Civilinė byla Nr. 3K-3-340-469/2021
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06379-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Simniškio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Juodoji audinė“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Juodoji audinė“ skundą dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų, suinteresuoti asmenys „North American Fur Auctions Inc.“, K. R. ir antstolis Tomas Ubartas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, nustatančių antstolio teisę reikalauti duomenų apie skolininko turtinę padėtį, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja kreipėsi į antstolį su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2020 m. lapkričio 4 d. patvarkymą Nr. S-20-136-68028 dėl informacijos pateikimo. Pareiškėja nurodė, kad antstolis, vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-705-777/2020 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo suinteresuoto asmens (skolininko) K. R. turtui vykdomojoje byloje Nr. 0136/20/00472, 2020 m. rugsėjo 14 d. patvarkymu Nr. S-20-136-56537 dėl informacijos pateikimo įpareigojo pareiškėją iki 2020 m. rugsėjo 21 d. pateikti informaciją ir paaiškinimus apie suinteresuoto asmens K. R. turtinę padėtį nuo 2019 m. sausio 1 d., t. y. pareiškėjos ir skolininko sudarytas sutartis, išrašytas PVM sąskaitas faktūras, perdavimo–priėmimo aktus ir pan. Pareiškėjai 2020 m. rugsėjo 21 d. pateikus antstoliui informaciją apie sandorių su skolininku bei skolininkui priklausančio turto pas ją nebuvimą nuo 2020 m. kovo 4 d., t. y. nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo iki atsakymo parengimo dienos, antstolis 2020 m. lapkričio 4 d. patvarkymu Nr. S-20-136-68028 pakartotinai įpareigojo pareiškėją pateikti informaciją nuo 2019 m. sausio 1 d.
3. Pareiškėja, nesutikdama su antstolio 2020 m. lapkričio 4 d. patvarkymu Nr. S-20-136-68028, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame nurodė, kad nors antstolis turi teisę rinkti informaciją, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka ir tiek, kiek yra būtina konkrečiam vykdomajam dokumentui įvykdyti. Pareiškėjos teigimu, antstoliui, vykdančiam teismo pritaikytą skolininko turto areštą, nėra jokio pagrindo rinkti informaciją apie skolininko atliktus mokėjimus, įsigytą pašarą ar kitus su kilnojamuoju turtu susijusius sandorius, kurie įvyko dar iki nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo. Anot pareiškėjos, antstolis, vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi teisę rinkti informaciją tik tiek, kiek ji susijusi su antstolio vykdomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir jų apimtimi, todėl jis neturi teisės reikalauti informacijos dėl laikotarpio iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėjos manymu, antstolis skundžiamu patvarkymu siekia rinkti duomenis ne būsimam teismo sprendimui jau vykstančiame išieškotojos ir skolininko ginče užtikrinti, o galimam naujam išieškotojos ginčui prieš pareiškėją.
4. Antstolis 2020 m. lapkričio 18 d. patvarkymu Nr. S-20-136-71742 pareiškėjos skundą atmetė ir klausimą perdavė spręsti Šiaulių apylinkės teismui.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. vasario 4 d. nutartimi pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.
6. Teismas nustatė, kad antstolis T. Ubartas vykdo vykdomąją bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo suinteresuoto asmens (skolininko) K. R. turtui pagal Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. ir 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-705-777/2020 ir vykdomąją bylą Nr. 0136/20/01013 dėl išieškojimo suinteresuoto asmens (išieškotojos) „North American Fur Auctions Inc.“ naudai iš suinteresuoto asmens (skolininko) K. R. pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą pagal hipotekos (įkeitimo) santykius.
7. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo byloje 2020 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-705-777/2020 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuoti suinteresuotam asmeniui (skolininkui) K. R. priklausančių, tiek pas suinteresuotą asmenį K. R., tiek pas trečiuosius asmenis esančių 334 918 vnt. audinių kailiukai (bet kurioje gamybos proceso stadijoje), o jų esant nepakankamai – ir gyvos audinės (334 918 vnt.), uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, leidžiant įvykdyti sutartinius įsipareigojimus suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) „North American Fur Auctions Inc.“, atitinkamą audinių kailių ar audinių kiekį perduodant tik šiam suinteresuotam asmeniui. Klaipėdos apygardos teismo byloje 2020 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-705-777/2020 papildomai areštuotas suinteresuotam asmeniui (skolininkui) K. R. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis, kilnojamasis turtas bei turtinės teisės, esančios pas suinteresuotą asmenį K. R. ar trečiuosius asmenis, neviršijant 12 619 681,20 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, jas įkeisti ar kitaip apsunkinti. Nustačius, kad suinteresuotas asmuo ūkininkas K. R. neturi pakankamai materialaus turto, neviršijant bendros 12 619 681,20 Eur sumos, taip pat nutarta areštuoti suinteresuoto asmens K. R. lėšas, esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, bankų sąskaitose, taip pat bet kokias gautinas sumas ir suinteresuotam asmeniui priklausančias turtines teises.
8. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-705-777/2020 iš suinteresuoto asmens (skolininko) K. R. suinteresuoto asmens (išieškotojos) „North American Fur Auctions Inc.“ naudai priteista 10 308 447,71 Eur skola, 610 552,72 Eur palūkanos, apskaičiuotos iki ieškinio pareiškimo, 1 030 844,77 Eur iš anksto sutartos suinteresuoto asmens „North American Fur Auctions Inc.“ teisių gynimo išlaidos, 8 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą 11 949 845,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. sausio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 28 752,58 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Teismas nurodė, kad minėtam teismo sprendimui įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartimi taikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
9. Teismas nustatė, kad antstolis, vykdydamas vykdomąsias bylas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir skolos išieškojimo, priėmė patvarkymą Nr. S-20-136-56537 dėl informacijos pateikimo, juo įpareigojo pareiškėją iki 2020 m. rugsėjo 21 d. pateikti informaciją ir paaiškinimus apie skolininko turtinę padėtį nuo 2019 m. sausio 1 d., t. y. pareiškėjos ir suinteresuoto asmens (skolininko) K. R. sudarytas sutartis, išrašytas PVM sąskaitas faktūras, perdavimo–priėmimo aktus ir pan. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 21 d. pateikė antstoliui informaciją apie sandorių su skolininku bei skolininkui priklausančio pas ją esančio turto nebuvimą nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo iki atsakymo parengimo dienos. Antstolis 2020 m. lapkričio 4 d. priėmė skundžiamą patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo pareiškėja buvo pakartotinai įpareigota pateikti minėtą informaciją apie skolininko turtinę padėtį nuo 2019 m. sausio 1 d.
10. Teismo vertinimu, antstolis iš pareiškėjos reikalauja ne bet kokių duomenų, o duomenų, susijusių su pareiškėjos iš suinteresuoto asmens (skolininko) K. R. gautomis lėšomis ar kitu turtu, siekdamas išsiaiškinti, ar pas trečiuosius asmenis nėra suinteresuotam asmeniui K. R. priklausančio turto. Teismas nurodė, kad, pareiškėjai reikalaujamų duomenų nepateikiant, antstolis neturi pakankamų duomenų ir pagrindo spręsti, ar pareiškėja lėšas ar kitokį turtą iš skolininko gavo pagrįstai, ar šis turtas vis dėlto priklauso skolininkui ir į jį galima nukreipti išieškojimą. Anot teismo, informacijos išreikalavimas savaime nereiškia išieškojimo iš pareiškėjos turto. Teismo vertinimu, tik gavęs atitinkamą informaciją antstolis galėtų spręsti, ar yra pagrindas areštuoti kokį nors turtą, esantį pas pareiškėją ir galbūt priklausantį skolininkui, taip pat nukreipti išieškojimą į tokį turtą. Teismas nurodė, kad pareiškėja tokiu atveju turėtų ginčyti ne reikalavimą pateikti informaciją, bet paties turto priklausomybę.
