino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2025 m. sausio 31 d. raštą (El. byla t. 4, b. l. 16–17) , iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija buvo gavusi žodinių gyventojų nusiskundimų dėl apsemtos (duomenys neskelbtini) g. prie (duomenys neskelbtini) namų 2023 ir 2024 m. kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, grindų pasėdimą atsakovai pastebėjo dar 2022 m., t. y. dar iki esant nurodytiems nusiskundimams dėl apsemtos gatvės. Taip pat šiame rašte nurodyta, kad atsakovai į seniūniją dėl žemės sklypo ir statinių raštu į seniūniją nėra kreipęsi. Minėtame rašte nurodyta aplinkybė, kad tame pačiame kvartale esantis (duomenys neskelbtini) žemės sklypas taip pat buvo apsemtas, galimai drenažo sistemą pažeidė jame augančių karklų šaknys. Iš byloje esančios kadastro žemėlapio ištraukos (El. byla t. 4, b. l. 19) nustatyta, kad buvęs apsemtas sklypas (duomenys neskelbtini) (pažymėtas Nr. 743), yra gretimai atsakovams priklausančio žemės sklypo (pažymėta Nr. 741), tačiau atsakovams priklausantis namas yra nutolęs nuo buvusio aplieto sklypo (tai matyti ir iš nuotraukos, esančios El. byloje, t. 4,. b. l. 67). Įvertinus minėtame seniūnijos rašte nurodytą informaciją ir minėtoje kadastro žemėlapio ištraukoje gretimo žemės sklypo, kuris pažymėtas Nr. 743 (adresas (duomenys neskelbtini)) atstumą nuo atsakovų gyvenamojo namo, darytina išvada, kad aplinkybė, jog buvo aplietas gretimas žemės sklypas nepatvirtina, jog šis įvykis galėjo turėti įtakos atsakovų gyvenamojo namo konstrukcijai ir galėjo lemti namo grindų pasėdimą, juo labiau, kad drenažo sistemos gedimai fiksuoti tik praėjus vieneriems metams po to, kai atsakovai pastebėjo grindų pasėdimą ir nėra jokių duomenų, kad būtų buvęs apsemtas atsakovams priklausantis žemės sklypas.

88.       Teisėjų kolegija įvertinusi Vertinimo akte pateiktas išvadas sutinka su skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Vertinimo aktas nepatvirtina, jog apeliantė statybos darbus atliko tinkamai, o grindų pasėdimas yra nulemtas nuo apeliantės (statytojos) nepriklausančių priežasčių. Pažymėtina, nors kaip apeliantė teigia, jog Nekilnojamojo turto registro išrašas (el. byla, t. 2 t., b. l. 9–10) patvirtina apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantė gruntą sutankino tinkamai. Apeliantė kaip statytoja, turėdama duomenis apie tam tikrus specifinius objekto aplinkos veiksnius (teritorijos reljefą, gruntinio vandens lygį ir kt.), turėjo statinį pastatyti taip, kad minėti veiksniai neigiamai nepaveiktų jo konstrukcijų.

89.       Apeliantė nurodo aplinkybę, kad atsakovai pripažino, kad jie patys atliko nuotekų ir lietaus vandens sistemų tvarkymo darbus, aplink pastato pamatą savavališkai patys įrenginėjo drenažo sistemą ir šių darbų metu pamatą buvo atkasę 1 metro gylyje, taip pat galėjo sąlygoti grindų sėdimą. Pažymėtina, kad be pačios apeliantės teigimo apie pamatų atkasimo faktą, byloje nėra jokių domenų patvirtinančių šį faktą (atsakovai nepripažino, jog buvo atkasę pamatus). Be to, be Vertinamajame akte nurodytos išvados, kad pamatų atkasimas (nuogrindos grunto atkasimas) turėjo poveikį pastato grindims, kai byloje nėra jokių domenų, be pačios apeliantės teigimo apie pamatų atkasimą, yra neobjektyvi, be to byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent pamatų atkasimas, jei tokie darbai ir buvo atlikti, galėjo prisidėti prie atsakovų nurodytų defektų atsiradimo. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus pačios apeliantės teigimą, kad atsakovų atlikti infiltracinio šulinio įrengimo darbai, kurie kaip teigia atsakovai buvo atliekami 1,5 m-2 m atstumu nuo namo ir 40–70 cm gylyje, ir į 20 cm gylį įkasti drenažiniai vamzdžiai, kurie nuvesti į sklypo galą, galėjo lemti gyvenamojo namo grindų susėdimą. Eksperto J. G. ekspertinėje išvadoje nurodyta, kad lietaus vandens nuvedimo sistemos įrengimas sklype įtakos grindų nusėdimui neturėjo, ir tokia išvada nėra paneigta jokiais objektyvias įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovų atliktus veiksmus, galėjusius lemti šių trūkumų atsiradimą.

90.       Kaip matyti iš Projekto, projekto techninėse specifikacijose numatyta, kad žemės darbų atlikimo kontrolė turi būti vykdoma griežtai laikantis patvirtintų darbų saugos reikalavimų. Paslėptų darbų aktai dalyvaujant statybos priežiūros inžinieriui surašomi žemės darbams, tarp jų ir piltam grunto sluoksniui po grindimis po jo sutankinimo ir testavimo (el. byla, t. 2, b. l 24). Apeliantė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, kad grunto sluoksnio po grindimis testavimas buvo atliktas, todėl šiuo atveju ne nėra galimybės nustatyti, ar grunto sluoksnis po grindimis buvo sutankintas tinkamai, t. y. pašalinti abejones dėl ieškovės atliktų darbų tinkamumo. Nagrinėjamoje byloje būtent apeliantė, norėdama paneigti savo atsakomybę dėl šių defektų atsiradimo, turėjo pareigą įrodyti, kad minėti defektai atsirado dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių, todėl apeliantės į pateiktą į bylą Vertinimo aktą, kuriame yra nurodytos tik tikėtinos grindų defektų atsiradimo priežastys, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė pakankamu įrodymu pagrįsti, kad minėtus defektus lėmė ne netinkamai atlikti darbai, o būtent Vertinimo akte nurodytos priežastys. Taip pat apeliantės nurodoma aplinkybė, jog statant neypatingą statinį, kuriam statybos leidimas išduotas statyti ūkio būdu, nei statybų darbų žurnalai, nei tuo labiau aktai nėra rengiami, nepašalino jos kaip statytojos pareigos tinkamai atlikti statybos darbus, o paaiškėjus statybos defektams garantiniu laikotarpiu tinkamai į tai reaguoti.

91.       Apeliantei neįrodžius, kad atsakovų nurodytas gyvenamojo namo trūkumas – grindų nusėdimas atsirado ne dėl apeliantės kaltės, t. y. ne dėl jos netinkamai atliktų statybos darbų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė turi atlyginti atsakovams šių trūkumų šalinimo išlaidas.

