Civilinė byla Nr. e2-501-1070/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-16200-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.2; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 16 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina,

sekretoriaujant E. V. ir D. G.,

dalyvaujant ieškovo atstovui M. B. ir

atsakovių atstovei advokatei I. E.-Šaltenei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Vigma ir Ko“ bei uždarajai akcinei bendrovei „Avima“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo regreso tvarka, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Y. T..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas

2.       Ieškovės procesiniuose dokumentuose (el. b. t. 1, l. 122-129) nurodoma, kad 2020 m. liepos 24 d. Italijoje dėl trečiojo asmens Y. T., vairavusio Atsakovei 1 priklausančią transporto priemonę, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Trečiasis asmuo buvo pasamdytas Atsakovės 2 ir šis eismo įvykis įvyko jam einant darbo pareigas. Trečiojo asmens vairuota transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Italijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pareikalavo iš Ieškovo sumokėti 1635 Eur. Ieškovas, vadovaudamasis teisės aktais, sumokėjo Italijos nacionaliniam draudikų biurui 1635 Eur. Ieškovui kreipusis į Atsakoves dėl 1635 Eur sumos atlyginimo, šios nesumokėjo nurodytos sumos iki ieškinio padavimo teisme. 1635 Eur nuostolių atlyginimas turi būti priteistas iš Atsakovių solidariai, nes eismo įvykis kilo dėl Atsakovės 2 samdomo asmens kaltės, o Atsakovė 1 kaip transporto priemonės savininkė neįvykdė įstatymo imperatyvo apdrausti savo transporto priemonę valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Be to, Atsakovės neįvykdė įstatyme numatytos pareigos per 3 darbo dienas raštu informuoti Ieškovą apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą. Ieškovui informavus Atsakovę 2 apie Italijos nacionalinio draudikų biuro pradėtą administruoti žalą, ji neteikė laiku paaiškinimų ir savo argumentus pagrindžiančių įrodymų nei Ieškovui, nei Italijos nacionaliniam draudikų biurui.

3.       Atsakovė UAB „Vigma ir Ko“ savo procesiniuose dokumentuose prašo atmesti Ieškovo ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (el. b. t. 1, l. 87-97, 153-163). Trečiojo asmens Y. T. vairuota transporto priemonė buvo apdrausta AAS „BTA B. I. Company“ filiale Lietuvoje laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki 2020 m. liepos 28 d. T. I. be pagrindo išmokėjo Italijos nacionaliniam draudikų biurui 1635 Eur išmoką. Atsakovė 1 perdavė Atsakovei 2 nuomos sutarties pagrindu transporto priemonę, todėl būtent Atsakovė 2 turėjo pareigą užtikrinti transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Atsakovės susitarė, kad būtent Atsakovė 2 sudarys ginčo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Ieškovo pateikti dokumentai neįrodo, kad eismo įvykis įvyko dėl trečiojo asmens Y. T. kaltės, Ieškovo prašomų atlyginti nuostolių dydžio, kad Ieškovas pagrįstai išmokėjo Italijos nacionaliniam draudikų biurui 1635 Eur sumą. Ieškovas neįrodė Italijos teisės turinio, kurio pagrindu būtų nustatyta atsakingo už žalą asmens civilinė atsakomybė. Į bylą pateikta policijos pažyma yra be parašų ar antspaudų. Ieškovo pateiktoje Ekspertizės ataskaitoje nenurodyta, kad dėl eismo įvykio kaltas būtent Y. T.. Ši ataskaita taip pat yra be parašų ir antspaudų, joje neatsispindi, koks turtas buvo apžiūrėtas, atliekant ekspertizę nebuvo daromos nuotraukos. Ekspertizės ataskaitos duomenimis apžiūra buvo atlikta tik 2020 m. spalio 21 d., t. y. po trijų mėnesių nuo eismo įvykio. Todėl darytina išvada, kad byloje nėra oficialių įrodymų, patvirtinančių trečiojo asmens kaltę dėl eismo įvykio. Dokumente, kuriame pateiktas žalos apskaičiavimas, nurodytos neaiškios kilmės 122 išlaidos, neįvardinus valiutos. Neaišku, kokie darbai ir medžiagos įtrauktos į 1313 Eur kompensaciją, nurodytą ekspertizės ataskaitoje. Sugadinta tvora yra menkavertė dėl jos susidėvėjimo (pirmieji turto registracijos metai – 2000 m. sausio 1 d.). Atsakovė 1 sužinojo apie žalos sureguliavimo procesą tik iš Ieškovo pretenzijos, t. y. po to, kai Ieškovas pervedė 1635 Eur išmoką. Trečiajam asmeniui Y. T. eismo įvykio metu taip pat nebuvo suteikta galimybė pasisakyti, nes jis nekalbėjo itališkai. Ieškovas neįrodė reikalaujamo atlyginti žalos dydžio priežastinio ryšio su įvykusiu eismo įvykiu, bei to, kad išmoka buvo sumokėta, atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Atsakovė 1 nebuvo tinkamai informuota apie Italijoje administruojamą žalą dėl ginčo eismo įvykio, todėl jai nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti ginčo įvykio metu padarytos žalos administravimo Italijoje procese, nes akivaizdu, kad Ieškovas informavo Atsakovę 1 apie žalos administravimo procesą jau po to, kai žala buvo sureguliuota ir Italijos nacionaliniam draudikų biurui išmokėta 1635 Eur suma. Žalų administravimo departamento išvadoje nedetalizuotos visos transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės sąlygos bei eismo įvykio vietos privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojantys teisės aktai. Italijos transporto priemonių draudikų biuro teisės aktų aiškinimas nėra oficialus rašytinis įrodymas. Italijos draudikų biuro teisės aktų aiškinimas pateiktas ir apdatuotas kitai faktinei situacijai. Italijos draudikų biuro teisės aktų aiškinimas pateiktas 2011 m. lapkričio 17 d. įvykusiam eismo įvykiui įvertinti. Byloje nėra įrodymų, kad šis aiškinimas aktualus ir 2020 m. liepos 24 d. eismo įvykiui.

