Administracinė byla Nr. eA-96-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01047-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Šilalės rajono savivaldybės tarybos ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Šilalės rajono savivaldybės tarybai ir Šilalės rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Šilalės rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2021 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. T1-155 „Dėl V. J. atleidimo iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ (toliau – ir Sprendimas); 2) grąžinti pareiškėją į Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Šilalės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. birželio 21 d. Tarybos sprendimu Nr. T1-131 „Dėl V. J. paskyrimo į Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas“ jis politinio pasitikėjimo pagrindu buvo paskirtas eiti Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas. 2021 m. birželio 10 d. įvyko Tarybos posėdis, kurio metu pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo pateiktas sprendimo projektas Nr. T25-163. Pagal minėtą sprendimo projektą turėjo būti sprendžiama dėl slapto balsavimo rezultatų dėl pareiškėjo atleidimo iš Administracijos direktoriaus pareigų praradus politinį pasitikėjimą, patvirtinimo. Tarybos nariams nubalsavus pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas Sprendimas, kuriuo nuspręsta, be kita ko, atleisti pareiškėją iš Administracijos direktoriaus pareigų.

3.       Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant individualaus administracinio akto priėmimo procedūras. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau – ir VSĮ) nustato, jog savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių dauguma. Dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus kai, be kita ko, skiriamas savivaldybės administracijos direktorius arba sprendžiama dėl savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų. VSĮ 13 straipsnio 111  dalis reglamentuoja, kad nuotoliniu būdu vykstančiame savivaldybės tarybos posėdyje sprendimai, dėl kurių VSĮ nustato slaptą balsavimą, nepriimami.

4.       Pareiškėjas nurodė, jog 2021 m. birželio 10 d. Tarybos posėdyje nebuvo laikomasi minėtos tvarkos dėl savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo ar atleidimo iš pareigų. Tarybos posėdis buvo sušauktas ir vyko nuotoliniu būdu, todėl skundžiamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant slapto balsavimo tvarką, nustatytą VSĮ. Iš Tarybos posėdžio protokolo matyti, kad svarstant pirmąjį darbotvarkės klausimą buvo padaryti esminiai slapto balsavimo tvarkos pažeidimai. Svarstant klausimą dėl pareiškėjo atleidimo iš Administracijos direktoriaus pareigų faktiškai buvo atlikti du balsavimai. Pirmasis balsavimas buvo organizuojamas slaptai, nuotoliniu būdu, neteisėtai vykstančiame posėdyje, o po to buvo paskelbta pertrauka iš Tarybos nariai buvo pakviesti fiziškai atvykti prie balsadėžės. Tarybos nariams grįžus po pertraukos ir pratęsus posėdį nuotoliniu būdu, Šilalės rajono savivaldybės mero (toliau – ir Meras) pavaduotojas pristatė sprendimo projektą pirmuoju darbotvarkės klausimu, už kurį jau buvo balsuota slaptu balsavimu ir pasiūlė Tarybos nariams pakartotinai balsuoti už tą patį sprendimo projektą. Antras įvykęs balsavimas buvo organizuojamas nuotolinio ryšio priemonėmis ir buvo viešas, nurodant kiekvieno balsavusio asmens valią. Vadovaujantis Tarybos veiklos reglamentu, Administracijos direktoriaus paskyrimui bei atleidimui iš pareigų yra būtina kvalifikuota balsų dauguma, t. y. už jo kandidatūrą privalo balsuoti daugiau kaip pusė visų Tarybos narių. Tarybą iš viso sudaro 25 nariai. Priimant skundžiamą sprendimą pareiškėjo atleidimui iš pareigų pritarė tik 11 Tarybos narių, todėl sprendimas negalėjo būti priimtas. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad priimant skundžiamą Sprendimą buvo pažeistos imperatyvios Tarybos veiklos reglamento ir VSĮ nuostatos. Padaryti pažeidimai yra esminiai ir turėję tiesioginę įtaką skundžiamo sprendimo teisėtumui. Todėl nustačius šiuos pažeidimus yra teisinis ir faktinis pagrindas konstatuoti, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas, o pareiškėjas grąžintas į aitas Administracijos direktoriaus pareigas priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

