Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-546-555-2008].doc
Bylos nr.: 2A-546-555/2008
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-546-555/2008       

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Diana Jasaitienė

Procesinio sprendimo kategorija 30.4.1;30.5;99.5;114.11;121.18;121.21

(S)

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. gegužės 6 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo  Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,

kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Albino Čeplinsko,

sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovui P. P., ieškovų D. P., G. P. ir P. P. atstovei advokatei Danai Žvingilienei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Vladai Banevičienei, Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Jurgitai Baltauskienei, trečiojo asmens L. V. G. atstovei advokatei Virginijai Inai Bedarfienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens L. V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. P., G. P., P. P. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, Kauno apskrities viršininko administracijai, tretysis asmuo L. V. G., dėl nuosavybės teisės gynimo ir

 

n u s t a t ė :

 

  Ieškovai ieškiniu prašė panaikinti Kauno miesto valdybos komisijos 1995 m. kovo 30 d. protokolo Nr. 34 1 punktą, Kauno miesto valdybos 1996 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 653 priedo 13 punktą, Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą Nr. 01-3439 ir 1996 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 757. Ieškovai nurodė, kad iki nacionalizacijos žemės sklypas bei gyvenamasis namas Kaune, (duomenys neskelbtini) , priklausė trečiojo asmens L. V. G. tėvui. Kauno miesto valdyba 1993 m. spalio 5 d. potvarkio Nr. 1210 V 13 punktu atsisakė trečiajam asmeniui L. V. G. atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą Kaune, (duomenys neskelbtini) , nes jis praleido terminą prašymui pateikti. Namo gyventojams buvo leista išsipirkti butus bei namų valdai priklausantį valstybinės žemės sklypą, todėl prie namo buvo suformuotas 2040 kv. m žemės sklypas. Nors trečiajam asmeniui nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą nebuvo atkurtos, Kauno miesto valdybos sudaryta komisija 1995 m. kovo 30 d. protokolo Nr. 34 1 punktu nusprendė grąžinti L. V. G. žemę pagal parengtą schemą, o Kauno miesto valdyba 1996 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. 653 pavedė Kauno apskrities valdytojui spręsti žemės grąžinimo klausimus, remiantis parengtais sumažintos apimties detaliaisiais planais. Šio sprendimo priedo 13 punkte L. V. G. nuspręsta grąžinti ir suplanuoti 2040 kv. m (neįskaitant žemės po gyvenamuoju namu ir suteikiant servituto teise naudotis 1040 kv. m plotu visiems namo bendraturčiams). Kauno apskrities viršininko administracija 1996 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 01-3439 ir 1996 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 757 atkūrė L. V. G. nuosavybės teises į jo tėvo nuosavybės teise turėtą 2984 kv. m žemės sklypą ir suteikė neatlygintinai 2069 kv. m naudojamą žemės sklypą, suteikiant servituto teise naudotis 1069 kv. m plotu visiems namo bendraturčiams. Trečiasis asmuo nesinaudojo šiuo žemės sklypu, nes Kaune, (duomenys neskelbtini) , negyveno ir dabar negyvena, be to, neatkūrus nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą, negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į namų valdos žemę. Taigi buvo pažeisti 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 2, 3 straipsniai, 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Žemės reformos įstatymas. Ginčo žemė, į kurią atkurtos L. V. G. nuosavybės teisės, nėra laisva.