Dėl trinkelėmis iškloto kiemo defektų

92.       Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė provėžų trinkelių dangoje susiformavimo defekto faktą, remdamasis J. G. ekspertine išvada, kai nei šioje išvadoje ir joje pateiktose nuotraukose nėra fiksuota trinkelių nelygumu, provėžų ar juo labiau įgriuvų.

93.       Eksperto J. G. 2024 m. balandžio 25 d. ekspertinėje išvadoje nurodoma, kad yra tyrimo metu dviejose vietose išimtos trinkelės į prietaiso HMP LFG-SK pagalba išmatuotas pagrindo po trinkelėmis deformacijų modulių Ev2 vertės. Pirmojo matavimo Ev2 = 41,36 MN/m2, antrojo matavimo Ev2 = 35,38 MN/m2. Minimali pagrindo po trinkelėmis deformacijos modulio Ev2 vertė turi būti daugiau arba lygu 80 MN/m2. Betoninių kiemo trinkelių dangos ištaisymui reikia atlikti sekančius darbus: betoninių 20x10 trinkelių išardymas tikslu po pagrindo trūkumų pašalinimo sukloti atgal, pagrindą po trinkelėmis reikia tinkamai sutankinti papildomai papilant 5 cm atsijų 134 m2. J. G. 2024 m. spalio 3 d. ekspertinėje išvadoje nurodyta, kad matavimo metu fiksuotos deformacijos modulio Ev2 vertės žymiais skiriais nuo norminiu, todėl būtina perkloti trinkeles, tinkamai įrengus pagrindus.

94.       Ekspertinėse išvadose ekspertas J. G. nurodė, kad atliktas betoninių trinkelių dangos tyrimas remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-194 patvirtintomis Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių be rišiklių įrengimo taisyklėmis ĮT SBR 19, kuriose yra išdėstyti darbų, atliekamų įrengiant dangos konstrukcijos sluoksnius be rišiklių valstybinės reikšmės keliuose, reikalavimai (1 punktas), Taisyklės taip pat gali būti taikomos įrengiant dangos konstrukcijos sluoksnius be rišiklių vietinės reikšmės keliuose (gatvėse) ir kitose eismo zonose (2 punktas). Minėtomis Taisyklėmis pirmosios instancijos teismas vadovavosi, vertindamas pagrindo po trinkelėmis deformaciją. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi šiomis aktualiu laikotarpiu negaliojančiomis Taisyklėmis, nes prie gyvenamojo namo esančia trinkelių danga, be to nelaikytina nei valstybinės reikšmės nei vietinės reikšmės keliu, be to vietinės reikšmės keliuose (gatvėse) ir kitose eismo zonose skiriasi kelio naudojimo intensyvumas, apkrovos.

95.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklės, kuriomis pasiremta Ekspertinėse išvadose ir kuriomis vadovavosi teismas, galioja nuo 2019 m. gruodžio 24 d. ir ši redakcija tebėra galiojanti, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad Taisyklės nebegalioja.

96.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad šiomis taisyklėmis negali būti vadovaujamasi, sprendžiant dėl tinkamos kiemo betono trinkelių dangos paruošimo. Taisyklių 72.5. papunktyje numatyta, kad priklausomai nuo taikomos konkrečios dangos konstrukcijos pagal kelių projektavimo taisykles KPT SDK 19 [6.7] SPS ir ŽPS deformacijos modulio Ev2 vertė pėsčiųjų ir dviračių takų dangų konstrukcijų atveju turi būti ne mažesnė kaip 100 MPa arba 120 MPa.

97.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad gyvenamojo namo kiemas, atsižvelgiant į tai, kad jame vaikščioja pėstieji, važiuoja ir yra statomos transporto priemonės, gali būti prilygintas kitai mažo eismo intensyvumo zonai ir (ar) pėsčiųjų ir dviračių takams, todėl Taisyklėse numatyti atitinkami reikalavimai, nesant teisinio reglamentavimo, skirto namų kiemo dangai, nagrinėjamu atveju gali būti taikomi namo kiemo dangos įrengimui.

98.       Iš eksperto J. G. ekspertinėse išvadose nurodytų duomenų nustatyta, atliekant kiemo betoninių trinkelių dangos tyrimą tyrimo metu dvejose vietose buvo išimtos trinkelės ir prietaiso pagalba išmatuotas pagrindo po trinkelėmis deformacijų modulių Ev2 vertės. Pirmojo matavimo Ev2 = 41,36 MN/m2, antrojo – 35,38 MN/m2. Matavimo metu fiksuotos deformacijos modulio Ev2 vertės žymiai skiriasi nuo norminių, todėl būtina perkloti kiemo trinkeles, tinkamai įrengus pagrindus. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad netinkamai būtų išmatuotos pagrindo po trinkelėmis deformacijų modulių Ev2 vertės. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad grunto sutankinimas buvo vertintas tik dvejose vietose, todėl nėra duomenų, kad visa kiemo trinkelių danga yra netinkamai paklota. Skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad trinkelių danga buvo klota tos pačios įmonės, tuo pačiu laiku, todėl nėra pagrindo manyti, kad skirtingose kiemo vietose trinkelių pagrindas būtų sutankintas skirtingai ir dėl to reikėtų išardyti visą 134 kv. m kiemo trinkelių dangą, teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrįstą objektyviais duomenimis.

99.       Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančias nuotraukas (el. byla, t. 2, b. l. 80; t. 4, b. l. 69–72), kuriose fiksuoti atsakovų trinkelėmis išklotos kiemo dangos nelygumai, ir šiose nuotraukose fiksuotus duomenis palyginusi su eksperto J. G. ekspertinėmis išvadomis, nesutinka su apeliante, kad nėra akivaizdžiai matoma dangos deformacija – provėžų trinkelių dangoje susiformavimo faktą. Apeliantės argumentai, kad nurodytų defektų nėra ir tai patvirtina jos prašymu objektą 2024 m. rugsėjo 3 d. apžiūrėjęs statybų specialistas, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, ir yra vien tik pačios apeliantės teiginys ir nepaneigia fakto apie atsakovų kieme nustatytą betono plytelių įrengtos dangos deformaciją.

100.       Pažymėtina tai, kad atsakovų kieme betono trinkeles klojo trečiasis asmuo UAB „Gindema“, nepašalina apeliantės atsakomybės, nes atsakovai reikalavimą dėl defektų šalinimo išlaidų atlyginimo pareiškė apeliantei, su ja sudarytos Pirkimo–pardavimo sutarties ir Preliminarios sutarties pagrindu, pagal kurią apeliantė įsipareigojo 134 kv. m ploto aikštelę iškloti trinkelėmis. Aplinkybė, kad apeliantė vykdydama statybos darbus naudojosi kitos įmonės paslaugomis, nepašalina jos atsakomybės už atsakovams parduoto turto kokybę garantiniu laikotarpiu.

