Civilinė byla Nr. e2-706-413/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00474-2020-5

 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2; 2.6.1.2; 2.6.1.3.6; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 3.1.7.6.; 3.2.6.1

(S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, 

sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Rokui Venslauskui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių aruodai“ atstovui advokatui Modestui Voguliui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Malkų įlankos terminalas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Kėdainių aruodai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Vikonda grupė“ dėl skolos priteisimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

I.       Ieškovės reikalavimų ir atsakovių atsikirtimų į ieškinį esmė

1.       Ieškovė UAB „Malkų įlankos terminalas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Kėdainių aruodai“ ir subsidiariai iš atsakovės UAB „Vikonda grupė“ 173 994,98 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo reikalavimus grindė tokiais pagrindiniais argumentais:

1.1.                      Šalys 2014 m. gruodžio 30 d. sudarė penkerių metų laikotarpiui sutartį Nr. 14-12-30 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka teikti atsakovei žemės ūkio produkcijos krovos paslaugas, o atsakovė – atsiskaityti už suteiktas paslaugas (Sutarties 1.1 p., 2.3 p.). Remdamasi Sutartimi, atsakovė įsipareigojo kiekvienais metais pristatyti ir pakrauti į laivus ne mažiau kaip 130 000 tonų krovinio. Kiekvieni Sutarties galiojimo metai apėmė laikotarpį nuo atitinkamų metų rugpjūčio 1 d. iki sekančių metų liepos 31 d. Atsakovei pakrovus per metus mažiau kaip 130 000 tonų krovinio, ji įsipareigojo sumokėti ieškovei papildomą paslaugų mokestį – 4,95 Eur už kiekvieną toną, sudarančią skirtumą tarp 130 000 tonų ir faktiškai pakrauto kiekio.

1.2.                      Šalys 2020 kovo 5 d. pasirašė krovos kiekių suderinimo aktą, iš kurio matyti, kad per laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. atsakovė pristatė ir pakrovė į laivus 120 586 tonas krovinio, t. y. 9 414 tonomis mažiau, o nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. – 98 753 tonas krovinio, t. y. 31 247 tonomis mažiau, nei buvo įsipareigojusi pagal Sutartį. Todėl atsakovei teko pareiga pagal Sutarties 4.5 punktą sumokėti ieškovei 4,95 Eur dydžio papildomą paslaugų mokestį už nepakrautą krovinį, skaičiuotiną atitinkamai už 2017 m. – 2018 m. ir 2018 m. – 2019 m. Ieškovė savo valia sutiko netaikyti atsakovei papildomo paslaugų mokesčio už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. ir, atsižvelgdama į atsakovės prašymą, sutiko atsakovės neįvykdytą įsipareigojimą per 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. (trūkstamą krovinio kiekį – 31 247 tonas) perkelti į sekančius 2019 – 2020 Sutarties galiojimo metus, apskaičiuodama  atsakovei 173 994,98 Eur ((31 247 t + 130 000 t – 132 197 t) x 4,95 Eur be PVM)) dydžio papildomą paslaugų mokestį už paskutinius Sutarties galiojimo metus. Minėtai sumai ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, kurią atsakovė turėjo apmokėti per 30 dienų nuo rašto gavimo dienos.

1.3.                      Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės raštas dėl 173 994,98 Eur dydžio skolos ir išrašyta PVM sąskaita faktūra elektroniniu paštu, kaip tai numatyta Sutarties 5.6 p., buvo išsiųsti 2020 m. liepos 24 d., laikytina, jog jie buvo gauti tą pačią dieną, o sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2020 m. rugpjūčio 23 d. Atsakovė UAB „Kėdainių aruodai“ 2020 m. liepos 30 d. informavo ieškovę, kad nesutinka sumokėti skolą.

1.4.                      Atsakovė UAB „Vikonda grupė“ atsako ieškovei už papildomo paslaugų mokesčio sumokėjimą taip, kaip ir atsakovė UAB „Kėdainių aruodai“. Vadovaujantis CK 6.90 straipsnio 1 dalimi, garanto atsakomybė yra subsidiari, t. y. garantas už skolininką atsako tik tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo prievolės. Todėl šiuo ieškiniu prašoma priteisti skolą subsidiariai ir iš atsakovės UAB „Vikonda grupė“.

