Civilinė byla Nr. e2-1773-862/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21200-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.9.; 2.6.39.2.5.5.; 2.4.4.8.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui R. B., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ atstovui advokato padėjėjui M. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mano Būstas NPC“, trečiasis asmuo nereiškiantis savarankiškų reikalavimų Daugiabučio namo savininkų bendrija „Pylimo 19“.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ 1207,25 Eur žalos atlyginimą, 6 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 27 EUR žyminį mokestį.
Ieškinyje paaiškino, kad 2021-02-24 nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nukritus ledo luitui buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyta transporto priemonė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas” savanoriškuoju (Kasko) draudimu, draudėja A. K. Ieškovė, kompensuodama dėl įvykio draudėjai padarytus nuostolius, išmokėjo 1207,25 EUR dydžio draudimo išmoką už transporto priemonei padarytus sugadinimus pagal 2021-03-04 sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi yra paskirta UAB „Mano Būstas Vilnius“, kuri turėjo pareigą prižiūrėti namo pagrindines konstrukcijas, valyti nuo jų sniegą, tačiau šių pareigų nevykdė, todėl yra atsakinga už padarytą žalą. Atkreipė dėmesį, kad iš pažymos apie hidrometeorologines sąlygas matyti, jog nuo 2021-02-20 oro temperatūra pradėjo šilti, smarkiai mažėjo sniego storis, todėl tirpstant sniegui ir ledui yra sąlygos formuotis sniego nuošliaužoms (lavinoms). Tai per 4 dienas turėjo įvertinti namo bendrojo naudojimo patalpų administratorė ir imtis veiksmų – valyti sniegą nuo stogo, įrengti ženklus, draudžiančius įvažiuoti į kiemą ar/ir stovėti šalia namo, tačiau to nepadarė. Ieškovė ragino atlyginti dėl įvykio atsiradusią žalą, tačiau ieškovės pretenzija buvo atmesta.
UAB „Mano Būstas Vilnius“ atsiliepimu ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ieškovė, siekdama nuostolių atlyginimo turi pareigą įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, nes vien tikta faktinė aplinkybė, kad atsakovė yra namo bendrojo naudojimo patalpų administratorė ir turi pareigą prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus, nesudaro pagrindo reikalauti iš atsakovės nuostolių atlyginimo. Paaiškino, kad atsakovė, veikdama kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorius teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrųjų inžinerinių sistemų, apžiūras, siekdama nustatyti jų būklę. Akcentavo, kad atsakovė tinkamai ir rūpestingai įgyvendino jai teisės aktais patikėtas funkcijas. Atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė žalos ir jos dydžio, nes turėjo pateikti įrodymus apie patirtas išlaidas, jei būtų atliktas remontas. Kelia abejones, ar visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su sugadinimų pašalinimu, nes nėra apskaičiuotas sugadinto turto nusidėvėjimas.
Dublike ieškovė atkreipė dėmesį, kad UAB „Mano Būstas Vilnius“ pateiktame atsiliepime yra išdėstyti standartiniai argumentai, kurie paprastai dėstomi atsikertant į reikalavimus dėl vandens užpylimu butui padarytos žalos atlyginimo. Paaiškino, kad transporto priemonei, kuri stovėjo šalia namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), žala buvo padaryta nuo stogo nukritusių ledo luitų. Tai fiksuota nuotraukose. Namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi nuo 2003 metų paskirta UAB „Mano Būstas Vilnius“. UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškovei 2023-01-10 pateikė UAB „Namų priežiūros centras“ ir daugiabučio namo savininkų bendrijos „Pylimo 19“ 2016-05-31 sutartį dėl pastato (duomenys neskelbtini) administravimo. Remiantis šia sutartimi ieškovei buvo paaiškinta, kad yra pareiga šalinti tik varveklius, o nuo stogo nukrito ne varvekliai, o ledo luitai, ant stogo nėra įrengti gaudytuvai, todėl už padarytą žalą atsakinga daugiabučio namo savininkų bendrija „Pylimo 19“.
