Baudžiamoji
byla Nr. 1A-1/2011
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.12.1; 1.2.14.5.1;
1.2.14.5.2;
(S)
1.2.14.6.2; 1.2.17.6; 1.2.17.7;
1.2.18.4; 1.2.18.8; 1.2.18.10;
1.2.29.1; 2.1.7.4;
2.1.16.2.12;
2.4.6.3.1; 2.4.6.3.3;
2.4.6.3.4;
2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2

LIETUVOS Apeliacinis teismas
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),
teisėjų:
Lino Šiukštos, Elenos Vainienės,
sekretoriaujant:
Agnei Aguonytei, Audronei Rasiulienei, Rasai Maldanytei,
dalyvaujant
prokurorams: Ugniui Vyčinui, Dariui Raulušaičiui, Mindaugui Gyliui,
gynėjams:
Grigorijui Leonovui, R. L., Arvydui
Laurišui, Henrikui Mackevičiui,
nuteistų
juridinių asmenų UAB ,,bendrovė“ ir UAB
,, bendrovė“ gynėjai advokatei Alisai
Kostiuk,
nuteistiesiems:
S. M., F. L., E.
P.,
teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos
prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, nuteistųjų S.
M., F. L., nuteistojo E. P. gynėjo
ir nuteisto juridinio asmens UAB ,,bendrovė“
gynėjos, nuteisto juridinio asmens UAB ,,bendrovė“
gynėjos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m.
spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:
S. M. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 216 straipsnio 1 dalį (2004-01-29 įstatymo
Nr. IX-1992 redakcija, įsigaliojusi 2004-02-14), 203 straipsnio 2 dalį, 24
straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika,
turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
S. M. pripažintas kaltu padaręs
nusikaltimus, numatytus BK 202 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr.
VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), BK 182 straipsnio 2 dalyje
(2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), ir
nubaustas laisvės atėmimu:
pagal BK 202 straipsnio 1 dalį – 1 m.;
pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 4 m.;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos
bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta
laisvės atėmimas 4 m.;
F. L. dėl kaltinimų pagal BK 202 straipsnio
1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1992 redakcija,
įsigaliojusi 2004-02-14), 183 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta
veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
F. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus,
numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968
redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), BK 220 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26
įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), BK 182 straipsnio 1
dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01),
ir nubaustas:
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (10 000 Lt) bauda;
pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6 250 Lt) bauda;
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (7 500 Lt) bauda;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės
subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš
dalies pridėtos švelnesnės bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 100
MGL (12 500 Lt) bauda;
E. P. dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio
2 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1992 redakcija,
įsigaliojusi 2004-02-14) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo
ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
E. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus,
numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968
redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), BK 182 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26
įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), ir nubaustas:
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6 250 Lt) bauda;
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (10 000 Lt) bauda;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos
bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 80 MGL (10 000
Lt) bauda;
E. P. pripažintas kaltu padaręs
nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr.
VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), BK 203 straipsnio 2 dalyje
(2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), BK 220 straipsnio
1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi
2003-05-01), ir nubaustas:
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (10 000 Lt) bauda;
pagal BK 203 straipsnio 2 dalį – 20 MGL (2 500 Lt) bauda;
pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6 250 Lt) bauda;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės ir
subendrinta bausmė (pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį)
subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš
dalies pridėtos švelnesnės bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 200
MGL (25 000 Lt) bauda;
juridinis asmuo UAB ,,bendrovė“
pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio
1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi
2003-05-01), BK 220 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968
redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), BK 182 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26
įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), ir nubaustas:
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (7 500 Lt) bauda;
pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (5 000 Lt) bauda;
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (5 000 Lt) bauda;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės
subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė
paskirta 100 MGL (12 500 Lt) bauda;
juridinis asmuo UAB bendrovė
dėl kaltinimų pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2004-01-29
įstatymo Nr. IX-1992 redakcija, įsigaliojusi 2004-02-14), 202 straipsnio 1 dalį
išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo
nusižengimo požymių;
juridinis asmuo UAB ,,bendrovė“
pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1
dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01),
BK 182 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija,
įsigaliojusi 2003-05-01), ir nubaustas:
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (5 000 Lt) bauda;
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (12 500 Lt) bauda;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos
bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 100 MGL (12
500 Lt) bauda;
juridinis asmuo UAB bendrovė
pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 222
straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi
2003-05-01), BK 220 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968
redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), BK 203 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26
įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), ir nubaustas:
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (7 500 Lt) bauda;
pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (5 000 Lt) bauda;
pagal BK 203 straipsnio 2 dalį – 20 MGL (2 500 Lt) bauda;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės ir
subendrinta bausmė (pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį)
subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš
dalies pridėtos švelnesnės bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 180
MGL (22 500 Lt) bauda;
juridinis asmuo UAB bendrovė
dėl kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2004-01-29
įstatymo Nr. IX-1992 redakcija, įsigaliojusi 2004-02-14) išteisintas, nes
nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Tenkinant Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį,
iš S. M., E. P. ir UAB ,,bendrovė“ priteista į valstybės biudžetą 31 232
Lt padarytai turtinei žalai atlyginti.
Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys
atmestas.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti: iš nusikalstamos
veikos gauti 82 000 Lt, 2003-07-07 kratos metu paimti iš S. M.; kaip nusikaltimo padarymo priemonės – transporto
priemonė vilkikas ,,VOLVO F16“, kėbulo Nr. xxxx, valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) puspriekabė-cisterna „KAESSBOHRER“, kėbulo Nr. xxxx, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi UAB „xxx“ adresu: (duomenys neskelbtini),
SIM kortelė Nr. xxxx.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t
ė :
S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai,
kad, neturėdamas licencijos prekiauti naftos produktais, versliškai ir stambiu
mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės veiklos, o būtent: 2003 m. gegužės
15 d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) ir ikiteisminio
tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003-01-28 nutarimu Nr. 113 „Dėl nefasuotų naftos produktų prekybos
licencijavimo“ patvirtintų taisyklių 2 punkto nuostatą, jog „prekyba
importuojamais nefasuotais naftos produktais (išleidimas laisvai cirkuliuoti
Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje), prekyba eksportuojamais nefasuotais
naftos produktais (negrąžinamas eksportas), didmeninė ir mažmeninė prekyba
jais, taip pat mažmeninė prekyba suskystintomis dujomis, skirtomis autotransporto
priemonėms (toliau vadinama – nefasuoti naftos produktai), leidžiama tik turint
nustatytos formos licenciją“, veikdamas kaip fizinis asmuo, pats neturėdamas
licencijos verstis veikla, susijusia su naftos produktų prekyba, iš R. M. už 25 000 Lt be dokumentų, nesumokėdamas jokių
mokesčių, iš jų ir pirkimo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM),
neteisėtai įgijo 67 000 litrų žalios naftos, taip pat iš ikiteisminio tyrimo
metu nenustatytų asmenų už nenustatytą sumą be dokumentų, nesumokėdamas jokių
mokesčių, iš jų ir pirkimo PVM, neteisėtai įgijo 73 030 litrų žalios naftos, 65
500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100, versliškai ir stambiu mastu
neteisėtu būdu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės veiklos.
Tokiais veiksmais S. M. padarė nusikalstamą veiką,
numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.
Be to, S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas
už tai, kad apgaule, sukčiaudamas PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, UAB bendrovė bei UAB bendrovė naudai išvengė 46
834,18 Lt dydžio turtinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, o
būtent:
2003 m. gegužės 15 d. – 2003 m. liepos 4 d. žinodamas, jog UAB bendrovė faktiškai jokios
veiklos nevykdo ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms,
įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti LR ūkio
subjektams, kartu su E. P. bei Finansinių nusikaltimų
tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) prie LR VRM pareigūnais L. K.
ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos
imitacijos modelį (toliau – ir NVIM) (2003-03-03 teikimas Nr. S2-22s) kaip L. S. ir UAB bendrovė
direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K., iš anksto susitarė daryti sunkų ir ilgą laiko tarpą
trunkantį nusikaltimą – apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo
srityje, išvengti turtinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui,
panaudojant suklastotas UAB bendrovė
PVM sąskaitas faktūras, ir, veikdamas bendrininkų grupe,
realizuodamas savo nusikalstamą sumanymą, 2003 m. gegužės – liepos mėn.
laikotarpiu iš R. M. bei kitų ikiteisminio tyrimo metu
nenustatytų asmenų be pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, įgijo 140 030
litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100,
2003-05-15 sumokėjo UAB bendrovė licencijos
gavimo išlaidas – 3 000 Lt, tuo pagrindu 2003-05-23 buvo gauta licencija Nr.
27-9920D, nurodė L. K. ir R. T. įrašyti
į UAB bendrovė PVM
sąskaitas faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines
operacijas tarp UAB bendrovė bei
UAB bendrovė R.
T., veikusiam pagal NVIM, patvirtinus parašu į UAB bendrovė PVM sąskaitų faktūrų, serija LEA Nr.
9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813, 9057814, 9057806, 9057832,
9057831, 9057830, 9057815, 9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849,
9057858, 9057857 blankus įrašytus žinomai melagingus duomenis, kad UAB bendrovė pardavė UAB bendrovė 140 030 litrų
žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 už 204
746,30 Lt (iš jų PVM 31 232,50 Lt), bei kartu su L. K. perdavus
šiuos žinomai suklastotus dokumentus S. M., pastarasis
suklastotas PVM sąskaitas faktūras kartu su 140 030 litrų žalios naftos, 65 500
litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 kroviniu perdavė UAB bendrovė direktoriui E. P.. UAB bendrovė
direktoriui E. P., žinančiam, jog pagal
suklastotas UAB bendrovė PVM
sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813,
9057814, 9057806, 9057832, 9057831, 9057830, 9057815, 9057838, 9057837,
9057847, 9057848, 9057849, 9057858, 9057857 PVM nesumokėtas, šias PVM sąskaitas
faktūras įtraukus į UAB bendrovė buhalterinę
apskaitą ir, realizuojant S. M. nusikalstamą sumanymą,
pagal UAB bendrovė PVM
sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9730292, 9730293, 9730295, 9730297, 9730294,
9730298, 9730299 realizavus 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio
kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 AB „xxx“ bei ABF „xxx“ už 209 707,46 Lt su PVM,
AB „xxx“ bei ABF „xxx“ atsiskaičius už parduotą produkciją, t. y. pervedus į
UAB bendrovė banko
sąskaitą mokėjimo pavedimais 209 707,46 Lt su PVM, E. P. savo
ruožtu banko pavedimais į UAB bendrovė
atsiskaitomąją sąskaitą Nr. 23467770, buvusią AB banke „NORD/LB
Lietuva“, pervedus 101 836 Lt, L. K. ir R.
T. paėmus iš UAB bendrovė banko
sąskaitos šias lėšas grynaisiais pinigais, sau pasilikus 2 117,96 Lt, o
likusius pinigus perdavus S. M., pastarasis kartu su E. P. bei FNTT prie LR VRM darbuotojais L.
K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM, apgaule išvengė
31 232,50 Lt dydžio turtinės prievolės;
S. M. 2003 m. birželio 9-26 d. laikotarpiu,
tęsdamas bendrą tyčinį nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad UAB bendrovė faktiškai jokios
veiklos nevykdo ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms,
įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti LR ūkio
subjektams, kartu su F. L. bei FNTT prie LR VRM pareigūnais
L. K. ir R. T., veikusiais pagal
NVIM (2003-03-03 teikimas Nr. S2-22s) kaip L. S. ir UAB bendrovė direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K.,
iš anksto susitarė daryti sunkų ir ilgą laiko tarpą trunkantį nusikaltimą –
apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengti turtinės
prievolės (PVM), panaudojant suklastotas UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras, ir, veikdamas
bendrininkų grupe, realizuodamas savo nusikalstamą sumanymą, 2003 m. birželio –
liepos mėn. laikotarpiu, gavęs UAB bendrovė
direktoriaus F. L. prašymą išrašyti fiktyvius
pardavimo dokumentus 52,39 t dyzelinio kuro, kuriais UAB bendrovė buhalterinėje apskaitoje būtų
legalizuotos iš kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgytos 52,39
t dyzelinio kuro, S. M. nurodė L. K. ir
R. T. įrašyti į UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras žinomai
melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas bei atlikti fiktyvius
atsiskaitymus tarp UAB bendrovė ir
UAB bendrovė R.
T., veikusiam pagal NVIM, patvirtinus parašu į UAB bendrovė PVM sąskaitų faktūrų, serija LEA Nr.
9057806, 9057832, blankus įrašytus žinomai melagingus duomenis, kad UAB bendrovė pardavė UAB bendrovė 52,39 t dyzelinio
kuro už 102 277,68 Lt, iš jų PVM 15 601,68 Lt, L. K.,
veikusiam pagal NVIM, suklastojus 2003-06-18 ir 2003-06-23 AB banko „Snoras“
Vilniaus filialo mokėjimo kvitus, įrašant juose melagingus duomenis, jog UAB bendrovė atsiskaitė su UAB bendrovė už neva parduotas
52,39 t dyzelinio kuro už 102 277,68 Lt, iš jų PVM 15 601,68 Lt, bei abiem
perdavus šiuos žinomai suklastotus dokumentus S. M.,
pastarasis suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimo kvitus perdavė UAB bendrovė direktoriui F. L.. UAB bendrovė
direktoriui F. L. iš nenustatytų asmenų be
įsigijimo dokumentų, nesumokant PVM, įsigijus 52,39 t dyzelinio kuro ir
legalizavus šį dyzelinio kuro kiekį UAB bendrovė buhalterinėje apskaitoje žinomai
suklastotomis UAB bendrovė PVM
sąskaitomis faktūromis LEA Nr. 9057806, 9057832, parodant neva sumokėtą 15
601,68 Lt PVM, nors joks PVM už 52,39 t dyzelinio kuro niekada nebuvo
sumokėtas, bei paėmus iš UAB bendrovė
kasos 2003-07-08 kasos išlaidų orderiu Nr. 401 grynaisiais pinigais
51 138,84 Lt, iš jų PVM 7 800,84 Lt, ir 2003-07-15 kasos išlaidų orderiu Nr.
402 grynaisiais pinigais 51 138,84 Lt, iš jų PVM 7 800,84 Lt, iš viso 102 277,68 Lt, iš jų PVM 15 601,68 Lt, perdavus
50 procentų PVM sumos – 7 800,84 Lt S. M., o likusius
pinigus pasilikus sau, S. M. kartu su F.
L. bei FNTT prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikiančiais pagal NVIM, apgaule išvengė 15 601,68 Lt
dydžio turtinės prievolės.
Tokiu būdu S. M. 2003 m. gegužės 15 d. – 2003 m.
liepos 4 d. laikotarpiu, veikdamas bendrininkų grupe su E. P.,
F. L. bei FNTT prie LR VRM darbuotojais L.
K. ir R. T. apgaule UAB bendrovė bei UAB bendrovė naudai išvengė 46 834,18 Lt dydžio
turtinės prievolės.
Tokiais veiksmais S. M. padarė nusikalstamą veiką,
numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
F. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai,
kad apgaule, sukčiaudamas PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengė
turtinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, o būtent:
2003 m. birželio 9-26 d. laikotarpiu, būdamas UAB bendrovė 1991-02-25 registruotos (duomenys
neskelbtini), registravimo Nr. UAB 91, kodas 7923987, adresu: (duomenys
neskelbtini), direktorius, žinodamas, jog UAB bendrovė faktiškai jokios veiklos nevykdo ir yra
naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms, įsigytoms be dokumentų,
nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams, kartu su S. M. bei FNTT prie LR VRM pareigūnais L.
K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM (2003-03-03
teikimas Nr. S2-22s) kaip L. S. ir UAB bendrovė direktorius R. J. ar
komercijos direktorius D. K., iš anksto susitarė apgaule,
sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengti turtinės
prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, panaudojant suklastotas UAB
bendrovė PVM sąskaitas
faktūras, ir, veikdamas bendrininkų grupe, realizuodamas savo bei S. M. nusikalstamą sumanymą, 2003 m. birželio 9-26 d.
laikotarpiu, siekdamas įteisinti iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų
be pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, įgytas 52,39 t dyzelinio kuro,
nurodė S. M. išrašyti fiktyvius pardavimo dokumentus
52,39 t dyzelinio kuro, kuriais UAB bendrovė
buhalterinėje apskaitoje būtų legalizuotos iš kitų ikiteisminio
tyrimo metu nenustatytų asmenų įgytos 52,39 t dyzelinio kuro. S.
M. nurodė L. K. ir R. T. įrašyti
į UAB bendrovė PVM
sąskaitas faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines
operacijas ir atlikti fiktyvius atsiskaitymus tarp UAB bendrovė bei UAB bendrovė R. T., veikusiam
pagal NVIM, patvirtinus parašu į UAB bendrovė PVM sąskaitų faktūrų, serija LEA Nr. 9057806,
9057832, blankus įrašytus žinomai melagingus duomenis, kad UAB bendrovė pardavė UAB bendrovė 52,39 t dyzelinio
kuro už 102 277,68 Lt, iš jų PVM 15 601,68 Lt, o L. K.,
veikusiam pagal NVIM, suklastojus 2003-06-18 ir 2003-06-23 AB banko „Snoras“
Vilniaus filialo mokėjimo kvitus, įrašant juose melagingus duomenis, jog UAB bendrovė atsiskaitė su UAB bendrovė už neva parduotas
52,39 t dyzelinio kuro už 102 277,68 Lt, iš jų PVM 15 601,68 Lt, bei abiem
perdavus šiuos žinomai suklastotus dokumentus S. M.,
pastarasis suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimo kvitus perdavė UAB bendrovė direktoriui F. L. UAB bendrovė
direktorius F. L., iš nenustatytų asmenų be
įsigijimo dokumentų, nesumokant PVM, įsigijęs 52,39 t dyzelinio kuro ir
legalizavęs šį dyzelinio kuro kiekį UAB bendrovė buhalterinėje apskaitoje žinomai
suklastotomis UAB bendrovė PVM
sąskaitomis faktūromis serija LEA Nr. 9057806, 9057832, parodant neva sumokėtą
15 601,68 Lt PVM, nors joks PVM už 52,39 t dyzelinio kuro niekada nebuvo
sumokėtas, bei paėmęs iš UAB bendrovė
kasos pagal 2003-07-08 kasos išlaidų orderį Nr. 401 grynaisiais
pinigais 51 138,84 Lt, iš jų PVM 7 800,84 Lt, ir pagal 2003-07-15 kasos išlaidų
orderį Nr. 402 grynaisiais pinigais 51 138,84 Lt, iš jų PVM 7 800,84 Lt, iš
viso 102 277,68 Lt, iš jų PVM 15 601,68 Lt, perdavė 50 procentų PVM sumos – 7
800,84 Lt S. M., o likusius pinigus pasiliko sau.
Taip F. L. 2003 m. birželio 9-26 d.
laikotarpiu legalizavęs savo paties įgytus naftos produktus UAB bendrovė suklastotais
buhalterinės apskaitos dokumentais UAB bendrovė buhalterinėje apskaitoje, veikdamas
bendrininkų grupe su S. M. bei FNTT prie LR VRM
darbuotojais L. K. ir R. T.,
apgaule išvengė 15 601,68 Lt dydžio turtinės prievolės.
Tokiais veiksmais F. L. padarė
nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Be to, F. L. pripažintas kaltu ir nuteistas
už tai, kad apgaulingai tvarkė apskaitą, o būtent:
būdamas UAB bendrovė 1991-02-25
registruotos (duomenys neskelbtini), registravimo Nr. UAB 91, kodas 7923987,
adresu: (duomenys neskelbtini), direktorius, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos
Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies
nuostata, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako
ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos
tvarkymą, 2003 metų laikotarpiu apgaulingai tvarkė UAB bendrovė buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio
2 dalies nuostatą, jog „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas
ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų
dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad
„visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos
dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio
metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, bei 2002-03-05 Lietuvos Respublikos
pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Nr. IX-751) 64 straipsnio 1 dalies
nuostatą, jog „pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM ataskaitą tik tuo
atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą arba kitą šiame Įstatyme
nurodytą apskaitos dokumentą, kuris nustatyta tvarka gali būti naudojamas
prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui“, 2003 m. birželio 9-26 d.
laikotarpiu žinodamas, jog realiai ūkinės-finansinės operacijos tarp UAB bendrovė ir UAB bendrovė nėra įvykusios,
dokumentuose: UAB bendrovė 2003-06-09
PVM sąskaitoje faktūroje, serija LEA Nr. 9057806, kad UAB bendrovė pardavė 26,195 t dyzelinio kuro už 51
138,84 Lt, iš jų 7 800,84 Lt PVM, ir UAB bendrovė 2003-06-12 PVM sąskaitoje faktūroje,
serija LEA Nr. 9057832, kad UAB bendrovė
pardavė 26,195 t dyzelinio kuro už 51 138,84 Lt, iš jų 7 800,84 Lt
PVM, nurodytos prekės yra įsigytos iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų,
joks atsiskaitymas pagal šiuos dokumentus neįvykdytas, o PVM sąskaitos
faktūros, serija LEA Nr. 9057806, 9057832, surašytos jo prašymu 52,39 t
dyzelinio kuro legalizavimui bei PVM įgijimui ir pateiktos S.
M. su žinomai melagingais duomenimis apie tariamai UAB bendrovė sudarytus sandorius, tariamai išskirtą
ir sumokėtą PVM, bei tyčia įtraukęs PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr.
9057806, 9057832, į UAB bendrovė buhalterinę
apskaitą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies
nustatyti įmonės 2003 metų veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės
ir įvertinti turto.
Tokiais veiksmais F. L. padarė nusikalstamą veiką,
numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Be to, F. L. pripažintas kaltu ir nuteistas
už tai, kad pateikė neteisingus duomenis apie savo įmonės turtą, o būtent:
būdamas UAB bendrovė direktorius,
2003 m. liepos mėn. (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti mokesčių pagal
tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus, įrašė į PVM deklaraciją už 2003
m. birželio mėn. neteisingus duomenis apie turtą, t. y. 39 eilutėje nurodė
neteisingus duomenis apie įsigytas prekes (turtą), kadangi prekės (turtas)
nebuvo įsigytos, o tik buvo įforminti prekių pirkimo dokumentai, deklaracijos
40 eilutėje nurodė 15 601,68 Lt sumažintą mokėtiną PVM į biudžetą. Pagal
tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus F. L. pateikė
neteisingus duomenis apie savo įmonės turtą 2003 m. birželio mėn. pateiktoje
PVM deklaracijoje (duomenys neskelbtini) skyriui adresu: (duomenys
neskelbtini), bei sumažintą 15 601,68 Lt mokėtiną PVM sumą į biudžetą.
Tokiais veiksmais F. L. padarė
nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.
E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai,
kad suklastojo tikrus dokumentus ir realizavo suklastotus dokumentus, o
būtent:
2003 m. gegužės 21 d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu (duomenys
neskelbtini), būdamas UAB bendrovė 1996-03-06
registruotos (duomenys neskelbtini) valdyboje, registracijos Nr. AB 96-64,
kodas 4138285, adresu: (duomenys neskelbtini), direktorius, žinodamas, jog UAB bendrovė faktiškai jokios
veiklos nevykdo ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms,
įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti LR ūkio
subjektams, gavęs iš S. M. UAB bendrovė PVM sąskaitų faktūrų, serija LEA Nr.
9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813, 9057814, 9057806, 9057832,
9057831, 9057830, 9057815, 9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849,
9057858, 9057857, blankus su įrašytais žinomai melagingais duomenimis, kad UAB bendrovė pardavė UAB bendrovė 140 030 litrų
žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 už 204
746,30 Lt (iš jų PVM 31 232,50 Lt), jis suklastojo UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr.
9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813, 9057814, 9057806, 9057832,
9057831, 9057830, 9057815, 9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849,
9057858, 9057857, patvirtindamas parašu žinomai melagingus duomenis, jog UAB bendrovė įsigijo iš UAB bendrovė 140 030 litrų
žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 už 204
746,30 Lt (iš jų PVM 31 232,50 Lt), realizavo šiuos suklastotus dokumentus,
įtraukdamas į UAB bendrovė buhalterinę
apskaitą.
Tokiais veiksmais E. P. padarė
nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Be to, E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas
už tai, kad apgaule, sukčiaudamas PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje,
išvengė turtinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, o būtent:
2003 m. gegužės 21 d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu (duomenys
neskelbtini), būdamas UAB bendrovė 1996-03-06
registruotos (duomenys neskelbtini) valdyboje, registracijos Nr. AB 96-64,
kodas 4138285, adresu: (duomenys neskelbtini), direktorius, žinodamas, jog UAB bendrovė faktiškai jokios
veiklos nevykdo ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms,
įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti LR ūkio
subjektams, kartu su S. M. bei FNTT prie LR VRM
pareigūnais L. K. ir R. T.,
veikusiais pagal NVIM (2003-03-03 teikimas Nr. S2-22s) kaip L.
S. ir UAB bendrovė direktorius
R. J. ar komercijos direktorius D. K.,
iš anksto susitarė apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo
srityje, išvengti turtinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui,
panaudojant suklastotas UAB bendrovė
PVM sąskaitas faktūras, krovinio važtaraščius, sutartis, mokėjimo
dokumentus, ir, veikdamas bendrininkų grupe, realizuodamas S.
M. nusikalstamą sumanymą, 2003 m. gegužės 21 d. – 2003 m. liepos 3 d.
laikotarpiu, S. M. iš R. M. bei
kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų už nenustatytą sumą be pirkimo
dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, įgijus 140 030 litrų žalios naftos, 65 500
litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100, S. M. nurodžius
L. K. ir R. T. įrašyti į UAB bendrovė PVM sąskaitas
faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas tarp
UAB bendrovė bei UAB bendrovė R.
T., veikusiam pagal NVIM, patvirtinus parašu į UAB bendrovė PVM sąskaitų faktūrų, serija LEA Nr.
9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813, 9057814, 9057806, 9057832,
9057831, 9057830, 9057815, 9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849,
9057858, 9057857, blankus įrašytus žinomai melagingus duomenis, kad UAB bendrovė pardavė UAB bendrovė 140 030 litrų
žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 už 204
746,30 Lt (iš jų PVM 31 232,50 Lt), bei kartu su L. K. grąžinus
šiuos žinomai suklastotus dokumentus S. M., šis
suklastotas PVM sąskaitas faktūras kartu su kroviniu perdavė UAB bendrovė direktoriui E. P.. UAB bendrovė
direktorius E. P. žinodamas, jog pagal suklastotas
UAB bendrovė PVM
sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813,
9057814, 9057806, 9057832, 9057831, 9057830, 9057815, 9057838, 9057837,
9057847, 9057848, 9057849, 9057858, 9057857, PVM nesumokėtas, šias PVM
sąskaitas faktūras patvirtino savo parašu, įtraukė į UAB bendrovė buhalterinę apskaitą ir, realizuodamas S. M. nusikalstamą sumanymą, pagal UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr.
9730292, 9730293, 9730295, 9730297, 9730294, 9730298, 9730299, realizavo S. M. įgytą krovinį – 140 030 litrų žalios naftos, 65 500
litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 AB „xxx“ bei ABF „xxx“ už 209
707,46 Lt su PVM. AB „xxx“ bei ABF „xxx“ atsiskaičius už parduotą produkciją,
t. y. pervedus į UAB bendrovė banko
sąskaitą mokėjimo pavedimais 209 707,46 Lt su PVM, E. P. savo
ruožtu banko pavedimais į UAB bendrovė
atsiskaitomąją sąskaitą Nr. 23467770, buvusią AB banke „NORD/LB
Lietuva“, pervedė 101 836 Lt. L. K. ir R.
T. paėmus iš UAB bendrovė banko
sąskaitos šias lėšas grynaisiais pinigais, sau pasilikus 2 117,96 Lt, o
likusius pinigus perdavus S. M., E. P.
kartu su S. M. bei FNTT prie LR VRM darbuotojais L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM,
apgaule išvengė 31 232,50 Lt dydžio turtinės prievolės. Tokiu būdu E. P., 2003 m. gegužės 21 d. – 2003 m. liepos 4 d.
laikotarpiu legalizavęs S. M. neteisėtai įgytus naftos
produktus UAB bendrovė suklastotais
buhalterinės apskaitos dokumentais UAB bendrovė buhalterinėje apskaitoje, veikdamas
bendrininkų grupe su S. M. bei FNTT prie LR VRM
darbuotojais L. K. ir R. T.,
apgaule išvengė 31 232,50 Lt dydžio turtinės prievolės.
Tokiais veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką,
numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Be to, E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas
už tai, kad apgaulingai tvarkė apskaitą, o būtent:
2003 m. gegužės 21 d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu adresu: (duomenys
neskelbtini), būdamas UAB bendrovė 1996-03-06
registruotos (duomenys neskelbtini) valdyboje, registracijos Nr. AB
96-64, kodas 4138285, adresu: (duomenys neskelbtini), direktorius,
vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo
(Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostata, jog „už apskaitos organizavimą
pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas
už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2003 metų laikotarpiu apgaulingai
tvarkė UAB bendrovė buhalterinę
apskaitą, t. y. pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos
įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma
įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto,
nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir 12
straipsnio 1 dalies nuostatą, jog „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai
turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės
operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, bei
2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Nr.
IX-751) 64 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „pirkimo PVM gali būti įtraukiamas
į PVM ataskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą
arba kitą šiame Įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris nustatyta tvarka
gali būti naudojamas prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui“, 2003 m.
gegužės 21 d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu tyčia UAB bendrovė buhalterinėje apskaitoje užfiksavo
neįvykusias ūkines operacijas, panaudodamas žinomai suklastotus dokumentus –
PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9057803, 9057804, 9057811, 9057812,
9057813, 9057814, 9057815, 9057831, 9057830, 9057838, 9057837, 9057847,
9057848, 9057849, 9057858, 9057857, įtraukė į UAB bendrovė buhalterinę apskaitą tikrovės
neatitinkančias ūkines operacijas – 205 530 litrų žalios naftos, dyzelino,
dyzelinio kuro bei 7,2 tonos mazuto už 204 746,30 Lt (iš jų PVM 31 232,50 Lt)
pirkimą ir tokiu būdu nepagrįstai padidino UAB bendrovė sąnaudas, pagal šiuos suklastotus
dokumentus į apskaitos registrus įrašė neteisingus duomenis apie ūkines
operacijas, kurios nėra susijusios su turtu, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu,
iškreipdamas tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą,
dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB bendrovė 2003 m. sausio 1 d. – 2003 m. rugpjūčio
1 d. laikotarpio ūkinės, komercinės, finansinės būklės, veiklos rezultatų ir
įvertinti turto.
Tokiais veiksmais E. P. padarė
nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Be to, E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas
už tai, kad vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai
nuslėpti, o būtent:
2003 m. gegužės 21 d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu būdamas UAB bendrovė 1996-03-06
registruotos (duomenys neskelbtini) valdyboje, registracijos Nr. AB 96-64,
kodas 4138285, adresu: (duomenys neskelbtini), direktorius, vadovavo UAB bendrovė kuri buvo
panaudota prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti
ir parduoti LR ūkio subjektams ir kurios buhalterinės apskaitos dokumentus –
PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9730292, 9730293, 9730295, 9730297,
9730294, 9730298, panaudojo sukčiavimams – legalizuojant neteisėtai įgytų iš
fizinių asmenų, nesumokant pirkimo PVM, 140 030 litrų žalios naftos, kurios
vertę nurodė 94 629,50 Lt (iš jų PVM 14 435,01 Lt ), 65 500 litrų dyzelinio
kuro, kurio vertę nurodė 111 150 Lt (iš jų PVM 16 955,08 Lt ), 7,2 tonos mazuto
M-100, kurio vertę nurodė 3 927,96 Lt (iš jų (duomenys
neskelbtini)18 Lt ), pardavimą AB „xxx“ bei ABF „xxx“ už 209 707,46 Lt, iš
jų 31 989,27 Lt PVM. AB „xxx“ bei ABF „xxx“ atsiskaičius už parduotą produkciją,
t. y. pervedus į UAB bendrovė banko
sąskaitą mokėjimo pavedimais 209 707,46 Lt su PVM, E. P.,
panaudodamas kaip priedangą neteisėtai veiklai nuslėpti UAB bendrovė sukčiavimo būdu išvengė 31 232,50 Lt
dydžio turtinės prievolės. Taip E. P. nuo 2003-05-21 iki
2003-07-04 vadovavo UAB bendrovė kuri
buvo naudojama nusikalstamai veiklai nuslėpti.
Tokiais veiksmais E. P. padarė
nusikalstamą veiką, numatytą BK 203 straipsnio 2 dalyje.
Be to, E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas
už tai, kad pateikė neteisingus duomenis apie savo įmonės turtą, o būtent:
E. P., būdamas UAB bendrovė direktorius, 2003 m. liepos ir rugpjūčio
mėn. (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti mokesčių, pagal tikrovės
neatitinkančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9057803,
9057804, 9057811, 9057812, 9057813, 9057814, 9057815, 9057831, 9057830,
9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849, 9057858, 9057857), kuriuose
įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos – 2003 m. birželio mėn. – liepos 4 d.
žalios naftos 140 030 litrų, mazuto M-100 7,2 tonos, dyzelino 33
000 litrų bei dyzelinio kuro 32 500 litrų pirkimas iš UAB bendrovė iš viso už 204 746,30 Lt (iš jų PVM 31
232,50 Lt), į 2003-09-25 UAB bendrovė
(duomenys neskelbtini) skyriui pateiktos 2003 m. birželio mėn. bei
2003-08-25 liepos mėn. deklaracijų C dalies 39 laukelį – įsigyta iš kitų asmenų
prekių – įrašė neteisingus duomenis apie turtą, t. y. neteisingus duomenis apie
įsigytas prekes. UAB bendrovė šių
deklaracijų 39 laukelyje nepagrįstai padidino 2003 m. birželio mėn. 156 700,30
Lt ir liepos mėn. 16 813,47 Lt įsigytų prekių sumą, dėl to deklaracijų 40
laukelyje nepagrįstai nurodė neįsigytų prekių birželio mėn. 156 700,30 Lt,
liepos mėn. 16 813,47 Lt vertės (turto), į PVM ataskaitą nepagrįstai įtraukė birželio
mėn. 28 206 Lt, liepos mėn. 3 026 Lt pirkimo PVM. Taip UAB bendrovė pagal tikrovės neatitinkančius apskaitos
dokumentus pateikė neteisingus duomenis apie savo įmonės turtą už 2003 m.
birželio mėn. 156 700,30 Lt bei liepos mėn. 16 813,47 Lt pateiktose PVM
deklaracijose (duomenys neskelbtini).
Tokiais veiksmais E. P. padarė
nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.
Juridinis asmuo UAB bendrovė
pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė
buhalterinę apskaitą, o būtent:
UAB bendrovė direktorius
F. L., vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos
buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostata,
jog „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio
subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos
tvarkymą, 2003 metų laikotarpiu apgaulingai tvarkė UAB bendrovė buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio
2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas
ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų
dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog
„visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos
dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio
metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, bei 2002-03-05 Lietuvos Respublikos
pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Nr. IX-751) 64 straipsnio 1 dalies
nuostatą, kad „pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM ataskaitą tik tuo
atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą arba kitą šiame Įstatyme
nurodytą apskaitos dokumentą, kuris nustatyta tvarka gali būti naudojamas
prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui“, 2003 m. birželio 9-26 d.
laikotarpiu žinodamas, jog realiai ūkinės-finansinės operacijos tarp UAB bendrovė bei UAB bendrovė nėra įvykusios,
dokumentuose: UAB bendrovė 2003-06-09
PVM sąskaitoje faktūroje, serija LEA Nr. 9057806, kad UAB bendrovė pardavė 26,195 t dyzelinio kuro už 51
138,84 Lt, iš jų 7 800,84 Lt PVM, ir UAB bendrovė 2003-06-12 PVM sąskaitoje faktūroje,
serija LEA Nr. 9057832, kad UAB bendrovė
pardavė 26,195 t dyzelinio kuro už 51 138,84 Lt, iš jų 7 800,84 Lt
PVM, nurodytos prekės yra įsigytos iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų,
joks atsiskaitymas pagal šiuos dokumentus neįvykdytas, o PVM sąskaitos
faktūros, serija LEA Nr. 9057806, 9057832, surašytos jo prašymu 52,39 t
dyzelinio kuro legalizavimui bei PVM įgijimui ir pateiktos S.