4.       Atsakovė UAB „Avima“ savo procesiniuose dokumentuose prašo atmesti ieškinį (el. b. t. 1, l. 99-108, 167-176; t. 2, l. 21-28). Atsakovė 2 nurodo iš esmės tuos pačius ieškinio atmetimo argumentus, kaip ir Atsakovė 1. Papildomai nurodo, kad 2020 m. lapkričio 10 d. Ieškovo raštas dėl žalos administravimo nebuvo teikiamas Atsakovei 2, ji neturėjo galimybės sudalyvauti žalos administravimo procese. Ieškovas netinkamai aiškina ir vadovaujasi eismo įvykio vietos valstybės teise (t. y. Italijos teise). Atsakovės 2 teigimu, pagal Italijos teisę deliktinei atsakomybei, atsirandančiai dėl kelių eismo įvykių, taikomas Privatus draudimo kodeksas, kuris, palyginus su I. C. kodeksu, yra specialus teisės aktas. Ieškovas savo reikalavimus grindžia netinkama materialine teise tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis. P. I. teisę įvykus nelaimingam atsitikimui ir atsiradus nuostoliams, draudikui pranešama per 3 dienas nuo tos dienos, kai įvyko nelaimingas atsitikimas arba apdraustasis sužinojo apie jį. Nagrinėjamu atveju draudikui apie eismo įvykį buvo pranešta tik 2020 m. spalio mėn., t. y. praėjus po įvykio beveik trims mėnesiams. Todėl darytina išvada, kad Italijos draudikų biuras sumokėjo išmoką dėl nuostolių, nesilaikydamas teisės aktų nustatyto trijų dienų termino. Italijos automobilių draudikų biuro 2020 m. lapkričio 12 d. reikalavimas dėl kompensacijos nepasirašytas, todėl neatitinka Italijos civilinio kodekso normos, numatančios, kad dokumentai privalo būti pasirašyti. P. I. teisę įrodymais pripažįstami tik rašytiniai dokumentai, išskyrus tam tikras išimtis. Teismui pateiktos nuotraukos, padarytos 2020 m. lapkričio 21 d., pagal Italijos teisę nėra įrodymai, nes Ieškovas galėjo pateikti kitus rašytinius dokumentus. Fotonuotraukose užfiksuota tvora, bet iš jų neaišku, ar tai ta pati tvora, kuri buvo sugadinta 2020 m. liepos 24 d. eismo įvykio metu. Atsakovės 2 nuomone, Italijos draudikų biuras išmokėjo išmoką ir pareiškė pretenziją Ieškovui, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų. Todėl ieškinys turi būti atmestas.