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: panaikino Kauno miesto valdybos 1996 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 653 priedo 13 punktą, panaikino Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą Nr. 01-3439 ir 1996 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 757, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad 1992 m. gegužės 6 d. trečiasis asmuo L. V. G. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. 1993 m. spalio 5 d. Kauno miesto valdyba potvarkiu Nr. 1210 V atsisakė atkurti L. V. G. nuosavybės teises į jo tėvui Z. G. priklausiusį turtą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) , nes praleistas prašymo padavimo terminas. L. V. G. šį valdybos potvarkį apskundus, Kauno miesto apylinkės teismas 1995 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė,  Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija 1996 m. sausio 17 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija 1996 m. gruodžio 4 d. nutartimis pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kauno miesto valdybos 1996 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. 653 pasiūlyta Kauno apskrities valdytojui spręsti 2040 kv. m žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) , grąžinimo L. V. G. klausimą, remiantis parengtais sumažintos apimties detaliaisiais planais. Kauno apskrities valdytojo administracija 1996 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 01-3439 atkūrė nuosavybės teisę L. V. G. į jo tėvo Z. G. nuosavybės teise turėtą 2984 kv. m žemės sklypą, buvusį Kaune, (duomenys neskelbtini) , suteikiant neatlygintinai naudotis 2069 kv. m žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini) , taip pat suteikiant servituto teise naudotis 1069 kv. m plotu visiems namo bendraturčiams, 915 kv. m nutarta iš L. V. G. išpirkti valstybei, pretendentui pasirinkus kompensavimo būdą. Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 757 atkurtos L. V. G. nuosavybės teisės į  2984 kv. m ploto žemės sklypą Kaune, (duomenys neskelbtini) ,  suteikiant neatlygintinai 0,2069 ha žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) ,  išperkant 0,0915 ha  žemės sklypą. L. V. G. 1997 m. rugpjūčio 6 d. pateikė naują prašymą Kauno miesto savivaldybės Pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybai, kurį tenkinant Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. A-116 atkūrė nuosavybės teises į 1/2 dalį pastato Kaune, (duomenys neskelbtini) , išskyrus po 1/2 dalies natūra grąžintų 32,65 kv. m negyvenamųjų patalpų ir po 1/2 dalies natūra grąžintų 58,79 kv. m  bendrojo  ploto negyvenamųjų pusrūsio patalpų, sumokant L. V. G. kompensaciją. Teismas konstatavo, kad L. V. G. neturėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal 1991 m. birželio 18 d. įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nes laiku ir tinkamai nepateikė savo prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. N. G. g. 9 gyventojams buvo leista išsipirkti butus. Ieškovai pageidavo išsipirkti žemę prie gyvenamojo namo ir Kauno miesto Žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba apskaičiavo ieškovams kainą už privatizuojamą žemę ir jie šią sumokėjo, todėl, teismo nuomone, ieškovai turi reikalavimo teisę. Trečiasis asmuo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą įgijo pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, kuriuo buvo pratęsti prašymų padavimo terminai. Teismas sprendė, kad trečiasis asmuo, 1992 m. gegužės 6 d. pateikdamas prašymą atkurti nuosavybės teises, praleido  prašymo padavimo terminą, todėl, nesant tinkamo trečiojo asmens prašymo,  Kauno miesto valdybos 1996 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 653 priedo 13 punktas, kuriuo nuspręsta Kauno apskrities valdytojui siūlyti L. V. G. grąžinti ir suplanuoti 2040 kv. m žemės sklypo (neįskaitant žemės po gyvenamuoju namu ir suteikiant servituto teise naudotis 1040 kv. m plotu visiems namo bendraturčiams) remiantis parengtais sumažintos apimties detaliaisiais planais, pažeidžia 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 10 straipsnį ir yra neteisėtas. Teismas nurodė, kad, nustačius, jog Kauno miesto valdybos 1996 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 653 priedo 13 punktas naikintinas, atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos 1996 m. rugpjūčio 1 d. įsakymas Nr. 01-3439 ir 1996 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas Nr. 757, kuriais atkurtos L. V. G. nuosavybės teisės į jo tėvo Z. G. nuosavybės teise turėtą žemės sklypą, taip pat pripažintini neteisėtais ir yra naikintini (1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 10 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 patvirtintos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos 4 dalies 1, 3 punktai). Reikalavimą dėl Kauno miesto valdybos sudarytos komisijos 1995 m. kovo 30 d. protokolo Nr. 34 1 punkto panaikinimo teismas atmetė, nurodydamas, kad šis nutarimas nesukėlė teisinių pasekmių ir nepažeidė ieškovų teisių.