5.       Atsakovai Šilalės rajono savivaldybės taryba ir Šilalės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. 

6.       Atsakovai nurodė, kad Tarybos veiklos reglamente ir VSĮ nustatyta, jog Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų Tarybos narių dauguma. Iš išrinktų 25 Tarybos narių, 2021 m. birželio 10 d. posėdyje dalyvavo 16 Tarybos narių, tai yra paprasta Tarybos narių dauguma. Teisinis reguliavimas nustato, kad savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių dauguma. Pagal VSĮ ir Tarybos veiklos reglamentą, Taryba Administracijos direktorių skiria ar atleidžia slaptu balsavimu. 2021 m. gegužės 23 d. Tarybos nariai suformavo naują valdančiąją koaliciją iš 14 narių. Meras 2021 m. gegužės 31 d. gavo 13 Tarybos narių pareiškimą, kuriame teigiama, jog pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas pagal jam nustatytas sritis. Gavus ne mažiau 1/2 Tarybos narių pareiškimą dėl nepasitikėjimo pareiškėju, 2021 m. gegužės 31 d. Mero potvarkiu buvo nuspręsta sušaukti neeilinį Tarybos posėdį. Atsižvelgiant į valstybėje susidariusią situaciją, posėdis buvo rengiamas nuotolinio ryšio priemonių pagalba. Mero potvarkyje buvo numatyta darbotvarkė, kurios pirmuoju klausimu buvo pareiškėjo atleidimo iš Administracijos direktoriaus pareigų svarstymas. Tarybos 2021 m. birželio 10 d. posėdis prasidėjo nuotoliniu būdu, realiuoju laiku, elektroninio ryšio priemonėmis. Meras posėdžio pradžioje informavo narius, jog priimant atitinkamus sprendimus bus vykdomas atviras ir slaptas balsavimas. Slaptas balsavimas įvyko kontaktiniu būdu savivaldybėje, t. y. Tarybos nariams fiziškai dalyvaujant posėdyje. Buvo numatyta pertrauka, kad Tarybos nariai galėtų atvykti į nurodytą vietą ir pareikšti savo valią slaptai balsuojant. Tarybos nariams atidavus balsą ir grįžus į ankstesnes vietas, posėdis toliau buvo tęsiamas nuotoliniu būdu. Posėdžio metu balsų skaičiavimo komisija paskelbė slapto balsavimo rezultatus ir buvo nustatyta, kad už pareiškėjo atleidimą iš pareigų balsavo 11 Tarybos narių, 3 Tarybos nariai balsavo „prieš“, 2 Tarybos nariai sugadino balsavimo biuletenį. Po slapto balsavimo Tarybos nariai neišreiškė jokių pastebėjimų ar nusiskundimų. Meras pristatė skundžiamo sprendimo projektą su pakeitimais. Už skundžiamą sprendimą buvo balsuojama atvirai. Pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, kad dėl Administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų buvo pažeista slapto balsavimo procedūra ir, jog tuo pačiu klausimu buvo balsuojama du kartus. Pareiškėjas iš pareigų buvo atleistas Tarybos nariams fiziškai dalyvaujant slaptame balsavime. Atvirai buvo balsuojama ne dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų, o dėl skundžiamo sprendimo teksto patvirtinimo.

7.       Atsakovai nesutiko, kad atleidžiant Administracijos direktorių iš pareigų yra būtina kvalifikuota Tarybos narių balsų dauguma. Pareiškėjo cituojamos Tarybos veiklos reglamento nuostatos reglamentuoja Mero ir Mero pavaduotojo atšaukimą iš pareigų ir jais nesprendžiami Administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų klausimai. Pareiškėjo atleidimą reglamentuojantys teisės aktai nebuvo pažeisti, skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. 

II.

8.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą tenkino, t. y. panaikino Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. T1-155 „Dėl V. J. atleidimo iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“; grąžino pareiškėją į iki atleidimo eitas Administracijos direktoriaus pareigas; priteisė iš atsakovo Administracijos pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš Administracijos direktoriaus pareigų dienos (2021 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus bei 2 128,28 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; atsakovų Tarybos ir Administracijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkino.

9.       Teismas nustatė, kad Skundžiamo sprendimo 2 punktu Šilalės rajono savivaldybės taryba nusprendė atleisti pareiškėją V. J. 2021 m. birželio 10 d. iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo) pareigų praradus politinį (asmeninį) pasitikėjimą.

10.       Teismas vertino, kad pareiškėjas Sprendimo neteisėtumą grindžia iš esmės procedūriniais pažeidimais: 1) Sprendimas priimtas ne absoliučia Tarybos narių balsų dauguma; 2) Sprendimas buvo priimtas nesilaikant slapto balsavimo tvarkos ir pažeista balsavimo procedūra.

11.       Teismas nurodė, kad administracijos direktoriaus skyrimo ir atleidimo proceso inicijavimo tvarką reglamentuoja VSĮ 29 straipsnio 3 dalis, kuri numato, kad savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūra ar tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedami mero iniciatyva. Meras šias procedūras gali inicijuoti, o gavęs ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių raštu pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi (direktoriaus pavaduotoju) motyvus ar oficialią informaciją apie savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) galimą tarnybinį nusižengimą, privalo inicijuoti savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūrą ar tarnybinio nusižengimo tyrimą.

12.       Teismas nustatė, kad 2021 m. gegužės 30 d. Merui buvo įteiktas 13 Tarybos narių pasirašytas pareiškimas, kuriuo teigiama, jog naujai sudaryta valdančioji dauguma išreiškė pareiškėjui politinį (asmeninį) nepasitikėjimą ir yra prašoma sušaukti Tarybos posėdį, kuriame būtų svarstomas pareiškėjo atleidimo iš Administracijos direktoriaus pareigų klausimas. Meras, atsižvelgdamas į minėtą pareiškimą, 2021 m. gegužės 31 d. priėmė potvarkį Nr. T3-48 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos 33 posėdžio sušaukimo“ (toliau – ir Potvarkis), kurio 1 punktu nusprendė šaukti neeilinį Tarybos posėdį 2021 m. birželio 10 d. 10:00 val. Taip pat nurodyta, kad posėdis vyks nuotoliniu būdu, realiuoju laiku, elektroninių ryšių priemonėmis. Potvarkio 2.1 punktu teikiamas klausimas svarstyti Tarybai dėl V. J. atleidimo iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų.

13.       Teismas iš Šilalės rajono savivaldybės interneto tinklalapyje www.silale.lt pateiktos informacijos turinio nustatė, kad Tarybą sudaro 25 nariai, todėl 2021 m. gegužės 30 d. pareiškimą pasirašė daugiau nei 1/2 visų Tarybos narių. Teismas konstatavo, jog VSĮ 29 straipsnio 3 dalyje numatyta savivaldybės administracijos atleidimo iš pareigų inicijavimo procedūra nebuvo pažeista ir Merui kilo imperatyvi pareiga inicijuoti savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūrą.