1.5.                      Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentais, kad prekių krovos planas turėtų būti skaičiuojamas ne už atskirus Sutarties metus, bet už visą Sutarties galiojimo laikotarpį, kadangi šie argumentai nepagrįsti jokia Sutarties nuostata. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo perkrauti ne mažiau kaip 130 000 tonų krovinio kiekvienais jos galiojimo metais, be ne per visą Sutarties galiojimo terminą. Tai reiškia, kad šalys susitarė dėl minimalaus metinio krovinio pakrovimo kiekio, tačiau tai nereiškia, jog atsakovė negalėjo perkrautas per metus didesnio krovinio kiekio.

1.6.                      Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentais, kad pagal teismų praktiką papildomas paslaugų mokestis yra laikomas netesybomis ir todėl ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl netesybų išieškojimo. Ieškovės nuomone, Sutartimi šalys aiškiai susitarė, kad papildomas paslaugų mokestis atitinka šalių interesus ir laikytinas ieškovės gaunamu atlygiu, skirtu padengti minimalias išlaidas (Sutarties 4.5 p.). Tai reiškia, kad šalys susitarė, jog papildomas paslaugų mokestis nebus laikomas netesybomis, o bus paslaugų kainos dalimi. Netgi tuo atveju, jeigu papildomas paslaugų mokestis būtų laikomas netesybomis, ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik tuomet, kai baigėsi jos išrašytos sąskaitos apmokėjimo terminas. Todėl, priešingai nei teigia atsakovė, ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. ir tokiu būdu ieškovė nėra praleidusi sutrumpinto 6 mėnesių ieškinio senaties termino dėl netesybų.

2.       Atsakovė UAB „Kėdainių aruodai“ prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo tokius nesutikimo su ieškiniu argumentus:

2.1.                      Sutarties galiojimo metu, t. y. nuo 2015 m. iki 2020 m., atsakovės UAB „Kėdainių aruodai“ numatytas krovos planas sudarė 640 000 tonas krovinio (prekių), tuo tarpu faktinis perkrautų krovinių kiekis sudarė 712 642 tonas. Sutarties pirmaisiais metais (2015-2016 metai) atsakovės perkrautų krovinių kiekis sudarė 210 893 tonas, antraisiais metais (2016-2017 metai) perkrautų krovinių kiekis siekė 150 213 tonas. Nors trečiaisiais ir ketvirtaisiais Sutarties galiojimo metais atsakovės perkrautų krovinių kiekis buvo mažesnis nei numatyta Sutartyje, t. y. atitinkamai 120 586 tonos (2017-2018 metais) ir 98 753 tonos (2018-2019 metais), paskutiniais Sutarties metais (2019-2020 metais) perkrautų krovinių kiekis siekė 132 197 tonas. Tokiu būdu atsakovė UAB „Kėdainių aruodai“ ne tik įvykdė Sutartyje numatytą krovos planą, tačiau jį viršijo 72 642 tonomis.

2.2.                      Sutarties priedo Nr. 1, 1.2 – 1.5 punktuose buvo numatytos nuolaidos už krovinių perkrovimą. Todėl, vadovaujantis Sutarties nuostatomis, ne atsakovė privalo mokėti papildomą paslaugų mokestį, o ieškovė turi sutartinę prievolę suteikti atsakovei papildomą apyvartos nuolaidą už didesnį nei planuota perkrauti krovinių kiekį. Vadovaujantis Sutartyje numatyta nuolaidų taikymo tvarka, ši suma sudaro 289 038,16 Eur. Dėl šios priežasties atsakovė 2020 m. liepos 30 d. raštu ir nesutiko apmokėti ieškovės 2020 m. liepos 23 d. išrašytos PVMM sąskaitos faktūros.

