Civilinė byla Nr. e2-18880-934/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13086-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.3., 3.2.6.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugpjūčio 24 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,
sekretoriaujant Rasai Jakubovskajai,
dalyvaujant ieškovo BUAB „BMK“ atstovui advokato padėjėjui Eimantui Čepui,
atsakovo UAB „Merko statyba“ atstovui advokato padėjėjui Sauliui Karčiauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „BMK“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto centras“, ieškinį atsakovui UAB „Merko statyba“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 12 515,10 Eur skolą, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-3). Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
1.1. Laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2017 m. liepos 7 d. ieškovas, kaip rangovas, ir atsakovas, kaip užsakovas, sudarė 4 (keturias) rangos darbų sutartis (toliau – Sutartys). Darbai pagal Sutartis ieškovo buvo atlikti tinkamai, atsakovui perduoti ir atsakovo priimti;
1.2. Sutarčių Bendrųjų sąlygų 9.7. punktuose įtvirtinta, jog atsakovas, atsiskaitydamas už Ieškovo atliktus darbus, turi teisę sulaikyti Specialiųjų dalių 6.5. punktuose nurodyto dydžio sumą, t. y. atitinkamai 5 % arba 10 % nuo už darbus mokėtinos sumos. Pagal šį punktą sulaikyta suma ieškovui turi būti sumokėta: (i) jeigu ieškovas neprivalo pagal Sutarčių sąlygas pateikti garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo garantijos – per 30 kalendorinių dienų terminą nuo Galutinio perdavimo akto pasirašymo; (ii) suma, viršijanti Specialiųjų dalių 7.2. punktuose nurodyta sumą, turi būti sumokėta per 30 kalendorinių dienų terminą nuo Galutinio perdavimo akto pasirašymo be išlygų; (iii) likusi galutinė suma turi būti sumokėta per 30 kalendorinių dienų terminą nuo užtikrinimo garantijos pateikimo dienos;
1.3. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas pasinaudojo Sutartyse įtvirtinta teise ir sulaikė 12.515,12 Eur (dvylika tūkstančių penki šimtai penkiolika eurų, 12 et) mokėjimą už ieškovo atliktus darbus iki Sutarčių Bendrųjų sąlygų 8.5. ir 9.7. punktuose numatytos garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo garantijos pateikimo;
1.4. Ieškovui iškėlus bankroto bylą, ieškovo bankroto administratorius 2018 m. sausio 12 d. kreipėsi į atsakovą su priminimu dėl skolos sumokėjimo, kuriame nurodė, jog ieškovo ir atsakovo sudarytos Sutartys toliau vykdomos nebus ir yra laikomos pasibaigusiomis, todėl atsakovas privalo sumokėti visas sulaikytas pinigines lėšas, kurios priklauso ieškovui už pagal Sutartis atliktus darbus ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų. Remiantis 2018 m. sausio 18 d. atsakymu Nr. SR18-0003, atsakovas savo turimą įsiskolinimą už ieškovo atliktus darbus pagal Sutartis Nr. 1601-VV0038, Nr. 6337-VV0019, Nr. 6321-VV0088, Nr. 6321-VV0092 pripažino, tačiau, Atsakovas sulaikytas sumas išmokėti atsisakė ir iki šios dienos ieškovui už atliktus darbus liko skolingas 12.515,12 Eur;
1.5. Ieškovas darbus pagal Sutartį įvykdė tinkamai ir juos perdavė atsakovui, atsakovas ieškovo atliktus darbus priėmė, tuo pripažindamas, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku. Įsiteisėjusia teismo nutartimi ieškovą pripažinus nemokiu, bankroto administratorius pranešė, jog Sutartys tarp ieškovo ir atsakovo toliau vykdomos nebus ir yra laikomos pasibaigusiomis, todėl Sutartyse numatytos piniginės prievolės atsiskaityti už iki Sutarčių pabaigos Ieškovo atliktus ir atsakovo priimtus darbus yra vykdytinos.
