Civilinė byla Nr. e2-333-467/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00641-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.3; 2.6.2.1; 3.4.3.7.1; 3.3.2.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio restauratoriai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas kreditorės finansinis reikalavimas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio restauratoriai“ bankroto byloje,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi nutraukė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Senamiesčio restauratoriai“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB Bankroto administratorių biuras.
2. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi patvirtino kreditorių sąrašą, tarp jų ir kreditorės UAB „Tautietis“ 2 043,13 Eur reikalavimą. Kreditorė UAB „Tautietis“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama nutartį iš dalies pakeisti, patvirtinant jos iš viso 48 167,50 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartimi 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditorės UAB „Tautietis“ 2 043,13 Eur finansinis reikalavimas, paliko nepakeistą, o ginčijamą UAB „Tautietis“ finansinio reikalavimo dalį – 46 124,37 Eur išskyrė į naują bylą.
3. Patikslinusi reikalavimą kreditorė UAB „Tautietis“ prašė patvirtinti jos 40 450 Eur reikalavimą bei priteisti iš nemokumo administratorės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė liko skolinga pagal 2020 m. rugpjūčio 21 d. statybos subrangos sutartį: 5 800 Eur delspinigių, pavėlavusi sumokėti sutartyje numatytą avansą, bei 34 650 Eur delspinigių, pavėlavusi apmokėti 2020 m. spalio 23 d. sąskaitą faktūrą Nr. T1-033.
4. Atsakovė, nesutikdama su pareikštu reikalavimu, nurodė, kad kreditorės apskaičiuoti 5 800 Eur delspinigiai sudaro daugiau kaip pusę mokėtino avanso. Be to, iš 19 250 Eur sumos pagal 2020 m. spalio 23 d. sąskaitą faktūrą Nr. T1-033 bendrovė liko skolinga kreditorei tik 1 750 Eur, o kreditorės skaičiuojami 1 proc. dydžio delspinigiai ženkliai viršija ne tik skolos dydį, bet ir pačią sutarties sumą (31 500 Eur).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 8 d. nutartimi patvirtino patikslintą kreditorės UAB „Tautietis“ 9 475 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Senamiesčio restauratoriai“ bankroto byloje; priteisė BUAB „Senamiesčio restauratoriai“ iš UAB „Tautietis“ 591,54 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad BUAB „Senamiesčio restauratoriai“ (rangovė) ir UAB „Tautietis“ (subrangovė) 2020 m. rugpjūčio 21 d. sudarė statybos subrangos sutartį, kurios kaina – 31 500 Eur plius PVM. Sutarties 6.1 punkte šalys susitarė, kad UAB „Senamiesčio restauratoriai“ perveda UAB „Tautietis“ 10 000 Eur avansą per dvi savaites nuo darbų pradžios; 5.1 punkte numatyta, kad darbai turi būti pradėti ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 7 d., t. y. avansas turėjo būti pervestas iki 2020 m. rugsėjo 21 d. Avansas sumokėtas dalimis: 2020 m. rugsėjo 25 d. – 5 000 Eur, 2020 m. spalio 8 d. – 2 000 Eur, 2020 m. spalio 19 d. – 1 500 Eur ir 2020 m. lapkričio 18 d. – 1 500 Eur. Sutarties 10.1 punkte numatyti 1 proc. dydžio delspinigiai nuo avanso dydžio už kiekvieną kalendorinę dieną vėluojant pervesti avansą. UAB „Tautietis“ 2020 m. lapkričio 25 d. išrašė sąskaitą faktūrą 5 800 Eur delspinigiams.
