Civilinė byla Nr. 2S-754-436/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20426-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.3.1.18.1.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.4.5.11.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-26061-944/2016 pagal pareiškėjo V. R. skundą suinteresuotiems asmenimis antstoliui R. S., V. R., akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl antstolio veiksmų.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. R. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0070/16/00362, prašydamas panaikinti antstolio R. S. 2016 m. rugsėjo 21 d. patvarkymą Nr. S-9956, paskirti pakartotinę ekspertizę skolininkui V. R. priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti.
2. Skunde nurodė, kad 2016 m. kovo 30 d. antstolis areštavo V. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą ir pavedė UAB „Ober-Haus“ atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę. UAB „Ober-Haus“ atliko turto vertės nustatymo ekspertizę ir parengė ekspertizės aktą, kuriame nurodė, jog areštuoto turto rinkos vertė 2016 m. birželio 24 d. yra 140 000,00 Eur. 2016 m. rugpjūčio 18 d. antstolis, vadovaudamasis ekspertizės aktu, priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo 140 000,00 Eur suma. Pareiškėjo vertinimu, vertintojas turtą įvertino nepagrįstai maža, rinkos sąlygų neatitinkančia verte. Nekilnojamojo turto portalo www.aruodas.lt duomenimis areštuotam turtui analogiškas turtas rinkoje yra pardavinėjamas 70-240 procentų brangiau nei vykdomojoje byloje yra įkainotas skolininkui V. R. priklausantis turtas, tačiau antstolis pareiškėjo argumentų nevertino ir skundžiamu 2016 m. rugsėjo 12 d. patvarkymu atsisakė tenkinti V. R. ir V. R. prašymą panaikinti 2016 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo ir neskirti pakartotinės ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti.
3. Antstolis R. S. pateiktą skundą atmetė ir skundą perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad UAB „Ober-Haus“ vertinimas atliktas individualiai V. R. priklausančiam turtui, o ne remiantis masiniu vertinimu, pateikti prieštaravimai dėl turto vertinimo nėra motyvuoti. Pakankamų ir leistinų įrodymų, kurie galėtų objektyviai paneigti UAB „Ober-Haus“ nustatytą turto rinkos vertę, V. R. nepateikė, vien nesutikimas su ekspertizės išvada neteikia pagrindo ją vertinti kaip nepagrįstą.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
2. Teismas nurodė, kad turto rinkos vertė yra fakto klausimas, todėl nesutikimas su ekspertizės metu nustatyta verte, turi būti grindžiamas konkrečiais įrodymais (CPK 176, 178 straipsniai). Nors skolininkas pateikė išrašus iš skelbimų portalo www.aruodas.lt ir iš UAB „Ober-Haus“ portalo www.ober-haus.lt, tačiau iš šių išrašų negalima spręsti apie konkretaus turto rinkos vertę. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė motyvuotų ir pagrįstų prieštaravimų dėl ekspertizės išvadų dėl nekilnojamojo turto vertės.