UAB „Mano Būstas Vilnius“ tripliko nepateikė. UAB „Mano Būstas Vilnius“ atstovas advokato padėjėjas M. B. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad iš pateiktų procesinių dokumentų nėra aiški žalos kilimo vieta, nes ieškinyje nurodoma, kad sniegas nebuvo nuvalytas nuo stogo adresu (duomenys neskelbtini). Dublike, su kuriuo pateikiamos nuotraukos, teigiama, kad automobilis stovėjo greta namų, kurių adresas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o 2022-12-14 lydraštyje ir elektroniniame laiške ieškovės atstovė patvirtino, kad sniego luitas nukrito nuo namo adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės pateiktoje ekspertinėje pažymoje taip pat nurodoma, kad automobilio galinė dalis buvo priparkuota prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovu įtraukta UAB „Mano Būstas Vilnius“ nėra atsakinga nei už namą, esantį (duomenys neskelbtini), nei už namą, esantį (duomenys neskelbtini), nes nėra šių namų valdytoja. Šiems namams neteikia jokių paslaugų. Paaiškino, kad ieškovės pateiktas susitarimas sudarytas tarp UAB „Namų priežiūros centras“ bei daugiabučio namo savininkų bendrijos „Pylimo 19“. UAB „Mano Būstas Vilnius“ ir UAB „Namų priežiūros centras“ yra du skirtingi juridiniai asmenys. Paaiškino ir tai, kad UAB „Namų priežiūros centras“ yra pakeitęs pavadinimą į UAB „Mano Būstas NPC“. Atkreipė dėmesį į tarp UAB „Namų priežiūros centras“ bei daugiabučio namo savininkų bendrijos „Pylimo 19“ sudarytą susitarimą, iš kurio matyti, kad daugiabutis namas yra valdomas bendrijos, todėl UAB „Mano Būstas NPC“ nėra paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratoriumi.
Ieškovė 2023-02-09 pareiškimu atsisakė ieškinio atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ atžvilgiu. Prašė pakeisti pradinį atsakovą UAB „Mano Būstas Vilnius“ į tinkamą atsakovą UAB „Mano Būstas NPC“. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-02-14 nutartimi atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ pakeista atsakove UAB „Mano Būstas NPC“.
Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės UAB “Mano Būstas NPC” ieškovei 1207,25 Eur žalos atlyginimą, 27 EUR žyminį mokestį, 6 % palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Patikslintame ieškinyje paaiškino, kad 2021-02-24 nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nukritus ledo luitui buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas” savanoriškuoju (Kasko) draudimu. Tai, ieškovės teigimu, patvirtina įvykio vietos nuotraukos, kuriose matyti šalia (duomenys neskelbtini), esančio namo stovintis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant jo esantys ledo luitai bei automobilio lempų duženos kartu su ledo luitais. Ieškovė kompensavo draudėjai dėl 2021-02-24 įvykio padarytus nuostolius, išmokėdama 1207,25 EUR dydžio draudimo išmoką už remonto darbus pagal 2021-03-04 sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad name, adresu (duomenys neskelbtini), yra įkurta Daugiabučio namo savininkų bendrija „Pylimo 19“, kuri dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros pasirašė sutartį su administratoriumi - atsakove UAB “Mano Būstas NPC“, todėl atsakovė turėjo pareigą prižiūrėti namo pagrindines konstrukcijas, valyti nuo jų varveklius, kurie dėl ilgo nenuvalymo susiformavo į ledo gabalus. Pateikta pažyma apie hidrometeorologines sąlygas, patvirtina, kad nuo 2021-02-20 oro temperatūra pradėjo šilti, o sniego storis smarkiai mažėjo ir tai sąlygojo ledo nuošliaužų (lavinų) bei varveklių formavimąsi. Nurodytas sąlygas atsakovė turėjo suprasti ir imtis veiksmų, susijusių su sniego bei varveklių valymu nuo stogo. Atsakovė pareigos numatytos tiek sutartyje, tiek STR 1.07.03:2017 nevykdė ir tai nulėmė žalos atsiradimą. Atsakovės pareiga valyti varveklius nuo pastato stogo (nuo statinio ir jo konstrukcijų) yra susijusi su bendraisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu patvirtintame Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė ieškovei ir teismui nėra pateikusi įrodymų, jog 2021 metais žiemos sezono metu sniegas nuo stogo nors vieną kartą buvo valytas. Atsakovė nepastatė jokių skiriamųjų ženklų dėl draudimo įvažiuoti į kiemą ar/ir stovėti šalia namo. Ieškovė papildomai paaiškino, kad vadovaujantis Kasko draudimo taisyklių 11.2.2 punktu nėra taikomas nusidėvėjimas, kadangi sugadintos draudėjos automobilio dalys (detalės) buvo pakeistos analogiškomis naudotomis dalimis (detalėmis). Draudėjos automobilio remontas naudojant naudotas detalės yra pigesnis, nei kainuotų tuo atveju, jeigu remontui būtų panaudotos originalios detalės, skaičiuojant nusidėvėjimą. Paaiškino, kad automobilio amžius yra 12 metų, todėl transporto priemonei turėtų būti skaičiuojamas 61 % nusidėvėjimas originalioms dalims. Nurodė, kad keičiamo naudoto žibinti kaina - 70 EUR, o originalaus kaina - 182,21 EUR, todėl pritaikius 61% nusidėjimą kaina sudarytų 71,07 EUR. Valytuvo šluostelė pakeista nauja trečių šalių gamybos ir jos kaina – 7 EUR. Originalios šluostelės kaina - 22,78 EUR, o minus 61% nusidėvėjimą būtų 8,88 EUR. Paaiškino, kad remonto sąmata yra sudaryta naudojant „Audatex“ sistemą, kuri teisės aktais pripažįstama kaip viena iš naudotinų transporto priemonių vertinime.