7. UAB „Tautietis“ už atliktus darbus 2020 m. spalio 23 d. išrašė rangovei sąskaitą faktūrą 19 250 Eur be PVM, apmokėjimo terminas iki 2020 m. lapkričio 23 d. UAB „Senamiesčio restauratoriai“ iki 2020 m. lapkričio 23 d. sumokėjo 15 500 Eur, 2020 m. gruodžio 10 d. sumokėjo 2 000 Eur. Tarp šalių nėra ginčo, kad UAB „Senamiesčio restauratoriai“ pagal šią sąskaitą faktūrą liko skolinga 1 750 Eur. Sutarties 6.3 punkte šalys susitarė, kad UAB „Senamiesčio restauratoriai“ moka 1 proc. dydžio delspinigius nuo sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos be PVM už kiekvieną kalendorinę dieną vėluojant apmokėti sąskaitą faktūrą. UAB „Tautietis“ 2021 m. birželio 22 d. išrašė sąskaitą faktūrą dėl 40 617,50 Eur delspinigių; patikslintu reikalavimu delspinigiai perskaičiuoti už 180 dienų, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2021 m. gegužės 22 d. ir sudaro 34 650 Eur.
8. Teismas konstatavo, kad BUAB „Senamiesčio restauratoriai“ nėra pareiškusi reikalavimo dėl sutarties 6.3 ir 10.1 punktų (netesybų skaičiavimo nuo sąskaitos faktūros sumos ir avanso dydžio) modifikavimo. Sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, veikę statybų rangos srityje, sutartyje susitarė dėl netesybų mokėjimo, jų išraiškos (dydžio) ir skaičiavimo tvarkos. Teismo vertinimu, sudarydama sutartį UAB „Senamiesčio restauratoriai“ galėjo ir turėjo įvertinti jos sąlygas dėl netesybų bei įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymo pasekmes. Iki 2020 m. rugsėjo 21 d. nesumokėjusiai sutartyje sutarto 10 000 Eur avanso ar bent jo dalies, rangovei tenka atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, todėl ji privalo sumokėti UAB „Tautietis“ sutarties 10.1 punkte sutartas netesybas – 5 800 Eur. Teismas padarė išvadą, kad netesybos nėra pernelyg didelės ir negali būti mažinamos, sutartyje šalims išreiškus laisvą valią dėl netesybų skaičiavimo.
9. Vertindamas sutarties 6.3 punkto pagrindu kreditorės paskaičiuotų delspinigių dydį, teismas nurodė, kad iki kreditorės pateiktos sąskaitos faktūros apmokėjimo datos 2020 m. lapkričio 23 d. buvo sumokėta 15 500 Eur iš 19 250 Eur, 2020 m. gruodžio 10 d. sumokėta 2 000 Eur ir likusi nesumokėta 1 750 Eur suma, todėl kreditorės paskaičiuoti 1 proc. dydžio delspinigiai už 180 d. – 34 650 Eur yra beveik 20 kartų viršijantys nesumokėtos skolos dalį, beveik du kartus viršijantys sąskaitoje faktūroje nurodytą sumokėti už darbų atlikimą dydį bei viršijantys net pačios sutarties kainą, t. y. neprotingai dideli, labiau primenantys baudinę sankciją. Kreditorei nepateikus įrodymų apie realiai patirtus nuostolius dėl rangovės vėlavimo įvykdyti prievolę, atsižvelgęs į kompensuojamąjį netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdį, šalių sudarytos sutarties kainą, įvykdytos prievolės dalį, teismas padarė išvadą, kad kreditorės apskaičiuotų delspinigių dydis (34 650 Eur) mažintinas. Teismas nusprendė, jog UAB „Senamiesčio restauratoriai“ privalo sumokėti kreditorei 1 925 Eur dydžio netesybas pagal sutarties 6.3 punktą. Toks netesybų dydis, teismo vertinimu, yra protingas, atitinka įprastą praktiką, kai netesybų dydis negali viršyti 10 proc. darbų kainos, taip pat užtikrins šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 1.5 straipsnis).