101.       Teisėjų kolegija įvertinusi apeliantės pateiktame Vertinimo akte nurodytas išvadas apie galimas trinkelių susėdimo ir provėžų atsiradimo priežastis, kurios atitinka minėtas grindų susėdimo priežastis, jų pakartotinai nevertina, tačiau pažymi, kad Vertinimo akto išvada, vertinant ją su kitais byloje esančiais ir aptartais duomenimis, nepatvirtina fakto, jog betono trinkelių dangos defektas atsirado dėl kitų priežasčių, o ne dėl apeliantės kaltės. Apibendrinant pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti apie trinkelių dangos trūkumų atsiradimą dėl atsakovų ar trečiųjų asmenų veiksmų, o byloje esant duomenims dėl trinkelių dangos trūkumų priežasties – netinkamai sutankinto grunto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog už minėtą trūkumą yra atsakinga apeliantė.

Dėl lietaus nuvedimo sistemos įrengimo

102.       Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad vandens nuvedimo sistemos nuolydžio trūkumai nėra tiek akivaizdūs, kad juos būtų galima pamatyti vizualiai apžiūrint įsigyjamą turtą.

103.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis J. G. ekspertine išvada, iš kurios nėra aišku, kaip buvo fiksuotas latakų nuolydis, kur ir kaip buvo uždėtas gulsčiukas, nepagrįstai pripažino gyvenamojo namo trūkumą lietaus nuvedimo sistemoje, be to vandens latakai name yra įrengti tokie, kokie buvo pirkimo metu, jie buvo akivaizdžiai matomi, atsakovai priimdami namą nereiškė jokių pretenzijų, todėl atsakovų po daugiau nei dviejų metų pareikštos pretenzijos dėl netinkamo sistemos sumontavimo yra nepagrįstos, o atsakovų nurodomas defektas, galėjo atsirasti dėl netinkamo sistemos eksploatavimo, už ką atsakingi patys atsakovai.

104.       Eksperto J. G. 2024 m. balandžio 25 d. ekspertinėje išvadoje nurodyta, kad atlikus stogo vandens nuvedimo latakų tyrimą nustatyta, kad vanduo iš latakų nenuteka į vandens nuvedimo įlajas dėl netinkamo nuolydžio. Kai kuriose vietose nuolydis nulinis, o kai kuriose – atvirkštinis, t. y. nuolydis nuo įlajos. Reikalinga permontuoti vandens nuvedimo nuo stogo latakus 53,84 m.

105.       Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 33.5. punkte numatyta, kad vanduo nuo pastato stogo turi būti nuvestas taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms, keliams, šaligatviams, greta esantiems statiniams, nedarytų žalos aplinkai. Ant stogų, kurių karnizai aukščiau kaip 6 m nuo žemės paviršiaus, turi būti įrengta vandens nuvedimo nuo stogo sistema. Minėto statybos techninio reglamento 73 punkte nustatyti vandens nuvedimo nuo šlaitinių stogų reikalavimai, tarp kurių nurodyta, kad lietvamzdžių dalys turi būti patikimai sujungtos (73.3. papunktis); visas nutekantis nuo stogo vanduo turi patekti į stogo lataką. Stogo latakai turi būti pritvirtinti ir įrengti taip, kad slinkdamas nuo stogo sniegas jų nesulaužytų (73.4 papunktis); pakabinamų latakų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,28°, nuosvyriųjų – ne mažesnis kaip 2,9 (73.5 papunktis); įrengiant latakus, būtina įvertinti galimas jų deformacijas ir, esant reikalui, įrengti paslankius kompensatorius (73.4 papunktis). Iš kartu su ekspertine išvada pateiktų nuotraukų matyti, latakų nuolydis neatitinka teisės aktuose numatytų reikalavimų – nuolydis vietomis yra nulinis, arba kai kuriose vietose atvirkštinis, t. y. nuolydis nuo įlajos (el. byla, t. 2, b. l. 106–109), todėl, kaip nurodyta Ekspertinėje išvadoje, dėl netinkamo nuolydžio vanduo iš latakų į įlajas nenuteka, ir kaip akivaizdžiai matyti iš minėtų nuotraukų, dėl šios priežasties, latakuose kaupiasi vanduo, juose yra nešvarumų, purvo. 

106.       Teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, kad netinkamai yra įrengtas latakų nuolydis, paneigia apeliantės argumentus, kad atsakovai netinkamai prižiūri latakus, todėl susikaupė purvas. Akivaizdu, kad esant netinkamam latakų nuolydžiui, purvas kaupiasi latakuose, nes jis negali savaime pasišalinti iš latakų kartu su nuo stogo nubėgusius lietaus vandeniu. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog vandens nuotekų sistemos nuolydžio neatitikimai nėra tiek dideli, kad galėtų sąlygoti, pavyzdžiui, vandens prasiskverbimą kitoje latako vietoje, nei, kad numatyta, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šis defektas neturi reikšmės namo eksploatacijai, kadangi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtas trūkumas ilgainiui gali paveikti ne tik patį lataką, tačiau ir kitas namo konstrukcijas dėl besikaupiančio ir (ar) netinkamoje vietoje išbėgančio vandens, be to netinkamai funkcionuojant lietaus nuvedimo latakams, nebus galima užtikrinti Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimo, kad namas turi būti apsaugotas nuo neigiamų lietaus, sniego, gruntinio vandens ir kitos filtracijos poveikių į jį (42.4.4. punktas).

107.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad namo perdavimo metu, atsakovai turėjo galimybę apžiūrėję lietaus nuvedimo sistemą įvertinti latakų sumontavimo nuolydį. Pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu vizualiai apžiūrint latakus, neturint specialių žinių ir matavimo prietaisų, yra sudėtinga įvertinti, ar yra tinkamas latakų nuolydis. Nagrinėjamu atveju, namo pirkėjai yra vartotojai, neturintys specialių statybos srities žinių, todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad atsakovams šis trūkumas galėjo būti akivaizdžiai matomas.

108.       Tai, kad atsakovai šį trūkumą pastebėjo ne praėjus trumpam laikui po namo įsigijimo, vėliau, paėjus daugiau ne dviem metams, kol nepamatė latakuose besikaupiančio vandens, nes, kaip paaiškino atsakovai, vanduo latakais nubėga, tačiau juose lieka tam tikras jo kiekis – 2-3 cm, nesat kitų duomenų, kurie paneigtų tokį paaiškinimą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šio defekto nebuvo gyvenamo namo pardavimo metu ir jis galėjo atsirasti dėl netinkamos lietaus nutekėjimo sistemos priežiūros. Apibendrinant teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė į bylą nėra pateikusi jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, kad lietaus vandens nuo stogo nutekėjimo sistema buvo įrengta tinkamai, o priežastys dėl kurių šie defektai atsirado, nepriklausė nuo apeliantės atliktų darbų kokybės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė yra atsakinga už šį defektą.