Atsakovė UAB „Mano Būstas NPC“ atsiliepimu ieškinį prašo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nėra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), valdytoja, todėl nėra tinkama atsakovė. Paaiškino, kad įstatymu yra nustatytos trys bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formos: gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija; jungtinė veiklos sutartis; savivaldybės įsakymu paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Ginčo name savininkai yra įsteigę daugiabučio namo savininkų bendriją, kuri ir yra bendrosios dalinės nuosavybės valdytoja. Patvirtino, kad tarp atsakovės ir daugiabučio namo savininkų bendrijos 2016-05-31 sudaryta paslaugų sutartis, kuria susitarta teikti sutartyje išvardintas paslaugas. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įsakymą dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo už techninės priežiūros teikimą yra atsakingas bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Reglamente nėra numatyta, jog valdytojui sudarius sutartį dėl paslaugų teikimo sutarties pagrindu paslaugas teikiančiam asmeniui yra perkeliamos valdytojui tenkančios pareigos. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo Daugiabučio namo savininkų bendrija „Pylimo 19“ nėra pareiškusi atsakovei pretenzijų dėl netinkamo sutarties vykdymo, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik ją sudariusiems asmenims, todėl ieškovė pagal paslaugų sutartį neįgijo teisės reikšti reikalavimo dėl žalos atlyginimo atsakovei. Paaiškino, kad pareigas numatytas paslaugų sutartyje vykdė tinkamai, nes atsakovei sudarytos sutarties pagrindu neatsirado pareigos vykdyti Reglamento nuostatas kaip namo valdytojui. Sutarties specialiosios dalies 2.1.1 punkte yra išvardintas paslaugų sąrašas. Pagal nurodytą sutarties punktą atsakovė įsipareigojo teikti ledo varveklių šalinimo nuo karnizų paslaugą, o iš ieškovės pateiktos nuotraukos matyti, kad žalos kilimo dieną ledo varveklių nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad papildomos paslaugos, nenumatytos Sutarties specialiosios dalies 2.1.1 punkte, teikiamos gavus prašymą dėl papildomų paslaugų atlikimo, tačiau toks prašymas atsakovei pateiktas nebuvo. Sutartyje nėra numatyta, kad atsakovė aktyviais veiksmais turi siūlyti papildomų paslaugų teikimą matydama didelį sniego kiekį ant stogo. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad paslaugų sutartyje yra aiškiai susitarta, kad nuo stogo bus valomos tik šiukšles ir kiti daiktai, tačiau į tokios paslaugos teikimą nepateko sniego ar ledo valymas nuo stogo paviršiaus. Atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė žalos dydžio, nes ieškovės pateiktame transporto priemonės draudimo liudijime yra nurodoma, kad kiekvienam draudžiamajam įvykiui yra taikytina 100 EUR besąlyginė išskaita. Žalos apskaičiavimo sąmatoje nurodoma, kad žala yra 1207,25 EUR, o ieškovė besąlyginės išskaitos nėra pritaikiusi. Ieškovo pateiktoje 2022-12-22 ekspertinėje pažymoje nurodyti apgadinimai: išdaužta dešiniojo galinio žibinto viršutinė dalis, galinis valytuvas nulaužtas žemyn, galinio bamperio viršutiniame vidiniame kampe likę sutrupinto ledo gabalai. Pažymoje nėra konstatuota, kad žala buvo sukelta ir bamperiui, tačiau sąmatoje nurodyti ir automobilio dažymo darbai, kurių suma 523,69 EUR. Atsakovei nėra aišku, kokie dažymo darbai buvo atlikti, nes ekspertinėje pažymoje nėra nurodyta, kad žala buvo sukelta ir automobilio kėbului. Kad žala buvo padaryta ir automobilio kėbului nesimato ir iš ieškovės pateiktų nuotraukų. Atkreipė dėmesį, kad sąmatoje nėra kėbulo darbų ir dažymo darbų detalizacijos, todėl nėra aišku kaip buvo apskaičiuotas darbų įkainis. Remdamasi viešai skelbiamais duomenimis, atsakovė teigia, kad automobilio bamperio dažymo vidutinė rinkos kaina apie 120 EUR, o sąmatoje dažymo darbų kaina yra 4 kartus didesnė. Skelbimuose vidutinė žibinto kaina yra 25 EUR, valytuvo – 5 EUR, todėl atsakovei neaiškus, kodėl už smulkius remonto darbus prašoma atlyginti 370 EUR suma. Atsakovės skaičiavimu 2021 metais ginčo automobiliui buvo 13 metų, todėl pagal ieškovės skelbiamas taisykles turėjo būti pritaikytas 67 procentų nusidėvėjimas.