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti (b. l. 59-63). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
2.1. Ieškovas klaidingai traktuoja, kad atsakovas naudojasi Sutartyse numatyta pinigų sulaikymo teise, dėl to netinkamai aiškina materialinės teisės normas bei teismų praktiką. Atsakovas savo 2018 m. sausio 18 d. pranešime aiškiai ir nedviprasmiškai informavo ieškovą apie tai, kad atsisako vykdyti savo priešpriešinę prievolę CK 6.58 straipsnio pagrindu, o ne sulaiko pinigus kaip prievolių užtikrinimo priemonę;
2.2. Sutartimis ieškovas įsipareigojo ne tik atlikti sutartus statybos darbus, bet ir prisiėmė eilę kitų įsipareigojimų, kurių tinkamas atlikimas yra prielaida reikalauti sumokėti visą Sutartimi šalių sutartą kainą. Be kitų įsipareigojimų, Sutarčių Specialiosios dalies (toliau – SD) 7.2 punkte numatytas ieškovo įsipareigojimas pateikti atsakovui prievolių įvykdymo užtikrinimą; Sutarties Bendrosios dalies (toliau – BD) 4.3 ir 6.10 punktuose numatytas išpildomosios dokumentacijos įforminimas ir perdavimas atsakovui; Sutarties BD 7.1 – 7.5 punktuose numatyti ieškovo įsipareigojimai šalinti darbų trūkumus garantinio laikotarpio (kurio trukmė apibrėžiama ne tik BD 7.1 punkte, bet ir CK 6.698 straipsnyje);
2.3. Šalių sutarta darbų kaina atspindi ieškovo prisiimtų įsipareigojimų visumą, nes atsakovui yra svarbu ne tik atliekami darbai ir jų kiekis, bet ir kita su atliktais darbais gaunama nauda (tinkamai parengta išpildomoji dokumentacija, atliktų darbų aktai, garantiniai įsipareigojimai, jų realizavimo galimybės). Šalys, be darbų atlikimo papildomai susitardamos dėl konkrečių garantinio laikotarpio užtikrinimo priemonių, atitinkamai nustatė ir Sutarties kainą, nes ieškovas, žinodamas apie savo pareigą pateikti draudimo bendrovės garantijas, jų kaštus įskaičiuoja į savo pasiūlymo kainą ir tai atsispindi galutinėje Sutarties kainoje. Į kainą Ieškovas įskaičiuoja ir garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymą bendrąja prasme. Tai patvirtina ir Sutarčių BD 9.2 punktas, numatantis, kad „Į Sutarties kainą yra įtrauktas užmokestis už Darbų atlikimą ir kitų įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymo išlaidos (įskaitant pateiktinų garantijų, įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo priemonių, draudimo išlaidas, pagal Sutartį privalomų parengti ir/ar Užsakovui perduoti dokumentų, visų projektų parengimo išlaidas, garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo išlaidas<...>“;
2.4. Sutarčių Bendrosios dalies 7.5 punkte aiškia nurodoma, kad „Rangovas įsipareigoja organizuoti savo veiklą tokiu būdu, kad galėtų laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus dėl garantinių darbų atlikimo viso garantinio laikotarpio metu. Rangovas patvirtina savo supratimą apie tai, kad viena esminių šios Sutarties sudarymo sąlygų buvo Rangovo prisiimti įsipareigojimai dėl garantinio laikotarpio įsipareigojimo vykdymo, kurių vertė, jei niekur kitaip nenurodyta Sutarties dokumentuose, yra ne mažesnė kaip Sutarties Specialiosios dalies 7.2 punkte nurodyta suma. Garantinio laikotarpio įsipareigojimų nevykdymas ar Rangovo negalėjimas jų vykdyti nepriklausomai nuo priežasčių bus laikomas esminiu šios Sutarties pažeidimu“;
2.5. Pareigą pateikti garantinio laikotarpio garantiją taip pat įtvirtina ir Statybos įstatymo 41 straipsnis. Tai rodo, kad Ieškovo neįvykdyti įsipareigojimai pagal Sutartį yra reikšmingi ir negali būti ignoruojami;