2.3.                      Ieškovė ieškinio reikalavimus kildina iš atsakovės sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo už paskutinius Sutarties galiojimo metus (nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d.), tačiau šie reikalavimai neatitinka Sutarties sąlygų. Tiek ieškovės reikalavimas, tiek jos pateikiamas Sutarties nuostatų aiškinimas turėtų būti vertinami atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, jų turinį, sutarties šalių veiksmus, sutartinių santykių pobūdį bei specifiką. Nagrinėjamu atveju sutartinių įsipareigojimų turinys ir atsakovės prievolė mokėti papildomą paslaugų mokestį už per vienerius metus neįvykdytą krovos rezultatą, negali būti aiškinami siaurai ir atsietai nuo pačios Sutarties esmės ir šalių elgesio bei veiksmų sutartinių santykių įgyvendinimo metu.

2.4.                      Sutarties objektas – grūdinių kultūrų krova – turi savo specifiką. Ūkinės veiklos apimtis ir krovos kiekius įtakoja daug faktorių, tokių kaip derliaus dydis, priklausantis nuo kiekvienais kalendoriniais metais esančių gamtinių sąlygų ir pan. Dėl šių aplinkybių užtikrinti tolygius krovos kiekius kiekvienais kalendoriniai metais nėra galimybių. Šalių elgesys patvirtina, kad dėl paminėtos priežasties papildomas paslaugų mokestis buvo siejamas ne su konkrečių kalendorinių metų krovos rezultatais, tačiau su suminiais krovos rezultatais, pasiektais per visą Sutarties galiojimo laiką.

2.5.                      Ieškovė 2020 m. balandžio mėn. 15 d. elektroniniame laiške nurodė, kad pagal turimą informaciją ir paskaičiavimus atsakovės UAB „Kėdainių aruodai“ krovos kiekiai 2019-2020 metais turi sudaryti 129 600 tonas. Pateikti duomenys už 2019-2020 metų krovos rezultatus patvirtina, kad perkrautų krovinių kiekis netgi viršijo laiške numatytą krovos kiekį (krovos kiekis sudarė 132 197 tonas). Kadangi atsakovė pasiekė numatytas krovos apimtis, prievolė sumokėti papildomą paslaugos mokestį laikytina pasibaigusia.

2.6.                      Jeigu būtų vadovaujamasi ieškovės argumentu, kad krovos rezultatai, įtakojantys prievolių šalims atsiradimą, turėtų būti apskaičiuojami ne Sutarties galiojimo pabaigoje, susumavus visų Sutarties metų rezultatus, tačiau už kiekvienus Sutarties metus atskirai, turėtų būti konstatuojama, kad ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą ieškinio senaties terminą.

2.7.                      Atsižvelgiant į tai, kad Sutarties kalendoriniai metai baigiasi liepos 31 d., ieškinys dėl papildomo mokesčio (netesybų) mokėjimo už 2017-2018 metus turėjo būti pareikštas iki 2019 m. sausio 31 d., o ieškinys dėl papildomo mokesčio (netesybų) mokėjimo už 2018 - 2019 metus – iki 2020 m. sausio 31 d. Ieškovė pateikė teismui ieškinį praleidusi šiuos terminus.

3.       Atsakovė UAB „Vikonda grupė“ prašė ieškinį atmesti ir visiškai palaikė atsakovės UAB „Kėdainių aruodai“ atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus.

II Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių bylos aplinkybių

4.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (ieškovė UAB „Malkų įlankos terminalas“ ir atsakovė UAB „Kėdainių aruodai“) 2014 m. gruodžio 30 d. sudarė paslaugų sutartį Nr. 14-12-30, pagal kurią ieškovė įsipareigojo Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka teikti atsakovei žemės ūkio produkcijos (birių krovinių – grūdų, aliejinių kultūrų ir pašarų) (toliau – produkcijos, krovinio)  krovos paslaugas (krovinio priėmimas, iškrovimas, sandėliavimas, svėrimas priimant terminalo teritorijoje ir pakraunant į laivus, pakrovimas į laivus) ir kt., o atsakovė – pirmaisiais Sutarties (krovos) metais pristatyti ir pakrauti į laivus ne mažiau kaip 120 000 tonų produkcijos, o kiekvienais paskesniais Sutarties galiojimo metais pristatyti ir pakrauti į laivus ne mažiau kaip 130 000 tonų produkcijos, taip pat atsiskaityti už ieškovės suteiktas paslaugas per 14 kalendorinių dienų nuo sąskaitos gavimo ir kt. (Sutarties 1.1, 1.2, 1.4, 2.3, 3.1, 3.3 punktai).