M. su žinomai melagingais duomenimis apie tariamai UAB bendrovė sudarytus sandorius, tariamai išskirtą
ir sumokėtą PVM, bei tyčia įtraukęs PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr.
9057806, 9057832, į UAB bendrovė buhalterinę
apskaitą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies
nustatyti įmonės 2003 metų veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės
ir įvertinti turto.
Tokiais veiksmais juridinis asmuo UAB bendrovė padarė
nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Be to, juridinis asmuo UAB bendrovė
pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pateikė neteisingus
duomenis apie savo įmonės turtą, o būtent:
UAB bendrovė direktorius
F. L. 2003 m. liepos mėn. (duomenys neskelbtini),
siekdamas išvengti mokesčių, pagal tikrovės neatitinkančius apskaitos
dokumentus įrašė į PVM deklaraciją už 2003 m. birželio mėn. neteisingus
duomenis apie turtą, t. y. 39 eilutėje nurodė neteisingus duomenis apie
įsigytas prekes (turtą), kadangi prekės (turtas) nebuvo įsigytos, o tik buvo
įforminti prekių pirkimo dokumentai, deklaracijos 40 eilutėje nurodė neįsigytų
prekių 86 676 Lt vertės (turto) 15 601,68 Lt pirkimo PVM, 14 eilutėje nurodė 15
601,68 Lt sumažintą mokėtiną PVM į biudžetą. Taip pagal tikrovės
neatitinkančius apskaitos dokumentus UAB bendrovė direktorius F. L. pateikė
neteisingus duomenis apie savo įmonės turtą už 2003 m. birželio mėn. pateiktoje
PVM deklaracijoje (duomenys neskelbtini) skyriui adresu: (duomenys neskelbtini).
Tokiais veiksmais juridinis asmuo UAB bendrovė padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK
220 straipsnio 1 dalyje.
Be to, juridinis asmuo UAB bendrovė
pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad sukčiavimo būdu
išvengė turtinės prievolės, o būtent:
UAB bendrovė 1991-02-25
registruotos (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, registravimo Nr.
UAB 91, kodas 7923987, adresu: (duomenys neskelbtini), direktorius F. L. (2003-04-08 darbo sutartis Nr. 151), turėdamas teisę
priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens
veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesais, vadovaudamas UAB bendrovė kuri galėjo būti
panaudota prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti
ir parduoti LR ūkio subjektams, 2003 m. birželio 9-26 d. laikotarpiu (duomenys
neskelbtini), iš anksto žinodamas, jog UAB bendrovė jokios veiklos nevykdo ir naftos
produktų UAB bendrovė nepardavė,
siekdamas, kad UAB bendrovė išvengtų
įstatymų nustatytos turtinės prievolės – Lietuvos Respublikos valstybės
biudžetui 15 601,68 Lt dydžio PVM, įtraukė į UAB bendrovė buhalterinę apskaitą žinomai suklastotus
dokumentus – UAB bendrovė išrašytas
PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9057806, 9057832, pagal kuriuos UAB bendrovė tariamai įsigijo
iš UAB bendrovė 52,39 t
dyzelinio kuro už 102 277,68 Lt, iš jų PVM 15 601,68 Lt. F.
L., siekdamas apgaule įgyti realiai nesumokėtą į LR biudžetą PVM, UAB bendrovė vardu realizavo
neteisėtai įgytas iš fizinių asmenų, nesumokant pirkimo PVM, 52,39 t dyzelinio
kuro Respublikos rinkoje, dėl to UAB bendrovė išvengė 15 601,68 Lt dydžio turtinės prievolės.
Tokiais veiksmais juridinis asmuo UAB bendrovė padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK
182 straipsnio 1 dalyje.
Juridinis asmuo UAB bendrovė
pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė
buhalterinę apskaitą, o būtent:
UAB bendrovė įmonės
kodas 4138285, 1996-03-06 registruota (duomenys neskelbtini) valdyboje,
registracijos Nr. AB 96-64, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini),
direktorius E. P., vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos
Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies
nuostata, jog „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako
ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos
tvarkymą, 2003 m. laikotarpiu apgaulingai tvarkė UAB bendrovė buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio
2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas
ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų
dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog
„visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos
dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio
metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, bei 2002-03-05 Lietuvos Respublikos
pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Nr. IX-751) 64 straipsnio 1 dalies
nuostatą, kad „pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM ataskaitą tik tuo
atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą arba kitą šiame Įstatyme
nurodytą apskaitos dokumentą, kuris nustatyta tvarka gali būti naudojamas
prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui“, 2003 m. gegužės 21 d. – 2003 m.
liepos 4 d. laikotarpiu tyčia UAB bendrovė
buhalterinėje apskaitoje užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas,
panaudodamas žinomai suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, serija
LEA Nr. 9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813, 9057814, 9057815, 9057831,
9057830, 9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849, 9057858, 9057857, įtraukė
į UAB bendrovė buhalterinę
apskaitą tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – 205 530 litrų žalios
naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro bei 7,2 tonos mazuto M-100 už 204 746,30 Lt
(iš jų PVM 31 232,50 Lt) pirkimą ir tokiu būdu nepagrįstai padidino UAB bendrovė sąnaudas, pagal
šiuos suklastotus dokumentus į apskaitos registrus įrašė neteisingus duomenis
apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turtu, įsipareigojimų dydžio
pasikeitimu, iškreipdamas tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei
duomenis apie turtą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB bendrovė 2003 m. sausio 1 d. – 2003 m.
rugpjūčio 1 d. laikotarpio ūkinės, komercinės, finansinės būklės, veiklos
rezultatų ir įvertinti turto.
Tokiais veiksmais juridinis asmuo UAB bendrovė padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK
222 straipsnio 1 dalyje.
Be to, juridinis asmuo UAB bendrovė
pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pateikė neteisingus
duomenis apie savo įmonės turtą, o būtent:
UAB bendrovė direktorius
E. P. 2003 m. liepos ir rugpjūčio mėn. (duomenys
neskelbtini), siekdamas išvengti mokesčių, pagal tikrovės neatitinkančius
dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9057803, 9057804, 9057811,
9057812, 9057813, 9057814, 9057806, 9057832, 9057831, 9057830, 9057815,
9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849, 9057858, 9057857), kuriuose
įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos – 2003 m. birželio mėn. – liepos 4 d.
žalios naftos 140 030 litrų, mazuto M-100 7,2 tonos, dyzelinio kuro 32 500
litrų pirkimas iš UAB bendrovė iš
viso už 204 746,30 Lt (iš jų 31 232,50 Lt PVM), į 2003-09-25 UAB bendrovė (duomenys
neskelbtini) skyriui pateiktą 2003 m. birželio mėn. bei 2003-08-25 liepos mėn.
deklaracijų C dalies 39 laukelį – įsigyta iš kitų asmenų prekių – įrašė neteisingus
duomenis apie turtą, t. y. neteisingus duomenis apie įsigytas prekes. UAB bendrovė šios deklaracijos
39 laukelyje nepagrįstai padidino 2003 m. birželio mėn. 156 700,30 Lt ir liepos
mėn. 16 813,47 Lt įsigytų prekių sumą, dėl to deklaracijų 40 laukelyje
nepagrįstai nurodė neįsigytų prekių birželio mėn. 156 700,30 Lt ir liepos mėn.
16 813,47 Lt vertės turto, į PVM ataskaitą nepagrįstai įtraukė birželio mėn. 28
206 Lt, liepos mėn. 3 026 Lt pirkimo PVM. Taip UAB bendrovė pagal tikrovės neatitinkančius apskaitos
dokumentus pateikė neteisingus duomenis apie savo įmonės turtą už 2003 m.
birželio mėn. 156 700,30 Lt, liepos mėn. 16 813,47 Lt pateiktose PVM
deklaracijose (duomenys neskelbtini) skyriui adresu: (duomenys neskelbtini),
bei sumažintą birželio mėn. 28 206 Lt, liepos mėn. 3 026 Lt, iš viso 31 232 Lt
mokėtiną PVM sumą į biudžetą.
Tokiais veiksmais juridinis asmuo UAB bendrovė padarė nusikalstamą veiką,
numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.
Be to, juridinis asmuo UAB bendrovė
pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad UAB bendrovė direktorius E. P. 2003
m. gegužės 21 d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu adresu: (duomenys
neskelbtini), vadovavo UAB bendrovė
kuri buvo panaudota prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant
pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams ir kurios buhalterinės
apskaitos dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9730292, 9790293,
9730295, 9730297, 9730294, 9730298, panaudojo sukčiavimams – legalizuojant
neteisėtai įgytų iš fizinių asmenų, nesumokant pirkimo PVM, 140 030 litrų
žalios naftos, kurios vertę nurodė 94 629,5 Lt (iš jų PVM 14 435,01 Lt), 65 500
litrų dyzelinio kuro, kurio vertę nurodė 111 150 Lt (iš jų PVM 16 955,08 Lt),
7,2 tonos mazuto M-100, kurio vertę nurodė 3 927,96 Lt (iš jų (duomenys
neskelbtini)18 Lt), pardavimą AB „xxx“ bei ABF „xxx“ už 209 707,46 Lt, iš
jų 31 989,27 Lt PVM. AB „xxx“ bei ABF „xxx“ atsiskaičius už parduotą
produkciją, t. y. pervedus į UAB bendrovė
banko sąskaitą mokėjimo pavedimais 209 707,46 Lt su PVM, E. P., panaudodamas kaip priedangą neteisėtai veiklai
nuslėpti UAB bendrovė sukčiavimo
būdu išvengė 31 232,50 Lt dydžio turtinės prievolės. Taip E.
P. nuo 2003-05-21 iki 2003-07-04 vadovavo UAB bendrovė kuri buvo naudojama nusikalstamai veikai
nuslėpti.
Dėl to juridinis asmuo UAB bendrovė
pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą
BK 203 straipsnio 2 dalyje.
Be to, juridinis asmuo UAB bendrovė
pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad realizavo suklastotus
dokumentus, o būtent:
UAB bendrovė įmonės
kodas 4138285, 1996-03-06 registruota (duomenys neskelbtini) valdyboje,
registracijos Nr. AB 96-64, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini),
direktorius E. P., žinodamas, jog UAB bendrovė faktiškai jokios veiklos nevykdo ir
naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms, įsigytoms be dokumentų,
nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams, gavęs iš S. M. UAB bendrovė
PVM sąskaitų faktūrų, serija LEA Nr. 9057803, 9057804, 9057811,
9057812, 9057813, 9057814, 9057806, 9057832, 9057831, 9057830, 9057815,
9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849, 9057858, 9057857, blankus su
įrašytais žinomai melagingais duomenimis, kad UAB bendrovė pardavė UAB bendrovė 140 030 litrų žalios naftos, 65 500
litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 už 204 746,30 Lt (iš jų PVM 31
232,50 Lt), jis suklastojo UAB bendrovė
PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9057803, 9057804, 9057811,
9057812, 9057813, 9057814, 9057806, 9057832, 9057831, 9057830, 9057815,
9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849, 9057858, 9057857, patvirtindamas
parašu žinomai melagingus duomenis, jog UAB bendrovė įsigijo iš UAB bendrovė 140 030 litrų žalios naftos, 65 500
litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 už 204 746,30 Lt (iš jų PVM 31
232,50 Lt), realizavo šiuos suklastotus dokumentus, įtraukdamas į UAB bendrovė buhalterinę
apskaitą, dėl to buvo padaryta didelės žalos Lietuvos Respublikos biudžetui. E. P. panaudojo ir realizavo suklastotus dokumentus UAB bendrovė naudai, nes,
legalizavus žalią naftą, dyzelinį kurą ir mazutą M-100 bei jį realizavus,
juridinis asmuo gavo papildomų pajamų, kuriomis galėjo disponuoti savo veiklai
vykdyti.
Tokiais veiksmais juridinis asmuo UAB bendrovė padarė nusikalstamą veiką,
numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Be to, juridinis asmuo UAB bendrovė
pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad sukčiavimo būdu
išvengė turtinės prievolės, o būtent:
UAB bendrovė 1996-03-06
registruotos (duomenys neskelbtini) valdyboje, registracijos Nr.
AB 96-64, įmonės kodas 4138285, adresu: (duomenys neskelbtini), direktorius E. P. (2003-05-02 darbo sutartis Nr. 14), turėdamas teisę
priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens
veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesais, vadovaudamas UAB bendrovė kuri buvo
panaudota prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti
ir parduoti LR ūkio subjektams, 2003 m. gegužės 21 d. – 2003 m. liepos 4 d.
laikotarpiu (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, jog UAB bendrovė jokios veiklos nevykdo
ir naftos produktų UAB bendrovė nepardavė,
siekdamas, kad UAB bendrovė išvengtų
įstatymų nustatytos turtinės prievolės – Lietuvos Respublikos valstybės
biudžetui 31 232,50 Lt dydžio PVM, įtraukė į UAB bendrovė buhalterinę apskaitą žinomai suklastotus
dokumentus: UAB bendrovė išrašytas
PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9057803, 9057804, 9057811, 9057812,
9057813, 9057814, 9057815, 9057831, 9057830, 9057838, 9057837, 9057848,
9057849, 9057858, 9057857, pagal kuriuos UAB bendrovė tariamai įsigijo iš UAB bendrovė 140 030 litrų
žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 už 204 746
Lt (iš jų PVM 31 232,50 Lt). E. P., siekdamas apgaule
įgyti realiai nesumokėtą į LR biudžetą PVM, UAB bendrovė buhalterinės apskaitos dokumentus – PVM
sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9730292, 9730293, 9730295, 9730297, 9730294,
9730298, 9730299, panaudojo sukčiavimams – legalizuojant neteisėtai įgytų iš
fizinių asmenų, nesumokant pirkimo PVM, 140 030 litrų žalios naftos, 65 500
litrų dyzelinio kuro, 7,2 tonos mazuto M-100 pardavimą AB „xxx“ bei ABF „xxx“
už 209 707,46 Lt su PVM. AB „xxx“ bei ABF „xxx“ atsiskaičius už parduotą
produkciją, t. y. pervedus į UAB bendrovė
banko sąskaitą mokėjimo pavedimais 209 707,46 Lt kartu su PVM, E. P. panaudojo kaip priedangą neteisėtai veiklai nuslėpti
UAB bendrovė dėl to UAB bendrovė išvengė 31 232,50
Lt dydžio turtinės prievolės.
Tokiais veiksmais juridinis asmuo UAB bendrovė padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK
182 straipsnio 1 dalyje.
Visi nuteistieji dar buvo kaltinami padarę šias nusikalstamas veikas:
S. M. –
numatytas BK 216 straipsnio 1 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6
dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje; F. L. – numatytas BK
202 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje; E. P. – numatytas BK 216 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio
2 dalyje; UAB bendrovė –
numatytas BK 216 straipsnio 1 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje; UAB bendrovė – numatytą BK 216
straipsnio 1 dalyje. Šių veikų turinys bus atskleistas, analizuojant
apeliacinių skundų argumentus dėl konkrečių veikų.
Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 10 d.
nuosprendžiu S. M., F. L., E. P., UAB bendrovė ir UAB bendrovė pagal BK 216 straipsnio
1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo
nusižengimo požymių. Teismas nurodė, kad byloje ištirtais įrodymais neįrodyta,
jog S. M. nusikalstamu būdu įgijo 67 000 litrų žalios
naftos, 73 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos
mazuto M-100. Neįrodyta, kad F. L. 52,39 tonos dyzelinio
kuro įgijo nusikalstamu būdu. Taip pat neįrodyta, jog E. P. žinojo,
kad turtas įgytas būtent nusikalstamu būdu. Pačiame kaltinime nėra nurodyta,
kokiais kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais – grobimu, sukčiavimo ar kitais
veiksmais – įgytas turtas.
S. M. pagal BK 203 straipsnio 2 dalį išteisintas,
nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teismas nurodė, jog byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad S.
M. nevadovavo UAB bendrovė šioje
įmonėje jis jokių vadovaujančių pareigų nėjo.
F. L. ir UAB bendrovė pagal BK 202 straipsnio 1
dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo
nusižengimo požymių. Teismas nurodė, kad byloje ištirtais įrodymais nustatyta,
jog F. L. nusikalstamą veiką – sukčiavimą padarė kaip UAB
bendrovė direktorius, o
ne kaip privatus asmuo, kuris stambiu mastu ėmėsi ūkinės-komercinės veiklos,
neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga. Byloje
ištirtais įrodymais nenustatyta, kad F. L. bendravo su L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM.
L. K., veikęs pagal NVIM, suklastojo 2003-06-18 ir
2003-06-23 AB banko „Snoras“ Vilniaus filialo mokėjimo kvitus, įrašydamas juose
melagingus duomenis, jog neva pats F. L. asmeniškai
atsiskaitė su UAB bendrovė už
neva parduotas 52,39 t dyzelinio kuro už 102 277,68 Lt. Apie tokius L. K. veiksmus (kvitų klastojimą) F. L. nieko
nežinojo, nė su vienu iš kaltinamųjų dėl šių veiksmų nesitarė. Tai įrodo ir
telefoniniai pokalbiai tarp S. M. bei F.
L.. Kadangi aptartais motyvais F. L. išteisintinas,
todėl ir juridinis asmuo UAB bendrovė
dėl kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį išteisintinas. Be to,
UAB bendrovė kaip
juridinio asmens, veiklos pobūdis – prekyba naftos produktais, degalinės
paslaugos ir kt., o šiai veiklai UAB bendrovė licenciją turėjo.
S. M. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183
straipsnio 2 dalį, o F. L. ir E. P. pagal
BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo
ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas nurodė, kad byloje ištirtais
įrodymais neįrodyta, jog S. M. laikotarpiu nuo 2003 m.
gegužės 15 d. iki 2003 liepos 4 d. savo paties ir kitų asmenų neteisėtai įgytus
naftos produktus UAB bendrovė suklastotais
buhalterinės apskaitos dokumentais UAB bendrovė ir UAB bendrovė buhalterinėje apskaitoje, veikdamas
bendrininkų grupe su E. P., F. L. bei
FNTT prie LR VRM darbuotojais L. K. ir R.
T., padėjo F. L. ir E. P. pasisavinti
jų žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. 102 277,68 Lt UAB bendrovė ir 101 836 Lt UAB bendrovė pinigų; F. L., veikdamas bendrininkų grupe su S.
M. bei FNTT prie LR VRM darbuotojais L. K. ir R. T., pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą
turtą, t. y. 102 277,68 Lt UAB bendrovė
kasos pinigų; E. P., veikdamas bendrininkų
grupe su S. M. bei FNTT prie LR VRM darbuotojais L. K. ir R. T., pasisavino jo žinioje
buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. 101 836 Lt UAB bendrovė pinigų. Byloje ištirtais įrodymais
nustatyta, kad tiek UAB bendrovė tiek
UAB bendrovė realiai naftos
produktai buvo gauti, už juos atsiskaityta, gauti naftos produktai apskaičiuoti
buhalteriniuose dokumentuose ir vėliau realizuoti. Kaltinime nurodytos pinigų
sumos kaltinamųjų nebuvo pasisavintos, nepaverstos savo turtu. Kaltinamieji,
panaudodami UAB bendrovė išrašytas
PVM sąskaitas faktūras, ne pasisavino jiems patikėtą turtą, o išvengė turtinės
prievolės, ir jų nusikalstami veiksmai sudaro BK 182 straipsnyje numatytą
nusikalstamos veikos sudėtį.
Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas
apeliaciniame skunde nurodo,
jog nuteistuosius išteisindamas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamu
būdu įgyto turto legalizavimo teismas neteisingai ir prieštaringai įvertino
faktines bylos aplinkybes.
Byloje nustatyta, kad visi
F. L. įgyti degalai skirti perpardavimui.
Tai leidžia teigti, jog buvo didmeninė prekyba
degalais, o vykdant tokią veiklą privalomi buhalteriniai dokumentai, kurių
nebuvimas bei prekybos naftos produktais stambaus masto faktas ir sudaro
nusikaltimo, numatyto BK 202 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, nes teisėtas degalų
įgijimo būdas Lietuvoje privalo būti pagrįstas dokumentais.
Nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad pačiame kaltinime nėra nurodyta, kokiais
kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais –
grobimu, sukčiavimu ar kitais veiksmais – įgytas turtas. Bylos duomenys leidžia
teigti, jog kuras įgytas nusikalstamu
būdu. Kaltinime aprašant nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio
1 dalyje, nurodyta, kad S. M. iš R. M. už 25 000 Lt be
dokumentų, nesumokėdamas jokių mokesčių, iš jų ir pirkimo PVM, neteisėtai įgijo
67 000 litrų žalios naftos, taip pat
iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų už nenustatytą sumą be
dokumentų, nesumokėdamas jokių mokesčių, iš jų ir pirkimo PVM, neteisėtai įgijo
73 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų
dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100. Neteisėtu arba nusikalstamu būdu įgytas kuras legalizuotas,
suklastojus dokumentus ir įtraukus šiuos dokumentus į oficialią UAB bendrovė apskaitą, t. y. nuslepiant tikrą
nusikalstamą kuro įgijimo būdą.
Kaltinime aprašant nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, nurodyta,
jog F. L., būdamas UAB bendrovė direktorius, iš nenustatytų asmenų be
įsigijimo dokumentų, nesumokėdamas PVM, įsigijęs 52,39 t dyzelinio kuro ir legalizavęs šį
dyzelinio kuro kiekį UAB bendrovė buhalterinėje apskaitoje žinomai suklastotomis UAB bendrovė PVM sąskaitomis faktūromis LEA Nr.
9057806, 9057832, apgaule
išvengė 15 601,68 Lt dydžio turtinės prievolės. Būtent tokiais nusikalstamais
veiksmais įgytas minėtas turtas, kaltinimuose nurodytos aplinkybės atitinka baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, kurias
patvirtina ištirti įrodymai: liudytojų FNTT pareigūnų
L. K. ir R. T., veikusių pagal NVIM, parodymai; 2003-10-28 protokolas dėl operatyvinių veiksmų
atlikimo, kuriame konstatuota,
kad žalios naftos tiekimą visais atvejais S. M. parūpino R. M.. Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, kokiais būdais R. M. įgijo kurą, tai nėra žinoma. Tačiau įrodyta, jog kuras iš R. M. buvo perkamas be dokumentų, neteisėtai,
o to pakanka S. M.
veiklai kvalifikuoti
pagal BK 202 straipsnio 1 dalį.
Teismas, išteisindamas S. M. pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, visiškai neįvertino liudytojų FNTT pareigūnų L. K. ir R.
T. parodymų, telefoninių
pokalbių bei S. M.
parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu dalyvaujant
advokatui, kad būtent jis duodavo nurodymus L.
K. ir R. T. dėl užsakymų siuntimo elektroniniu
paštu, dokumentų išrašymo, pinigų gavimo, išgryninimo. Iš šių duomenų matyti,
jog būtent jis planavo veiklą, organizavo plano įgyvendinimą bei kontroliavo
nusikalstamą veiklą.
Išteisindamas UAB bendrovė pagal BK 202 straipsnio 1 dalį,
teismas neatsižvelgė, kad kuras į UAB bendrovė buvo pristatytas be dokumentų, t. y.
neteisėtai, ir tai buvo
pagrindas pareikšti nurodytam juridiniam asmeniui kaltinimą padarius šį
nusikaltimą.
Dėl nusikaltimo, numatyto BK 183
straipsnio 2 dalyje, teismas neįvertino S. M. parodymų,
duotų ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių
matyti, jog F. L. ir jo įmonei UAB bendrovė reikėjo išrašinėti fiktyvius pardavimo dokumentus kurui tiekti. Taip
pat F. L. S. M. buvo pasakęs, kad UAB bendrovė vardu reikės padaryti ir fiktyvius
atsiskaitymus. Dėl to jis davė L. K. nurodymą tai
padaryti, ir L. K. jam perdavė du banko „Snoras“ mokėjimo
kvitus, kuriuos jis perdavė F. L., o pastarasis jam
sumokėjo PVM sąskaitose faktūrose LEA Nr. 9057806, 9057832 nurodytas PVM sumas.
F. L. jam grąžino šių dokumentų antrus egzempliorius su visais parašais. Dokumentus jis turėjo
perduoti L. K., bet 2003-07-08
buvo sulaikytas ir kratos metu dokumentai
rasti jo automobilyje.
F. L. parašas 2003-07-08 kasos išlaidų orderyje Nr.
401 liudija, jog jis paėmė pinigus iš
įmonės kasos, o FNTT pareigūno išrašyti UAB bendrovė banko mokėjimo kvitai turėjo parodyti,
kad jis paimtus pinigus įnešė į UAB bendrovė
banko sąskaitą.
Bylos aplinkybės rodo, jog banko kvitai
suklastoti pagal 2003-03-03 sankcionuotą NVIM ir UAB bendrovė pinigų negavo, o UAB bendrovė buhalterijoje
kasos išlaidų orderyje F. L. parašas dėl gautų pinigų
liudija, kad jis UAB bendrovė
pinigus – 102 277,68 Lt pasisavino kartu su NVIM dalyviais L. K. ir R. T. bei S. M., kuris ir organizavo pinigų pasisavinimą. Tai
patvirtino liudytojai L. K., R. T. ikiteisminio tyrimo metu
ir teisme, S. M. ikiteisminio
tyrimo metu, telefoniniai pokalbiai tarp S. M. ir F. L., S. M. ir L. K..
Iš E. P. parodymų,
duotų 2004-03-09 ir 2004-02-04 dalyvaujant advokatui, matyti jį žinojus, jog
UAB bendrovė jokių
naftos produktų nepardavinėjo, o per
ją tik buvo forminami pardavimo dokumentai. Šiuos E. P. parodymus
patvirtino 2004-04-05 vykusios apklausos metu S. M. parodęs,
kad E. P. užsakydavo jam gauti fiktyvius pardavimo
dokumentus dėl dyzelinio kuro, mazuto, žalios naftos pardavimo UAB bendrovė
o už parduotą 1 litrą žalios naftos S. M. imdavo
9 procentus PVM sumos. E. P. iš viso pervedė į UAB bendrovė sąskaitą apie 100 000 Lt. Visus dokumentus forminti S. M. nurodydavo L. K.. Tokiu būdu E.
P., įforminęs pinigų už parduotus
naftos produktus pervedimą į UAB bendrovė
sąskaitą, pasisavino pinigus kartu su NVIM dalyviais L. K. ir R. T. bei S.
M., organizavusiu UAB bendrovė pinigų
– 101 836 Lt pasisavinimą.
Nustatyta, jog F. L. ir E. P., būdami įmonių vadovai, nusikalstamus veiksmus darė savo įmonių vardu bei
naudai. Tai liudija teismo išanalizuotos specialistų išvados, ekspertizės
aktas, specialistų bei eksperto parodymai, S. M., L. K., R. T. parodymai, todėl įmonės, juridiniai
asmenys, trauktini baudžiamojon atsakomybėn.
Taigi teismas, netinkamai
vertinęs įrodymus, padarė neatitinkančias
bylos aplinkybių išvadas, neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to
nepagrįstai išteisino S. M., F. L., E. P., UAB bendrovė ir UAB bendrovė.
Prokuroras apeliaciniu
skundu prašo:
nuosprendžio dalį dėl S. M. išteisinimo pagal
BK 216 straipsnio 1 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 24
straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, F. L. išteisinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio
1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, E. P. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio
1 dalį, juridinio asmens UAB bendrovė
išteisinimo pagal BK 216 straipsnio 2 dalį, 202 straipsnio l dalį,
juridinio asmens UAB bendrovė išteisinimo pagal BK 216 straipsnio 2 dalį panaikinti ir dėl to
priimti naują
nuosprendį:
S. M. pripažinti kaltu padarius
nusikaltimus, numatytus BK 216 straipsnio 1 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 24
straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimo
bausmes:
pagal BK 216 straipsnio 1
dalį – 4 m.;
pagal BK 203 straipsnio 2 dalį – 2 m.;
pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183
straipsnio 2 dalį – 6 m;
vadovaujantis BK 63
straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę ir 2007-10-10 nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo
būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 m., ją atliekant pataisos namuose;
F. L. pripažinti kaltu padarius
nusikaltimus, numatytus BK 202 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 24
straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimo
bausmes:
pagal BK 202 straipsnio 1
dalį – 1 m.;
pagal BK 216 straipsnio 1 dalį – 4 m.;
pagal BK 24 straipsnio 6
dalį ir 183 straipsnio 2 dalį – 6 m.;
vadovaujantis BK 63
straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę ir 2007-10-10 nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo
būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 m., ją atliekant pataisos namuose;
E. P. pripažinti kaltu padarius
nusikaltimus, numatytus BK 216 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir
183 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimo bausmes:
pagal BK 216 straipsnio 1
dalį – 4 m.;
pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183
straipsnio 2 dalį – 6 m.;
vadovaujantis BK 63
straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę ir 2007-10-10 nuosprendžiu
paskirtas bausmes
subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 m., ją atliekant pataisos namuose;
juridinį asmenį UAB bendrovė pripažinti kaltu padarius
nusikaltimus, numatytus BK 216 straipsnio 1 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmes:
pagal BK 216 straipsnio 1
dalį – jo likvidavimą;
pagal BK 202 straipsnio 1
dalį – 80 MGL dydžio
baudą;
vadovaujantis BK 63
straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir 65 straipsniu, šią bausmę ir
2007-10-10 nuosprendžiu paskirtas
bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 200 MGL dydžio
baudą bei įmonės
likvidavimą;
juridinį asmenį UAB bendrovė pripažinti kaltu padarius
nusikaltimą, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jo likvidavimą;
vadovaujantis BK 63
straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir 65 straipsniu, šią bausmę
ir 2007-10-10 nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti
200 MGL dydžio baudą bei
įmonės likvidavimą.
Likusią nuosprendžio dalį
prokuroras prašo palikti nepakeistą.
Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde
nurodo, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neįrodyta jo kaltė dėl
inkriminuojamų nusikaltimų. Kaltė grindžiama tik prielaidomis. Ikiteisminis
tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme buvo šališki, netirti apeliantą
teisinantys įrodymai, teisme suvaržytos jo gynybos teisės, atmesti įvairūs
prašymai, susiję su esminių aplinkybių objektyviu išaiškinimu.
Apklausos protokolai rašyti ne iš apelianto žodžių, nes jie visi vienodi.
Byloje esančios rašytinės pokalbių suvestinės akivaizdžiai trumpesnės, nei
garso įrašai.
Tyrėjų veiklos šališkumą įrodo tai, kad bandyta nuslėpti itin svarbius
liudytojus, būtent, NVIM vykdymo pradžioje FNTT pareigūnų iniciatyva dalyvavusį
nepakaltinamu pripažintą asmenį.
Nuosprendžio teiginiai prieštarauja vieni kitiems.
Teismas nuosprendyje faktiškai rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo metu surinkta
medžiaga ir telefoninių pokalbių komentarais, tačiau teisme ši medžiaga
esmingai keitėsi. Neįrodyta nusikaltimų sudėties subjektyvioji pusė.
Teismas, tikrindamas NVIM taikymo teisėtumą, privalėjo patikrinti ir
išsiaiškinti: ar policijos darbuotojai, veikdami pagal NVIM, neperžengė
leistinų modelio ribų, o jie akivaizdžiai ribas peržengė; ar jie patys
nesukurstė daryti nusikaltimų; ar jie imitavo nusikaltimus ir kokia tai buvo
imitacija; ar jie prisidėjo prie daromų nusikaltimų, ar patys išprovokavo juos
daryti, o jie akivaizdžiai kurstė ir provokavo; prie kokio daromo nusikaltimo
policijos pareigūnai prisidėjo ir kodėl FNTT pareigūnai įrodinėjo, jog jie yra
sąžiningi verslininkai; ar jų veikloje nėra akivaizdžių faktų, kad jie patys
buvo pagrindiniai veikėjai ir organizatoriai, be jų pagrindinės organizacinės
veiklos nebūtų vykusi jų valdomų ir sukurtų įmonių veikla; ar be jų veiklos
nusikaltimai galėjo būti padaryti; kodėl policijos darbuotojai teismui
nepateikė pirminės medžiagos, pagal kurią prokuroras sankcionavo pirminį ir
kitus NVIM; kodėl slepiami visi pirminiai įrašai, daryti 2002 m. spalio mėn.,
ypač pirmo susitikimo ,,xxx“ degalinėje, kur dalyvavo L. T. ir
S. K., o tokių susitikimų buvo net trys; kas policijos
pareigūnams trukdė per tokį ilgą vaizdo ir garso įrašų darymo laikotarpį
įrašyti apeliantui tiesiogiai sakomą teiginį ,,mūsų įmonė įsteigta fiktyviai,
jokių mokesčių niekam nemokėjo, nemoka ir nemokės“; kaip vertinami tokie
policijos pareigūnų veiksmai, kuriuos tie patys policijos pareigūnai patvirtino
ir užfiksavo pokalbių suvestinėse; kodėl NVIM taikytas nežinomiems ir
numatomiems asmenims, nes tai matyti iš teikimo, bet tai draudžia įstatymai ir
teismų praktika; kodėl policijos pareigūnai kurstė ir provokavo fizinius
asmenis dirbti savo sukurtose ir valdomose bendrovėse, net ir neturėdami NVIM;
kodėl policijos pareigūnai neužkirto kelio jų pačių išprovokuotiems
nusikaltimams; kodėl jie į savo veiklą įtraukė vis naujus asmenis, nenurodytus
NVIM, ir tokių susitikimų metu nedarė garso ir vaizdo įrašų; kodėl jie
nesiliovė taikyti NVIM, nors jau buvo pasiekę norimą rezultatą.
Dėl NVIM taikymo pradžios svarbu nustatyti, kieno iniciatyva pasiūlyta
klastoti sąskaitas faktūras. FNTT pareigūnai nepateikė savo pirmo kontakto su
apeliantu įrašo, nors žinojo, kad jie privalo įrodyti, jog iniciatyva kilo ne
iš jų.
Teismui nebuvo pateikta pirminė operatyvinė
medžiaga, kuria remiantis sankcionuotas NVIM taikymas ir išduoti teikimai juos
taikyti, nors to buvo ne kartą prašyta. Negalėdami su ja susipažinti, proceso
dalyviai ir gynyba neturėjo galimybės pateikti visų argumentų, kad pagrįstų
provokacijos versiją, nors apeliantas buvo provokuojamas daryti nusikalstamus
veiksmus.
Kita vertus, teismas kaltę įrodinėjo slapta
operatyvine medžiaga, nors tai draudžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo
proceso kodekso (toliau – BPK) normos ir teismų praktika.
NVIM nurodytas tikslas galėjo būti pasiektas viena ar dviem veikomis,
tačiau policijos pareigūnai plėtė veiklą, siūlydami savo paslaugas vis
didesniam aplinkinių ratui.
FNTT pareigūnai negalėjo taikyti NVIM veikai, numatytai BK 216
straipsnyje, kadangi tokių veiksmų imitacijai nebuvo gauta sankcija. Jie
negalėjo taikyti NVIM ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes tai draudžia
daryti Operatyvinės veiklos įstatymas.
Be to, NVIM patvirtinti iki įsigaliojant naujajam Baudžiamajam kodeksui,
o apeliantas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal naująjį Baudžiamąjį
kodeksą.
Dėl NVIM taikymo teisėtumo apeliantas nurodo, jog
iš teikimo dėl NVIM patvirtinimo matyti, kad priedangos įmonės vykdė ūkines,
finansines, buhalterines operacijas, tačiau šių įmonių veikla nepatikrinta,
neatliktos reikiamos ir nepriklausomos revizijos. Pasiremta tik pačių policijos
pareigūnų patikinimais, jog jokia veikla nebuvo vykdoma, nors tai prieštarauja
teikimui dėl NVIM patvirtinimo ir bylos medžiagai.
Niekur neparašyta, kad FNTT darbuotojai, gavę
mokesčiams sumokėti skirtus pinigus, jų galėjo neįnešti į valstybės biudžetą.
Tokio leidimo teikimuose nėra.
Niekur nenurodyta, jog policijos darbuotojai gali
klastoti banko mokestinius dokumentus be paties banko sutikimo, nes tai
prieštarautų Operatyvinės veiklos įstatymui.