Trečiasis asmuo nereiškiantis savarankiškų reikalavimų Daugiabučio namo savininkų bendrija „Pylimo 19“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su atsakove 2016-05-31 buvo sudaryta sutartis, kuria buvo susitarta, kad atsakovė esant reikalui, nuvalys ir sniegą nuo stogo. Šios sutarties 2.1.1. punkte (lentelėje) yra nurodytos paslaugos ir jų tarifai. Paaiškino, kad sutartyje esančioje lentelėje žvaigždute pažymėtos paslaugos kainuoja papildomai ir nėra paslaugomis, dėl kurių suteikimo reikalinga papildomai tartis, todėl UAB „Mano Būstas NPC“, vykdydama pastato priežiūrą ir nustačiusi, jog reikia valyti ne tik varveklius, bet ir sniegą nuo stogo, dėl stogo valymo galėjo reikalauti papildomo apmokėjimo. UAB „Mano Būstas NPC“ vykdydama sutartį ir teisės aktų reikalavimus privalėjo įspėti trečiąjį asmenį, jog reikia išvalyti ne tik varveklius, bet ir sniegą nuo stogo. Atskiro pranešimo apie tai, jog reikia išvalyti sniegą nuo stogo ir už tai sumokėti papildomą mokestį, trečiasis asmuo negavo. Pažymėjo, kad atsakovė 2021 metais išvis neatlikinėjo nei varveklių, nei sniego valymo darbų nuo stogo.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškovės pateiktas 2020-08-26 transporto priemonių draudimo liudijimas TAI Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad transporto priemonė Volvo C30, registruota 2008-09-30, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2020-09-10 iki 2021-09-09 buvo apdrausta transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Draudimo sutartis buvo sudaryta tarp draudėjos A. K. ir ieškovės.
Ieškovės kartu su ieškiniu pateikta įvykio vietos nuotrauka, kurioje matyti stovinti transporto priemonė teis dviem namais, kurių vienas pažymėtas Nr. 19, patvirtina, kad 2021-02-24 transporto priemonė (duomenys neskelbtini), kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priparkuota (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), lygiagrečiai sujungtiems namas, kurių adresai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ši nuotrauka bei kitos dvi su ieškiniu pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad ant automobilio (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinės dalies, ant šaligatvio ir važiuojamosios gatvės dalies guli ledo luitai, o taip pat su dubliku pateiktas A. K. 2022-12-12 elektroninis laiškas, kuriuo draudėja patvirtino ieškovei, kad 2021-02-24 ant stovinčio automobilio (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinės dalies nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo nukrito sniegas (ledas), nesudaro pagrindo abejoti ieškovės argumentais, kad 2021-02-24 ant stovinčio automobilio (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinės dalies nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo nukrito sniegas (ledas). Atsakovė UAB „Mano būstas NPC“, skirtingai nei pakeistoji atsakovė UAB „Mano būstas Vilnius“, pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį ir teismo posėdžio metu nebedėstė argumentų, kad iš bylos medžiagos nėra aiški įvykio vieta, todėl yra pagrindas laikyti įrodytu, jog 2021-02-24 sniegas (ledas) nukrito nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnis, 185 straipsnis).
