Civilinė byla Nr. e2-9643-995/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03167-2025-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.8; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.3.8

(S)

K L A I P Ė D O S  A P Y L I N K Ė S  T E I S M A S

S P R E N D I M AS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 10 d.

Palanga

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Vaida Railienė, 

sekretoriaujant Dainai Tiškienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) BOLSTA atstovui advokatui Eligijui Karbauskui,

atsakovo Š. R. atstovei advokatei Eglei Morkūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB BOLSTA ieškinį atsakovui Š. R. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose (toliau ir – teismas) iškelta civilinė byla Nr. e2-9643-995/2025 pagal ieškovės UAB BOLSTA (toliau ir – ieškovė) ieškinį atsakovui Š. R. (toliau ir – atsakovas) dėl žalos atlyginimo.

2.       Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo Š. R. 16147,30 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimus pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike) bei teismo posėdžio metu teiktais paaiškinimais grindžia šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1.                      Ieškovė ir atsakovas 2022 m. rugsėjo 30 d. sudarė darbo sutartį Nr. 57, pagal kurią atsakovas buvo įdarbintas vairuotoju-ekspeditoriumi - darbas Lietuvoje ir komandiruotės į Norvegiją ir Europos Bendrijos šalis. 2023 m. gegužės 4 d. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas, vairavęs transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neblaivus (nustatytas 1,24 promilės neblaivumas) pasišalino iš eismo įvykio vietos. Darbo sutartis ieškovės, kaip darbdavės, iniciatyva dėl darbuotojo kaltės 2023 m. gegužės 4 d. nutraukta.

2.2.                      Transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo ieškovės patirtą žalą atsakovas atlygino. Tačiau 2024 m. kovo 8 d. akcinė draudimo bendrovė (toliau ir – ADB) „Gjensidige“ pateikė Klaipėdos apylinkės teismui ieškinį, kuriuo iš atsakovės UAB BOLSTA reikalavo priteisti 12707,74 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Šioje byloje ieškinio pagrindu buvo Š. R. neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas kitos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtam valdytojui. Š. R. bylos nagrinėjime dalyvavo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesiniu statusu, atsakovės UAB BOLSTA pusėje.

2.3.                      UAB BOLSTA, siekdama išspręsti ginčą su ADB „Gjensidige“, siūlė Š. R. susitarti su ADB „Gjensidige“ dėl žalos atlyginimo išdėstymo, nes būtent Š. R. yra atsakingas už žalos atsiradimą, tačiau šalims nesusitarus, Klaipėdos apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisė iš UAB BOLSTA 12657,74 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 12657,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 730,84 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės ABD „Gjensidige“ naudai.

2.4.                      Teismui, priėmus sprendimą, ir Š. R. žinant ir suprantant, kad teismo sprendimu iš UAB BOLSTA yra priteistas žalos atlyginimas padarytos neteisėtais Š. R. veiksmais, Š. R. nesiėmė jokių veiksmų, kad žala būtų atlyginta. Š. R. įtikinėjo UAB BOLSTA atstovą, kad jis susitars su draudimo kompanija ir išspręs žalos atlyginimą, t. y. susitars dėl žalos atlyginimo išdėstymo. Tačiau įsiteisėjus teismo sprendimui, buvo išduotas vykdomasis raštas, bei jis buvo pateiktas vykdymui antstoliui Mindaugui Mažrimui. UAB BOLSTA teismo sprendimą įvykdė sumokėdama bendrą 16147,30 Eur sumą. Taigi, dėl Š. R. padarytos neteisėtos veikos UAB BOLSTA atlygino padarytą žalą, bei patyrė papildomas su žalos atlyginimu kitas išlaidas.