Teismas, nepatikrinęs NVIM teisėtumo, nesilaikydamas proceso teisingumo
(sąžiningumo), rungimosi, šalių lygybės principų, tinkamai neužtikrinęs
kaltinamojo teisės į gynybą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
2000-05-08 nutarimą, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką.
Konstatavus, kad veikos padarymą nulėmė provokacija, už tokią veiką negalima
baudžiamoji atsakomybė. Be to, informacija, gauta kaip provokacijos rezultatas,
neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų ir negali būti pripažinta įrodymu.
Esmingai pažeidus NVIM leistinumo ribas, taikymo sąlygas, principus,
metodus ir norminius aktus, su NVIM pagalba surinkti įrodymai yra niekiniai.
Vien dėl to turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Kadangi visi
kaltinimai remiasi NVIM, o jis realizuotas, peržengiant leistinas ribas ir
provokuojant daryti nusikaltimus, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių
reikalavimus, bylos medžiaga yra niekinė ir ja remtis negalima.
Apeliantas teigia nieko nepirkęs iš R.
M., tai darė M., o apeliantas tik perduodavo dokumentus M. ir su juo
susijusiems asmenims, t. y. tarpininkavo. Tai apygardos teisme patvirtino R. M.. Teisme F. L. ir E. P. parodė kurą įsigiję iš kitų asmenų – M., R. bei kitų,
bet ne iš apelianto. M. nesurastas ir neapklaustas.
Nepagrįsta teismo išvada, jog apeliantas
inkriminuojamus nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupe iš anksto
susitaręs. Niekas iš nuteistųjų nepatvirtino, kad buvo iš anksto susitarę su
apeliantu daryti nusikaltimus. Tarp kiekvieno bendrininko nusikalstamų veiksmų
ir atsiradusių bendrų padarinių turi būti nustatytas priežastinis ryšys. Nei
susitarimas, nei priežastinis ryšys nenustatyti. Bendrininkai turi suvokti
visus bendrininkavimo ir bendrai daromos nusikalstamos veikos požymius. Jeigu
kurio nors nusikaltimo sudėties požymio kaltininkas, skirtingai nuo kitų
bendroje nusikalstamoje veikoje dalyvaujančių asmenų, nesuvokė, jo veika negali
būti kvalifikuojama kaip dalyvavimas bendrininkų grupe.
Policijos darbuotojai teisme parodė, jog jie
klaidino apeliantą ir kitus asmenis teigdami, kad jų atstovaujama UAB bendrovė
yra oficialiai veikianti, įregistruota, mokanti mokesčius. Vadinasi, byloje
nėra jokių duomenų apeliantą žinojus apie minėtos bendrovės nusikalstamą
veiklą. Neįrodyta, jog jis būtų iš anksto susitaręs su visais kaltinime
minimais asmenimis panaudoti suklastotus dokumentus ar pasisavinti jų ar kitų turtą.
Skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes, kad jis
vienas išlaiko ir augina nepilnametę dukrą, gerai charakterizuojamas, daug metų
dirba savo įmonėje, kuri kiekvienais metais sumoka didžiulius mokesčius.
Teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis nepripažino savo kaltės. Kaltės
nepripažinimas negali būti traktuojamas kaip sunkinanti aplinkybė. Nebuvo
atsižvelgta, kad pirminius neteisingus parodymus jis davė, prieš jį panaudojus
psichologinį spaudimą ir klastą: buvo sulaikytas, o namie liko serganti motina,
be priežiūros 6 m. dukra. Taip pat teismas
nepagrįstai atsižvelgė į tai, jog jis kaltinamas kitoje byloje padaręs
analogiškus nusikaltimus, nors byla yra ta pati, tik išskirta į kelias ir
perduota nagrinėti kitam teismui. Teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
senato 2003-06-20 nutarimą Nr. 40, nesirėmė teismų praktika. Tai rodo teismo
šališkumą.
BK 72 straipsnis numato, kad turtas priverstinai konfiskuojamas, kai tas
turtas yra nusikalstamos veikos rezultatas, įrankis arba priemonė. Šiuo atveju
konfiskuota autotransporto priemonė priklauso apeliantui. Iš transporto nuomos
buvo pagrindinės įmonės pajamos. E. P. parodė,
jog jis nuomojosi iš apelianto autotransportą. Dėl to jo konfiskuoti negalima.
Nuteistasis S. M. apeliaciniu skundu prašo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir jį
išteisinti; vilkiką ,,VOLVO F16“, kėbulo Nr. xxx, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę cisterną
„KAESSBOHRER“, kėbulo Nr. xxx, valst. xxx, grąžinti jo vadovaujamai įmonei.
Nuteistasis F. L. apeliaciniame skunde
nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas, nes jis inkriminuotų nusikalstamų veikų
nepadarė. Nei dėl jo, nei dėl jo įmonės –
UAB bendrovė jokios
slaptos poveikio priemonės nebuvo sankcionuotos, o tai reiškia, jog NVIM
negalėjo būti taikomas.
Apeliantas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė ne pats suradęs pardavėją, siūliusį pirkti dyzelinį kurą. Byloje
nenustatyti asmenys, jam siūlę pirkti dyzeliną. Gavęs pasiūlymą apeliantas internete išsiaiškino, kad tai yra UAB bendrovė
registruota ūkio subjektų registre
kaip veikianti bendrovė, turinti tinkamai išduotą licenciją didmeninei naftos produktų
prekybai, iš legalios firmos įsigijusi PVM sąskaitas faktūras. Apeliantas neturėjo pagrindo manyti, jog
su juo siekia užmegzti kontaktus nerimtos reputacijos bendrovė. Taigi prieš
pirkdamas dyzeliną iš UAB bendrovė pirkėjas
UAB bendrovė atliko
visus veiksmus savisaugai užtikrinti, nepažeidė jokių galiojančių įstatymų ar norminių aktų, reguliuojančių dviejų
ūkio subjektų komercinius ir finansinius santykius. Apeliantui negalėjo būti ir nebuvo žinoma, kad UAB bendrovė yra bendrovė,
veikianti pagal NVIM, o jos išduodami buhalterinės apskaitos dokumentai
suklastoti.
Nupirktas dyzelinas 52,39 t realiai gautas, užpajamuotas bendrovės
apskaitos dokumentuose, realizuotas per bendrovės degalinę. Už gautą dyzeliną sumokėti visi mokesčiai, dyzelino kiekis
įtrauktas į apskaitos deklaruojamus dokumentus. Visos šios aplinkybės rodo, jog
apeliantas yra sąžiningas turto įgijėjas, nes jam nieko nebuvo žinoma
nei apie FNTT pareigūnų, nei apie S. M. kėslus,
parduodant ir perkant dyzeliną UAB bendrovė
vardu.
Nepagrįsta teismo išvada, kad apeliantas veikė grupe iš anksto
susitarusių asmenų su FNTT darbuotojais.
Pareigūnai teisme patvirtino, jog su juo jokio kontakto neturėjo.
Ikiteisminio tyrimo metu fiksuotas telefoninis pokalbis su S. M. pagal laiką yra po
to, kai sandoris jau buvo įvykęs, t. y. dyzelinas gautas natūroje 52,39 t,
išpiltas į bendrovės sandėlį, užpajamuotas apskaitos dokumentuose ir pradėtas realizuoti per bendrovės degalinę. Pagal pasirašytą tarpusavio sutartį su UAB bendrovė atsiskaitymo
už degalus procesas buvo nukeltas keliolikai dienų, kol bus realizuotas
įsigytas dyzelinis kuras.
Tai, kad PVM sąskaitos faktūros ar krovinio gabenimo važtaraščiai
suklastoti, apeliantui nebuvo žinoma, nes visi būtini rekvizitai, įvardinti
Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme, dokumentuose buvo užfiksuoti. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisme atlikus buhalterinę ir ekonominę ekspertizę
nustatyta, jog šios sąskaitos faktūros
suklastotos dėl to, kad UAB bendrovė
neturėjo prekės dyzelino ir jos apeliantui nepardavė, o
prisidengdama NVIM nuostatomis išrašė ir pateikė jam suklastotas sąskaitas faktūras.
Įstatymas nedraudžia būdo, kuriuo
atsiskaityta su pardavėju. Dokumentų
mokesčių administratoriui pakanka, tokios praktikos laikomasi ne pirmi
metai. Apeliantas nežinojo, jog banko kvitai suklastoti, nes pinigus už
dyzeliną jis sumokėjo, paėmęs iš bendrovės kasos ir gavęs banko spaudais patvirtintus kvitus, kad į degalų
pardavėjo, t. y. UAB bendrovė banko sąskaitą pinigai įnešti.
Apeliantas nepatyrė jokios turtinės
naudos, įsigijęs šiuos naftos produktus. PVM atskaita 15 601 Lt
sumokėta pagal sąskaitą faktūrą, tai matyti
iš bendrovės išlaidų, mokėjimo kvitų bei visų kitų bendrovės finansinių apskaitos dokumentų.
Apelianto išvada – jis nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1
dalyje, nes neatliko subjektyvių veiksmų,
nukreiptų gauti turto ar turtinės naudos. Jo veikoje nėra šio nusikaltimo sudėties, kadangi jis nežinojo,
jog dokumentai suklastoti, perkamą prekę gavo ir su pirkėju tinkamai
atsiskaitė.
Nepagrįsta teismo išvada, kad bendrovėje bendrovė buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė
apskaita. Sąskaitos faktūros įtrauktos į apskaitą, nes prekė – dyzelinas buvo
nupirktas, užpajamuotas ir realizuotas per bendrovės degalinę. Už jo
realizavimą sumokėti visi numatyti pelno ir
kiti mokesčiai. Sudarant apskaitą už
atitinkamą laikotarpį, šios sąskaitos turėjo būti įtrauktos, kadangi
apeliantui nebuvo žinoma, jog jos suklastotos. Be to, dėl aplaidaus
buhalterinės apskaitos tvarkymo iš dalies ar visiškai turi būti negalima
nustatyti įmonės ūkinės ir komercinės veiklos ar įvertinti jos turto.
Ekonominės ekspertizės išvadoje ir apklausus ekspertą nustatyta, kad visus šiuos klausimus galima išspręsti, jeigu tyrimui
būtų pateiktas klausimas už visą
ataskaitinį laikotarpį. Tiriant finansinę veiklą tik už kelis mėnesius,
ekspertas negali įvertinti visų kriterijų ir duoti objektyvios bei pagrįstos
išvados. Apeliantas negali pateikti tokių duomenų, o ikiteisminio tyrimo
pareigūnai ir teismas į tai neatkreipė
dėmesio. Teisme jam buvo dirbtinai suvaržytos teisės į gynybą, nes ekspertui nebuvo pavesta tirti to
klausimo, kuris galėjo tiksliai nustatyti įmonės turtą ir jį įvertinti. Apeliantas buhalterinės apskaitos apgaulingai netvarkė, o tik neištirti
visi dokumentai ir nepadarytos objektyvios bei pagrįstos išvados.
BK 220 straipsnio 1 dalis glaudžiai susijusi su BK 222 straipsnio 1
dalimi. Neįmanoma nepateikti deklaracijos
mokesčių inspekcijai, kadangi ji pateikiama iš apskaitos dokumentų
visumos.
Traukiamas baudžiamojon atsakomybėn
asmuo turi žinoti, kad jis atliko ar
neatliko veiksmų, kurie yra nusikalstami ir sudaro nusikaltimo sudėtį. Šiuo atveju apeliantas viską darė
teisėtai.
Nuteistasis F.
L. apeliaciniu skundu prašo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 182
straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį bei 220 straipsnio 1 dalį panaikinti
ir jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo
nusižengimo požymių.
Nuteistojo E. P. gynėjas ir nuteisto juridinio
asmens UAB bendrovė gynėja apeliaciniame skunde nurodo, jog
juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo
atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė
fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis,
eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, atstovavo jam, priėmė
sprendimus jo vardu, kontroliavo jo veiklą, todėl fizinis asmuo E. P. ir juridinis asmuo bendrovė ginčija nuosprendį tais
pačiais argumentais.
Apeliantai skundžia tik dalį dėl jų priimto nuosprendžio.
Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad negalima
nustatyti UAB bendrovė ūkinės, komercinės, finansinės būklės, veiklos rezultatų
ir įvertinti turto. Apeliantų nuomone, tai galima padaryti atmetus netikslius
duomenis dėl sandorių, kurie, teismo teigimu, neįvyko, nes formaliai buvo
sudaryti tarp UAB bendrovė kaip pirkėjo ir UAB bendrovė kaip pardavėjo, o iš tiesų
tarp UAB bendrovė kaip pirkėjo ir S. M. kaip pardavėjo.
Taip pat priimtas netinkamas
sprendimas dėl civilinio ieškinio. Byloje nėra jokių įrodymų, jog E. P. savo veiksmais valstybės biudžetui padarė būtent 31
232 Lt turtinę žalą, kuri solidariai priteista iš S. M.,
E. P. ir UAB bendrovė.
Be to, nuosprendyje nepasisakyta dėl piniginių lėšų, skirtų pateiktiems
naftos produktams apmokėti ir likusių pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus.
Apeliantų nuomone, šios lėšos turėtų būti grąžintos juridiniam asmeniui UAB bendrovė.
Teismas neteisingai pritaikė baudžiamuosius
įstatymus: aiškinantį nusikaltimo sudėties požymius, nes E.
P. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje,
požymių; reglamentuojantį bausmės skyrimą, kadangi į E. P. paskirtą
bausmę įskaitė kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2004-02-03 iki 2004-02-05
(dvi dienas) ir nustatė, kad baudos, kurią nuteistasis E. P. per
du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į teritorinės
mokesčių inspekcijos sąskaitą, dydis yra 186 MGL, t. y. 23 250 Lt. Teismas
neteisingai suskaičiavo terminą, kurį E. P. išbuvo
suimtas, ir neteisingai įskaitė baudą pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a
papunkčio nuostatas.
Pagal teismų praktiką, jei asmuo laikomas sulaikytas 2004-02-03,
2004-02-04 ir 2004-02-05, t. y. tris kalendorines paras, laikoma, jog asmeniui
atimta laisvė trims paroms. Dėl to paskirta bauda turėtų būti sumažinta 6 MGL,
o ne 4 MGL.
Nuteistojo E. P. gynėjas ir nuteisto juridinio
asmens UAB bendrovė gynėja apeliaciniu skundu prašo: nuosprendžio dalį
dėl E. P. ir juridinio asmens UAB bendrovė nuteisimo
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį panaikinti ir juos išteisinti; E.
P. paskirtą subendrintą bausmę – baudą sumažinti 250 Lt; 31 232 Lt civilinį
ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nuteisto juridinio asmens UAB bendrovė gynėja apeliaciniame
skunde nurodo, kad skundžiama nuosprendžio dalis nepagrįsta, nes
nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių ir netinkamai
pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Juridinis asmuo
neatliko veiksmų, dėl kurių buvo tyčia stengiamasi išvengti mokestinės
prievolės, t. y. nebuvo padaryta veiksmų, siekiant gauti turto ar turtinės
naudos. Nepagrįsta teismo išvada, jog negalima nustatyti UAB bendrovė ūkinės, komercinės, finansinės būklės, veiklos rezultatų
ir įvertinti turto, nes tai galima padaryti atmetus netikslius duomenis apie
teismo nuosprendyje minimus sandorius, kurie, teismo teigimu, neįvyko. Reikia
atsižvelgti, kad UAB bendrovė neturėjo jokios
galimybės patikrinti UAB bendrovė veiklos
neteisėtumo, nes pastaroji įtraukta į veikiančių įmonių registrą, PVM mokėtojų
registrą ir nebuvo jokių abejonių dėl dyzelinio kuro pirkimo teisėtumo. Teismas
neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi juridinio asmens UAB bendrovė veikloje nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 220
straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Juridinio asmens UAB bendrovė gynėja apeliaciniu skundu
prašo nuosprendžio dalį dėl juridinio asmens UAB
bendrovė nuteisimo pagal BK 182
straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį panaikinti ir
jį išteisinti.
Nuteistojo E. P. gynėjas atsikirtime į
Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį
skundą, pasisakydamas dėl prokuroro prašymo nuteisti pagal BK 216
straipsnio 1 dalį, nurodo, jog ne kiekvienas neteisėtas turto įsigijimo būdas
yra nusikalstamas turto įsigijimo būdas. Teigdamas,
kad legalizuojamas būtent nusikalstamu būdu įgytas turtas, prokuroras turėtų
nurodyti, kokiu nusikalstamu būdu turtas įgytas. Be to, atsižvelgiant į tai,
jog tik teismas gali pripažinti asmens veikas nusikalstamomis, turėtų būti
pateikti įrodymai, kad asmuo pripažintas kaltu įsiteisėjusiu teismo
nuosprendžiu.
Prokuroras visiškai nenurodo, kodėl teismas neteisingai
ir prieštaringai įvertino faktines aplinkybes dėl tariamai E. P. padarytos nusikalstamos
veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje.
Nuteistojo E. P. gynėjas atsikirtimu į
Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį
skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo
2007-10-10 nuosprendį.
Teismo posėdyje prokuroras
prašo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų ir jų gynėjų skundus
atmesti. Nuteistieji ir jų gynėjai prašo jų apeliacinius skundus tenkinti, o
prokuroro skundą atmesti.
Prokuroro ir nuteistojo S. M. apeliaciniai skundai tenkinami iš
dalies, kitų nuteistųjų ir jų gynėjų apeliaciniai skundai atmetami.
Dėl E. P. skundžiamas tik jo nuteisimas pagal BK 222 straipsnio 1
dalį (gynėjo skundas) ir išteisinimas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, 183
straipsnio 2 dalį (prokuroro skundas); dėl juridinio asmens UAB bendrovė skundžiamas tik jo nuteisimas pagal BK
222 straipsnio 1 dalį, ginčijamas solidariai priteisto 31 232 Lt civilinio
ieškinio dydis (gynėjos skundas) ir išteisinimas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį
(prokuroro skundas). Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų
kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio
nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, dėl E. P. ir
juridinio asmens UAB bendrovė patikrino bylą neviršydama
apeliacinių skundų ribų su BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtimi,
kadangi nuteisdamas juridinį asmenį UAB bendrovė pagal BK 203 straipsnio 2 dalį teismas padarė esminį BPK
pažeidimą. Be to, teisėjų kolegija ištaisė akivaizdžius rašymo apsirikimus.
Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų S. M., F. L., E. P., juridinių asmenų UAB bendrovė
ir UAB bendrovė kaltė padarius nusikalstamas veikas, dėl kurių jie pripažinti
kaltais (su išimtimi dėl juridinio asmens UAB bendrovė
nuteisimo pagal BK 203 straipsnio 2 dalį), įrodyta pirmosios instancijos
teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Dėl tų veikų teismas nešališkai
išnagrinėjo bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 straipsnio
reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies
nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Tiesa, nuosprendžio
dalis dėl S. M. nuteisimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį
keičiama, pašalinant kai kuriuos objektyviuosius veikos požymius, tačiau dėl to
jo veikos kvalifikavimas nesikeičia.
Teismas tinkamai įvertino įrodymus ir S. M. pagrįstai
išteisino dėl veikos, numatytos BK 203 straipsnio 2 dalyje, taip pat dėl dalies
veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje,
susijusios su kaltinimu padėjus E. P. pasisavinti didelės
vertės UAB bendrovė turtą.
Pirmosios instancijos teismui priėmus nuosprendį, nuteistasis S. M. savo noru atlygino vieną trečiąją dalį (10 410,66 Lt)
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinio, solidariai
priteisto į valstybės biudžetą turtinei žalai atlyginti iš S.
M., E. P. ir UAB bendrovė. Tai
pripažįstama S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, dėl
to nuosprendis keičiamas.
Visų nuteistųjų išteisinimas dėl veikų, numatytų BK 216 straipsnio 1
dalyje, S. M. išteisinimas dėl veikos, numatytos BK 24
straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje (padėjus F.
L. pasisavinti didelės vertės UAB bendrovė turtą), F. L. ir
juridinio asmens UAB bendrovė išteisinimas dėl veikos, numatytos BK 202
straipsnio 1 dalyje, F. L. išteisinimas dėl veikos,
numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, E. P. išteisinimas
dėl veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje (veika turėjo būti
perkvalifikuota) pagrįstas
neteisingu įrodymų vertinimu, neatitinkančiu BPK 20 straipsnio reikalavimų bei
prasmės, ir netinkamai pritaikytu baudžiamuoju įstatymu. Dėl to šioje dalyje
teismas nepagrįstai priėmė išteisinamąjį
nuosprendį.
Juridinio asmens UAB bendrovė nuteisimas pagal BK 203 straipsnio 2
dalį pažeidė įstatymo reikalavimus ir suvaržė įstatymo garantuotą
kaltinamojo teisę, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1
dalis), todėl šioje dalyje teismas nepagrįstai
priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Dėl ikiteisminio tyrimo ir teismo
šališkumo
Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde teigia, jog
ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme buvo šališki. Tyrėjų veiklos
šališkumą rodo tai, kad bandyta nuslėpti itin svarbų liudytoją – NVIM vykdymo
pradžioje FNTT pareigūnų iniciatyva dalyvavusį nepakaltinamu pripažintą asmenį;
visi apklausos protokolai vienodi, t. y. rašyti ne iš apelianto žodžių; byloje
esančios rašytinės pokalbių suvestinės akivaizdžiai trumpesnės, negu garso
įrašai.
Su tokiais apeliacinio skundo motyvais negalima sutikti.
Iš nuteistojo S. M. apeliacinio skundo turinio
matyti, jog jis teigia S. K. bendradarbiavus su FNTT
pareigūnais, provokavus asmenis užsiimti nusikalstama veikla, todėl pareigūnai
jį slėpė, kad nebūtų apklaustas teisme.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su
baudžiamosios bylos medžiaga, neturi pagrindo tvirtinti, jog S.
K. savo veiksmais išprovokavo S. M. nusikalsti.
Byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad S. K. buvo
slaptasis operatyvinės veiklos dalyvis. Tokią aplinkybę kategoriškai paneigė
liudytojas L. K.. Sankcionuotuose NVIM S.
K. taip pat nenurodytas tarp asmenų, vykdysiančių šiuos modelius.
Apeliantas sureikšmina tai, jog S. K. dalyvavo, L. K. pirmą kartą susitikus su S. M..
Ši aplinkybė teisinga, tačiau ji neduoda pagrindo teigti, kad S. K. S. M. išprovokavo nusikalsti.
Pirmosios instancijos teisme išsamiai apklaustas liudytojas L. K. parodė, jog S. K. buvo toks pat
tyrimo objektas, kaip ir S. M., jis visiškai nesusijęs
su šia byla, tik tiek, kad buvo pirmame susitikime; S. K. nesuvaidino
jokio vaidmens tiriant aptariamus nusikaltimus, nes S. M.,
o ne S. K. paskambino prašydamas susitikti. Byloje nėra
jokių duomenų S. K. kokiais nors veiksmais skatinus
apeliantą nusikalsti.
Aplinkybė, jog S. K. neapklaustas, nerodo nei
ikiteisminio tyrimo, nei teismo šališkumo. Pirmosios instancijos teismas
patenkino S. M. gynėjo prašymą apklausti S. K., tačiau paaiškėjo, kad to negalima padaryti, nes dėl
psichikos sutrikimo jam pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės (t. 9,
b. l. 92).
Nepagrįstas nuteistojo S. M. apeliacinio skundo
motyvas, jog visi jo apklausos protokolai vienodi, t. y. rašyti ne iš apelianto
žodžių. Skundo motyvo nepagrįstumas akivaizdus, susipažinus su S. M. apklausų ikiteisminio tyrimo metu protokolų turiniu
(t. 4, b. l. 37-39, 40-42, 51-52, 57-58, 59-60, 68-69, 70-79, 88-89, 100).
Susipažinus su teisiamojo posėdžio protokolo duomenimis (t. 7, b. l. 28),
galima sutikti su nuteistojo S. M. apeliacinio skundo
motyvu, kad byloje esančios rašytinės telefoninių pokalbių suvestinės ne visai
atitinka garso įrašus. Kita vertus, įrodomąją reikšmę byloje turi ne
suvestinės, bet patys garso įrašai, todėl šio ikiteisminio tyrimo trūkumo
negalima vertinti kaip tyrimo šališkumo. Pirmosios instancijos teisme proceso
dalyviai garso įrašų klausėsi keletą dienų, kaltinamieji juos komentavo (t. 7,
b. l. 17, 28, 36-39, 82, 149), todėl jų įrodomoji reikšmė teismui nekėlė
abejonių.
Teismo šališkumą nuteistasis S. M. įžiūri, jog
suvaržytos apelianto gynybos teisės, atmesti įvairūs prašymai, susiję su
esminių aplinkybių objektyviu išaiškinimu, netirti apeliantą teisinantys
įrodymai; teismas nuosprendyje faktiškai rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo metu
surinkta medžiaga bei telefoninių pokalbių komentarais, tačiau teisme ši
medžiaga esmingai keitėsi; neįrodyta subjektyvioji nusikaltimų pusė; teismas
nepagrįstai atsižvelgė, kad apeliantas kaltinamas kitoje byloje padaręs
analogiškus nusikaltimus, nors byla yra ta pati, tik išskirta į kelias ir
perduota nagrinėti kitam teismui; teismo šališkumą rodo nesirėmimas teismų
praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo
Nr. 40 pažeidimas.
Su
tokiais apeliacinio skundo motyvais negalima sutikti.
Teismo šališkumas susijęs su išankstinės
nuomonės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-416/2007). Šališku visada turi būti
pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti
procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Nušalinimo
pagrindai gali paaiškėti ne tik iki įrodymų
tyrimo teisme pradžios, bet ir vėlesnėse proceso stadijose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis
baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183/2008), tačiau pagal BPK 58 straipsnio prasmę nušalinimo pagrindas turi egzistuoti iki pradedant
nagrinėti bylą teisme.
Nešališkumo
principo turinyje svarbiausia, kad nagrinėjantis bylą teismas su abiem proceso
šalimis elgtųsi vienodai, nerodydamas nė vienai iš jų palankumo, nebūtų
suinteresuotas priimti vienai iš šalių palankų sprendimą. Kilus abejonių dėl
teisėjo nešališkumo, proceso dalyviai gali pareikšti tokiam teisėjui ar visai
teisėjų kolegijai nušalinimą.
Atkreipiamas dėmesys, jog nagrinėjant šią bylą nebuvo pareikšta
nušalinimo teisėjui, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis buvo šališkas.
Teismas neprivalo tenkinti visų
proceso dalyvių prašymų ir tokia teismo pozicija negali būti vertinama kaip
teismo šališkumas ar galimybės gintis nuo kaltinimų neužtikrinimas
(BPK 10 straipsnio 2 dalis). Svarstydamas prašymus teismas turi
laikytis vienintelio reikalavimo – išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes
(BPK 20 straipsnio 5 dalis). Iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti,
jog prašymus teismas išsprendė, nors patenkino ne visus.
Nepagrįstas nuteistojo S. M. apeliacinio skundo
motyvas, kad teismas nuosprendyje faktiškai rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo metu
surinkta medžiaga bei telefoninių pokalbių komentarais.
Skundžiamame nuosprendyje labai išsamiai išdėstyti nuteistųjų parodymai,
duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Be skunde nurodytų įrodymų,
nuosprendis paremtas teisme apklaustų liudytojų parodymais, specialisčių K. L., M. V. paaiškinimais, teisme
paskirtos kompleksinės teismo buhalterinės ir finansų ekspertizės duomenimis
(t. 7, b. l. 164-187), eksperto J. V. paaiškinimais ir
kt.
Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde teigia, jog
teismas apelianto kaltę pagrindė tik prielaidomis, neįrodė subjektyviosios
nusikaltimų pusės.
Nors apeliantas iš esmės nepripažįsta savo kaltės, teisėjų kolegija
atkreipia dėmesį, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai glaudžiai
susiję su objektyviaisiais. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik
kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir
remiantis byloje surinkta bei teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, t. y.
objektyviais bylos duomenimis. Tokie duomenys išdėstyti ir aptarti skundžiamame
nuosprendyje.
Apeliantas teigia teismą nepagrįstai atsižvelgus, jog jis kaltinamas
kitoje byloje padaręs analogiškus nusikaltimus, nors byla yra ta pati, tik
išskirta į kelias.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturi reikšmės, jog ikiteisminio
tyrimo stadijoje tyrimai buvo atskirti (t. 1, b. l. 1-6). Tai padaryta dėl
didelės tyrimo apimties, siekiant užtikrinti apeliantų teisę į kuo greitesnį
procesą, kadangi visas tyrimas būtų ilgai užtrukęs.
Vertinant kaltininko asmenybę svarbus ne nagrinėjamų baudžiamųjų bylų
skaičius, bet veikų, kuriomis kaltinamas asmuo, kiekis, sunkumas ir pan. Dėl to
neturi reikšmės, kad S. M. padarytos nusikalstamos
veikos dėl didelės jų apimties buvo tiriamos keliose baudžiamosiose bylose. Jei
byla nebūtų išskirta, nusikalstamų veikų apimtis dėl to nesumažėtų, priešingai,
analogiškų veikų skaičius būtų žymiai didesnis, kadangi dėl kai kurių veikų jau
įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, patikrintas visose teismų instancijose.
Negalima sutikti su nuteistojo S. M. apeliacinio
skundo teiginiu, jog skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nesirėmė teismų
praktika. Reikia pripažinti, kad teismas nenurodė konkrečių Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtų bylų, kuriose analizuojamas NVIM pagrįstumas,
tačiau tai nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas konkrečią
bylą, netinkamai vadovavosi teisės aktais ar nesusipažinęs su teismų praktika
analogiškais klausimais.
Dėl išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismas nevertina, kad
skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 40 ir buvo šališkas.
Dėl nusikalstamos veikos imitacijos
modelio (NVIM)
Nuteistieji S. M. ir F. L. apeliaciniuose
skunduose ginčija NVIM teisėtumą bei jo leistinumo ribas. Jie nurodo, jog
policijos pareigūnai patys kurstė, provokavo ir organizavo nusikaltimus, o ne
prie jų prisidėjo. Pareigūnai teismui nepateikė pirminės operatyvinės
medžiagos, pagal kurią prokuroras sankcionavo NVIM, todėl proceso dalyviai ir
gynėjai negalėjo pateikti visų argumentų, kurie pagrįstų provokaciją. Be to,
pareigūnai slėpė pirmųjų susitikimų, kuriuose dalyvavo L. T. ir
S. K., įrašus. FNTT pareigūnai negalėjo taikyti NVIM
veikai, numatytai BK 216 straipsnyje, nes tokių veiksmų imitacijai nebuvo gauta
sankcija, bei veikai, numatytai BK 182 straipsnio 1 dalyje, kadangi tai
draudžia daryti Operatyvinės veiklos įstatymas, ir t. t. Nuteistasis F. L. nurodo, kad nei
dėl jo, nei dėl jo įmonės – UAB bendrovė
jokios slaptos poveikio priemonės nebuvo sankcionuotos, o tai
reiškia, jog NVIM nuostatos negalėjo būti taikomos, nes ikiteisminio tyrimo
pareigūnai nebuvo gavę tokios
sankcijos dėl jo ir jo bendrovės.
Šie bei kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai, susiję su NVIM
taikymu, atmetami kaip nepagrįsti.
Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatas įrodymai
baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Įrodymais
pripažįstami duomenys, gauti įrodinėjimo subjektų veiklą reglamentuojančių
įstatymų nustatyta tvarka.
Vienas iš tokių įstatymų yra Operatyvinės veiklos
įstatymas, reglamentuojantis operatyvinių veiksmų, iš jų ir nusikalstamos
veikos imitacijos modelio (NVIM), naudojimą. Pagal šį įstatymą operatyvinis
tyrimas yra organizacinė taktinė operatyvinės veiklos forma, apimanti
operatyvinius veiksmus, įskaitant ir tuos, kuriems atlikti reikia motyvuotos
teismo nutarties ar prokuroro sankcijos.
Operatyvinio tyrimo pagrindai nustatyti Operatyvinės
veiklos įstatymo 9 straipsnyje. Nagrinėjamoje byloje aktualus šio straipsnio 1
punktas, leidžiantis atlikti operatyvinį tyrimą tais atvejais, kai
nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie
rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie šiame
punkte nurodytus apysunkius nusikaltimus, arba apie nusikaltimą rengiantį,
darantį ar padariusį asmenį.
2003-03-03 patvirtintame NVIM, aktualiame nagrinėjamoje
baudžiamojoje byloje, nurodyta, jog ,,L. K. ir kiti
pareigūnai bendrauja su S. M. bei jo bendrininkais“.
Taigi nepagrįstas nuteistojo S. M. apeliacinio
skundo teiginys, kad įstatymas (ir teismų praktika) draudžia taikyti modelį
,,nežinomiems ir numatomiems asmenims“, bei nuteistojo F. L. panašus
teiginys, jog jam ir jo bendrovei negalėjo būti taikomos NVIM nuostatos,
kadangi ikiteisminio tyrimo pareigūnai nebuvo
gavę tokios sankcijos.
Tokie teiginiai prieštarauja jau minėtam Operatyvinės
veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punktui, nes NVIM sankcionuotas
dėl turimos informacijos apie šiame punkte nurodytus nusikaltimus, daromus R. J. bei S. M.. Juo buvo siekiama
Operatyvinės veiklos įstatymo 5 straipsnio 2 punkte numatyto uždavinio
išaiškinti nusikalstamas veikas bei nustatyti jas rengiančius, darančius ar
padariusius asmenis. Atliekant NVIM numatytus veiksmus ir buvo nustatytos S. M., F. L. bei E.
P. nusikalstamos veikos.
Kaltininkų nusikalstamų veiksmų mastas plėtėsi,
įtraukiant naujus ūkio subjektus, per banką fiktyviais dokumentais darant
pavedimus, siekiant imituoti neva realiai įvykusį sandorį, todėl sankcionuoti
keli NVIM, turint tikslą nustatyti ir dokumentuose užfiksuoti asmenis,
atliekančius fiktyvias operacijas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ir prekių
naudojimo sritis bei apimtis, nelegalų prekių gavimo šaltinį, apgaulingo
buhalterinės apskaitos tvarkymo bei sukčiavimo mechanizmą ir kt. Dėl to į
vėlesnio modelio vykdymą įtraukti keli pareigūnai, įvardintos konkrečios
bendrovės, kurios bus panaudotos imituojant nusikalstamus veiksmus. Priešingai,
nei teigia nuteistasis S. M., naujų NVIM
sankcionavimas nereiškia, kad buvo nepagrįstai plečiama NVIM veikla, skatinant
naujų nusikaltimų padarymą.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareigūnai turėjo pirminių duomenų,
leidusių patvirtinti pirmą NVIM, kadangi nustatė, kad R. J. ir
S. M. nuolat organizuoja fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų
išrašymą įvairiems ūkio subjektams, siekiantiems išvengti arba sumažinti
mokėtinus į valstybės biudžetą mokesčius.
Abiejų instancijų teismuose ne kartą apklaustas liudytojas L. K. (t. 7, b. l. 9-13; t. 8, b. l. 156-160; t. 9, b. l.
101-108; t. 11, b. l. 116-118) parodė, jog jo pirmas susitikimas su S. M. įvyko pastarojo iniciatyva 2002-10-10 degalinėje
,,Dega“. Tuo metu joks garso ar vaizdo įrašas nebuvo daromas, nes iš anksto
nežinota, apie ką bus kalbama. Tai buvo tik pažintinis pokalbis, kurio metu S. M. nepateikė jokio pasiūlymo. 2002-10-21 Vilniaus
,,Akropolyje“ įvykęs antras pokalbis buvo daug konkretesnis. Jo metu S. M. pasiūlė suklastoti dokumentus UAB bendrovė vardu.
Pokalbis fiksuotas operatyvine technika, tačiau dėl pašalinių triukšmų įrašo
kokybė nepatenkinama. Pasiūlymui įvykdyti 2002-10-25 patvirtintas NVIM Nr. 194S
(t. 11, b. l. 108-109). Šis NVIM dėl pasikeitusių aplinkybių realiai nebuvo
panaudotas ir, gavus užsakymą išrašyti fiktyvius dokumentus kitų įmonių vardu,
2002-11-14 patvirtintas NVIM Nr. 210s (t. 8, b. l. 111-112). Dar vėliau,
2003-03-03, patvirtintas trečias NVIM Nr. S2-22s (t. 6, b. l. 139-141),
tiesiogiai siejamas su šioje byloje nagrinėjamomis nusikalstamomis veikomis.