5.       Sutartis buvo sudaryta penkerių metų laikotarpiui (nuo 2015 m. iki 2020 m.), o kiekvieni jos galiojimo metai apėmė laikotarpį nuo atitinkamų metų rugpjūčio mėn. 1 d. iki sekančių metų liepos mėn. 1 d. Pirmieji įsipareigojimų vykdymo metai apėmė laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. (Sutarties 1.5, 5.2 punktai).

6.       Šalys susitarė, kad atsakovei UAB „Kėdainių aruodai“ per Sutarties metus pakrovus mažiau nei 130 000 mt (auto/vagonas–sandėlis–laivas bei auto/vagonas–laivas), ji įsipareigoja sumokėti ieškovei UAB „Malkų įlankos terminalas“ papildomą paslaugų mokestį, kuris lygus 4,95 Eur už kiekvieną toną, sudarančią skirtumą tarp įsipareigoto perkrauti krovinio tonažo pagal Sutarties 1.4 punktą bei faktiškai perkrauto krovinio per atitinkamus Sutarties metus. Analogiška nuostata taikoma atsakovei ir tuo atveju, jeigu ji per pirmus krovos metus pakraus mažiau kaip 120 000 mt. Papildomas paslaugų mokestis turi būti sumokėtas per 30 kalendorinių dienų nuo atitinkamos sąskaitos suderinimo tarp šalių dienos. Šalys patvirtino, kad papildomas paslaugų mokestis atitinka abiejų šalių interesus ir laikytinas ieškovės gaunamu atlygiu, skirtu padengti jos minimalias išlaidas (Sutarties 4.5 punktas). 

7.       Sutarties priede Nr. 1 (paslaugų kaina, apmokėjimo tvarka ir kiti mokėjimai) šalys, be kita ko, nustatė, kad atsakovės kiekvienai krovinio krovos operacijai, kai kraunamo krovinio kiekis, įvertinus per einamuosius Sutarties metus turimą perkrauti krovinio kiekį, jį viršija – taikomos tam tikro dydžio proporcinės nuolaidos, atsižvelgiant į viršytą krovinio kiekį (Sutarties priedo 1.1, 1.2–1.5 punktai).

8.       Be to, Sutarties 4.7 punkte šalys numatė, kad po kiekvienų einamųjų Sutarties metų, Šalys sutaria dėl minimalaus kasmetini paslaugų mokesčio kompensavimo abipusio partneriškumo principu, t. y. atsakovei perkrovus per pirmuosius Sutarties metus daugiau kaip 125 000 mt, o per kitus einamuosius metus daugiau kaip 135 000 mt, už kiekvieną papildomai perkrautą toną ieškovė suteikia atsakovei 40 proc. dydžio nuolaidą nuo Sutarties priede nurodytų krovos tarifų. Tačiau bet kuriuo atveju nuolaida suteikiam išlyginamuoju principu, t. y. suteiktos nuolaidos bendra per Sutarties metus suma negali būti didesnė už praeityje atsakovės sumokėtą papildomą paslaugų mokestį. Taikant aptartą kompensavimo mechanizmą, Sutarties priede Nr. 1 nurodytos nuolaidos netaikomos (Sutarties 4.7 punktas).

9.       Pirmaisiais Sutarties galiojimo metais (2015-2016 metais) atsakovė perkrovė 210 893 t produkcijos (planas – 120 000 t); antraisiais metais (2016-2017 metais) – 150 213 t. (planas – 130 000 t); trečiaisiais metais (2017-2018 metai) – 120 856 t (planas – 130 000 t); ketvirtaisiais metais (2018-2019 metais) – 98 753 t (planas – 130 000 t); penktaisiais metais (2019-2020 metais) – 132 197 t (planas – 130 000 t.). Iš viso pagal Sutartį atsakovė turėjo pateikti 640 000 t. produkcijos, faktiškai pateikė – 712 642 t produkcijos.