Dėl per mažai įgilintų tvoros segmentų 

109.       Apeliantė nesutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad buvo atlikti netinkamai tvoros stulpelių betonavimo darbai, kadangi atsakovai netinkamai kasdami papildomą pamatą po tvora, galėjo paveikti tvoros požeminiams pamatui, be to tvoros stulpus galėjo iškilnoti susidarius vandens sankaupoms ir joms užšalus. Pažymėjo, kad teismas rėmėsi neaiškiais viešais duomenimis, kad apeliantė turėjo tvoros segmentus įgilinti 1/3 dalimi visos tvoros stulpo ir nepagrįstai pripažino esantį mažesnį įgilinimą paslėptu defektu.

110.       Eksperto J. G. 2024 m. spalio 3 d. ekspertinėje išvadoje taip pat nurodyta, jog per mažai įgilinti segmentinės tvoros metaliniai stulpeliai, dėl ko sušalus gruntui jie buvo iškiloti. Reikalinga permontuoti segmentinę tvorą, naudojant metalinius tvoros stulpelius. 

111.       Pažymėtina, kad nors byloje nėra duomenų, kiek konkrečiai yra įgilinti nurodyti 8 vnt. segmentinės tvoros stulpelių, tačiau, įvertinus tai, kad minėti stulpeliai buvo įrengti tuo pačiu metu ir jie sušalus gruntui iškilo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visų stulpelių iškilojimo priežastis yra netinkamas jų įgilinimas. Nors apeliantė teigia, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai remiamasi viešai prieinamais duomenimis, kad turi būti įgilinta 1/3 dalis segmentinės tvoros stulpelio, tačiau pati apeliantė apskritai nenurodė, koks jos manimi būtų pakankamas segmentinės tvoros stulpelio įgilinimas, kad būtų užtikrintas bendras tvoros stabilumas, tvirtumas ir saugumas. Teisėjų kolegijos vertinimu tvoros stulpeliai turi būti įgilinti taip, kad atlaikyti sniego, vėjo, gruntinio vandens ir kitų veiksnių sukeliamus krūvius bei tvirtai sujungti tvoros segmentus į vieną tvirtą tvoros liniją. Remiantis eksperto J. G. nustatyta aplinkybe, tvoros stulpeliai buvo iškilnoti sušalusio grunto, akivaizdu, kad būtent tvoros stulpelių iškilnojimą lėmė nepakankamame gylyje įbetonuoti tvoros stulpeliai. Apeliantė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad betonuodama segmentinės tvoros stulpelius juos įgilino tinkamai ir pakankamai, kad būtų išvengta stulpelių iškilojimo. Nors apeliantė, remdamasi Vertinimo akto išvadomis teigia, kad segmentinės tvoros trinkelių iškilnojimą lėmė šiai vietovei būdingas aukštas gruntinio vandens lygis, būtent apeliantė būdama statytoja turėjo pareigą pakankamai įgilinti stulpelius, kad jie išliktų stabilūs gruntinio vandens poveikiui.

112.       Nors apeliantė teigia, kad segmentinės tvoros stulpelių išsikilnojimui galėjo turėti reikšmės pačių atsakovų atliktas papildomas pamato kasimas po tvora, tačiau jokių duomenų, kurie patvirtintų šią apeliantės nurodomą aplinkybę, kad atsakovų atlikti pamato po tvorą kasimo darbai, galėjo išjudint stulpelius, į bylą nėra pateikta. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovų atlikti kokie nors veiksmai turėjo įtakos tvoros stulpelių stabilumui.

113.       Pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentą, kad byloje nebuvo pateikta stulpų iškilnojimo faktą patvirtinančių įrodymų, paneigia net tiks eksperto J. G. ekspertinė išvada, bet ir prie jos pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuotas iškilotų tvoros stulpelių skirtingas aukštis (el. byla, t. 4, b. l. 68–69).

114.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad segmentinės tvoros stulpelių įgilinimas nelaikytinas paslėptu defektu. Pažymėtina, kad tvoros stulpeliai yra įgilinami po žeme ir neatlikus įgilinimo matavimų vien išoriškai apžiūrėjus, nėra jokios galimybės įvertinti, tikslaus stulpelių įleidimo į žemę gylio ar padaryti neabejotiną išvadą dėl pakankamo stulpelių įgilinimo. Be to, nekilnojamojo turto pardavimo metu tvora dar nebuvo įrengta, nes ją pagal Pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas apeliantė buvo įsipareigojusi įrengti iki 2021 m. liepos 30 d.

115.       Apeliantė nesutinka, kad esant iškeltiems aštuoniems tvoros stulpeliams yra būtina išmontuoti/įmontuoti 20 metalinio tinklo skydų, tačiau pati apeliantė net nepateikė jokio skaičiavimo, kiek jos manymu šiuo būtų reikalinga išmontuoti/įmontuoti metalinio tinklo skydų vienetų, todėl teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi eksperto J. G. lokalinėje sąmatoje nurodytais duomenimis, susijusias su segmentinės tvoros stulpelių defektų taisymo darbais.

116.       Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad segmentinės tvoros stulpelių iškilnojimą užslėptu defektu, už kurį yra atsakinga apeliantė.

Dėl defektų šalinimo išlaidų dydžio

117.       Gyvenamojo namo ir kitų su juo susijusių objektų defektų pašalinimo išlaidos yra būsimi atsakovų nuostoliai, kurie turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 3 dalis). Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008.

118.       Apeliantė nesutinka su skundžiamu sprendimu atsakovams priteista 16 747,22 Eur sumą už defektų pašalinimo išlaidas, nes: išlaidų dydis grindžiamas neteisingai parengta J. G. sąmata, kuri nuolatos kito; didelė dalis priteistų išlaidų yra susiję su papildomomis ir netiesioginėmis išlaidomis, kurių realiai atsakovai nepatirs.

119.       Byloje nustačius, kad apeliantė yra atsakinga už nustatytus defektus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl atsakovams atlygintino nuostolių dydžio, atsakovams prašant atlyginti nuostolių šalinimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl defektų šalinimo išlaidų dydžio vadovavosi eksperto J. G. parengtomis lokalinėmis sąmatomis sudarytomis pagal 2025 m. balandžio mėnesio kainas. Byloje nustatyta, kad atsakovai įsigyto nekilnojamojo turto trūkumų iki šiol nėra ištaisę, faktiškai išlaidų nėra patyrę, todėl skundžiamu sprendimu nustačius, kad ieškovės atlikti darbai yra su trūkumais, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas atsakovams iš ieškovės priteisti nuostolius, kuriuos atsakovai patirs ateityje, taisydami nusipirkto gyvenamojo namo ir kiemo trinkelių bei tvoros trūkumus (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

120.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovų pagal pradinę lokalinę sąmatą paskaičiuota išlaidų trūkumams šalinti suma padidėjo, t. y. per laikotarpį nuo 2024 m. gegužės iki 2025 m. birželio mėnesio statybos darbų kainos išaugo, kad iki šiol atsakovų nurodyti nekilnojamojo turto trūkumai nėra pašalinti ir nurodytus trūkumus jiems teks taisyti į ateitį, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad trūkumų šalinimo darbų ieškovė neatliko atsakovams reikalaujant, pagrįstai sprendė, kad atsakovai turi teisę į jų nurodytų didesnių išlaidų trūkumams šalinti atlyginimą, nei, kad buvo pareikšta pradiniuose atsakovų reikalavimuose. Aplinkybė, kad atsakovai bylos nagrinėjimo teisme metu tikslino savo priešieškinio reikalavimus, didindami prašomą priteisti trūkumų šalinimo išlaidų sumą, nurodydami, jog per civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpį statybos darbų kainos išaugo ir trūkumų šalinimo išlaidos padidėjo, neįrodo, kad atsakovai piktnaudžiautų savo teisėmis ar siektų nepagrįstai praturtėti.

