Civilinė byla Nr. e2A-677-480/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04671-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.6.37; 3.3.1.14.; 3.3.1.20.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   

2018 m. balandžio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10096-877/2017 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai Kauno (duomenys neskelbtini) poliklinikai, uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje akcinė bendrovė DnB bankas, V. O., dėl jungtinės veiklos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir patalpų grąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

1. Ieškovė Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: pripažinti negaliojančiomis 2012-04-20 jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-07-09 Jungtinės veiklos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją natūra; įpareigoti UAB (duomenys neskelbtini) per 7 dienas nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo grąžinti VšĮ Kauno (duomenys neskelbtini) poliklinikai atlaisvintas patalpas, esančias pastate - gydymo įstaigoje - 2D6bp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios Nekilnojamojo turto registro byloje žymimos Nr. 2-287, 1-131, ir 6-601, o jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys – leisti ieškovei iškeldinti iš minėtų patalpų atsakovės turtą, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Šiuos pastatus ieškovė 1997-12-18 panaudos sutartimi perdavė naudotis VšĮ Kauno (duomenys neskelbtini) poliklinikai panaudos teise pastarosios įstatuose numatytai veiklai vykdyti. 2011-06-06 Kauno miesto savivaldybėje vykusio pasitarimo metu buvo nutarta pritarti Poliklinikos plėtros gairėms 2011-2021 metams. Gairėse buvo numatyta, kad Poliklinika plėsis įvesdama naujas sveikatinimo paslaugas, panaudojant ieškovei priklausančias ir dar neįrengtas patalpas, finansavimui pritraukiant privačius investuotojus ir farmacijos kompanijas įvairių bendradarbiavimo sutarčių formomis. Poliklinika buvo informuota, kad investicinis projektas galėtų būti vykdomas tik tuo atveju, jeigu ieškovės nekilnojamasis turtas nebūtų jokiu būdu perduotas tretiesiems asmenims. Ginčijamų jungtinės veiklos sutarčių pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) de facto iki šiol (daugiau, nei keturis metus) naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, kuriose yra įrengti ir naudojami UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantys įrenginiai,  o UAB (duomenys neskelbtini) pagal jungtinės veiklos sutartis iš įrenginių veiklos (diagnostikos paslaugų teikimo) stabiliai gauna pajamas ir pelną. Ieškovės teigimu, jos patalpos faktiškai buvo Poliklinikos įnašas į jungtinę veiklą, nors tiesiogiai sutartyse tai nėra nurodyta, o priešingą nurodančios jungtinės veiklos sutarčių formuluotės buvo parengtos „dėl akių“ nesąžiningai veikusio tuometinio Poliklinikos direktoriaus V. O. sprendimu, atsižvelgus į tai, kad patalpų perdavimą draudžia įstatymas ir į tai, jog su patalpų perdavimu nesutiko ieškovė, tokiu būdu siekiant „apeiti“ draudimą ir naudojantis savivaldybės turtu gauti naudą per, tikėtina, susietą įmonę, atsakovę UAB (duomenys neskelbtini). Ginčo sutartys sudarytos pažeidžiant imperatyvias Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies, 13 straipsnio 4 dalies, 14 straipsnio 6 dalies, Civilinio kodekso 6.381 straipsnio bei Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 ir 18 straipsnių nuostatas, todėl turi būti pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis, o patalpos atlaisvintos ir grąžintos ieškovei.
2. Atsakovė VšĮ Kauno (duomenys neskelbtini) poliklinika prašė ieškinį tenkinti. Atsakovė nurodė, kad ankstesnis Poliklinikos administracijos vadovas V. O. Poliklinikos vardu sudarė jam žinomai neteisėtą ir Savivaldybės, t. y. Poliklinikos steigėjos bei turto savininkės, valiai ir imperatyvioms teisės aktų normoms prieštaraujančias jungtinės veiklos sutartis, kurių pagrindu neteisėtai perdavė Savivaldybės turtą naudoti UAB (duomenys neskelbtini), kaip Poliklinikos įnašą į su šia įmone sudarytą jungtinę veiklą. Tokius sandorius Poliklinikos vardu su UAB (duomenys neskelbtini) V. O. sudarė siekdamas tenkinti ne viešuosius ar Poliklinikos, o savo privačius (asmeninius), interesus – UAB (duomenys neskelbtini) yra jo sūnaus (G. O.) verslas. Šios aplinkybės bei Poliklinikos procesinis elgesys, siekiant kuo operatyviau išnagrinėti ginčą bei pašalinti niekinių sandorių pasekmes, sudaro pagrindą atleisti Polikliniką nuo bet kokių su šios civilinės bylos susijusių kaštų atlyginimo.
3. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nėra nei vienos ginčijamos jungtinės veiklos sutarties šalis, todėl ieškinys yra pareikštas netinkamo asmens. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos teisės ar teisėti interesai sutartimis buvo pažeisti. Ieškovė savo teises ir interesus dėl neva netinkamo turto naudojimo ir sutartinių įsipareigojimų pažeidimo turėtų ginti pareiškiant reikalavimus sutarties šaliai VšĮ Kauno (duomenys neskelbtini) poliklinikai, bet ne UAB (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, jog jos patalpomis naudojasi UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) niekada jokiu pagrindu nei viena ieškinyje nurodyta ieškovės patalpa nesinaudojo, patalpomis naudojasi poliklinika. Šalys, sudarydamos jungtinės veiklos sutartis, sutarė teikti naujas paslaugas, susijusias su sveikatos priežiūra, gyventojų sveikatos stiprinimu, kas atitiko Poliklinikos veiklą bei įsipareigojimą pagal panaudą gautas patalpas naudoti Poliklinikos veiklai vykdyti. Nei vienoje sutartyje ieškovės turtas nebuvo nurodytas kaip jungtinės veiklos įnašas, poliklinikos nepiniginį įnašą sudarė žmogiškieji ištekliai, intelektinė nuosavybė, žinios bei patirtis. Iš 2011-06-06 Kauno miesto savivaldybės tarybos vykusio pasitarimo, o taip pat iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011-11-05 rašto matyti, jog ieškovei buvo žinoma, jog jos turtas (patalpos) bus remontuojamas ir nenaudojamos patalpos bus panaudojamos naujų paslaugų teikimui, t. y. jungtinei veiklai, pritarė pateiktoms VšĮ Kauno (duomenys neskelbtini) poliklinikos plėtros gairėms 2011-2021 metams bei jungtinės veiklos sutarties projektui, nurodydama tik tai, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas nebūtų perduotas tretiesiems asmenims. Patalpos, kuriose buvo vykdoma jungtinė veikla, niekada ir nebuvo perduotos UAB (duomenys neskelbtini), o šie pritarimai tik dar kartą patvirtina, kad ieškovė suprato, jog jos patalpose bus vykdoma jungtinė veikla, teikiamos naujos paslaugos ir tam pritarė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino; pripažino negaliojančiomis 2012-04-20 jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-07-09 Jungtinės veiklos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigojo UAB (duomenys neskelbtini) per 7 dienas nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo grąžinti VšĮ Kauno (duomenys neskelbtini) poliklinikai atlaisvintas patalpas, esančias pastate - gydymo įstaigoje – 2D6bp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios Nekilnojamojo turto registro byloje žymimos Nr. 2-287, 1-131, ir 6-601, o jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys – leisti ieškovei iškeldinti iš minėtų patalpų atsakovės turtą, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini).
