Civilinė byla Nr. e2-672-643/2021

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01251-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.13.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, 

sekretoriaujant Kamilei Blaževičiūtei,

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei K. S. ir atsakovo atstovui advokatui D. V., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės uždarosios akcinės bendrovės „Celijus“  ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Oritus“ (trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, - Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl vertės padidėjimo priteisimo 

n u s t a t ė: 

1.       Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta investicinė uždaroji akcinė bendrovė „Celijus“ (toliau – ir Ieškovas arba UAB „Celijus“) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Oritus“ (toliau – ir Atsakovas arba UAB „Oritus“) prašydamas priteisti iš Atsakovo 72 000 Eur sumą ir 8 proc. dydžio procesines palūkanas.  

2.       Ieškovas procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir triplike) nurodo, kadUAB „Celijus" ir UAB „Oritus" 2017-06-10 sudarė žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį (toliau – Pirkimo – pardavimo sutartis), kuria Atsakovas Ieškovui pardavė 8232/16399 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas). Pirkimo – pardavimo sutartis buvo pakeista 2018-01-11 susitarimu. 

3.       Ieškovas dalį Žemės sklypo įsigijo su tikslu vystyti gyvenamųjų namų statybos projektą, tuo pačiu Atsakovas neparduotoje Žemės sklypo dalyje taip pat turėjo ketinimus statyti daugiabučius gyvenamuosius namus. Atsižvelgiant į šiuos šalių ketinimus, Ieškovas ir Atsakovas Pirkimo – pardavimo sutartimi, kurią pakeitė 2019-04-18 susitarimu (toliau - 2019-04-18 Susitarimas), nustatė tokią Žemės sklypo naudojimosi tvarką (toliau – Naudojimosi tvarka)  – Ieškovas, atskirai nuo Atsakovo, valdo ir naudoja 5073 kv. m. Žemės sklypo dalį C (Ieškovo dalis), kurioje Ieškovas ketino vystyti ir išvystė gyvenamųjų namų statybos projektą, pastatytus butus planuojant parduoti tretiesiems asmenims. Atsakovas, atskirai nuo Ieškovo, valdo ir naudoja 4812 kv. m. Žemės sklypo dalį A (Atsakovo dalis), kurioje Atsakovas planavo vystyti daugiabučių gyvenamųjų namų statybos projektą. Be to, Ieškovas ir Atsakovas susitarė lygiomis dalis valdyti ir naudoti 6312 kv. m. Žemės sklypo dalį B (Infrastruktūrinė sklypo dalis).

4.       Žemės sklypą padalijus į tris sklypus, kurio Naudojimosi tvarkoje dalį, pažymėtą indeksu „A" valdytų tik Atsakovas, Naudojimosi tvarkoje indeksu „C" pažymėtą dalį valdytų tik Ieškovas ir asmenys, kuriems Ieškovas perleido Žemės sklypo dalis, esančias šioje „C" dalyje, o Infrastruktūrinę dalį, Naudojimosi tvarkoje pažymėtą indeksu „B" Šalys įsipareigojusios perleisti Vilniaus miesto savivaldybei. Todėl, įgyvendinus 2019-04-18 Susitarimą, pasibaigs Ieškovo ir Atsakovo bendrosios nuosavybės teisiniai santykiai.

5.       Nepaisant Atsakovo įsipareigojimo atlyginti infrastruktūros statybos išlaidas, infrastruktūros įrengimas Žemės sklype ženkliai padidino Atsakovo valdomos Žemės sklypo dalies vertę palyginus su ta, jeigu tokia infrastruktūra nebūtų įrengta. Dėl su bendraturčių sutikimu atliktų Žemės sklypo pagerinimo darbų (atvesta ir įrengta infrastruktūra) Atsakovo valdomos Žemės sklypo dalies vertė padidėjo 72 000 Eur. Aplinkybę, kad dėl Ieškovo atliktų infrastruktūros įrengimo darbų Atsakovo valdomos Žemės sklypo dalies „A" rinkos vertė padidėjo net 72 000 Eur įrodo Ieškovo užsakytas vertinimas, kuriame vertintojas, padaręs specialiąsias prielaidas nustatė, kad įrengus infrastruktūrą Žemės sklype (asfaltuotą kelią, Žemės sklype yra nutiesti vandentiekio ir lietaus nuotekų tinklai) vertė padidėjo palyginus su ta, jeigu šių infrastruktūros objektų nebūtų buvę įrengta. Žemės sklypo dalies „A" vertė su infrastruktūros objektais yra 394 000 Eur, o be jų – 322 000 Eur, t. y. infrastuktūros objektų įrengimas su Atsakovo sutikimu padidino jo valdomos Žemės sklypo dalies vertę 72 000 Eur. Kadangi Žemės sklypo dalies „A" vertė padidėjo dėl Ieškovo atliktų investicijų, atidalijant Žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės Atsakovas gautų pagerintą daiktą - t. y. didesnės rinkos vertės daiktą, nei jis būtų buvęs, jeigu infrastruktūra nebūtų įrengta, todėl šis vertės padidėjimas priteistinas Ieškovo naudai.