11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pateikti duomenys ir įrodymai, jog antstolio reikalaujama informacija yra visiškai nesusijusi su jo vykdomu išieškojimu ir laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėja nepagrįstai atsisako pateikti antstoliui jo reikalaujamą informaciją, nors toks antstolio reikalavimas yra imperatyviai privalomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 585 straipsnio 1 dalį. Taip pat teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pareiškėjai nesuteikta teisė spręsti, ar prašoma pateikti informacija antstoliui reikalinga ir ar ji bus panaudota teisėtai.
12. Teismas nesutiko su pareiškėja, kad antstolis informacijos gali reikalauti tik dėl laikotarpio, kai tapo vykdytini Klaipėdos apygardos teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo suinteresuoto asmens K. R. turtui nustatyti draudimai. Teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens K. R. skola susiformavo ne nuo vykdomosios bylos pradėjimo, o anksčiau. Kadangi skolininko prievolė išieškotojai atsirado anksčiau, nei priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nusprendė, kad antstolis pagrįstai prašo informacijos nuo 2019 metų pradžios, nes suinteresuotas asmuo K. R., galbūt siekdamas išvengti atsiskaitymo su suinteresuotu asmeniu „North American Fur Auctions Inc.“ ar tiesiog paslėpti turtą, galėjo sudaryti turto perleidimo sandorius, taip pat neteisėtai suteikti pirmumą kitam kreditoriui, o ne išieškotojai, kuri atitinkamoje situacijoje galimai turėjo pirmumo teisę gauti turtą pagal įkeitimo ir hipotekos sandorius.
13. Teismas pažymėjo, kad antstolis nagrinėjamoje situacijoje vien tik pareiškėjos iš kitų asmenų neišskyrė, pateikė tokio pobūdžio patvarkymus ir kitiems su skolininku susijusiems asmenims, dėl to buvo pateikti net keli skundai dėl antstolio veiksmų. Teismo vertinimu, antstolis renka ne informaciją išieškotojai būsimiems ginčams, o ieško skolininko turto pas trečiuosius asmenis. Anot teismo, nustatęs, kad pas trečiuosius asmenis galbūt yra turto, dėl kurio priklausomybės skolininkui ar trečiajam asmeniui kyla ginčas, antstolis tokią informaciją turėtų perduoti išieškotojai, kad ši spręstų, ar dėl tokio turto priklausomybės keltinas ginčas teisme, arba nurodytų, kad turtas pagrįstai laikytinas nepriklausančiu skolininkui ir į jį nenukreiptinas išieškojimas.
14. Taip pat teismas nurodė, kad duomenų policijai pateikimas nepašalina pareiškėjos pareigos vykdyti antstolio patvarkymus, kadangi policija išieškojimo nevykdo, o spręsti, ar antstolio patvarkymai yra teisėti, gali tik teismas, bet ne pareiškėja, atsisakydama juos vykdyti savo iniciatyva.
15. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
16. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad CPK 585 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta antstolio reikalavimo privalomumo taisyklė. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad CPK 585 straipsnio 1 dalis antstoliui nustato teisę rinkti informaciją tik apie skolininko turimą turtą, o pareiškėja nėra suinteresuoto asmens „North American Fur Auctions Inc.“ skolininkė, todėl antstolis neturi teisės reikalauti pateikti informaciją apie suinteresuoto asmens K. R. turtinę padėtį. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad antstolis, priimdamas patvarkymą dėl informacijos pateikimo, tik renka informaciją, kurios reikalavimas nėra neteisėtas, nes tokią teisę antstoliui suteikia teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja iš suinteresuoto asmens K. R. yra gavusi 869 400 Eur, todėl ji įpareigota pateikti su suinteresuotu asmeniu K. R. 2019–2020 metais sudarytas sutartis, sąskaitas faktūras, ataskaitas, perdavimo aktus bei paaiškinimus, ar skolininkas nuo 2019 m. sausio 1 d. yra bet kokiu pagrindu perdavęs audinių ar jų kailių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši informacija reikalinga siekiant išsiaiškinti, kam skolininkas galimai perleido išieškotojos naudai įkeistą turtą.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad antstolio patvarkymai teikti informaciją yra privalomi visiems asmenims, o ne tik skolininkui, todėl pareiškėja neturi teisės atsisakyti teikti antstolio reikalaujamą informaciją, spręsdama už antstolį, ar jam tokia informacija reikalinga, ar ji bus panaudota pagal įstatymus.
19. Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino ikiteisminio tyrimo ir antstolio funkcijas bei ikiteisminio tyrimo medžiagos slaptumą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad duomenų policijai pateikimas nepašalina pareiškėjos pareigos vykdyti antstolio patvarkymą dėl informacijos pateikimo, taip pat pažymėjo, jog įstatymų leidėjas nėra nustatęs jokių išimčių dėl antstolių privalomų patvarkymų vykdymo tuo atveju, kai atitinkami dokumentai jau buvo pateikti kitoms institucijoms.
20. Taip pat apeliacinės instancijos teismas deklaratyviais ir nepagrįstais pripažino pareiškėjos argumentus, kad antstolis galimai renka informaciją, kuri ateityje gali lemti išieškotojos ginčus prieš pareiškėją.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti ir panaikinti antstolio patvarkymą dėl informacijos pateikimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 585 straipsnio 1 dalį, kadangi, spręsdami dėl antstolio teisės gauti informaciją absoliutumo, neatsižvelgė į CPK 585 straipsnio 4 dalį bei nevertino, jog antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, veikė vykdydamas tik nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių (skolininko turto arešto) taikymo, tačiau rinko informaciją apie pareiškėjos ir suinteresuoto asmens (skolininko) santykius, pasibaigusius dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dienos.
21.2. Nors antstolis vykdomojoje byloje turi teisę rinkti informaciją apie skolininko turtinę pa-dėtį, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir neribojama, nes konkretūs antstolio veiksmai turi būti susiję su antstolio funkcijų vykdymu. Teismai neatsižvelgė į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių tikslas ir paskirtis yra ne ginčyti ankstesnius skolininko sandorius (taip didinant jo turto masę), o tik „užkonservuoti“ esamą skolininko turtą tam, kad skolininkui nuosavybės teise priklausantis turtas nebūtų perleistas ar kitaip apribotas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
21.3. Laikinosios apsaugos priemonės vykdomos ne retrospektyviai, o tik nuo jų pritaikymo momento. Todėl teismai nepagrįstai nusprendė, kad vien laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas yra pakankamas pagrindas antstoliui rinkti informaciją, susijusią su anksčiau (dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) įvykdytais sandoriais. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o ne vertinti skolininko dar iki laikinųjų apsaugos priemonių įvykdytus sandorius ir sąžiningų trečiųjų asmenų, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo metu neturėjusių ir vėliau neįgijusių jokio skolininko turto bei nedalyvaujančių ginče tarp išieškotojos ir skolininko, teises.
21.4. Teismai neįvertino, kad antstolis, žinodamas apie tai, jog visą laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpį pareiškėja jokio skolininkui priklausančio turto ir (ar) sandorių su juo neturėjo, prisidengdamas CPK 585 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise, rinko informaciją apie skolininko dar iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo įvykdytus sandorius, niekaip nesusijusius su antstolio vykdomos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyku (esamo skolininko turto suradimu ir „užkonservavimu“), ir taip viršijo jam konkrečioje vykdomojoje byloje valstybės suteiktus įgaliojimus.