Ieškovės kartu su ieškiniu pateiktose įvykio vietos nuotraukose įvairaus dydžio sniego (ledo) gabalai matomi šalia automobilio ant važiuojamos kelio dalies, šaligatvio, automobilio bamperio, šalia bagažinės durų. Nuotraukose, kurioje fiksuota automobilio galinė dalis, matyti ne tik sniego (ledo) gabalai, automobilio nuolaužos, tačiau ir vandens likučiai ant automobilio kėbulo šoninės dešiniosios galinės dalies, vandens nubėgimo žymos nuo stogo, sudaužytas žibintas, nulaužtas galinio stiklo valytuvas. Ieškovės pateiktoje 2022-12-14 sudarytoje ekspertinėje pažymoje padaryta išvada, kad automobilis (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas į jį atsitrenkus nuo namo (duomenys neskelbtini), stogo krentantiems ledo gabalams. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, prieštaraujančių ieškovės pozicijai dėl įvykio vietos ir įvykio aplinkybių, todėl teismas daro išvadą, kad automobilis buvo apgadintas ieškovės nurodytoje vietoje ir ieškovės nurodytomis aplinkybėmis (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
Ieškovės pateikta 2021-03-04 PVM sąskaita – faktūra SER Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-03-09 mokėjimo dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021-03-08 pranešimas apie žalos atlyginimą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad už 2021-02-24 įvykio metu automobiliui padarytą žalą buvo išmokėta draudimo išmoka.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį, įvykus draudžiamajam įvykiui, vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Vadovaujantis nurodyta įstatymo nuostata, ieškovė ieškinį pareiškė atsakovei, laikydama jog atsakovė yra atsakinga už automobiliui padarytą žalą.
Atsakovė vadovaudamasi CK 4.84 straipsnio 1 dalimi teigia, jog galimos trys bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formos: gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija; jungtinė veiklos sutartis; nesant pirmųjų dviejų valdymo formų yra savivaldybės įsakymu skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Ginčo name savininkai yra įsteigę daugiabučio namo savininkų bendriją, kuri byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu, todėl daugiabučio namo savininkų bendrija nurodytos teisės normos prasme yra laikytina bendrosios dalinės nuosavybės valdytoja. Atsakovė bendrijai tik teikia paslaugas pagal 2016-05-31 sudarytą paslaugų teikimo sutartį, todėl ji nėra atsakinga už transporto priemonei padarytą žalą ir yra netinkama atsakovė.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis gyvenamasis namas ir kad vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 3 dalimi butų ir kitų patalpų savininkai yra įsteigę butų ir kitų patalpų savininkų bendriją. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tuo tikslu butų ir kitų patalpų savininkai gali įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, sistemiškai aiškindamas CK 4.84 straipsnio 1, 2, 12 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad administratorius gali veikti dviem atvejais: pirma, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia savininkų bendrijos (arba ji likviduota) arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties (arba ji nutraukta) (būti paskirtuoju administratoriumi), antra, kai tokie savininkai pasirenka vieną iš šių bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formų (įsteigia savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį) ir dar sudaro sutartį su administratoriumi (Konstitucinio Teismo 2016-10-05 nutarimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-403/2023, 31, 33 punktai). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, administratorius pagal sutartį (ne pagal paskyrimą) gali būti atsakingas už padarytą žalą dėl netinkamo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros, bet tik tuo atveju, jeigu bus nustatyta ir įrodyta, kad jis nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014, 2016-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-491-219/2016).