5. Teismas konstatavo, kad paaiškėjus, jog daiktas yra naudojamas trečiojo asmens, neturint atitinkamo leidimo ir pažeidžiant teisės aktų nuostatas (bei daikto savininko valią), ieškovė (daikto savininkė), turi teisinį suinteresuotumą ginti savo daiktą bei teises į jį. Būdama daikto savininke, ieškovė gali atsakyti prieš trečiuosius asmenis dėl naudojant daiktą sukeltos žalos. Todėl ieškovė neabejotinai laikytina suinteresuotu asmeniu, turinčiu reikalavimo teisę pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį.
6. Teismas sprendė, kad ieškovės patalpos buvo įneštos į atsakovių jungtinę veiklą kaip Poliklinikos įnašas, nes be patalpų atsakovės negalėtų vykdyti jungtinės veiklos, neturėtų kur laikyti įrangos, priiminėti pacientų, teikti paslaugų, generuoti pelno, taigi patalpos naudojamos abiejų parnerių interesais ir pagal CK 6.971 straipsnio 2 dalį šis turtas (patalpos) yra pripažįstamas bendrai visų partnerių naudojamu turtu. Tai, kad atsakovės jungtinės veiklos sutartyse yra numačiusios pareigas, susijusias su patalpų pritaikymu veiklai, jų išlaikymu, tik patvirtina faktą, kad ieškovės patalpos buvo įneštos į atsakovių bendrą veiklą kaip Poliklinikos įnašas, nepaisant to, kad atsakovės jungtinės veiklos sutartyse nurodė, jog patalpos nėra ir nebus įnešamos į bendrą veiklą. Ieškovės patalpos jungtinės veiklos sutarčių šalių sutarimu ir lėšomis buvo pritaikytos jungtinei veiklai vykdyti. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) pripažįsta gavusi pelną (95 proc. viso iš patalpų naudojimo jungtinei veiklai sugeneruoto pelno). Tokie šalių veiksmai papildomai patvirtina, jog patalpos yra įneštos į jungtinę veiklą, kaip Poliklinikos įnašas, bei naudojamos abiejų atsakovių.
7. Teismas nurodė, kad savivaldybei priklausančios patalpos negalėjo būti suteiktos atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) naudotis ir (arba) kokiu nors būdu būti susietos su jungtinės veiklos sutartimis. UAB (duomenys neskelbtini) teisėtai patalpomis galėtų naudotis tik laimėjusi savivaldybės surengtą viešąjį konkursą bei mokėdama savivaldybei atitinkamą nuomos mokestį. Nepaisant teisinio reglamentavimo ir panaudos sutarčių nuostatų, trečiasis asmuo V. O., eidamas Poliklinikos vadovo pareigas, sudarė jungtinės veiklos sutartis su atsakove UAB (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu pažeidžiant imperatyviąsias VSTVNDJĮ normas ir panaudos sutarties su savivaldybe sąlygas, savivaldybės turtas (patalpos) neatlygintinai ir be jokio konkurso buvo perduotas naudoti atsakovių jungtinėje veikloje, tokiu būdu atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) gaunant naudą iš savivaldybės patalpų naudojimo.
8. Teismas konstatavo, kad atsakovės argumentai, jog ieškovė pritarė ginčijamų sutarčių sudarymui yra teisiškai nereikšmingi. Savivaldybė raštu informavo Polikliniką (jos tuometinį vadovą V. O.), kad savivaldybės turtas jokiu būdu ar forma negali būti susietas su jungtine veikla ir (arba) perduotas naudoti tretiesiems asmenims ir atmetė poliklinikos siūlomą jungtinės veiklos sutarties projektą, kuriuo numatytas savivaldybės patalpų įnešimas į jungtinę veiklą. Net ir tuo atveju, jei toks sutikimas ir būtų, jis nepakeistų imperatyvių Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatų. Šių normų pažeidimas yra esminis ir sąlygoja viešojo intereso pažeidimą bei sandorių (jungtinės veiklos sutarčių) negaliojimą.
9. Teismas nurodė, kad faktiškai sutarčių pagrindu poliklinika pirko iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atitinkamas paslaugas (medicininius tyrimus, kurie atliekami naudojant atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) įrenginius) ir vėliau jas perparduodavo pacientams, su atsakove atsiskaitydama jungtinės veiklos sutarčių pagrindu. Atsakovių sudarytos jungtinės veiklos sutartys atitinka viešojo pirkimo–pardavimo sutarties apibrėžimą, todėl joms sudaryti privalėjo būti organizuojamas konkursas. Tačiau jungtinės veiklos sutarčių pagrindu ir be jokio konkurso poliklinikos tuometinis direktorius V. O. tiesiog pasirinko atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) tiekėju neorganizuodamas privalomo viešo konkurso. Jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta 20 metų laikotarpiui, kai Viešųjų pirkimų įstatymas numatė vos 3 metų terminą. Kadangi tai nebuvo padaryta, Poliklinikos su atsakove sutartys sudarytos pažeidžiant CK 6.381 straipsnio bei Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Konstatavus niekinio sandorio faktą, taikomos CK šeštosios knygos normų nustatytos restitucijos taisyklės, sandorio šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo. Dėl to ginčo patalpos, taikant restituciją, turi būti grąžintos VšĮ Kauno (duomenys neskelbtini), o atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) įnašą sudaranti įranga – grąžinta atsakovei UAB (duomenys neskelbtini).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas; priimti: UAB (duomenys neskelbtini) projektai pranešimą dėl Magnetinio rezonanso sistemos demontavimo darbų trukmės, 2012 m. rugsėjo 4 d. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai atlikęs jungtinės veiklos sutarčių aiškinimą, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos bei pažeisdamas CK 6.193 straipsnio nuostatas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės patalpos buvo įneštos į atsakovių jungtinę veiklą kaip Poliklinikos įnašas. Atsakovių sudarytose sutartyse išreikšti ketinimai, sutartinės nuostatos, atsakovių ir pačios ieškovės elgesys tiek iki sutarčių sudarymo, tiek ir po jų, akivaizdžiai paneigia teismo nustatytą aplinkybę.
2. Teismas neįvertino, kad Poliklinikos veiklos tikslas - gyventojų sveikatos stiprinimas, sveikatos priežiūros paslaugų ir kitų paslaugų, numatytų licencijoje, teikimas; Poliklinika ieškovės patalpas valdo panaudos pagrindais, ir kad tik ieškovės turte Poliklinika gali vykdyti savo veiklą, teikti medicinines paslaugas, laikyti jos teikiamoms paslaugoms vykdyti reikalingą medicininę įrangą, priimti pacientus ir kt. Todėl sutarčių sudarymas atitiko Poliklinikos veiklos tikslus. Šalių ketinimams ir tikslui pritarė ir pati ieškovė.