Apeliaciniu skundu trečiojo asmens L. V. G. atstovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas dėl šių motyvų:

1) 1992-05-06 prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo prašyta  atstatyti nuosavybės teises į tėvo Z. G. išlikusį nekilnojamąjį turtą - namą ir žemę 2984 m2 Kaune, (duomenys neskelbtini) . Kauno miesto valdyba 1993-10-05 potvarkiu Nr. 1210-V nusprendė neatstatyti nuosavybės teisių (potvarkio 13 p.)  Šiuo Kauno miesto valdybos potvarkiu buvo sprendžiamas tik nuosavybės teisių į pastatus atkūrimo klausimas. Nuosavybės teisės į namą buvo atkurtos vėliau 2004-01-19 įsakymu Nr. A-116, tačiau ne natūra, o išmokant piniginę kompensaciją, kadangi tuo metu butai jau buvo privatizuoti (b.l.75). Gyvenamajame name nuosavybės teisėmis priklauso vienas butas (b.l. 118);

              2) prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimo terminas buvo daug pratęsinėjamas paskutinis terminas prašymams pateikti buvo nustatytas iki 2001-12-31, todėl 1992-05-06 pateiktas prašymas laikytinas pateiktu laiku. 1992-02-11  įstatymu papildžius įstatymo 10 str. 1 d., buvo leista prašymus į žemės nuosavybės teisių atstatymą miesto ir miesto tipo gyvenviečių ribose paduoti iki 1992-03-31. 1992-03-24 įstatymu buvo papildytas įstatymo 10 str. antrąja dalimi, kuria buvo pratęstas prašymų dėl nuosavybės teisių atstatymo į gyvenamuosius namus su priklausiniais, esančiais žemės ūkio paskirties ar miško žemėje pateikimo terminas iki 1992-05-31. 1992-05-07 įstatymu 10 str. buvo papildytas septintąja dalimi, kurioje nurodyta, kad LR Vyriausybės nustatytomis sąlygomis nuosavybės teisės į žemę ar mišką atstatoma asmenims, kurie pateikė prašymus dėl nuosavybės atstatymo ne vėliau kaip iki 1993-09-10. Atkuriant nuosavybės teises į namų valdos 1996-08-01, esančią (duomenys neskelbtini) , Kaune žemę, prašymas buvo pateiktas iki 1993-05-06, todėl pateiktas laiku. Asmenims, kurie prašymus pateikė po 1993-08-10 nuosavybės teisių atkūrimas buvo sustabdytas iki 1997-01-22;

              3) grąžinus natūra 2069 kv.m žemės sklypą, iš to sklypo 1069 kv.m dydžio sklypu buvo suteikta teisė visiems namo bendraturčiams naudotis servituto teise, todėl bendraturčių teisės nepažeidžiamos;

              4) nuosavybės teisės įgytos pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (1997-07-01 Nr. VIII -359), o teisė į nuosavybės teisių atkūrimą į žemę pagal 1992-05-07 įstatymą Nr. 1-2566 (10 str. 7 d.);

              5) priimtas teismo sprendimas prieštarauja LR Konstitucijos 23 str. ir 47 str. nuostatoms ir LR Konstitucijos 47 str. 2 d. numatyto žemės sklypų įgijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstituciniam įstatymui (1996-06-20 Nr. 1-392), kuris draudžia parduoti žemę, kol į ją neatstatytos piliečių nuosavybės teisės;