2.5.                      Ieškovės vertinimu, egzistuoja visos atsakovo atsakomybei kilti būtinos sąlygos, t. y. atsakovas, būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, dėl ko ne tik buvo apgadintas bendrovės valdomas turtas, tačiau ir tretiesiems asmenims priklausantis turtas – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). ADB „Gjensidige“ atlygino padarytą žalą, bei atitinkamai esant teisės aktuose nustatytoms sąlygoms pareiškė regresinį reikalavimą UAB BOLSTA kaip transporto priemonės valdytojui, kurios darbuotojas neblaivus sukėlė eismo įvykį, bei iš jo pasišalino. Šiuo atveju, jei atsakovas būtų sukėlęs eismo įvykį blaivus, bei nebūtų pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, ADB „Gjensidige“ nebūtų turėjusi regresinio reikalavimo. Atsakovas turėjo galimybę susitarti dėl regresinio reikalavimo atlyginimo tvarkos ir būdo, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo, bei priešingai savo veiksmais tik padidino UAB BOLSTA žalos dydį, kurį sudaro 16147,30 Eur.

2.6.                      Ieškovė siūlė atsakovui ne ginčo tvarka atlyginti jos patirtus nuostolius, tačiau atsakovas atsisakė pasirašyti taikos sutartį.

2.7.                      Ieškovė ginčo sprendimui kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją (toliau ir – DGK), tačiau DGK 2025 m. kovo 27 d. DGK sprendimu atsisakė atnaujinti praleistą terminą, todėl ieškovė, išnaudojusi privalomą ikiteisminio ginčo sprendimo procedūrą, kreipėsi į teismą. 

2.8.                      Akcentuoja, kad reikalavimą sudaro 16147,30 Eur, t. y. ieškovo išlaidos vykdant Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą civilinės bylos Nr. e2-3893-637/2024, kurioje draudikės ieškinio pagrindą ir dalyką sudarė būtent atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. vairavimas transporto priemonės būnant neblaiviam, eismo įvykio sukėlimas ir pasišalinimas iš įvykio vietos.

2.9.                      Ieškovės vertinimu, jos pasirinktas dalyvavimas civilinės bylos nagrinėjime būdas ir forma, nėra susijęs priežastiniu ryšiu su žalos dydžiu. Šiuo atveju būtent atsakovas turėjo galimybę užkirsti kelią žalos padarymui, ar imtis veiksmų jos dydžiui sumažinti. Tačiau atsakovas civilinėje byloje Nr. e2-3893-637/2024 nesusitarė su ADB „Gjensidige“ dėl jo veiksmais padarytos žalos dydžio ir atlyginimo tvarkos. Tuo tarpu ieškovas minėtoje byloje nusprendė nesinaudoti teisine pagalba, siekė išvengti papildomų išlaidų, t. y. siekė sumažinti žalos dydį, kuris yra atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatas.

2.10.                      Teigia, kad atsakovas civilinėje byloje Nr. e2-3893-637/2024 veikė priešingai, t. y. nesiėmė jokių veiksmų, kad dėl jo neteisėtų veiksmų būtų atlyginta padaryta žala, bei tyčia padidino žalą ieškovei, ne tik, pateikdamas neteisėtą prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, tačiau žinodamas, kad pats yra atsakingas už žalos atlyginimą, pateikė antstoliui vykdymui vykdomąjį raštą, siekdamas patenkinti savo reikalavimą atsiradusį iš savo paties neteisėtų veiksmų ir taip padidinti ieškovei nuostolius, t. y. ne tik jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias jis patyrė gindamasis nuo draudikės reikalavimo ieškovui, tačiau ir vykdymo išlaidas, kurios atsirado vykdant dalyje sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-3893-637/2024.

2.11.                      Nors atsakovas teigia, kad pripažįsta prievolės dydį iš dalies, t. y. 12657,22 Eur, tačiau iki šiol šios sumos ieškovei sumokėjęs nėra, nenurodo priežasčių, dėl kurių ji sumokėta nėra. Atsakovas nepateikia jokių motyvų, kodėl jis nepripažįsta ieškovo apmokėtų palūkanų, bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo priteistos civilinėje byloje, kurios pagrindas buvo atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos rezultatas.