121.       Kaip minėta, apeliantė skunde teigia, kad pagal J. G. paskutinėje lokalinėje sąmatoje, sudarytoje pagal 2025 m. balandžio kainas, bendra darbų ir išlaidų suma padidėjo iki 16 159,33 Eur sumos dėl nepagrįstai į lokalinę sąmatą įtraukiamų papildomų kaštų – 6 297,31 Eur suma priteista ne už konkrečias medžiagas ar darbus, o už papildomų medžiagų vertę, papildomų mechanizmų vertę, už kitus darbo užmokesčio apskaitymus, Soc. draudimą, statybvietės išlaidas (nors atskirai į sąmatą įtrauktas šiukšlių tvarkymas), pridėtines išlaidas, 5 proc. pelną, be to, pritaikomas PVM. Atsakovų pateiktoje lokalinėje sąmatoje Nr. 1 defektų šalinimo suma nurodyta 1 379,17 Eur, o įtraukus analogiškas paminėtas papildomas išlaidas, ši suma padidėjo iki 2 215,68 Eur.

122.       J. G. pateiktoje lokalinėje sąmatoje, sudarytoje pagal 2025 m. balandžio mėnesio kainas, nurodyta, kad:

122.1.                      Grindų remonto darbams atlikti yra reikalinga atlikti šiuos darbus: medinių grindjuosčių nuardymas – 0,816 m – 28,97 Eur; laminato dangos ir pakloto ardymas – 94,26 kv. m, 297,97 Eur; keraminių plytelių dangos išardymas – 0,0338 kv. m, 8,58 Eur; statybinių šiukšlių išvežimas 10 km atstumu automobiliais-savivarčiais, pakraunant rankiniu būdu – 1,8 t, 75,65 Eur; transportuojant statybines šiukšles už kiekvieną papildomą kilometrą pridėti K2=20 – 1,8 t, 28,35 Eur; statybinių šiukšlių utilizavimas – 1,8 t, 108,00 Eur; 20 mm storio cementinis užtepas – 0,9764 kv. m, 637,90 Eur; kiekvieniems 5 mm cementinio užtepo, atliekamo rankiniu būdu, storio pokyčio pridėti (5 cm) pagal N11-40 – 0,9764 kv. m, 92,42 Eur; grindų pagrindų išlyginimas savaime išsilyginančiu skiediniu sluoksnio storis 3 mm (gruntuojant) – 0,9764 kv. m, 560,49 Eur; laminuotų grindlenčių (parketlenčių) danga (patiesiant paklotą ir pritvirtinant grindjuostes) – 0,9426 kv. m, 1 795,40 Eur; laminuotos grindys (atsparumo klasė 33) K3=1.05 – 94,26 kv. m, 2 192,25 Eur; keraminių plytelių grindų dangos įrengimas ant išlyginto pagrindo, kai siūlės iki 8 mm pločio plytelės plotas iki 0,012 kv. m – 3,38 kv. m, 156,46 Eur;

122.2.                      Lietaus nuvedimo sistemos remonto darbams reikalinga atlikti: šlaitinių stogų lietaus nuvedimo sistemos ardymas pakabinami latakai nuo kopėčių arba pastolių – 53,84 m, 74,56 Eur; lietaus nuvedimo sistemos pakabinamų latakų montavimas, dirbant nuo kopėčių arba kilnojamų pastolių (esamų) – 53,84 m, 245,68 Eur;

122.3.                      Trinkelių dangos trūkumai: betoninių trinkelių grindinio ardymas rankiniu būdu K8=1.17, K9=1.15 – 1,34 kv. m, 1 008,71 Eur; grunto tankinimas mažosios mechanizacijos priemonėmis kai gruntas išlyginamas rankiniu būdu (III-IV grupės gruntas K8=1.14, K9=1.15 – 0,402 kub. m, 130,26 Eur; 5 cm storio akmens atsijų sluoksnis K9=1.15 – 1,34 kv. m, 554,03 Eur; grindinio įrengimas iš betono trinkelių (esamų) rankiniu būdu, užpilant siūles akmens atsijomis K9=1.15 – 1,34 kv. m, 1 866,34 Eur.

122.4.                      Pirmiau nurodytų darbų ir medžiagų vertė iš viso 9 862,02 Eur.

122.5.                       Papildomai netiesioginės išlaidos: papildomų medžiagų vertė 3 proc. (118,36 Eur), papildomų mechanizmų vertė – 3 proc. (13,53 Eur), kiti darbo užmokesčio priskaitymai 8 proc. (437,26 Eur), Soc. draudimas 1,79 proc. (105,66 Eur), statybvietės išlaidos 9 proc. (948,31 Eur), pridėtinės išlaidos 20,90 proc. (1 233,74 Eur), pelnas – 5 proc. (635,94 Eur). Viso 13 354,82 Eur ir 21 proc. PVM – 2 804,51 Eur, iš viso – 16 159,33 Eur.

123.       J. G. pateiktoje lokalinėje sąmatoje Nr.1, sudarytoje pagal 2025 m. balandžio mėnesio kainas, nurodyta (vertės apskaičiuotos teismui neįtraukiant trūkumų šalinimo išlaidų sumų, už kuriuos apeliantė nepripažinta atsakinga, nurodytų lokalinės sąmatos 1–5 punktuose, t. y. išlaidos stogo pakalimo, drenažo ritininės dangos tvirtinimo bei rostverko apšiltinimo darbams atlikti, prie 6-8 punktuose nurodytų išlaidų pridedant sąmatoje nurodytas papildomas išlaidas, apskaičiuotas proporcingai atlygintinų darbų ir medžiagų sumai, bei pridėtinės vertės mokestį), kad:

123.1.                      Tvoros stulpelių tinkamas įbetonavimas – metalinio tinklo skydų ant metaliniai stulpelių tvoros demontavimas, kai tvoros aukštis 1,5 m – 20 m, 99,35 Eur; metalinio tinklo skydų ant metaliniai stulpelių tvoros įrengimas, kai tvoros aukštis 1,5 m – 20 m, 161,24 Eur; tvorų stulpeliai 40x60 – 8 vnt., 79,68 Eur. Nurodytų darbų ir medžiagų vertė iš viso 340,27 Eur.