Dėl sutarties aiškinimo    

10.       Byloje kilo ginčas dėl Sutarties nuostatų aiškinimo bei jų taikymo. Ieškovė savo reikalavimus dėl papildomo paslaugų mokesčio priteisimo (ginčo dalykas) grindė Sutarties 4.5 punkto ir su tuo susijusiomis kitomis Sutarties nuostatomis, nurodydama, kad atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų už 2018-2019 metus (nuo papildomo paslaugų mokesčio už neįvykdytus atsakovės įsipareigojimus už 2017-2018 metus ieškovė atsakovę atleido gera valia), kuriuos šalys abipusiu susitarimu perkėlė į 2019-2020 metus. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad ji viršijo Sutartyje numatytas produkcijos krovos apimtis, todėl ir ieškovės prašomas priteisti papildomas paslaugų mokestis (Sutarties 4.5 punktas) negali būti skaičiuojamas už kiekvienus Sutarties galiojimo metus, o turi būti įvertintas visas krovinio krovos rezultatas per visą penkerių metų Sutarties galiojimo terminą. Be to, anot atsakovės, ieškovė sumokėjo atsakovei ne visą nuolaidą už papildomai perkrautą produkcijos kiekį, o tik jos dalį, tokiu būdu likdama skolinga atsakovei 242 769 Eur. Be to, atsakovės nuomone, Sutarties 4.5 punkte nustatytas papildomas paslaugų mokestis yra ne kas kita, kaip netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017), todėl ieškovės ieškinys negali būti tenkinamas ir šiuo pagrindu, kadangi paduotas teismui praleidus įstatymu nustatytą sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą.

11.       Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

12.       Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės yra reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pagal kurią, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016; ir kt.).

13.        Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015).

14.       Vadovaudamasis šios nutarties 12-13 punktų nuostatomis, teismas sutinka su ieškovės pozicija ir atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, nes tiek pažodinis, tiek sisteminis Sutarties aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad papildomas pasaugų mokestis pagal Sutarties 4.5 punktą turi būti taikomas už krovos rezultatus, atsiradusius per vienerius Sutarties galiojimo metus, bet ne per visą penkerių metų Sutarties galiojimo laiką už suminį krovos rezultatą. Visų pirma, tokia nuostata įtvirtinta pačiame Sutarties 4.5 punkte, be to tokią išvadą lemia ir kiti Sutarties punktai, kuriuose reglamentuojami atsakovės įsipareigojimai dėl krovos apimčių per kiekvienus Sutarties galiojimo metus (1.4, 1.5, 3.3.2 punktai), nuolaidų taikymo tvarka (4.7 punktas, Sutarties priedo Nr. 1, 1.2-1.5 punktais).        

15.       Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovė netinkamai taikė (paskaičiavo) atsakovei pagal Sutartį taikytinas nuolaidas, dėl ko ne atsakovė liko skolinga ieškovei, bet priešingai, ieškovė liko skolinga atsakovei.

16.       Minėta, kad atsakovei pagal Sutartį pakrovus per metus mažesnį kiekį produkcijos, ji įsipareigojo sumokėti ieškovei papildomą paslaugų mokestį, kuris lygus 4,95 Eur už kiekvieną toną, sudarančią skirtumą tarp įsipareigoto perkrauti krovinio tonažo pagal Sutarties 1.4 punktą bei faktiškai perkrauto krovinio per atitinkamus Sutarties metus. Papildomas paslaugų mokestis turėjo būti sumokėtas per 30 kalendorinių dienų nuo atitinkamos sąskaitos suderinimo tarp šalių dienos (žr. nutarties 6 punktą). 

