Civilinė byla Nr. 3K-3-563-687/2015
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04019-2013-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2.8; 3.3.1.19.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Metalmeta“, uždaroji akcinė bendrovė „Senamiesčio ūkis“, uždaroji akcinė bendrovė „Identia“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių statinio savininko (valdytojo) atsakomybę, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas „If P&C Insurance AS“, veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialą, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 11 804,11 Lt (3418,71 Eur) žalos atlyginimo, metines 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas su draudėja UAB „Identia“ 2010 m. rugpjūčio 10 d. sudarė draudimo sutartį, kuria nuo draudimo liudijime išvardytų rizikų buvo apdraustos draudėjos patalpos Vilniuje, Vilniaus g. 22, jose esančios atsargos, biuro įranga, gamybiniai įrenginiai. Šias patalpas nuosavybės teise valdo Vilniaus miesto savivaldybė, ji patalpas pirmame pastato aukšte nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2014 m. sausio 5 d. buvo išnuomojusi UAB „Identia“ pagal Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Identia“ sudarytą 2009 m. sausio 6 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį. UAB „Identia“ 2011 m. sausio 10 d. rado užlietas patalpas bei jose esantį turtą. Dėl užliejimo ieškovo draudėjai padaryta 9814,11 Lt (2842,36 Eur) žala, ją ieškovas, atėmęs 400 Lt (115,85 Eur) franšizę, atlygino, pervesdamas 9414,11 Lt (2726,51 Eur). Ieškovas sumokėjo 30 Lt (8,69 Eur) už informacinę pažymą apie patalpų užliejimo aplinkybes bei priežastis ir 1210 Lt (350,44 Eur) už turto vertinimo ataskaitos parengimą. Ieškovas taip pat buvo priverstas kreiptis į ekspertą ir jam sumokėjo 1150 Lt (333,06 Eur), todėl išlaidos, susijusios su žalos vertinimu bei įvykio priežasties nustatymu, įskaičiuotinos į nuostolius, kurių bendra suma yra 11 804,11 Lt (3418,71 Eur). Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kadangi žala atsirado dėl to, kad buvo nesandarus atsakovei nuosavybės teise priklausančio pastato stogas, ieškovui perėjusi reikalavimo teisė atsakovės atžvilgiu įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas. Žalą, padarytą dėl pastatų trūkumų, privalo atlyginti objekto savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
I. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių dokumentų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų teismas sprendė, kad atsakovė, būdama pastato Vilniuje, Vilniaus g. 22, patalpų savininkė ir žinodama apie netinkamą pastato stogo būklę, priėmė sprendimą dėl pastato stogo remonto ir jo finansavimo, pavesdama administratorei UAB „Senamiesčio ūkis“ vykdyti užsakovo funkcijas atliekant namo stogo remonto darbus (stogo pakeitimo darbus); juos pagal 2006 m. lapkričio 21 d. rangos sutartį atliko ir 2007 m. balandžio 6 d. pridavė trečiasis asmuo UAB „Metalmeta“. Ieškovo pateiktame 2012 m. gruodžio 28 d. akte, t. y. UAB „Identia“ patalpų ir jose esančių priemonių sugadinimo priežasčių tyrimo akte, konstatuota, kad UAB „Identia“ patalpos buvo užlietos dėl nepatikimai įrengtos stogo dangos, patalpos užlietos vandeniu, prasiskverbusiu pro nekokybiškai įrengtą stogo dangą, nes pastato stogo dalis, esanti virš UAB „Identia“ patalpų, yra nesandari, jos konstrukcijos neapsaugotos nuo atmosferos poveikio, ji neatitinka statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ nuostatų. Patalpų užliejimą dėl netinkamos kokybės pastato stogo patvirtina UAB „Senamiesčio ūkis“, Lietuvos „Žinijos“ draugijos ir kitų juridinių asmenų raštuose minimos aplinkybės. Akte nurodytą patalpų užliejimo