6.       Teismo posėdžio metu Ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

7.       UAB „Oritus“ su ieškiniu nesutinka. Procesiniuose dokumentuose (atsiliepime ir triplike) Atsakovas nurodo, kad Ieškovo nurodomas kelio nutiesimas ir vandentiekio bei lietaus nuotekų tinklų įrengimas šalia Atsakovo sklypo dalies faktiškai nepadidina jo vertės atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas neturi nei nuosavybės teisių į juos ir nėra prisijungęs prie tų tinklų ir net neaišku ar tą galės padaryti. Be to, šie tinklai nėra priduoti ir nėra duomenų, kad jie yra veikiantys ir tinkami naudoti. Atliekant Ieškovo užsakytą vertinimą nebuvo vertinamos šios aplinkybės ir kaip jos įtakoja Žemės sklypo dalies rinkos vertę. Atliekant vertinimą, taip pat neatsižvelgta į tai, kad vertinta Atsakovo sklypo dalis nėra atidalinta ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugeliui bendraturčių – apie 160, o tarp bendraturčių yra kilęs teisme nagrinėjamas ginčas. Tuo tarpu, palyginimui pasirinkti objektai buvo atskiri žemės sklypai, su įrengtais skirtingais inžineriniais tinklais, kurie, be kita ko, galimai yra teisės aktų nustatyta tvarka priduoti ir veikiantys.

8.       Atsakovas pažymi, kad šalys yra sutarę tik dėl Ieškovo išlaidų įrengus kelią ir lietaus nuotekų magistralinius inžinerinius tinklus. Dėl jokio kitokio galimo Žemės sklypo vertės padidėjimo atlyginimo nebuvo susitarta.

9.       Atsakovo vertinimu, Ieškovo reikalavimas atlyginti įrengimo išlaidas (pareikštas kitoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-960-661/2021), apima bet kokį galimą dėl to atsiradusį Atsakovo sklypo dalies vertės padidėjimą. Priešingu atveju, reikštų, kad Atsakovas turi atlyginti Žemės sklypo dalies vertės padidėjimą, kuris atsirado dėl infrastruktūros įrengimo, už kurį Atsakovas turi sumokėti. Iš Atsakovo negali būti reikalaujama už infrastruktūros įrengimą mokėti du kartus.

10.       Teismo posėdžio metu Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

11.       Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo ginčą spręsti pagal ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus ir Lietuvos teismų suformuotą praktiką.

Teismas k o n s t a t u o j a:

12.       Byloje kilęs teisinis ginčas dėl turto vertės padidėjimo vertinimo ir jos (padidėjusios vertės) priteisimo iš bendraturčio. Reikšdamas reikalavimą priteisti iš Atsakovo Žemės sklypo vertės padidėjimą (72 000 Eur) Ieškovas vadovaujasi Civilinio kodekso (CK) 4.77 straipsnio reglamentavimu. CK 4.77 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos. 

13.       Be to, Ieškovo reikalavimas dėl vertės padidėjimo priteisimo iš Atsakovo grindžiamas į bylą pateikta 2020-09-30 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. NT 20-08-48 (toliau – Vertinimo ataskaita), pagal kurią atlikus vertinimą su Ieškovo suformuluota specialia prielaida, jog nėra asfaltuoto privažiavimo prie vertinamo turto (yra tik žvyro dangos gatvė) bei šalia vertinamo turto nėra vandentiekio ir lietaus kanalizacijos, nustatyta Žemės sklypo vertė sudaro 322 000 Eur, o reali (su atliktais darbais) vertė – 394 000 Eur.  

14.       Kiti byloje nustatyti reikšmingi faktiniai duomenys:

14.1.                       2017-06-27 tarp UAB „Oritus“ (Atsakovas) ir Atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės uždarosios akcinės bendrovės „Celijus“ (Ieškovas) buvo pasirašyta Žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartis, kuria Atsakovas pardavė Ieškovui 8232/1620 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas). Pirkimo – pardavimo sutartimi šalys susitarė ir dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos pagal planą (6.1 p., priedas Nr. 1). Pirkimo – pardavimo sutartimi šalys suteikė viena kitai visus reikiamus sutikimus ir leidimus tam, kad kiekvienas Žemės sklypo savininkas galėtų laisvai ir nevaržomai įgyvendinti jam priklausančios ir atskirai nuo kitų žemės sklypo bendraturčių naudojamos Žemės sklypo dalies naudotojo ir valdytojo teises ir pareigas (Pirkimo – pardavimo sutarties 6.2 p.). Pirkimo – pardavimo sutartis pakeista 2018-01-11 susitarimu ir 2019-04-18 sutartimi (pakeistas naudojimosi tvarkos nustatymo planas).