Apeliacinės instancijos teismas išsireikalavo bei patikrino duomenis apie
FNTT turėtą pirminę informaciją dėl veikų, kurių pagrindu sankcionuoti NVIM (t.
11, b. l. 188-192). Reikia pripažinti, kad šios medžiagos nebuvo, bylą
nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau trūkumas ištaisytas
apeliacinėje instancijoje. Iš pateiktų duomenų matyti, jog būtent S. M. rodė iniciatyvą susitikti ir bendradarbiauti su L. K. kaip fiktyvių bendrovių turėtoju, aiškino, kokiu būdu
kontaktuos tarpusavyje ir kokių pastarojo paslaugų reikės, išreiškė
pageidavimą, kad L. K. gautų didmeninės prekybos naftos produktais
licenciją.
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką teismai tikrina ir vertina tik tą
valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos dalį, su kuria gali
būti supažindinti visi nagrinėjimo teisme dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-2/2009). Su išslaptinta
informacija proceso dalyviai susipažino, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, jog NVIM
sankcionavimo metu pareigūnai turėjo pirminę operatyvinę informaciją apie S. M. rengiamus atlikti nusikalstamus veiksmus, prie kurių
darymo pareigūnai prisidėjo, o ne kurstė ar provokavo jį nusikalsti. Priešingai
– tiek S. M., tiek kiti nuteistieji niekieno nelenkiami
priėmė sprendimą nusikalsti.
Tokią pačią išvadą skundžiamame nuosprendyje padarė ir pirmosios
instancijos teismas, remdamasis 2003-10-28 protokolu dėl operatyvinių veiksmų
atlikimo, nors nuteistasis S. M. apeliaciniame
skunde teigia priešingai.
Teisėjų kolegija neabejoja, kad S. M. savo
nusikalstamus sumanymus būtų įgyvendinęs ir be valstybės pareigūnų įsikišimo,
kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, jis jau iki pažinties su FNTT
darbuotojais užsiėmė analogiško pobūdžio veikla, o tai, jog nusprendė
bendradarbiauti su FNTT darbuotojais, veikusiais UAB bendrovė vardu, manydamas juos esant Vilniaus
verslininkus, nereiškia, kad nebūtų susiradęs kitų asmenų savo nusikalstamiems
tikslams įgyvendinti. Nenustatyta, jog pareigūnai piniginiu atlygiu būtų
skatinę pradėti ar tęsti nusikalstamą veiką. Priešingai, S.
M. mokėjo pastariesiems tam tikrą procentą nuo fiktyviuose dokumentuose
išrašytos sumos.
Provokacijos sąvoka įtvirtinta Operatyvinės veiklos įstatymo (2002-06-20
įstatymo Nr. IX-965 redakcija) 6 straipsnio 5 dalyje. Šiame įstatyme
provokacija apibūdinama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas
padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei
dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino
padaryti. Provokacijos sąvoka ne kartą aiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
nutartyse, formuojančiose teismų praktiką (bylose Nr. 2K-52/2001, 2A-P-6/2008).
Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti S.
M. buvus kurstomą ir provokuojamą nusikalsti.
Nuteistasis S. M. nurodo, kad
nesurastas bei neapklaustas asmuo vardu M., vienas iš svarbiausių liudytojų,
organizavęs naftos produktų įgijimą ir realizavimą. Apelianto nuomone, šis
asmuo susijęs su FNTT pareigūnais, jis padėjo įgyvendinti NVIM.
Ikiteisminio tyrimo metu S. M. parodė,
jog būtent M. jam pasiūlė savo (S. M.) įmonės vardu
daryti fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, o M. tieks naftos produktus įvairiems
ūkio subjektams. S. M. sutiko su tokiu pasiūlymu, nes M.
buvo skolingas 70 000 JAV dolerių, o pastarasis, negrąžinus skolos ir nesutikus
su pasiūlymu, grasino ,,atsiųsti berniukus“ (t. 4, b. l. 70-79).
Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto versija dėl
asmens vardu M. veiksmų, tariamai sąlygojusių apelianto elgesį, yra pasirinkta
gynybos pozicija. Byloje nėra jokių duomenų, kad UAB bendrovė vardu veikė asmuo, neįtrauktas į NVIM
vykdžiusių asmenų sąrašą. Tokią galimybę paneigė ir kaip liudytojai apklausti
FNTT pareigūnai.
Iš bylos medžiagos matyti, jog vienintelis asmuo, į
kurį S. M. kreipėsi kaip į M., yra Ž.
G.. Ikiteisminio tyrimo metu kontroliuoti S. M. telefoniniai
pokalbiai, tačiau taip pat nenustatytas joks kitas M., išskyrus Ž. G.. Teisme apklaustas šis liudytojas parodė bendravęs
telefonu ir tiesiogiai su S. M., kuris jį vadindavo M.,
tačiau nedavęs jam jokių užduočių. Priešingai, liudytojas kreipėsi į S. M. dėl darbo, tačiau, šiam liepus eiti į banką oficialiai
neįdarbinus, nieko jam nedarė.
Techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus metu
surinkti duomenys paneigia S. M. versiją, kad jis visus
reikalus derino su M. Telefoninių pokalbių suvestinės rodo, jog S. M., aptaręs su E. P. į fiktyvią
sąskaitą faktūrą įrašytinų duomenų detales, kartais jau po kelių sekundžių jas
telefonu perduodavo L. K., todėl niekaip negalėjo jų
aptarti su tariamu M.
Taigi bylos duomenys neduoda pagrindo manyti be Ž.
G. buvus dar vieną asmenį vardu M., kuris tariamai organizavo visus
nusikaltimus ir išprovokavo S. M. nusikalsti. Jo
parodymai dėl tokio nenustatyto asmens, kuriam bandoma priskirti pagrindinį
vaidmenį darant nusikaltimus, vertinami kaip neatitinkantys tikrovės ir
nepagrįsti byloje surinktais bei teisme įvertintais įrodymais.
Nepagrįstas ir kitas nuteistojo S. M. apeliacinio
skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas kaltę įrodinėjo slapta
operatyvine medžiaga, nors tai draudžia BPK normos ir teismų praktika.
Atkreipiamas nuteistojo dėmesys, jog BPK normos reglamentuoja ikiteisminį
tyrimą. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2004-05-14, kai keli dideli
ikiteisminiai tyrimai buvo atskirti (t. 1, b. l. 1-6). Ikiteisminis tyrimas
pagrindinėje byloje pradėtas 2003-07-01 (t. 1, b. l. 18-19). Operatyviniai
veiksmai buvo atliekami nuo 2003-04-16 (t. 1, b. l. 51-87), t. y. iki pradedant
ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis ne BPK, bet Operatyvinės veiklos įstatymu.
Tai, kad protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo surašytas tik
2003-10-28, nereiškia, jog šie veiksmai atlikti neteisėtai, kadangi
Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad
įslaptinta operatyvinė informacija įstatymų nustatyta tvarka gali būti
išslaptinama ir panaudojama baudžiamajame procese, tokiu atveju turi būti
surašomas protokolas, tačiau jo surašymo termino įstatymas nereglamentuoja.
Iš S. M. apeliacinio skundo turinio galima daryti
išvadą, jog NVIM negalėjo būti taikytas, nes patvirtintas iki įsigaliojant
naujajam Baudžiamajam kodeksui, o apeliantas patrauktas baudžiamojon
atsakomybėn pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą. Be to, BK 216 straipsnyje
numatytos veikos imitacijai nebuvo gauta sankcija, o NVIM taikyti pagal BK 182
straipsnio 1 dalį draudžia Operatyvinės veiklos įstatymas.
Tokie skundo argumentai nepagrįsti.
Šioje byloje aktualus NVIM (kaip ir ankstesni)
sankcionuotas, galiojant senajam 1961 m. BK su vėlesniais pakeitimais ir
papildymais bei Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio originaliai
redakcijai, kurioje nurodyti senajame BK numatytų veikų požymiai (operatyvinis
tyrimas atliekamas turint informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą sunkų
nusikaltimą ar apie nusikaltimus, numatytus konkrečiuose BK straipsniuose).
2002 m. spalio 29 d. įstatymas Nr. IX-1162
reglamentuoja naujųjų BK, BPK bei Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK)
įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarką. Šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad kiti
įstatymai ir teisės aktai, galioję Lietuvos Respublikoje iki naujojo BK,
naujojo BPK ir BVK įsigaliojimo, galioja tiek, kiek neprieštarauja naujiesiems
kodeksams. Įsigaliojus naujiesiems kodeksams, jei nėra jų įgyvendinimą
užtikrinančių įstatymų ir kitų teisės aktų, taikomi įstatymai ir kiti teisės
aktai, užtikrinę senojo BK, senojo BPK bei Pataisos darbų kodekso nuostatų
įgyvendinimą.
Taigi iš šios įstatymo nuostatos matyti, jog teismai,
spręsdami, ar yra operatyvinio tyrimo pagrindai, tuo pačiu ir svarstydami tokio
tyrimo metu gautų duomenų pripažinimo įrodymais klausimą, turi spręsti ne pagal
skirtingose Operatyvinės veiklos įstatymo redakcijose nurodytų BK straipsnių
numeraciją, bet pagal tų straipsnių turinį.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad S. M. ir kitų nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos
(numatytos senojo BK 326 straipsnyje ir naujojo BK 216 straipsnyje) pagal jų
požymius bei sunkumą (sunkūs nusikaltimai) atitinka abi Operatyvinės veiklos
įstatymo 9 straipsnio 1 punkto redakcijas, leidžiančias taikyti NVIM.
Tokia išvada padaryta pagal minėto 2002 m. spalio 29 d. įstatymo Nr. IX-1162
nuostatų prasmę.
Taikant NVIM, nusikalstamos veikos požymiai, taigi ir
tiksli nusikalstamu būdu įgyjamo turto vertė, nėra nustatyti, yra tik
atitinkama informacija, todėl ta aplinkybė, jog galiausiai daugumos nuteistųjų
veikos kvalifikuotos kaip sukčiavimas (naujojo BK 182 straipsnio 1 dalis),
nepriskirtas sunkių nusikaltimų kategorijai, nedaro NVIM neteisėto. Teismų
praktikoje taip pat konstatuota, kad tuo atveju, jeigu teisėtai ir pagrįstai
sankcionuoto operatyvinio tyrimo metu gaunami duomenys dėl veikos, nenumatytos
Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, tokie duomenys
yra gauti teisėtu būdu ir atitinka įrodymams keliamus reikalavimus (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350/2008). Beje, S. M. padaryta veika, numatyta naujojo BK 182 straipsnio 2
dalyje, ir pagal senąjį, ir pagal naująjį baudžiamąjį įstatymą priskiriama
sunkių nusikaltimų kategorijai.
Nuteistasis S. M. apeliaciniame
skunde nurodo, jog nepatikrinta priedangos įmonių veikla, neatliktos reikiamos
ir nepriklausomos revizijos.
Toks skundo argumentas visiškai nepagrįstas.
Operatyvinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2
punktas numato, kad operatyvinės veiklos subjektai turi teisę steigti
operatyvinę veiklą užtikrinančias ir jai palankias sąlygas sudarančias įmones,
įstaigas, organizacijas ir jomis naudotis. Sankcionuojant NVIM, nustatomos jo
metu atliekamų konkrečių veiksmų ribos (aptariamo įstatymo 12 straipsnio 2
dalies 4 punktas). Specialus leidimas veikti juridinių asmenų vardu
nereikalingas.
Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatas byla teisme
nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių
ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šioje byloje BPK numatytais
proceso veiksmais gali būti tikrinamas tik NVIM metu gautų duomenų atitikimas
BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimams. Ir pirmosios instancijos teismas,
ir apeliacinės instancijos teismas tą padarė bei pripažino, jog duomenys gauti
teisėtais būdais, įstatymų nustatyta tvarka.
Ginčydamas NVIM taikymo teisėtumą, nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad FNTT darbuotojai,
gavę mokesčiams sumokėti skirtus pinigus, negalėjo jų neįnešti į valstybės
biudžetą.
Toks apelianto teiginys neturi realaus pagrindo, nes
UAB bendrovė nevykdė realios veiklos, todėl neturėjo mokėti jokių mokesčių.
Kita vertus, Operatyvinės veiklos įstatymo 19
straipsnio 2 dalies nuostatos reglamentuoja, jog operatyvinės veiklos metu
gautos pajamos įtraukiamos į apskaitą kaip nebiudžetinės lėšos ir Vyriausybės
ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti naudojamos šiai
veiklai aprūpinti.
Ikiteisminio tyrimo metu S. M. parodė
(t. 4, b. l. 70-79), kad L. (K.) už fiktyvių dokumentų išrašymą sumokėjo apie 9 000 Lt.
Bylos duomenys įrodo, jog L. K. 2003-06-27
į FNTT kasą įnešė 512 Lt, gautų iš operatyvinio darbo su UAB bendrovė (t. 1, b.
l. 103), ir dar 8 740 Lt (t. 2, b. l. 44).
Nuteistojo S. M. apeliacinio
skundo teiginiai, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
2000-05-08 nutarimą, EŽTT praktiką, yra deklaratyvūs ir atmetami. Taip pat
atmetami teiginiai, jog visa bylos medžiaga yra niekinė, surinkta pažeidžiant
BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
konstatuoja, kad NVIM patvirtintas, nepažeidus įstatymų reikalavimų. Jo pagalba
surinktus duomenis teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio
nuostatomis, pagrįstai pripažino įrodymais ir jais pagrindė apkaltinamąjį
nuosprendį.
Dėl S.
M. nuteisimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį
S. M. pripažintas kaltu ir
nuteistas už tai, kad neturėdamas licencijos prekiauti naftos produktais
versliškai ir stambiu mastu neteisėtu būdu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės
veiklos.
Toks kaltinimas yra tik iš dalies pagrįstas.
BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji
atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės,
finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai,
kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu.
Iš aptariamo straipsnio dispozicijos matyti, jog baudžiamajai
atsakomybei atsirasti būtinos tokios sąlygos:
1)
kaltininkas turi neturėti licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis)
reikalinga, arba imtis šiame straipsnyje numatytos veiklos kitokiu neteisėtu
būdu;
2) versliškas veiklos pobūdis ar stambus jos mastas.
Abiem atvejais sąlygos yra alternatyvios, ir baudžiamajai
atsakomybei atsirasti pakanka bent vienos iš kiekvienos grupės sąlygų, t. y.
pakanka nustatyti, kad: kaltininkas neturi licencijos (leidimo) veiklai, kuriai
ji (jis) reikalinga, arba ėmėsi veiklos kitokiu neteisėtu būdu ir tai
darė versliškai arba stambiu mastu.
Šioje byloje S. M. inkriminuoti visi
įstatyme numatyti nusikalstamos veikos požymiai – ėmimasis versliškai ir
stambiu mastu ūkinės, komercinės, finansinės veiklos, t. y. prekybos
nefasuotais naftos produktais neturint licencijos ir veikiant kaip fiziniam
asmeniui (kitokiu neteisėtu būdu), tačiau ne visi jie objektyviai nustatyti.
Apeliantas neigia padaręs šią veiką nedetalizuodamas,
kokie konkrečiai požymiai nustatyti neteisingai, todėl teisėjų kolegija juos
visus trumpai apžvelgia ir nepasitvirtinusius šalina iš pripažintos įrodyta
veikos.
Apeliantas nuteistas už tai, jog ėmėsi veikos
neturėdamas licencijos prekiauti naftos produktais.
Nusikalstamos veikos metu galiojusių Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 113 „Dėl nefasuotų
naftos produktų prekybos licencijavimo“ patvirtintų ,,Nefasuotų naftos produktų
prekybos licencijavimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 2 punkte iš tiesų
nurodyta, kad prekyba nefasuotais naftos produktais leidžiama tik turint
nustatytos formos licenciją, tačiau tų pačių Taisyklių 12 punkte įrašyta, jog
licencijos gali būti išduotos visų teisinių formų Lietuvos Respublikoje
įregistruotoms įmonėms. Taigi licencijos gali būti išduotos tik įmonėms, o S. M. kaltintas ir pripažintas kaltu ne kaip individualios
įmonės savininkas, bet kaip fizinis asmuo.
Byloje nustatyta, kad 2003 m. gegužės 15 d. – 2003 m.
liepos 4 d. laikotarpiu jis iš R. M. už 25 000 Lt įgijo
67 000 litrų žalios naftos, o iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų už
nenustatytą sumą įgijo 73 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro
ir 7,2 tonos mazuto M-100 ne per savo individualią įmonę (iš jos įregistravimo
pažymėjimo (t. 4, b. l. 121) matyti, jog ji nesivertė didmenine prekyba
nefasuotais naftos produktais, taigi neturėjo atitinkamos licencijos), bet be
dokumentų, nesumokėdamas jokių mokesčių, iš jų ir pirkimo PVM. Taigi S. M., kaip fizinis asmuo, vertėsi veikla, kurią turi teisę
vykdyti tik juridiniai asmenys.
Tokius S. M. veiksmus apima ne
BK 202 straipsnio 1 dalies objektyvusis požymis licencijos (leidimo)
neturėjimas, o kitas kaltinime ir nuosprendyje nurodytas veikos objektyvusis
požymis – kitoks neteisėtas būdas.
Kitokių neteisėtų veiklos būdų įstatymas
neatskleidžia, tačiau sistemiškai aiškinant nagrinėjamo nusikaltimo sudėties
požymius šiuo atveju neteisėtumas sietinas ne su atskirais pažeidimais,
pasitaikančiais vykdant ekonominę veiklą, bet su nelegaliu šios veiklos
pobūdžiu. Teismų praktikoje kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti
pripažinti atvejai, kai, pavyzdžiui, neįregistravus juridinio asmens verčiamasi
veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; imamasi individualios
veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo, taigi faktiškai
nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčių administratoriaus;
akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidime) apibrėžtos veiklos ribos;
licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus
duomenis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje
byloje Nr. 2K-388-2009).
S. M. kaltintas ir nuteistas
už tai, kad ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės veiklos.
Ūkinė veikla – įvairiausia gamybinė veikla, susijusi
su prekių gaminimu, pardavimu bei paslaugų teikimu.
Komercinė veikla – veikla, susijusi su prekių pirkimu
ar pardavimu, išskyrus atvejus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams
ir namų ūkio poreikiams tenkinti.
Finansinė veikla – veikla, susijusi su finansinių
paslaugų teikimu.
Skundžiamame nuosprendyje visiškai neatskleista,
kodėl nefasuotų naftos produktų įgijimą (S. M. būtent
tuo kaltinamas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį) teismas vertina pagal visų
veiklos rūšių požymius.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
aptariamą S. M. veiklą įvardija kaip komercinę, nes iš
pateiktų apibrėžimų matyti, jog apelianto realiai atlikti veiksmai, už kuriuos
pripažintas kaltu, neatitinka kitoms veiklos rūšims būdingų kriterijų.
Aptariamoje nusikaltimo sudėtyje versliškumas reiškia,
kad komercine veikla minėtais būdais kaltininkas užsiima sistemingai ar nuolat
(paprastai ne mažiau kaip tris kartus) ir tokia veikla yra nuolatinis
pagrindinis arba papildomas jo pajamų šaltinis.
Ūkinė, komercinė veikla susideda iš ūkinių, komercinių
operacijų. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, galiojusio
veikos padarymo metu, 2 straipsnio 19 punkte ūkinė operacija apibūdinama kaip
ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo bei
įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą. Analogiški kriterijai taikytini
komercinei operacijai.
Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant
pirmosios instancijos teisme nenustatytas ir S. M. neinkriminuotas
komercinių operacijų įgyjant naftos produktus skaičius. Skundžiamame
nuosprendyje visiškai neatskleistas neteisėtos komercinės veiklos versliškumo
požymio turinys. Iš liudytojo R. M. ir paties nuteistojo S. M. pirminių parodymų (t. 5, b. l. 95-96, 99-100; t. 4,
b. l. 70-79) žinoma, jog S. M. susitarė su liudytoju
nupirkti visą pastarojo turėtą žalios naftos (liudytojas ją įvardijo kaip
naftos produktų atliekas) kiekį, kurį išvežė per tris kartus. Įsigytų naftos
produktų gabenimas per kelis kartus, nesant duomenų, kad jie įsigyti atlikus
kelias komercines operacijas, savaime nepatvirtina versliško neteisėtos
komercinės veiklos pobūdžio. Apie kitų naftos produktų įsigijimo aplinkybes,
reikšmingas BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiams
atskleisti, byloje nėra duomenų. Taigi laikoma, jog S. M. nepagrįstai
inkriminuotas neteisėtos komercinės veiklos požymis – versliškumas.
Tačiau kitas veikos požymis – stambus mastas – byloje
nustatytas.
Stambus mastas yra neteisėtos komercinės veiklos
vertinamasis požymis, kuris nustatomas kiekvienu individualiu atveju
atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Vertinant, ar S. M. inkriminuota veika padaryta stambiu mastu, būtina
atsižvelgti į gaunamų pajamų dydį, veikos apimtį, trukmę ir pan. Aptariamu
atveju stambaus masto kriterijų pagrindžia be dokumentų įgytos produkcijos
kiekis, vertė, veiklos apimtis. Be to, įgyvendinant nusikalstamą sumanymą,
reikėjo kelių asmenų bendrų pastangų. Nustatyta, kad S. M. įgijo
itin didelį kiekį naftos produktų: 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų
dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100. Įstatymas nenumato konkrečios
piniginės išraiškos, apibrėžiančios stambaus masto požymį finansinio
kriterijaus prasme. Vien tik iš R. M. S.
M. įgijo 67 000 litrų žalios naftos už 25 000 litų. Kitų įgytų naftos
produktų vertė liko nenustatyta, tačiau nurodyti kiekiai neabejotinai rodo
komercinės veiklos didelę apimtį ir vertę pinigine išraiška, o tai ir įrodo
stambaus masto požymį.
Tiesa, nuteistasis S. M. apeliaciniame
skunde pakartojo pirmosios instancijos teisme išdėstytą versiją, jog iš R. M. nieko nepirko, tai darė nenustatytas asmuo M., o S. M. tebuvo tarpininkas. Teismas pagrįstai nepatikėjo šia
versija, nes ikiteisminio tyrimo metu R. M. bei S. M. pripažino buvus tarpusavio sandorį dėl naftos
produktų pardavimo bei pirkimo ir tik vėliau parodymus pakeitė.
Skundžiamame nuosprendyje teismas išsamiai išdėstė ir
išanalizavo S. M. kaltę patvirtinančius įrodymus,
pradedant paties S. M. parodymais ir baigiant
duomenimis, užfiksuotais 2003 m. spalio 28 d. protokole dėl operatyvinių
veiksmų atlikimo (t. 10, b. l. 42-72), todėl jie nekartojami.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo S. M. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 202
straipsnio 1 dalį, pasireiškė tuo, jog jis, kaip fizinis asmuo, stambiu mastu
ėmėsi komercinės veiklos, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys
(kitokiu neteisėtu būdu).
Kiti šios nusikalstamos veikos požymiai (versliškas
ėmimasis ūkinės, komercinės, finansinės veiklos neturint licencijos) iš
skundžiamo nuosprendžio S. M. šalinami, pakeičiant
pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo
(BPK 328 straipsnio 1 punktas).
S. M. veikai taikoma kita
įstatymo redakcija, nei skundžiamame nuosprendyje nurodė teismas, t. y.
2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.,
kadangi ankstesnė 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija pakeista, dar jai
neįsigaliojus.
Dėl S.
M. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir
F. L. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį
Abu apeliantai neigia savo kaltę. S.
M. apeliaciniame skunde tvirtina nieko nepirkęs ir nepardavęs, todėl
negalėjęs daryti bet kokios įtakos bendrovėms dėl mokestinės bei turtinės
prievolės vykdymo. F. L. teigia nežinojęs ir negalėjęs
žinoti, kad UAB bendrovė veikė pagal NVIM, o jos išduoti buhalterinės apskaitos
dokumentai suklastoti; nupirktas dyzelinas realiai gautas, užpajamuotas
bendrovės apskaitos dokumentuose, realizuotas per bendrovės degalinę, visi
mokesčiai sumokėti.
Tokie apeliacinių skundų motyvai atmetami.
Pirmiausia atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis F. L. apeliaciniame skunde ginčija turto pagrobimą
sukčiavimo būdu, tačiau jis pripažintas kaltu ne dėl to, o dėl turtinės
prievolės išvengimo apgaule.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantus
pripažino kaltais, o veikas kvalifikavo skirtingai, atsižvelgęs į atliktų
veiksmų apimtį.
Apeliantų objektyvieji veiksmai, kuriuos padarę jie
pripažinti kaltais ir nuteisti, išdėstyti skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje
dalyje, kiekvienam apeliantui suformuluojant nusikalstamą veiką (t. 10, b. l.
22-24). Teismas aiškiai nurodė, kokiu būdu S. M. ir F. L. realizavo objektyviuosius nusikalstamos veikos
požymius: nusikalstamu būdu įgijo žalią naftą, mazutą (S. M.),
dyzelinį kurą (S. M. ir F. L.);
surado, kas įformins fiktyvius dokumentus (S. M. – L. K.); surado, kur realizuoti naftos produktus (S. M. – E. P., o šis – AB ,,xxx“ ir
ABF ,,xxx“; F. L. – savo bendrovės degalinėje); perdavė
įrašytinus į fiktyvius dokumentus žinomai melagingus duomenis (F.
L. – S. M., o šis – L. K. ir R. T. (taip pat ir iš E. P. gautus duomenis); nurodė atlikti fiktyvius
atsiskaitymus tarp UAB bendrovė bei UAB bendrovė (S. M.)
ir t. t.
Tokie S. M. bei F. L. veiksmai visiškai atitinka sukčiavimo sudėtį.
Teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstė
apeliantų, nuteistojo E. P., kuris neskundė nuteisimo dėl
šios veikos, parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame
posėdyje, todėl šiame nuosprendyje jie iš esmės nekartojami. Teismas
argumentavo, kodėl remiasi pirminiais S. M. ir E. P. parodymais, kuriuos jie vėliau pakeitė. Apeliacinės
instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, kad
teisme duoti parodymai yra pasirinkta gynybos pozicija, nes ankstesnius
parodymus patvirtina liudytojų parodymai ir kiti objektyvūs įrodymai.
Liudytojas A. P., dirbęs pas S. M. vairuotoju, parodė, jog naftos produktus kraudavosi (duomenys
neskelbtini), veždavo į bendrovę ,,xxx“, visus dokumentus atiduodavo ten
atvažiuodavusiam E. P..
Liudytojas A. C., AB ,,xxx“
priimdavęs atvežtą žalią naftą, parodė krovinio dokumentus dažniausiai gaudavęs
iš E. P., nes šis pats dalyvaudavo atvežus kurą.
Liudytojas V. P., dirbęs F. L. vadovaujamos UAB bendrovė vairuotoju, parodė, kad
naftos produktus pasikraudavo ,,xxx“, tačiau 2003 m. birželio mėnesį du kartus
į gamyklą važiuoti nereikėjo, jam pakrovė aikštelėje prie įvažiavimo į gamyklą
iš vilkiko su cisterna.
Atkreipiamas dėmesys, jog vairuotojai niekada nevežė
naftos produktų iš UAB bendrovė. Tai sutampa su skundžiamame nuosprendyje
išsamiai išdėstytais, todėl nekartojamais liudytojų L. K. ir
R. T. parodymais, kad UAB bendrovė realiai netiekė naftos
produktų, o tik išrašydavo fiktyvius dokumentus neįvykusioms operacijoms
pagrįsti ir nuteistųjų kitur įsigytiems naftos produktams legalizuoti, taip
apgaulės būdu išvengiant turtinės prievolės valstybės biudžetui.
Visi šie parodymai paneigia S. M.
versiją, jog jis naftos produktų nepardavė E. P., tai
organizavo asmuo vardu M., ir F. L. versiją, kad naftos
produktus įsigijo bendrovėje.
Dėl Martyno šiame nuosprendyje jau pasisakyta
aptariant NVIM.
Nuteistojo F. L. apeliacinio skundo argumentai iš
esmės susiję su subjektyviosios pusės požymiais.
Nors F. L. neprisipažįsta kaltas dėl jam
inkriminuotos veikos, tačiau subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai
glaudžiai susiję su objektyviaisiais. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik
kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir
remiantis byloje surinkta bei teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, t. y.
objektyviais bylos duomenimis. Tokie duomenys išdėstyti skundžiamame bei šiame
nuosprendžiuose.
Atkreipiamas dėmesys, jog apeliantas neaptaria konkrečių įrodymų,
kuriais teismas grindė jo kaltę, o deklaratyviai tvirtina nesupratęs, kad UAB bendrovė faktiškai jokios
veiklos nevykdo ir naudojama nusikalstamai veiklai nuslėpti.
Skundžiamo nuosprendžio 37-40, 50-51 lapuose (t. 10, b. l. 57-60,
70-71) aptarti F. L. kaltę
pagrindžiantys įrodymai. Atsižvelgdama į tai, jog apeliantas neginčija
konkrečių įrodymų neteisingumo, teisėjų kolegija jų iš naujo išsamiai nedėsto.
Nuteistasis F. L. apeliaciniame skunde nurodo
patikrinęs būsimo partnerio, t. y. UAB bendrovė patikimumą internete, rasti duomenys jam
nesukėlė įtarimo.
Teisėjų kolegija F. L. laiko patyrusiu
verslininku, kadangi UAB bendrovė įregistruota 1991-02-25 (t. 1, b. l. 91). Tai
reiškia, kad jis turi žinoti, kaip išsiaiškinti, ar įmonė iš tiesų veikianti.
Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas J.
V. paaiškino, jog ūkio subjekto patikimumui nustatyti yra didelės
galimybės: reikia patikrinti, ar moka mokesčius, ar turi sąskaitas banke ir
pan. Internetas nurodo tik tai, kad įmonė yra registruota, bet ji gali ir
nevykdyti veiklos.
Taigi F. L. nurodyti veiksmai būtų aiškiai
nepakankami rimtam ūkiniam sandoriui pasiruošti.
Kita vertus, bylos duomenys rodo, jog F. L. Tauragės
rajono apylinkės teismo 1996-08-19 nuosprendžiu teistas, nes tyčia suklastojo
ir panaudojo oficialius dokumentus: važtaraštį benzinui parduoti
neegzistuojančios bendrovės vardu, daug įgaliojimų paimti degalus iš
geležinkelio stoties (t. 5, b. l. 160-165).
Nors šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamų nusikaltimų padarymo metu
ankstesnis teistumas buvo išnykęs, tačiau tų veikų pobūdis rodo netoleruotiną F. L. požiūrį į verslą. Tai jo asmenybę daro nepatikimą
verslo sąžiningumo aspektu ir teismui leidžia abejoti nagrinėjamoje byloje
duotų parodymų teisingumu.
Iš jau minėtame protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir jo
prieduose užfiksuotų įrodymų aiškiai matyti, kad F. L. suprato
atliekantis neteisėtus veiksmus ir to siekė, nes S. M. savo
iniciatyva, neturėdamas reikiamų duomenų, negalėjo nurodyti FNTT pareigūnams
atlikti neteisėtų veiksmų UAB bendrovė naudai be susitarimo su F.
L. (išrašyti PVM sąskaitų faktūrų ir krovinio važtaraščių konkrečiam
dyzelinio kuro kiekiui už konkrečią sumą, atlikti fiktyvaus atsiskaitymo tarp
UAB bendrovė bei UAB bendrovė ir
kt.).
Be to, pats S. M. ikiteisminio tyrimo metu
parodė, jog F. L. jo prašė būtent fiktyvių dokumentų ir
neteisėtų veiksmų (,,Jis man paskambindavo ar susitikdavom ir pasakydavo, kiek
ir kokių dokumentų reikia. Jis užsakė dvi PVM sąskaitas faktūras. <…>
Šiuos dokumentus aš asmeniškai perdaviau F. L.. Taip pat F. L. pasakė, kad jo įmonės, o būtent UAB bendrovė, vardu
reiks padaryti ir fiktyvius atsiskaitymus”).
Negalima nepastebėti nuteistojo F. L. apeliacinio
skundo motyvų prieštaravimo byloje esantiems įrodymams.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog pagal pasirašytą sutartį su UAB bendrovė
atsiskaitymo už degalus procesas buvo nukeltas keliolikai dienų, t. y., kol bus
realizuotas įsigytas dyzelinis kuras, tačiau Naftos produktų pardavimo–pirkimo
sutarties Nr. 0003 (t. 2, b. l. 157-159) 8.1 punktas numato, kad pirkėjas už
pateiktas prekes atsiskaito per dvi bankines dienas nuo prekių pristatymo.
Beje, sutartis surašyta 2003-06-09 data, bet F. L. 2003-06-26,
16.38 val., telefonu kalbėdamas su S. M. šiam teigia
sutarties neturįs, o jos priede įmonės kodas blogai parašytas, todėl prašo
,,padaryti iš naujo“, į ką S. M. atsako: ,,Reiškia –
padarysim“ (t. 1, b. l. 116). Jau kitą rytą, 2003-06-27, 10.47 val., S. M. per interneto elektroninę pašto dėžutę atsiuntė
nurodymą pagal NVIM veikiantiems pareigūnams atspausdinti 2003-06-09 sutartį bendrovė
dėl visų rūšių naftos produktų tiekimo ir jos papildymą dėl dyzelio tiekimo
,,po 1,65 su PVM“, liepdamas būti atidiems rašant skaičius ir raides bei
nurodydamas teisingą įmonės kodą.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog 52,39 tonos dyzelino bendrovėje
realiai gautos, už jį sumokėti visi mokesčiai ir pan. Teisėjų kolegija neturi
pagrindo abejoti UAB bendrovė degalus gavus, nes tai patvirtino juos vežęs
vairuotojas, liudytojas V. P., tačiau skundžiamame ir
šiame nuosprendžiuose įrodyta, jog jie gauti nusikalstamu būdu, be dokumentų,
nesumokant jokių mokesčių. Tai, kad UAB bendrovė nepardavė degalų ir į jos
sąskaitą banke realiai nebuvo įnešti jokie pinigai, įskaitant 15 601,68 Lt
pirkimo PVM, patvirtino ne tik liudytojai L. K. bei R. T., veikę pagal NVIM, bet ir teisme apklausti specialistė
K. L., ekspertas J. V., jų surašytų
atitinkamai 2004-03-15 specialisto išvados Nr. 5-1/29 dėl UAB bendrovė ūkinės
finansinės veiklos (t. 3, b. l. 156-158) bei 2005-09-22 ekspertizės akto Nr.
11-1302 (05) (t. 7, b. l. 164-187) duomenys.
Nuteistasis F. L. apeliaciniame skunde teigia dėl
aptariamų naftos produktų įsigijimo negavęs jokios turtinės naudos.
Su tuo negalima sutikti, nes turtinės prievolės valstybės biudžetui
išvengimas reiškia įmonės sutaupytus pinigus, kuriuos galima panaudoti įmonės
reikmėms.
Išdėstyti įrodymai rodo nuteistojo F.
L. tyčios kryptingumą, jį veikus tiesiogine tyčia. Tokia išvada neprieštarauja teismų praktikoje
įtvirtintoms nuostatoms.
Nuteistieji
veikė grupe iš anksto susitarusių asmenų. Ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė
bus aptarta atskirai, nes ji taikoma ne tik nagrinėjamai nusikalstamai veikai.
S. M. veika yra tęstinė, kadangi apima bendro nusikalstamo
sumanymo su E. P. ir F. L. realizavimą.
To rezultatas – UAB bendrovė naudai išvengta 31 232,50 Lt dydžio turtinės
prievolės, o UAB bendrovė naudai – 15 601,68 Lt dydžio turtinės prievolės, t.
y. iš viso abiejų bendrovių naudai išvengta 46 834,18 Lt dydžio turtinės
prievolės. Tai pagal BK 190 straipsnį (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706
redakcija) atitinka turto (taigi ir turtinės prievolės) didelę vertę.
Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, jog S. M. ir F. L. kaltė padarius jiems
inkriminuotas veikas įrodyta. Jų veikos teisingai kvalifikuotos atitinkamai
pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį.
Dėl F. L. nuteisimo pagal
Nuteistasis F. L. neigia apgaulingai tvarkęs apskaitą ir pateikęs
neteisingus duomenis apie UAB bendrovė turtą motyvuodamas nežinojęs, kad dvi
sąskaitos faktūros, pagrindžiančios dyzelino pirkimą, yra suklastotos;
ekspertui nebuvo pavesta tirti klausimo, galėjusio tiksliai nustatyti įmonės
turtą ir jį įvertinti, tuo dirbtinai suvaržytos apelianto teisės į gynybą;
nepateikti deklaracijos mokesčių inspekcijai negalėjo, nes ji pateikiama iš
apskaitos dokumentų visumos.