2.6. Pažymėtina, kad atlikti statybos darbai, kurių garantinio laikotarpio įsipareigojimai yra užtikrinti garantija, yra ženkliai vertingesni nei tokie, kurių garantinis laikotarpis nėra papildomai užtikrintas, nes, rangovui nevykdant ar netinkamai vykdant savo garantinius įsipareigojimus, užsakovas patiria papildomų išlaidų, šių išlaidų išsiieškojimas iš rangovo užima ir laiko ir papildomų lėšų. Jei Atsakovui nebūtų reikėję turėti garantinio laikotarpio užtikrinimo garantijos, jis būtų galėjęs rinktis kitų rangovų pasiūlymus ar su Ieškovu susitarti dėl mažesnių Sutarčių kainų. Šiuo atveju yra visiškai nesvarbu ar po darbų atlikimo kokie nors defektai faktiškai buvo nustatyti – šalys dėl kainos tarėsi dar prieš darbų atlikimą, ir prisiėmė atitinkamas rizikas, kurios, nors įtakoja pačią kainą, kartu automatiškai nereiškia, kad pvz. darbų trūkumai būtinai atsiras;
2.7. Atsakovas turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, kad mokėdamas sutartą kainą ieškovui, gaus viską, dėl ko šalys Sutartimis buvo susitarusios, įskaitant garantinio laikotarpio apsaugą;
2.8. Atsakovas elgėsi sąžiningai, vadovaudamasis Sutartimis ir bendraisiais prievolių vykdymo principais, ir priėmė Ieškovo pagal Sutartis faktiškai atliktus darbus (kas tapo pagrindu Ieškovui, remiantis Sutarčių BD 9.4 punkto nuostatomis, išrašyti atitinkamas sąskaitas apmokėjimui) iki garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo pateikimo, nes taip buvo numatyta Sutarčių BD 8.5 punkte – ieškovas privalėjo garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimą pateikti per 14 dienų nuo Galutinio perdavimo akto pasirašymo. Tai reiškia, kad atsakovas, turėjęs pareigą įvykdyti prievolę pirmas, ją ir įvykdė (t. y. priėmė pagal Sutartis atliktus statybos darbus bei apmokėjo pateiktas sąskaitas Sutartyse nustatyta tvarka), ir ieškovas neturėjo jokio pagrindo nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. nepateikti garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo priemonių. Taigi faktas, kad atsakovas priėmė tarpinius darbų rezultatus pagal Sutartis ir tuo pagrindu ieškovas įgijo teisę pateikti sąskaitas apmokėjimui, neturi įtakos sprendžiant, ar ieškovas turi teisę į pilną Sutartyse nustatytos darbų kainos gavimą už įsipareigojimų visumos pagal Sutartis įvykdymą;
2.9. Atsakovo skola ieškovui atsiranda ne nuo atskirų darbų pagal Sutartis priėmimo, o nuo ieškovo visų įsipareigojimų, susijusių su darbais ir numatytų Sutartyse, įvykdymo, todėl ieškovas klaidingai teigia, kad atsakovas yra skolingas visą ieškovo išrašytose sąskaitose nurodytą sumą;
2.10. Byloje Nr. 3K-3-486/2011 suformuota praktika šiuo atveju negalima remtis a priori, nes bylos aplinkybės yra visiškai skirtingos. Ieškovo cituojamojoje LAT nutartyje byloje Nr. 3K-3-486/2011 nėra duomenų apie tai, kokia konkrečiai buvo byloje nagrinėjamo rangovo įsipareigojimų visuma, kas sudarė darbų kainą ir pan., todėl šiuo aspektu ja negalima tiesiogiai remtis. Skirtingai nei ieškovo cituojamoje praktikoje byloje Nr. 3K-3-486/2011, atsakovas šiuo metu nesinaudoja pinigų sulaikymo teise kaip garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo priemone. Atsakovas dar 2018.01.18 atsisakė vykdyti savo priešpriešinę prievolę CK 6.58 straipsnio pagrindu ir informavo apie tai ieškovą. Atsakovo pasirinkta ir realizuota savigynos priemonė – atsisakymas vykdyti prievolę – yra viena esminių aplinkybių, skiriančių šios bylos aplinkybes nuo ieškovo cituojamos bylos Nr. 3K-3-486/2011;
2.11. Ieškovas neįvykdė savo įsipareigojimo pateikti Sutarčių sąlygas atitinkančio garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo ir šio fakto neginčija. Ieškovas taip pat nesikreipė į atsakovą dėl šio įsipareigojimo pakeitimo bei nenurodė jokių kitų priežasčių, dėl kurių jis nevykdo savo įsipareigojimo. Atsakovas niekada nebuvo atsisakęs reikalauti iš ieškovo garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo. Esant tokiai situacijai, atsakovas įgijo teisę naudotis savigynos priemonėmis, nustatytomis CK 6.46, 6.58, 6.207, 6.208 6.220 ir kituose straipsniuose.