14.2.                       2019-04-18 sutartimi šalys, be kita ko, susitarė ir dėl Infrastruktūrinės sklypo dalies perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei (2 p.) bei dėl kelio ir lietaus nuotekų magistralinių bei kitų inžinerinių tinklų įrengimo šioje Žemės sklypo dalyje (3-4, 10, 12 p.).

14.3.                       Ieškovo reikalavimai Atsakovui dėl Infrastruktūrinės dalies įrengimo (kelio projektavimo ir įrengimo, lietaus nuotekų ir vandentiekio inžinerinių tinklų įrengimo) išlaidų pasiskirstymo buvo išnagrinėti Vilniaus apygardos teismo 2021-02-17  sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-960-661/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022-01-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-55-464/2022. Lietuvos apeliacinis teismas savo galutiniu procesiniu sprendimu konstatavo, kad tiek pagal Pirkimo – pardavimo sutarties 7.6 punktą, tiek ir pagal šią sutartį modifikavusios 2019-04-18 sutarties 4 punktą Atsakovas turi pareigą atlyginti Ieškovui 1/3 dalį kelio įrengimo išlaidų, kurios kartu su kelio projektavimo darbais sudaro 50 763,49 Eur (48 263,49 Eur + 2 500 Eur) (nutarties 46 p.) ir 37 127,20 Eur be PVM (45 075,01 Eur su PVM) lietaus nuotekų šulinių įrengimo išlaidų (nutarties 65 p.). Be to, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad 2019-04-18 sutarties 10 punktu šalys susitarė, kad pareiga sumokėti 50 proc. Ieškovo patirtų kitų inžinerinių tinklų įrengimo išlaidų Atsakovui atsiranda tik tada, kai jis išreiškia norą prie tokių Ieškovo įrengtų ir (ar) įregistruotų vandentiekio tinklų prisijungti. Atsakovui neišreiškus ketinimų prie vandentiekio tinklų prisijungti, nėra pagrindo spręsti, kad Ieškovas yra įgijęs teisę reikalauti atlyginimo iš Atsakovo už prisijungimą prie šių tinklų (nutarties 67 p.).

14.4.                       2022-02-06 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą Atsakovas yra įvykdęs.

2.                      Pabrėžtina, kad Ieškovas reikalavimą kildina ne iš prievolinių (sutartinių ir/ar deliktinių) teisinių santykių, o iš daiktinių, konkrečiai – bendraturčių teisių pasikeitimo padidinus bendrąją dalinę nuosavybę (jos vertę) (CK 4.77 str.). Iš ieškinio reikalavimo (dalyko), turinio (pagirndo) ir byloje paaiškėjusių faktinių aplinkybių teismas ex oficio nenustatė pagrindo keisti teisinių santykių kvalifikavimą.

3.                      Dėl  CK 4.77 straipsnio reglamentavimo paskirties ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ši norma nustato bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje pasikeitimą padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, t. y. padidinus bendrąjį daiktą ar jo vertę bei tokio teisių pasikeitimo pagrindus ir tokio pasikeitimo teisėtumui būtinas sąlygas. Pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį yra pagrindas padidinti bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės dalį ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarką, jei bendras daiktas yra padidinamas tokiomis sąlygomis: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020, 46 p.). Be to, kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, jeigu vienas iš bendraturčių pagerina bendrą turtą taip, kad jo vertė padidėja, šio bendraturčio teisė į patirtų nuostolių atlyginimą gali būti užtikrinama, tenkinant šios šalies reikalavimą padidinti jos bendrosios dalinės nuosavybės dalį (CK 4.77 straipsnis), prašant priteisti kompensaciją už investuotas į bendrą turtą lėšas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012).

4.                      Visų pirma būtina pabrėžti, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių nustatymo / pakeitimo ir/arba naudojimosi bendruoju daiktu tvarkos. Taigi, ir pagrindo nagrinėjamam ginčui taikyti CK 4.77 straipsnio reglamentavimą nėra.