2.12.                      Atsakovas nepateikė jokių motyvų, kodėl jis būdamas trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje civilinėje byloje Nr. e2-3893-637/2024, nesusitarė su ADB „Gjensidige“ dėl žalos atlyginimo dydžio, terminų ir kt., t. y. kodėl efektyviai greitai ir ekonomiškai naudingiausiu ginčo sprendimo būdu, kas iš esmės būtų leidę nedidinti žalos dydžio dėl visų bylinėjimosi procesų neišsprendė ginčo su draudike, bei nesudarė taikos sutartis ar nepatenkino draudikės reikalavimo. Taip pat nepateikia jokių motyvų, kodėl teismo sprendimui įsiteisėjus, jis nesumokėjo teismo priteistos visos ar dalies sumos kurią jis pripažįsta.

2.13.                      Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas civilinėje byloje Nr. e2-3893-637/2024 iš esmės ginčijosi dėl 50,02 Eur bei dėl to patyrė 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas. Tačiau, jei, ADB „Gjensidige“ pareiškus reikalavimą dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo prievoles, t. y. patenkinęs draudimo reikalavimą, tai palūkanų ir kitų išlaidų sumą būtų ženkliai mažesnė.

3.       Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad sutinka su ieškiniu iš dalies – prašo tenkinti iš dalies ieškovės ieškinį ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 12657,72 Eur žalos atlyginimą, priteisti jo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Sutikimą iš dalies su ieškiniu pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, triplike) ir teismo posėdžio metu teiktais paaiškinimais grindžia šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

3.1.                      Atsakovas sutinka, su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis ir jis atlygino UAB BOLSTA dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), patirtą žalą. Taip pat nurodo, kad sutinka su ieškovės nurodyta aplinkybė, jog civilinėje byloje Nr. e2-3893-637/2024 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-01636-2024-5) Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimu ieškovės UAB „Gjensidige“ ieškinys buvo tenkintas iš dalies, t. y. iš UAB BOLSTA priteista 12657,74 Eur išmokėta draudimo išmoka, 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 12657,74 Eur sumą sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 730,84 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Gjensidige“ naudai.

3.2.                      Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad neva jis nesutiko pasirašyti taikos sutarties, kad dėl jo kaltės padidėjo reikalavimo suma. Atsakovo vertinimu, jis inicijavo taikos sutarties sudarymą, siekė efektyviai greito ir ekonomiškai naudingiausio ginčo sprendimo būdo, kas iš esmės būtų leidę nedidinti žalos dydžio dėl visų bylinėjimosi procesų. Pirma, civilinės bylos Nr. e2-3893-637/2024 2024 m. liepos 9 d. teismo posėdžio metu atsakovo (bylos procesinė šalis trečiasis asmuo) atstovė išreiškė poziciją, kad su UAB BOLSTA komunikavo dėl galimybės sudaryti taikos sutartį, tačiau susitarti nepavyko (posėdžio laikas 2:23 – 2:43); apie tai, kad buvo siekiama taikos sutarties sudarymo patvirtino ir ADB  „Gjensidige“, kurio atstovas posėdžio metu taip pat paminėjo, kad UAB BOLSTA buvo griežtos pozicijos ir susitarti nepavyko (posėdžio laikas 3:49-4:13). Antra, ieškovė buvo pasyvi viso civilinės bylos Nr. e2-3893-637/2024 proceso metu, t. y. neteikė tripliko, dėl nežinomų aplinkybių nedalyvavo teismo posėdžiuose. Ši informacija pagrindžia, kad atsakovas dar civilinėje byloje Nr. e2-3893-637/2024 buvo aktyvus ir siekė klausimo išsprendimo mažiausiomis sąnaudomis, o išlaidų padidėjimą lėmė pačios ieškovės atstovų principingumas. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimo 6 punkte buvo nustatyta, kad „<...> trečiasis asmuo savo kaltės neginčija, supranta jog atsakovė turės teise ieškovei priteista suma išsireikalauti iš trečiojo asmens, pažymėjo, kad trečiasis asmuo prašo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės todėl, kad trečiasis asmuo procese iš esmės elgėsi sąžiningai, trečiajam asmeniui įstojus į byla buvo susisiekta tiek su ieškovės, tiek su atsakovės atstovais, siūlyta sudaryti taikos sutartį, kadangi trečiasis asmuo neneigia to, kad jis sukėlė eismo įvykį ir kad jam kils atsakomybė ir turės atlyginti žalą, tačiau atsakovė nesutiko sudaryti taikos sutarties, kuria trečiasis asmuo butu galėjęs atlyginti žalą tiesiogiai ieškovei“, o 37 punktu konstatuota, kad „<...> Įvertinus trečiojo asmens atstovės paaiškinimus apie Š. R. siekį išspręsti ginčą taikiai, atsakovės pasyvumą nagrinėjamoje byloje, darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas trečiojo asmens prašymą dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų tenkinti <...>, todėl iš atsakovės trečiojo asmens naudai priteistina 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų <...>“.