21.5. Teismai CPK 585 straipsnio 1 dalį nepagrįstai išaiškino kaip neva įtvirtinančią absoliučią antstolio teisę rinkti iš esmės bet kokią informaciją – net ir tokią, kuri nėra reikalinga konkrečiam antstolio vykdomam vykdomajam dokumentui įvykdyti. Antstolis, vykdydamas nutartį dėl turto arešto, tik ieško esamo skolininko turto ir užtikrina jo status quo (padėtis, kuri yra), tačiau neturi galios kvestionuoti ankstesnius skolininko sandorius ar laikinąsias apsaugos priemones taikyti tam turtui, kurio skolininkas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu nebeturėjo. Palikus galioti skundžiamas teismų nutartis galėtų formuotis nepagrįsta antstolių veiklos praktika, kai antstolis turi absoliučią teisę rinkti informaciją iš bet kokių fizinių ir (ar) juridinių asmenų, iš esmės neturėdamas pareigos pagrįsti tokių savo veiksmų teisėtumo ar susieti juos su konkrečiu vykdomu vykdomuoju dokumentu.
21.6. Spręsdami, kad antstolio teisė rinkti informaciją, kuri jau yra tapusi ikiteisminio tyrimo dalimi, nėra apribota vykdomu ikiteisminiu tyrimu, teismai taip pat pažeidė imperatyvią Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 177 straipsnio 1 dalį, draudžiančią viešinti bei skelbti ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis be prokuroro leidimo. Teismai neatsižvelgė į viešąjį interesą, susijusį su ikiteisminių tyrimų sėkme, todėl nepagrįstai nusprendė, kad antstolio teisė rinkti informaciją turi prioritetą prieš įstatymu išimtinai prokurorui suteiktą teisę spręsti dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos atskleidimo. Tokios teismų išvados iš esmės reiškia papildomų teisės aktuose neįtvirtintų pareigų perkėlimą pareiškėjai arba prielaidas neišvengiamai pareiškėjos atsakomybei atsirasti, kadangi, nepateikus antstoliui reikalaujamos informacijos, pareiškėjai grėstų CPK 585 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos sankcijos, o atskleidus ikiteisminio tyrimo duomenis be prokuroro leidimo – atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 247 straipsnį.
21.7. BPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatytas imperatyvas laikytinas įstatyme įtvirtinta CPK 585 straipsnio 1 dalies prievolės išimtimi. Tai reiškia, kad aplinkybė, jog antstolio prašomi duomenys yra tapę ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi, atleidžia duomenų turėtoją (pareiškėją) nuo pareigos šiuos duomenis pateikti antstoliui ir įpareigoja patį antstolį gauti atitinkamą prokuroro leidimą arba atitinkamų duomenų reikalauti ne iš duomenų turėtojo (pareiškėjos), o iš prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigų.
21.8. Teismai, spręsdami, kad antstolis pagrįstai renka informaciją apie skolininko galimai atliktą turto iššvaistymą (BK 184 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika), nepagrįstai sutapatino antstolio ir ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno funkcijas, jo teises ir pareigas. Teismai nevertino, kad antstolis, savo veiksmus grįsdamas skolininko galimai atlikta nusikalstama veika, privalėjo ne pats vykdyti tyrimą, bet jam žinomas aplinkybes perduoti ikiteisminio tyrimo įstaigai, nes tik ši įstaiga turi teisę ir pareigą tirti nusikalstamas veikas. Nusikalstamų veikų atskleidimas nėra antstoliui įstatymu suteikta funkcija, todėl antstolis neturi teisės šiuo pagrindu rinkti informacijos vykdomojoje byloje.