5.                      Byloje neginčijamai nustatyta (šio sprendimo 14.3 - 14.4 p.), kad Žemės sklypo Infrastruktūrinės dalies įrengimas (kelio projektavimas ir įrengimas, lietaus nuotekų inžinerinių tinklų įrengimas), kas pagal į bylą pateiktą Vertinimo ataskaitą padidino turto vertę, atliktas abiejų ginčo šalių lėšomis pagal tarpusavio susitarimu nustatytas proporcijas, todėl Ieškovas nėra įgijęs teisės į kompensaciją už investuotas į bendrą turtą lėšas jokia papildoma dalimi.

6.                      Teisminio bylos nagrinėjimo metu Ieškovo atstovė akcentavo aplinkybę, jog prie vandentiekio tinklų įrengimo Atsakovas nėra prisidėjęs, o šie Ieškovo sąskaita atlikti darbai taip pat padidino Atsakovo valdomos Žemės sklypo dalies „A“ rinkos vertę. Teismo vertinimu Ieškovo į bylą pateikta Vertinimo ataskaita nėra tinkamas ir/arba pakankamas įrodymas Ieškovo pozicijai pagrįsti. Pabrėžtina, jog Atsakovo turto vertinimas buvo atliktas pagal Ieškovo suformuluotą užduotį. Iš Vertinimo ataskaitos matyti, kad vertinant turtą nebuvo vertintos tokios reikšmingos aplinkybės, kaip Atsakovo prisijungimas / neprisijungimas prie vandentiekio ir lietaus kanalizacijos tinklų ir to įtaka nei vertinto Atsakovo turto vertei, nei palyginamųjų objektų vertei. Atsižvelgiant į tai, kad vertinant ginčo turtą pataisa dėl vandentiekio (ir lietaus kanalizacijos) tinklų taikyta pagal apklausos (Aprūpinimo komunikacijomis) rezultatus, darytina išvada, kad nustatant vertę buvo daroma prielaida, jog vandentiekio tinklais yra (bus) naudojamasi. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Atsakovas nėra prisijungęs prie vandentiekio tinklų. Atsakovui tokį ketinimą išreiškus, jam kiltų pareiga sumokėti 50 proc. Ieškovo patirtų kitų vandentiekio  tinklų įrengimo išlaidų 2019-04-18 sutarties 10 punkto pagrindu. Tokiu atveju, vėlgi būtų paneigtas Ieškovo argumentas, kad Atsakovo turto vertė padidėjo Ieškovo atliktų investicijų sąskaita.

7.                      Apibendrinant darytina išvada, kad Ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė, jog Atsakovo valdomos Žemės sklypo dalies „A“ rinkos vertę padidino Ieškovas, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo Ieškovo reikalavimui priteisti kompensaciją už investuotas į bendrą turtą lėšas tenkinti, todėl ieškinys atmestinas.

8.                      Ieškinį atmetus Atsakovas įgijo teisę į dėl bylos nagrinėjimo patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovo į bylą pateikti teisinių paslaugų suvestinė ir mokėjimo nurodymas tinkamai pagrindžia civilinėje byloje Nr. e2-672-643/2022 patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 str.), todėl prašoma suma (580 Eur) Atsakovui priteistina iš Ieškovo.

9.                      Teisminio bylos nagrinėjimo metu Atsakovo atstovas kėlė klausimą dėl Ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis reiškiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą. Teismų praktikoje yra pabrėžta, jog piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Be to, pagal kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal CPK 95 straipsnio 2 dalies formuluotę teismas turi diskrecijos teisę skirti ar neskirti baudą net ir tuo atveju, kai piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas yra nustatomas.

10.                      Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, jog Ieškovas teismo nepagrįstu pripažintą ieškinį būtų pareiškęs tyčia nesąžiningai, siekdamas kitų, nei subjektinės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas, tikslų, tokių, kaip pavyzdžiui: sukelti nepatogumų Atsakovui, pakenkti jo reputacijai, vykdyti neteisėtą „spaudimą“ kitai prievolės šaliai ir pan. Atsakovui priteistos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamu atveju laikytinos pakankama satisfakcija dėl Atsakovo patirtų nepatogumų Ieškovo inicijuotą ginčą nagrinėjant teisme.

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.77 straipsniais ir Civilinio proceso kodekso 93, 270, 307 straipsniais teismas

   n u s p r e n d ž i a :

  Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės uždarosios akcinės bendrovės „Celijus“ ieškinį atsakovui UAB „Oritus“ dėl turto vertės padidėjimo priteisimo atmesti.

Priteisti atsakovui UAB „Oritus‘ (j. a. k. 304476829) iš ieškovo Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės uždarosios akcinės bendrovės „Celijus“ (j. a. k. 304452194) 580 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                    Margarita Stambrauskaitė