14.       Teismas pažymėjo, kad Potvarkiu patvirtintos darbotvarkės klausimais numatyta svarstyti Administracijos direktoriaus atleidimo, Administracijos direktoriaus skyrimo ir kitus klausimus, kurių svarstymui VSĮ numato imperatyvią slapto balsavimo, posėdžio organizavimo ir darbotvarkės paskelbimo bei jos keitimo tvarką. Merui priimant Potvarkį dėl Tarybos posėdžio sušaukimo ir tvirtinant darbotvarkę, šios aplinkybės turėjo būti įvertintos, o būtent, ar dėl teikiamos darbotvarkės 2.1 klausimo svarstymo apskritai gali būti rengiamas nuotolinis Tarybos posėdis.

15.       Teismas nurodė, kad dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodžio „darbotvarkė“ reikšmę apibrėžia kaip posėdžių, susirinkimų, suvažiavimų tvarką. Taigi į šią sąvoką patenka ne tik tai, kokie klausimai svarstomi, bet ir kokia tvarka šie klausimai svarstomi ir kokia tvarka priimami sprendimai (pvz.: kontaktiniu; visiškai nuotoliniu; mišriu nuotoliniu ir kt.)

16.       Teismas, įvertinęs VSĮ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 2 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 13 straipsnio nuostatas bei Tarybos 2021 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T1-27 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Šilalės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 56 punkto nuostatas, reglamentuojančias Tarybos posėdžių sušaukimo ir darbotvarkės sudarymo klausimus, sprendė, kad   Mero Potvarkiu patvirtinus 2021 m. birželio 10 d. šaukiamo Tarybos neeilinio posėdžio darbotvarkę ir 1 punktu numačius 2021 m. birželio 10 d. 10:00 val. šaukti neeilinį Tarybos posėdį jį organizuojant nuotoliniu būdu, realiuoju laiku, elektroninėmis ryšių priemonėmis, bei 2.1 punktu numačius svarstyti siūlymus ir priimti sprendimus dėl nepasitikėjimo Administracijos direktoriumi, darbotvarkė Tarybos posėdžio metu nebegalėjo būti keičiama ir posėdis galėjo vykti kaip buvo numatyta patvirtintoje ir Reglamento nustatyta tvarka paskelbtoje darbotvarkėje – nuotoliniu būdu realiuoju laiku. Todėl šiame Tarybos posėdyje darbotvarkės 2.1 klausimu sprendimai apskritai negalėjo būti priimami.

17.       Teismas iš 2021 m. birželio 10 d. Tarybos 33 posėdžio protokolo Nr. T2-6 (toliau – ir Protokolas) nustatė, kad 2021 m. birželio 10 d. vykstančiame Tarybos posėdyje dalyvavo 16 Tarybos narių. Pirmuoju Tarybos posėdžio darbotvarkės klausimu svarstyta dėl V. J. atleidimo iš Administracijos direktoriaus pareigų. Protokole fiksuota, kad svarstant V. J. atleidimo iš Administracijos direktoriaus pareigų klausimą išrinkta balsų skaičiavimo komisija, patvirtintas slapto balsavimo biuletenio pavyzdys ir balsuota slaptu balsavimu.

18.       Teismas pažymėjo, kad VSĮ 13 straipsnio 7 dalis nenumato galimybės savivaldybės tarybos posėdžio metu papildyti ar pakeisti patvirtintos ir paskelbtos darbotvarkės jei yra sprendžiami klausimai dėl nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi. Taigi darbotvarkė dėl įtrauktų klausimų, kurių sprendimų priėmimui būtina rengti slaptą balsavimą, nebegalėjo būti keičiama, nes turėjo būti rengiamas kontaktinis, o ne nuotolinis Tarybos posėdis. Iš Protokole fiksuotos Tarybos posėdžio eigos matyti, jog Tarybos nariai net neteikė pasiūlymo dėl darbotvarkės pakeitimo ir toks pasiūlymas nebuvo nei registruotas, nei svarstytas. Taigi Tarybos posėdis turėjo vykti kaip tai numatyta patvirtintoje ir viešai paskelbtoje darbotvarkėje – nuotoliniu būdu realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis. Protokole apskritai nėra nurodoma, kokia tvarka organizuojamas ir vyksta Tarybos posėdis. Tarybos posėdžio organizavimo forma šiuo atveju yra ypač svarbi, nes būtent dėl darbotvarkėje numatyto 2.1 punkte sprendžiamo klausimo turėjo būti balsuojama slaptai, o darbotvarkėje numačius posėdį organizuoti nuotoliniu būdu, toks balsavimas negalėjo būti organizuojamas.

19.       Teismas, įvertinęs 2021 m. birželio 10 d. Tarybos 33 posėdžio vaizdo įrašo 1 dalį ((duomenys neskelbtini)) nustatė, kad Meras, pristatydamas neeilinio Tarybos posėdžio darbotvarkę nurodė, jog Tarybos posėdis vyks nuotoliniu būdu, o balsuojama bus slaptu balsavimu atvykstant į Šilalės rajono savivaldybės patalpas (įrašo 10-50 sek; 3:45 – 4:20 min). Iš posėdžio vaizdo įrašo 43:55 – 45:40 min. nustatyta, kad Tarybos posėdžio metu padaryta pertrauka, nurodant, kad Tarybos nariai atvyktų balsuoti į savivaldybės patalpas. Taigi posėdžio eiga vyko ne pagal paskelbtą darbotvarkę, kurioje buvo numatyta, kad Tarybos posėdis vyks nuotoliniu būdu, realiuoju laiku. Todėl nebuvo laikomasi Mero Potvarkiu patvirtintos darbotvarkės 1 punkto, kuriuo buvo numatyta posėdį organizuoti nuotoliniu būdu.