5.       Teismo

6.       Atsakovių atstovė advokatė I. E.-Šaltenė teismo posėdžio metu prašė atmesti Ieškovo reikalavimus Atsakovių procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

7.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Y. T. nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį bei neatvyko į teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis, 121 straipsnio 1, 2 dalys, el. b. t. 1, l. 185; t. 2, l. 1, 15, 16). Teismas išnagrinėjo bylą, nedalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Y. T. (CPK 247 straipsnis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8.       Transporto priemonė Mercedes-B. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso Atsakovei 1 (el. b. t. 1, l. 5). 2020 m. sausio 2 d. Atsakovės sudarė Automobilio nuomos sutartį (toliau – ir Nuomos sutartis, el. b. t. 1, l. 164, 165), kuria susitarė, kad Nuomos sutarties objektas yra nuomotojos UAB „Vigma ir Ko“ vilkikas Mercedes B. A. (Nuomos sutarties 1 punktas). 2020 m. sausio 2 d. papildomu susitarimu (el. b. t. 1, l. 166) Atsakovės išreiškė suderintą valią, kad nuomininkė turi savo lėšomis ir jėgomis sudaryti vilkiko transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį bei užtikrinti draudimo sutarties nenutrūkstamą galiojimą visą vilkiko nuomos laikotarpį (Papildomo susitarimo 1 punktas).

9.       Byloje pateikta nepasirašyta I. K. eismo įvykių tarnybos pažyma apie įvykį (el. b. t. 1, l. 26), kurioje nurodyta, kad 2020 m. liepos 24 d. apie 17:30 val. Galbiate savivaldybėje, Solaro g. į metalinę užtvarą atsitrenkė vilkikas Mercedes, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, vairuotas Y. T.. Trečiasis asmuo Y. T. tuo metu dirbo UAB „Avima“ (el. b. t. 1, l. 4). Pažymoje nurodyta, kad vairuotojas nepateikė jokių paaiškinimų, nes nekalba itališkai, kad nebuvo nustatyta kelių eismo taisyklių pažeidimų, kad ši transporto priemonės valdytojo atsakomybė apdrausta AAS „BTA B. I. Company“. Informacija apie vilkiko draudimą AAS „BTA B. I. Company“, labiau tikėtina, pateikė trečiasis asmuo Y. T. (el. b. t. 1, l. 21).

10.       Nustatyta, kad eismo įvykio dieną, t. y. 2020 m. liepos 24 d., vilkiko M. B. valdytojo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu nei AAS „BTA B. I. Company“, nei kitoje draudimo bendrovėje (el. b. t. 1, l. 131-136; t. 2, l. 17).

11.       2020 m. rugsėjo 15 d. reikalavimu atlyginti žalą (el. b. t. 2, l. 38, 39) nukentėjęs nuo įvykio subjektas, t. y. SACCHI ANTONIO & FIGLI SRL, pareikalavo atlyginti žalą, padarytą eismo įvykio 2020 m. liepos 24 d. 17:30 val. metu vairuotojo, vairavusio Mersedes, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Reikalavime nurodyta, kad transporto priemonė, atlikdama manevrą kliudė tvorą ir sugadino ją.

12.       Ekspertizės ataskaitoje (el. b. t. 1, l. 27, 28) nurodyta, kad sugadinta tvora pirmą kartą buvo apžiūrėta 2020 m. spalio 21 d. Darbai ir medžiagos kainavo 1300 Eur, atliekų šalinimas – 13 Eur. Ataskaitoje virš darbų ir medžiagų eilutės nurodyti tokie darbai: sugadintos užtvaros pašalinimas, naujos užtvaros tiekimas ir montavimas, užtvaros dažymas. Ataskaitoje nurodyta, kad visa kompensacija yra 1313 Eur dydžio. 

13.       Ieškovas

14.       2020 m. lapkričio 4 d. M. S. išrašė Italijos draudikų biurui sąskaitą dėl 122 Eur apmokėjimo už kompetencijas pagal Biuro užsakymą, t. y. už ekspertizės atlikimą (el. b. t. 1, l. 28). Vadovaujantis 2003 m. gegužės 29, 30 d. B. T. sprendimu Nr. 2 priimtomis naujomis taisyklėmis, taikomomis laikinam reikalavimui dėl administravimo mokesčio atlyginimo (el. b. t. 1, l. 30), mokėtini administravimo mokesčiai siekia minimalų 200 Eur arba maksimalų 3500 Eur dydį.

15.       2020 m. lapkričio 10 d. raštu Atsakovei 1 (el. b. t. 1, l. 137, 138) Ieškovas nurodė, kad Atsakovė 1 nevykdo pareigos per 3 darbo dienas nuo 2020 m. liepos 24 d. eismo įvykio pranešti apie žalos neapdrausta priemone padarymą raštu Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui. Ieškovas prašė Atsakovės 1 užpildyti pranešimo apie eismo įvykį formą ir kuo skubiau pateikti ją Ieškovui. Atsakovė 1 nepateikė Ieškovui pranešimo apie įvykį. 