22. Suinteresuotas asmuo „North American Fur Auctions Inc.“ atsiliepime į pareiškėjos kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Teismai pagrįstai nusprendė, kad antstolis neviršijo įgaliojimų ir teisėtai kreipėsi į pareiškėją su reikalavimu pateikti duomenis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011 išaiškinta, kad asmuo, privalantis pagal įstatymą teikti informaciją pagal antstolio reikalavimą, turi pareigą vykdyti ir neturi teisės atsisakyti informaciją teikti antstoliui, spręsdamas už antstolį, ar jam ji reikalinga ir ar ji bus panaudota pagal įstatymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-219/2018 taip pat yra nurodęs, kad svarbia priežastimi neteikti antstoliui informacijos nelaikoma aplinkybė, jog, asmens, atsisakančio teikti informaciją, nuomone, antstoliui perduodama informacija gali būti šio panaudota pažeidžiant įstatymus ar tam tikrų asmenų teises ar teisėtus interesus.
22.2. Nutartyse dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nurodyta, kad antstolis turto privalo ieškoti tiek pas skolininką, tiek pas trečiuosius asmenis. Šiuo atveju antstolis tą ir daro, todėl pareiškėjos atžvilgiu ir buvo priimtas skundžiamas patvarkymas dėl informacijos pateikimo.
22.3. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad teismai neva konstatavo, jog antstolis turi teisę reikalauti bet kokios informacijos, neatsižvelgiant į tai, ar tokia informacija susijusi su skolininko turtu ar vykdomąja byla. Antstoliui atliekant išieškojimo veiksmus buvo nustatyta, kad skolininkas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. liepos 23 d. sumokėjo įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims dideles sumas. Atsižvelgiant į tai, visi asmenys, minėtu laikotarpiu gavę lėšų iš skolininko, įskaitant pareiškėją, buvo įpareigoti pateikti atitinkamą informaciją, kuri galėtų paneigti ar patvirtinti prielaidas, kad šie asmenys turi skolininkui priklausantį turtą arba kad skolininkas savo turtą (lėšas) iššvaistė. Kadangi pareiškėja iš skolininko yra gavusi 869 400 Eur, ji buvo įpareigota pateikti su skolininku 2019–2020 metais sudarytas sutartis, sąskaitas faktūras, ataskaitas, perdavimo–priėmimo aktus ir paaiškinimus, ar skolininkas nuo 2019 m. sausio 1 d. yra bet kokiu pagrindu perdavęs pareiškėjai audinių ar jų kailių. Šie duomenys yra tiesiogiai susiję su skolininku ir turi būti patikrinti, o antstolis neprašo pareiškėjos pateikti duomenų apie visą jos turimą turtą ar sandorius. Antstolis prašo pateikti tik duomenis, susijusius su skolininku ir vykdomu išieškojimu, todėl tai yra teisėta.
22.4. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad antstolis neturi teisės reikalauti pateikti informaciją dėl laikotarpio, ankstesnio nei nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Ne pareiškėja, o antstolis sprendžia, kokius ir kokio laikotarpio dokumentus turi pateikti pareiškėja, privalomai vykdanti teisėtą antstolio patvarkymą. Be to, areštuodamas skolininko turtą antstolis turi areštuoti ne tik tą turtą, kuris yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu ar atsiranda po to, tačiau konkrečiai tiek turto, kiek reikia būsimam teismo sprendimo vykdymui užtikrinti ir nustatyta teismo nutartyje, nepriklausomai nuo to, kada turtas atsirado.
22.5. Antstolis informaciją renka ne potencialiam sandorių ginčijimui (kaip klaidingai nurodo pareiškėja), o siekdamas nustatyti skolininko turto masę, t. y. ar pas trečiuosius asmenis nėra skolininko turto. Taip pat, kaip teigia ir pati pareiškėja, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra konservacinė, o ne turto didinimo, tačiau antstolis šiuo atveju ir nedidina skolininko turto, o tiesiog stengiasi „užkonservuoti“ visą skolininkui priklausantį turtą, esantį tiek pas patį skolininką, tiek ir pas trečiuosius asmenis.