20.       Teismas, įvertinęs VSĮ 13 straipsnio 9 dalies, Reglamento 70 punkto nuostatas, sprendė, kad Tarybos nariai dėl pareiškėjo V. J. atleidimo iš Administracijos direktoriaus pareigų dėl išreikšto nepasitikėjimo, galėjo balsuoti tik slaptu balsavimu.

21.       Teismas konstatavo, kad 2021 m. birželio 10 d. vykstančiame Tarybos posėdyje dėl 2.1 darbotvarkės klausimo sprendimai negalėjo būti priimami apskritai, nes tai prieštaravo imperatyviai VSĮ 13 straipsnio 111 dalies nuostatai.

22.       Teismas pažymėjo, kad slapto balsavimo paskirtis yra užtikrinti savivaldybės tarybos narių apsisprendimo laisvę, priimant sprendimą svarstomu klausimu, kaip tai numato VSĮ 12 straipsnio 1 dalis. Teismas, įvertinęs padarytų pažeidimų pobūdį ir jų teisines pasekmes, sprendė, kad šie Tarybos posėdžio organizavimo tvarkos pažeidimai yra esminiai, nes jais buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, buvo pažeista Tarybos narių teisė laisvai balsuoti svarstomais klausimais. Šias aplinkybes, teismo vertinimu, patvirtina ir Tarybos 33 posėdžio II dalies vaizdo įrašas, jo 5:36 – 6:50 min ((duomenys neskelbtini)), kuriame fiksuota, kad Tarybos narys teigia nesupratęs nei balsavimo tvarkos, nei kokiu klausimu buvo balsuojama, taip pat posėdžio III dalies 2:50–4:00 min. ((duomenys neskelbtini)), kur fiksuotas Tarybos nario pasisakymas dėl balsavimo tvarkos ir posėdžio eigos.

23.       Teismas dėl pareiškėjo skundo argumento, kad balsuojant nesilaikyta reikalavimo sprendimą priimti Tarybos narių absoliučia balsų dauguma, nurodė, jog VSĮ 13 straipsnio 9 dalis, Reglamento 78 punktas numato, kad sprendimą dėl savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą turi priimti Taryba, kaip kolegiali institucija, posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Todėl teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmetė.  

24.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjo V. J. skundas yra pagrįstas, todėl jį tenkino ir Sprendimą panaikino, kadangi priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, nurodytos VSĮ ir Reglamente, o pareiškėjas grąžintinas į Administracijos direktoriaus pareigas.

25.       Teismas, remdamasis VTĮ 6 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo skundo išvestinius reikalavimus tenkino iš dalies ir pareiškėjui priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

26.       Teismas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir jam priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už skundo parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje – 2 128,28 Eur (1815,00 + 313,28). Kadangi ginčas išspręstas pareiškėjo naudai, teismas atsakovams patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisė.

III.

11.       Atsakovai Šilalės rajono savivaldybės taryba ir Šilalės rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

12.       Atsakovų vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neteisingai išaiškinus materialiosios teisės normas, reglamentuojančias savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės sudarymo, svarstymo, patvirtinimo ir savivaldybės tarybos posėdžio organizavimo tvarką.

13.       Atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl tariamo darbotvarkės keitimo. Atsakovų nuomone, teismas nepagrįstai sprendime sutapatino darbotvarkę su Tarybos posėdžio organizavimo būdu. Tai skirtingos sąvokos, o teismas Tarybos posėdžio organizavimo būdą nurodo kaip darbotvarkę. Taryba atskiru balsavimu pasitvirtina tik Tarybos posėdžio darbotvarkę, todėl jos posėdžio metu nebegalima nei tikslinti, nei papildyti ar išbraukti klausimus.

14.       Atsakovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino sąvoką ,,darbotvarkė“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija šią sąvoką aiškina plačiau ir nurodo, kad darbotvarkė reiškia svarstomų klausimų (darbų, reikalų) sąrašą (žr., http://www. vlkk.lt/konsultacijos/2292-darbotvarke-dienotvarke). Analogišką išvadą galima padaryti ir aiškinant VSĮ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 2 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 13 straipsnio 6 dalį bei Reglamento 45 punktą. Lingvistine prasme aiškinant šių teisės aktų nuostatas, matyti, kad darbotvarkė tai yra svarstomų klausimų sąrašas ir pagal svarstomus klausimus paruošiamų sprendimų projektai, o ne posėdžio datos, laiko, vietos ir organizavimo būdo nustatymas. Tuo tarpu Tarybos posėdžio rengimo būdas (nuotolinis, kontaktinis, mišrus nuotolinis ar kt.) nei VSĮ, nei Reglamente nereglamentuojamas. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju Tarybos posėdį organizuojantis asmuo renkasi pagal konkrečią situaciją, kokiu būdu bus rengiamas posėdis (nuotolinis, kontaktinis, mišrus nuotolinis ar kt.).

15.       Atsakovai nurodo, kad Tarybos 33 neeilinio posėdžio rengimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. buvo paskelbtas karantinas. Nutarimo 6 punktas imperatyviai nustatė, kad valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse bei privačiame sektoriuje darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami taip, kad būtų užtikrintos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos, arba nuotoliniu būdu. Privaloma užtikrinti būtinųjų neatidėliotinų įstatymų nustatytų funkcijų (darbų) atlikimą. Pagal VSĮ 29 straipsnio 3 dalį, savivaldybės meras, gavęs daugiau nei 1/2 Tarybos narių raštą, kuriuo buvo išreikštas nepasitikėjimas administracijos direktoriumi, privalėjo šaukti neeilinį Tarybos posėdį, nepriklausomai nuo to, kad buvo paskelbtas karantinas. Dėl tos priežasties, Meras 2021 m. gegužės 31 d. priėmė potvarkį Nr. T3-48, kuriuo nustatė Tarybos posėdžio datą, laiką, organizavimo būdą ir paskelbė darbotvarkę, t. y., kokie klausimai bus svarstomi Tarybos neeiliniame posėdyje.