16.       2020 m. lapkričio 12 d. Italijos draudikų biuras pavedė bankui pervesti nukentėjusiam nuo įvykio subjektui 1313 Eur (el. b. t. 2, l. 36). Tos pačios dienos reikalavimu dėl kompensacijos (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis) (el. b. t. 1, l. 25) Italijos automobilių draudikų biuras pateikė Ieškovui duomenis apie žalos tvarkymo išlaidas, kurias padengė Italijos draudikų biuras: 1313 Eur kompensacija, 122 Eur išlaidos, 200 Eur administravimo mokesčiai. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų duomenų visumą, sprendžia, kad Ieškovas įrodė, jog Italijos draudikų biuro pareikalautos sumokėti 1635 Eur sumos dydis buvo pagrįstas, nes Italijos draudikų biuras pareikalavo atlyginti 1313 Eur tvoros remonto išlaidas, 122 Eur ekspertizės ataskaitos parengimo išlaidas ir 200 Eur administravimo mokestį (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis). 2021 m. sausio 8 d. Ieškovas pervedė į I. B. sąskaitą 1635 Eur (el. b. t. 1, l. 54).

17.       2021 m. sausio 15 d., gegužės 5 d. pretenzijomis (el. b. t. 1, l. 55, 56, 58) Ieškovas kreipėsi į Atsakovę 2 prašydamas sumokėti per 30 d. nuo pretenzijos išsiuntimo dienos 1635 Eur žalos, atsiradusios 2020 m. liepos 24 d. eismo įvykio metu, atlyginimą. P. I. nurodė, kad eismo įvykio kaltininkas buvo Atsakovės 2 darbuotojas Y. T..

18.       2021 m. kovo 3 d., gegužės 5 d. pretenzijomis (el. b. t. 1, l. 57, 59) Ieškovas kreipėsi į Atsakovę 1 kaip transporto priemonės savininkę dėl 1635 Eur žalos atlyginimo sumokėjimo. Atsakovės neatlygino Ieškovo sumokėtos Italijos draudikų biurui sumos, t. y. 1635 Eur.

19.       Teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad abi ginčo šalys pripažįsta, jog siekiant tinkamai išspręsti ieškinio reikalavimus trečiojo asmens Y. T. civilinės atsakomybės sąlygos turi būti nustatomos pagal Italijos teisę,. Tarp šalių kilo ginčas dėl trečiojo asmens Y. T. kaltės įvykus eismo įvykiui, Italijos teisės turinio, kurio pagrindu turėtų būti konstatuotos Y. T. civilinės atsakomybės sąlygos, bei subjekto, turinčio atlyginti Ieškovo sumokėtą sumą.

20.       Todėl teismas, visų pirma, pasisako dėl trečiojo asmens Y. T. civilinės atsakomybės sąlygų konstatavimo, po to – dėl subjekto, turinčio atlyginti Ieškovo sumokėtą sumą.

Dėl trečiojo asmens Y. T. civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo

21.       Ieškovas

22.       Italijos

23.       Italijos

24.       Nagrinėjamu atveju Atsakovės prašo atmesti ieškinį tuo pagrindu, kad policijos pažyma apie įvykį nepasirašyta. Teismo vertinimu, šios informacinio pobūdžio policijos pažymos nepasirašymas negali būti pagrindu nesivadovauti minėtu įrodymu, kadangi pačios Atsakovės iš esmės neneigia eismo įvykio aplinkybių, t. y. to, kad Atsakovės 2 darbuotojas Y. T. vairuotas Atsakovei 1 priklausęs vilkikas atsitrenkė į metalinę tvorą 2020 m. liepos 24 d. Atsakovės tik nurodo, kad byloje pateikti įrodymai dėl eismo įvykio yra abejotini (dalis nepasirašyta, neaišku, kada darytos nuotraukos). Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad Atsakovė 2 nenurodo, kad 2020 m. liepos 24 d. jos vairuotojas nebuvo Italijoje, nevairavo išnuomotos iš Atsakovės 1 transporto priemonės, nedalyvavo eismo įvykyje. Todėl teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą (tarp jų ir nepasirašytą policijos pažymą bei nuotraukas, kuriose užfiksuotas vilkikas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sulaužyta tvora, el. b. t. 1, l. 13, 14, 16, 17, 19, 20, 22) sprendžia, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog 2020 m. liepos 24 d. Italijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiojo asmens Y. T. vairuotas vilkikas atsitrenkė į metalinę tvorą ir dėl to dalis tvoros buvo sulaužyta (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