2.12. Atsakovas savigyna, įskaitant CK 6.58 straipsnio nuostatomis, naudojosi tinkamai, ir tam nebuvo jokių teisinių ar faktinių kliūčių: 1) Ieškovas savo prievoles pagal Sutartis įvykdė nevisiškai (nepateikė garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo); 2) Ieškovas nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 3) Ieškovas savo prievolę (pateikti garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimą) turėjo įvykdyti pirmiau nei Atsakovas (sumokėti už visų Ieškovo įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymą); 4) Ieškovo ir Atsakovo priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą (tai numatyta Sutarties BD 9.7 punkte); 5) nėra Atsakovo kaltės dėl to, kad Ieškovas neįvykdė savo prievolės, taip pat nėra nuo Ieškovo nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių jis būtų negalėjęs įvykdyti šią savo prievolę; 6) Atsakovas atsisakė vykdyti savo prievolę tik tiek, kiek prievolės neįvykdė Ieškovas, t.y. atsisakytos vykdyti prievolės suma neviršijo 5% nuo Sutarčių kainos, kaip tai numatyta Sutarčių SD 6.5, 7.2 punktuose, BD 7.5 punkte; 7) Atsakovas 2018.01.18 d. pranešė Ieškovui, kad atsisako vykdyti savo priešpriešinę prievolę remiantis CK 6.58 str.; 8) Atsakovas savo teise naudojosi protingai ir sąžiningai;
2.13. Atsakovas nereikalauja iš ieškovo vykdyti kokius nors veiksmus, atlikti mokėjimus, neįskaito jokių piniginių reikalavimų. Kaip matyti, analogiškose civilinėse bylose (Nr. 2A-452/2009, 2A-447/2011) Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad pirmos instancijos teismai nepagrįstai sprendimuose rėmėsi Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, kadangi „atsakovas, pasibaigus statybos rangos sutarčiai, iš ieškovo nieko nereikalavo ir nereikalauja, nes sutarties vykdymo klausimai buvo išspręsti iki ieškovui iškeliant bankroto bylą.“ Tai reiškia, kad ieškovas ir atsakovas jau buvo atlikę visus Sutarties vykdymo veiksmus iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo, ir būtent ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo atlikti bet kokius mokėjimus už ieškovo pagal Sutartį neįvykdytus įsipareigojimus, kurių ieškovas nebeįvykdys.
3. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog ieškovas neginčija, jog buvo įsipareigojęs pateikti garantinį raštą bei aplinkybės, jog šis įsipareigojimas nebuvo įvykdytas. Sutarties kaina nebuvo išskaidyta dalimis. Iškėlus bankroto bylą, atsakovas neteko teisės į sulaikymą. (b. l. 91-92).
4. Atsakovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes bei argumentus. Papildomai pažymėjo, jog neginčija aplinkybės, jog darbai buvo atlikti ir priimti, taip pat nėra ginčo dėl darbų atlikimo apimties bei prašomos priteisti sumos dydžio. Tačiau atsakovo įsitikinimu, ieškovui neįvykdžius įsipareigojimų pilna apimti, neįgijo teisės į 5 proc. dydžio piniginį reikalavimą. Kaip ieškovas apskaičiavo 5 proc. sumą, kuri nesutampa su Sutartyse nurodytomis darbų atlikimo kainomis, paaiškinti negalėjo, nurodė, jog galėjo būti padaryti skaičiavimo netikslumai. Nesikreipė į ieškovą dėl garantinio rašto gavimo (b. l. 91-92).