16.       Atsakovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas dėl VSĮ 13 straipsnio 111 dalies nuostatų, kurios imperatyviai draudžia slapto balsavimo procedūras atlikti ne kontaktiniu būdu, t. y. techninėmis ryšių priemonėmis. Todėl Tarybos nariai, slaptai balsuodami kontaktiniu būdu, šios įstatymo nuostatos nepažeidė ir dėl to Tarybos sprendimas negali būti pripažintinas neteisėtu. Tokios praktikos laikomasi ir kitose savivaldybėse.  Esant karantinui, Meras Potvarkyje nustatė posėdžio organizavimo nuotolinį būdą.

17.       Atsakovai pažymi, kad esant VSĮ nustatytam reglamentavimui, jog kai sprendžiamas nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi klausimas, balsuojama slaptai, 2021 m. birželio 10 d. vykstant 33 neeiliniam Tarybos posėdžiui, šio posėdžio pradžioje, pirmininkaujantis Meras pranešė, kad būtina pakeisti tarybos posėdžio organizavimo būdą ir jis vyks mišriu būdu, t. y., dėl tų klausimų, kuriuos reikia priimti slapto balsavimo būdu, posėdis organizuojamas kontaktiniu būdu, kad tarybos nariai galėtų balsuoti slaptai, o tuos klausimus, dėl kurių galimas atviras balsavimas, svarstys nuotoliniu būdu. Iš Tarybos posėdžio protokolo ir įrašo matyti, kad Tarybos posėdžio darbotvarkė nebuvo keičiama ar tikslinama, todėl VSĮ 13 straipsnio 7 dalies nuostatos nebuvo pažeistos. Posėdžio organizavimo būdas negali būti tapatinamas su posėdžio darbotvarke, todėl pakeitus Tarybos posėdžio vedimo būdą, nereiškia, kad buvo keičiama darbotvarkė ir jokie teisės aktai nebuvo pažeisti. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo klausimu galėjo būti balsuojama tik slaptu balsavimu, su minėtu pakeitimu Tarybos nariai, patvirtindami posėdžio darbotvarkę, sutiko. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl Administracijos direktoriaus V. J. atleidimo iš pareigų balsavimas vyko savivaldybės patalpose, Tarybos nariams dalyvaujant kontaktiniu būdu, balsuojant slaptu balsavimu, todėl priimant šį sprendimą, VSĮ ir Reglamento nuostatos nebuvo pažeistos. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Tarybos posėdžio pradžioje buvo keičiama darbotvarkė, neatitinka tikrovės, todėl teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė VSĮ 13 straipsnio 7 dalį, Reglamento 45 punktą, sąvoką ,,darbotvarkė“, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turėtų būti panaikintas.

18.       Atsakovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nesprendė į kokias pareigas gali būti grąžinamas pareiškėjas, kai ši darbo vieta jau buvo užimta ir kaip jis gali atlikti administracijos direktoriaus pareigas, kai jam buvo išreikštas politinis nepasitikėjimas. Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos trys alternatyvios sąlygos, kurias nustatęs darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas (šiuo atveju – teismas) priima sprendimą negrąžinti darbuotojo į darbą: 1) darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių; arba 2) grąžinus į darbą, darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti; arba 3) darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys. Darbdavys neprašė negrąžinti darbuotojo į pareigas, kadangi šis darbuotojas priimamas į pareigas ir atleidžiamas iš pareigų kolegialiu Tarybos sprendimu, todėl darbdavys vienasmeniškai negali spręsti už visus Tarybos narius. Pirmosios instancijos teismas apkritai nesvarstė DK 218 straipsnio 4 dalies taikymo, nors privalėjo spręsti ar įmanoma grąžinti pareiškėją į pirmesnes pareigas, kai jos užimtos kito asmens, išrinkto kolegialaus organo ir, kaip pareiškėjas galės atlikti pareigas, kai daugumos Tarybos narių yra išreikštas nepasitikėjimas juo.

19.       Pareiškėjas V. J. atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų.

20.       Pareiškėjo nuomone, atsakovai nepagrįstai remiasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimu, nes išaiškinimas pateiktas siauresne prasme, siekiant atskirti sąvokų „darbotvarkė“ ir „dienotvarkė“ reikšmes. Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino, kad sąvoka ,,darbotvarkė“ apima ne tik posėdyje svarstytinus klausimus, tačiau ir tai, kokia tvarka šie klausimai svarstomi ir kokia tvarka priimami sprendimai, priešingas vertinimas sudarytų teisiškai neapibrėžtą situaciją, kadangi tokia informacija galėtų būti keičiama bet kuriuo metu, o tai prieštarautų posėdyje dalyvaujančių asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtiems interesams. Be to, iš posėdžio protokole fiksuotos Tarybos posėdžio eigos nustatyta, jog Tarybos nariai neteikė pasiūlymo dėl darbotvarkės pakeitimo ir toks pasiūlymas nebuvo nei registruotas, nei svarstytas.