17.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčui aktualiu 2015-2016 ir 2016-2017 metų laikotarpiu, kai atsakovė viršijo Sutartyje numatytus produkcijos krovos kiekius (žr. nutarties 9 punktą), ieškovė teikė atsakovei pamokėti PVM sąskaitą faktūras, jose aiškiai nurodydama ir taikomą atsakovei nuolaidą už viršytą krovos rezultatą (ieškovės dubliko priedai nuo 8 iki 15). Atsakovė su taikyta nuolaidų tvarka ir jų dydžiu susipažino, dėl jų derėjosi, ieškovės PVM sąskaitas apmokėjo, todėl sutiktina su ieškovės pozicija, kad dėl nuolaidų dydžio ir jų taikymo tvarkos ginčo tarp šalių aptariamu laikotarpiu nebuvo ir tokia šalių pozicija atitiko jų suderintą valią pagal Sutarties 4.5 punkto reikalavimus (dubliko 16-22 priedai, ieškovės 2021-03-18 rašytinių paaiškinimų (DOK-6593) 1,2 priedai). Tai reiškia, kad ieškovės prievolė dėl nuolaidų išmokėjimo pasibaigė (CK 6.123 straipsnio 1 dalis).

18.       Sutiktina su atsakove, kad Sutartimi nustatyta atsakovei taikytinų nuolaidų tvarka yra prieštaringa. Viena vertus, šalys Sutarties 4.7 punktu yra įtvirtinusios šalių interesų proporcingumo principą, t. y. atsakovei taikytinos nuolaidos negali viršyti jos mokėtino papildomo paslaugų mokesčio ieškovei; kita vertus, atsakovei taikytinų nuolaidų tvarka ir jų dydžiai įtvirtinti Sutarties priedo Nr. 1, 1.2–1.5 punktuose). Aptariamam kontekste pastebėtina, kad Sutarties 4.7 punkto nuostata nagrinėjamu atveju negali būti taikoma dėl keleto priežasčių: 1) yra alogiška, kadangi atsakovei mokėtina nuolaida nustatyta už krovos rezultatus per pirmuosius ir sekančius (kitus) Sutarties metus, o ieškovei mokėtinas papildomas paslaugos mokestis – už praeityje ieškovės sumokėtą papildomą paslaugų mokestį, nes tokia faktinė situacija iš viso negalima; 2) pagal Sutarties 4.7 punktą atsakovei gali būti taikoma tik viena iš Sutartyje numatytų dviejų nuolaidų rūšių; 3) šalys susitarė taikyti Sutarties priede Nr. 1 numatytas nuolaidas, o Sutarties 4.7 punkto taikymui nebuvo faktinio pagrindo, nes iki pirmųjų dviejų krovos metų papildomas paslaugų mokestis atsakovei nebuvo ir negalėjo būti skaičiuojamas. Todėl nagrinėjamam ginčui spręsti nėra pagrindo taikyti Sutarties 4.7 punktą.     

19.       Atsižvelgdamas į šios nutarties 17-18 punkte aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės taikyta nuolaidų tvarka (nuolaidų paskaičiavimo lentelė, DOK 6593 priedas Nr. 5) atitiko šalių suderintą valią, proporcingumo principą pasiektam kiekvienos krovinio krovos rezultatui metinio krovos rezultato kontekste, taip pat protingumo ir sąžiningumo principus. Todėl teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės nuolaidų skaičiavimo tvarka, kuri pateikta 2021 m. kovo 18 d. rašytiniuose paaiškinimuose (2021-03-19 DOK-6601).    

20.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys 2019 m. birželio 14 d. ir birželio 26 d. susitarė atsakovės 2018-2019 metais neįvykdytą produkcijos krovos įsipareigojimą (apie 31 500 t) perkelti į 2019-2020 metų periodą ir pridėti prie šio laikotarpio atsakovės įsipareigojimo, o nuo papildomo paslaugų mokesčio už atsakovės 2017-2018 metais neįvykdytą įsipareigojimą ieškovė atsakovę atleido (ieškinio priedai Nr. 4, Nr. 5). Remiantis ieškovės parengtu galutiniu krovos kiekių suderinimo aktu, atsakovė per 2018-2019 ir 2019-2020 Sutarties galiojimo metus liko neatkrovusi ieškovei 29 050 t produkcijos (ginčo dėl to byloje nėra) ir pagal 2020 m. liepos 23 d. PVM sąskaitą faktūrą turėjo iki 2020 m. rugpjūčio 22 d. apmokėti ieškovei 173 994,98 Eur dydžio papildomą paslaugos mokestį pagal Sutarties 4.5 punktą (ieškinio priedas Nr. 7).  