10. Apibendrindamas teismas nurodė, kad pagrįsta UAB „Tautietis“ reikalavimo dalis yra iš viso 9 475 Eur (1 750 Eur skola + 5 800 Eur delspinigiai + 1 925 Eur delspinigiai), todėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi patvirtintą 2 043,13 Eur reikalavimą patikslino, papildomai patvirtindamas 7 438,87 Eur reikalavimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atsakovė BUAB „Senamiesčio restauratoriai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartį ir kreditorės UAB „Tautietis“ prašymą dėl papildomo reikalavimo 40 156,87 Eur dalyje patvirtinimo atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Teismo atliktas kreditorės reikalavimo vertinimas yra itin prieštaringas. Neaišku, kodėl atsižvelgdamas į tikrąjį skolos dydį ir reikalaujamus delspinigius bei jų santykį su realia skola pagal 2020 m. spalio 23 d. sąskaitą faktūrą Nr. T1-033, realių kreditorės nuostolių nebuvimą ir tuo pagrindu pripažindamas, jog reikalaujami delspinigiai yra nepagrįstai dideli, teismas tų pačių vertinimo kriterijų netaikė priteisdamas delspinigius pagal, nors ir pavėluotai (pradelsta 58 dienas), tačiau vis dėlto pilnai sumokėtą 10 000 Eur avansą.
11.2. Teismas nepasisakė dėl apeliantės argumentų dėl praleisto ieškinio senaties termino reikalavimui priteisti 5 800 Eur delspinigių. Vadovaujantis sutarties 6.1 punktu, avansas turėjo būti sumokėtas iki 2020 m. rugsėjo 21 d.; savo prievolę apeliantė įvykdė pilnai 2020 m. lapkričio 18 d., pavėlavusi 58 dienas. Vadinasi, delspinigiai šioje dalyje skaičiuojami nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. lapkričio 18 d. Reikalavimas dėl delspinigių patvirtinimo nemokumo administratorei pateiktas 2021 m. rugpjūčio 4 d., tačiau įmonė PVM sąskaitų faktūrų delspinigiams niekada negavo, sąskaitos faktūros taip pat nedeklaruotos iMAS sistemoje. Taigi, kreditorė savo reikalavimą dėl delspinigių pateikė praleidusi sutrumpintą ieškinio senaties terminą.
11.3. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė nuosekliai laikėsi pozicijos, jog reikalaujami delspinigiai yra nepagrįstai dideli, atitinkamai atsižvelgiant į CK įtvirtintus ir teismų praktikoje išplėtotus jų mažinimo kriterijus, turėtų būti mažinami.
11.4. Pasisakydamas dėl delspinigių už avansą priteisimo, teismas nurodė, kad sutartyje numatytas 1 proc. delspinigių dydis ir jų skaičiavimas nuo visos reikalavimo sumos, nepaisant to, jog didžioji dalis skolos apmokėta, nepažeidžia skolininko teisių. Tačiau, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, kas sudaro pakankamą pagrindą skaičiuoti delspinigius nuo neapmokėtos skolos sumos. Vadovaudamasi šiuo principu, nemokumo administratorė ir teikė tvirtinti neginčijamą UAB „Tautietis“ finansinį reikalavimą. Teismų praktikoje net 0,1 – 0,2 proc. dydžio delspinigiai dažnai yra pripažįstami per dideliais, mažinant tarifą iki 0,02 proc. dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad sutarties 10.5 punkte numatyti 0,05 proc. dydžio delspinigiai, nagrinėjamoje byloje pagrįstais gali būti pripažinti būtent tokio dydžio delspinigiai, kas visiškai atitinka teismų praktiką bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditorės finansinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta; byloje nėra pagrindo peržengti ir atskirajame skunde nustatytas ribas.
13. Atsakovės BUAB „Senamiesčio restauratoriai“ bankroto byloje 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi patvirtintas kreditorės UAB „Tautietis“ 2 043,13 Eur reikalavimas; patikslinusi reikalavimą kreditorė UAB „Tautietis“ prašė papildomai patvirtinti jos 40 450 Eur reikalavimą, kurį sudaro atsakovės skola pagal 2020 m. rugpjūčio 21 d. statybos subrangos sutartį: 5 800 Eur delspinigių, pavėlavus sumokėti sutartyje numatytą avansą, ir 34 650 Eur delspinigių, pavėlavus apmokėti 2020 m. spalio 23 d. sąskaitą faktūrą Nr. T1-033. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas priteisė kreditorės prašomus delspinigius už laiku nesumokėtą avansą ir sumažintą sumą delspinigių už laiku neapmokėtą sąskaitą faktūrą. Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantė argumentuoja teismo motyvų prieštaringumo bei nepagrįstai netaikyta ieškinio senatimi reikalavimams dėl delspinigių priteisimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos nutarties turinį, iš esmės pritaria apeliantei dėl nutarties išvadų prieštaringumo.
14. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o, kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus.
15. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
16. Nagrinėjamos bylos atveju statybos subrangos sutartyje šalys susitarė, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, kad apeliantė šalių susitartu terminu – per dvi savaites nuo darbų pradžios (2020 m. rugsėjo 7 d.), t. y. iki 2020 m. rugsėjo 21 d., savo prievolės sumokėti avansą neįvykdė bei tinkamai neatsiskaitė pagal 2020 m. spalio 23 d. sąskaitą faktūrą Nr. T1-033, todėl kreditorei atsirado teisė skaičiuoti delspinigius, tačiau, atsakovės teigimu, kreditorė praleido ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui, o teismas nepasisakė dėl praleisto ieškinio senaties termino. Argumentai delspinigiams taikyti senaties terminą buvo suformuluoti ir pateikti teismui 2021 m. lapkričio 15d. rašytiniuose atsakovės paaiškinimuose, tačiau skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė. Nepaisant to, nagrinėjamu atveju šis pažeidimas neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, kadangi jį gali ištaisyti ir ištaiso apeliacinės instancijos teismas.
17. Delspinigiai, skaičiuojami pažeidus prievolės įvykdymo terminą, pasižymi tęstinumu, nes skaičiuojami už kiekvieną prievolės įvykdymo termino praleidimo laiko tarpą (dieną, savaitę ar mėnesį ir pan.). Tačiau reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalis, ginčo teisinių santykių metu galiojusi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto redakcija). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-994/2001; 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013 ir kt.). Taigi, šešių mėnesių ieškinio senaties termino delspinigiams taikymas reiškia, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį nei šešių mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos.
18. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju delspinigiai už laiku nesumokėtą avansą paskaičiuoti už pradelstas 58 dienas, o patikslinusi reikalavimą kreditorė delspinigius už laiku neapmokėtą 2020 m. spalio 23 d. sąskaitą faktūrą Nr. T1-033 perskaičiavo už 180 dienų, t. y. šešis mėnesius. Taigi, nėra pagrindo teigi, kad nagrinėjamu atveju delspinigiai būtų paskaičiuoti už ilgesnį nei numato įstatymas ir išaiškinta kasacinio teismo praktikoje laikotarpį. Pati apeliantė, cituodama kasacinio teismo nutartis, neatsižvelgia į jose pateiktą išaiškinimą, kad delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs; t. y., kad reikalavimas dėl delspinigių gali būti reiškiamas ir praėjus šešių mėnesių laikotarpiui, jeigu nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. Šiuo atveju, kadangi pagal šalių sudarytą statybos subrangos sutartį nėra tinkamai atsiskaityta, t. y. pagrindinė prievolė nėra įvykdyta, nėra pagrindo spręsti, jog praleistas ir senaties terminas reikalavimams dėl delspinigių, todėl šiuo aspektu apeliantės argumentai atmetami. Esant nurodytam, teisėjų kolegija sprendžia, kad, nors skundžiama nutartimi nepasisakęs dėl apeliantės prašymo taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl delspinigių, pirmosios instancijos teismas ir padarė proceso teisės pažeidimą, tačiau jis nelemia skundžiamos nutarties panaikinimo.
19. Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas iš netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (žr. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgą, Teismų praktika Nr. 37).
20. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir CK 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra suformulavęs kriterijus, kuriais vadovaujantis, sprendžiamas netesybų mažinimo klausimas. Vienas iš esminių kriterijų yra sutarties šalis siejantis teisinių santykių pobūdis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys yra verslininkai, o tai reiškia, jog jos geba (turėjo sugebėti) pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas.
21. Šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, jos 40, 43 punktus). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2008). Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai (CPK 178 straipsnis).
22. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl netesybų dydžio, laiku neapmokėjus sąskaitos faktūros Nr. T1-033, atsižvelgė į pradelstų įsipareigojimų dydį ir pradelsimo laiką, visos sutarties kainą ir pripažino teisingomis netesybomis, kurios leis kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, skolininkei uždelsus grąžinti santykinai nedidelę skolos dalį, 10 proc. darbų kainos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutikti. Tai, kad teismai kitose civilinėse bylose nustato kitokį delspinigių dydį, nėra teisiškai reikšminga, kadangi, kaip jau buvo minėta anksčiau, delspinigių dydis nustatomas (mažinamas), atsižvelgiant ne tik į objektyvius kriterijus, bet ir individualias byloje esančias faktines aplinkybes.
23. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai analogiškų kriterijų netaikė, spręsdamas dėl delspinigių už laiku nesumokėtą avansą, nes jie kildinami iš tos pačios šalių sudarytos statybos subrangos sutarties. Be to, šiuo atveju turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad avansas, nors ir pradelsus jo mokėjimo terminą, vis tik buvo visiškai sumokėtas, kreditorė neteikė jokių argumentų, jog dėl to būtų patyrusi papildomų nuostolių ar nepatogumų, nepaisant pavėluoto mokėjimo šalys savo sutartinius santykius tęsė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrįsta ir protinga delspinigių suma už laiku nesumokėtą avansą sudarytų 5 proc. nuo viso avanso kainos – 500 Eur (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis). Šios aplinkybės sudaro pagrindą iš dalies pakeisti skundžiamą nutartį, sumažinant kreditorės UAB „Tautietis“ bendrą patvirtinto finansinio reikalavimo sumą ir patvirtinant patikslintą kreditorės 4 175 Eur (1 750 Eur skola + 500 Eur delspinigiai už avansą + 1 925 Eur delspinigiai už skolą pagal sąskaitą faktūrą Nr. T1-033) reikalavimą atsakovės bankroto byloje.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
24. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias apeliantės netinkamą įsipareigojimų pagal statybos subrangos sutartį vykdymą, tinkamai taikė teisės normas ir jas aiškinančią praktiką dėl galimybės mažinti delspinigius, esant pradelstai mokėjimo prievolei pagal PVM sąskaitą faktūrą, tačiau nepagrįstai analogiško vertinimo neatliko patvirtindamas kreditorės reikalavimą dėl delspinigių už pavėluotą avanso sumokėjimą, kas sudaro pagrindą šioje dalyje skundžiamą nutartį pakeisti, sumažinant paskaičiuotus delspinigius nuo 5 800 Eur iki 500 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
25. Kai apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo procesinį sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiuo atveju, atsižvelgiant į papildomai atmestą kreditorės UAB „Tautietis“ reikalavimų dalį, apeliantei proporcingai padidinama priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Bylos duomenimis BUAB „Senamiesčio restauratoriai“ nagrinėjamoje byloje patyrė 726 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, todėl iš UAB „Tautietis“ prašytos 40 450 Eur delspinigių sumos, tenkinus reikalavimą dėl 2 425 Eur delspinigių priteisimo patenkinta reikalavimo dalis sudaro 6 proc., todėl BUAB „Senamiesčio restauratoriai“ priteisiamos iš UAB „Tautietis“ 682,44 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.
26. Apeliantė prašo priteisti ir pateikė įrodymus apie patirtas 675,57 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Prašomos priteisti išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.15 punkte nustatytą maksimalų priteistino užmokesčio dydį, kuris sudarytų 639,24 Eur, todėl mažintinos. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad apeliantės skundas tenkintas iš dalies, nagrinėjamas klausimas nebuvo naujas, sudėtingas, todėl nepareikalavo iš advokato specialiųjų žinių ir ypatingų laiko sąnaudų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantei iš kreditorės priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme suma.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Patvirtinti patikslintą kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Tautietis“ (juridinio asmens kodas 300603784) 4 175 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų) finansinį reikalavimą atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio restauratoriai“ bankroto byloje.
Priteisti iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Tautietis“ atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Senamiesčio restauratoriai“ 682,44 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 44 euro centus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Tautietis“ atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Senamiesčio restauratoriai“ 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Antanas Rudzinskas
Alma Urbanavičienė