123.2.                       Papildomai netiesioginės išlaidos (pagalbinių medžiagų vertė – 3 proc. (2,39 Eur), papildomų mechanizmų vertė – 3 proc. (0,39 Eur), papildomas darbo uždarbis 8 proc. (19,81 Eur), Soc. draudimas 1,79 proc. (4,79 Eur), statybvietės išlaidos 9 proc. (33,25 Eur), pridėtinės išlaidos 20,90 proc. (61,38 Eur), pelnas – 5 proc. (23,11 Eur), viso 485,39 Eur ir 21 proc. PVM –101,93 Eur, iš viso – 587,32 Eur.

124.       Pagal Lokalinėje sąmatoje ir Lokalinėje sąmatoje Nr.1, kurios sudarytos pagal 2025 m. balandžio mėnesio kainas, bendra apskaičiuota trūkumų šalinimo kaina yra 16 746,65 Eur su PVM.

125.       Apeliantė teigia, kad į lokalines sąmatas nepagrįstai įtrauktos papildomos išlaidos (pagalbinių medžiagų vertė, papildomų mechanizmų vertė, papildomas darbo užmokestis, statybvietės, pridėtinės, pelno, Soc. Draudimo, PVM). Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino, kad jie patys defektų nešalins, o pasitelks tokius darbus atliekančią įmonę, kadangi įmonė į dabų kainą įtraukia tokias išlaidas, kaip papildomų medžiagų ir mechanizmų vertė, kiti darbo užmokesčio priskaitymai ir kitas nurodytas papildomas išlaidas, todėl šios išlaidos bus patirtos sumokant bendrą darbų kainą.

126.       Iš atsakovų nurodomų argumentų akivaizdu, kad atsakovai konkretaus rangovo dar nėra pasirinkę, todėl nežino, kur ir kokiomis sąlygomis bus įsigyjamos medžiagos, gaminiai ar įrenginiai, atitinkamai nežino, kokias papildomas išlaidas patirs būsimas rangovas. Pažymėtina, kad, kokia faktiškai konkrečiu atveju bus darbų kaina, priklausys nuo juos atliekančio ir ieškovų pasirinkto rangovo, kadangi apskaičiuoti statybos kainą, įvertinti numatomus kaštus bei suformuoti pasiūlymus yra individualus kiekvieno rangovo reikalas. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad  atsakovai tik deklaratyviai nurodė, kad būsimus darbus atliks įmonė, ir, kad į kainos struktūrą bus neišvengiamai įtrauktos visos lokalinėse sąmatose nurodytos visos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos, taip pat ir pridėtinės vertės mokestis, kurį moka tik asmenys, atitinkantys PVM mokėtojo sąlygas, todėl lokalinėse sąskaitose nurodytos papildomos išlaidos (pagalbinių medžiagų vertė, papildomų mechanizmų vertė, papildomas darbo užmokestis, Soc. draudimas, statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos, pelnas, PVM) neįtrauktinos į defektų šalinimo išlaidas, ir iš Lokalinės sąmatos bendros sumos išminusuotina papildomų netiesioginių išlaidų 6 297,31 Eur suma, o iš Lokalinės sąmatos Nr. 1 sumų, susijusių su segmentinės tvoros defektų šalinimu, išminusuotina papildomų netiesioginių išlaidų 247,15 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, skundžiamu sprendimu priteistos defektų išlaidos mažintinos 6 544,46 Eur suma.

127.       Taip pat apeliantė nesutinka su į lokalinę sąmatą įtraukta naujų grindlenčių dangos išlaidas (1 795,4 Eur be PVM ir be kitų papildomų išlaidų) ir laminuotų grindų išlaidomis (2 192,52 Eur be PVM ir be kitų papildomų išlaidų), kadangi apeliantės vertinimu yra galimybė panaudoti išardytas laminuotas grindis, be to nurodyta laminuotų grindų lentelių kaina per didelė, vertina, kad atsakovai siekia pasipelnyti. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais.

128.       Pažymėtina, kad teismui pateiktą sąmatą parengė specialių žinių turintis asmuo, nurodęs galimą trukumų šalinimo variantą, t. y. pakelti ir išlyginti tam tikro storio medžiagų sluoksniu visas gyvenamojo namo grindis, atitinkamai demontuojant ir vėliau iš naujo sumontuojant grindų dangą bei grindlentes. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nustatytas trūkumas yra susijęs su grindų pasėdimu, nėra pagrindo teigti, jos pasirinktas trūkumų šalinimo būdas yra netikslingas ir (ar) neįmanomas, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad atsakovai neketina taisyti grindų susėdimo defekto. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina apeliantės nurodytus argumentus dėl galimybės demontavus laminuotų grindų dangą ir grindjuostes vėl jas pakartotinai panaudoti. Pažymėtina, kad apeliantė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, kad demontavus grindjuostes ir laminuotas grindlentes, jas pakartotinai bus galima panaudoti. Priešingai, ekspertinę išvadą pateikęs ekspertas J. G. duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nors teoriškai tokia galimybė egzistuoja, tačiau praktiškai ji yra negalima, nes demontavimo metu sugadinus, lūžus, trūkus ar kitokiu būdu pažeidus grindjuostes ir grindlentes, jų pakartotinis panaudojimas yra negalimas, tuo tarpu nuo gyvenamojo namo įrengimo praėjus tam tikram laiko tarpui, rinkoje surasti identiškų grindjuosčių ir grindlenčių yra neįmanoma. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nurodytos aplinkybės pagrindžia būtinybę demontavus senąsias grindlentes ir grindjuostes jas pakeisti naujomis. 

129.       Teisėjų kolegija dėl ieškovės nurodomų argumentų dėl pernelyg didelės grindlenčių kainos, pažymi, kad lokalinėje sąmatoje nurodytos vidutinės tiek darbų, tiek ir medžiagų kainos, todėl spręsti, jog jos yra nepagrįstai aukštos, nėra pagrindo. Be to, apeliantės pateikti tik dviejų pardavėjų laminuotų grindlenčių kainos pasiūlymai dėl dviejų rūšių grindlenčių, tačiau nesat išsamių duomenų apie laminuotų grindų lentelių ir grindjuosčių specifikaciją, kitokių parametrų laminuotų grindlenčių kainas, apeliantės nurodyti argumentai dėl per didelės laminuotų grindų dangos kainos atmestini kaip neįrodyti. Apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo mažinti lokalinėje sąmatoje apskaičiuotos grindų remonto darbų kainos, kuri sudaro 6 081,54 Eur.

130.       Pažymėtina, kad apeliantė skunde tik deklaratyviai teigia, jog lokalinėje sąmatoje Nr. 1 yra paskaičiuota per didelė kaina už segmentinės tvoros 8 stulpelių keitimą ir 20 metrų segmentinės tvoros įrengimą, be to pažymėtina, kad išminusavus papildomas netiesiogines išlaidas, segmentinės tvoros defektų tvarkymo darbų kaina lokalinėje sąmatoje Nr. 1 apskaičiuota 340,27 Eur ir apeliantei nepateikus jokių objektyvių duomenų, jog nurodyta segmentinės tvoros defektų šalinimo darbų kaina yra per didelė, teisėjų kolegija neturi pagrindo mažinti nurodytą darbų kainą.