3. Teismo nuomone, aplinkybė, kad turtas buvo įkainotas mažesne kaina, nei skolininko pateiktame išraše iš portalo www.aruodas.lt nurodytos gyvenamųjų namų kainos, nesudaro pagrindo pripažinti, jog skiriant ekspertizę buvo pažeisti teisės normų reikalavimai. Teismo vertinimu, skolininko nesutikimas su nekilnojamojo turto rinkos verte nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju vykdomojoje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad po ginčo nekilnojamojo turto arešto buvo atlikta antstolio paskirta ekspertizė. Darytina išvada, kad antstolis įgyvendindamas jam suteiktus įgalinimus siekė nustatyti realią parduodamo nekilnojamojo turto kainą. Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad pareiškėjo motyvai dėl procesinės teisės pažeidimų, reglamentuojančių turto vertės nustatymą, atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir panaikinti antstolio R. S. 2016 m. rugsėjo 21 d. patvarkymą Nr. S-9956, įpareigoti antstolį paskirti pakartotinę skolininkui V. R. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizę rinkos vertei nustatyti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas nepagrįstai nurodė, esą skolininkas V. R. nėra pateikęs į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog skolininkui V. R. priklausantis turtas vykdomojoje byloje yra įvertintas ir įkainotas netinkamai. Skolininkui V. R. priklauso 0,1915 ha žemės sklypas ir 333.71 kv. m gyvenamasis namas su priklausiniais (ūkiniu pastatu, garažu, kiemo aikštele, kanalizacijos šuliniu), esantis (duomenys neskelbtini). Turtas vykdomojoje byloje yra įvertintas 140 000,00 EUR suma, kai tuo tarpu skolininko V. R. turimam turtui analogiškas nekilnojamasis turtas laisvoje rinkoje yra pardavinėjamas už gerokai didesnes sumas nei 140 000,00 EUR. Šią aplinkybę patvirtina viešai prienami didžiausio ir populiariausio Lietuvos nekilnojamojo turto portalo www.aruodas.lt duomenys. Nurodyto portalo duomenimis areštuotam turtui analogiškas turtas šiuo metu rinkoje yra pardavinėjamas už 200 000,00 EUR – 338 000,00 EUR sumas, taigi 70–240 procentais brangiau nei vykdomojoje byloje yra įkainotas skolininko V. R. turtas.
2. Pagal eksperto skelbiamus duomenis, 333,71 kv. m namas, priklausantis skolininkui V. R., turėtų būti vertas ne mažesnės (ir realiai netgi didesnės) nei 200 000,00 EUR sumos. Tuo tarpu bendro V. R. turimo turto (žemės sklypo, namo ir jo priklausinių komplekso) vertė turėtų būti dar didesnė, galimai net du kartus viršijanti turto vertę, šiuo metu nustatytą vykdomojoje byloje.
3. Aplinkybę, jog skolininkui V. R. priklausantis turtas yra įvertintas ženkliai mažesne verte, nei analogiškas turtas vertinamas laisvoje rinkoke, patvirtina naujausi nekilnojamojo turto rinkos duomenys apie šiuo metu rinkoje parduodamus analogiškus nekilnojamojo turto objektus, kurių vertė laisvoje rinkoje siekia apie 300 000 EUR (palyginimui, skolininko V. R. turtas įvertintas 140 000 EUR). Taigi, skolininko V. R. turimam turtui analogiškas nekilnojamasis turtas laisvojo rinkoje tendencingai buvo ir tebėra vertinamas kelis kartus brangiau, nei nustatyta areštuoto turto vertė vykdomojoje byloje.
4. Prašymas paskirti pakartotinę ekspertizę realiai turto rinkos vertei nustatyti, grindžiamas visuma įrodymų, patvirtinančių, jog šiuo metu vykdomojoje byloje turtas yra įvertintas netinkamai, nepagrįstai maža, rinkos sąlygų neatitinkančia verte.
5. Esant objektyviems duomenims, jog skolininkui V. R. priklausantis turtas vykdomojoje byloje yra įvertintas netinkamai, jokie veiksmai vykdomoje byloje negali būti atliekami, kol nebus užtikrintas tinkamas areštuoto turto įvertinimas. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, jog tinkamas areštuoto turto įvertinimas yra laikytinas esminio vykdymo proceso ir priverstinės turto realizacijos sąlyga. Tokios pozicijos laikosi tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), tiek nacionaliniai teismai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas teismų praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga.
2. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
2. Byloje sprendžiamas nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
3. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nes jo vertinimu į bylą pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog skolininkui V. R. priklausantis turtas vykdomojoje byloje yra įvertintas ir įkainotas netinkamai.
4. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama įkainoti skolininko turtą rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Areštuojant turtą nustatyta turto vertė yra atspirties taškas nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 718 straipsnis).
5. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir neveikiamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.
6. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis).
7. Tikrindamas, ar nebuvo pažeisti teisės normų, reglamentuojančių turto įkainojimą, reikalavimai, teismas įvertina, ar tinkamai įvykdyta areštuojamo turto vertės nustatymo procedūra, ar tinkamai nustatyta varžytynėse parduodamo daikto kaina.