3. Teismas neįvertino, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, kad Kauno miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba dėl ginčo patalpų būtų nustačiusi įstatymo pažeidimus ir konstatavusi, kad savivaldybės turtas buvo valdomas, naudojamas ir disponuojamas neteisėtai. Priešingai, tiek audito išvadoje už 2014 metus, tiek ir už 2015 metus, kontrolieriaus tarnyba pasisakė, jog savivaldybės turtas buvo valdomas, naudojamas ir disponuojamas juo teisėtai ir naudojamas įstatymų nustatytiems tikslams.
4. Teismas pažeidė procesinės teisės normas dėl įrodymų vertinimo, visiškai nemotyvavo bei nepagrindė įrodymais savo išvados, kad ieškovės turtas buvo perduotas UAB (duomenys neskelbtini). Apeliantei niekada jokiu pagrindu nebuvo perduota naudotis nei viena ginčo patalpa ir nei viena iš šių patalpų ji nesinaudojo. Patalpose dirbo tik Poliklinikos darbuotojai, medicininės paslaugos buvo teikiamos Poliklinikos pacientams patalpas prižiūrėjo, valė, remontavo, apdraudė bei apmokėjimą už suteiktas paslaugas gaudavo Poliklinika. Tai, jog patalpose yra UAB (duomenys neskelbtini) priklausanti medicininė įranga, kuria naudojasi ir paslaugas teikia Poliklinika, nepatvirtina to fakto, kad patalpomis naudojasi ir UAB (duomenys neskelbtini).
5. Teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, atliko neteisingą teisinį ir faktinį jų vertinimą, todėl nepagrįstai konstatavo, kad jungtinės veiklos sutartys atitinka viešojo pirkimo–pardavimo sutarties apibrėžimą, o joms sudaryti privalėjo būti organizuojamas konkursas. Apeliantė medicininių paslaugų Poliklinikai neparduoda, medicinines paslaugas teikė Poliklinika. UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai pagal sutartis buvo sumontuoti, prižiūrėti, remontuoti įrangą. Byloje nustatyta neginčijama faktinė aplinkybė, kad pelnas buvo dalijamas abiejų atsakovių. Toks šalių veikimas patvirtina, kad tarp šalių susiklostę santykiai laikyti jungtinės veiklos.
6. Teismo sprendimas prieštarauja restitucijos prigimčiai ir šio instituto paskirčiai. Teismas neįvertino, jog ginčo objekto fizinė būklė nuo jo sandorio sudarymo momento buvo ženkliai pagerinta apeliantės lėšomis. Todėl teismas sudarė sąlygas ieškovei nepagrįstai praturtėti bei gauti daugiau, nei turėjo, kas neatitinka restitucijos instituto paskirties, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus bei visiško nuostolių atlyginimo principą, buvo pažeista esminė ginčo šalių teisių ir pareigų disproporcija.
7. Teismas nesilaikė teismų suformuotos praktikos ir iš esmės neteisingai išsprendė restitucijos klausimą. Pagal tokį teismo sprendimą būtų išduodamas vykdomasis raštas nekeičiant teismo sprendimo turinio ir esmės. Tačiau teismo sprendimas būtų negalimas įvykdyti, nes UAB (duomenys neskelbtini) negalėtų grąžinti VšĮ Kauno (duomenys neskelbtini) poliklinikai to, ko neturi, o turi pati Poliklinika, todėl toks teismo įpareigojimas niekaip neįmanomas įvykdyti.
8. Teismo nustatytas 7 dienų terminas patalpų atlaisvinimui ir grąžinimui yra neprotingai trumpas, nes patalpose įrengta magnetinio rezonanso sistema yra viena sudėtingiausių medicininės  įrangos sistemų. Jos demontavimo darbų minimalus atlikimo terminas – ne mažiau 60 darbo dienų. Atsakovė prašo prijungti prie bylos UAB (duomenys neskelbtini) projektai pranešimą dėl Magnetinio rezonanso sistemos demontavimo darbų trukmės. Tokio dokumento atsiradimas buvo sąlygotas tik po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, dėl ko jo pateikimo būtinybė atsirado tik dabar.
9. Teismas nepagrįstai konstatavo V. O. ir apeliantės sąsają. V. O. sūnus nei ginčijamų sutarčių sudarymo metu, nei ir jų vykdymo metu nedirbo UAB (duomenys neskelbtini), nebuvo jos vadovas, akcininkas ar joks kitoks jos dalyvis. G. O. tik nuo 2016 m. sausio mėn. įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) konsultanto pareigose, dėl ko teismo išvada neteisinga ir nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Apeliantė prašo prijungti 2012-09-04 Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp VšĮ Kauno (duomenys neskelbtini) poliklinikos ir VšĮ (duomenys neskelbtini), kuri yra analogiška kaip ir teismo pripažintos negaliojančios jungtinės veiklos sutartys, tačiau ieškovė minėtos sutarties neginčija. Šis prašomas prijungti dokumentas yra svarbus vertinant pareikšto ieškinio reikalavimo pagrįstumą, o kartu ir skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir teisingumą.
11. Ieškovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Ieškovei priklausančios patalpos buvo įneštos į apeliantės ir poliklinikos jungtinę veiklą, todėl yra niekinės. Kadangi apeliantė pripažino bylai reikšmingą faktą, kad iš ieškovės patalpų naudojimo pagal ginčo sutartis gavo naudą (pelną), o jos įranga ieškovės patalpas užima iki šiol, akivaizdu, jog ginčo sutarčių pagrindu apeliantė neteisėtai naudojosi ieškovės patalpomis. Tai patvirtina ieškovės patalpų susiejimo su apeliantės ir poliklinikos sudaryta jungtine veikla bei faktinio naudojimo apeliantės veikloje faktus.
2. Ginčo jungtinės veiklos sutartimis apeliantė siekia naudotis ieškovei priklausančiomis ir viešajam interesui skirtomis tenkinti patalpomis savo privatiems (verslo) interesams tenkinti. Privatūs apeliantės interesai negali būti iškeliami aukščiau viešojo intereso, juolab, turint omenyje akivaizdžius bei glaudžius buvusio poliklinikos vadovo V. O. ir apeliantės ryšius, sąlygojusius ne tik šią civilinę bylą, bet ir papildomus procesus.