21.       Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Potvarkiu numačius ginčo Tarybos posėdį organizuoti nuotoliniu būdu, realiuoju laiku, elektroninių ryšių priemonėmis, klausimas dėl nepasitikėjimo ir pareiškėjo atleidimo iš Administracijos direktoriaus pareigų negalėjo būti svarstomas ir dėl jo balsuojama, kadangi tai prieštaravo VSĮ 13 straipsnio 111 dalies ir Reglamento 50 punkto imperatyvioms nuostatoms. Įstatymų leidėjas numatė tik du savivaldybės tarybos posėdžio organizavimo būdus: savivaldybės tarybos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai arba nuotoliniu būdu. Jokie kiti būdai VSĮ nėra numatyti ir negali būti taikomi. Posėdis negalėjo būti organizuojamas mišriu būdu ir ginčo Tarybos posėdyje Potvarkiu nustatytos darbotvarkės 2.1 klausimu dėl pareiškėjo atleidimo sprendimai negalėjo būti priimami, kadangi nebuvo įmanomas slapto balsavimo organizavimas.

22.       Pareiškėjas teigia, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pirmuoju darbotvarkės klausimu, nesant tam jokio objektyvaus teisinio pagrindo, buvo nepagrįstai balsuojama du kartus, balsavimą iš esmės vykdant viešai, taip pažeidžiant esmines imperatyvias procedūrines nuostatas dėl slapto balsavimo tvarkos. Pareiškėjas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Tarybos posėdžio organizavimo tvarkos pažeidimai yra esminiai, nes jais buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, buvo pažeista Tarybos narių teisė laisvai balsuoti svarstomais klausimais.

23.       Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalies pagrindu grąžino jį į iki atleidimo eitas Administracijos direktoriaus pareigas, priteisdamas vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3376-629/2019). Byloje duomenų, kad pareiškėjas negalėtų toliau dirbti buvusiose pareigose nėra, jų nepateikė ir atsakovai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

24.       Byloje kilo ginčas dėl Tarybos 2021 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. T1-155 „Dėl V. J. atleidimo iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ pagrįstumo ir teisėtumo.

25.       Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą nustatęs, kad Merui nutarus sušaukti nuotolinį tarybos posėdį, jame negalėjo būti sprendžiami klausimai, kuriems būtina slapto balsavimo procedūra, tarp jų – ir nepasitikėjimo administracijos direktoriumi išreiškimo ir jo atleidimo klausimas. Pačio Tarybos posėdžio metu jo darbotvarkė, tame tarpe ir darbotvarkėje nurodytas posėdžio organizavimo būdas, nebegalėjo būti keičiami. Šiuos Tarybos posėdžio organizavimo tvarkos pažeidimus teismas laikė esminiais, nes jais buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, buvo pažeista Tarybos narių teisė laisvai balsuoti svarstomais klausimais. 

26.       Atsakovai  Šilalės rajono savivaldybės taryba ir Šilalės rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas neteisingai išaiškino bei taikė materialiosios teisės normas , reglamentuojančias savivaldybės tarybos posėdžių organizavimo tvarką, netinkamai nustatė faktines aplinkybes, nesprendė, ar pareiškėjas iš viso gali būti grąžinamas į anksčiau užimtas pareigas.

27.       Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė sąlygų ar pagrindų peržengti atsakovų apeliacinio skundo ribas.

28.       Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalis nustato, kad savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Tai, kad pareiškėjas į minėtas pareigas buvo priimtas būtent minėtu pagrindu, patvirtina į bylą pateiktas Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 21 d. sprendimas Nr. T1-131, kuriuo pareiškėjas V. J. buvo paskirtas į Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas. 

29.       Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalis taip pat nustato, kad meras gali inicijuoti administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) atleidimo praradus pasitikėjimą procedūrą arba tarnybinio nusižengimo tyrimą. Meras privalo inicijuoti savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūrą ar tarnybinio nusižengimo tyrimą gavęs oficialią informaciją apie savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) galimą tarnybinį nusižengimą arba gavęs ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių raštu pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi (direktoriaus pavaduotoju) motyvus. Meras administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) tarnybinio nusižengimo tyrimą pradeda teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnybos santykius, nustatytais terminais, o atleidimo praradus pasitikėjimą procedūrą inicijuoja artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje. Savivaldybės administracijos direktoriaus priėmimas į pareigas ir atleidimas iš jų yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija ( VSĮ 16 str. 2 d. 9 p.).

30.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo  praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tam tikrų savivaldybės administracijos tarnautojo (šiuo atveju savivaldybės administracijos direktoriaus) pareigų priskyrimas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigybėms lemia jo atleidimo iš šių pareigų nepasibaigus savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui ypatumus. Nepasitikėjimo pareiškimas valstybės tarnautojui, kuris į pareigas skiriamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, yra jį priėmusio į pareigas valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos diskrecijos teisė. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų nepasibaigus jo paskyrimo į pareigas terminui lemia politinė valia, todėl administracinis teismas, nagrinėdamas ginčą dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų jam praradus į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi nustatyti tik tai, ar sprendžiant atleidimo klausimą buvo laikomasi teisės aktų nustatytų esminių procedūrų ir taisyklių, ar nebuvo viršyta įstatymų nustatyta kompetencija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-216/2007; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-451/2009; 2010 m. birželio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-873/2010; 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-868/2010; 2014 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1416/2014; kt.). Šio pobūdžio bylose yra reikšmingi tik tokie skundžiamo sprendimo priėmimo procedūros pažeidimai, kurie tiesiogiai galėtų turėti įtakos neobjektyvaus ir nepagrįsto asmens atžvilgiu atlikto balsavimo dėl nepasitikėjimo rezultatams bei (procedūros atlikimo aspektu) pažeistų jo teisės aktų nustatytas teises ar įstatymų saugomus interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-873/2010; 2014 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-182/2014; 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4814-575/2017; kt.).