Tokie apeliacinio
skundo motyvai atmetami, o teismo nuosprendis dėl šių veikų pripažinimo
nusikalstamomis laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Skundžiamame
nuosprendyje įrodyta, jog UAB bendrovė direktorius F. L. apgaule,
sukčiaudamas PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengė turtinės
prievolės valstybės biudžetui.
Apeliacinės
instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad UAB bendrovė direktorius F. L. kitokiu neteisėtu būdu, t. y. be dokumentų,
nesumokėdamas jokių mokesčių, stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos ir
nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo. Teismo argumentai F.
L. padarius šias veikas bus pateikti vėliau, aptariant prokuroro apeliacinį
skundą.
Įrodyta F. L. kaltė dėl šių nusikalstamų veikų teisėjų kolegijai
leidžia daryti išvadą apeliantą neabejotinai žinojus, jog, norėdamas savo
degalinėje legaliai pardavinėti nusikalstamu būdu įgytus naftos produktus,
turės panaudoti suklastotus dokumentus, kuriuos turės įtraukti į savo įmonės
buhalterinę apskaitą ir įrašyti į mokesčių inspekcijai pateikiamą PVM
deklaraciją.
Apeliantas būtent tai
ir padarė.
Šiame bei skundžiamame
nuosprendžiuose jau įrodyta apeliantą žinojus apie UAB bendrovė fiktyviai
išduotus dokumentus: 2003-06-09 PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9057806,
ir 2003-06-12 PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9057832, kuriais pateisintas
52,39 tonos dyzelinio kuro įgijimas iš nenustatyto šaltinio. Šių dokumentų
įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės
apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas bei
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnio 1 dalies
nuostatas, sudaro BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį,
kadangi dėl tokio apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo negalima iš
dalies nustatyti įmonės 2003 m. veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės
būklės ir įvertinti turto.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr.
55 ,,Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose
bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)“ 28 punkto 7 dalyje
teismams išaiškinta, kad apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos
tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos
aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų
pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė.
Skundžiamame nuosprendyje nurodyti nusikalstamos veikos padariniai
konstatuoti ne tik jau minėtoje 2004-03-15 specialisto išvadoje Nr. 5-1/29 dėl
UAB bendrovė ūkinės finansinės veiklos (t. 3, b. l. 156-158) bet ir taip pat
minėtame 2005-09-22 ekspertizės akte Nr. 11-1302 (05) (t. 7, b. l. 164-187).
Šiuose dokumentuose nurodyta, kokie teisės aktai pažeisti buhalterinėje
apskaitoje fiksuojant neįvykusias ūkines operacijas, konstatuota, jog dėl
dokumentuose įrašytų tikrovės neatitinkančių duomenų nėra galimybės nustatyti
ūkinių operacijų tapatumo, iš kur UAB bendrovė įgijo naftos produktus, kam ir
kiek už juos sumokėjo ir t. t.
Apeliantas ginčija įmonei kilusius padarinius nurodydamas, kad ekspertui
nebuvo pavesta tirti klausimo, galėjusio tiksliai nustatyti įmonės turtą ir jį
įvertinti.
Teisėjų kolegija konstatuoja tokį apeliacinio skundo argumentą esant
nepagrįstą, nes apeliantas ekspertizės akto nevertina kaip visumos.
Ekspertas iš tiesų nurodė, jog UAB bendrovė 2003 metų ūkinės, finansinės
veiklos rezultatus, turtą bei jo įvertinimą galima nustatyti tik atlikus visų
buhalterinių dokumentų, apskaitos registrų, finansinės atskaitomybės tyrimą už
pilnus kalendorinius, ūkinius metus. Tačiau apeliantas neatkreipė dėmesio, kad
tai atsakymas į klausimą, susijusį su ikiteisminio tyrimo metu FNTT pareigūnų
pateikta užduotimi specialistei, kuri tyrė UAB bendrovė veiklą tik 2003 m.
sausio – birželio mėnesių laikotarpiu.
Iš 2005-09-22 surašyto ekspertizės akto turinio matyti, jog ekspertas
ištyrė UAB bendrovė visus 2003 metų buhalterinius, kasos, banko, degalinės,
kavinės dokumentus, apskaitos žiniaraščius, mokesčių inspekcijai pateiktas PVM
deklaracijas, 2003 m. Didžiąją knygą ir 2003 m. balansą bei finansinę
atskaitomybę, taip pat bylos medžiagą.
Nors pirmosios instancijos teismas ekspertui konkrečiai nesuformulavo
apelianto nurodyto klausimo, tačiau pasisakydamas dėl kitų penkiolikos jis
keletą kartų nurodė, kad UAB bendrovė 2003 m. įtraukė į apskaitą
neatitinkančius tikrovės dokumentus, t. y. neturinčius juridinės galios, todėl
bendrovės komercinės, ūkinės finansinės veiklos rezultatas už 2003 metus gali
būti nustatytas tik iš dalies.
Teisme ekspertas J. V. patvirtino ekspertizės akto
teisingumą.
Taigi skiriant ekspertizę ir vertinant akto duomenis apelianto teisė į
gynybą nebuvo dirbtinai suvaržyta, o ekspertizės aktas yra tinkamas įrodymų
šaltinis F. L. kaltei įrodyti.
Be specialisto išvados ir ekspertizės akto duomenų apelianto kaltę įrodo
jo paties elgesys: žinodamas, jog jis nemokėjo pinigų UAB bendrovė už iš kito
šaltinio įgytą dyzeliną, jis į savo įmonės buhalterinę apskaitą įtraukė pagal
NVIM veikusių pareigūnų fiktyviai išrašytus ir iš S.
M. gautus du banko ,,Snoras“ kvitus – 2003-06-18 ir 2003-06-23, iš kurių
kiekviename nurodyta 51 189,98 Lt suma (t. 3, b. l. 112, 114). Apie dviejų
fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų įtraukimą į įmonės buhalterinę apskaitą teisėjų
kolegija jau pasisakė.
Tokiu būdu F. L. užfiksavo realiai neįvykusias
operacijas.
Šie veiksmai pagrįstai įvertinti kaip apgaulingas įmonės buhalterinės
apskaitos tvarkymas, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB bendrovė 2003 metų
veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir įvertinti turto. Veika
teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
F. L., būdamas UAB bendrovė direktorius, siekdamas
išvengti mokesčių, pagal tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus į PVM
deklaraciją už 2003 m. birželio mėnesį (t. 3, b. l. 167) įrašė žinomai
neteisingus duomenis apie turtą, t. y. įsigytas prekes, nors jų realiai iš UAB bendrovė
neįsigijo, o tik įformino pirkimo dokumentus, ir 15 601,68 Lt sumažintą
mokėtiną PVM į biudžetą bei deklaraciją pateikė Tauragės apskrities VMI
Tauragės skyriui.
Šio nusikaltimo sudėtis yra formali ir veika laikoma baigta nuo žinomai
neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą įrašymo į
deklaraciją ir pateikimo valstybės įgaliotai institucijai. Dėl to teismas F. L. veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 220 straipsnio 1
dalį.
Dėl juridinio asmens UAB bendrovė nuteisimo pagal
BK 182 straipsnio 1 dalį, 222
straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį
Juridinio asmens kaltė
siejama su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais,
kalte. BK 20 straipsnis, reglamentuojantis juridinio asmens baudžiamąją
atsakomybę, numato, jog juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už
kurių padarymą Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio
asmens atsakomybė; juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas
nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens
naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio
asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje,
turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus
juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą.
Taigi juridinio asmens baudžiamajai
atsakomybei atsirasti būtina sąlygų visuma:
1. Baudžiamojo kodekso specialiosios
dalies konkrečioje normoje turi būti numatyta, kad už šią veiką atsako ir
juridinis asmuo.
2. Fizinis asmuo, padaręs
nusikalstamą veiką, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, tame
juridiniame asmenyje turi eiti vadovaujančias pareigas ir turėti teisę: a)
atstovauti juridiniam asmeniui arba b) priimti sprendimus juridinio asmens
vardu, arba c) kontroliuoti juridinio asmens veiklą.
3. Fizinis asmuo turi padaryti
nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais.
Pastarasis požymis leidžia
nustatyti, kada fizinio asmens padaryta nusikalstama veika gali būti vertinama
kaip juridinio asmens nusikalstama veika – iš šios veikos juridinis asmuo turi
turėti konkrečios naudos arba būti
suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais.
Nusikalstamos veikos padarymas juridinio
asmens naudai arba interesais reiškia, kad fizinis asmuo, darydamas
nusikalstamą veiką, siekia materialios ar kitokios naudos juridiniam asmeniui,
kuriame jis dirba, arba veikia juridinio asmens, kuriame jis dirba, interesais.
Materiali nauda pripažįstama ir tais atvejais, kai juridinis asmuo išvengia
mokesčių mokėjimo arba juos sumažina. Juridinio asmens patraukimas baudžiamojon
atsakomybėn nepriklauso nuo to, ar juridinis asmuo realiai gavo naudos.
Sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios
atsakomybės klausimą, būtina įvertinti subjektyviuosius nusikalstamos veikos
požymius, t. y. būtina įrodyti, jog fizinis asmuo, darydamas nusikalstamą
veiką, siekė naudos ne sau, bet juridiniam asmeniui.
Skundžiamame ir šiame nuosprendžiuose jau aptarta,
kad F. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182
straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra sąlygų visuma,
leidžianti juridinį asmenį UAB bendrovė pripažinti kaltu pagal BK 182
straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį: už
juridiniam asmeniui UAB bendrovė inkriminuotas veikas juridinio asmens
atsakomybė numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose –
182 straipsnio 5 dalyje, 222 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 3 dalyje; F. L., padaręs aptariamą nusikalstamą veiką, bendrovėje eina
vadovaujančias pareigas – yra bendrovės direktorius – ir turi teisę atstovauti
juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu, kontroliuoti jo veiklą;
bendrovės direktorius nusikalstamą veiką padarė bendrovės naudai bei
interesais.
F. L. neigia veikęs nusikalstamai, tačiau
skundžiamame ir šiame nuosprendžiuose aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą,
kad jo neteisėtus veiksmus sąlygojo siekis turėti naudos bendrovei. Nauda
pasireiškė tuo, jog apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo
srityje, UAB bendrovė išvengė turtinės prievolės valstybės biudžetui. Šiai
prievolei išvengti be tų veiksmų, kurie sudaro BK 182 straipsnio 1 dalies
sudėtį, direktorius apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir pagal
tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus į PVM deklaraciją už 2003 m. birželio
mėnesį įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turtą, sumažintą mokėtiną
PVM į biudžetą bei deklaraciją pateikė Tauragės apskrities VMI Tauragės
skyriui.
Dėl to teismas juridinį
asmenį UAB bendrovė pagrįstai pripažino kaltu padarius jam inkriminuotas
nusikalstamas veikas.
UAB bendrovė gynėjos apeliacinio skundo motyvai iš esmės sutampa
su nuteistojo F. L. skundo motyvais, todėl tai, kas
išdėstyta aptariant F. L. kaltę dėl analogiškų veikų,
nekartojama.
UAB bendrovė gynėja apeliaciniame skunde nurodo vieną naują
motyvą, sietiną su BK 222 straipsnio 1 dalies taikymu – UAB bendrovė ūkinės, komercinės, finansinės būklės, veiklos rezultatus
nustatyti ir įvertinti turtą galima, atmetus netikslius duomenis apie teismo
nuosprendyje minimus sandorius, kurie, teismo teigimu, neįvyko.
Apeliantės siūlymas atmesti netikslius duomenis dėl, teismo teigimu,
neįvykusių sandorių nepriimtinas, nes tai iškreiptų pačią įmonės buhalterinės
apskaitos esmę: Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio
1 dalis numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti
pagrįsti apskaitos dokumentais. Be to, bent daliai tokių dokumentų esant
suklastotiems arba jų iš viso nesant, tai apsunkintų įmonės veiklą, kadangi
nebūtų tiksliai žinoma reali jos ekonominė ir finansinė padėtis, o tai gali
grėsti įmonės veiklos stabilumui ir joje dirbančių darbuotojų gerovei.
Dėl E. P. gynėjo
ir juridinio asmens
UAB bendrovė gynėjos apeliacinio
skundo
Nuteistieji E. P. ir juridinis asmuo UAB bendrovė
ginčija teismo nuosprendžio dalį dėl jų pripažinimo kaltais padarius
nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, motyvuodami, kad
bendrovės 2003 m. sausio 1 d. – 2003 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpio ūkinę,
komercinę, finansinę būklę, veiklos rezultatus galima nustatyti ir įvertinti
turtą, atmetus netikslius duomenis dėl sandorių, kurie, teismo teigimu,
neįvyko, nes formaliai buvo sudaryti tarp UAB bendrovė bei UAB bendrovė, o iš
tiesų tarp UAB bendrovė bei S. M..
Su tokiu apeliacinio skundo motyvu negalima sutikti.
BK 222 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už apgaulingą apskaitos
tvarkymą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos,
jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ar jos rezultatų arba įvertinti
turto.
Pirmosios instancijos teismas, pasiremdamas bylos medžiaga, pagrįstai
konstatavo, jog E. P. tyčia įtraukė į UAB bendrovė
buhalterinę apskaitą tikrovės neatitinkančias, t. y. neįvykusias, ūkines
operacijas dėl naftos produktų pirkimo tarp UAB bendrovė ir UAB bendrovė, nes E. P. naftos produktus pirkdavo iš S. M..
Tam apeliantas panaudojo 16 žinomai suklastotų PVM sąskaitų faktūrų, kurias
išrašė UAB bendrovė.
Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistieji neginčija nuteisimo pagal BK 300
straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, t. y. pripažįsta sukčiavę bei
panaudoję suklastotus dokumentus. Kadangi buhalterinė apskaita šiuo atveju
pagrįsta suklastotais dokumentais, kuriuose nurodyti žinomai melagingi
duomenys, jog UAB bendrovė pardavė
UAB bendrovė 205 530 litrų žalios naftos, dyzelino, dyzelinio kuro ir 7,2 tonos
mazuto už 204 746,30 Lt, tai neleidžia nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, iš
kur tas turtas realiai įgytas, kam ir kiek už jį sumokėta, juo labiau kad
tiek S. M., tiek E. P. ir
ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme duodami parodymus nebuvo nuoširdūs.
Dėl apeliantų siūlymo atmesti netikslius duomenis apie, teismo nuomone,
neįvykusius sandorius apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakė,
aptardama juridinio asmens UAB bendrovė kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK
182 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje,
todėl to nekartoja.
Jau minėtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d.
nutarimo Nr. 55 28 punkto 7 dalyje nurodytas išaiškinimas teismams, jog
apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi
kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba
specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama
ekspertizė.
Būtent taip šioje byloje ir padaryta: skundžiamame nuosprendyje nurodyti
nusikalstamos veikos padariniai konstatuoti ne tik 2004-03-26 specialisto
išvadoje Nr. 5-1/35 dėl UAB bendrovė ūkinės finansinės veiklos (t. 3, b. l. 83-89),
bet ir 2005-09-22 ekspertizės akte Nr. 11-1302 (05) (t. 7, b. l. 164-187). Šiuose
dokumentuose išdėstyta, kokie teisės aktai pažeisti buhalterinėje apskaitoje
fiksuojant neįvykusias ūkines operacijas, konstatuota, kad dėl dokumentuose
įrašytų tikrovės neatitinkančių duomenų nėra galimybės nustatyti ūkinių
operacijų tapatumo, iš kur UAB bendrovė įgijo naftos produktus, kam ir kiek už
juos sumokėjo ir t. t.
Dėl išdėstytų motyvų E. P. veika tinkamai
kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
Už juridiniam asmeniui UAB bendrovė inkriminuotą veiką, kurią ginčija
gynėja, juridinio asmens atsakomybė numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios
dalies straipsnyje – 222 straipsnio 2 dalyje.
Vadinasi, juridiniam asmeniui UAB bendrovė inkriminuotoje veikoje yra
pirma būtina juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlyga – už veikos
padarymą numatyta atsakomybė Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje.
Šiam juridiniam asmeniui inkriminuotoje
nusikalstamoje veikoje yra antra juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei
būtina sąlyga – nusikalstamą veiką padaręs E. P. užėmė
direktoriaus pareigas, t. y. ėjo vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje
ir turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu,
kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą.
Juridiniam asmeniui UAB bendrovė inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje yra ir trečia
juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlyga – fizinio asmens, t. y. E. P., nusikalstama veika padaryta juridinio asmens naudai
bei interesais.
Nusikalstamos veikos padarymas juridinio
asmens naudai arba interesais reiškia, kad fizinis asmuo, darydamas
nusikalstamą veiką, siekia materialios ar kitokios naudos juridiniam asmeniui,
kuriame jis dirba, arba veikia juridinio asmens, kuriame jis dirba, interesais.
Materiali nauda pripažįstama ir tais atvejais, kai juridinis asmuo išvengia
mokesčių mokėjimo arba juos sumažina. Juridinio asmens patraukimas baudžiamojon
atsakomybėn nepriklauso nuo to, ar juridinis asmuo realiai gavo naudos.
Sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios
atsakomybės klausimą, būtina įvertinti subjektyviuosius nusikalstamos veikos
požymius, t. y. būtina įrodyti, jog fizinis asmuo, darydamas nusikalstamą
veiką, siekė naudos ne sau, bet juridiniam asmeniui.
Nors teisme E. P. neigė
veikęs nusikalstamai, t. y. apgaulingai tvarkęs UAB bendrovė apskaitą, tačiau skundžiamame nuosprendyje aptarti
įrodymai leidžia daryti išvadą, kad jo neteisėtus veiksmus sąlygojo siekis
turėti naudos bendrovei. Nauda pasireiškė tuo, jog iš fizinio asmens be dokumentų,
nesumokant jokių mokesčių, iš jų ir pirkimo PVM, E. P. įsigijus
140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto
M-100, šiuos naftos produktus legalizavus UAB bendrovė suklastotais dokumentais bei juos realizavus, įtraukus
į UAB bendrovė buhalterinę apskaitą
tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas už 204 746,30 Lt, buvo nepagrįstai
padidintos bendrovės sąnaudos, iškreipta tikroji ūkinė, finansinė būklė bei
duomenys apie turtą. Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB bendrovė veiklos, jos turto, o tai bendrovei naudinga,
siekiant išvengti turtinės prievolės valstybės biudžetui.
Tokiais veiksmais juridinis asmuo UAB bendrovė padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą
nusikalstamą veiką.
Nuteistieji ginčija, teigdami nesant jokių
įrodymų, E. P. savo veiksmais valstybės biudžetui
padarius būtent 31 232 Lt turtinę žalą, solidariai priteistą iš S. M., E. P. ir UAB bendrovė.
Toks apeliacinio skundo motyvas
nepagrįstas.
Iš jau minėtų specialisto išvados dėl UAB bendrovė ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-1/35 ir ekspertizės
akto Nr. 11-1302 (05) duomenų matyti, kad 31 232 Lt nesumokėto PVM suma
suskaičiuota pagal Klaipėdos apskrities VMI Šilutės skyriui paties E. P. pateiktas deklaracijas bei UAB bendrovė
buhalterinius apskaitos dokumentus (naftos produktų pardavimo-pirkimo sutartį
Nr. 0001, 16 PVM sąskaitų faktūrų, 16 krovinio važtaraščių), kuriuos naftos
produktų pirkimui pateisinti išrašė UAB bendrovė ir kuriuos E. P. vertina kaip atitinkančius
tikrovę, tik realiai atspindinčius sutartinius santykius ne su šia bendrove,
bet su S. M..
Žala atsirado dėl S. M.,
E. P. ir UAB bendrovė
kaltų veiksmų, todėl iš visų priteista solidariai.
Apeliantai teigia, jog nuosprendyje
nepasisakyta dėl piniginių lėšų, likusių pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus.
Apeliantų nuomone, šie pinigai turėtų būti grąžinti UAB bendrovė.
Toks skundo motyvas nepagrįstas.
FNTT pareigūnai, veikę pagal NVIM bei
atstovavę UAB bendrovė, už tariamas
paslaugas, užmaskuotas fiktyviomis sąskaitomis faktūromis, gaudavo sutartą
atlygį (2-3 procentus nuo išrašytos PVM sumos). Tokių pinigų gavimą, apskaitą
ir panaudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo
19 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad operatyvinės veiklos metu gautos pajamos
įtraukiamos į apskaitą kaip nebiudžetinės lėšos ir Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka gali būti naudojamos šiai veiklai aprūpinti. Iš
liudytojo L. K. parodymų matyti, jog būtent taip buvo
elgiamasi. Kasos pajamų orderio kvitai LAD Nr. 2395080, 2395081 įrodo, kad
operatyvinio darbo pajamos sudarė 9 390 Lt, šie pinigai 2003-06-27 įnešti į
FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM kasą (t. 1, b. l. 103; t. 2, b. l. 44).
Taigi teismas neturėjo pagrindo pasisakyti
dėl aptariamų pareigūnų ,,uždirbtų“ pinigų, juo labiau jie neturi būti grąžinti
nusikalstamas veikas padariusiai bendrovei.
Dėl apeliacinio skundo argumento, jog E. P. netinkamai įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas
laikas, bus pasisakyta vėliau aptariant bausmes.
Dėl juridinio asmens UAB bendrovė nepagrįsto nuteisimo
Juridinis
asmuo UAB bendrovė pripažintas
kaltu ir nuteistas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį
už tai, kad
UAB bendrovė direktorius
E. P. 2003 m. gegužės 21 d. – 2003 m. liepos 4 d.
laikotarpiu vadovavo šiai bendrovei, kuri panaudota prekėms, įsigytoms be
dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti Lietuvos Respublikos
ūkio subjektams ir kurios buhalterinės apskaitos dokumentus – PVM sąskaitas
faktūras panaudojo sukčiavimams. E. P., panaudodamas kaip
priedangą neteisėtai veiklai nuslėpti UAB bendrovė sukčiavimo būdu išvengė 31 232,50 Lt
dydžio turtinės prievolės.
Apkaltinamasis
nuosprendis šioje dalyje nepagrįstas, todėl naikinamas, nors dėl to nepaduota
apeliacinio skundo. Priimdama tokį sprendimą teisėjų kolegija vadovaujasi BPK
320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nes pirmosios instancijos teismas
padarė esminį BPK pažeidimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), sukliudžiusį
teismui priimti teisingą nuosprendį. Be to, teisėjų kolegija vadovaujasi
baudžiamojo proceso paskirtimi tinkamai pritaikyti įstatymą, kad niekas
nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis).
BK
203 straipsnio 3 dalies nuostatos reglamentuoja, jog juridinis asmuo atsako tik
už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Jam neatsiranda baudžiamoji
atsakomybė už BK 203 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, todėl skundžiamo
nuosprendžio dalis naikinama, priimamas naujas nuosprendis ir juridinis asmuo
UAB bendrovė dėl jam
inkriminuotos veikos išteisinamas.
DĖL PROKURORO
APELIACINIO SKUNDO
1. Dėl F. L. ir UAB bendrovė
išteisinimo
pagal
BK 202 straipsnio 1 dalį
F. L. buvo kaltinamas tuo, kad 2003 m. birželio
9-26 d. laikotarpiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neturėdamas
licencijos prekiauti naftos produktais, stambiu mastu ėmėsi ūkinės-komercinės
veiklos, t. y. 2003 m. birželio 9-26 d. laikotarpiu, pažeisdamas Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 113 „Dėl nefasuotų naftos
produktų prekybos licencijavimo“ patvirtintų ,,Nefasuotų naftos produktų
prekybos licencijavimo taisyklių“ 2 punkto nuostatą, jog „prekyba
importuojamais nefasuotais naftos produktais (išleidimas laisvai cirkuliuoti
Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje), prekyba eksportuojamais nefasuotais
naftos produktais (negrąžinamas eksportas), didmeninė ir mažmeninė prekyba
jais, taip pat mažmeninė prekyba suskystintomis dujomis, skirtomis
autotransporto priemonėms (toliau vadinama – nefasuoti naftos produktai),
leidžiama tik turint nustatytos formos licenciją“, veikdamas kaip fizinis
asmuo, pats neturėdamas licencijos verstis veikla, susijusia su naftos produktų
prekyba, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų už nenustatytą sumą, be
dokumentų, nesumokėdamas jokių mokesčių, iš jų ir pirkimo PVM, neteisėtai
įsigijo 52,39 tonos dyzelinio kuro, t. y. stambiu mastu ėmėsi ūkinės-komercinės
veiklos.
Tokiais veiksmais F. L. buvo
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad F. L. 2003
m. birželio 9-26 d. laikotarpiu, veikdamas kaip fizinis asmuo, ikiteisminio
tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų
asmenų už nenustatytą kainą be dokumentų, nesumokėdamas jokių mokesčių, iš jų
ir pirkimo PVM, neteisėtai įsigijo 52,39 tonos dyzelinio kuro, t. y. stambiu
mastu ėmėsi komercinės veiklos, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys
(kitokiu neteisėtu būdu).
Tokiais veiksmais F. L. padarė
nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje (2003-04-10 įstatymo
Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01).
Šiame nuosprendyje dėstydama argumentus dėl S. M. kaltės
padarius BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, apeliacinės instancijos
teismo teisėjų kolegija jau aptarė baudžiamajai atsakomybei atsirasti būtinas
sąlygas, todėl jų nekartoja.
Teismas skundžiamame nuosprendyje ir nuteistasis F. L. teigia jo bendrovę turėjus licenciją verstis veikla,
susijusia su naftos produktų prekyba.
Nusikalstamos veikos metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 113 patvirtintų jau minėtų
Taisyklių 12 punkto redakcijoje nustatyta, kad licencijos gali būti išduotos
visų teisinių formų Lietuvos Respublikoje įregistruotoms įmonėms.
Taigi net jei UAB bendrovė ir
turėjo licenciją verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais,
tačiau F. L. kaltintas ne kaip individualios įmonės
savininkas, bet kaip fizinis asmuo. Byloje nustatyta, jog jis neteisėtai
įsigijo 52,39 tonos dyzelinio kuro ne per savo individualią įmonę (priešingų
duomenų byloje nėra), o iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų už
nenustatytą kainą be dokumentų, nesumokėdamas jokių mokesčių, iš jų ir pirkimo
PVM. Dėl to jis, nurodytomis aplinkybėmis įsigijęs dyzelinį kurą kaip fizinis
asmuo (būtent tuo jis kaltinamas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį), o per
bendrovę tik jį legalizavęs (tai jau sudaro kitos nusikalstamos veikos sudėtį)
ir realizavęs, vertėsi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys.
Tokius jo veiksmus apima ne kaltinime nurodytas BK 202 straipsnio 1 dalies
objektyvusis požymis licencijos (leidimo) neturėjimas, bet kitas objektyvusis
požymis – kitoks neteisėtas būdas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokią
F. L. veiklą įvardija kaip komercinę, nes iš jau anksčiau
pateiktų apibrėžimų aptariant S. M. analogišką veiklą
matyti, kad apelianto kaip fizinio asmens realiai atlikti veiksmai neatitinka
ūkinei veiklai būdingų kriterijų.
Kaltinime pagrįstai nurodyta, jog F.
L. ėmėsi veiklos stambiu mastu. Stambaus masto kriterijus taip pat jau
aptartas, vertinant S. M. nusikalstamą veiklą, numatytą
BK 202 straipsnio 1 dalyje, todėl motyvai nekartojami.
Aptariamu atveju stambaus masto kriterijų pagrindžia be
dokumentų įgytos produkcijos kiekis. F. L. įsigijo 52,39
tonos dyzelinio kuro. Įstatymas nenumato konkrečios piniginės išraiškos,
apibrėžiančios stambaus masto požymį finansinio kriterijaus prasme. Nors
įsigytos naftos produkcijos vertė liko nenustatyta, tačiau jos kiekis rodo
komercinės veiklos didelę apimtį, taigi ir didelę vertę pinigine išraiška, o
tai įrodo stambaus masto požymį.
Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas F. L. dėl
aptariamos nusikalstamos veikos, skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad jis,
būdamas UAB bendrovė direktorius,
iš nenustatytų asmenų už nenustatytą kainą be dokumentų, nesumokėdamas PVM,
įsigijo 52,39 tonos dyzelinio kuro, kurį UAB bendrovė PVM sąskaitomis
faktūromis, serija LEA Nr. 9057806 ir 9057832, užfiksavo UAB bendrovė buhalterinėje apskaitoje, ir tokiu būdu
apgaule išvengė 15 601,68 Lt dydžio turtinės prievolės; S.
M. nurodė L. K. ir R. T. į
aptariamas PVM sąskaitas faktūras įrašyti žinomai melagingus duomenis apie
tariamą dyzelinio kuro pardavimą ir atlikti fiktyvius atsiskaitymus tarp UAB bendrovė
bei UAB bendrovė baudžiamojoje
byloje ištirtais įrodymais nenustatyta, jog F. L. bendravo
su L. K. ir R. T., veikusiais pagal
NVIM; L. K. suklastojo AB banko ,,Snoras“ Vilniaus
filialo du mokėjimo kvitus, tarytum pats F. L. asmeniškai
atsiskaitė su UAB bendrovė už neva parduotas 52,39 tonos dyzelinio kuro už 102
277,68 Lt, tačiau apie tokius L. K. veiksmus (kvitų
klastojimą) F. L. nieko nežinojo, nė su vienu iš
kaltinamųjų dėl šių veiksmų nesitarė, tai įrodo telefoniniai pokalbiai tarp S. M. ir F. L. (nuosprendžio 57-58
lapai, t. 10, b. l. 77-78).
Išdėstyti skundžiamo nuosprendžio teiginiai,
priešingai nei nusprendė teismas, įrodo F. L. padarius
aptariamą nusikalstamą veiką, kadangi pirmosios instancijos teismas jais
pripažino, kad F. L. didelį kiekį dyzelinio kuro
(apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jau konstatavo, jog tai sudaro
stambų mastą) įsigijo neteisėtu būdu, t. y. iš nenustatytų asmenų už
nenustatytą kainą be dokumentų, nesumokėdamas mokesčių ir neturėdamas teisės to
daryti, o tai ir sudaro BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo –
neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla –
alternatyvią sudėtį.
Dyzelinio kuro įsigijimą būtent tokiu būdu įrodo
teismo posėdyje ištirti nuteistojo S. M. ikiteisminio
tyrimo metu duoti parodymai (t. 4, b. l. 70-79), liudytojų L.
K., R. T. parodymai teisme, 2003 m. spalio 28 d.
protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo duomenys (t. 1, b. l. 58-60),
specialisto išvados Nr. 5-1/29 duomenys (t. 3, b. l. 156-158), ekspertizės akto
Nr. 11-1302 (05) duomenys (t. 7, b. l. 164-187), specialistės K.
L. ir eksperto J. V. paaiškinimai teisme.
Skundžiamo nuosprendžio ir nuteistojo F. L. apeliacinio skundo argumentas, kad pastarasis nieko
nežinojo apie FNTT pareigūnų ir S. M. nusikalstamus
kėslus, tiesiogiai su pagal NVIM veikusiais pareigūnais nebendravo, bus
aptartas vėliau, nes jis sietinas su veika, numatyta BK 216 straipsnio 1
dalyje, o ne su numatyta BK 202 straipsnio 1 dalyje.
Vėlesnis dyzelinio kuro legalizavimas ir realizavimas
per įmonę nepaneigia esant aptariamo nusikaltimo sudėtį, nors F.
L. niekada nepripažino atlikęs nusikalstamus veiksmus. Tiesa, kaltinime
suformuluotas teiginys, jog F. L. veikė neturėdamas
licencijos verstis veikla, susijusia su naftos produktų prekyba, tačiau nesant
šio objektyviojo veikos požymio apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
jau aptarė anksčiau konstatavusi, kad F. L. veikai
taikomas kitas kaltinime nurodytas objektyvusis požymis – kitoks neteisėtas
būdas.
Juridinis asmuo UAB bendrovė įmonės
kodas 7923987, registruotas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje
1991-02-25, registravimo Nr. UAB 91, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini),
buvo kaltinamas tuo, jog UAB bendrovė
direktorius F. L. 2003 m. birželio 9-27 d.
ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neturėdamas licencijos
prekiauti naftos produktais, stambiu mastu ėmėsi ūkinės-komercinės veiklos, t.
y. 2003 m. birželio 9-27 d. laikotarpiu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 113 „Dėl nefasuotų naftos produktų prekybos
licencijavimo“ patvirtintų ,,Nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo
taisyklių“ 2 punkto nuostatą, kad „prekyba importuojamais nefasuotais naftos
produktais (išleidimas laisvai cirkuliuoti Lietuvos Respublikos muitų
teritorijoje), prekyba eksportuojamais nefasuotais naftos produktais
(negrąžinamas eksportas), didmeninė ir mažmeninė prekyba jais, taip pat
mažmeninė prekyba suskystintomis dujomis, skirtomis autotransporto priemonėms
(toliau vadinama – nefasuoti naftos produktai), leidžiama tik turint nustatytos
formos licenciją“, veikdamas kaip UAB bendrovė direktorius, pats neturėdamas licencijos
verstis veikla, susijusia su naftos produktų prekyba, iš ikiteisminio tyrimo
metu nenustatytų asmenų už nenustatytą sumą, be dokumentų, nesumokėdamas jokių
mokesčių, iš jų ir pirkimo PVM, neteisėtai įsigijo 52,39 tonos dyzelinio kuro,
kuris buvo legalizuotas UAB bendrovė
buhalterijoje, organizavus suklastotų UAB bendrovė dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų LEA Nr.
9057832, 9057806 bendrai 102 277,68 Lt sumai išrašymą. Tokiu būdu stambiu mastu
ėmėsi ūkinės-komercinės veiklos UAB bendrovė
naudai, nes, legalizavus dyzelinį kurą ir jį realizavus, juridinis
asmuo gavo papildomų pajamų, kuriomis galėjo disponuoti savo veiklai vykdyti.
Tokiais veiksmais juridinis asmuo UAB bendrovė buvo kaltinamas
padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad juridinis asmuo UAB bendrovė įmonės kodas
7923987, registruotas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje 1991-02-25,
registravimo Nr. UAB 91, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), neteisėtu
būdu stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos.
F. L. 2003 m. birželio 9-26 d. ikiteisminio tyrimo
metu nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų už
nenustatytą kainą be dokumentų, nesumokėdamas jokių mokesčių, iš jų ir pirkimo
PVM, neteisėtai įsigijo 52,39 tonos dyzelinio kuro, kuris buvo legalizuotas UAB
bendrovė buhalterijoje,
organizavus suklastotų UAB bendrovė
dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų LEA Nr. 9057832, 9057806 bendrai
102 277,68 Lt sumai išrašymą. Tokiu būdu F. L. stambiu
mastu ėmėsi komercinės veiklos, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys
(kitokiu neteisėtu būdu), UAB bendrovė
naudai, nes, legalizavus dyzelinį kurą ir jį realizavus, juridinis
asmuo gavo papildomų pajamų, kuriomis galėjo disponuoti savo veiklai vykdyti.
Tokiais veiksmais juridinis asmuo UAB bendrovė padarė
nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 202 straipsnio 1
dalyje (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi
2003-05-01).
Šiame nuosprendyje jau aptarta, kad F.
L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat šiame nuosprendyje aptartos, vertinant
pirmosios instancijos teismo įrodytą UAB bendrovė
nusikalstamą veiką, juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei atsirasti būtinos
sąlygos. Teisėjų kolegija teigia, jog yra sąlygų visuma, leidžianti juridinį
asmenį UAB bendrovė pripažinti kaltu pagal BK
202 straipsnio 1 dalį.
Nors nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios F. L. neigė veikęs nusikalstamai, tačiau šiame nuosprendyje
aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad jo neteisėtus veiksmus sąlygojo
siekis turėti naudos bendrovei. Nauda pasireiškė tuo, jog iš nenustatytų asmenų
be dokumentų, nesumokant jokių mokesčių, iš jų ir pirkimo PVM, F.