Byloje esančios 2016-05-31 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios dalies įžanginė dalis patvirtina, kad atsakovės paslaugų sutartimi vadinamą sutartį sudarė daugiabučio namo savininkų bendrija „Pylimo 19“ ir UAB „Namų priežiūros centras“ kaip bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šios sutarties bendrosios dalies 2.1. punktu UAB „Namų priežiūros centras“ įsipareigojo teikti namo ir namui priskirtos teritorijos būtų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės priežiūros paslaugas. Daugiabučio namo savininkų bendrija „Pylimo 19“ ir UAB „Namų priežiūros centras“ nurodyta sutartimi susitarė dėl administravimo paslaugų teikimo ir patvirtina sutarties specialiosios dalies 2.1.1. papunkčio lentelėje nurodytos paslaugos. Ir tai sudaro pagrindą išvadai, kad UAB „Namų priežiūros centras“ daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratoriumi tapo ne pagal paskyrimą (savivaldybės įsakymą), o sudarytos sutarties su daugiabučio namo savininku bendrija pagrindu (CK 4.236 straipsnio 2 dalis). Byloje esantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis 2019-07-01 išrašas su istorija, kurį pateikė buvusios atsakovės UAB „Mano būstas Vilnius“ atstovas ir esamos atsakovės UAB „Mano būstas NPC“ atstovas, patvirtina, kad UAB „Namų priežiūros centras“ nuo 2019-06-28 vadinamas UAB „Mano būstas NPC“, todėl atsakovė UAB „Mano būstas NPC“ yra 2016-05-31 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) šalimi ir yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratorius, kuriam gali kilti atsakomybė už padarytą žalą dėl netinkamo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros.
Kadangi atsakovė UAB „Mano būstas NPC“ 2016-05-31 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu prisiėmė daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų administravimą, jai taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys, 4.240 straipsnio), kas reiškia, kad atsakovė administruodama turtą įgijo pareigą atlikti visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 (nutarimo redakcija, galiojusi laikotarpyje nuo 2015-08-13 iki 2022-04-05) 3 punkte įtvirtintas pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendro naudojimo objektus, į kurio turinį patenka ir administratoriaus pareiga užtikrinti namo bendro naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pagal nurodytų nuostatų 4.3 punktą, namo administratorius, vykdydamas pagrindinį uždavinį, organizuoja namo techninę priežiūrą vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą. Pagal nurodytų nuostatų 7.1 punktą namo administratorius nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas privalo atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais.
Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai yra įtvirtinti Statybos techninės priežiūros reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujųjų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 (redakcija galiojusi nuo 2020-04-08 iki 2021-03-03) (toliau - STR 1.07.03:2017). STR 1.07.03:2017 III skyriaus „Pagrindinės sąvokos“ 10.3 punkte įtvirtinta bendrojo naudojimo objektų valdytojo sąvoka, vadovaujantis kuria bendrojo naudojimo objektų valdytoju laikomas daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus. STR 1.07.03:2017 IV skyriaus „Bendrieji statinių priežiūros reikalavimai“ 11 punkte yra numatytas statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai; 18 punkte yra numatyta pareiga periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas. STR 1.07.03:2017 VII skyriaus „Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros įgyvendinimo tvarka“ pirmojo skirsnio „Techninės priežiūros organizavimas“ 84-85 punktuose įtvirtinta, daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją; valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi šiame reglamente nurodytais teisės aktais, reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę.
Byloje esančios 2016-05-31 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios dalies 2.1.1. papunkčio lentelės paslaugų skiltyje „Paslaugos pavadinimas“ 2 dalyje „Namo techninė priežiūra“ be kitų yra nurodytos šios paslaugos: šiukšlių ir kitų daiktų valymas nuo stogų; ledo varveklių šalinimas nuo karnizų, o tai reiškia, kad atsakovė daugiabučio namo savininkų bendrijai „Pylimo 19“ įsipareigojo valyti nuo stogo šiukšles ir kitus daiktus, o taip pat šalinti varveklius nuo karnizų, kurių buvimą ant namo stogo patvirtina tiek su ieškiniu pateikta pirmoji šiame sprendime aptarta nuotrauka, tiek ieškovės 2023-01-18 teismui pateikta nuotrauka. Iš sutarties specialiosios dalies 2.1. punkto papunkčių taip pat matyti, kad už „žvaigždute“ pažymėtas atliktas paslaugas atsakovei suteikiama teisė gauti papildomą apmokėjimą, tačiau po sutarties lentele esantis „žvaigždutės“ paaiškinimas negali būti aiškinamas plečiamai taip, kaip tai daro atsakovė teigdama, kad žvaigždute pažymėtos paslaugos yra papildomos paslaugos atliekamos tik tuo atveju, jei gaunamas specialiosios dalies 2.2.2 papunktyje nurodytas prašymas. Specialiosios dalies 2.2.2. papunktis yra skirtas toms paslaugoms, kurios nėra įvardintos specialiosios sutarties 2.1. punkto lentelėje, paslauga – šalinti varveklius ir valyti nuo stogo kitus daiktus (tame tarpe ir sniegą) yra įtraukta į atsakovės teikiamų paslaugų sąrašą, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad tokią paslaugą ji teiktų tuo atveju, jei valyti stogą ar šalinti varveklius būtų papildomai paprašyta.