27.       Byloje nėra ginčo, kad Šilalės rajono savivaldybės meras 2021 m. gegužės 30 d. gavo 13 ( iš 25 ) Tarybos narių pasirašytą pareiškimą, kuriuo teigiama, jog naujai sudaryta valdančioji dauguma išreiškė pareiškėjui politinį (asmeninį) nepasitikėjimą ir yra prašoma sušaukti Tarybos posėdį, kuriame būtų svarstomas pareiškėjo atleidimo iš Administracijos direktoriaus pareigų klausimas. Meras, atsižvelgdamas į minėtą pareiškimą, 2021 m. gegužės 31 d. priėmė Potvarkį, kurio 1 punktu nusprendė šaukti neeilinį Tarybos posėdį 2021 m. birželio 10 d. 10:00 val. kuris vyks nuotoliniu būdu, realiuoju laiku, elektroninių ryšių priemonėmis. Potvarkio 2.1 punktu Tarybai buvo pateiktas klausimas svarstyti dėl V. J. atleidimo iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų. Darytina išvada, kad tiek Šilalės rajono savivaldybės meras, tiek Taryba, inicijuodami pareiškėjo atleidimą iš Administracijos direktoriaus pareigų veikė teisėtai ir laikėsi Vietos savivaldos įstatyme nustatytų terminų ir procedūrų.

31.       Tolesnius ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnis (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.), kuriame nustatyta, kad savivaldybės tarybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma. Įstatymo 13 straipsnio 4 dalis numatė, kad savivaldybės tarybos posėdžius prireikus, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai, šaukia meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai mero pareigas einantis tarybos narys.  Meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai einantis mero pareigas tarybos narys privalo sušaukti savivaldybės tarybos posėdį, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių pateikdami svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tarybos narių reikalavimo gavimo. To paties Įstatymo 13 straipsnio 9 dalis nustato, kad dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, sprendžiamas mero įgaliojimų netekimo prieš terminą, mero nušalinimo klausimas, sprendžiamas nepasitikėjimo mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas. Dar viena aktuali nagrinėjamam atvejui imperatyvi teisės norma išdėstyta Vietos savivaldos įstaymo 13 straipsnio 111 dalyje - Jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino savivaldybės tarybos posėdžiai negali vykti savivaldybės tarybos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai, savivaldybės tarybos posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis (toliau – nuotolinis būdas). Nuotoliniu būdu vyksiančiame savivaldybės tarybos posėdyje svarstytini sprendimų projektai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų ir užtikrinant šiame įstatyme nustatytas savivaldybės tarybos nario teises. Nuotoliniu būdu priimant savivaldybės tarybos sprendimus, turi būti užtikrintas savivaldybės tarybos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas. Nuotoliniu būdu vykstančiame savivaldybės tarybos posėdyje sprendimai, dėl kurių šis įstatymas nustato slaptą balsavimą, nepriimami.

32.       Apibendrinus šį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad esant nepaprastajai padėčiai, ekstremaliajai situacijai ar karantinui, įstatymų leidėjas leidžia savivaldybės tarybos posėdžius organizuoti nuotoliniu būdu, tačiau tokiuose posėdžiuose negali būti priimami sprendimai, kuriems įstatymas numato slaptą balsavimą, t. y. skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, sprendžiamas mero įgaliojimų netekimo prieš terminą, mero nušalinimo klausimas, sprendžiamas nepasitikėjimo mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas. Sugretinus VSĮ 13 straipsnio 4, 9 bei 111dalių nuostatas, darytina išvada, jog minėti klausimai turi būti sprendžiami tik įprastine tvarka, savivaldybės tarybos posėdyje fiziškai dalyvaujant tarybos nariams. Teisėjų kolegijos nuomone, įstatyme išdėstyta sąvoka „sprendimų priėmimas“ apima ne tik balsavimo procedūrą, bet ir klausimo dėl savivaldybės pareigūno skyrimo, įgaliojimų netekimo prieš terminą, nepasitikėjimo išreiškimo pristatymą, svarstymą, diskusijas, tarybos sprendimo teksto korekcijas ir  kitas sudėtines sprendimo dėl tokio pareigūno atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą priėmimo procedūros dalis Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas nesuteikė diskrecijos savivaldybių taryboms tokių klausimų sprendimui taikyti mišrią procedūrą, kai nuotoliniu būdu apsvarsčius pateiktą klausimą, tik slaptas balsavimas būtų vykdomas kontaktiniu būdu, savivaldybės tarybos nariams fiziškai atvykstant balsuoti.

33.       Atsižvelgus į šiuos argumentus, pripažintini nepagrįstais atsakovų apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, jog Tarybos nariai, svarstydami pareiškėjo atleidimo klausimą bei priimdami sprendimą, nepažeidė VSĮ 13 straipsnio 111 dalies nuostatų. Nors atsakovai teigia, jog Tarybos posėdžio pradžioje buvo pakeistas posėdžio organizavimo būdas iš nuotolinio į mišrų, tačiau šių teiginių nepatvirtina nei Tarybos posėdžio protokolas, nei vaizdo įrašas, nes juose nėra aiškiai užfiksuotas posėdžio organizavimo būdo keitimas.