L. neteisėtai įsigijus 52,39 tonos dyzelinio kuro, jį legalizavus UAB bendrovė buhalterijoje suklastotomis
UAB bendrovė PVM
sąskaitomis faktūromis bei realizavus, bendrovė gavo papildomų pajamų, kurias
galėjo naudoti tolesnėje veikloje.
Dėl to juridinis asmuo UAB bendrovė padarė BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytą
nusikalstamą veiką.
Teisėjų kolegija patikslina bendrovės
nusikalstamos veikos laikotarpį: jis apima ne 2003 m. birželio 9-27 d., kaip
inkriminuota kaltinime, bet 2003 m. birželio 9-26 d. Būtent toks laikotarpis
inkriminuotas F. L. pareikštame kaltinime, o juridinio
asmens atsakomybė kyla dėl fizinio asmens kaltų veiksmų.
Nežiūrint į fizinio ir juridinio asmenų
kaltę įrodančius motyvus, nei F. L., nei UAB bendrovė dėl
aptariamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, negali būti priimtas
apkaltinamasis nuosprendis.
2003 m. padaryta tyčinė nusikalstama veika
pagal tuo metu galiojusią baudžiamojo įstatymo redakciją buvo priskiriama prie
nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis).
BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b
papunktis numato, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti
priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas
neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas.
Dėl išdėstytų motyvų naikinama skundžiamo
nuosprendžio dalis, kuria F. L. ir juridinis asmuo UAB bendrovė išteisinti
dėl kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, ir ta bylos dalis nutraukiama
(BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
2. Dėl visų asmenų išteisinimo
pagal BK 216 straipsnio 1dalį
Apeliacinės instancijos
teismas nustatė:
S. M. 2003 m. gegužės 15 d. – 2003 m.
liepos 4 d. laikotarpiu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad UAB bendrovė faktiškai jokios
veiklos nevykdo ir naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms, įsigytoms
be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti Lietuvos
Respublikos ūkio subjektams, kartu su E. P. bei FNTT prie
LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T.,
veikusiais pagal NVIM (2003-03-03 teikimas Nr. S2-22s) kaip L.
S. bei UAB bendrovė direktorius
R. J. ar komercijos direktorius D. K.,
iš anksto susitarė daryti sunkų ir ilgą laiko tarpą trunkantį nusikaltimą –
apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengti turtinės
prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, panaudojant suklastotas UAB
bendrovė PVM sąskaitas
faktūras, krovinio važtaraščius, sutartis, mokėjimo dokumentus, ir, veikdamas
bendrininkų grupe, realizuodamas savo nusikalstamą sumanymą, 2003 m. gegužės –
liepos mėn. laikotarpiu jis kaip fizinis asmuo kitokiu neteisėtu nusikalstamu
būdu iš R. M. bei kitų ikiteisminio tyrimo metu
nenustatytų asmenų be pirkimo dokumentų, nesumokėdamas pirkimo PVM, įgijo 140
030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100
bei, siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą – 140 030 litrų žalios
naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100, 2003-05-15
sumokėjo UAB bendrovė licencijos
gavimo išlaidas – 3 000 Lt, tuo pagrindu 2003-05-23 gauta licencija Nr.
27-9920D, nurodė L. K. ir R. T. įrašyti
į UAB bendrovė PVM
sąskaitas faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines
operacijas tarp UAB bendrovė bei
UAB bendrovė R.
T., veikusiam pagal NVIM, patvirtinus parašu į UAB bendrovė PVM sąskaitų faktūrų, serija LEA Nr.
9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813, 9057814, 9057806, 9057832,
9057831, 9057830, 9057815, 9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849,
9057858, 9057857, blankus įrašytus žinomai melagingus duomenis, kad UAB bendrovė pardavė UAB bendrovė 140 030 litrų
žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 už 204
746,30 Lt (iš jų PVM 31 232,50 Lt), bei, kartu su L. K. perdavus
šiuos žinomai suklastotus dokumentus S. M., pastarasis
suklastotas PVM sąskaitas faktūras kartu su 140 030 litrų žalios naftos, 65
500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 perdavė UAB bendrovė direktoriui E. P.. UAB bendrovė
direktoriui E. P. realizuojant S. M. nusikalstamą sumanymą ir įtraukus į UAB bendrovė buhalterinę
apskaitą žinomai suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, serija LEA
Nr. 9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813, 9057814, 9057806, 9057832,
9057831, 9057830, 9057815, 9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849,
9057858, 9057857, bei realizavus šį turtą – 140 030 litrų žalios naftos, 65 500
litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 Lietuvos Respublikos rinkoje, o
būtent, AB „xxx“ bei ABF „xxx“, S. M., E.
P. ir FNTT prie LR VRM darbuotojai L. K. bei R. T., veikiantys pagal NVIM, siekiant įteisinti Lietuvos
Respublikos rinkoje savo paties ar kitų asmenų nusikalstamu būdu įgytus 140 030
litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100,
bendrininkaujant bei turint vienodą tyčią su E. P.,
melagingai nurodė UAB bendrovė buhalterinėje
apskaitoje, kad tai gauta iš teisėtos veiklos;
S. M., 2003 m. birželio 9-26 d. (duomenys
neskelbtini), tęsdamas vieningą tyčią apimantį nusikalstamą sumanymą,
žinodamas, jog UAB bendrovė faktiškai
jokios veiklos nevykdo ir naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms,
įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti
Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, kartu su F. L. bei
FNTT prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R.
T., veikusiais pagal NVIM (2003-03-03 teikimas Nr. S2-22s) kaip L. S. ir UAB bendrovė
direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K., iš anksto susitarė daryti sunkų ir ilgą laiko tarpą
trunkantį nusikaltimą – apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo
srityje, išvengti turtinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui,
panaudojant suklastotas UAB bendrovė
PVM sąskaitas faktūras, ir, veikdamas bendrininkų grupe,
realizuodamas savo nusikalstamą sumanymą, 2003 m. birželio 9-26 d., F. L. kaip fiziniam asmeniui kitokiu neteisėtu nusikalstamu
būdu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų be pirkimo dokumentų,
nesumokant pirkimo PVM, įgijus 52,39 tonos dyzelinio kuro ir siekiant
legalizuoti F. L. nusikalstamu būdu įgytą turtą – 52,39
tonos dyzelinio kuro, nurodė L. K. bei R.
T. įrašyti į UAB bendrovė PVM
sąskaitas faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines
operacijas tarp UAB bendrovė bei
UAB bendrovė R.
T., veikusiam pagal NVIM, patvirtinus parašu į UAB bendrovė PVM sąskaitų faktūrų, serija LEA Nr.
9057806, 9057832, blankus įrašytus žinomai melagingus duomenis, kad UAB bendrovė pardavė UAB bendrovė 52,39 tonos
dyzelinio kuro už 102 277,68 Lt (iš jų PVM 15 601,68 Lt), bei kartu su L. K. perdavus šiuos žinomai suklastotus dokumentus S. M., pastarasis suklastotas PVM sąskaitas faktūras
perdavė UAB bendrovė direktoriui
F. L.. UAB bendrovė
direktoriui F. L. realizuojant S. M. nusikalstamą sumanymą ir įtraukus į UAB bendrovė buhalterinę
apskaitą žinomai suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, serija LEA
Nr. 9057806, 9057832, ir realizavus šį turtą – 52,39 tonos dyzelinio kuro
Lietuvos Respublikos rinkoje, S. M., F.
L. bei FNTT prie LR VRM darbuotojai L. K. ir R. T., veikiantys pagal NVIM, įteisino Lietuvos Respublikos
rinkoje 52,39 tonos dyzelinio kuro.
Tokiu būdu 2003 m. gegužės 15 d. – 2003 m. liepos 4 d. S.
M. su E. P., F. L. bei FNTT
prie LR VRM darbuotojais L. K. ir R. T.,
siekdamas įteisinti Lietuvos Respublikos rinkoje savo paties ir kitų asmenų
nusikalstamu būdu įgytus 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio
kuro, 7,2 tonos mazuto M-100 ir 52,39 tonos dyzelinio kuro, įtraukiant į UAB bendrovė bei UAB bendrovė buhalterinę
apskaitą UAB bendrovė suklastotus
buhalterinės apskaitos dokumentus, melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos
veiklos.
Tokiais veiksmais S. M. padarė
nusikalstamą veiką, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje (2004-01-29 įstatymo
Nr. IX-1992 redakcija, įsigaliojusi 2004-02-14).
E. P. 2003 m. gegužės 21 d. – 2003 m.
liepos 4 d. laikotarpiu (duomenys neskelbtini), būdamas UAB bendrovė registruotos (duomenys neskelbtini)
valdyboje 1996-03-06, registracijos Nr. AB 96-64, kodas 4138285,
adresu: (duomenys neskelbtini), direktorius, žinodamas, kad UAB bendrovė faktiškai jokios
veiklos nevykdo ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms,
įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti
Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, kartu su S. M. bei
FNTT prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R.
T., veikusiais pagal NVIM (2003-03-03 teikimas Nr. S2-22s) kaip L. S. ir UAB bendrovė
direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K., iš anksto susitarė apgaule, sukčiaujant PVM
apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengti turtinės prievolės Lietuvos
Respublikos valstybės biudžetui, panaudojant suklastotas UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras, krovinio
važtaraščius, sutartis, mokėjimo dokumentus, ir, veikdamas bendrininkų grupe,
realizuodamas S. M. nusikalstamą sumanymą, 2003 m.
birželio – liepos mėn. laikotarpiu, S. M. kaip fiziniam
asmeniui kitokiu neteisėtu nusikalstamu būdu iš R. M. bei
kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų už nenustatytą sumą, be
pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, įgijus 140 030 litrų žalios naftos,
65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100, siekė legalizuoti S. M. nusikalstamu būdu įgytą turtą – 140 030 litrų žalios
naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100. L.
K. ir R. T. įrašius į UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras žinomai
melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas tarp UAB bendrovė bei UAB bendrovė R.
T., veikusiam pagal NVIM, patvirtinus parašu į UAB bendrovė PVM sąskaitų faktūrų, serija LEA Nr.
9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813, 9057814, 9057806, 9057832,
9057831, 9057830, 9057815, 9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849,
9057858, 9057857, blankus įrašytus žinomai melagingus duomenis, kad UAB bendrovė pardavė UAB bendrovė 140 030 litrų
žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 už 204
746,30 Lt (iš jų PVM 31 232,50 Lt), bei kartu su L. K. perdavus
šiuos žinomai suklastotus dokumentus S. M., pastarasis
suklastotas PVM sąskaitas faktūras perdavė UAB bendrovė direktoriui E. P..
UAB bendrovė direktorius
E. P., realizuodamas S. M. nusikalstamą
sumanymą, įtraukė į UAB bendrovė buhalterinę
apskaitą žinomai suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, serija LEA
Nr. 9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813, 9057814, 9057806, 9057832,
9057831, 9057830, 9057815, 9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849,
9057858, 9057857, siekdamas melagingai nurodyti UAB bendrovė buhalterinėje apskaitoje, kad žalia
nafta, dyzelinis kuras, mazutas gauti iš teisėtos veiklos, ir realizavo S. M. nusikalstamu būdu įgytą turtą – 140 030 litrų žalios
naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 Lietuvos
Respublikos rinkoje, o būtent, AB „xxx“ bei ABF „xxx. Tokiu būdu 2003 m. gegužės
21 d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu E. P. su S. M. bei FNTT prie LR VRM darbuotojais L.
K. ir R. T., veikiančiais pagal NVIM, Lietuvos
Respublikos rinkoje legalizavo 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų
dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100, įtraukdamas į UAB bendrovė buhalterinę apskaitą UAB bendrovė suklastotus
buhalterinės apskaitos dokumentus.
Tokiais veiksmais E. P. ir
juridinis asmuo UAB bendrovė padarė
nusikalstamą veiką, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje (2004-01-29 įstatymo
Nr. IX-1992 redakcija, įsigaliojusi 2004-02-14).
F. L. 2003 m. birželio 9-26 d. laikotarpiu (duomenys
neskelbtini), būdamas UAB bendrovė registruotos
(duomenys neskelbtini) savivaldybėje 1991-02-25, registravimo Nr. UAB 91, kodas
7923987, adresu: (duomenys neskelbtini), direktorius, žinodamas, jog UAB bendrovė faktiškai jokios
veiklos nevykdo ir naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms, įsigytoms
be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti Lietuvos
Respublikos ūkio subjektams, kartu su S. M. bei FNTT
prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T.,
veikusiais pagal NVIM (2003-03-03 teikimas Nr. S2-22s) kaip L.
S. ir UAB bendrovė direktorius
R. J. ar komercijos direktorius D. K.,
iš anksto susitarė apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo
srityje, išvengti turtinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui,
panaudojant suklastotus UAB bendrovė
dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, krovinio važtaraščius, sutartis,
mokėjimo dokumentus), ir, veikdamas bendrininkų grupe, realizuodamas savo ir S. M. nusikalstamą sumanymą, 2003 m. birželio 9-26 d.
laikotarpiu, siekdamas įteisinti nusikalstamu būdu iš ikiteisminio tyrimo metu
nenustatytų asmenų be pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, įgytas 52,39
tonos dyzelinio kuro ir siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą
– 52,39 tonos dyzelinio kuro, nurodė S. M. išrašyti
fiktyvius pardavimo dokumentus, siekiant melagingai nurodyti UAB bendrovė buhalterinėje
apskaitoje, kad dyzelinis kuras gautas iš teisėtos veiklos. S.
M. nurodė L. K. ir R. T. įrašyti
į UAB bendrovė PVM
sąskaitas faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines
operacijas tarp UAB bendrovė bei
UAB bendrovė R.
T., veikusiam pagal NVIM, patvirtinus parašu į UAB bendrovė PVM sąskaitų faktūrų, serija LEA Nr.
9057806, 9057832, blankus įrašytus žinomai melagingus duomenis, jog UAB bendrovė pardavė UAB bendrovė 52,39 tonos
dyzelinio kuro už 102 277,68 Lt (iš jų PVM 15 601,68 Lt), bei kartu su L. K. perdavus šiuos žinomai suklastotus dokumentus S. M., pastarasis suklastotas PVM sąskaitas faktūras
perdavė UAB bendrovė direktoriui
F. L.. UAB bendrovė
direktorius F. L., realizuodamas savo ir S. M. nusikalstamą sumanymą, įtraukė į UAB bendrovė buhalterinę
apskaitą žinomai suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, serija LEA
Nr. 9057806, 9057832, ir realizavęs šį turtą – 52,39 tonos dyzelinio kuro
Lietuvos Respublikos rinkoje jis kartu su S. M. bei FNTT
prie LR VRM darbuotojais L. K. ir R. T.,
veikiančiais pagal NVIM, įteisino Lietuvos Respublikos rinkoje 52,39 tonos
dyzelinio kuro.
Tokiais veiksmais F. L. ir juridinis asmuo UAB bendrovė padarė
nusikalstamą veiką, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje (2004-01-29 įstatymo
Nr. IX-1992 redakcija, įsigaliojusi 2004-02-14).
S. M. ir F.
L. iš kaltinimo šalinamas kvalifikuojamasis požymis ,,neturėdamas
licencijos prekiauti naftos produktais“, nes įrodinėjant kaltę padarius
nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, jau aptarta, jog veika
atitinka ne šį, bet kitą kaltinime nurodytą kvalifikuojamąjį požymį – kitoks
neteisėtas būdas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje
išdėstė ikiteisminio tyrimo metu duotus S. M. parodymus,
kuriais jis pripažino savo iniciatyva susitikęs su UAB bendrovė
atstovais, jiems pasiūlęs dirbti kartu, t. y. išrašinėti fiktyvias PVM
sąskaitas faktūras, o jis tieksiąs prekes įvairiems ūkio subjektams. Jis
pervedė 3 000 litų, kad UAB bendrovė įsigytų
licenciją prekiauti naftos produktais. Vėliau Martynas jį suvedė su F. L., kuriam ir jo įmonei UAB bendrovė
irgi reikėjo išrašinėti fiktyvius pardavimo dokumentus. Pastarasis užsakė dvi
PVM sąskaitas faktūras. L. (S.) per
autobusų stotį atsiuntė UAB bendrovė išrašytas:
2003-06-09 PVM sąskaitą faktūrą LEA Nr. 9057806 su krovinio važtaraščiu SAC Nr.
1640776 dėl 31 000 litrų dyzelinio kuro pardavimo UAB bendrovė
už 51 138,84 Lt ir 2003-06-12 PVM sąskaitą faktūrą LEA Nr. 9057832 su krovinio
važtaraščiu SAC Nr. 1640801 dėl 31 000 litrų dyzelinio kuro pardavimo UAB bendrovė už 51 138,84 Lt. Šiuos dokumentus S. M. asmeniškai perdavė F. L..
Vėliau M. paprašė paskambinti E. (P.). S. M., iš
R. M. nupirkęs apie 70 tonų žalios naftos, su UAB bendrovė fiktyviais dokumentais ją pardavė E. P. iš UAB bendrovė.
Visi šie S. M. parodymai detaliai
išdėstyti skundžiamo nuosprendžio 23-24 lapuose (t. 10, b. l. 43-44), jie
ištirti teisme, todėl šiame nuosprendyje išsamiai nekartojami. Jie yra tinkami
įrodymai pagrįsti S. M., F. L., E. P. ir UAB bendrovė bei
UAB bendrovė kaltę legalizavus nusikalstamu
būdu įgytą turtą.
Aptartus S. M. parodymus
patvirtina kiti įrodymai.
Pirmiausia pats E. P. ikiteisminio
tyrimo metu pripažino, jog UAB bendrovė
surašyti naftos produktų pardavimo E. P. bendrovei bendrovė dokumentai yra fiktyvūs. E.
P. parodymai detaliai išdėstyti skundžiamo nuosprendžio 25-27 lapuose (t.
10, b. l. 45-47), jie ištirti teisme, todėl šiame nuosprendyje nekartojami.
Pirmosios instancijos teisme S. M. ir
E. P. pakeitė parodymus, neigdami savo kaltę. F. L. kaltės niekada nepripažino, tvirtindamas dyzelinį kurą
pirkęs iš UAB bendrovė bei nežinojęs, kad ši
bendrovė realiai netiekė naftos produktų.
Teismas nuteistųjų parodymus teisme pagrįstai įvertino
kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti atsakomybės už padarytas
nusikalstamas veikas, nes jų parodymai prieštarauja kitiems objektyviems byloje
surinktiems ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtiems įrodymams. Taigi
teismas S. M. ir E. P. ikiteisminio
tyrimo metu duotus parodymus vertino kaip nuteistųjų kaltės įrodymus, nes šiuos
parodymus patvirtina skundžiamame nuosprendyje išdėstyti liudytojų parodymai
bei kiti įrodymai.
Aplinkybę, kad UAB bendrovė
tik išrašinėjo fiktyvius dokumentus ir niekam netiekė jokių naftos produktų,
pirmosios instancijos teisme parodė liudytojai L. K. bei R. T.. Jų parodymai skundžiamo nuosprendžio 31-32 lapuose
(t. 10, b. l. 51-52) išdėstyti pakankamai išsamiai, jie ištirti teisme, todėl
nekartojami. Apeliacinės instancijos teisme papildomai apklaustas liudytojas L. K. patvirtino anksčiau duotus parodymus.
Skundžiamo nuosprendžio 44-51 lapuose labai išsamiai
išdėstyti 2003 m. spalio 28 d. protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo
duomenys (t. 10, b. l. 64-71), kurių apeliacinės instancijos teismas nekartoja.
Iš jų matyti, kaip S. M., E. P. ir
F. L. aiškinasi, kokie duomenys (naftos produktų kiekis,
kaina ir pan.) turi būti įrašyti į fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, o S. M. visa tai perduoda internetu per elektroninę pašto
dėžutę FNTT pareigūnams. Tai būtent ir rodo nuteistųjų siekį legalizuoti
neteisėtai be dokumentų, nesumokant jokių mokesčių, įgytus naftos produktus.
Tiesa, nuteistasis F. L. apeliaciniame
skunde teigia nežinojęs, kad UAB bendrovė
netiekė dyzelinio kuro, nes jam siūlė pirkti dyzeliną būtent nuo šios bendrovės
prisistatę asmenys; jis internete išsiaiškino, jog UAB bendrovė
registruota ūkio subjektų registre kaip veikianti bendrovė, turinti tinkamai
išduotą licenciją didmeninei naftos produktų prekybai.
Tokį skundo argumentą paneigia bylos duomenys.
Pats F. L. pripažino, kad FNTT
pareigūnai su juo neturėjo jokio kontakto, o byloje nėra duomenų, jog kas nors
kitas UAB bendrovė vardu galėtų siūlyti
apeliantui įsigyti dyzelino. Be to, teisme išklausytas byloje teisėtomis
priemonėmis užfiksuotas F. L. pokalbis su S. M. (t. 1, b. l. 58-60, 114), iš kurio matyti, kad
kalbama užšifruotai (,,tu turėjai duoti ne 21 gėlę, o 28“, ,,ten buvo 51,5
gėlės“), ,,gėlės“ dalijamos pusiau ir pan.
Apeliantas teigia šį pokalbį buvus vėliau, kai dyzelinas
jau buvo gautas, tačiau užšifruotas jo pokalbis būtent su S.
M., o ne su tariamai nenustatytais asmenimis, kurie pasiūlė pirkti dyzeliną
UAB bendrovė vardu, rodo F.
L. žinant, jog kuras įsigyjamas nelegaliai.
Kita vertus, be dokumentų įgyto dyzelino legalizavimo
esmė ir yra gauti dokumentus jau turimam naftos produktui, kad jį būtų galima
legaliai parduoti vartotojui.
Prokuroras teisus apeliaciniame skunde teigdamas, jog
teismas, visus asmenis išteisindamas dėl nusikalstamu būdu įgyto turto
legalizavimo, neteisingai ir prieštaringai įvertino faktines bylos aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytu, kad
visi nuteisti asmenys apgaule, sukčiaudami PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo
srityje, išvengė turtinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui,
t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (S. M.) arba BK 182 straipsnio 1 dalyje (visi kiti).
Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino
įrodytu, tiesa, apeliacinės instancijos teismas šiame nuosprendyje pakoregavo
argumentus dėl veikos kvalifikuojamųjų požymių, jog S. M. be dokumentų, nesumokėdamas jokių mokesčių, iš R. M. ir nenustatytų asmenų neteisėtai įsigijęs žalios
naftos, dyzelinio kuro bei mazuto, ėmėsi neteisėtos komercinės veiklos, t. y.
padarė nusikaltimą, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.
Ši aplinkybė rodo teismą pripažinus, kad S. M. naftos produktus įgijo neteisėtai.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog taip
kvalifikuojamą nusikalstamą veiką padarė ir F. L. bei UAB
bendrovė.
Be to, pirmosios instancijos teismas pripažino F. L., E. P., UAB bendrovė ir UAB bendrovė
kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220
straipsnio 1 dalyje, o E. P. bei UAB bendrovė kaltę – ir padarius nusikalstamą veiką,
numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Taigi pirmosios instancijos teismas įrodė nuteistųjų
neteisėtą vertimąsi komercine veikla, buvus tikrais dokumentais nepatvirtintus
sandorius, pateikus neteisingus duomenis apie įmonių turtą, apgaulingai
tvarkius apskaitą ir kt., tačiau neigė nuteistuosius skundžiamame nuosprendyje
aptartais bendrais veiksmais legalizavus nusikalstamu būdu įgytą turtą.
Pirmosios instancijos teismas, visus nuteistuosius
išteisindamas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, savo sprendimą motyvavo
dviem motyvais: 1) neįrodyta, kad S. M. ir F. L. žalią naftą, mazutą bei dyzelinį kurą įgijo
nusikalstamu būdu, o E. P. žinojo, jog turtas įgytas
būtent tokiu būdu; 2) pačiame kaltinime nenurodyta, kokiais kaltinamųjų
veiksmais – grobimu, sukčiavimo ar kitais veiksmais – įgytas turtas.
Tokie teismo motyvai yra nepagrįsti.
BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji
atsakomybė tam, kas, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens
pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo
turtu ar pinigais ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė
sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė,
kad tai gauta iš teisėtos veiklos.
Šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytos veikos
objektyviuosius požymius teismas laikė įrodytais. Tačiau teismas ignoravo
teismų praktikoje pripažįstamą akivaizdų faktą, jog turtas, įsigytas iš
neteisėtos komercinės veiklos, BK 216 straipsnio 1 dalies prasme yra įgytas
nusikalstamu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje
Nr. 2K-147/2010).
Aptariant BK 216 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką
paminėtina, kad nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo sampratoje
išskiriami du esminiai momentai: 1) legalizuojant pinigus ar turtą naudojamos
pajamos ar turtas, kurių šaltinis nusikalstamas (pajamos ar turtas gaunami
nusikalstamu būdu); 2) šiomis pajamomis ar turtu disponuojama arba su jais
atliekamos finansinės, komercinės, ūkinės operacijos, siekiant juos įteisinti
kaip gautus iš legalių šaltinių.
Nagrinėjamoje byloje nuteistųjų veikoje nustatyti abu
šie momentai.
Bylos medžiaga patvirtina, jog S. M.,
E. P. ir F. L., iš anksto žinodami,
kad sandoriai tarp UAB bendrovė bei
bendrovių realiai neįvyks, remdamiesi fiktyviais dokumentais įformino
komercines operacijas dėl 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio
kuro, 7,2 tonos mazuto M-100 ir dar 52,39 tonos dyzelinio kuro pirkimo.
Nustatyta, jog nuteistieji šių naftos produktų iš UAB bendrovė nepirko, kadangi S.
M. ir F. L. juos jau buvo įsigiję nusikalstamu būdu,
neteisėtai versdamiesi komercine veikla, o E. P. juos be
dokumentų įsigijo iš fizinių asmenų. Siekdami legalizuoti šiuos nusikalstamu
būdu įgytus naftos produktus, nuteistieji ir sudarė fiktyvius sandorius tarp
UAB bendrovė bei
bendrovių (visos su šiais fiktyviais sandoriais susijusios ūkinės operacijos
buvo įtrauktos į bendrovių buhalterinę apskaitą). Taigi tokiu būdu atlikus šias
operacijas, iš R. M. bei kitų nenustatytų asmenų be
dokumentų ir nesumokant jokių mokesčių įgyti naftos produktai buvo legalizuoti
ir juos S. M. pardavė, E. P. įgijo
ir vėliau pardavė AB „xxx“ bei ABF ,,xxx“, o F. L. 52,39
tonos dyzelinio kuro realizavo bendrovės degalinėje.
Tai, kad sandoriai tarp UAB bendrovė bei bendrovių buvo fiktyvūs, patvirtina
abiejuose nuosprendžiuose jau aptarti ikiteisminio tyrimo metu duoti nuteistųjų
S. M., E. P. parodymai, taip pat
nusikalstamus veiksmus imitavusių FNTT pareigūnų parodymai, atliekant
operatyvinius veiksmus ir panaudojant technines priemones surinkti įrodymai.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvą, jog
neįrodyta E. P. žinojus, kad naftos produktai įgyti
nusikalstamu būdu, paneigia tame nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma, tarp jų
ir paties E. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.
Dalis jų itin akivaizdi: kartą UAB bendrovė
išrašytus pardavimo dokumentus – PVM sąskaitą faktūrą bei krovinio
važtaraštį – S. M. liepė E. P. pasiimti
Mažeikiuose iš pašto dėžutės daugiabučiame gyvenamajame name.
Neįtikėtina, jog legaliai perkant naftos produktus
pirkimo dokumentai gali būti perduodami tokiu neįprastu būdu. Neįtikinama, kad
verslo patirtį turintis E. P. tokioje situacijoje galėjo
nesuprasti sandorį buvus neteisėtą, t. y. nusikalstamą.
Antras nuteistųjų išteisinimo motyvas, jog pačiame
kaltinime nenurodyta, kokiais kaltinamųjų veiksmais – grobimu, sukčiavimo ar
kitais veiksmais – įgytas turtas, yra teisiškai nepagrįstas, nes jau aptarta,
kad naftos produktai įgyti iš neteisėtos komercinės veiklos (pastarąjį
nusikaltimą įrodė pirmosios instancijos teismas), o tai yra nusikalstamas būdas,
nereikalaujantis konkrečių veiksmų įrodinėjimo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
konstatuoja, jog nuteistųjų S. M., E.
P. ir F. L. atlikti veiksmai atitinka BK 216
straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Šiame nuosprendyje jau aptartos juridinio asmens
baudžiamajai atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, todėl teisėjų kolegija
teigia, kad yra sąlygų visuma, leidžianti juridinius asmenis UAB bendrovė ir UAB bendrovė
pripažinti kaltais pagal BK 216 straipsnio 1 dalį.
Nors nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios F. L. neigė veikęs nusikalstamai, o E. P. tai
neigė teisme, tačiau šiame nuosprendyje aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą,
jog jų neteisėtus veiksmus sąlygojo siekis turėti naudos savo bendrovėms. Nauda
pasireiškė tuo, kad iš nenustatytų asmenų be dokumentų, nesumokant jokių
mokesčių, iš jų ir pirkimo PVM, F. L. neteisėtai įgijus
52,39 tonos dyzelinio kuro, o E. P. analogiškai
neteisėtai įgijus 140 030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir
7,2 tonos mazuto M-100, jį legalizavus bendrovių buhalterijose suklastotomis
UAB bendrovė PVM
sąskaitomis faktūromis bei realizavus UAB bendrovė
degalinėje (52,39 tonos dyzelinio kuro) ir AB „xxx“, ABF ,,xxx“ (140 030 litrų
žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro, 7,2 tonos mazuto M-100), bendrovės
gavo papildomų pajamų, kurias galėjo naudoti tolesnėje veikloje. Taigi F. L. bei E. P. neteisėtai įgyti,
legalizuoti ir realizuoti naftos produktai buvo naudingi bendrovėms.
Dėl to juridiniai asmenys UAB bendrovė ir UAB bendrovė padarė BK 216
straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
3. Dėl S.
M. išteisinimo pagal BK 203 straipsnio 2 dalį
S. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2003 m. gegužės
15 d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu, būdamas bendrininkų grupės narys,
kartu su FNTT prie LR VRM darbuotojais L. K. ir R. T., kurie veikė pagal NVIM (2003-03-03 teikimas Nr.
S2-22s) kaip L. S. ir UAB bendrovė direktorius R. J. ar
komercijos direktorius D. K., iš savanaudiškų paskatų,
žinodamas, jog kito asmens vardu įsteigta įmonė faktiškai jokios ūkinės
komercinės veiklos nevykdys, o reikalinga neteisėtai veiklai nuslėpti, nurodė L. K., veikiančiam pagal NVIM, įsigyti licenciją verstis
didmenine prekyba naftos produktais, 1 500 vnt. specialios apskaitos dokumentų
blankų bei suteikė lėšas jiems įsigyti. L. K. 2003-05-23
gavus licenciją Nr. 27-9920D ir išsiuntus ją į telefoną-faksą Nr. (8-443)
26923, S. M. ėmė vadovauti UAB bendrovė registruotai adresu: (duomenys
neskelbtini), turinčiai licenciją Nr. 27-9920D prekiauti naftos produktais,
kurios buhalterinės apskaitos dokumentus: PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų
orderius, krovinio važtaraščius 2003 m. gegužės 15 d. – 2003 m. liepos 4 d.
laikotarpiu kartu su L. K. ir R. T.,
veikiančiais pagal NVIM, panaudojo sukčiavimams – legalizuojant savo paties
neteisėtai įgytus iš fizinių asmenų, nesumokant pirkimo PVM, 140 030 litrų
žalios naftos, kurios vertę nurodė 89 551,30 Lt (iš jų PVM 13 654,29 Lt ), 65
500 litrų dyzelinio kuro, kurio vertę nurodė 111 327 Lt (iš jų PVM 16 982 Lt), 7,2
tonos mazuto M-100, kurio vertę nurodė 3 908,16 Lt (iš jų PVM 596,16 Lt),
2003-05-15 sumokėjo UAB bendrovė licencijos
gavimo išlaidas – 3 000 Lt, tuo pagrindu 2003-05-23 buvo gauta licencija Nr.
27-9920D, taip pat legalizuojant F. L. iš ikiteisminio tyrimo
metu nenustatytų asmenų įgytų 52,39 t dyzelinio kuro, kurio vertę nurodė 102
277,68 Lt (iš jų PVM 15 601,68 Lt) pardavimą LR ūkio subjektams, dėl ko
panaudodami kaip priedangą neteisėtai veiklai vykdyti UAB bendrovė LR ūkio subjektams atsiskaičius už parduotą
žalią naftą, dyzelinį kurą, mazutą M-100 su priskaičiuotu privalomu sumokėti į
LR biudžetą 18 procentų PVM, šiuos pinigus L. K. ir R. T. paėmus iš UAB bendrovė sąskaitos grynaisiais pinigais bei
perdavus S. M., PVM sumų į valstybės biudžetą nepervedus,
o jas pasisavinus, S. M., L. K. ir
R. T., panaudodami kaip priedangą neteisėtai veiklai
nuslėpti UAB bendrovė sukčiavimo
būdu išvengė turtinės prievolės 46 834,18 Lt, nesumokant PVM LR valstybės
biudžetui. Taigi S. M. iki 2003-07-04 vadovavo UAB bendrovė kuri buvo
naudojama nusikalstamai veiklai nuslėpti.
Tokiais veiksmais S. M. buvo
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 203 straipsnio 2 dalyje.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino S. M.
dėl šio kaltinimo, nes jis nepadarė veikos, turinčios tokio nusikaltimo
požymių. Byloje nėra duomenų, kad jis vadovavo UAB bendrovė.
Teismas tinkamai motyvavo savo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo
teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais,
todėl jų nekartoja.
S. M. prašymas L. K.,
veikiančiam pagal NVIM, įsigyti licenciją, jog UAB bendrovė
galėtų verstis didmenine prekyba naftos produktais, taip pat specialios
apskaitos dokumentų blankų, lėšų suteikimas šiems tikslams negali būti laikomas
vadovavimu įmonei, naudojamai neteisėtai veiklai nuslėpti.
Teismas teisingai akcentavo, kad S. M. veikla
bendraujant su tariamu bendrovės direktoriumi R. J. ir L. S., nurodant išrašyti PVM sąskaitas faktūras konkrečių
įmonių vardu, buvo siekiama daryti kitą nusikaltimą – sukčiavimo būdu išvengti
turtinės prievolės. To negalima įvardinti kaip vadovavimo įmonei, nes
skundžiamame nuosprendyje aptartos įmonės vadovo funkcijos yra žymiai
platesnės. Vien ta aplinkybė, jog S. M. nepasirašė ir
realiai negalėjo pasirašyti jokio dokumento UAB bendrovė
vardu, rodo jį neturėjus vadovui būtinų įgalinimų.
Norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 203 straipsnio
2 dalį, turi būti nustatytas fiktyvios įmonės įsteigimo ar veiklos faktas, nes
šio nusikaltimo objektas yra įmonės steigimo ar veiklos tvarka. Iš
objektyviosios pusės nusikalstama veika gali būti padaryta dviem alternatyviais
veiksmais: fiktyvios įmonės įsteigimu arba tokios įmonės veikla. Fiktyvi
laikoma įmonė, kuri steigiama arba naudojama kaip priedanga ne bet kokiai, o
tik neteisėtai veiklai vykdyti. Neteisėta laikoma ne tik nusikalstama veikla,
bet ir po fiktyvios įmonės priedanga vertimasis uždrausta komercine, ūkine
veikla ar licencijuojama veikla neturint leidimo. Iš subjektyviosios pusės šiai
veikai būdinga tiesioginė tyčia. Kaltininkas turi suvokti, kad jis steigia
fiktyvią įmonę ar jai vadovauja, ir tai nori daryti. S. M. veikoje
nenustatyta šio požymio, nes jo bendravimą su UAB bendrovė
atstovais sąlygojo savi interesai, nesusiję su vadovavimu fiktyviai įmonei.
4. Dėl E. P. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį
E. P. buvo kaltinamas tuo, jog (duomenys
neskelbtini), būdamas UAB bendrovė registruotos
(duomenys neskelbtini) valdyboje 1996-03-06, registracijos Nr. AB 96-64, kodas
4138285, adresu: (duomenys neskelbtini), direktorius, žinodamas, kad UAB bendrovė faktiškai jokios
veiklos nevykdo ir naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms, įsigytoms
be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti LR ūkio
subjektams, kartu su S. M. bei FNTT prie LR VRM
pareigūnais L. K. ir R. T.,
veikusiais pagal NVIM (2003-03-03 teikimas Nr. S2-22s) kaip L.