131.       Teisėjų kolegija atsižvelgdama, kad byloje nėra nustatyta (šios nutarties 98 punktas), kad yra būtina per visą kiemo perimetrą tankini gruntą ir iš naujo perkloti visą trinkelių dangą, todėl sprendžiant dėl defektų šalinimo išlaidų, laikytina, kad atsakovai turi teisę į 70 procentų šių išlaidų atlyginimą, kas sudaro 2 491,54 Eur (3 559,34 Eur x 70 proc.) ir tokia suma laikytina atitinkanti protingumo ir teisingumo principus. Atsižvelgiant į tai skundžiamu sprendimu priteista suma už betoninių trinkelių dangos defektų šalinimo darbus atitinkamai mažintina 1 067,80 Eur suma.

132.       Teisėjų kolegijos vertinimu lokalinėje sąmatoje paskaičiuotos 320,24 Eur išlaidos už darbus šalinant lietaus nuvedimo sistemos trūkumus yra adekvačios, todėl nėra pagrindo jų mažinti.

133.       Esant šios nutarties 128–132 punktuose nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteistas defektų šalinimo išlaidas, priteisinat pagrįstą defektų šalinimo darbų sumą – 9 233,59 Eur (6 081,54 Eur + 340,27 Eur + 2 491,54 Eur + 320,24 Eur) defektų šalinimo išlaidas.

Dėl išlaidų už ekspertinės išvados parengimą

134.       Apeliantė teigia, kad skundžiamu sprendimu nepagrįstai buvo priteistos atsakovams 700 Eur išlaidos už eksperto J. G. parengtas ekspertines išvadas, kadangi jos parengtos neobjektyviai, neatliekant ekspertinių tyrimų, grindžiamos prielaidomis ir spėlionėmis, be to išvados parengtos be apeliantės žinios, todėl mano, kad už šias išlaidas yra atsakingi patys atsakovai.

135.       Į bylą pateikti duomenys, kad atsakovas D. P. pagal 2024 m. balandžio 8 d. sutartį (duomenys neskelbtini) (el. byla, t. 2, b. l. 119–123) ekspertui J. G. už atliktą tyrimą sumokėjo 500,00 Eur, o už papildomos ekspertizės atlikimą 200,00 Eur (el. byla, t. 3, b. l. 76–77), t. y. iš viso 700 Eur. Taip pat iš atsakovų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovai, pastebėję apeliantės atliktų darbų trūkumus ir apie trūkumus pastarajai pranešę, užsakė ekspertizę trūkumų priežastims ir trūkumų apimčiai nustatyti.

136.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą sudėtinė nuostolių dalis yra protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015).

137.       Atsakovai, neturėdami specialių statybos srities žinių, ginant savo pažeistas teises ir interesus, kreipėsi į specialistą J. G. dėl ekspertinės išvados pateikimo nustatant ieškovės atliktų statybos darbų trūkumus bei apskaičiuojant išlaidas šiems trūkumams pašalinti. Atsakovų reikalavimas dėl išlaidų specialistui J. G. atlyginimo yra materialusis, bet ne procesinio pobūdžio, todėl atsakovai turi teisę į išlaidų už specialisto paslaugas atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, 700,00 Eur suma už eksperto paslaugas surašant ekspertinę išvadą su papildymais bei sudarant lokalines sąmatas laikytina protinga ir pagrįsta, o tai, kad apeliantei nebuvo pranešta apie tyrimo atlikimą ir ji nedalyvavo ekspertui J. G. atliekant tyrimą, neturi reikšmės, sprendžiant dėl šių išlaidų atlyginimo, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas visas atsakovų patirtas išlaidas už atliktą ekspertizę, kaip patirtus nuostolius, priteisė iš ieškovės.

Dėl ieškinio reikalavimų

138.       Apeliantė ieškiniu prašė pripažinti nepagrįstu atsakovų reikalavimą priteisti iš ieškovės 12 857,01 Eur defektų šalinimo išlaidas, kurias pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2024 m. rugpjūčio 16 d. priimtą nutarimą, kuriuo buvo patenkintas atsakovų prašymas, sudarė 7 739,57 Eur išlaidos už grindų defekto taisymą, 494,22 Eur išlaidos lietaus vandens nutekėjimo nuo stogo sistemos defekto taisymą, 4 623,22 Eur išlaidos susijusios dėl kiemo betoninių trinkelių dangos defekto taisymu. Minėtos defektų šalinimo sumos buvo grindžiamos eksperto J. G. prie 2024 m. balandžio 25 d. ekspertinės išvados pridėta lokaline sąmata, sudaryta pagal 2023 m. spalio mėnesio kainas. Šia nutartimi pripažinus, kad pagal paskutinę į bylą pateiktą lokalinę sąmatą už šiuo defektus yra pripažintos pagrįstomis 8 893,32 Eur defektų šalinimo išlaidos (6 081,54 Eur už grindis + 2 491,54 Eur trinkelių pagrindą + 320,24 už lietaus vandens nutekėjimo sistemą), taip pat pirmosios instancijos teismui pagrįstai pripažinus atsakovų patirtas išlaidas už eksperto paslaugas, kurių 500 Eur minėtu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimu įpareigota atlyginti apeliantė, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas patenkinti apeliantės ieškinio reikalavimą iš dalies, pripažįstant nepagristus atsakovų reikalavimus dalyje dėl 3 963,69 Eur (12 857,01 Eur – 8 893,32 Eur) defektų šalinimo išlaidų iš apeliantės priteisimo, o likusio dalyje apeliantės ieškinys atmestinas.

Dėl bylos procesinės baigties

139.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teisinių santykių kvalifikavimą, ieškinio senaties taikymą, tačiau pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai vertino atsakovų patirtas defektų šalinimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas – ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad atsakovų reikalavimas dalyje dėl 3 963,69 Eur defektų šalinimo išlaidų iš apeliantės priteisimo yra nepagrįstas, o iš ieškovės priteistos atsakovams trūkumų šalinimo išlaidos mažintinos iki 9 233,59 Eur, taip pat pakeičiama suma už kurią atsakovų naudai skaičiuojamos pirmosios instancijos teismo priteistos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

140.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą (jo dalį) atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

141.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis).

142.       Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantės patenkinta ieškinio dalis sudaro 29,67 procentus ((3 963,69 Eur) : (12 857,01 Eur + 500 Eur)) x 100) = 29,67), o atmesta ieškinio reikalavimo dalis atitinka 70,33 procentus (100–29,67).

143.       Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl atsakovų priešieškinio reikalavimų yra pagrįstas iš dalies ir atsakovams priteistina suma mažintina nuo 17 447,22 Eur iki 9 933,59 Eur, patenkintų priešieškinio reikalavimų dalis sudaro 56,94 procentų (9 933,59 Eur : 17 447,22 Eur) x 100), atmestų reikalavimų dalis – 43,06 procentų (100–56,94 Eur).