3. Patvirtinus poliklinikos plėtros gaires susiformavo poliklinikos poreikis naujoms med. paslaugoms įsigyti. Poliklinika šį poreikį turėjo patenkinti sudarydama viešojo pirkimo–pardavimo sutartį su viešo konkurso tvarka atrinktu tiekėju. Tačiau poliklinikos tuometinis vadovas V. O. be konkurso (atrankos) pasirinko sudaryti sandorius su susijusiu asmeniu. Jungtinės veiklos sutarčių pagrindu poliklinika de facto patenkino iškilusį poreikį naujoms med. paslaugoms įsigyti, periodiškai atsiskaitinėdavo su apeliante atsižvelgiant būtent į pacientams suteiktų med. paslaugų apimtis (kiekį), t. y. sutarčių pagrindu faktiškai vyko paslaugų perpardavimas. Įvertinęs šias aplinkybės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ginčo sutarčių pagrindu poliklinika faktiškai pirko med. paslaugas iš apeliantės.
4. Ginčo sutartimis užmaskuotas poliklinikos ir apeliantės susitarimas dėl atlygintino paslaugų teikimo, kuris buvo sudarytas nepaisant įstatyme numatyto reglamentavimo ir suteikiant privilegiją apeliantei, ginčo jungtinės veiklos sutartys teismo pagrįstai pripažintos apsimestiniais sandoriais. Tai sudaro atskirą (savarankišką) pagrindą pripažinti ginčo sutartis niekinėmis.
5. Pripažinus sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis ginčo sutarčių šalys turėjo būti gražinamos į padėtį iki sutarčių sudarymo, t. y. šalims turėjo būti grąžintas turtas, įneštas į jungtinę veiklą. Tai reiškia, kad ieškovei priklausančios ir į jungtinę veiklą įneštos patalpos turėjo būti grąžinamos poliklinikai, o apeliantės įnašą sudaranti įranga - grąžinta apeliantei. Tokiu būdu išsprendęs restitucijos klausimą teismas nepažeidė teisės normų ir nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos.
6. Jungtinės veiklos sutartis pripažinus niekinėmis neturėtų būti taikomos atskiros šių sutarčių nuostatos, sukuriančios šalims teisines pasekmes. Šiuo atveju apeliantė, pasinaudodama asmeniniais ryšiais su tuometiniu poliklinikos direktoriumi, sudarė žinomai neteisėtus sandorius su poliklinika bei neteisėtai naudojosi ieškovės patalpomis. Tokiu būdu apeliantė atliko neteisėtus bei nesąžiningus veiksmus, kurių pagrindu jai negali būti priteisiama kokia nors kompetencija.
7. Bylą nagrinėjant pirmąja instancija apeliantė nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su kitais poliklinikos sudarytais sandoriais. Taip pat, apeliantė nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių, esą per 7 dienų terminą ji negalės atlaisvinti patalpų. Kadangi šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodytos (o kartu ir nepateikti jas pagrindžiantys įrodymai) ieškovė prašo nepriimti su apeliaciniu skundu teismui teikiamų (naujų) rašytinių įrodymų ir nenagrinėti apeliantės naujai nurodomų aplinkybių.
8. Apeliantė be pagrindo kvestionuoja teismo išvadą dėl apeliantės ir V. O. ryšio. G. O., apeliantės bei V. O. tarpusavio ryšius patvirtina šios civilinės bylos medžiaga bei viešai prieinama (skelbiama) informacija.
12. Atsakovė VšĮ Kauno miesto poliklinika, atstovaujama advokato Evaldo Rapolo, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pakeisti atsakovę VšĮ Kauno (duomenys neskelbtini) polikliniką jos teisių perėmėju – VšĮ Kauno miesto poliklinika, atmesti apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. VšĮ Kauno Centro poliklinika, Kauno Kalniečių poliklinika, Kauno Šančių poliklinika ir Kauno Šilainių poliklinika buvo reorganizuotos prijungimo būdu ir 2018-01-02 baigė savo veiklą kaip atskiri juridiniai asmenys. VšĮ Kauno miesto poliklinika perėmė visas pasibaigusių poliklinikų, tame tarpe ir VšĮ Kauno (duomenys neskelbtini) poliklinikos, teises ir pareigas.
2. Bylą nagrinėjant pirmąja instancijos Poliklinika pripažino faktą, kad savivaldybei priklausančios patalpos de facto buvo naudojamos UAB (duomenys neskelbtini) veikloje jungtinės veiklos sutarčių pagrindu, kaip Poliklinikos įnašas į jungtinę veiklą. Todėl teismas pagrįstai konstatavo jungtinės veiklos sutarčių prieštaravimą imperatyviosioms Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatoms ir, sutinkamai su kasacinio teismo praktika,  pripažino jungtinės veiklos sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento.
3. Savivaldybė niekada nesutiko, kad jai priklausančios patalpos būtų perduotos UAB (duomenys neskelbtini), jos komercinei veiklai vykdyti. Savivaldybė 2011 m. pabaigoje aiškiai raštu nurodė tuometiniam Poliklinikos vadovui V. O., kad Savivaldybės turtas negali būti perduodamas naudoti tretiesiems asmenims, tame tarpe ir perduodamas kaip įnašas į jungtinę veiklą.  Taigi, Savivaldybė ne tik, kad nesutiko, kad patalpos būtų įneštos į jungtinę veiklą, bet tam dar ir aktyviai prieštaravo, kartu nurodydama ir tokių veiksmų neteisėtumą.
4. Nepaisydamas įstatymo ir aiškiai išreikštos Savivaldybės valios, tuometinis Poliklinikos administracijos vadovas Poliklinikos vardu sudarė neteisėtas jungtinės veiklos sutartis. Šias jungtinės veiklos sutartis jis sudarė siekdamas tenkinti ne viešuosius ar Poliklinikos, o savo privačius (asmeninius), interesus, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) yra jo sūnaus verslas.
13. Trečiasis asmuo V. O., atstovaujamas advokato Kęstučio Jonaičio, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą patenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Nepagrįsta teismo išvada, jog Poliklinikos patikėjimo teise valdomos savivaldybės patalpos buvo įneštos kaip įnašas į jungtinę veiklą ir/ar perduotos jungtinės veiklos partneriui UAB (duomenys neskelbtini). Teismas nepagrįstai ignoravo faktą, kad jungtinės veiklos sutarčių šalys ginčijamas sutartis sudarė siekdamos bendrų tikslų – sukurti ir teikti gyventojams naujas medicinos paslaugas.
2. Teismas iškraipė šalių valią, sudarant ginčo sandorius: abiejose sutartyse šalys susitarė dėl piniginių ir nepiniginių įnašų į jungtinę veiklą. Sutartyse šalys aiškiai išreiškė poziciją, kad patalpos į jungtinę veiklą nėra įnešamos, nėra perduodamos partnerio UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybėn, partneris į patalpas neįgyja jokių turtinių teisių, patalpos nebus laikomos bendrąja daline šalių nuosavybe.
3. Teismas, interpretuodamas, kad poliklinikos patalpų jungtinės veiklos vykdymui naudojimas prilygsta patalpų įnešimui į jungtinę veiklą ir perdavimui partnerio (atsakovo) UAB (duomenys neskelbtini) komercinei veiklai vykdyti, paneigė CK 6.156 str. 4 dalyje įtvirtintą sutarties laisvės principą, suteikiantį sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti sutarties sąlygas. Poliklinikos veikos kasmetinis privalomas finansinis auditas niekada neišreiškė jokių pastabų dėl jungtinių veiklos sutarčių teisėtumo ar neigiamos finansinės įtakos poliklinikos veiklai.