34.       Apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė posėdžio organizavimo būdo pakeitimą darbotvarkės pakeitimu, yra pagrįsti. Pripažintina, kad Tarybos posėdžio darbotvarkė nebuvo  pildyta, pakeista ar tikslinta ir VSĮ 13 straipsnio 7 dalies reikalavimai tiesiogiai nebuvo pažeisti, tačiau tai nekeičia teisingos pagrindinės pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, kad buvo padaryti kiti esminiai Tarybos posėdžio organizavimo tvarkos pažeidimai, lėmę neteisėto sprendimo priėmimą. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad klausimo svarstymas nuotoliniu būdu ir po to sekusi kontaktinė slapto balsavimo procedūra pažeidė savivaldybės tarybos narių laisvo apsisprendimo teisę, nes dalis savivaldybės tarybos narių nedalyvavo posėdyje, manydami, kad administracijos direktoriaus atleidimo klausimas negali būti svarstomas tokiu būdu, todėl neteko galimybės išsakyti savo poziciją ir argumentus.

35.       Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, liečiančius Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojusį karantiną, teisėjų kolegija pažymi, jog šis teisinis režimas nedraudė savivaldybių tarybų nariams rinktis į kontaktinius posėdžius, tačiau jų metu turėjo būti užtikrinamos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos , t. y. tarybos nariai turėjo dėvėti asmens apsaugos priemones, laikytis saugių atstumų, daryti pertraukas, dezinfekuoti rankas bei dažnai liečiamus paviršius ir pan. Objektyvių įrodymų, kad šių sąlygų Šilalės rajono savivaldybė neturėjo galimybių užtikrinti, byloje nėra pateikta, todėl VSĮ 13 straipsnio 111 dalies nuostatų nesilaikymo negali pateisinti ir VSĮ 13 straipsnio 4 dalies nuostata dėl būtino neeilinio savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo per dvi savaites.

36.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadai, kad pareiškėjas iš Šilalės savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų buvo atleistas neteisėtai, nes Tarybos posėdis vyko nuotoliniu būdu, o tokio klausimo svarstyti neleido VSĮ 13 straipsnio 111 dalis. Nurodyti pažeidimai pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti esminiais, t. y. ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo požiūriu laikomi pagrindu panaikinti pareiškėjo skundžiamą Sprendimą.

37.       Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs pareiškėjo atleidimą iš pareigų neteisėtu, toliau taikė Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį bei Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalį, grąžino pareiškėją į  Administracijos direktoriaus pareigas bei priteisė jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

38.       Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir neapsvarstė Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybės. Šie apeliacinio skundo argumentai pripažintini pagrįstais.

39.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai teismas nustato, jog valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos yra neteisėtas, tai kiekvienu atveju privalo išspręsti neteisėto atleidimo iš darbo padarinių klausimą, atsižvelgiant į tai, kuris iš Darbo kodekso 218 straipsnio 2 ir 4 dalyse (numeracija ankstesnėje Darbo kodekso redakcijoje –300 straipsnio 3 ir 4 dalys) numatytų valstybės tarnautojo teisių gynimo būdų konkrečiu atveju taikomas, privalo priteisti jam įstatymo nurodytas išmokas, nepaisant to, yra pareikštas toks prašymas ar ne (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3147/2012, išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017). Pažymėtina, jog nustačius bent vieną iš DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų alternatyvių sąlygų, t. y. kad 1) darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių; kad 2) grąžinus į darbą, darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti; arba kad 3) darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, teismas negali taikyti pagrindinio darbuotojo pažeistų teisių atkūrimo būdo – grąžinimo į ankstesnes pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3946-968/2019)

40.       Nagrinėjamu atveju, kaip minėta šios nutarties 28-30 punktuose, pareiškėjas ėjo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas. Tinkamas šių pareigų atlikimas bei palankių sąlygų jos atlikti sudarymas yra neatsiejamas nuo asmenį į pareigas skiriančių politikų pasitikėjimo. Pripažintina, jog pareiškėją grąžinus į Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, jis neįgys Šilalės rajono savivaldybės mero, kuris teikė Tarybos narių pareiškimą dėl nepasitikėjimo pareiškėju bei savivaldybės tarybos daugumos politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir akivaizdu, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, kas atitinka DK 218 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą sąlygą. Be to, tas faktas, kad Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigose šiuo metu dirba kitas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu paskirtas asmuo, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas negali būti grąžintas į pareigas ir dėl DK 218 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytų priežasčių.

41.       Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija mano esant pagrįstu negrąžinti pareiškėjo į pareigas, o taikyti Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalyje numatytas jo teisių gynimo priemones.  Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą; taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

42.       Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas jau priteisė pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, pareiškėjas atlyginti turtinę ar neturtinę žalą neprašė, o pareiškėjo tarnybos Šilalės rajono savivaldybės administracijoje laikotarpis yra beveik du metai (2019-2021 metai), pareiškėjui priklausytų vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, kuri ir priteistina šia teismo nutartimi.

43.       Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nors iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, tačiau nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste be pagrindo netaikė Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalies. Todėl atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas keičiamas, vietoje pareiškėjo grąžinimo į eitas pareigas, priteisiant jam piniginę kompensaciją.

44.       Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 1815 Eur už atsiliepimo parengimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, tarp jų – ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Ši norma išreiškia administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., LVAT 2021 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-792-502/2021). Tenkinus tik dalį atsakovų apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, spręstina, kad pareiškėjas įgijo teisę į dalį bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu atlyginimą. 

45.       Atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, pareiškėjui priteistina 1000 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimui.

.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovų  Šilalės rajono savivaldybės tarybos ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį, kuria V. J. grąžintas į iki atleidimo eitas Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

Priteisti V. J. iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalies pagrindu vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.

Likusią Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui V. J. iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos 1 000 ( vieną tūkstantį) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimui.

Nutartis neskundžiama.