21.       Tokiu būdu, atsižvelgdamas į šios nutarties 19 ir 20 punktuose konstatuotas aplinkybes, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad atsakovė nėra skolinga ieškovei.

22.       Minėta, kad atsakovė prašė atmesti ieškinį ir tuo pagrindu, kad Sutarties 4.5 nustatytas papildomas paslaugų mokestis yra netesybos, o ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą tokio pobūdžio išmokų išieškojimui.

23.       CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

24.       Kasacinis teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, kuri faktinėmis aplinkybės atitinka ir nagrinėjamos bylos dalyką, nurodė, kad sutarties priedo Nr. 2 4 punktu šalys susitarė, kaip bus kompensuoti ieškovės galimi praradimai atsakovei neįvykdžius sutartinio įsipareigojimo perkrauti garantuojamąjį 135 000 t grūdinių kultūrų kiekį, būtent kad atsakovė sumokės ieškovei po 14,42 Lt (4,18 Eur) už kiekvieną neperkrautą (neatvežtą) garantuojamojo krovinio toną. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta Sutarties sąlyga atitinka netesybų sampratą, reglamentuotą CK 6.71 straipsnio 1 dalyje, kasacinio teismo praktikoje suformuluotą šalių sutartimi nustatytų netesybų tikslą (žr. nutarties 29 punktą).

25.       Nagrinėjamu atveju Sutarties 4.5 punkte nurodytas papildomas paslaugos mokestis įvardijamas kaip ieškovės gaunamas atlygis, skirtas padengti jos minimalias išlaidas. Taigi, nepriklausomai nuo papildomo paslaugų mokesčio formuluotės (formos), jos turinys atitinka CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodytą netesybų sąvoką ir kasacinio teismo pateiktą išaiškinimą dėl netesybų tikslo. Todėl sutintina su atsakove, kad ieškovės reikalavimams turi būti taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CPK 125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

26.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

27.       Minėta, kad šalių susitarimu atsakovės 2018-2019 metais neįvykdytas produkcijos krovos įsipareigojimas (apie 31 500 t) buvo perkeltas ir pridėtas prie 2019-2020 metų įsipareigojimo perkrauti ne mažiau kaip 130 000 t produkcijos. Šiuo laikotarpiu atsakovė faktiškai perkrovė 132 197 t krovinio ir, ieškovės skaičiavimais, liko neperkrovusi 29 050 t produkcijos. Todėl skaičiuoti netesybų išieškojimo terminą už 2018-2019 metų laikotarpį nuo sutartinių metų pabaigos nėra teisinio ir faktinio pagrindo, kadangi šalių susitarimu atsakovės neįvykdyti įsipareigojimai buvo perkelti į kitus metus (2019-2020 metų periodą) ir pridėti prie šio laikotarpio atsakovės įsipareigojimo (2019-2020 metais) – 132 197 t (planas – 130 000 t.). Kaip jau nurodyta, sutartiniai metai buvo skaičiuojami nuo atitinkamų metų rugpjūčio mėn. 1 d. iki sekančių metų liepos mėn. 1 d. Ieškovė su prašymu apmokėti papildomą paslaugų mokestį kreipėsi į atsakovę 2020 m. liepos 23 d. raštu, prašydama apmokėti 173 994,98 Eur  (29050 t x 4,95 Eur +21 proc. PVM) iki 2020m. rugpjūčio 22 d. Atsakovei nustatytu terminu sąskaitos neapmokėjus, ieškovė 2020 m. rugsėjo 3d. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama nurodytą mokestį išieškoti teismine tvarka.

28.       Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškinio senaties terminas nebuvo pažeistas, nes apie savo teisės pažeidimą atsakovė sužinojo (galėjo sužinoti) 2020 m. liepos 30 d., kai atsakovė informavo ieškovę raštu, kad nesutinka mokėti ginčijamą mokestį,  arba 2020 m. rugpjūčio 23 d., kai ieškovei tapo aišku, kad atsakovė, pasibaigus Sutarties galiojimo terminui, per ieškovės nurodytą terminą su ja neatsiskaitė. Ieškovė kreipėsi į teismą 2020 m. rugsėjo 3 d., taigi nei vienu, nei kitu sužinojimo apie pažeistas teises atveju ieškovė sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino kreiptis į teismą nepažeidė.