4. Teismo išvada, kad poliklinikos patalpos buvo naudojamos ir UAB (duomenys neskelbtini) komercinei veiklai vykdyti, neatitinka tikrovės. Minėtose patalpose jungtinės veiklos sutarčių pagrindu vykdyta veikla vertintina ne kaip UAB (duomenys neskelbtini), o kaip bendra abiejų šalių komercinė veikla, kurios rezultatą (pelną) šalys dalijasi partnerystės sutartyse numatyta tvarka. Jungtinės veiklos vykdymas poliklinikos patalpose nepatvirtina patalpų perdavimo UAB (duomenys neskelbtini) fakto.
5. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad prieš sudarant ginčo sutartis, pati ieškovė pritarė poliklinikos numatyto vykdyti sveikatos priežiūros paslaugų ir infrastruktūros plėtros investicinio projekto formai, taip pat – kad plėtros projektas bus vykdomas poliklinikos patalpose. Apie Diagnostikos centro įkūrimo ir atitinkamų medicinos (diagnostikos) paslaugų teikimo vietą bei formą papildomai iš anksto buvo informuotas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Savivaldybės gydytojo tarnybos vedėjas D. S.. Tad nuo 2011 m. ieškovei žinant ir iš anksto pritarus tokių sandorių sudarymui, atsakovams penkerius metus sąžiningai vykdant sutartis, ginti ieškovės interesus ir laikyti ją sąžininga proceso šalimi, yra neteisinga.
6. Nesuprantamas teismo motyvas, jog poliklinikos tuometinis direktorius V. O. įtvirtino paslaugų pirkimą iš su juo susijusios  įmonės UAB (duomenys neskelbtini), nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie V. O. ir UAB (duomenys neskelbtini) sąsajumą kokiais tai ryšiais. Be to, teismo išvada visiškai nereikšminga sprendžiant ginčijamų sutarčių sudarymo teisėtumo ir jų galiojimo klausimą.
7. Nepagrįstas teismo motyvas, jog sutartys atitinka viešųjų pirkimų apibrėžimą ir joms sudaryti privalėjo būti organizuotas viešųjų pirkimų konkursas. Medicinos paslaugas sutarčių pagrindu teikė Poliklinikos darbuotojai, naudodamiesi UAB (duomenys neskelbtini) jungtinei veiklai vykdyti suteikta įranga. UAB (duomenys neskelbtini) jokių paslaugų poliklinikai nepardavė ir poliklinika iš UAB (duomenys neskelbtini) nieko nepirko, todėl pareiga organizuoti viešą konkursą poliklinikai nekilo. 
8. Teismo sprendimas taikyti tik vienašalę restituciją yra nepagrįstas ir negali būti laikomas teisingu, nes tokiu atveju iš restitucijos taikymo kylantys neigiami padariniai turi vienodai slėgti abi šalis.
14. Trečiasis asmuo Luminor Bank, AB, atstovaujamas advokato Laimono Pivoro, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Bankas sutinka su apeliantės motyvais, kad teismas nevertino įrodymų ir neatskleidė bylos esmės, teismo sprendimas prieštarauja viešajam interesui. Byloje yra duomenys, kad šalys, sudarydamos ir vykdydamos jungtinės veiklos sutartis, siekė bendro tikslo: 2014-04-20 sutartimi Poliklinikos valdomose patalpose sukurti ir teikti naujas paslaugas pacientams, jose laikyti visą įrangą, o 2014-07-09 sutartimi Poliklinikos valdomose patalpose įrengti modernų Diagnostikos centrą su modernia įranga bei teikti Diagnostikos centro paslaugas tretiesiems asmenims, jose laikyti visą įrangą. Toks šalių tikslas atitiko Poliklinikos veiklą pagal patvirtintą VšĮ Kauno (duomenys neskelbtini) poliklinikos strateginės veiklos gaires dešimtmečiui nuo 2011 iki 2021 m. Šios gairės buvo pristatytos Kauno miesto savivaldybei plačiame atsakingų darbuotojų ir politikų posėdyje, apsvarstytos, ir joms buvo pritarta.  Įgyvendinant gairėse numatytus tikslus, kaip vieną iš variantų buvo nutarta panaudoti ir jungtinės veiklos sutarčių modelį, leidžianti greitai įgyvendinti brangiai kainuojančius projektus,  taip siekiant greitai ir  geriau patenkinti viešąjį interesą - suteikti trūkstamų paslaugų Kauno gyventojams. Šias paslaugas gavo apie 6000 pacientų. Atsižvelgiant, kad Poliklinika negali suteikti pacientams būtinųjų paslaugų be jungtinės veiklos sutartis partnerio, darytina išvada, kad jungtinė veikla buvo skirta užtikrinti sveikatos apsaugą ir įgyvendino viešąjį interesą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė Kauno miesto savivaldybė prašė pripažinti negaliojančiomis VšĮ Kauno (duomenys neskelbtini) poliklinika ir UAB (duomenys neskelbtini) 2012 m. balandžio 20 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį (partnerystę) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2012 m. balandžio 20 d. sutartis) ir 2012 m. liepos 9 d. Jungtinės veiklos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2012 m. liepos 9 d. sutartis) bei taikyti restituciją natūra. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – apeliantė) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą ji grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino jungtinės veiklos sutartis bei nepagrįstai sprendė, jog ieškovės patalpos buvo įneštos į atsakovių jungtinę veiklą kaip poliklinikos įnašas; kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jungtinės veiklos sutartys atitinka viešojo pirkimo–pardavimo sutarties apibrėžimą; kad sprendimas prieštarauja restitucijos prigimčiai ir šio instituto paskirčiai.
18. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė UAB (duomenys neskelbtini) projektai pranešimą dėl Magnetinio rezonanso sistemos demontavimo darbų trukmės, 2012-09-04 Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašo juos prijungti prie bylos. Teisėjų kolegija, susipažinusi su naujai pateiktų dokumentų turiniu nustatė, kad 2012-09-04 Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) visiškai nėra susijusi su šios bylos faktiniu ieškinio pagrindu ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, apeliantė neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su kitais poliklinikos sudarytais sandoriais. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) yra pripažinusi šios sutarties neteisėtumą ir kartu su poliklinika taikiai išsprendusi iš to kylančias teisines pasekmes, todėl naujai pateikta sutartis negali turėti reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui. Atsikirsdama į ieškovės 2017 m. kovo 2 d. pareikštą ieškinį, apeliantė turėjo ir galėjo pateikti įrodymus, kad per 7 dienų terminą ji negalės atlaisvinti patalpų, tačiau to nepadarė. UAB (duomenys neskelbtini) pranešime yra pateikiama vieno asmens subjektyvi nuomonė dėl magnetinio rezonanso sistemos demontavimo darbų trukmės, kai pačios atsakovės ginčo jungtinės veiklos sutartyse yra numačiusios įrangos išmontavimo ir išvežimo terminus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nenustatė šių naujų įrodymų pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme ir atsisako juos priimti (CPK 314 str.).
19. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Dėl to įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifiką nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Pagal teisinį tikslą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis teisės doktrinoje priskiriama prie bendradarbiavimo sutarčių grupės, t. y. sutarčių, kurių kvalifikuojamasis požymis yra sutarties šalių bendri tikslai.
20. Bendra veikla kildinama ne iš įstatymo, bet grindžiama sutartimi. Jungtinės veiklos sutartis laikoma savanoriška asociacija, kuri pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu. Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų. Teisėti bendri tikslai ir vienodi interesai yra partnerystės sutartį kvalifikuojantys požymiai. Pažymėtina, kad komercinės partnerystės galutinis tikslas (rezultatas) visada siejamas su pelno uždirbimu. Šiandienėje doktrinoje esminis partnerystės santykių elementas – partnerių įsipareigojimas atsisakyti savo trumpalaikių interesų ir suteikti prioritetą ne asmeninei, bet visos partnerių grupės gerovei; partneriai subordinuoja savo interesus ir bendradarbiauja, tikėdamiesi ilgalaikės asmeninės naudos maksimizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).
21. CK 6.970 straipsnyje nustatyta, kad partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, o įnašai laikomi lygiais, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis. Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis). Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis (CK 6.976 straipsnio 1 dalis). Šis teisinis reglamentavimas suponuoja, kad sutartimi galima susitarti tiek dėl partnerių įnašų proporcijos, tiek dėl įnešto turto nuosavybės bei pelno paskirstymo. Įstatymas šiuo atveju taikomas tik tada, jei šalys nesusitaria kitaip. Šios teisės normos nepaneigia jungtinės veiklos sutarties šalių laisvės susitarti dėl įnašų ir veiklos rezultato nuosavybės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).).
22. Kartu pažymėtina ir sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo bei sutarčių aiškinimo taisyklių, reglamentuotų CK 6.193 - 6.195 straipsniuose, svarba šios bylos kontekste. Sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dėl sutarties sąvokų, joms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.
23. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-684/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-248/2017; kt.).
24. Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (CK 6.193 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2017; kt.).
25. Pažymėtina ir tai, kad pagal sisteminio sutarties aiškinimo principą (CK 6.193 straipsnio 2 dalis) bet kuri sutarties sąlyga turi būti aiškinama atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą; negali likti neaptarta ir neįvertinta nei viena sutarties dalis, priedas ar kita sudedamoji dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
26. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Kauno miesto savivaldybės taryba 2011 m. birželio 6 d. pasitarime pritarė VšĮ Kauno (duomenys neskelbtini) poliklinikos (toliau – Poliklinika) plėtros gairėms 2011 – 2021 m. ir rekomendavo Poliklinikai rengti projektus konkretiems strategijoje numatytiems uždaviniams įgyvendinti, panaudojant visas įmanomas finansavimo galimybes – ES, VĮ projektų finansavimus, privataus kapitalo pritraukimą ir poliklinikos lėšas (t. 1, b. l. 33-34). Ieškovė išanalizavusi Poliklinikos sveikatos priežiūros paslaugų ir infrastruktūros plėtros projekto santrauką bei jungtinės veiklos sutarties projektą, 2011 m. lapkričio 5 d. raštu „Dėl pritarimo investiciniam projektui) informavo polikliniką, jog jos sveikatos priežiūros ir infrastruktūros plėtros projektas galėtų būti vykdomas, jeigu jame nebeliks nuostatų dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto perdavimo tretiesiems asmenims (t. 1, b. l. 35). 2012 m. balandžio 20 d. ir 2012 m. liepos 9 d. tuometinis Poliklinikos direktorius V. O. sudarė ginčo jungtinės veiklos sutartis su apeliante.
27. 2012 m. balandžio 20 d. sutartimi jos partneriai sutarė sujungti savo pastangas, būtinus finansinius išteklius, turtą, darbą, žinias bei žmogiškuosius išteklius siekdami veikti bendrai, nesteigdami naujo atskiro juridinio asmens tam, kad būtų pasiektas sutarties tikslas – t. y. naujų paslaugų pacientams sukūrimas ir teikimas, kurių dėl savo vykdomos veiklos specifikos sutarties šalys atskirai neturi galimybės sukurti. Siekiant šio tikslo, atliekamas panoraminio odontologinio rentgeno bei kitų kompleksinių sveikatinimo paslaugų organizavimas ir teikimas poliklinikoje tretiesiems asmenims bei šios sutarties nustatyta tvarka tarp partnerių padalijamas iš bendrai teikiamų paslaugų gautas pelnas (sutarties 1.1 p.). Šalys sutarė, kad visa įranga šios sutarties galiojimo laikotarpiu bus laikoma Poliklinikos patalpose ir naudojama bendrais abiejų šalių interesais bendrai veiklai vykdyti, tačiau jokiais atvejais nebus laikoma šalių bendrąja daline nuosavybe (sutarties 3.4 p.). Šalių susitarimu bendra veikla teikiant panoraminio odontologinio rentgeno ir kitas paslaugas pagal šią sutartį bus vykdoma adresu (duomenys neskelbtini), esančiose patalpose (sutarties 7.1 p.; t. 1, b. l. 36-41). Prie šios sutarties Priedu Nr. 1 šalys sutarė, kad poliklinika suteikia vietą įrangos pastatymui ir paslaugų atlikimu; suteikia personalą darbui, įtraukia paslaugą į mokamų paslaugų kainyną ir organizuoja paslaugų teikimą pagal sutartyje numatytas sąlygas (Priedo Nr. 1 3 p.).; numatė, kad gautas iš odontologijos panoraminio rentgeno paslaugų pelnas dalinamas ir išmokamas pagal sutarties 6.4 punktą taip: poliklinika gaus 20 procentų, partneris 80 procentų pelno (Priedo Nr. 1 7 p.; t. 1 psl. 43). Priedu Nr. 2 šalys susitarė dėl fiksuotų mėnesio išlaidų padengimo (t. 1, b. l. 44).