25.       Nors trečiasis asmuo Y. T. nedavė jokių paaiškinimų Italijos policijos pareigūnams, nes nemokėjo italų kalbos, nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl jo ir Atsakovės 2 atsakomybės tai nereikšminga. Nei trečiasis asmuo Y. T., nei Atsakovė 2 po šio eismo įvykio nenurodė bylą nagrinėjančiam teismui aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad trečiojo asmens vairuotas vilkikas atsitrenkė į tvorą ne dėl Y. T. kaltės (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Todėl laikytina, kad byloje pakanka įrodymų, sudarančių pagrindą išvadai, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Y. T. sukėlė Italijos draudikų biuro atlygintą žalą dėl vilkiko eksploatavimo, nepadaręs visko, kas įmanoma, jog išvengtų žalos (Italijos civilinio kodekso 2043 straipsnis).

26.       Nukentėjęs subjektas, t. y. SACCHI ANTONIO & FIGLI SRL, įrodė 1313 Eur žalos dydį, pateikęs Italijos draudikų biurui ekspertizės ataskaitą. Už ekspertizę Italijos draudikų biuras sumokėjo 122 Eur, nurodė bankui pervesti nuketėjusiajam 1313 Eur (šio sprendimo 12, 14, 16 punktai). Todėl teismas konstatuoja, kad Ieškovas įrodė, jog pagal Italijos teisę Italijos draudikų biuras dėl neteisėtų trečiojo asmens Y. T. veiksmų patyrė 1435 Eur žalą.

27.       Vadovaujantis 2003 m. gegužės 29, 30 d. B. T. sprendimu Nr. 2 priimtomis naujomis taisyklėmis, taikomomis laikinam reikalavimui dėl administravimo mokesčio atlyginimo, Italijos draudikų biuras pareikalavo iš Ieškovo ir 200 Eur administravimo mokesčio. Ieškovas sumokėjo ir šį administravimo mokestį. Nurodyta suma laikytina Ieškovo žala, kilusia dėl pareigos atlyginti trečiojo asmens Y. T. padarytą žalą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, Vidaus nuostatų 5 straipsnis).

28.       Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad Ieškovas įrodė, jog dėl neteisėtų trečiojo asmens Y. T. veiksmų, kilo 1435 Eur žala, kurią Italijos nacionalinis draudikų biuras atlygino pagrįstai, vadovaudamasis Italijos teisės aktais bei ES susitarimais.

29.       Ieškovas

30.       Teismas, konstatavęs pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat nurodo, kad pasiūlius Atsakovėms pateikti į bylą įrodymus apie Italijos teisę, paneigiančius Ieškovo įrodymus apie Italijos teisės turinį, iš Atsakovių nebuvo gauta oficialių/neoficialių įrodymų apie Italijos teisės turinį. Atsakovės 2 pateikti rašytiniai paaiškinimai ir nuorodos į I. I. svetaines, kuriose įkelti Italijos teisės aktai, nėra tinkamas Italijos teisės turinio įrodymas, kadangi atsakovės nepateikė šių teisės aktų vertimų į valstybinę proceso kalbą (CPK 113 straipsnio 3 dalis).

31.       Nors atsakovės nurodo, kad administruojant eismo įvykio metu padarytą žalą turėjo būti vadovaujamasi I. P. draudimo kodeksu, jos nepateikė į bylą šio dokumento nuostatų ir jų vertimo, paneigiančių trečiojo asmens Y. T. atsakomybę dėl kilusios žalos. Be to, teismas, susipažinęs su atsakovių nurodyta generalinio advokato N. W. išvada, pateikta 2013 m. spalio 9 d. byloje Nr. C-371/12, nustatė, kad ši išvada buvo parengta dėl nesunkaus sužalojimo padarytos žalos sveikatai, nurodant, jog byloje Nr. C-371/12 T. T. iš esmės prašoma išaiškinti, ar nacionalinės teisės nuostata, kuria reglamentuojamas žalos, išskyrus piniginę ar turtinę žalą (toliau – neturtinė žala), atlyginimo, mokėtino įvykus kelių eismo įvykiui, dydis, yra suderinama su Europos Sąjungos variklinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo taisyklėmis. Šiuo atveju nagrinėjamas piniginės žalos atlyginimas nukentėjusiam asmeniui, nesusijęs su žala, padaryta sveikatai. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovės neįrodė, jog šiuo atveju Italijos draudikų biuras turėjo vadovautis Privačiu draudimo kodeksu bei kad Privataus draudimo kodekso nuostatos paneigia trečiojo asmens Y. T. atsakomybę (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Dėl subjekto, privalančio atlyginti Ieškovo 1635 Eur dydžio žalą

32.       Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TRVCAPDĮ)  4 straipsnio 1 dalis).