              6) teisės į nuosavybės teisių atkūrimą neprarastos, nuosavybės teisės į žemę (duomenys neskelbtini) , Kaune atstatytos nepažeidžiant įstatymų, teisėtai, todėl Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo panaikinti administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra neteisėtas, kadangi pažeidžia trečiojo asmens konstitucines teises.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo teismą apeliacinio skundo pagrįstumą spręsti savo nuožiūra.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija sutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį tenkinti.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto valdyba 1996 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. 653 pasiūlė Kauno apskrities valdytojui spręsti 2040 kv.m. žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) , grąžinimo L.V. G. klausimą, remiantis parengtais sumažintos apimties detaliaisiais planais. Kauno apskrities valdytojo administracija 1996 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 01-3439 atkūrė nuosavybės teisę L.V. G. į jo tėvo Z. G. nuosavybės teise turėtą 2984 kv.m. žemės sklypą, buvusį Kaune, (duomenys neskelbtini) , suteikiant neatlygintinai naudotis 2069 kv.m. žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini) , taip pat suteikiant servituto teise naudotis 1069 kv.m. plotu visiems namo bendraturčiams, 915 kv.m. nutarta iš V.L. G. išpirkti valstybei,  pretendentui pasirinkus kompensavimo būdą. Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 757 atkurtos L.V. G. nuosavybės teisės į 2984 kv.m. ploto žemės sklypą  Kaune, (duomenys neskelbtini) , suteikiant neatlygintinai 0,2069 ha žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) , išperkant 0,0915 ha žemės sklypą.

Byloje iškilus ginčui dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sprendė, kad trečiasis asmuo L.V. G., 1992 m. gegužės 6 d. pateikdamas prašymą atkurti nuosavybės teises, praleido prašymo padavimo terminą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2008 m. vasario 25 d. šioje byloje priimtoje nutartyje konstatavus, kad pretendentas nepraleido termino prašymui atkurti nuosavybės teises į žemę pateikti, esant CPK 362 straipsnyje įtvirtintai nuostatai dėl kasacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų privalomumo teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, apeliacinio skundo argumentai dėl termino paduoti prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo, neanalizuotini.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atkūrus nuosavybės teises trečiajam asmeniui, nuosavybės teisės į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre trečiojo asmens vardu nebuvo įregistruotos, todėl spręstina, kad L.V. G. procesinė padėtis byloje parinkta tinkamai.

