LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. liepos 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2024 m. birželio 12 d. pateiktu atsakovų Č. O. (Č. O.) ir L. V. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
Atsakovai pateikė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Bylą nagrinėję teismai ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei bankrutuojančiai kooperatinei bendrovei Kredito unijai „Vilniaus kreditas“ iš Č. O. ir L. V. (ieškovės stebėtojų tarybos narių) ir kitų atsakovų solidariai iš viso 238 726,23 Eur žalos atlyginimo.
Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti byloje priimtų teismų procesinių sprendimų dalis dėl jų ir priimti naują sprendimą – ieškinį šiems atsakovams atmesti.
Atsakovų kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovų kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 1.131 straipsnio 2 dalis) bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos: teismai nesivadovavo šiam ginčui aktualiu prejudiciniu faktu, nustatytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kad ieškovės nemokumo administratorius apie ieškinyje nurodomus ieškovės teisių pažeidimus sužinojo (turėjo sužinoti) 2018 m. sausio 22 d., kuomet jam buvo perduoti ieškovės dokumentai; be to, teismai praleistą ieškinio senaties terminą atnaujino neteisėtai, nesant svarbių priežasčių.
2. Teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendrovės valdymo organų narių civilinę atsakomybę (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.6 straipsnis, 6.279 straipsnio 1 dalis, 6.246–6.249 straipsniai), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos aiškinant ir taikant šias teisės normas, nesivadovavo kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiame sprendime nustatytu prejudiciniu faktu (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
3. Teismai neindividualizavo atsakovų Č. O. ir L. V. civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų visumos, todėl nenustačius šių asmenų neteisėtų veiksmų, kaltės, taip pat priežastinio ryšio tarp stebėtojų tarybos priimtų sprendimų ir ieškovės patirtos žalos, teismų sprendimai dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovų Č. O. ir L. V. atžvilgiu yra nepagrįsti ir neteisėti.
4. Teismai netinkamai taikė CK 6.6 straipsnio ir 6.279 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės paskirstymą esant skolininkų daugetui, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kadangi visiškai nepagrįstai visiems atsakovams – valdybos, stebėtojų tarybos ir paskolų komiteto nariams taikė solidariąją civilinę atsakomybę, neatsižvelgiant į kiekvieno iš šių organų narių savarankiškumą ir skirtingas kompetencijas.
5. Teismai ginčui aktualias aplinkybes vertino ne pagal ginčo paskolų pertvarkymo metu ieškovės turėtus duomenis, todėl išvados padarytos ir paskolų bylose esantys dokumentai įvertinti šių dienų kontekste; kasatoriams taikytinas atleidimas nuo civilinės atsakomybės; pati ieškovė netinkamai vykdė skolininkių paskolos sutarčių įvykdymo užtikrinimo priemonių administravimo procedūras, taigi tai nepatenka į stebėtojų tarybos kompetencijos ribas.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Antanas Simniškis
Donatas Šernas