3.3.                      Atsakovas nurodo, kad jis civilinėje byloje Nr. e2-3893-637/2024 teikė poziciją dėl ieškovės ADB „Gjensidige“ reikalavimo sumos, teismas ADB „Gjensidige“ ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš UAB BOLSTA 12657,74 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 12657,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų ieškovei bei trečiajam asmeniui atlyginimą. Nepaisant to, kad iš ieškovės ADB „Gjensidige“ naudai buvo priteista 12657,74 Eur, ieškovė iš atsakovo reikalauja 16147,30 Eur žalos. Atsakovo vertinimu, ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes, pirma, ji ignoravo galimybę sudaryti taikos sutartį ir atlyginti draudimo kompanijos reikalavimą. Antra, ieškovė buvo pasyvi civilinėje byloje Nr. e2-3893-637/2024, neteikė tripliko, neatvyko į teismo posėdį, dėl to nebuvo galima nagrinėti bylos iš esmės ir posėdis atidėtas trims mėnesiams. Paskui vykdymo procese ieškovė taip pat buvo pasyvi, todėl dėl jos pačios kaltų veiksmų 2024 m. spalio 25 d. sprendimą įvykdytas 2025 m. sausio 23 d. atlikus antstolio išieškojimo veiksmus. Taigi, atsakovo vertinimu, reali ieškovo žala yra draudimo išmokos suma, t. y. 12657,74 Eur.

3.4.                      Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimais priteisti iš jo ieškovės naudai civilinėje byloje Nr. e2-3893-637/2024 teismo sprendimu 730,84 Eur ADB „Gjensidige“ priteistas bylinėjimosi išlaidas, 541,31 Eur priteistas palūkanas, 786,50 Eur atsakovo (byloje dalyvavusiu trečiojo asmens procesiniu statusu) bylinėjimosi išlaidas, 1430,93 Eur antstolio patirtos vykdymo išlaidos. Atsakovo vertinimu šios kitos sumos nėra žalos dalis kurią neva atlygino ieškovė, tai yra sumos, kurios buvo priteistos arba taikytos pačiai ieškovei, dėl jos pačios neteisėtų veiksmų (ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų padarytos žalos), t. y. ieškovė neįgijo regreso teisės į atsakovą dėl to, kad dėl jos pačios veiksmų susidarė išlaidos susijusios tiek su palūkanomis, tiek su antstolių veiksmais. Pažymi, kad ieškovė įrodinėjo civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau jas įrodinėjo visos reikalavimo sumos kontekste t. y. ieškovė atskirai neišskyrė ir neįrodinėjo civilinės atsakomybės sąlygų, kurios yra susijusios ne su priteistos ir atlygintos žalos suma, o su tomis išlaidomis, kurias patyrė išimtinai dėl savo kaltų veiksmų, o tai reiškia, kad tokia regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimties apibrėžtimi yra užtikrinamas civilinės atsakomybės teisiniams santykiams reikšmingo principo, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų, įgyvendinimas. Teismui tenkinus ieškinį būtent dėl pačios ieškovės nesąžiningų veiksmų ji įgytų pranašumą vien dėl to, kad elgėsi nesąžiningai ir nepagrįstai gautų naudą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

II.       Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4.       Ieškinys tenkinamas iš dalies.

5.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2022 m. rugsėjo 30 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovas buvo priimtas dirbti vairuotojo-ekspeditoriaus pareigoms, nurodyta, kad darbas Lietuvoje ir komandiruotės į Norvegijos ir Europos Bendrijos šalis. Darbo sutartis įsigaliojo ir darbuotojas pradėjo dirbti nuo 2022 m. spalio 3 d..