144.       Ieškovė pateikė įrodymus ir prašo priteisti iš atsakovų jos patirtas 8 496,00 Eur, bylinėjimosi išlaidas (el. byla, t. 4 t., b. l. 181), kurias sudaro 301,00 Eur žyminis mokestis, 1 540,00 Eur apmokėjimas teisininkui I. O. už teisines paslaugas ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje, 1 815,00 Eur UAB „EiCoSolution“ už vertinimo aktą, 4 840,00 Eur už advokato teisinę pagalbą. Išlaidas už advokato teisines paslaugas sudaro: 1 210,00 Eur už ieškinio surašymą (įskaitant susipažinimą su bylos dokumentais, teisines konsultacijas); 605,00 Eur už dubliko surašymą (įskaitant susipažinimą su bylos dokumentais, teisines konsultacijas); 605,00 Eur už atsiliepimo į priešieškinį surašymą (įskaitant susipažinimą su bylos dokumentais, teisines konsultacijas), 1 210 Eur už atsiliepimo į 2025 m. birželio 19 d. patikslintą priešieškinį parengimą ir 1 210,00 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose (el. byla, t. 1, b. l. 10; t. 4, b. l. 3–13, 182–185).

145.       Atsakovai pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 5 211 Eur bylinėjimosi išlaidas. Už papildomai pareikštą turtinį reikalavimą sumokėjo 60,00 Eur žyminį mokestį (el. byla, t. 3 t., b. l. 75), patikslinus priešieškinio reikalavimus sumokėjo 69,00 Eur žyminį mokestį (el. byla, t. 4, b. l. 143), iš viso atsakovų sumokėta žyminio mokesčio suma yra 129,00 Eur. Atsakovai pateikė įrodymus apie faktiškai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą (el. byla, t. 3 t., b. l. 183–188, el. byla t. 4 t., b. l. 125–127, 179–180) ir prašo priteisti šias išlaidas iš ieškovės (el. byla, t. 3 t., b. l. 181–182; el. byla, t. 4, b. l. 123, 177–178) – 5 082,00 Eur, iš kurių 360,00 Eur už bylos analizę, susipažinimą su byla teisme, konsultaciją, strategavimą; 1 020,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 780,00 Eur už tripliko parengimą, 240,00 Eur už priešieškinio parengimą, 240,00 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui teismo posėdyje, 300,00 Eur atstovavimas teismo posėdyje (2,5 val.), 240,00 Eur už pareiškimą dėl priešieškinio reikalavimų tikslinimo pateikimą, 60,00 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui teismo posėdyje, 240,00 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (2 val.), 240,00 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (2 val.) ir 120,00 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (1 val.), 120,00 Eur už patikslinto priešieškinio parengimą, 60,00 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir 180,00 Eur už atstovavimą teismo posėdyje.

146.       Bylos duomenimis nustatyta, kad bendra civilinėje byloje vykusių teismo posėdžių trukmė yra 10 val. 40 min. 34 d., t. y. suapvalinus 11 val.

147.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

148.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

149.       Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

150.       Atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų dokumentų pobūdį bei turinį, kurie yra išsamūs, motyvuoti, atlikta teisės aktų analizė, šalių atstovų paruoštų procesinių dokumentų kiekį, dalyvavimą teismo posėdžiuose, pasirengimą jiems bei teismo posėdžių trukmę, teismas sprendžia, kad šalių prašomos priteisti išlaidos advokatų pagalbai apmokėti yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių.

151.       Kaip minėta iš viso ieškovė patyrė 8 496 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme UAB „EiCoSolution“ už vertinimo akte konstatuotais faktais iš esmės nebuvo remiamasi nagrinėjamoje byloje, todėl ieškovės patirtos 1 815,00 Eur išlaidos neatlygintinos.

152.       Taip pat bylos dalyje pagal ieškinio išsprendimo rezultatą, savo esme sprendimas yra priimtas atsakovų naudai ir procesas pirmosios instancijos teisme yra savarankiškas šalių ginčo nagrinėjimo iš esmės procesas, kuriam esminės įtakos nedaro procesas, kuriame tarp šalių kilęs ginčas buvo nagrinėjamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyboje, be to ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad ji buvo pateikusi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybai prašymą priteisti turėtas išlaidas už I. O. suteiktas teisines paslaugas, todėl už šias teisininko suteiktas paslaugas, kurios sudaro 1 540 Eur sumą, neatlygintinos. Dėl likusių ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios sudaro bendrą 5 141 Eur sumą, spręstina pagal bylos išnagrinėjimo rezultatą.

153.       Patenkinus 29,67 procentus ieškinio reikalavimų, ieškovė įgijo teisę į 1 525,33 Eur (5 141 Eur x 29,67 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, kurios priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis.

154.       Patenkinus 56,94 procentų priešieškinio reikalavimų, atsakovai įgijo teisę į 2 967,14 Eur (5 211 Eur x 56,94 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurios priteistinos iš ieškovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

155.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

156.       Ieškovė patiekė įrodymus, jog už bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 812 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 392 Eur žyminis mokestis ir 2 420 Eur išlaidos už advokato paslaugas rengiant apeliacinį skundą, ir prašo šias išlaidas priteisti.

157.       Atsakovai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašo priteisti 2 686,20 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

158.       Nustatyta, kad bylos šalių patirtos advokato pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl, apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. 29,67 procentų, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, t. y. ieškovei priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis 834,32 Eur (2 812 Eur x 29,67 proc.) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. 

159.       Apeliacinį skundą atmetus 70,33 procentais, atsakovams priteisiamos iš ieškovės 1 889,20 Eur (2 686,20 Eur x 70,33 proc.) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, o priešieškinis patenkintas iš dalies ir atsakovams D. P. ir A. J.-P. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT strategija“ priteistos 16 747,22 Eur trūkumų šalinimo išlaidos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 627,08 Eur bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir sprendimo rezoliucinė dalį išdėstyti taip:

„ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovų D. P. ir A. J.-P. reikalavimas dalyje dėl 3 963,69 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt trijų eurų 69 ct) defektų šalinimo išlaidų iš apeliantės priteisimo yra nepagrįstas. 

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NT STRATEGIJA“, juridinio asmens kodas 305479415, iš atsakovų D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J.-P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1 525,33 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt penkis eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovams D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J.-P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT STRATEGIJA“, juridinio asmens kodas 305479415, 9 233,59 Eur (devynių tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt trijų eurų 59 ct) trūkumų šalinimo išlaidas, 700,00 Eur (septynių šimtų eurų 00 ct) išlaidas už ekspertinę išvadą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (9 933,59 Eur) nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 967,14 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt septynių eurų 14 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NT STRATEGIJA“, juridinio asmens kodas 305479415, iš atsakovų D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J.-P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 834,32 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt keturis eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti iš atsakovams D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J.-P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT STRATEGIJA“, juridinio asmens kodas 305479415, 1 889,20 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Lina Muchtarovienė

        Aleksandras Rusakas

        Irma Valiuškienė