priežastį patvirtina ir tai, kad po šio užliejimo trečiasis asmuo UAB „Metalmeta“ atliko stogo dangos remontą, t. y. atliko darbus, kuriais buvo siekiama pašalinti savo atliktų stogo dangos keitimo darbų trūkumus. Aplinkybė, kad žala ieškovo draudėjai padaryta dėl pastato konstrukcijos – pastato stogo – trūkumų, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti, kad už žalą CK 6.266 straipsnio pagrindu yra atsakinga atsakovė, kaip pastato savininkė. Šiuo atveju atsakingu už žalą laikytinas trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“, kuris, vykdydamas paprastą namo Vilniuje, Vilniaus g. 22, bendro naudojimo objektų administravimą, laikytinas namo bendro naudojimo objektų valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme. Byloje surinkti įrodymai, teismo vertinimu, rodo, kad po atliktų stogo remonto darbų 2007 m. balandžio 6 d. priėmimo iš rangovės UAB „Metalmeta“ administratorė iki pat patalpų užliejimo nesiėmė jokių veiksmų tam, kad namo stogo būklė atitiktų saugaus naudojimo reikalavimus, kad būtų pašalinti stogo remonto darbų trūkumai. Pretenziją rangovei su reikalavimu pašalinti darbų trūkumus administratorė pateikė tik 2011 m. sausio 10 d. užpylus patalpas. Kadangi teismas konstatavo, kad ieškinys atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo yra pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, ieškovui bylos nagrinėjimo metu nesutikus, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė būtų pakeistas tinkama atsakove UAB „Senamiesčio ūkis“, ieškinys atmestas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, ir trečiojo asmens UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliacinius skundus, 2015 m. kovo 2 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino.
CK 6.266 straipsnis nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t. y. griežtą civilinę atsakomybę, todėl statinio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti jam priklausančio statinio trūkumų lemtą žalą nepriklausomai nuo jo kaltės dėl tokių neigiamų padarinių. Žalą patyrusiam asmeniui pakanka įrodyti žalos faktą bei dydį ir žalos bei statinio trūkumų priežastinį ryšį; statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trūkumų lemtą žalą, privalo įrodyti buvus CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytas pirmiau nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendė, kad tai, jog UAB „Senamiesčio ūkis“ buvo paskirta ginčo pastato bendrosios nuosavybės administratore, nereiškia, kad šiai bendrovei buvo perduotas bendros nuosavybės valdymas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ nesinaudojo pastato bendro naudojimo patalpomis, bendra inžinerine įranga ir pastato stogu, tik teikė administravimo paslaugas už nustatytą atlygį. UAB „Senamiesčio ūkis“ neturėjo galimybės valdyti pastato kaip savininkė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) bei negalėjo be atsakovės sutikimo ar tiesioginio nurodymo jam daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Visus reikiamus sprendimus, susijusius su šio pastato priežiūra, priiminėjo atsakovė (CK 4.30 straipsnis). Būtent atsakovė stogo darbų perdavimo–priėmimo akte Nr. 20070406/1 yra nurodyta kaip stogo darbų užsakovė. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas, nebūdamas atsakovę ir UAB „Senamiesčio ūkis“ bei UAB „Metalmeta“ siejusių sutartinių santykių šalimi, negali reikšti tiesioginio reikalavimo atsakovės kontrahentėms UAB „Senamiesčio ūkis“ ar juo labiau UAB „Metalmeta“. Ieškovo prašomos priteisti išlaidos, teismo vertinimu, yra pagrįstos, jo nurodomos išlaidos, susijusios su žalos įvertinimu bei įvykio priežasties nustatymu, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktu, įskaičiuotinos į nuostolių sumą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 2 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Dėl CK 6.266 straipsnio aiškinimo. Atsakingu asmeniu pagal šį straipsnį gali būti tiek objekto savininkas, tiek jo valdytojas. Vilniaus miesto savivaldybė paskyrė UAB „Senamiesčio ūkis“ administruoti ginčo gyvenamąjį namą. Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Namo stogas, kaip pagrindinė namo konstrukcija, yra to namo butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurios tinkamą priežiūrą, remiantis CK 4.84 straipsniu, turi atlikti bendro naudojimo objektų administratorius. UAB „Senamiesčio ūkis“, vykdydama namo bendro naudojimo objektų administravimą, laikytina namo bendro naudojimo objektų valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme, nes būtent ji turėjo organizuoti nuolatinę namo stogo techninę priežiūrą ir nustačiusi, kad stogo būklė neatitinka saugaus naudojimo reikalavimų, skubiai imtis priemonių stogo avarinei techninei būklei likviduoti. Nustačius, kad nebuvo užtikrinta reikiama nuolatinė namo stogo techninė priežiūra, nebuvo laiku nustatyti stogo trūkumai, todėl 2011 m. sausio 11 d. ir buvo užlietos namo patalpos. Nustatant valdytoją pagal CK 6.266 straipsnį svarbiausia yra tai, kuris subjektas turėjo pareigą ir geresnes galimybes prižiūrėti statinio būklę. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi stogo darbų perdavimo–priėmimo aktu Nr. 20070406/1, kuriame stogo darbų užsakove buvo atsakovė, tačiau šis aktas yra rango sutarties dalis, kurioje kaip užsakovė nurodyta UAB „Senamiesčio ūkis“. Be to, perdavimo–priėmimo akte nurodyta, kad darbus priėmė UAB „Senamiesčio ūkis“.
- Dėl teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo motyvai yra neišsamūs ir nepagrįsti. Teismas padarė abstrakčią išvadą, kad remiantis byloje esančiais įrodymais matyti, jog trečiajam asmeniui nebuvo perduotas pastato valdymas, bet neįvardijo, kokiais įrodymais remiasi priimdamas sprendimą.
Trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Jis nurodo, kad tai, jog UAB „Senamiesčio ūkis“ buvo paskirta ginčo pastato bendrosios nuosavybės administratore, nereiškia, kad šiai įmonei buvo perduotas bendros nuosavybės valdymas. Administratorė neturėjo galimybės valdyti pastato kaip savininkė, o būtent savininkė priima visus su stogo valdymu ir remontu susijusius sprendimus, dėl kurių ir atsirado žala. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl trečiojo asmens UAB „Metalmeta“ nekokybiškai atliktų namo stogo dangos remonto darbų, todėl ginčas yra ne dėl žalos, atsiradusios ne dėl administratorės netinkamo administravimo, bet dėl nekokybiškai atliktų stogo remonto darbų. UAB „Senamiesčio ūkis“ rangos sutartį su UAB „Metalmeta“ pasirašė ne savo vardu ir interesais, o vykdydama kasatorės pavedimą (Įsakymu Nr. 30-2322 jai pavesta vykdyti užsakovo funkcijas remontuojant pastato stogą). Dėl to tarp UAB „Senamiesčio ūkis“ ir Vilniaus miesto savivaldybės susiklostė pavedimo santykiai, kuriuose teisės ir pareigos pagal įgaliotinio sudarytą sandorį su trečiaisiais asmenimis kyla įgaliotojui, kaip ir atsakomybė pagal rangos sutartį. Būtent kasatorė mokėjo pinigus stogo remonto darbus atlikusiai bendrovei, darbų perdavimo–priėmimo akte kaip užsakovė taip pat nurodyta kasatorė. UAB „Senamiesčio ūkis“ tik vykdė užsakovo funkcijas pagal pavedimą, ji neturėtų subjektinės teisės reikšti atgręžtinio reikalavimo rangovei pagal rangos sutartį. Šiuo atveju nors ir buvo paskirtas pastato administratorius, visus reikiamus sprendimus, susijusius su pastato stogo priežiūra, priimdavo kasatorė. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus. Kasatorė nurodo, kad administratorė neatliko nuolatinės techninės priežiūros, tačiau nenurodo, kada tuos trūkumus administratorė turėjo pareigą pastebėti. Vadovaujantis reikalavimais, pasibaigus 2009–2010 m. žiemos sezonui apžiūra buvo atlikta ir pastebėti stogo dangos trūkumai ištaisyti, tačiau kitų metų kasmetinės apžiūros nespėta atlikti, nes 2011 m. sausio 10 d. patalpos buvo užlietos dar nepasibaigus žiemos sezonui. Teisės aktai nenustato pareigos atlikti stogo dangos stebėjimus žiemos metu, tuo metu yra vykdomas sniego ir ledo valymas nuo stogų. Patalpų sugadinimo priežasčių tyrimo aktas patvirtina, kad patalpų užliejimo priežastis buvo nekokybiškai įrengta namo stogo danga, o ne administratorės laiku nepastebėti trūkumai. Jeigu stogo danga būtų buvusi kokybiškai įrengta, užliejimo apskritai nebūtų įvykę. Byloje nustatyta, kad administratorė į UAB „Metalmeta“ dėl nekokybiškai atliktų darbų dar iki įvykio raštu kreipėsi ne vieną kartą. Remiantis tuo, teigtina, kad administratorė, dar iki įvykio nustačiusi stogo dangos defektus ir pareiškusi UAB „Metalmeta“ pretenzijas dėl darbų trūkumų šalinimo, prižiūrėjo, kad stogo būklė atitiktų reikalavimus. Kasatorė, prieštaraudama teismo nustatytoms aplinkybėms, nenurodo, kokiais byloje esančiais įrodymais grindžia savo prieštaravimus, kokie įrodymai nebuvo vertinti. Motyvų neišsamumas nėra pakankamas pagrindas panaikinti teismo procesinį sprendimą, jei visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą byloje. Apeliacinės instancijos teismas pakankamai išsamiai motyvavo priimtą sprendimą kasatorės nurodomu pastato stogo valdymo klausimu.
Ieškovas „If P&C Insurance AS“, veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialą, atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodoma, kad tai, jog UAB „Senamiesčio ūkis“ buvo paskirta ginčo pastato bendrosios nuosavybės administratore, automatiškai nereiškia, kad šiai bendrovei buvo perduotas bendrosios nuosavybės valdymas. Ši įmonė neturėjo galimybės valdyti pastato kaip savo bei negalėjo be kasatorės sutikimo ar tiesioginio nurodymo jam daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Visus reikiamus sprendimus, susijusius su šio pastato remontu bei priežiūra, priimdavo kasatorė. Teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapati pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Teismui konstatavus, kad pastato bendro turto administratorius yra ir šio turto valdytojas, susiklostytų situacija, kai administratorius, nepriklausomai nuo to, ar jis tinkamai vykdė savo pareigas, visais atvejais būtų atsakingas už šiuo turtu padarytą žalą. Kasatorės argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nemotyvavo skundžiamo sprendimo, yra daugiau deklaratyvūs, o ne paremti teisiniais argumentais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl statinių savininko (valdytojo) atsakomybės už padarytą žalą
Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis). Kasaciniame skunde keliamas teisės taikymo klausimas – kas yra atsakingas už žalą, kuri padaryta dėl statinio trūkumo.
CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado, be to, skatinami tiek statinių statybos proceso, tiek jų naudojimo bei priežiūros metu, ypač atidžiai laikytis statybą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2009). Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2011). Aptariama prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymą yra paviešinęs – įrodinėjimo pareiga tenka viešame registre nurodytam savininkui ar valdytojui. Šios nuostatos nepašalina galimybės kreditoriui ar skolininkui, kuriam nustatyta prezumpcija, įrodinėti, kad konkretus asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2009).