6.       Ieškovė 2023 m. gegužės 4 d. aktu dėl Š. R. šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo konstatavo, kad atsakovas 2023 m. gegužės 4 d. sukėlė avariją (eismo įvykį) būdamas neblaivus, 2023 m. gegužės 4 d. ryte, apie 09.00 val., grįžęs iš Šveicarijos keltu į Klaipėda, nuvyko iškrauti krovinį klientui, iškrovęs krovinį važiavo į ieškovės buveinę, adresu (duomenys neskelbtini) gyvenvietės teritorijoje, nesilaikydamas distancijos kliudė į šalutinį kelią sukantį automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Kadangi įvykio metu ieškovės automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pažeistas variklio aušinimo radiatorius bei įskeltas tepalo karteris, automobilis nuvažiavo tik iki (duomenys neskelbtini) žiedo šiaurinės pusės, ten atvykę policijos pareigūnai, patikrinę atsakovo blaivumą, nustatė 1,24 promilės girtumą. Ieškovė, atsižvelgdama į 2023 m. gegužės 4 d. aktą dėl Š. R. šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo, 2023 m. gegužės 4 d. įsakymu dėl atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK) 58 straipsnio 2 dalį dėl šiurkštaus darbuotojo pareigų pažeidimo (neblaivus sukėlė eismo įvykį), 2025 m. gegužės 4 d. atleido atsakovą iš darbo. Taigi, darbo sutartis 2025 m. gegužės 4 d. nutraukta ieškovės iniciatyva dėl darbuotojo kaltės.

7.       Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 25 d. raštu, adresuotu ieškovei, dėl informacijos apie eismo įvykį pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Eismo įvykių informacinėje sistemoje užregistruotas eismo įvykis, ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriame dalyvavo UAB BOLSTA priklausanti transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 4 d. dėl aptariamo eismo įvykio administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Š. R. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalimi, 423 straipsnio 3 dalimi ir 426 straipsnio 2 dalimi. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui 2023 m. gegužės 4  d., 11.31 val., pirmojo tikrinimo metu nustatytas lengvas (1,24 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis.

8.       Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. spalio 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3893-637/2024, ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei UAB BOLSTA, trečiajam asmeniui Š. R., dėl žalos atlyginimo, tenkino iš dalies, priteisė ADB „Gjensidige“ iš atsakovės UAB BOLSTA 12657,74 Eur draudimo išmoką, 5 procentų metinės palūkanas už priteistą 12657,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 730,84 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat trečiajam asmeniui Š. R. 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9.       Antstolio Mindaugo Mažrimo vykdomojoje byloje Nr. 0180/25/00002 pagal Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3893-637/2024 buvo vykdomas piniginis išieškojimas dėl 12657,74 Eur draudimo išmokos, 730,84 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 541,31 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB BOLSTA išieškotojos ADB „Gjensidige“ naudai. Antstolio Mindaugo Mažrimo 2025 m. sausio 23 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo          Nr. S-25-180-2029 vykdomoji byla Nr. 0180/25/00002 baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Byloje esantis ieškovės 2025 m. sausio 15 d. mokėjimas antstoliui Mindaugui Mažrimui patvirtina, jog ieškovė vykdomojoje byloje Nr. 0180/25/00002 sumokėjo 16147,30 Eur.

10.       Byloje kilo ginčas dėl atsakovo, kaip darbuotojo, atsakomybės dėl ieškovės, kaip darbdavės, patirtų nuostolių, sumokėtų vykdomojoje byloje Nr. 0180/25/00002 pagal Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3893-637/2024, priteisimo. Ieškovė, sumokėjusi Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimu priteistas sumas ir apmokėjusi antstoliui vykdomoje byloje Nr. 0180/25/00002 vykdymo išlaidas, reiškia reikalavimą atsakovui atlyginti 16147,30 Eur žalą regreso tvarka. 

11.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.1 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai.