28. 2012  m. liepos 9 d. sutartimi jos partneriai sutarė sujungti savo pastangas, būtinus finansinius išteklius, turtą, darbą, žinias bei žmogiškuosius išteklius siekdami veikti bendrai, nesteigdami naujo juridinio asmens, tam, kad būtų pasiektas sutarties tikslas – t. y. įrengtas naujas, modernus aukščiausios kokybės reikalavimus atitinkantis Diagnostikos centras, turintis modernią Diagnostikos cento įrangą, atlygintinai teikiamos Diagnostikos centro paslaugos tretiesiems asmenims bei šios sutarties nustatyta tvarka tarp partnerių padalijamas iš Diagnostikos centro teikiamų paslaugų gautas pelnas (sutarties 2.1 p.).  Sutarties sąvokose ir jų aiškinime nurodyta, kad patalpos reiškia Kauno miesto savivaldybei  nuosavybės teise priklausančias ir Poliklinikai panaudos teise perduotas patalpas, esančias pastatuose adresu (duomenys neskelbtini), inventorizacinėse bylose pažymėtos numeriais 1D4bp ir 2D6bp; projektinė dokumentacija reiškia UAB (duomenys neskelbtini) remonto darbams vykdyti reikalingus dokumentus, įskaitant bet neapsiribojant patalpų projektinė dokumentacija, ir bet kuris kitas ar visi dokumentai (leidimai, suderinimai ir kt. dokumentai), susiję su patalpų suformavimu arba reikalingi tinkamam Patalpų įrengimui ir naudojimui (t. 1, b. l. 45 – 55). Sutarties priede „Partnerių įnašai“ šalys numatė, kad poliklinikos piniginis įnašas į jungtinę veiklą pagal šią sutartį yra 213 537,48 Lt, kurį sudaro patalpų remonto (paruošimo Diagnostikos centro veiklai) darbai (Priedo 1 p.); UAB (duomenys neskelbtini) į jungtinę veiklą piniginio įnašo neįneša, o į jungtinę veiklą įnešė 4 850 000,00 Lt nepiniginį įnašą, kuris pagal sutarties 3.4.2.1 punktą įtakoja partnerių dalis bendrojoje nuosavybėje (Priedo 2, 3 ); atsižvelgiant į nustatytas partnerių įnašų dalis, pagal šią sutartį gautas pelnas bus skirstomas partneriams tokiomis dalimis: poliklinika – 5 procentai viso pelno, UAB (duomenys neskelbtini) – 95 procentai viso pelno. Pažymėtina, kad poliklinikos nepiniginis įnašas, kurį sudarė žmogiškieji ištekliais ir poliklinikos intelektinė nuosavybė, žinios bei patirtis (sutarties 3.4.1 p.), pelno skirstymo neįtakojo. 2012 m. liepos 9 d. pasirašytame priede šalys aptarė sutarties vykdymo etapus, tarp kurių numatė pasirengimo vykdyti patalpų pritaikymo Diagnostikos centro veiklai darbus ir tų darbų vykdymą (t. 1, b. l. 66). 2013 m. balandžio 30 d. teiktame poliklinikai pranešime apeliantė nurodė, kad balandžio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) pagal panaudos sutartį naudojamose (duomenys neskelbtini) patalpose dirbo tik administracijai priskiriami darbuotojai (7 asmenys), o jų darbo valandos iš viso per 2013 m. balandžio mėn. sudarė 945 val. (t. 1, b. l. 64). 2016 m. gegužės 18 d. susitarimu šalys papildė sutartį naujais punktais, tarp kurių numatyta teisė naudoti papildomą diagnostikos centro įrangą, susidedančią iš keturių rentgeno diagnostikos aparatams skirtų skaitmeninių vaizdo detektorių ir trijų programinės įrangos komplektų, kuri šalių susitarimu įvertinama  176 000,00 Eur su PVM (susitarimo 1 p.; t. 1, b. l. 70-71). 2016 m. birželio 6 d. buvo parengta lokalinė sąmata (duomenys neskelbtini) poliklinikos kabinetų remontui 3 504,73 Eur sumai (t. 1, b. l. 76-77). 2016 m. birželio 28 d. Darbų perdavimo-priėmimo aktu UAB (duomenys neskelbtini) perdavė poliklinikai atliktus kabineto remonto darbus, už kuriuos ši įsipareigojo atsiskaityti su UAB (duomenys neskelbtini) pagal galiojančias sutartis ir priedus.
29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčo jungtinių veiklos sutarčių sąlygas, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nepaisant to, jog atsakovės jungtinės veiklos sutartyse (2012 m. balandžio 20 d. sutarties 7.2 p. ir 2012 m. liepos 9 d. sutarties 10.2 p) nurodė, kad patalpos nėra ir nebus įnešamos į bendrą veiklą, jos buvo įneštos į atsakovių bendrą veiklą kaip poliklinikos įnašas. Kadangi pateiktame ieškovei jungtinės veiklos projekte buvo tiesiogiai nurodyta, kad poliklinika suteikia patalpas (Jungtinės veiklos sutarties 1.3 p.; t. 1, b. l. 29), ir su tokia sutarties nuostata ieškovė kategoriškai nesutiko bei 2011 m. lapkričio 5 d. raštu nurodė Poliklinikai ją šalinti iš sutarties, todėl ginčo jungtinės veiklos sutartyse tiesiogiai tokia nuostata nebuvo įtraukta, tačiau sutartyse numatyta, kad jungtinė veikla bus vykdoma poliklinikos patalpose. Ieškovės patalpos apeliantės ir poliklinikos susitarimu bei lėšomis buvo pritaikytos jungtinei veiklai vykdyti, apeliantės įrangai naudoti, t. y. ieškovės patalpos de facto buvo naudojamos apeliantės ir poliklinikos jungtinei veiklai vykdyti (CK 6.971 str. 1 d.).
30. Vien tai, kad Kauno miesto savivaldybės 2014 bei 2015 metų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio ir turto naudojimo audito išvadose nurodoma, kad savivaldybės konsoliduojamų subjektų grupė visais reikšmingais atžvilgiais 2014 bei 2015 m. turtą valdė, naudojo ir disponavo juo teisėtai ir jį naudojo įstatymo nustatytiems tikslams (t. 1, b. l. 181 – 189), savaime nereiškia, kad savivaldybės panaudos sutartimi neatlygintinai perduotų pastatų patalpos jos įstatuose nurodytai veiklai vykdyti buvo naudojamos teisėtai. Taip pat minėtos išvados nepaneigia pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad jungtinės veiklos sutartys akivaizdžiai pažeidžia imperatyvias Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo norma. Pažymėtina, kad viena vertus, šiose Audito išvadose ginčo jungtinės veiklos sutartys visiškai nepaminėtos ir šių sutarčių teisinis vertinimas nepateikimas, o kita vertus, pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nuostatas (2 str. 17 p.), savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys – savivaldybės biudžetinių įstaigų, savivaldybės išteklių fondų ir kitų savivaldybės kontroliuojamų viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų rinkinys, parengtas kaip vieno viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkinys, ir savivaldybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys, kuriame pateikiami savivaldybės biudžeto vykdymo duomenys, o pagal Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymą (2 str. 5 p.), auditoriaus išvada yra  dokumentas, kuriame auditorius, kitos valstybės narės arba valstybės ne narės auditorius, be kitų privalomų dalykų, pareiškia savo nuomonę apie audituotas finansines ataskaitas. Be to, Kauno miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2015 m. lapkričio 5 d. ataskaitoje nurodyta, kad savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai tikrinti privačias įmones, jų tarpe ir UAB (duomenys neskelbtini), įgaliojimai  nesuteikti (ataskaitos 4.2 p., t. 1, psl. 91).