Ginčijami administraciniai aktai, kurių pagrindu yra atkurtos nuosavybės teisės yra priimti galiojant Lietuvos Respublikos 1991-06-18 įstatymui Nr. I-1454 Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų. Žemės sklypas pagal šio įstatymo nuostatas yra gyvenamojo namo priklausinys, todėl pagal  minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nuosavybės teisė į žemę, buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atstatoma suteikiant neatlygintinai nuosavybėn kiekvienam pretendentui jo naudojamą mieste žemės sklypą, pagal tai vietovei parengtus teritorinio planavimo dokumentus nenumatytą panaudoti miesto ūkio ar visuomenės poreikiams bei individualiai statybai. Suteikiamo neatlygintinai žemės sklypo dydį miesto administracinėse ribose nustato miesto savivaldybė, atsižvelgdama į turimos individualiai statybai skirtinos žemės plotą ir poreikį ( 1991-06-18 įstatymo Nr. I-1454, 1993-07-15 įstatymo Nr. I-229 1995-05-30 įstatymo Nr. I-906, 1995-10-03 įstatymo Nr. I-1054, 1995-11-30 įstatymo Nr. I-1106 redakcijos). Suteikimą neatlygintinai privačių namų valdų žemės sklypų ir naujų žemės sklypų individualiai statybai bei kitai paskirčiai reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“. Pagal šiuo nutarimu patvirtintos valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 4 punktą miestuose privačių namų valdoms parduodami faktiško valdos dydžio sklypai, bet ne didesni kaip 0,2 ha Kaune. Faktiškai privačių namų valdoms parduodamas žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis, be to, privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo ribos turi atitikti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 punkto nuostatas. Pagal šio įstatymo nuostatas atskirai sodybai (namų valdai) parduodama žemė, užimta statiniais, daugiamečiais sodiniais, kitais želdiniais, kiemas ir sodybos ribose pastoviai naudojamas žemės sklypas. Parduodamo esamų privačių namų valdų žemės sklypus, jei šiuose namuose gyvena dviejų ir daugiau bendrasavininkių šeimos, maksimalų faktiškai naudojamo ir galimo parduoti žemės sklypo plotą nustato vietos savivaldos institucija (LR žemės reformos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek ieškovai, tiek tretysis asmuo yra namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune bendrasavininkiai. Prie gyvenamojo namo bei jo priklausinių (duomenys neskelbtini) , Kaune 1978-10-10 kadastrinių matavimų metu buvo suformuotas 2223 kv.m. žemės sklypas (b.l. 180, 1 t.), vėliau sumažintas iki 2040 kv.m. (b.l. 179, 1 t.). Dėl šių žemės sklypo ribų tarp šalių ginčo nėra.Vykdant žemės reformą, ieškovams tapus namo bendrasavininkiams, ieškovai įgijo teisę ne tik į statinius, bet ir kitų su tuo susijusių teisių įgijimą. Tai reiškia, kad namų valdos savininkai įgijo teisę pirkti namų valdai priklausantį žemės sklypą (Žemės reformos įstatymo 6, 8 straipsniai). Tretysis asmuo ginčo namų valdoje esančio namo bendrasavininkiu tapo dovanojimo sutarties pagrindu (b.l.7, 2 t.), todėl taip pat įgijo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą suteikiant neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą. Nuosavybės teisių atkūrimas ir žemės pardavimas – sudėtinės žemės reformos dalys, kurios buvo vykdomos paraleliai. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymas negalėjo stabdyti kitų žemės reformos darbų, taip pat ir žemės pardavimo asmenims, laikantis šiuos santykius reglamentuojančių teisės normų. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-07-17 nutarimo Nr. 987 3.7 punkte yra nurodyta, kad, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, būtina vadovautis patvirtintąja Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka. Pagal šios tvarkos 7.1.1.1 punktą individualaus gyvenamojo namo, kurio dalys yra parduotos, kiekvienos dalies savininkas (bendrasavininkis) gali pirkti šiai namų valdai priklausančią sklypo dalį. Jeigu sklype yra bendro naudojimo žemės plotų, kurių negalima atidalinti, jie parduodami namo dalių savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, o mokėjimo suma paskirstoma priklausomai nuo kiekvienam savininkui priklausančios namo dalies ploto arba pagal jų susitarimą. Darytina išvada, kad įstatyminės nuostatos teisę įgyti nuosavybėn naudojamo žemės sklypo ploto dydį siejo su kiekvieno bendrasavininkio turimo gyvenamojo namo dalies plotu, t.y. asmuo įgijo teisę pirkti namų valdos žemės sklypo dalį, proporcingą turimam gyvenamojo namo plotui arba esant tarp bendrasavininkių sudarytu susitarimu. Kadangi tarp bendrasavininkių susitarimas dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi nebuvo sudarytas, todėl savivaldybė, esant požymių, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (toks poreikis įžvelgiamas iš byloje nustatytų aplinkybių, jog ginčo žemės sklypas yra skirtas pastatui eksploatuoti), ginčijamu administraciniu aktu, suteikdama teisę naudotis ginčo sklypo dalimi tik vienam iš bendrasavininkių, neatsižvelgdama į šio bendrasavininkio turimo gyvenamojo namo dalies plotą, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-07-17 nutarimą Nr. 987, tiek ir ieškovų teises. Išdėstytų argumentų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą panaikinti skundžiamą Kauno miesto savivaldybės administracinį aktą.

Pagrįstai panaikinus Kauno miesto savivaldybės 1996 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 653 13 punktą, pripažintini pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais spręsta apie neteisėtą naudojamo žemės ploto suteikimą trečiajam asmeniui bei panaikinti ginčijami administraciniai aktai, kurių pagrindu atkurtos nuosavybės teisės į žemę trečiajam asmeniui L.V. G..

Esant išdėstytiems motyvams spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nesant pagrindo tenkinti apeliacinio skundo iš apeliacinį skundą padavusio asmens priteistinos ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96 straipsniai).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos CPK 326-329 straipsniais,

 

n u t a r ė:

 

              Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš L. V. G. 767 Lt atstovavimo išlaidų G. P..

 

 

 

 

              Kolegijos pirmininkas                                                           Egidijus Tamašauskas

 

              Kolegijos teisėjai                                                                   Nijolia Indreikienė

 

                                                                                                           Albinas Čeplinskas