12.       Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK) nuostatos nustato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą. Taip pat ir neturtinę žalą (DK 151 straipsnis).

13.       Kasacinis teismas dėl darbuotojo atsakomybės pagal DK 151 straipsnį taikymo yra išaiškinęs, kad darbuotojo atsakomybė gali būti taikoma tik nustačius šias sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir pažeidėjo kaltę, būdingas ir civilinei atsakomybei (CK 6.245–6.248 straipsniai), taip pat nustačius dvi papildomas specialiąsias atsakomybės sąlygas – pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Nustatant bendrąsias atsakomybės sąlygas gali būti vadovaujamasi kasacinio teismo CK normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę, išaiškinimais. Nustatęs būtinąsias darbuotojo atsakomybės sąlygas, dėl atsakomybės už padarytą turtinę žalą apimties teismas turi spręsti įvertinęs teisiškai reikšmingas aplinkybes (DK 152 straipsnio 2 dalis, 154 straipsnis) pagal DK nustatytas ribas (DK 153 straipsnis), atsižvelgdamas į kaltės formą (DK 152 straipsnio 3 dalis, 154 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-611/2023, 28 punktas).

14.       Taigi, pareiga atlyginti žalą pagal DK normas atsiranda tik tada, kai yra visos nurodytos žalos atlyginimo sąlygos. Jei darbuotojas, atlikdamas savo darbo pareigas, padaro žalos tretiesiems asmenims, už šiems asmenims padarytą žalą visiškai atsako darbdavys. Atsiskaitęs tretiesiems asmenis darbdavys įgyja atgręžtinę teisę į žalą padariusį darbuotoją. Ši žala atlyginama DK II dalies X skyriuje (DK 151-157 straipsniuose) nustatyta tvarka.

15.       DK 153 straipsnyje reglamentuojamos darbuotojo atlyginamos turtinės žalos ribos – nustatyta, kad, išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK 153 straipsnyje numatyto darbuotojo bendrojo riboto padarytos žalos atlyginimo principo išimtis įtvirtinta DK 154 straipsnio nuostatose, pagal kurias darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai, be kitų atvejų, žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo (DK 154 straipsnio 3 punktas).

16.       Ieškovės teigimu, egzistuoja visos atsakovo atsakomybei kilti būtinos sąlygos – atsakovą ir ieškovę siejo darbo teisiniai santykiai, atsakovas darbo metu, būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sugadintas tretiesiems asmenims priklausantis turtas – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas iš eismo įvykio pasišalino, ADB „Gjensidige“ žalą patyrusiems tretiesiems asmenims atlygino padarytą žalą, teismas ADB „Gjensidige“ reikalavimą į UAB BOLSTA patenkino, ieškovė sumokėjo 16147,30 Eur pagal teismo sprendimą vykdymo procese. Jei atsakovas būtų sukėlęs eismo įvykį blaivus ir nebūtų pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, ADB „Gjensidige“ nebūtų turėjusi regresinio reikalavimo į ieškovę. Atsakovas turėjo galimybę susitarti dėl regresinio reikalavimo atlyginimo tvarkos ir būdo, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo, bei priešingai savo veiksmais tik padidino ieškovės žalos dydį, kurį sudaro 16147,30 Eur. Atsakovas su ieškovės reikalavimu sutinka iš dalies, t. y. sutinka sumokėti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimu iš ieškovės priteistą 12657,74 Eur draudimo išmoką, tačiau nesutinka dėl kitų sumų priteisimo, iš esmės motyvuodamas tuo, kad ieškovė ignoravo galimybę sudaryti taikos sutartį ir atlyginti draudimo kompanijos reikalavimą, buvo pasyvi civilinės bylos Nr. e2-3893-637/2024 dalyvė, nepateikė tripliko, dėl jos posėdis buvo atidėtas trims mėnesiams, vykdymo procese ieškovė taip pat buvo pasyvi, todėl dėl jos pačios kaltų veiksmų teismo sprendimas įvykdytas atlikus antstolio išieškojimo veiksmus.

