Administracinė byla Nr. A.2.6.-21-834/2015
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04440-2014-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.3; 52.3

ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2015 m. sausio 26 d.
Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB“ (duomenys neskelbtini)“ administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
n u s t a t ė:
V. V., pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, 2014 m. lapkričio 29 d., apie 17:00 val., Minijos g. 13, Klaipėda, vairavo transporto priemonę Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0.50 prom.). Tokiais veiksmais V. V. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.
V. V. posėdžio metu pažeidimą pripažino. Paaiškino, jog buvo žvejyboje, laive pykino, kažkas pasiūlė išgerti alaus, kad nepykintų. Po to, už gerų trijų valandų vairavo, neįvertino, jog dar gali būti neblaivumas. Pats iš dalies yra darbingas, sūnus visiškai neįgalus, žmona taip pat neįgali. Vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas. Dėl pažeidimo gailisi.
Be paties V. V. paaiškinimo, administracinės teisės pažeidimas įrodytas byloje surinktais įrodymais – 2014-11-29 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 30P-22401635-14, Klaipėdos apskrities VPK kelių policijos biuro kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulio 2014-11-29 d. tarnybiniu pranešimu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, patikros sertifikatu, asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad V. V. buvo nustatytas lengvas 0.50 promilių girtumo laipsnis, asmens duomenimis.
Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad V. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 1 d.
Teismas, skirdamas V. V. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, jo asmenybę. Atsakomybę lengvinanti aplinkybės yra ta, kad prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, galiojančių nuobaudų neturi.
Posėdžio metu V. V. pateikė prašymą atsižvelgti į tai, kad šeimoje yra 2 žmonės su negalia, todėl jam yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas, jis pats taip pat turi negalią, sunku vaikščioti, vairuotojo pažymėjimas taip pat reikalingas dėl darbo. Dėl šio įvykio labai gailisi.
Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog darbo pobūdis ar šeimyniniai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Tai, kad V. V. gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra atsakingas už savo darbinius įsipareigojimus bei artimųjų gerovę, laikytina tik jo atsakomybę švelninančiomis ar jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų nepakanka, jog būtų galima taikyti ATPK 301 str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Be to, pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymima, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrąsias gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu ( Panevėžio apygardos teismo nutartys Nr. ATP-59-719/2014, ATP-239-350/2014). Pažeidėjas V. V. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantį pavojų, ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, jų sveikatai. Transporto priemonę vairavo esant lengvam neblaivumo laipsniui (0,50 promilės). Pats V. V. paaiškino, jog laive pykino, išgėrė alaus ir vėliau už kelių valandų neįvertino, jog bus neblaivumas. Taigi, pats pažeidėjas suvokdamas, jog yra gėręs alkoholio lengvabūdiškai tikėjosi, jog neblaivumo nebus. Vertintina ir tai, kad V. V. jau du kartus yra baustas už vairavimą esant neblaiviam. Akivaizdu, kad paskirtos poveikio priemonės V. V., nuobaudos tikslų (nubausti, auklėti, kad laikytųsi įstatymų) nepasiekia, jis toliau daro šiurkščius teisės pažeidimus (ATPK 20 str.). Teismo nuomone, aukščiau išdėstytos V. V. atsakomybę lengvinančios ar jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybės visų bylos aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, V. V. skirtina nuobauda numatyta sankcijos vidurkyje su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (ATPK 302 str.).
Vadovaujantis ATPK 330 straipsnio 1 dalimi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio nutarimo priėmimo dienos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str. ir 287 str. 1 p., teisėja
n u t a r i a :
V. V. pripažinti padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 362 EUR (trijų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos, tai yra, nuo 2015 m. sausio 26 d.
Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą- ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai (ATPK 314 str. 1 d.).
Atsižvelgdamas į asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, jo rašytiniu prašymu teismas, priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį (ATPK 313 str. 3 d.)
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.
Teisėja (parašas)
Nuorašas tikras:
Teisėja Vaida Sinkevičienė