Ieškinys tenkintinas.
II. Ginčo esmė
5. Ginčas tarp šalių kilo dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo. Ieškovas iš esmės įrodinėjo, jog įsiteisėjusia teismo nutartimi ieškovą pripažinus nemokiu, sutartis toliau negali būti vykdoma, todėl atsakovo pareiga atsiskaityti už atliktus darbus turi būti įvykdyta. Atsakovas iš esmės įrodinėjo, jog šalys jau buvo atlikusios visus Sutarties vykdymo veiksmus iki bankroto bylos iškėlimo, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo atlikti bet kokius mokėjimus už ieškovo pagal Sutartį neįvykdytus įsipareigojimus, kurių ieškovas nebeįvykdys. Be to, atsakovo įsitikinimu, neįvykdyta sutartinių įsipareigojimu dalis (garantijos nepateikimas) sudaro ieškovo prašomą priteisti skolos dalį. Ginčo dėl darbų atlikimo, jų priėmimo, atliktų darbų kainos tarp šalių nekilo, taip pat ieškovas neginčijo aplinkybės, jog nebuvo pateikęs Sutartyse numatytų garantijų. Byloje taip pat nekilo ginčas dėl atliktų darbų kokybės, trūkumų bei būtinybės pasinaudoti garantija.
III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
6. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos 4 rangos darbų sutartys: 1) 2016 m. lapkričio 14 d. Statybos rangos sutartį Nr. 6321-VV0088 dėl daugiabučių gyvenamųjų namų ir administracinių pastatų komplekse esančių balkonų horizontalaus paviršiaus betonavimo ir skardinimo darbų atlikimo objekte, adresu Kauno g. 16/ Algirdo g. 42, Vilnius; 2) 2017 m. vasario 20 d. Statybos rangos sutartį Nr. 6321-VV0092 dėl daugiabučių gyvenamųjų namų ir administracinių pastatų fasadų įrengimo ir apšiltinimo darbų atlikimo objekte, adresu Kauno g. 16/ Algirdo g. 42, Vilnius; 3) 2017 m. kovo 20 d. Statybos rangos sutartį Nr. 6337-VV0019 dėl daugiabučio gyvenamojo namo betoninių grindų įrengimo darbų atlikimo objekte, adresu Bokšto g. 14, Vilnius; 4) 2017 m. liepos 7 d. Statybos rangos sutartį Nr. 1601-VV0038 dėl viešbučio ir daugiabučių gyvenamųjų namų komplekse esančių betoninių (cementinių) grindų įrengimo darbų atlikimo objekte, adresu Ceikinių g. 3, Vilnius (toliau – Sutartys) (b. l. 6-52). Vilniaus apygardos teismo 2017-10-27 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 8 d., ieškovui iškelta bankroto byla (b. l. 4-5). Bankroto administratorius 2018 m. sausio 12 raštu informavo atsakovą, jog ieškovui yra iškelta bankroto byla, todėl sutartys vykdomos nebus bei privalės pagal sudarytas sutartis yra pasibaigusios (b. l. 19).