33.       Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį (toliau – lizingo sutartis), už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo (TRVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis).

34.       Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.

35.       Biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo draudiko, atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, arba kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro ar Garantinio iždo (fondo), jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalis).

36.       Transporto priemonės nuomos atveju nuomininkas privalo mokėti draudimo įmokas, jeigu nuomos sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.526 straipsnis). Nuomos sutarties šalys gali susitarti, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas. Tačiau, jeigu nuomininkas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas Biurui yra automobilio savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

37.       Transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, jei privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Automobilio valdytojo (savininko) atsakomybė atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1242-967/2022, 29 punktas).

38.       Neteisėti transporto priemonės savininko (valdytojo) veiksmai pasireiškia specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir (ar) nenaudoti patiems ir neleisti naudoti kitiems asmenims neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės neįvykdymu, t. y. neteisėtu pasyviu transporto priemonės savininko (valdytojo) elgesiu (neveikimu). Atsižvelgiant į tai, kad pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra besąlyginė plačios apimties pareiga, neteisėtiems veiksmams nustatyti pakanka įrodyti aplinkybę, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta minėtu draudimu (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1242-967/2022, 31 punktas).

39.       Nustatyta, kad transporto priemonės nuomininkė (valdytoja) Atsakovė 2 neįvykdė Nuomos sutarties įsipareigojimo, t. y. nesudarė išnuomoto vilkiko valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Todėl vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės normomis ir jas aiškinančia teismų praktika, daroma išvada, kad Atsakovė 1 kaip išnuomoto vilkiko savininkė yra atsakinga dėl pareigos sudaryti draudimo sutartį neįvykdymo (žr. sprendimo 32, 33, 36 punktus).

40.       Atsakovė 2 kaip transporto priemonės valdytoja, leidusi savo darbuotojui Y. T. vairuoti transporto priemonę, neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, pažeidė imperatyvią TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalies nuostatą.

41.       Teismas, nustatęs abiejų Atsakovių neteisėtus veiksmus, dėl kurių kilo Ieškovo žala, vadovaudamasis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalimi, teismų praktika (šio sprendimo 37, 38 punktai) tenkina ieškinį, priteisdamas Ieškovui solidariai iš Atsakovių 1635 Eur žalos atlyginimą.

42.       CK 6.210 straipsnio 1 dalies, 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu iš Atsakovių solidariai priteisiamos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo ieškinio priėmimo dienos (2021 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

43.       Patenkinus ieškinį visiškai, atsakovių bylinėjimosi išlaidų neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), ieškovės bylinėjimosi išlaidos skirstomos, vadovaujantis CPK 79, 88, 93 straipsnių nuostatomis.

44.       Ieškovas

45.       Valstybė šioje byloje turėjo 12,54 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Vadovaujantis 92 straipsniu, 96 straipsnio 1, 2 dalimis, iš atsakovių lygiomis dalimis, t. y. po 6,27 Eur, valstybei priteisiama 12,54 Eur proceso išlaidų atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 279 straipsniais, 93 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

patenkinti ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Vigma ir Ko“ bei uždarajai akcinei bendrovei „Avima“.

Priteisti solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Vigma ir Ko“, juridinio asmens kodas 302344309, ir uždarosios akcinės bendrovės „Avima“, juridinio asmens kodas 303322746, ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, 1635 (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt penkis) Eur nuostolių atlyginimo, 5 (penkis) proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (1635 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vigma ir Ko“, juridinio asmens kodas 302344309, ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, 90,74 Eur (devyniasdešimt Eur 74 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Avima“, juridinio asmens kodas 303322746,, ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, 90,74 Eur (devyniasdešimt Eur 74 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vigma ir Ko“, juridinio asmens kodas 302344309, valstybei 6,27 Eur (šešis Eur 27 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Avima“, juridinio asmens kodas 303322746, valstybei 6,27 Eur (šešis Eur 27 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                   Svetlana Panina