Nagrinėjamos bylos duomenimis, kaip pastato savininkė viešame registre yra nurodyta kasatorė – Vilniaus miesto savivaldybė. UAB „Senamiesčio ūkis“ paskirta ginčo pastato bendrosios nuosavybės administratore. Įstatyme yra apibrėžtas administravimas – tai asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla (CK 4.236 straipsnio 1 dalis). Sutiktina su ieškovo atsiliepimo į kasacinį skundą argumentais, kad teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapati pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, pagrįstai sprendė, jog UAB „Senamiesčio ūkis“ neturėjo galimybės valdyti pastato kaip savininkė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) bei negalėjo be kasatorės sutikimo ar tiesioginio nurodymo jam daryti ūkinio ar fizinio poveikio; visus reikiamus sprendimus, susijusius su šiuo pastatu, priėmė pastato savininkė – Vilniaus miesto savivaldybė (CK 4.30 straipsnis). Tarp UAB „Senamiesčio ūkis“ ir Vilniaus miesto savivaldybės dėl stogo remonto susiklostė pavedimo santykiai, kuriuose teisės ir pareigos pagal įgaliotinio sudarytą sandorį su trečiaisiais asmenimis kyla įgaliotojui, kaip ir atsakomybė pagal rangos sutartį. Minėta, kad pastato savininkas gali būti atleistas nuo atsakomybės įrodęs, kad statinį iš tikrųjų valdė ne jis, bet kitas asmuo, kuris ir buvo atsakingas už statinio būklę. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog kasatorė tokių aplinkybių neįrodė. Remiantis tuo, kas aptarta, atmestini kasacinio skundo argumentai, kad atsakingas už žalą yra trečiasis asmuo.
Dėl teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą
Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis), šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo motyvai yra neišsamūs, nenurodyta, kokiais įrodymais remtasi sprendžiant, jog trečiajam asmeniui nebuvo perduotas pastato valdymas.
Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui; teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Kita vertus, Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Ruiz Torija v. Spain, no. 18390/91, 9 December 1994, par. 29; Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A no. 288, p. 20, par. 61). Tokio aiškinimo laikosi ir kasacinis teismas, praktikoje pripažindamas, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal S. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-382/2010; kt.). Atsižvelgiant į teismo sprendimo motyvavimui keliamus reikalavimus ir jų aptartą aiškinimo praktiką, pirmiau nurodytas kasacinio skundo argumentas nelaikytinas pagrįstu. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra konstatuoti visi teisiškai reikšmingi faktai taikant materialiosios teisės normas ginčui spręsti. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl kasatorės atsakomybės, vertino bylos faktines aplinkybes ir iš jų visumos priėmė sprendimą: kasatorės ir UAB „Senamiesčio ūkis“ sudarytą pavedimo sutartį ir iš jos kylančias šalių teises ir pareigas, nuomininkės patalpų sugadinimo priežasčių tyrimo aktus, iš kurių sprendė, kad patalpų užliejimo priežastis buvo netinkamai įrengta namo stogo danga, o ne netinkama pastato administratorės veikla ir kt. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismai pažeidė proceso įstatyme nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypo nuo šių taisyklių aiškinimo kasacinio teismo praktikoje.
Kiti kasacinio skundo argumentai neturi įtakos apskųstų teismų procesinių sprendimų teisėtumui ir reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo ją naikinti ar pakeisti (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi tenkintas kasatorės prašymas ir atidėtas žyminio mokesčio už kasacinį skundą mokėjimas iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka. Atmetus kasacinį skundą, žyminis mokestis (103 Eur) priteistinas iš kasatorės į valstybės biudžetą.
Ieškovas „If P&C Insurance AS“, veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialą, ir trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ patyrė po 700 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.14 punktu, atmetus kasacinį skundą, ieškovui ir trečiajam asmeniui iš kasatorės priteistina po 700 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 8,50 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Netenkinus kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš kasatorės (CPK 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui „If P&C Insurance AS“, veikiančiam per „If P&C Insurance AS“ filialą, (j. a. k. 302279548) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k. 111109233) 700 (septynis šimtus) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.
Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Senamiesčio ūkis“ (j. a. k. 121452134) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k. 111109233) 700 (septynis šimtus) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.
Priteisti valstybei iš Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k. 111109233) 8,50 Eur (aštuonis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo ir 103 (vieną šimtą tris) Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Antanas Simniškis
Donatas Šernas