31. Ieškovei 2011 m. birželio 6 d. pasitarime pritarus poliklinikos plėtros gairėms 2011 – 2021 m., poliklinikai atsirado poreikis naujoms medicininėms paslaugoms įsigyti, kurį ji patenkino ginčo jungtinių veiklos sutarčių pagrindu.
32. CK 6. 380 straipsnyje numatyta, kad pagal viešojo pirkimo–pardavimo sutartį valstybės ar savivaldybės institucija arba valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga arba organizacija už valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės ar savivaldybės fondų lėšas perka daiktus ar moka už darbus ar paslaugas (įskaitant nuomą) valstybės arba savivaldybės ar jų institucijų, įmonių, įstaigų bei organizacijų poreikiams tenkinti. Pagal CK 6.381 straipsnį, viešojo pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos konkurso tvarka, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Tokių sutarčių sudarymo tvarką detaliai nustato Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo 18 straipsnis (ginčui aktuali šio įst. redakcija galiojusi nuo 2012 m. kovo 31 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl subtiekimo (partnerystės) atskyrimo nuo paprasto priemonių, priklausančių kitiems subjektams, naudojimo vykdant viešojo pirkimo sutartį, pagrindiniu kriterijumi pripažįstami tokio subjekto veiksmai dėl pirkimo objekto (paslaugos, darbų) (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Teismų praktika, biuletenis Nr. 38, Viešieji pirkimai, psl. 246).
33. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ginčo 2012 m. balandžio 20 d. ir 2012 m. liepos 9 d. sutartimis apeliantė perdavė poliklinikai naudotis įrenginius, kuriuos pastaroji naudojo teikdama naujas medicinines paslaugas pacientams, o gautos pajamos (sugeneruotas grynasis pelnas) buvo paskirstomos atsakovėms, kurių apeliantei atitekdavo 95 procentai ir 5 procentai poliklinikai. Įvertinęs minėtos veiklos aspektus, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad jungtinės veiklos sutarčių pagrindu faktiškai poliklinika pirko iš apeliantės atitinkamas paslaugas (medicininius tyrimus, kurie atliekami naudojant apeliantės įrenginius) ir vėliau jas perparduodavo pacientams su atsakove (apeliante) atsiskaitydama jungtinės veiklos sutarčių pagrindu, bei pagrįstai vertino, kad jungtinės veiklos sutarčių pagrindu ir be jokio konkurso poliklinikos tuometinis direktorius V. O. įtvirtino paslaugų pirkimą iš su juo susijusios įmonės – apeliantės, t. y. tiesiog pasirinko minėtą atsakovę tiekėju neorganizuodamas privalomo viešo konkurso.
34. Nors apeliantė apeliaciniame skunde, o trečiasis asmuo V. O. neigia apeliantės ir V. O. tarpusavio ryšius, tačiau LR Specialiųjų tyrimo tarnybos 2015 m. birželio 11 d. rašte „Dėl  informacijos pateikimo“, konstatuotų teiginių, kad UAB (duomenys neskelbtini) faktinis vadovas buvo ir galimai yra V. O. sūnus G. O., byloje leistinais įrodymais nepaneigia (t. 1, b. l. 79 -80), o  viename iš publikuotų straipsnių, komentuodamas ginčo sutartis, tokias aplinkybes iš esmės patvirtino pats G. O., teigdamas, kad tuo metu kompanijoje nedirbo, bet kai kuriuos dalykus žinojo <...>, kad mano tikslingu kreiptis ir prašyti išaiškinimo, ar nėra užgrobiamas privatus verslas (http://kauno.diena.lt, (duomenys neskelbtini), t. 2, b. l. 6).
35. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs 2012 m. balandžio 20 d. ir 2012 m. liepos 9 d. sutartis prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d. ) ir konstatavęs niekinių sandorių faktą, taikė CK šeštosios knygos normų nustatytas restitucijos taisykles, kai sandorio šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo.
36. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Restitucijos taisykles nustato šio kodekso šeštosios knygos normos (CK 1.80 str. 3 d.).
37. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Taigi restitucija taikoma arba netaikoma kaip viešojo pirkimo sutarties panaikinimo padarinys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismai, spręsdami dėl niekinio sandorio padarinių, turi tirti sutarties vykdymo eigą, jos vykdymo specifiką, įvykdymo laipsnį, galimus nuostolius dėl restitucijos taikymo, kitas reikšmingas aplinkybes ir parinkti restitucijos būdą arba, esant išskirtinėms aplinkybėms, jos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008).
38. Nagrinėjamu atveju teismas įpareigojo apeliantę grąžinti poliklinikai atlaisvintas patalpas, kas reiškia, kad ieškovei priklausančios į jungtinę veiklą įneštos patalpos grąžinamos poliklinikai, o apeliantei grąžinama jos įnašą sudaranti įranga. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantė nenurodė ir neįrodinėjo jos įnašo į ginčo patalpų būklės pagerinimą, ar poliklinikos neįvykdyto įsipareigojimo pagal 2016 m. birželio 28 d. susitarimą (aptarta nutarties 28 pastraipoje; t. 4, b. l. 168) (CPK 312 str.). Apeliantės skundo motyvai dėl neįmanomo įvykdyti sprendimo taikytos restitucijos dalyje yra nepagrįsti ir deklaratyvūs, nes apeliantė nepateikė įtikinamų argumentų, jog įrangos ji negali išsigabenti ir toliau naudoti savo veikloje kitose patalpose. Įvertinus tai, kad ir pačios atsakovės laisva valia sudarydamos ginčo sutartį numatė apeliantei pareigą išmontuoti bei išsivežti įrangą iš patalpų per 10 dienų nuo tos dienos, kai kuri nors iš šalių nutraukė sutartį, tai ir teismo nustatytas 7 dienų terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, įpareigojantis apeliantę atlaisvinti patalpas, labai artimas šalių sulygtam, nelaikytinas neprotingai trumpu patalpų atlaisvinimui.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas vadovautis CK 6.145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtimi ir pakeisti restitucijos būdą. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad įrangą palikus poliklinikai ir apeliantei grąžinus jos įnašą pinigais, teismas įteisintų įrangos pirkimo sandorį, prieštaraujantį imperatyvioms Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms. Pripažinus jungtinės veiklos sutartis niekinėmis ir jų nuostatos dėl apeliantei grąžinamo įnašo pinigais yra niekinės (2012 m. balandžio 20 d. sutarties 14.3 p., 2012 m. liepos 9 d. sutarties 32.3p.). Pažymėtina, kad ir poliklinika nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepareiškė, jog dėl susiklosčiusios išskirtinės situacijos teikiant medicinos paslaugas, būtų keičiamas restitucijos taikymo natūra būdas.
40. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
41. Vadovaudamasi nurodytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, iš esmės tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino bei taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :             

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                Rūta Palubinskaitė

Albina Rimdeikaitė

Egidijus Tamašauskas