7. Nagrinėjamu atveju atsakovas, atsisakydamas sumokėti už atliktus darbus, įrodinėja, jog pats ieškovas neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų pilna apimtimi. Atsakovo įsitikinimu, ieškovui nepateikus garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo garantijos, atsakovas turi teisę nemokėti iki 5 proc. nuo sutarties kainos (Sutarčių SP 7.2. punktai). Kadangi pats ieškovas savo įsipareigojimo neįvykdė, todėl jis neturi teisės reikalauti iš atsakovo reikalauti sumokėti skolą. Nesutikimo argumentus atsakovas grindė CK 6.58 straipsnio nuostatomis bei Sutarčių BD 9.2. punktais, numatančiais, jog į Sutarties kainą yra įtrauktas užmokestis už Darbų atlikimą ir kitų įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymo išlaidos (įskaitant pateiktinų garantijų, įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo priemonių, draudimo išlaidas, pagal Sutartį privalomų parengti ir/ar Užsakovui perduoti dokumentų, visų projektų parengimo išlaidas, garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo išlaidas<...>“. Taip pat Sutarčių BD 7.5 punktais, numatančiais, jog Rangovas įsipareigoja organizuoti savo veiklą tokiu būdu, kad galėtų laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus dėl garantinių darbų atlikimo viso garantinio laikotarpio metu. Rangovas patvirtina savo supratimą apie tai, kad viena esminių šios Sutarties sudarymo sąlygų buvo Rangovo prisiimti įsipareigojimai dėl garantinio laikotarpio įsipareigojimo vykdymo, kurių vertė, jei niekur kitaip nenurodyta Sutarties dokumentuose, yra ne mažesnė kaip Sutarties Specialiosios dalies 7.2 punkte nurodyta suma. Garantinio laikotarpio įsipareigojimų nevykdymas ar Rangovo negalėjimas jų vykdyti nepriklausomai nuo priežasčių bus laikomas esminiu šios Sutarties pažeidimu.
8. Teismo vertinimu atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ieškinį atmesti. Nors ieškovas neginčijo, jog nepateikė Sutartyse numatytų garantinių raštų, numatytų Sutartyse (Sutarties Nr. 1601-W0038 7.2. punktas; Sutarties Nr. 6321-W0088 10 punktas; Sutarties Nr. 6321-W0092 7.2. punktas; Sutarties Nr. 6337-W0019 7.2. punktas) (b. l. 7, 22, 27, 41) bei teismas iš dalies sutinka su atsakovo nuodytomis aplinkybėmis, jog šalims susitarus dalį mokėtinos kainos sulaikyti iki tam tikrų rangovo veiksmų atlikimo ir šiam tokių veiksmų neatlikus, sudarė pagrindą atsakovui sulaikyti dalį mokėjimo už atliktus darbus (Sutarties Nr. 1601-W0038 6.5. punktas; Sutarties Nr. 6321-W0088 10 punktas; Sutarties Nr. 6321-W0092 6.5. punktas; Sutarties Nr. 6337-W0019 6.5. punktas) (b. l. 7-15, 22, 27, 41). Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovui iškėlus bankroto bylą, taikytinas specialus bankroto procesą reglamentuojantis įstatymas – ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ imperatyviai numato, kad jei per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju dėl iškelto bankroto ieškovas garantijos nepateiks, kadangi prievolės po bankroto bylos iškėlimo baigėsi, o užsakovo pareiga sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą kyla iš statybos rangos sutarties (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Taigi, sulaikytos sumos pagal sutartyse numatytą jų pobūdį priklauso ieškovui, todėl atsižvelgiant į bendrą draudimą po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas), nesuteikia atsakovui teisės valdyti sulaikytas lėšas, kurios mokėtinos už atliktus rangos darbus (ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovas savo teises galėtų ginti reikšdamas reikalavimus bankroto byloje (ĮBĮ 21 straipsnis). Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-478/2011). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
9. Atsakovo argumentai, jog jis atsisakė vykdyti priešpriešines prievoles tiek, kiek jų neįvykdė ieškovas (CK 6.58 straipsnis), bei tai, kad realizavo savigynos priemonę – atsisakymą vykdyti prievolę (b. l. 61-62), nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados, kadangi priešpriešinių prievolių įvykdymo klausimai nebuvo išspręsti iki bankroto bylos iškėlimo, o iškėlus bankroto bylą, taikytinos specialaus įstatymo nuostatos, kurios nenumato tokio priešpriešinio prievolių įvykdymo bei atsakovo minimų savigynos priemonių naudojimo.
10. Atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės, jog jis nereikalauja iš ieškovo įvykdyti kokius nors veiksmus, bei cituojama Lietuvos apeliacinio teismo praktika (Nr. 2A-452/2009; 2A-447/2011) (b. l. 73), taip pat nesudaro pagrindo ieškinį atmesti. Kaip jau minėta, priešingai nei teigia atsakovas, iki bankroto bylos iškėlimo šalių susitarimu nebuvo išspręsti Sutarčių vykdymo klausimai, o tai, kad po bankroto bylos iškėlimo atsakovas pareiškė, jog nereikalauja iš ieškovo nieko įvykdyti, tuo pačiu atsisakydamas sumokėti už atliktus darbus, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo prievolės (iki bankroto bylos iškėlimo) pateikti garantinį raštą pasibaigimo. Nagrinėjamu atveju ieškovo prievolė pateikti garantinį raštą baigėsi po bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu. Todėl klausimai, susiję su apmokėjimu už atliktus darbus, spręstini ĮBĮ nustatyta tvarka (žr. 8 punktą).
11. Be to, nors ginčo dėl prašomos priteisti skolos dydžio tarp šalių nekilo, tačiau pažymėtina tai, kad atsakovo atstovas teismo posėdžio metu taip pat nepagrindė aplinkybės, jog ieškovo prašomas sumokėti skolos dydis sudaro 5 proc., kurį, atsakovo įsitikinimu, ieškovas skolingas atsakovui (Sutarties Nr. 1601-W0038 7.2. punktas; Sutarties Nr. 6321-W0088 10 punktas; Sutarties Nr. 6321-W0092 7.2. punktas; Sutarties Nr. 6337-W0019 7.2. punktas) (b. l. 7, 27, 41). Duodamas paaiškinimus atsakovo atstovas nurodė, jog ieškovas yra skolingas 5 proc. sumą (nepateikus garantinių raštų) nuo Sutarčių kainos, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl sulaikyta suma vienu atveju viršija 5 proc. dydį, o kitu atveju jo nesiekia (žr., 4 punktą). Kita vertus, kaip jau minėta, jeigu ieškovas yra skolingas atsakovui, atsakovas turi teisę reikšti finansinius reikalavimus bankroto administratoriui laikantis ĮBĮ nustatytos tvarkos. Nagrinėjamu atveju ieškovui neįvykdžius įsipareigojimo pateikti garantijas bei šalims iki bankroto bylos iškėlimo neišsprendus Sutarčių įvykdymo klausimų, po bankroto bylos iškėlimo ieškovas prievolė pateikti garantinius raštus pasibaigė, atitinkamai atsakovas neturi teisės naudotis sulaikymo teise, todėl privalo apmokėti darbus, kurie buvo atsakovo priimti.
12. Kitos šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
13. Ieškovas taip pat prašė priteisti 6,00 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
14. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6,00 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 12 515,10 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018-05-02 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
15. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies.
16. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacija). Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).
17. Ieškovas nurodė, jog patyrė 2057,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 53-54). Prašoma priteisti išlaidų suma mažintina iki 600,00 Eur. Mažinant ieškovo patirtas išlaidas atsižvelgta į pateikto ieškinio apimtį ir jo turinį. Tokios apimties ir turinio dokumentams parengti, teismo vertinimu, pakako minimalių pastangų ir laiko sąnaudų. Mažindamas prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas taip pat įvertino ir tai, kad ginčas nėra sudėtingas faktinių aplinkybių tyrimo požiūriu, be to, vienas teismo posėdis buvo atidėtas ieškovo atstovo prašymu bei byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį šalių patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo, sąžiningumo ir protingumo ir nepaisant jų (išlaidų) realumo, tai yra pernelyg didelis šalies išlaidavimas, tenkantis jai pačiai.
18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinys patenkintas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 282,00 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), priteistinos iš atsakovo.
19. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 1,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Kadangi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, dalis neviršija 3,00 Eur, todėl jos nepriteistinos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Vadovaudamasis CPK 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Merko statyba“, juridinio asmens kodas 111610080, 12515,10 Eur skolą, 6,00 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 12515,10 Eur dydžio sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018-05-02 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovo BUAB „BMK“, juridinio asmens kodas 302646542, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto centras“, juridinio asmens kodas 154194969, naudai.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „Merko statyba“, juridinio asmens kodas 111610080, 282,00 Eur žyminio mokesčio.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Žilvinas Terebeiza