S. bei UAB bendrovė direktorius
R. J. ar komercijos direktorius D. K.,
iš anksto susitarė apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo
srityje, išvengti turtinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui,
panaudojant suklastotas UAB bendrovė
PVM sąskaitas faktūras, krovinio važtaraščius, sutartis, mokėjimo
dokumentus, ir, veikdamas bendrininkų grupe, realizuodamas S.
M. nusikalstamą sumanymą, 2003 m. gegužės 21 d. – 2003 m. liepos 4 d.
laikotarpiu, S. M. nusikalstamu būdu iš R.
M. bei kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų už nenustatytą sumą
be pirkimo dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, įgijus 140 030 litrų žalios
naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100, S. M. nurodžius L. K. ir R. T. įrašyti į UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras žinomai
melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas tarp UAB bendrovė bei UAB bendrovė R.
T., veikusiam pagal NVIM, patvirtinus parašu į UAB bendrovė PVM sąskaitų faktūrų, serija LEA Nr.
9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813, 9057814, 9057806, 9057832,
9057831, 9057830, 9057815, 9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849,
9057858, 9057857, blankus įrašytus žinomai melagingus duomenis, kad UAB bendrovė pardavė UAB bendrovė 140 030 litrų
žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 už 204
746,30 Lt (iš jų PVM 31 232,50 Lt), bei kartu su L. K. grąžinus
šiuos žinomai suklastotus dokumentus S. M., šis
suklastotas PVM sąskaitas faktūras kartu su kroviniu perdavė UAB bendrovė direktoriui E. P.. UAB bendrovė
direktorius E. P., žinodamas, jog pagal
suklastotas UAB bendrovė PVM
sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813,
9057814, 9057806, 9057832, 9057831, 9057830, 9057815, 9057838, 9057837,
9057847, 9057848, 9057849, 9057858, 9057857, PVM nesumokėtas, šias PVM
sąskaitas faktūras patvirtino savo parašu, įtraukė į UAB bendrovė buhalterinę apskaitą ir, realizuodamas S. M. nusikalstamą sumanymą, pagal UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr.
9730292, 9730293, 9730295, 9730297, 9730294, 9730298, 9730299, realizavo S. M. nusikalstamu būdu įgytą krovinį – 140
030 litrų žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100
AB „Šilutės automobilių keliai“ bei ABF „xxx“ už 209 707,46 Lt su PVM. AB „xxx“
bei ABF „xxx“ atsiskaičius už parduotą produkciją, t. y. pervedus į UAB bendrovė banko sąskaitą
mokėjimo pavedimais 209 707,46 Lt su PVM, E. P. savo
ruožtu banko pavedimais į UAB bendrovė
atsiskaitomąją sąskaitą Nr. 23467770, buvusią AB banke „NORD/LB
Lietuva“, pervedė 101 836 Lt. L. K. ir R.
T. paėmė iš UAB bendrovė banko
sąskaitos šias lėšas grynaisiais pinigais, sau pasiliko 2 117,96 Lt, o likusius
pinigus perdavė S. M.. Tokiu būdu E.
P. 2003 m. gegužės 21 d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu legalizavęs S. M. neteisėtai įgytus naftos produktus UAB bendrovė suklastotais
buhalterinės apskaitos dokumentais UAB bendrovė buhalterinėje apskaitoje, veikdamas
bendrininkų grupe su S. M. bei FNTT prie LR VRM
darbuotojais L. K. ir R. T.,
veikusiais pagal NVIM, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą
turtą, t. y. 101 836 Lt UAB bendrovė
pinigų.
Tokiais veiksmais E. P. buvo
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.
Apeliacinės instancijos
teismas nustatė:
E. P. 2003 m. gegužės 21 d. – 2003 m. liepos 4 d.
laikotarpiu (duomenys neskelbtini), būdamas UAB bendrovė registruotos (duomenys neskelbtini)
valdyboje 1996-03-06, registracijos Nr. AB 96-64, kodas 4138285,
adresu: (duomenys neskelbtini), direktorius, žinodamas, kad UAB bendrovė faktiškai jokios
veiklos nevykdo ir naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms, įsigytoms
be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti Lietuvos
Respublikos ūkio subjektams, kartu su S. M. bei FNTT
prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T.,
veikusiais pagal NVIM (2003-03-03 teikimas Nr. S2-22s) kaip L.
S. bei UAB bendrovė direktorius
R. J. ar komercijos direktorius D. K.,
iš anksto susitarė apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo
srityje, išvengti turtinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui,
panaudojant suklastotas UAB bendrovė
PVM sąskaitas faktūras, krovinio važtaraščius, sutartis, mokėjimo
dokumentus, ir 2003 m. gegužės 21 d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu, S. M. nusikalstamu būdu iš R. M. bei
kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų už nenustatytą sumą be pirkimo
dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, įgijus 140 030 litrų žalios naftos, 65 500
litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100, S. M. nurodžius
L. K. ir R. T. įrašyti į UAB bendrovė PVM sąskaitas
faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas tarp
UAB bendrovė bei UAB bendrovė R.
T., veikusiam pagal NVIM, patvirtinus parašu į UAB bendrovė PVM sąskaitų faktūrų, serija LEA Nr.
9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813, 9057814, 9057806, 9057832,
9057831, 9057830, 9057815, 9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849,
9057858, 9057857, blankus įrašytus žinomai melagingus duomenis, kad UAB bendrovė pardavė UAB bendrovė 140 030 litrų
žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 už 204
746,30 Lt (iš jų PVM 31 232,50 Lt), bei kartu su L. K. grąžinus
šiuos žinomai suklastotus dokumentus S. M., šis
suklastotas PVM sąskaitas faktūras kartu su kroviniu perdavė UAB bendrovė direktoriui E. P.. UAB bendrovė
direktorius E. P., žinodamas, jog pagal
suklastotas UAB bendrovė PVM
sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. 9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813,
9057814, 9057806, 9057832, 9057831, 9057830, 9057815, 9057838, 9057837,
9057847, 9057848, 9057849, 9057858, 9057857, PVM nesumokėtas, šias PVM
sąskaitas faktūras patvirtino savo parašu, įtraukė į UAB bendrovė buhalterinę apskaitą ir, realizuodamas S. M. nusikalstamą sumanymą, pagal UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr.
9730292, 9730293, 9730295, 9730297, 9730294, 9730298, 9730299, realizavo S. M. nusikalstamu būdu įgytą krovinį – 140 030 litrų
žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 AB „xxx“
bei ABF „xxx“ už 209 707,46 Lt su PVM. AB „xxx“ bei ABF „xxx“ neatsiskaičius už
parduotą produkciją ir nepervedus į UAB bendrovė banko sąskaitą mokėjimo pavedimais 209
707,46 Lt su PVM, E. P. banko pavedimais į UAB bendrovė atsiskaitomąją
sąskaitą Nr. 23467770, buvusią AB banke „NORD/LB Lietuva“, pervedė 101 836 Lt. L. K. ir R. T. paėmė iš UAB bendrovė banko sąskaitos
šias lėšas grynaisiais pinigais, sau pasiliko 2 117,96 Lt, o likusius pinigus
perdavė S. M..
Tokiu būdu E. P. 2003 m. gegužės 21 d. – 2003 m.
liepos 4 d. laikotarpiu legalizavęs S. M. neteisėtai
įgytus naftos produktus UAB bendrovė
suklastotais buhalterinės apskaitos dokumentais UAB bendrovė buhalterinėje
apskaitoje, iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. 101
836 Lt UAB bendrovė pinigų.
Tokiais veiksmais E. P. padarė
nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo
Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad
prokuroras, apeliacinio skundo pabaigoje formuluodamas prašymą E.
P. pripažinti kaltu, nurodė BK
24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija tai vertina kaip
akivaizdų rašymo apsirikimą naudojant technines priemones, nes iš viso
apeliacinio skundo turinio (ir E. P. pareikšto
kaltinimo, kuris keistas net penkis kartus, formuluotės) matyti, jog prokuroras
prašo E. P. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.
Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad byloje nėra patikimų duomenų E. P. pasisavinus 101 836 Lt UAB bendrovė pinigų, tačiau pakanka duomenų teigti,
jog jis tuos pinigus iššvaistė.
Šiame ir iš dalies skundžiamame nuosprendžiuose įrodyta, kad E. P. disponavo S. M. nusikalstamu
būdu įgytais naftos produktais, legalizavo jų kilmę bei realizavo AB „xxx“ ir
ABF „xxx“.
Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas E. P. dėl
turto pasisavinimo, nuosprendyje motyvavo, jog naftos produktai UAB bendrovė realiai buvo
gauti, už juos atsiskaityta, jie apskaičiuoti buhalteriniuose dokumentuose ir
vėliau realizuoti. Dėl to jis ne pasisavino patikėtą turtą, bet išvengė
turtinės prievolės, o tai sudaro BK 182 straipsnyje numatytą nusikalstamos
veikos sudėtį.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje
esančius dokumentus, su tokiu teismo vertinimu nesutinka.
Bet kurios veikiančios įmonės ūkinė veikla yra nenutrūkstamas procesas.
Dėl to ir UAB bendrovė nuolat
gaunami bei realizuojami naftos produktai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo
abejoti, kad UAB bendrovė yra
gavusi S. M. nusikalstamu būdu įgytus naftos produktus.
Tačiau tai nereiškia, jog pagal UAB bendrovė
fiktyvias sąskaitas faktūras jai iš UAB bendrovė pervesti 101 836 Lt yra pinigai būtent
už šią produkciją.
Iš jau ne kartą minėtų nuteistojo E. P. pirminių
parodymų (t. 5, b. l. 27-31) matyti, kad S. M. nelegaliai
tiekiami naftos produktai buvo vežami tiesiai užsakovui, t. y. AB ,,xxx“. Tai
teisme patvirtino S. M. bendrovės vairuotojas,
liudytojas A. P.. Liudytoja V. R.,
dirbusi AB ,,xxx“, teisme parodė, jog 2003 m. birželio mėnesį iš UAB bendrovė gauti ne pirmi
naftos produktai.
Išanalizavus byloje esančius dokumentus – UAB bendrovė išrašytas PVM sąskaitas faktūras,
krovinio važtaraščius, UAB bendrovė
sąskaitos AB Vilniaus banko Klaipėdos filiale išrašus, mokėjimo
pavedimus (t. 3, b. l. 2-54) matyti, kad naftos produktų gavimo bendrovėje ,,xxx“,
sumokėjimo už juos ir pinigų pervedimo iš UAB bendrovė į UAB bendrovė
sąskaitą laikotarpiai dauguma atvejų nesutampa: paskutiniai naftos produktai
pagal teismą dominančias PVM sąskaitas faktūras AB ,,xxx“ pateikti 2003-07-04
ir už juos sumokėta 2003-07-22, o paskutinis UAB bendrovė mokėjimo pavedimas bendrovei bendrovė surašytas dar 2003-06-26.
Be to, jau minėti UAB bendrovė
banko sąskaitos išrašai įrodo, jog AB ,,xxx“ ir ABF „xxx“ už gautus
naftos produktus visada atsiskaitydavo mokėjimo pavedimais, o iš vieno UAB bendrovė banko sąskaitos
išrašo (t. 3, b. l. 52) matyti, kad 2003-06-12 į UAB bendrovė banko sąskaitą pati UAB bendrovė įnešė grynuosius
pinigus – 22 950 Lt – ir tą pačią dieną 22 929,20 Lt pervedė į UAB bendrovė sąskaitą.
Taigi negalima teigti, jog UAB bendrovė į UAB bendrovė
atsiskaitomąją sąskaitą Nr. 23467770, buvusią AB banke „NORD/LB Lietuva“,
pervedė pinigus – 101 836 Lt – bendrovėje bendrovė gautus būtent už AB ,,xxx“ bei ABF „xxx“
parduotus, prieš tai legalizavus, iš S. M. įgytus naftos
produktus. Juo labiau nežinoma, už kokią kainą bendrovėje bendrovė produkcija gauta. Pinigai pervesti
2003-06-11 mokėjimo pavedimu Nr. 2, 2003-06-17 mokėjimo pavedimu Nr. 3 ir
2003-06-26 mokėjimo pavedimu Nr. 8 (t. 3, b. l. 48, 51, 53).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal E. P. suformuluotą
kaltinimą (t. 8, b. l. 186-187) jis kaltinamas veikęs bendrininkų grupe su S. M. ir FNTT pareigūnais L. K. bei R. T., veikusiais pagal NVIM, iš anksto susitaręs apgaule,
sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengti turtinės
prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, panaudojant suklastotas UAB
bendrovė PVM sąskaitas
faktūras, krovinio važtaraščius, sutartis, mokėjimo dokumentus. Taigi pagal
kaltinimo formuluotėje nurodytas E. P. susitarimo ribas
jis nekaltinamas iš anksto susitaręs bendrininkų grupe pasisavinti UAB bendrovė turtą. Dėl to net
įrodžius, jog jis pinigus pasisavino, veika negalėtų būti kvalifikuojama kaip
padaryta grupe iš anksto susitarusių asmenų.
Kita vertus, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad E. P. UAB bendrovė
priklausančius 101 836 Lt pasisavino. Vėlgi pagal jam suformuluotą
kaltinimą ir liudytojų L. K. bei R. T. parodymus
į UAB bendrovė sąskaitą
pervestus pinigus šie FNTT pareigūnai išgrynino, sau pasiliko 2 117,96 Lt, o
likusius perdavė S. M.. Net kaltinime neteigiama, jog S. M. pinigus perdavė E. P.. Nesant
konkrečiai nurodytų pasisavinimo veiksmų, nėra šio nusikaltimo objektyviosios
pusės, taigi ir nusikaltimo sudėties.
Turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo
žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Turto iššvaistymas – kai
kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai parduoda,
dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims.
E. P., būdamas UAB bendrovė direktorius ir dėl užimamų pareigų
turintis bendrovės turtą savo žinioje, neturėdamas tam įstatymais numatyto
pagrindo, 101 836 Lt pervedė į UAB bendrovė
sąskaitą, o vėliau beveik visi šie pinigai grąžinti S. M.. Taigi tokiais veiksmais E. P. iššvaistė
UAB bendrovė turtą.
BK 190 straipsnis (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) numato, kad
turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Dėl to E. P. veika kvalifikuojama pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.
5. Dėl F. L. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį
Apeliacinės instancijos
teismas nustatė:
F. L., būdamas UAB bendrovė registruotos (duomenys neskelbtini)
savivaldybėje 1991-02-25, registravimo Nr. UAB 91, kodas 7923987, adresu: (duomenys
neskelbtini), direktorius, žinodamas, kad UAB bendrovė naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti
– prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir
parduoti Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, kartu su S.
M. bei FNTT prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM (2003-03-03 teikimas Nr.
S2-22s) kaip L. S. bei UAB bendrovė direktorius R. J. ar
komercijos direktorius D. K., iš anksto susitarė apgaule,
sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, kartu ir pasisavinti jo,
kaip bendrovės direktoriaus, žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą, t. y.
UAB bendrovė pinigus 102
277,68 Lt, panaudojant suklastotas UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras, ir, veikdamas
bendrininkų grupe, realizuodamas savo ir S. M. nusikalstamą
sumanymą, 2003 m. birželio 9 d. – liepos 15 d. laikotarpiu, siekdamas įteisinti
savo paties nusikalstamu būdu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų be
pirkimo dokumentų įgytas 52,39 tonos dyzelinio kuro, nurodė S.
M. išrašyti fiktyvius pardavimo dokumentus 52,39 tonos dyzelinio kuro,
kuriais UAB bendrovė buhalterinėje
apskaitoje būtų legalizuotos iš kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų
asmenų nusikalstamu būdu įgytos 52,39 tonos dyzelinio kuro bei pasisavinti iš
UAB bendrovė kasos
grynaisiais pinigais pagal 2003-07-08 kasos išlaidų orderį Nr. 401 – 51 138,84
Lt ir pagal 2003-07-15 kasos išlaidų orderį Nr. 402 – 51 138,84 Lt. S. M. nurodė L. K. ir R. T. įrašyti į UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras žinomai
melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas bei imituoti
atsiskaitymą tarp UAB bendrovė bei
UAB bendrovė tuo pat
metu paliekant pinigus pas F. L.. R. T.,
veikusiam pagal NVIM, patvirtinus parašu į UAB bendrovė PVM sąskaitų faktūrų, serija LEA Nr.
9057806, 9057832, blankus įrašytus žinomai melagingus duomenis, kad UAB bendrovė pardavė UAB bendrovė 52,39 tonos
dyzelinio kuro už 102 277,68 Lt, o L. K., veikusiam
pagal NVIM, suklastojus 2003-06-18 ir 2003-06-23 AB banko „Snoras“ Vilniaus
filialo mokėjimo kvitus, įrašant juose melagingus duomenis, jog UAB bendrovė atsiskaitė su UAB bendrovė už parduotas 52,39
tonos dyzelinio kuro už 102 277,68 Lt, bei abiem perdavus šiuos žinomai
suklastotus dokumentus S. M., pastarasis suklastotas PVM
sąskaitas faktūras ir mokėjimo kvitus perdavė UAB bendrovė direktoriui F. L..
UAB bendrovė direktorius
F. L., iš nenustatytų asmenų be įsigijimo dokumentų
įsigijęs 52,39 tonos dyzelinio kuro ir legalizavęs šį dyzelinio kuro kiekį
UAB bendrovė buhalterinėje
apskaitoje žinomai suklastotomis UAB bendrovė PVM sąskaitomis faktūromis LEA Nr. 9057806, 9057832
bei paėmęs iš UAB bendrovė kasos
pagal 2003-07-08 kasos išlaidų orderį Nr. 401 grynaisiais pinigais 51 138,84 Lt
ir pagal 2003-07-15 kasos išlaidų orderį Nr. 402 grynaisiais pinigais 51 138,84
Lt, iš viso 102 277,68 Lt, perdavė 50 procentų PVM sumos – 7 800,84 Lt S. M. kaip atsiskaitymą už suklastotus dokumentus, o
likusius pinigus pasisavino. Taip F. L. 2003 m. birželio
9 d. – liepos 15 d. laikotarpiu legalizavęs savo paties įgytus naftos produktus
UAB bendrovė suklastotais
buhalterinės apskaitos dokumentais UAB bendrovė buhalterinėje apskaitoje ir pagal kasos
išlaidų orderius paėmęs iš UAB bendrovė
kasos grynaisiais pinigais 102 277,68 Lt, veikdamas bendrininkų
grupe su S. M., FNTT prie LR VRM darbuotojais L. K. ir R. T., S.
M. padedant, pasisavino F. L. žinioje buvusį didelės
vertės svetimą turtą, t. y. 102 277,68 Lt UAB bendrovė kasos pinigų.
Tokiais veiksmais F. L. padarė nusikalstamą veiką,
numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968
redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prokuroras,
apeliacinio skundo pabaigoje formuluodamas prašymą F. L. pripažinti
kaltu, nurodė BK 24 straipsnio 6
dalį ir 183 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija tai vertina kaip akivaizdų
rašymo apsirikimą naudojant technines priemones, nes iš viso apeliacinio skundo
turinio (ir F. L. pareikšto kaltinimo, kuris keistas net
penkis kartus, formuluotės) matyti, jog prokuroras prašo F. L. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.
Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas F. L. dėl
turto pasisavinimo nuosprendyje motyvavo, kad naftos produktai UAB bendrovė realiai buvo
gauti, už juos atsiskaityta, jie apskaičiuoti buhalteriniuose dokumentuose ir
vėliau realizuoti. Kaltinime nurodyta pinigų suma nebuvo pasisavinta ir
paversta savo turtu. Dėl to jis ne pasisavino patikėtą turtą, bet išvengė
turtinės prievolės, o tai sudaro BK 182 straipsnyje numatytą nusikalstamos
veikos sudėtį.
Su tokiu teismo vertinimu negalima sutikti.
Šiame nuosprendyje jau konstatuota, jog veikiančios įmonės ūkinė veikla
yra nenutrūkstamas procesas, todėl bendrovėje bendrovė užsiimančioje naftos produktų tiekimu,
jie nuolat gaunami ir realizuojami. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo
teisėjų kolegija įrodė, kad F. L. stambiu mastu ėmėsi
komercinės veiklos kitokiu neteisėtu būdu, legalizavo nusikalstamu būdu įgytą
turtą. Tai reiškia, jog jo bendrovės apyvartoje kartu su legalia produkcija
cirkuliavo neteisėtos veiklos produktai, įgyti už nežinomą kainą. Dėl to nėra
pagrindo teigti, kad aptariamo nusikaltimo dalyką sudarantys 102 277,68 Lt,
paimti grynaisiais iš UAB bendrovė kasos,
yra atsiskaitymas būtent už dyzelinį kurą, legalizuotą UAB bendrovė suklastotomis sąskaitomis faktūromis,
įtrauktą į bendrovės buhalterinę apskaitą ir realizuotą jos degalinėje.
Pagal UAB bendrovė išduotas suklastotas
PVM sąskaitas faktūras LEA Nr. 9057832, 9057806 ir krovinio važtaraščius SAC
Nr. 1640801, 1640776 dyzelinis kuras (du benzinvežiai po 26,195 tonos) į UAB bendrovė vežtas 2003-06-12
ir 2003-06-09 (t. 3, b. l. 106-109).
AB banko ,,Snoras“ Vilniaus filialo 2003-06-23 ir 2003-06-18 kvitai (t.
3, b. l. 112, 114) pagal F. L. įrodo, jog UAB bendrovė sumokėjo bendrovei
už pateiktą dyzeliną, tačiau pagal NVIM veikę liudytojai L.
K. ir R. T. parodė, kad tai jie, veikę neperžengdami
modelio ribų, S. M. nurodymu suklastojo tuos kvitus
imituodami atsiskaitymą, o realiai pinigų iš F. L. negavo,
taip pat jam nepateikė suklastotose PVM sąskaitose faktūrose nurodyto dyzelinio
kuro, kadangi UAB bendrovė buvo priedangos
įmonė ir naftos produktais neprekiavo.
Neįtikinami ir neįtikėtini nuteistojo F. L. parodymai,
jog dyzelinio kuro pardavėjai iš UAB bendrovė,
iki šio ,,sandorio“ nuteistojo nepažinoję, patys pasisiūlė sumokėti už degalus,
kol F. L. galės atsiskaityti, kad pinigai ,,suktųsi“.
Dar neįtikinamiau, kad 2003 metų liepos mėnesį UAB bendrovė atstovams atvykus atsiimti pinigų, F. L., būdamas patyręs verslininkas, nes direktoriumi dirba
nuo 1993 metų, jų nepažinodamas ir tik žinodamas, jog jie ,,nuo Rolando“, iš
seifo išėmęs 102 000 Lt juos atidavė, net nepaprašęs surašyti kokio nors
dokumento pinigus gavus.
Beje, UAB bendrovė kasos
išlaidų orderiuose Nr. 402 ir 401, išrašytuose atitinkamai 2003-07-15 ir
2003-07-08 kiekvienas 51 138,84 Lt sumai, neskaitant komisinio mokesčio (t. 3,
b. l. 113, 115), yra tekstas: ,,PINIGUS GAVO: bendrovė
, tačiau daugiau kaip 102 000 Lt grynaisiais gavusio asmens parašų juose nėra.
Nuteistasis F. L. nepaaiškino ir kito dalyko: kodėl
kasos išlaidų orderiai išrašyti skirtingomis datomis, jei pagal jo parodymus
grynuosius pinigus paėmė iš seifo ir atidavė atvykusiems asmenims visus iš
karto.
Išdėstyti motyvai neginčijamai rodo nuteistojo F. L. parodymų
nepagrįstumą ir jo kaltę.
Aptariant E. P. kaltę dėl UAB bendrovė lėšų iššvaistymo, jau pasisakyta dėl
nuteistojo pareigos pateikti įrodymus ar duomenis savo versijai patvirtinti.
Tas pat taikoma ir F. L. atveju, todėl argumentai
nekartojami. Pastarasis tokių įrodymų ar duomenų teismui nepateikė.
Turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo
žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu.
F. L., būdamas UAB bendrovė direktorius ir dėl užimamų pareigų
turintis bendrovės turtą savo žinioje, neturėdamas tam įstatymais numatyto
pagrindo, 102 277,68 Lt grynųjų pinigų paėmė iš bendrovės kasos, tačiau UAB bendrovė atstovai jų negavo. Apeliantui nepateikus
įrodymų dėl šių pinigų kilmės, jų panaudojimo, nuosprendyje išdėstyti įrodymai
įrodo apeliantą pasisavinus 102 277,68 Lt UAB bendrovė pinigų. Byloje nenustatyti tolesni
nuteistojo veiksmai su šiuo turtu, bet tai neturi reikšmės veikos
kvalifikavimui.
Nuteistasis nusikalstamą veiką padarė S. M. padedant,
nes pats pripažino UAB bendrovė atstovus
sakius, kad atsiskaitymo už pateiktus degalus būdą įnešant pinigus į banką F. L. vardu sutvarkys S. M.;
pastarasis skambino, prašė F. L. asmens kodo.
Nuteistasis S. M. teisme savo kaltės nepripažino,
tačiau jau ne kartą minėtoje 2004-04-05 apklausoje ikiteisminio tyrimo metu,
kuria pagrįstai rėmėsi abiejų instancijų teismai (t. 4, b. l. 70-79), parodė F. L. užsakius dvi fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, kurias S. M. prašymu išrašė L. (K.) ir kurias S. M. asmeniškai
perdavė F. L.; pastarasis pasakė, kad UAB bendrovė vardu reikės
daryti ir fiktyvius atsiskaitymus; S. M. vėl nurodė L.
tai padaryti; gavęs iš jo du banko ,,Snoras“ mokėjimo kvitus, juos perdavė F. L., kuris už šias fiktyvias operacijas sumokėjo PVM sumą,
nurodytą PVM sąskaitoje faktūroje, t. y. 7 800 Lt.
Visa tai įrodo S. M. kaip padėjėjo veiksmus.
BK 190 straipsnis (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) numato, kad
turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Dėl to F. L. veika kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.
6.
Dėl S. M. išteisinimo
pagal
BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį
S. M. buvo kaltinamas tuo, jog 2003 m. gegužės 15
d. – 2003 m. liepos 4 d. laikotarpiu žinodamas, kad UAB bendrovė faktiškai jokios veiklos nevykdo, yra
naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms, įsigytoms be dokumentų,
nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti LR ūkio subjektams, kartu su E. P. bei FNTT prie LR VRM pareigūnais L.
K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM (2003-03-03
teikimas Nr. S2-22s) kaip L. S. ir UAB bendrovė direktorius R. J. ar
komercijos direktorius D. K., iš anksto susitarė daryti
sunkų ir ilgą laiko tarpą trunkantį nusikaltimą – apgaule, sukčiaujant PVM
apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengti turtinės prievolės Lietuvos
Respublikos valstybės biudžetui, pasisavinti juridinių asmenų pinigus,
panaudojant suklastotas UAB bendrovė
PVM sąskaitas faktūras, ir, veikdamas bendrininkų grupe,
realizuodamas savo nusikalstamą sumanymą, 2003 m. gegužės – liepos mėn.
laikotarpiu nurodė L. K. bei R. T. įrašyti
į UAB bendrovė PVM
sąskaitas faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas
tarp UAB bendrovė bei
UAB bendrovė R.
T., veikusiam pagal NVIM, patvirtinus parašu į UAB bendrovė PVM sąskaitų faktūrų, serija LEA Nr.
9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813, 9057814, 9057806, 9057832,
9057831, 9057830, 9057815, 9057838, 9057837, 9057847, 9057848, 9057849,
9057858, 9057857, blankus įrašytus žinomai melagingus duomenis, kad UAB bendrovė pardavė UAB bendrovė 140 030 litrų
žalios naftos, 65 500 litrų dyzelinio kuro ir 7,2 tonos mazuto M-100 už 204
746,30 Lt, bei kartu su L. K. perdavus šiuos žinomai
suklastotus dokumentus S. M., pastarasis suklastotas PVM
sąskaitas faktūras perdavė UAB bendrovė
direktoriui E. P.. UAB bendrovė direktorius E. P.,
žinodamas, jog UAB bendrovė PVM
sąskaitos faktūros, serija LEA Nr. 9057803, 9057804, 9057811, 9057812, 9057813,
9057814, 9057806, 9057832, 9057831, 9057830, 9057815, 9057838, 9057837,
9057847, 9057848, 9057849, 9057858, 9057857, yra suklastotos, įtraukė jas į UAB
bendrovė buhalterinę
apskaitą ir pervedė banko pavedimais į UAB bendrovė atsiskaitomąją sąskaitą Nr. 23467770,
buvusią AB banke „NORD/LB Lietuva“, 101 836 Lt. L. K. ir R. T. paėmė iš UAB bendrovė banko sąskaitos šias lėšas grynaisiais
pinigais, sau pasiliko 2 117,96 Lt, o likusius pinigus perdavė S. M.. Taip S. M., organizavęs suklastotų
dokumentų pagaminimą ir piniginių lėšų 101 836 Lt pasisavinimą iš UAB bendrovė banko sąskaitos
bei jų išgryninimą, padėjo E. P. pasisavinti jo žinioje
buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. 101 836 Lt UAB bendrovė pinigų;
S. M. 2003 m. birželio 9-27 d. laikotarpiu,
tęsdamas vienodą tyčią apimantį nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad UAB bendrovė faktiškai jokios
veiklos nevykdo, naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms, įsigytoms
be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti LR ūkio
subjektams, kartu su F. L. bei FNTT prie LR VRM
pareigūnais L. K. ir R. T.,
veikusiais pagal NVIM (2003-03-03 teikimas Nr. S2-22s) kaip L.
S. ir UAB bendrovė direktorius
R. J. ar komercijos direktorius D. K.,
iš anksto susitarė daryti sunkų ir ilgą laiko tarpą trunkantį nusikaltimą –
apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengti turtinės
prievolės, pasisavinti juridinių asmenų pinigus, panaudojant suklastotas UAB bendrovė PVM sąskaitas
faktūras, ir, veikdamas bendrininkų grupe, realizuodamas savo nusikalstamą
sumanymą, 2003 m. birželio – liepos mėn. laikotarpiu, gavęs UAB bendrovė direktoriaus F. L. prašymą išrašyti fiktyvius pardavimo dokumentus 52,39
t dyzelinio kuro, kuriais UAB bendrovė
buhalterinėje apskaitoje būtų legalizuotos iš kitų ikiteisminio
tyrimo metu nenustatytų asmenų nusikalstamu būdu įgytos 52,39 t dyzelinio kuro,
S. M. nurodė L. K. ir R. T. įrašyti į UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras žinomai
melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas bei atlikti fiktyvius
atsiskaitymus tarp UAB bendrovė bei
UAB bendrovė R.
T., veikusiam pagal NVIM, patvirtinus parašu į UAB bendrovė PVM sąskaitų faktūrų, serija LEA Nr.
9057806, 9057832, blankus įrašytus žinomai melagingus duomenis, kad UAB bendrovė pardavė UAB bendrovė 52,39 t dyzelinio
kuro už 102 277,68 Lt, L. K., veikusiam pagal NVIM,
suklastojus 2003-06-18 ir 2003-06-23 AB banko „Snoras“ Vilniaus filialo
mokėjimo kvitus, įrašant juose melagingus duomenis, jog UAB bendrovė atsiskaitė su UAB bendrovė už parduotas 52,39 t dyzelinio kuro už
102 277,68 Lt bei abiem perdavus šiuos žinomai suklastotus dokumentus S. M., pastarasis suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir
mokėjimo kvitus perdavė UAB bendrovė
direktoriui F. L.. UAB bendrovė direktoriui F. L. paėmus
iš UAB bendrovė kasos
2003-07-08 kasos išlaidų orderiu Nr. 401 grynaisiais pinigais 51 138,84 Lt ir
2003-07-15 kasos išlaidų orderiu Nr. 402 grynaisiais pinigais 51 138,84 Lt,
iš viso 102 277,68 Lt, perdavus 50 procentų PVM sumos – 7 800,84 Lt S. M., o likusius pinigus pasilikus sau, S.
M. kartu su FNTT prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikiančiais pagal NVIM, padėjo F.
L. pasisavinti jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. 102
277,68 Lt UAB bendrovė pinigų.
Tokiu būdu S. M. 2003 m. gegužės 15 d. – 2003 m.
liepos 4 d. laikotarpiu legalizavęs savo paties ir kitų asmenų neteisėtai
įgytus naftos produktus UAB bendrovė
suklastotais buhalterinės apskaitos dokumentais UAB bendrovė ir UAB bendrovė buhalterinėje
apskaitoje, veikdamas bendrininkų grupe su E. P., F. L. bei FNTT prie LR VRM darbuotojais L.
K. ir R. T., padėjo F. L. bei E. P. pasisavinti jų žinioje buvusį didelės vertės svetimą
turtą, t. y. 102 277,68 Lt UAB bendrovė
ir 101 836 Lt UAB bendrovė
pinigų.
Tokiais veiksmais S. M. buvo
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir
183 straipsnio 2 dalyje.
A. Dėl padėjimo E. P. pasisavinti UAB bendrovė turtą
Šiame nuosprendyje aptariant E. P.
pareikštą kaltinimą dėl 101 836 Lt UAB bendrovė pinigų pasisavinimo konstatuota, kad
pagal kaltinimo formuluotėje nurodytas E. P. susitarimo
ribas jis nekaltinamas iš anksto susitaręs bendrininkų grupe pasisavinti UAB
bendrovė turtą. Nors S. M. suformuluotame kaltinime nurodytos daug platesnės
išankstinio susitarimo su E. P. ir NVIM dalyviais ribos –
ne tik apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengti
turtinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, bet ir pasisavinti
juridinių asmenų pinigus – toks kaltinimas S. M. negalėtų
likti, kadangi susitarimas galimas tik visoms sandėrio šalims pritarus, o šiuo
atveju E. P. platesnės apimties susitarimas
neinkriminuotas.
Vien dėl šios priežasties S. M. negalėtų
būti pripažintas kaltu pagal išankstinį susitarimą padėjęs E.
P. pasisavinti jo žinioje buvusį didelės vertės UAB bendrovė turtą.
Kita vertus, šiuo nuosprendžiu E.
P. pripažintas kaltu ne pasisavinęs, bet iššvaistęs UAB bendrovė turtą – 101 836 Lt. Tokio susitarimo –
iššvaistyti turtą – tarp E. P. ir S.
M. nebuvo. Dėl to S. M. negali būti pripažintas
kaltu padėjęs E. P. padaryti nusikaltimą, numatytą BK 184
straipsnio 2 dalyje.
Išdėstyti motyvai apeliacinės instancijos teismo
teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad S. M. pagrįstai
išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį dėl padėjimo
E. P. iš anksto susitarus pasisavinti 101 836 Lt UAB bendrovė pinigų. Tiesa,
teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje
nurodyti išteisinimo motyvai yra netinkami.
B. Dėl padėjimo F. L. pasisavinti UAB bendrovė turtą
Apeliacinės instancijos
teismas nustatė:
S. M. 2003 m. birželio 9-26
d. laikotarpiu žinodamas, kad UAB bendrovė
faktiškai jokios veiklos nevykdo, naudojama nusikalstamai veikai
nuslėpti – prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti
ir parduoti Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, kartu su F.