Dėl procesinės bylos baigties

29.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 4.5 punktu, pagrįstai kreipėsi į atsakovę prašydama sumokėti už neįvykdytą 2019-2020 metais įsipareigojimą (krovos kiekio pažeidimą) papildomą paslaugų mokestį (netesybas), kuris sudaro 173 994,98 Eur. Bendraatsakovė UAB „Vikonda“ grupė yra atsakovės UAB „Kėdainių aruodai“ garantas pagal 2015 m. sausio 19 d. garantinį raštą (ieškinio priedas Nr. 3), todėl jos atsakomybė yra subsidiari (CK 6.90 straipsnio 1 dalis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovės ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visa apimtimi.       

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30.       Teismui nusprendus ieškovės ieškinį patenkinti visiškai, ieškovei UAB „Malkų įlankos terminalas“ iš atsakovų UAB „Kėdainių aruodai“ ir UAB „Vikonda grupė“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė nurodė, kad šioje byloje jos turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 12 221 Eur už suteiktas teisines paslaugas ir 2280 Eur sumokėtas žyminis mokestis, iš viso – 14 501 Eur. Šias išlaidas patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra pateikti į bylą.

31.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20).

32.       Ieškovė teismui pateiktoje 2020 m. lapkričio 5 d. teisinių paslaugų detalizacijoje Nr. 7-2020 nurodo, kokios išlaidos siekė už ieškinio ir dubliko parengimą, tačiau visų kitų sumų nedetalizuoja, todėl teismas ieškovės turėtas teisinės pagalbos išlaidas įvertina pagal Rekomendacijose nustatytus koeficientus ir byloje atliktus veiksmus.

33.       Pagal Rekomendacijas maksimali už ieškinio 2020 m. rugsėjo mėnesį parengimą priteistina suma yra 3 452,50 Eur (1381 Eur bruto x 2,5 (Rekomendacijų 8.2 p.); už dubliko 2020 m. spalio mėnesį parengimą, priteistina suma yra 2 097,75 Eur (1 398,50 Eur bruto x 1,5 (Rekomendacijų 8.3 p.); už kitus teismui pateiktus procesinius dokumentus, kurių į bylą pateikta 5, priteistina suma 727,40 Eur (1 454,80 Eur bruto x 5 x 0,1 (Rekomendacijų 8.17 p.); už advokato konsultacijas, pasirengimo teismo posėdžiams, dalyvavimą teismo posėdžiuose, kurių vyko 3 ir jų bendra trukmė apie 9 val., maksimali priteistina suma yra 1 309,32 Eur (1 454,80 Eur bruto x 9 val. x 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p.).

34.       Taigi, ieškovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytus dydžius, todėl už suteiktas teisines paslaugas šioje byloje ieškovei priteistina maksimali suma 7 586,97 Eur. Įvertinus ieškovės už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį 2 280 Eur, iš viso jos turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 9 866,97 Eur. Šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovių po lygiai – po 4933,49 Eur (CPK 93 straipsnis).

35.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos yra 4,86 Eur, kurios yra mažesnės, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma 5 eurai, todėl teismo turėtos pašto išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Malkų įlankos terminalas“ (juridinio asmens kodas 141890873) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių aruodai“ (juridinio asmens kodas 302429179) ir subsidiariai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vikonda grupė“ (juridinio asmens kodas 261592650) 173 994,98 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 98 ct) skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (173 994,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 3d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Malkų įlankos terminalas“ (juridinio asmens kodas 141890873) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių aruodai“ (juridinio asmens kodas 302429179) 4933,49 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt tris eurus 49 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Malkų įlankos terminalas“ (juridinio asmens kodas 141890873) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vikonda grupė“ (juridinio asmens kodas 261592650) 4933,49 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt tris eurus 49 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                          Gintautas Koriaginas