8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolio R. S. kontoroje yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas pagal Vilniaus miesto 2-ojo notaro biuro 2015 m. liepos 23 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-4305 dėl 180 885,33 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo solidariai iš skolininkų V. R. ir V. R. išieškotojo AB „Swedbank“ naudai.
9. Antstolis 2016 m. kovo 30 d. priėmė patvarkymą, kuriuo areštavo V. R. priklausantį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Tos pačios dienos patvarkymu turto vertei nustatyti antstolis paskyrė ekspertizę ir turto vertinimą pavedė atlikti UAB „Ober-Haus“.
10. Atlikusi areštuoto turto vertės įkainojimą, UAB „Ober-Haus“ pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ekspertizės objektų rinkos vertė 2016 m. rugpjūčio 24 d. yra 140 000,00 Eur. Vadovaudamasis eksperto išvada, antstolis 2016 m. rugpjūčio 18 d. priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo ir ginčo turtą įkainojo 140 000,00 Eur.
11. Skolininkas V. R. 2016 m. rugpjūčio 29 d. pateikė prieštaravimus dėl UAB „Ober-Haus“ ekspertizės aktu nustatytos nekilnojamojo turto vertės, prašydamas panaikinti antstolio 2016 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymą ir skirti pakartotinę ginčo nekilnojamojo turto ekspertizę.
12. Antstolis 2016 m. rugsėjo 12 patvarkymu Nr. S-9956 atsisakė tenkinti V. R. ir V. R. prašymą panaikinti 2016 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo ir pakartotinės ekspertizės skolininkui V. R. priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti nutarė neskirti.
13. Antstolis 2016 m. rugsėjo 21 d. paskelbė apie pirmąsias varžytynes, tačiau Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė pradėtas pardavimo iš varžytynių Nr. 127533 procedūras, kol nebus priimtas sprendimas byloje dėl skundo dėl antstolio veiksmų. Pradėta varžytynių procedūra atšaukta antstolio 2016 m. spalio 4 d. patvarkymu Nr. S-10430.
14. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismas nustatytomis aplinkybėmis, kurios patvirtina, kad antstolis nepažeidė taisyklių, reglamentuojančių areštuoto skolininko turto įkainojimą.
15. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. ir kt. v. antstolė B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2008).
17. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę, o CPK 682 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Šios įstatymo nuostatos aiškintinos sistemiškai su CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostata, jog areštuojamas turtas įkainojamas rinkos kainomis, ir darytina išvada, kad antstolis skiria ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti.
18. Ekspertizės akte turi būti duodami pagrįsti atsakymai į iškeltus klausimus, smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados (CPK 216 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 6 dalis). UAB „Ober-Haus“ atliktos ekspertizės akte ekspertas yra išdėstęs savo išvadas dėl konkretaus skolininkams priklausančio turto rinkos vertės, tai nėra atliktas įvertinimas masinio vertinimo būdu ar pateikta išvada dėl kokio nors kito turto vertės. Tuo tarp apeliantas skundo argumentus grindžia išrašais iš internetinės svetainės www.aruodas.lt apie šiuo metu parduodamus analogiškus nekilnojamojo turto objektus. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jog skolininkams priklausančio konkretaus turto vertė yra ženkliai didesnė (pvz., kitų to paties turto kvalifikuotų vertintojų atliktų ekspertizių ar pan.), nei antstoliui, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismams nepateikė.
19. CPK 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Nagrinėjant antstolio teisę (pareigą) vertinti eksperto nustatytą turto įvertinimą ir savo iniciatyva skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).
20. Taigi, vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju vykdymo proceso šalies prieštaravimai yra nemotyvuoti, nepagrįsti rašytiniai įrodymais apie konkretaus skolininkams priklausančio turto rinkos vertę, o antstoliui, vykdančiam savo įstatymines pareigas, nekilo abejonių dėl ekspertizės akto, todėl antstoliui nekilo ir pareiga skirti papildomą ar pakartotinę nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę.
21. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo, procesinės ir materialinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                    Arūnas Rudzinskas