L. bei FNTT prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM (2003-03-03 teikimas Nr.
S2-22s) kaip L. S. ir UAB bendrovė direktorius R. J. ar
komercijos direktorius D. K., iš anksto susitarė daryti
sunkų ir ilgą laiko tarpą trunkantį nusikaltimą – apgaule, sukčiaujant PVM
apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengti turtinės prievolės, pasisavinti
juridinio asmens pinigus, panaudojant suklastotas UAB bendrovė PVM sąskaitas faktūras, ir, veikdamas
bendrininkų grupe, realizuodamas nusikalstamą sumanymą, 2003 m. birželio –
liepos mėn. laikotarpiu, gavęs UAB bendrovė
direktoriaus F. L. prašymą išrašyti fiktyvius
pardavimo dokumentus 52,39 tonos dyzelinio kuro, kuriais UAB bendrovė buhalterinėje apskaitoje būtų
legalizuotos iš kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nusikalstamu
būdu įgytos 52,39 tonos dyzelinio kuro, S. M. nurodė L. K. ir R. T. įrašyti į UAB bendrovė PVM sąskaitas
faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines operacijas bei
atlikti fiktyvius atsiskaitymus tarp UAB bendrovė ir UAB bendrovė R. T., veikusiam
pagal NVIM, patvirtinus parašu į UAB bendrovė PVM sąskaitų faktūrų, serija LEA Nr. 9057806,
9057832, blankus įrašytus žinomai melagingus duomenis, kad UAB bendrovė pardavė UAB bendrovė 52,39 tonos dyzelinio kuro už 102 277,68
Lt, L. K., veikusiam pagal NVIM, suklastojus 2003-06-18
ir 2003-06-23 AB banko „Snoras“ Vilniaus filialo mokėjimo kvitus, įrašant juose
melagingus duomenis, jog UAB bendrovė
atsiskaitė su UAB bendrovė
už parduotos 52,39 tonos dyzelinio kuro už 102 277,68 Lt bei abiem
perdavus šiuos žinomai suklastotus dokumentus S. M.,
pastarasis suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimo kvitus perdavė UAB bendrovė direktoriui F. L.. UAB bendrovė
direktorius F. L. paėmė iš UAB bendrovė kasos pagal
2003-07-08 kasos išlaidų orderį Nr. 401 grynaisiais pinigais 51 138,84 Lt ir
pagal 2003-07-15 kasos išlaidų orderį Nr. 402 grynaisiais pinigais 51 138,84
Lt, iš viso 102 277,68 Lt, perdavė 50 procentų PVM sumos – 7 800,84 Lt S. M., o likusius pinigus pasisavino. Tokiu būdu S. M. 2003 m. birželio 9-26 d. laikotarpiu legalizavęs kitų
asmenų neteisėtai įgytus naftos produktus UAB bendrovė suklastotais buhalterinės apskaitos
dokumentais UAB bendrovė buhalterinėje
apskaitoje, veikdamas bendrininkų grupe su F. L. bei FNTT
prie LR VRM pareigūnais L. K. ir R. T.,
veikiančiais pagal NVIM, padėjo F. L. pasisavinti jo
žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – 102 277,68 Lt UAB bendrovė pinigų.
Tokiais veiksmais S. M. padarė
nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2
dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01).
Pirmosios instancijos teismo motyvai dėl S. M. išteisinimo yra analogiški F. L. išteisinimo
motyvams.
Nuteistasis S. M. neigia savo
kaltę padėjęs F. L. pasisavinti UAB bendrovė pinigus, tačiau jo kaltė įrodyta.
Aptariant nuteistojo F. L. kaltę
dėl veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, išdėstyti ir S. M. kaip padėjėjo objektyviai atlikti veiksmai, todėl
šioje nuosprendžio dalyje jie nekartojami. Jau aptarti F. L. ir
S. M. parodymai, pastarojo veiksmų apimtis bei reikšmė
galutiniam rezultatui pasiekti, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje
išdėstyti liudytojų L. K. ir R. T. parodymai
įrodo S. M. vaidmenį, padėjus F. L. padaryti
nusikalstamą veiką.
Lyginant su pareikštu kaltinimu, S.
M. kaip padėjėjo veiksmų apimtį apeliacinės instancijos teismo teisėjų
kolegija žymiai sumažina, juos siedama tik su F. L. veika.
Dėl to nustatomas kitas nusikalstamos veikos laikotarpis – 2003 m. birželio
9-26 d. Šis laikotarpis, lyginant su kaltinimu, patikslintas nurodant ne
birželio 27 d., bet birželio 26 d., kadangi būtent ši diena nurodyta F. L. pareikštame kaltinime, o padėjėjas negali veikti
ilgiau, nei vykdytojas.
S. M. veiksmų apimtį
sumažinus iki padėjimo tik F. L., iš kaltinimo šalinamas
teiginys, kad jis šią veiką padarė, tęsdamas vienodą tyčią apimantį
nusikalstamą sumanymą, kadangi nebeliko tęstinės veikos.
S. M. veika kvalifikuojama
pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį kaip padėjimas
pasisavinti didelės vertės svetimą turtą.
Dėl veikų padarymo bendrininkų
grupe
Nuteistieji S. M. ir F. L. ginčija veikę grupe iš
anksto susitarusių asmenų.
Tai, kad pagal S. M. niekas iš
nuteistųjų nepatvirtino buvus susitarimą daryti nusikaltimus, neįrodo jo
nebuvus. Apeliantų poziciją paneigia skundžiamame ir šiame nuosprendžiuose
aptarti įrodymai (protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo užfiksuoti
įrodymai, rašytinė bylos medžiaga, liudytojų parodymai, net S.
M. ir E. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti
parodymai).
Baudžiamasis įstatymas bendrininkavimą įtvirtina kaip
ypatingą tyčinės nusikalstamos veikos padarymo formą, kai veika padaroma
bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagal
BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatas bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje
nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą
veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jeigu bent du iš jų yra vykdytojai.
Bendrininkavimo atveju kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į
tą patį objektą, taip pat suvokia kitus bendrai daromos nusikalstamos veikos,
numatytos Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje, požymius ir kt. Įstatymas
nenumato, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos,
kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno
bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį turi
konstatuoti, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes.
Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, jog bendrininkų susitarimas
gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais
veiksmais, todėl įrodinėjant buvus susitarimą nebūtina nustatyti, kad visi
bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006,
2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008 ir kt.). Bendrininkų
susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus
pasiektas norimas rezultatas.
Apeliantų padarytų nusikaltimų pobūdis, nustatyta
veikimo schema ir surinkti įrodymai leidžia neabejotinai teigti, jog jie
nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe. Siekdami užvaldyti PVM lėšas ir
pasiekti norimų rezultatų, nuteistieji privalėjo suvienyti savo pastangas,
susitelkti bendram tikslui. Nusikaltimo mechanizmas atskleidžia, kad
nusikalstamas sumanymas negalėjo būti pasiektas pavienio asmens pastangomis.
Bendrininkų grupė yra paprasčiausia bendrininkavimo
forma. Jai esant nebūtina nustatyti itin detalų nusikaltimo planą, glaudžius
ryšius tarp bendrininkų, kruopštų vaidmenų pasiskirstymą ir pan. Būtinas
reikalavimas bendrininkų grupei – kad ne mažiau kaip du bendrininkai vykdytų
objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (arba jų dalį).
Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog nagrinėjamoje
byloje visi nuteisti fiziniai asmenys aiškiai suvokė, kad savo bei NVIM
dalyvavusių bendrininkų veiksmais kėsinasi į tą patį objektą – PVM lėšų
užvaldymą ir savo veiksmais realizavo dalį nusikalstamų veikų objektyviųjų
požymių – klastojo dokumentus, neatspindinčius tikrųjų ūkinių operacijų tarp
dokumentuose nurodytų ūkio subjektų (NVIM dalyviai), įtraukė juos į bendrovių buhalterinę
apskaitą, legalizavo nusikalstamu būdu įgytas prekes (nuteistieji). Teisėjų
kolegija iš naujo neanalizuoja kiekvieno nuteistojo veiksmų, nes jie detaliai
išdėstyti skundžiamame ir šiame nuosprendžiuose.
Iš apeliantų pozicijos matyti, jog jie iš esmės
neigia atlikę nusikalstamus veiksmus, juo labiau veikdami bendrininkų grupe. F. L. teigia internete išsiaiškinęs, kad UAB bendrovė registruota ūkio subjektų registre kaip
veikianti, turinti tinkamai išduotą licenciją didmeninei naftos produktų prekybai
įmonė. S. M. irgi nurodo, jog pareigūnai jį suklaidino,
kad jų atstovaujama bendrovė yra oficialiai veikianti, įregistruota, mokanti
mokesčius.
Toks aiškinimas neįtikinamas. Byloje neginčijamai
įrodyta, kokiems tikslams S. M. susirado šią bendrovę, aiškiai
ir nedviprasmiškai nurodė, kokios paslaugos jam reikalingos.
Nuteistojo F. L. skundo
motyvas, jog FNTT pareigūnai patvirtino su juo neturėję jokio kontakto,
nepaneigia išvados jį veikus bendrininkų grupe. Konstatuojant esant aptariamą
bendrininkavimo formą nebūtina, kad kiekvienas bendrininkas iš anksto su visais
aptartų nusikaltimo planą. Svarbu, jog bendrininkas suvokia veikiantis ne
vienas, o su kitais bendrininkais (vykdytojais). Iš nuteistojo F.
L. atliktų veiksmų toks jo suvokimas akivaizdus. F. L. bendravo
su S. M., pastarasis – su pagal NVIM veikusiais
pareigūnais. F.
L. S. M. perdavė duomenis apie naftos produktų
kiekį, kainą, įrašytinus į UAB bendrovė PVM
sąskaitas faktūras, savo asmens kodą fiktyviai operacijai pabaigti, pranešė
neturįs sutarties, patvirtinančios tariamai įvykusią ūkinę operaciją, aiškinosi
dėl klaidų surašytuose dokumentuose. S. M. nurodė FNTT
pareigūnams išrašyti PVM sąskaitas faktūras, naftos produktų pardavimo–pirkimo
sutartis, derino atsiskaitymus už tariamus naftos produktų tiekimus ir pan.
Įvertinus tai, kad nuteistieji nusikalstamas veikas
padarė bendrininkų grupe, tokia bendrininkavimo forma padėjo įgyvendinti
nuteistųjų nusikalstamą sumanymą, pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę
pagrįstai pripažino kaip sunkinančią nuteistųjų atsakomybę (BK 60 straipsnio 1
dalies 1 punktas).
Nuteistasis S. M. neigia
esant priežastinį ryšį tarp kiekvieno bendrininko nusikalstamų veiksmų ir
atsiradusių bendrų padarinių.
Toks apeliacinio skundo motyvas nepagrįstas.
Priežastinis ryšys egzistuoja tada, kai veiksmas yra
pasekmės priežastis, t. y. būtina, privaloma nusikalstamų pasekmių atsiradimo
sąlyga. Baudžiamojoje teisėje nusikalstamų pasekmių atsiradimo priežastis ir
sąlyga yra tik toks nusikaltimo subjekto veikimas (ar neveikimas), kurie
uždrausti baudžiamajame įstatyme.
Šioje byloje nustatytas priežastinis ryšys tarp
asmenų nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių. Jei apeliantas nebūtų
susiradęs NVIM dalyvių L. K. bei R. T. ir
paprašęs išrašinėti fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, šie nebūtų atlikę tokių
veiksmų; S. M. ir F. L. neturėtų
galimybės per UAB bendrovė legalizuoti
nusikalstamu būdu įgytų naftos produktų, jų realizuoti nesibaimindami pasekmių;
E. P. bei F. L. nebūtų įtraukę
suklastotų dokumentų į savo bendrovių buhalterinę apskaitą, tuo nepagrįstai
padidinę bendrovių sąnaudas; visi apgaule nebūtų išvengę turtinės prievolės
mokėti mokesčius į valstybės biudžetą ir t. t.
Dėl bausmių
Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, į ką
atsižvelgė, skirdamas bausmes visiems kaltininkams, ir F. L.,
E. P. bei juridiniams asmenims paskyrė baudas, o S. M., padariusiam sunkų nusikaltimą ir didžiausios
apimties veikas – laisvės atėmimo bausmę.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos
nuomone, už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus paskirtos baudos yra
adekvačios padarytoms veikoms. S. M. taip pat paskirta
tinkama bausmė už tas nusikalstamas veikas, už kurias jis pripažintas kaltu.
F. L. apeliaciniame skunde dėl
bausmės nepasisakė, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo išsamiau jos
komentuoti.
E. P. ginčija ne bausmės rūšį
ar dydį, bet, jo nuomone, netinkamai į bausmę įskaitytą laikino sulaikymo
(klaidingai įvardijamo kardomuoju kalinimu) laikotarpį ir BK 65 straipsnio
taikymą. Dėl to bus pasisakyta vėliau.
S. M. nurodė nesutikimo su
bausme motyvus, todėl dėl jo pasisakoma išsamiausiai.
Pirmiausia atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas
nenuoseklus: pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde ir apeliacinės
instancijos teisme prašė jį išteisinti, t. y. nepripažino kaltės, o apeliacinės
instancijos teismo posėdyje po atnaujinto įrodymų tyrimo vėl sakydamas
paskutinį žodį jau prašė pripažinti tris atsakomybę lengvinančias aplinkybes,
iš kurių viena – nuoširdus prisipažinimas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatė šios
atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytam kaltininko prisipažinimui
padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiam gailėjimuisi, kaip
atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, keliami tam tikri reikalavimai. Kaltininko
prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių
pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus
parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų; nuoširdus gailėjimasis –
kritiškas savo padarytos veikos vertinimas, išgyvenimas dėl padarytų
nusikalstamų veiksmų, stengimasis sušvelninti nusikalstamos veikos
padarinius.
Jau minėta apelianto nenuosekli pozicija, savo pirminių parodymų,
patvirtinančių byloje nustatytas aplinkybes, neigimas nerodo nei prisipažinimo,
nei nuoširdaus gailėjimosi, o tik norą palengvinti savo padėtį. Be to,
kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo kaip atsakomybę
lengvinančios aplinkybės būtina sudedamoji dalis galimas iki bylos
išnagrinėjimo teisme. Aptarti motyvai rodo, kad taip neįvyko.
Byloje yra duomenų, jog S. M. turi tris
mažamečius vaikus, iš jų du gimę po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Vaikų
gimimas yra reikšminga aplinkybė, tačiau ji negali atsverti ir būti
priešpastatoma pagrindinėms baudžiamosios atsakomybės nuostatoms bei bausmės
paskirčiai. Ši aplinkybė taip pat nelaikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Apeliantas nurodo trečią aplinkybę, kuri iš tiesų pripažįstama jo
atsakomybę lengvinančia, vertinant BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą
nusikalstamą veiką – tai vienos trečiosios dalies solidariai su kitais
nuteistaisiais priteisto civilinio ieškinio (duomenys neskelbtini) apskrities
valstybinei mokesčių inspekcijai atlyginimas (t. 12, b. l. 14). Tačiau už šį
nusikaltimą paskirta bausmė nemažinama, kadangi yra ir atsakomybę sunkinanti
aplinkybė – veika padaryta bendrininkų grupe. Be to, skirdamas bausmę teismas
atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Paskirta vidutinės
trukmės bausmė nepažeidžia BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatų.
Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde
nepagrįstai nurodo, kad teismas kaltės nepripažinimą konstatavo kaip atsakomybę
sunkinančią aplinkybę. Tokio bausmės parinkimo motyvo skundžiamame nuosprendyje
nėra, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintas tik nusikalstamų veikų
darymas bendrininkų grupe.
Nuteistasis taip pat nepagrįstai nurodo teismą atsižvelgus į
nagrinėjamą kitą baudžiamąją bylą, kurioje jis kaltinamas padaręs analogiškus
nusikaltimus, kadangi tai ta pati baudžiamoji byla, tik išskirta į kelias ir
perduota nagrinėti kitam teismui.
Dėl šio apeliacinio skundo motyvo teisėjų kolegija jau pasisakė,
aptardama skundo teiginius dėl ikiteisminio tyrimo ir teismo šališkumo. Apelianto
minimoje kitoje byloje nuosprendis (Šiaulių apygardos teismo 2007-07-26
nuosprendis) jau įsiteisėjęs. Vertinant apelianto asmenybę, šiuo atveju svarbu
ne bylų skaičius, bet veikos mastas, nusikaltimų sunkumas.
Teisėjų kolegija nesubendrina šiuo ir Šiaulių apygardos teismo
2007-07-26 nuosprendžiais S. M. paskirtų
bausmių, kadangi turėtų būti taikomas ne tik bausmių apėmimo, bet ir visiško
arba dalinio bausmių sudėjimo būdas, o tai pablogintų nuteistojo teisinę padėtį
daugiau, nei to prašo prokuroras apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4
dalis).
Bausmės turės
būti subendrintos abiejų nuosprendžių vykdymo procese.
Apeliacinės instancijos teisme sakydamas paskutinį žodį S. M. prašė, jei teismas jo neišteisins, netaikyti realios
laisvės atėmimo bausmės, tačiau nedetalizavo, kokį sprendimą teismas turėtų
priimti. Dėl to tikslinga aptarti visas galimybes: švelnesnės, negu įstatymo
numatyta, bausmės paskyrimą (BK 62 straipsnis), BK 54 straipsnio 3 dalies
nuostatų pritaikymą, paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis).
Skundžiamu nuosprendžiu terminuota laisvės atėmimo bausmė S. M. paskirta už BK 202 straipsnio 1 dalyje (nesunkus
nusikaltimas) ir 182 straipsnio 2 dalyje (sunkus nusikaltimas) numatytas
veikas. Už sunkų nusikaltimą straipsnio sankcija numato tik vienos rūšies
bausmę – laisvės atėmimą iki 8 metų. S. M. paskirta
sankcijos vidurkį atitinkanti bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.
BK 62 straipsnio 1 dalies taikymo viena iš būtinų sąlygų – nusikalstamą
veiką padaręs asmuo turi pats savo noru atvykti ar pranešti apie šią veiką. S. M. to nepadarė, taigi jam negalima taikyti šios teisės
normos, todėl kitos sąlygos net neaptariamos.
BK 62 straipsnio 2 daliai taikyti, be konkrečius punktus tenkinančių
aplinkybių, būtina nustatyti mažiausiai dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes
ir būti bent iš dalies atlyginus ar pašalinus turtinę žalą, jei ji padaryta.
Apeliantas atitinka tik pastarąją sąlygą (t. 12, b. l. 14), kuri sutampa su
atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Daugiau nenustačius atsakomybę lengvinančių
aplinkybių, ir šios teisės normos taikyti nėra teisinių prielaidų.
Vis tik dėl šios normos taikymo teisėjų kolegija pasisako dar vienu
aspektu.
Nuteistasis apeliuoja į tai, kad išlaiko mažamečius vaikus. Byloje yra
nuteistojo gynėjui adresuotas (duomenys neskelbtini) savivaldybės
administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2009-08-17 raštas, jog S. M. su sugyventine N. Ž. turi sūnų E. M., gimusį 2008-11-09; sugyventiniai kartu gyveno iki
2009 m. rugpjūčio mėn., po to N. Ž. išsikraustė bei
„nusišalino nuo vaiko priežiūros ir auginimo“; S. M. paskyrus
laisvės atėmimo bausmę, mažamečiui E. M. gali tekti
steigti laikinąją globą, nes nebus kam prižiūrėti vaiko (t. 12, b. l. 16).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos
civilinio kodekso (toliau – CK) 3.163 straipsnio nuostatas nepilnamečių vaikų
teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai (tėvas ir motina), kurių teisės ir pareigos
vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Taigi mažamečiu E. M. privalo rūpintis ir S. M., ir N. Ž.. Teismas neturi jokių duomenų, jog vaiko motinos N. Ž. teisės į vaiko auklėjimą bei priežiūrą apribotos, to
nenurodyta ir aptariamame Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte. Ji turi pareigą
rūpintis savo sūnumi. Vien tai, kad keletą savaičių vaiku rūpinosi tik tėvas,
nereiškia motinos atsisakymo ateityje rūpintis savo vaiku.
Juo labiau kad S. M. apeliacinės instancijos
teismui pateikė dar vieno savo vaiko – S. M., gim.
2010-05-11, gimimo liudijimo kopiją, iš kurios matyti, jog vaiko motina yra N. Ž.. Taigi minėtas raštas prarado savo aktualumą, o dar
vieno vaiko gimimas rodo nesant net formalios priežasties teigti, kad, S. M. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, mažamečiai vaikai
liktų be priežiūros.
Tiesa, nuteistasis iš ankstesnės santuokos turi dar vieną mažametį
vaiką – dukrą E. M., gim. 1998-01-22, tačiau J. K. įsipareigojo ją globoti ir visiškai išlaikyti, kol ja
galės pasirūpinti tėvai (t. 4, b. l. 107).
Taigi šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, jog S. M.
išlaiko tris mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos bausmės nebus kam
prižiūrėti.
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką BK 54 straipsnio 3
dalies nuostatos gali būti taikomos tuo atveju, kai nėra pagrindų paskirti
švelnesnę bausmę, taikant BK 62 straipsnį, o straipsnio, nustatančio
atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės
paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264/2005, 2K-594/2005, 2K-77/2007,
2K–395/2007, 2K-632/2007 ir kt.). Šios teisės normos taikymas susijęs su
aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką
padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys
baudžiamosiose bylose Nr. 2K-594/2007, 2K-123/2008, 2K-152/2009, 2K-7/2010 ir
kt.).
Aptariamu atveju skirdami švelnesnę, nei straipsnio sankcijoje numatyta,
bausmę, teismai turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio
sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų
teisingumo principui.
Teisėjų kolegija nemato nė vienos tokios išimtinės aplinkybės, kuriai
esant būtų galima švelninti bausmę.
Nuteistasis S. M. apeliuoja į tai, jog laisvės
atėmimo bausmė nutrauks jo individualios įmonės veiklą, dėl to neteks
pragyvenimo šaltinio joje dirbantys asmenys.
Apeliavimas į ūkinę veiklą negali būti pateisinamas, nes būtent dėl
šios veiklos padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas.
Jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas S. M. nuteisė
už sunkaus nusikaltimo padarymą. Jo asmenybė irgi nėra itin gerai įvertinta.
Nusikalstamos veikos pavojingumo ir apelianto asmenybės visumos vertinimas
apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai neleidžia daryti išvados, jog
laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam S. M. aiškiai
prieštarautų teisingumo principui. Dėl to BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos
netaikomos.
S. M. negalima atidėti paskirtos bausmės
vykdymo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kadangi šio straipsnio 1 dalis,
reglamentuojanti bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus, nenumato
galimybės atidėti paskirtos bausmės vykdymo asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu
už sunkų tyčinį nusikaltimą. Skundžiamu nuosprendžiu S. M. nuteistas
už sunkų nusikaltimą (BK 182 straipsnio 2 dalis) ir ši aplinkybė rodo, kad nėra
net formalaus pagrindo atidėti bausmės vykdymo.
Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas prokuroro
skundą, visus nuteistuosius pripažino kaltais dėl keleto nusikalstamų veikų,
kurių nusikalstamomis nepripažino pirmosios instancijos teismas. Tai sunkūs
nusikaltimai, numatyti BK 216 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2
dalyje. Už juos įstatymas numato tik realias laisvės atėmimo bausmes. Visiems
nuteistiesiems bausmės skiriamos atsižvelgus į nusikalstamų veikų pavojingumo
laipsnį (BK 11 straipsnio 5 dalis), į tai, jog nusikaltimai padaryti tyčia, į
savanaudiškas paskatas, nusikalstamos veikos stadiją, skundžiamame nuosprendyje
jau aptartas kaltininkų asmenybes, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (visiems)
ir šiuo nuosprendžiu nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (S. M., kadangi dauguma veikų padarytos esant idealiai
nusikaltimų sutapčiai).
Visiems
bausmės individualizuotos, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų apimtį, jų
baigtumą.
Bausmės paskirtos mažesnės, nei prašo prokuroras, nes teisėjų kolegija
nurodė savo argumentus, o prokuroras visiškai nemotyvavo prašomų bausmių
dydžio.
Tas pat pasakytina dėl juridiniams asmenims skiriamų bausmių.
Prokuroras nemotyvavo, kodėl jiems turėtų būti skiriama griežčiausia bausmė –
jų likvidavimas. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia bausmė būtų neproporcinga
padarytoms veikoms, nes tai veikiančios įmonės, jose dirba su nusikaltimais
nesusiję žmonės, kurie dėl įmonių likvidavimo nepagrįstai nukentėtų.
Teisėjų kolegija visiems nuteistiesiems bausmes subendrina, taikydama
jų apėmimo būdą, nors nemano, kad visos veikos padarytos, esant idealiai
nusikaltimų sutapčiai. Taip daroma, siekiant nuteistųjų teisinės padėties
nepabloginti daugiau, nei to prašo prokuroras apeliaciniame skunde (BPK 320
straipsnio 4 dalis).
Apeliacinės instancijos teismui S. M. paskyrus
bausmes už kitas nusikalstamas veikas, teismo motyvai, jog nėra teisinio
pagrindo jam švelninti bausmės, nepasikeitė.
Teisėjų kolegijos nuomone, S. M. (ir kitiems
nuteistiesiems) paskirtos bausmės atitinka bendruosius bausmės skyrimo
pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių
ir sunkinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK
41 straipsnis) ir yra teisingos.
Nepagrįstas nuteistojo E. P. gynėjo
ir nuteisto juridinio asmens UAB bendrovė gynėjos apeliacinio skundo motyvas, kad teismas netinkamai
suskaičiavo terminą, kurį E. P. buvo suimtas (pagal juos
į paskirtą bausmę turėjo būti įskaitytos ne dvi, bet trys paros), ir taikydamas
BK 65 straipsnio nuostatas neteisingai įskaitė baudą.
Bylos duomenys
įrodo, jog E. P. laikinai sulaikytas 2004-02-03, 14 val.,
ir paleistas 2004-02-05, 9.50 val. (t. 5, b. l. 50-51, 52), t. y. buvo
sulaikytas (ne suimtas, kadangi jam nebuvo paskirta kardomoji priemonė
suėmimas) trumpiau nei 48 valandas. Tokia sulaikymo trukmė atitinka
BPK 140 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad laikinas sulaikymas, kuris
skaičiuojamas valandomis, negali trukti ilgiau nei 48 valandas. Taigi teismas
teisingai įskaitė į bausmės laiką dvi laikino sulaikymo dienas. Priešingas
apeliantų teiginys neturi teisinio pagrindo, o apeliavimas į teismų praktiką
yra deklaratyvus, nenurodantis šaltinio, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas, formuojantis teismų praktiką, nėra pasisakęs dėl laikino sulaikymo
įskaitymo į bausmės laiką apeliantų nurodytu būdu.
Nors apeliacinės
instancijos teismui priėmus naują nuosprendį ir iš naujo subendrinus bausmes
tapo nebeaktualus BK 65 straipsnio taikymas, teisėjų kolegija pasisako dar dėl
vieno E. P. gynėjo ir juridinio asmens UAB bendrovė gynėjos apeliacinio skundo argumento. Pagal
juos keisdamas vienas bausmes kitomis teismas padarė klaidą, nustatydamas
baudos dydį. Šis pastebėjimas yra absoliučiai teisingas, tačiau teismo klaida
padaryta nuteistojo E. P. naudai, o ne priešingai:
teismas paskyrė E. P. galutinę subendrintą bausmę 200 MGL
dydžio baudą, įskaitė laikiname sulaikyme išbūtas dvi dienas, jas pakeitė 4 MGL
dydžio bauda, todėl galutinis baudos dydis turėjo būti 196 MGL, o teismas
nurodė 186 MGL dydžio baudą. Taigi teismas suklydęs baudos bausmę sumažino ne 6
MGL, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, bet 14 MGL.
Dėl turto
konfiskavimo
Nuteistojo S. M. nuomone,
nepagrįstai konfiskuotas vilkikas su puspriekabe, kadangi iš transporto nuomos
buvo pagrindinės įmonės pajamos.
Toks apeliacinio skundo motyvas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas motyvavo, kodėl
konfiskavo S. M. priklausančią transporto priemonę –
vilkiką ,,VOLVO F16“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir
puspriekabę cisterną ,,KAESSBOHRER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas
teisingai nurodė, kad minėtu transportu buvo gabenami neteisėtai įgyti naftos
produktai, S. M. stambiu mastu ėmėsi tokios komercinės
veiklos.
Nors apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pakoregavo kai
kuriuos skundžiamo nuosprendžio argumentus dėl aptariamos veikos
kvalifikuojamųjų požymių, tačiau tai nekeičia pačios veikos teisinio įvertinimo
baudžiamojo įstatymo prasme.
Teismas teisingai nurodė, jog vilkikas su puspriekabe panaudotas
nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikaltimo priemonė, ir tinkamai
pritaikė BK 72 straipsnį, tiesa, nedetalizavęs konkrečiau (BK 72 straipsnio 2
dalies 2 punktas).
Dėl išdėstytų motyvų nėra pagrindo naikinti teismo paskirtos baudžiamojo poveikio
priemonės.
Dėl laikino
nuosavybės teisės apribojimo
panaikinimo UAB bendrovė
Dėl rašymo apsirikimų
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamo
nuosprendžio aprašomojoje dalyje formuluojant UAB bendrovė pripažintos įrodyta
nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, apimtį padarytas
rašymo apsirikimas nurodant, kad į bendrovės buhalterinę apskaitą įtrauktos
tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos – 205 530 litrų žalios naftos
pirkimas, nors bylos duomenys įrodo, jog nupirkta tik 140 030 litrų žalios
naftos. Šis apsirikimas paaiškinamas tuo, kad formuluojant analogiškos
nusikalstamos veikos apimtį bendrovės direktoriui E. P. nurodytas
205 530 litrų naftos produktų kiekis, kurį sudaro bendrai suskaičiuoti žalia
nafta, dyzelinas ir dyzelinis kuras.
Taip pat rašymo apsirikimai padaryti skundžiamo
nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodžius, jog F. L. ir
E. P. pripažinti kaltais padarę nusikaltimą, numatytą
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26
įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.),
nors nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta teisinga įstatymo redakcija, t.
y. 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, įsigaliojusi 2004-07-13. Šis
apsirikimas ištaisomas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodant, kad F. L. ir E. P. pripažinti kaltais
pagal BK 182 straipsnio 1 dalies 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakciją,
įsigaliojusią 2004-07-13.
Tas pat pasakytina dėl juridinių asmenų UAB bendrovė
ir UAB bendrovė pripažinimo kaltais padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, tik šiuo atveju
nuosprendžio aprašomojoje dalyje iš viso nenurodyta taikomo įstatymo redakcija.
Teisėjų kolegija ir šias klaidas ištaiso nustatydama bei nuosprendžio
rezoliucinėje dalyje nurodydama, jog juridiniai asmenys UAB bendrovė ir UAB bendrovė
pripažinti kaltais padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (2004-07-05 įstatymo Nr.
IX-2314 redakcija, įsigaliojusi 2004-07-13).
Kita nuosprendžio dalis
nekeičiama.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1
dalies 1, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 327 straipsnio 1
punktu, 328 straipsnio 1, 3, 4 punktais, 329 straipsnio 1, 2
punktais,
n u s p r e
n d ž i a :
I. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 10 d. nuosprendžio dalį
panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
1. Dėl S. M. išteisinimo pagal BK 216
straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį:
S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas
veikas, numatytas BK 216 straipsnio 1 dalyje (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1992
redakcija, įsigaliojusi 2004-02-14), 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio
2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi
2003-05-01), ir nubausti laisvės atėmimu:
pagal BK 216 straipsnio 1 dalį – 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems)
mėnesiams;
pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo F. L. pasisavinti didelės vertės UAB bendrovė turtą) – 4
(ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo
nuosprendžiu paskirtas bausmes ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes
pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį
subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę S. M. paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 6
(šešiems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011 m. sausio 3 d.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir
kardomosios priemonės suėmimo laikotarpį nuo 2003 m. liepos 8 d. iki 2004 m.
balandžio 6 d.
2. Dėl F. L. išteisinimo pagal BK 216
straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį:
F. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas
veikas, numatytas BK 216 straipsnio 1 dalyje (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1992
redakcija, įsigaliojusi 2004-02-14), 183 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26
įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), ir nubausti laisvės
atėmimu:
pagal BK 216 straipsnio 1 dalį – 3 (trejiems) metams ir 3 (trims)
mėnesiams;
pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – 4 (ketveriems) metams ir 9 (devyniems)
mėnesiams;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo
nuosprendžiu paskirtas bausmes ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220
straipsnio 1 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę subendrintą
bausmę F. L. paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems)
metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos
namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo dienos.
3. Dėl E. P. išteisinimo pagal BK 216
straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį:
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas
veikas, numatytas BK 216 straipsnio 1 dalyje (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1992
redakcija, įsigaliojusi 2004-02-14), 184 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26
įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), ir nubausti laisvės
atėmimu:
pagal BK 216 straipsnio 1 dalį – 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems)
mėnesiams;
pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – 3 (trejiems) metams ir 7 (septyniems)
mėnesiams;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, šiuo
nuosprendžiu paskirtas bausmes ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį,
203 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu
ir galutinę subendrintą bausmę E. P. paskirti laisvės
atėmimą 3 (trejiems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę nustatant
atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo
laikotarpį nuo 2004 m. vasario 3 d. iki 2004 m. vasario 5 d.
4. Dėl juridinio asmens UAB bendrovė išteisinimo pagal BK 216
straipsnio 1 dalį:
Juridinį asmenį UAB bendrovė pripažinti kaltu
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 216
straipsnio 1 dalyje (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1992 redakcija, įsigaliojusi
2004-02-14), bei nubausti 150 MGL (18 750 Lt) dydžio bauda;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo
nuosprendžiu paskirtą bausmę ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal
BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio
1 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę
juridiniam asmeniui UAB bendrovė paskirti 150 MGL (18 750 Lt) dydžio
baudą.
5. Dėl juridinio asmens UAB bendrovė nuteisimo pagal BK 203
straipsnio 2 dalį ir išteisinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį:
Juridinį asmenį UAB bendrovė išteisinti pagal BK 203 straipsnio 2 dalį
(2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), nes
nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
juridinį asmenį UAB bendrovė pripažinti kaltu
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 216
straipsnio 1 dalyje (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1992 redakcija, įsigaliojusi
2004-02-14), bei nubausti 160 MGL (20 000 Lt) dydžio bauda;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, šiuo
nuosprendžiu paskirtą bausmę ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal
BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio
1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę
subendrintą bausmę juridiniam asmeniui UAB bendrovė paskirti 160 MGL (20
000 Lt) dydžio baudą.
II. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 10 d. nuosprendžio dalį dėl
F. L. ir juridinio asmens UAB bendrovė išteisinimo
pagal BK 202 straipsnio 1 dalį panaikinti ir bylą dėl to nutraukti suėjus
baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
III. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 10 d. nuosprendžio dalį
pakeisti:
1.
Dėl S. M. nuteisimo pagal BK 202
straipsnio 1 dalį:
Iš pripažintos įrodyta pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nusikalstamos
veikos pašalinti šios veikos požymius – verslišką ėmimąsi ūkinės, komercinės,
finansinės veiklos neturint licencijos, paliekant požymį ėmimąsi stambiu mastu
komercinės veiklos kitokiu neteisėtu būdu;
taikyti 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakciją, įsigaliojusią 2003-05-01.
2.
Dėl S. M. nuteisimo pagal BK 182
straipsnio 2 dalį:
Pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad atlygino vieną
trečiąją dalį – 10 410,66 Lt – turtinės žalos atlyginimo, solidariai priteisto
į valstybės biudžetą iš S. M., E. P. ir
UAB bendrovė pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
ieškinį.
3.
Dėl F. L. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio
1 dalį:
Laikyti, kad jis pripažintas kaltu pagal 2004-07-05 įstatymo Nr.
IX-2314 redakciją, įsigaliojusią 2004-07-13.
4.
Dėl E. P. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio
1 dalį:
Laikyti, kad jis pripažintas kaltu pagal 2004-07-05 įstatymo Nr.
IX-2314 redakciją, įsigaliojusią 2004-07-13.
5.
Dėl juridinio asmens UAB bendrovė nuteisimo pagal BK 182
straipsnio 1 dalį ir laikino
nuosavybės teisės apribojimo:
Nustatyti, kad jis pripažintas kaltu pagal 2004-07-05 įstatymo Nr.
IX-2314 redakciją, įsigaliojusią 2004-07-13;
panaikinti
laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausantį 630,94 kv. m bendro
ploto
garažą,
esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris 7795-0008-9028:0001, vidutinė
rinkos vertė 24 283 Lt.
6.
Dėl juridinio asmens UAB bendrovė nuteisimo pagal BK 182
straipsnio 1 dalį:
Nustatyti, kad jis pripažintas kaltu pagal 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314
redakciją, įsigaliojusią 2004-07-13.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
IV. Nuteistojo F. L.,
nuteistojo E. P. gynėjo ir nuteisto juridinio asmens UAB bendrovė
gynėjos, nuteisto juridinio asmens UAB bendrovė gynėjos apeliacinius skundus
atmesti.
Kolegijos pirmininkė
Violeta Ražinskaitė
Teisėjai Linas Šiukšta
Elena Vainienė