Kadangi atsakovė sutartimi prisiėmė pareigą valyti nuo stogo šiukšles ir kitus daiktus, šalinti varveklius, STR 1.07.03:2017 18 punkte taip pat yra įtvirtinta pareiga periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas, atsakovė, sutartimi prisiėmusi daugiabučio gyvenamojo namo butų bendrojo naudojimo objektų administravimą, yra atsakinga už namo bendro naudojimo objektų (tarp kurių yra ir namo stogas) techninės priežiūros organizavimą, į kurią patenka ir pareiga periodiškai valyti susikaupusį sniegą nuo namo stogo.
CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Nagrinėjamu atveju faktinę aplinkybę, jog atsakovė UAB „Mano būstas NPC“ sutarties (sandorio) pagrindu yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratorė 2023-01-10 ieškovei atskleidė (paviešino) UAB „Mano būstas Vilnius“ atstovavusi UAB „City Servise“ grupės teisininkė, pateikdama 2016-05-31 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškėjus šiai aplinkybei ieškovė pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį įgijo teisę rinktis asmenį, kuriam reikšti reikalavimus dėl padarytos žalos atlyginimo, ir šią teisę įgyvendino reikalavimus pareikšdama ne trečiajam asmeniui – daugiabučio namo savininkų bendrijai „Pylimo 19“ bendrijai, o daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratorei UAB „Mano būstas NPC“. Atsižvelgiant į išdėstytą atmetami kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, jog ji netinkama atsakovė, nes ji negali būti atsakinga už transporto priemonei padarytą žalą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas 2021-02-24 sniegui (ledui) nukritus ant šio automobilio nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi 2016-05-31 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo 2016-05-31 yra atsakovė, kurios kaip namo administratorės pareiga yra ne tik periodiškai stebėti namo bendro naudojimo objektą – stogą, bet ir periodiškai nuo namo stogo valyti sniegą. Trečiojo asmens daugiabučio namo savininkų bendrijos „Pylimo 19“ 2023-01-17 elektroniniame laiške, skirtame ieškovei, yra nurodoma, kad namo bendrojo naudojimo objektų administratorius 2021 metais sniego nuo stogo nevalė. Šis įrodymas, byloje esančios nuotraukos, pateiktos su ieškiniu, patvirtina, kad nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo sniegas nėra nuvalytas. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad 2021 metų žiemos sezono metu nuo ginčo namo stogo sniegas buvo valomas. Atsižvelgiant į išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė pažeidė savo kaip namo administratoriaus pareigą rūpestingai ir atidžiai vykdyti namo bendro naudojimo objektų techninę priežiūrą (į kurią patenka ir pareiga periodiškai valyti nuo namo stogo sniegą) ir tokiu būdu veikė neteisėtai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus 2022-08-12 pažyma Nr. (5.58.-10)-B8-2292 patvirtina, kad iki 2021-02-15 susiformavusios sniego dangos storis sudarė 33 centimetrus, o nuo 2021-02-20 ženkliai atšilus sniego dangos storis pradėjo sparčiai mažėti. Atsakovė kaip namo administratorė, apdairiai ir rūpestingai vykdydama namo bendro naudojimo objektų techninę stebėseną, turėjo suprasti, kad staigus oro temperatūros kilimas veikia sniegą, - jis tirpsta (virsdamas vandeniu), ledėja, ir taip susidaro sąlygos sniego nuošliaužų bei ledo varveklių, ledo luitų formavimuisi. Įvertinusi oro temperatūros pokyčius, atsakovė turėjo pareigą skubiai imtis priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias žalos atsiradimui dėl formavimosi ir kritimo, tiek dėl sniego (ledo) nuošliaužų kritimo. Atsakovė nuo 2021-02-20 iki 2021-02-24 nesiėmė veiksmų (sniego valymo nuo stogo), reikalingų tam, kad užkirstų kelia sniego (ledo) nuošliaužų slinkimui nuo šlaitinio stogo, todėl atsakovės neveikimas priežastiniu ryšiu susijęs su automobiliui (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta žala (CK 6.247 straipsnis).