22.6. Nei teisės aktai, nei teismų praktika nenustato jokių išimčių dėl antstolių privalomų patvarkymų vykdymo tuo atveju, kai atitinkami dokumentai jau buvo pateikti kitoms institucijoms. Teismai pagrįstai nurodė, kad duomenų policijai pateikimas nepašalina pareiškėjos pareigos vykdyti teisėtus antstolio patvarkymus. Taip pat pareiškėja nepagrįstai teigia, kad antstolis, norėdamas gauti prašomą informaciją, turėtų kreiptis į ikiteisminį tyrimą vykdančią instituciją su prašymu tokią informaciją pateikti. Tokios pareigos antstoliui sukūrimas būtų neproporcingas ir iš esmės apsunkintų antstolio pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų tinkamai vykdoma nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Teisės aktų aiškinimas taip, kad neva dokumentų, pateiktų ikiteisminiam tyrimui, antstolis negali reikalauti, neatitiktų įstatymo tikslų ir sukurtų galimybes skolininkams piktnaudžiauti, nes tokius dokumentus jie galėtų pateikti ikiteisminį tyrimą vykdančioms institucijoms, nepriklausomai nuo to, ar jų yra prašoma atitinkamų dokumentų, ar jie konkrečiai susiję su ikiteisminiu tyrimu, ir taip išvengti pareigos dokumentus pateikti antstoliui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės normų, nustatančių antstolio teisę reikalauti duomenų apie skolininko turtinę padėtį aiškinimo ir taikymo
23. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumo principas, įgyvendinamas, be kita ko, antstoliui vykdant teismo sprendimą. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Atlikdamas savo funkcijas, antstolis turi teisę gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti (Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis).
24. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą.
25. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalys); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-421/2021, 15 punktas).
26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019, 30 punktas).
27. CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Kai antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, minėtą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CPK 585 straipsnio 4 dalimi, atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų.
28. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įpareigojimo pateikti duomenis apie turimą turtą tikslas – surasti skolininko turtą ir nukreipti į jį išieškojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-916/2017, 20 punktas).
29. Nagrinėjamu atveju byloje teismų nustatyta, kad pareiškėjos ginčijamas antstolio patvarkymas priimtas vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. ir 2020 m. liepos 1 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. e2-705-777/2020 pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – suinteresuoto asmens (skolininko) K. R. turto areštą. Pažymėtina, kad šiomis nutartimis areštuotas tiek pas suinteresuotą asmenį K. R., tiek pas trečiuosius asmenis esantis turtas. Taigi, antstolis, vykdydamas teismo nutartį, turėjo pareigą ir teisę reikalauti informacijos apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus skolininko turto paieškai arešto veiksmų atlikimo metu (šios nutarties 23 punktas). Pažymėtina, kad teismo nutartimis skolininko turto arešto mastas niekaip neapribotas laiko atžvilgiu, todėl kasacinio skundo argumentai, jog antstolis negalėjo reikalauti informacijos apie skolininko turtą dėl laikotarpio iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, teisiškai nepagrįsti. Sutiktina su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad, reikalaudamas informacijos iš pareiškėjos, antstolis teisėtai atlieka skolininko turto paiešką, kuri yra būtina siekiant tinkamai įvykdyti teismo nutartimis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikytus skolininko turto apribojimus.
30. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, sprendžiant klausimus dėl atsakomybės taikymo pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį, asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t. y. svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta: faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių objektyviai informacija negali būti pateikta, pavyzdžiui, asmuo tokios informacijos neturi, jos neliko, ji neišsaugota ir pan. Svarbia priežastimi nelaikoma aplinkybė, kad, asmens, atsisakančio teikti informaciją, nuomone, antstoliui perduodama informacija gali būti šio panaudota pažeidžiant įstatymus ar tam tikrų asmenų teises ar teisėtus interesus. Asmuo, privalantis pagal įstatymą teikti informaciją pagal antstolio reikalavimą, turi įstatymą vykdyti ir neturi teisės atsisakyti ją teikti antstoliui, spręsdamas už antstolį, ar jam informacija reikalinga, ar ji bus pagal įstatymus panaudota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).
31. CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimo privalomumo išimtis gali nustatyti įstatymai. Tai reiškia, kad įstatymais gali būti apribota ir nustatyta, jog konkretus asmuo neprivalo teikti informacijos, jog apie tam tikrą turtą negali būti teikiama informacija, ar kitokie ribojimai ar draudimai teikti informaciją antstoliui, arba įstatymo pagrindu dėl to gali būti nuspręsta teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).
32. BPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Draudžiama skelbti duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius. Reikiamais atvejais prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas įspėja proceso dalyvius ar kitus asmenis, mačiusius atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kad draudžiama be prokuroro leidimo paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis. Tokiais atvejais asmuo pasirašytinai įspėjamas dėl atsakomybės pagal BK 247 straipsnį.
33. Kasaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad BPK 177 straipsnio nuostata vertintina kaip CPK 585 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto antstolio reikalavimo privalomumo išimtis, tačiau, sprendžiant dėl pareiškėjos atsisakymo teikti informaciją pagrįstumo, turi būti įvertinta, ar antstolio reikalauti duomenys patenka į BPK 177 straipsnio 1 dalies reglamentavimo sritį.
34. Kasacinio teismo praktikoje dėl ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumo išaiškinta, kad BPK 177 straipsnio, nustatančio, jog ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini, prasmė ta, kad juo siekiama garantuoti, jog ikiteisminėje medžiagoje esantys duomenys netaptų viešai žinomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308/2014). Taigi, į BPK 177 straipsnio 1 dalies reglamentavimo sritį patenka ne bet kokie baudžiamosios bylos duomenys, o tik tie, kurie gauti atliekant ikiteisminį tyrimą ir kurie dėl savo pobūdžio nėra viešai žinomi. Duomenys, nors ir pateikti į ikiteisminio tyrimo medžiagą, tačiau dėl savo pobūdžio viešai prieinami kituose duomenų šaltiniuose, nepatenka į BPK 177 straipsnio 1 dalies reglamentavimo sritį. Nagrinėjamu atveju antstolis pareikalavo iš pareiškėjos pateikti duomenis apie su skolininku vykdytas ūkines finansines operacijas, šie duomenys dėl savo pobūdžio netapo slaptais ir neskelbtinais ikiteisminio tyrimo duomenimis vien dėl tos aplinkybės, kad pareiškėja juos pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui, todėl pareiškėja privalėjo juos pateikti antstoliui.
35. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad antstolis, priimdamas ginčijamą patvarkymą, elgėsi teisėtai, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Vis dėlto įstatyme nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
37. Nagrinėjamu atveju prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateikė tiek pareiškėja UAB „Juodoji audinė“, tiek suinteresuotas asmuo „North American Fur Auctions Inc.“. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių byloje dalyvaujančių asmenų interesai yra priešingi, todėl netenkinus pareiškėjos kasacinio skundo pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas, o suinteresuotam asmeniui „North American Fur Auctions Inc.“ pripažintina teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
38. Suinteresuotas asmuo „North American Fur Auctions Inc.“ prašo priteisti 1435,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra tinkamas, pridėti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai, o prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatyto dydžio. Todėl šių išlaidų atlyginimas suinteresuotam asmeniui „North American Fur Auctions Inc.“ priteistinas iš pareiškėjos (93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).
39. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 9,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 16. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atsižvelgiant į kasacinės bylos išnagrinėjimo rezultatą ir CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą taisyklę bei jos išimtį, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš pareiškėjos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, 443 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Juodoji audinė“ (j. a. k. 300088277) suinteresuoto asmens „North American Fur Auction Inc.“ (j. a. k. 102420353) naudai 1435,20 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt penkis Eur 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Juodoji audinė“ (j. a. k. 300088277) valstybės naudai 9,48 Eur (devynis Eur 48 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Sigita Rudėnaitė
Antanas Simniškis