Nustačius, kad atsakovė kaip namo administratorė nevykdė pareigos valyti nuo stogo sniegą, atsakovei kyla civilinė atsakomybė ir prievolė atlyginti draudimo išmoką išmokėjusiai ieškovei nuostolius už automobiliui padarytą turtinę žalą nuo namo stogo nukritus sniegui (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 - 6.248 straipsniai, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Ieškovės pateikti įrodymai 2021-03-04 PVM sąskaita – faktūra SER Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-03-09 mokėjimo dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021-03-08 pranešimas apie žalos atlyginimą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad už 2021-02-24 įvykio metu automobiliui padarytą žalą buvo išmokėta 1207,25 EUR draudimo išmoka. Atsakovei atsiliepime išdėsčius argumentus dėl automobiliui padaryto žalos dydžio, grindžiamus viešojoje erdvėje talpinamais skelbimais, ieškovė pateikė UAB „Autovisatos servisas“, kuri atliko automobilio remontą, 2021-03-01 sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra detalizuotos remonto darbų ir panaudotų detalių kainos, patvirtinančios, kad automobilio remonto darbų kaina yra 1207,25 EUR su PVM. Kartu su sąmata yra pateiktos nuotraukos, darytos iš karto po įvykio (2021-02-25 – 2021-03-01), iš kurių matyti, kad automobilio kėbulas (stogas, šonas prie sudaužyto žibinto) yra subraižyti. Minėta, kad su ieškiniu pateiktose nuotraukose yra fiksuoti vandens lašai ir vandens nubėgimai. Iš nuotraukų matyti, jog jos darytos nesant kritulių. Minėtoje Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus 2022-08-12 pažymoje Nr. (5.58.-10)-B8-2292 nurodyta, kad 2021-02-24 kritulių nebuvo, todėl vandens lašai ir vandens nubėgimai ant automobilio stogo ir kitų vietų galėjo susidaryti tirpstant ant stogo ir kitų automobilio vietų nuo namo stogo nukritusiam sniegui (ledui). Todėl labiausiai tikėtina yra tai, kad 2021-02-25 -2021-03-01 nuotraukose fiksuoti automobilio kėbulo, bamperio subraižymai buvo padaryti 2021-02-24 ant automobilio užkritus sniegui (ledui) nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo. Kadangi transporto priemonei padaryti subraižymai gali būti šalinami tik perdažant automobilį, atsakovės argumentai, jog dažymo darbai į nuostolių sumą neturėjo būti įskaičiuoti, atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovė paaiškino, kad detalių nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas remiantis draudimo taisyklių 11.2.2 punktu, nes automobilio remontui nebuvo naudojamos naujos originalios detalės. Ieškovė taip pat paaiškino, kad besąlyginė išskaita nebuvo taikoma, nes atsakingas už žalą asmuo yra Lietuvoje registruota įmonė. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti ieškovės nurodytu, todėl atsakovės argumentai dėl padarytos žalos ir jos dydžio atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).
Esant nustatytai atsakovės civilinei atsakomybei, atsakovei nepaneigus ieškovės pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, jog transporto priemonės remonto kaina sudarė 1207,25 EUR, yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti ir priteisti iš atsakovės ieškovei 1207,25 EUR dydžio turtinės žalos atlyginimą, patirtą dėl draudimo išmokos išmokėjimo subrogacijos pagrindu (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 - 2 dalys).
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, tuo atveju, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl tokio dydžio palūkanos priteistinos iš atsakovės už priteistą 1207,25 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022-10-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistinos 387 EUR bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 27 EUR žyminis mokestis ir 360 EUR už suteiktą teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis).
Nagrinėjant bylą patirta 13,28 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 EUR) dydį. Ieškinį patenkinus visiškai, 13 EUR bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas NPC“, juridinio asmens kodas 125596783, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 1207,25 EUR nuotolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1207,25 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-10-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 387 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas NPC“, juridinio asmens kodas 125596783, valstybei 13 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rasita Kurakienė