17.       Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimu konstatuota, kad ieškovės vardu registruotą transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs Š. R. sukėlė eismo įvykį, būdamas neblaivus, pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl ADB „Gjensidige“ turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimas, 17 punktas). ADB „Gjensidige“ prašė priteisti iš UAB BOLSTA 12707,74 Eur žalą (draudimo išmoką), kurią sudaro 10939,00 Eur nuostoliai už automobilio remontą, 1050,00 Eur – už pakaitinį automobilį, 718,74 Eur – už ekspertizę (Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimo 22 punktas). Š. R. byloje dalyvavęs trečiojo asmens procesiniu statusu, teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinio reikalavimą, išskyrus reikalavimą dėl pakaitinio automobilio nuomos priteisimą už dviejų dienų laikotarpį (Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimas, 28 punktas). Spręsdamas draudimo išmokos priteisimo iš UAB BOLSTA klausimą, teismas atsižvelgė ir sutiko su Š. R., byloje dalyvavusiu trečiojo asmens procesiniu statusu, argumentais ir atitinkamai sumažino draudimo išmokos dydį dėl pakaitinio automobilio nuomos atlyginimo už dvi paras ir priteisė iš UAB BOLSTA 12657,74 Eur draudimo išmoką, kurią sudaro 10939,00 Eur nuostoliai už automobilio remontą, 1000,00 Eur – už pakaitinį automobilį, 718,74 Eur – už ekspertizę (Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimo 31 punktas).

18.       Ginčo dėl ieškovės reikalavimo dalies dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimu priteistos 12657,74 Eur draudimo išmokos priteisimo regreso tvarka šioje byloje nėra, tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovas nesutinka su ieškovės regreso tvarka reikalaujama priteisti kita turtinės žalos dalimi (3489,58 Eur), kurią sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimu priteistos 730,84 Eur bylinėjimosi išlaidos ADB „Gjensidige“ ir priteistos išieškotos 541,31 Eur palūkanos ADB „Gjensidige“ bei 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidos atsakovui, taip pat 1430,93 Eur išlaidos antstoliui vykdymo procese.

19.       Teismas, atsižvelgdamas į šio sprendimo 5–7 ir 17 punktus konstatuoja, kad atsakovo neblaivumas ir pasišalinimas iš eismo įvykio byloje, jo kaltė dėl eismo įvykio, eismo įvykio faktas, žalos padarymas atsakovo veiksmais, aplinkybės, kad atsakovą ir ieškovę atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimo metu siejo darbo teisiniai santykiai ir žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla, yra įrodyti (CPK 177–178 straipsniai, 182 straipsnio 2 ir 5 punktai, 187 straipsnis).

20.       Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimu taip pat konstatuota, kad nors UAB BOLSTA atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji neturėjo jokių galimybių užkirsti kelio trečiojo asmens veiksmams, kadangi nežinojo, kad Š. R. vairavo neblaivus bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau tai neeliminuoja UAB BOLSTA pareigos, kaip transporto priemonės valdytojai atlyginti žalą, t. y. atsakovei šiuo atveju pareiga atlyginti žalą kyla kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojai, valdant šį šaltinį nuosavybės pagrindu. <...> Taigi, nors Š. R. sukėlė eismo įvykį būdamas neblaivus, pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir draudiminio įvykio nesieja tiesioginis priežastinis ryšys, bet tai suteikia ieškovei teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise išmokėtos draudimo išmokos (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai) (Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimas, 17 punktas).

21.       Atkreiptinas dėmesys, kad civilinėje byloje Nr. e2-3893-637/2024 ginčas kilo dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės, nagrinėjamos bylos atveju – dėl darbuotojo atsakomybės taikymo. Teismo vertinimu, DK 154 straipsnio 1 dalies 3 punktas, numatantis, kad žala, padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, atlyginama visa, negali būti aiškinamas plečiamai, kaip darbuotojo pareiga atlyginti ir tokią žalą, kurią apimtų ir atvejus, kai žala kyla dėl ieškovės, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojos, prievolės pagal įstatymą (šiuo nagrinėjamu atveju – pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnį) ir (ar) teismo sprendimo geranoriškai nevykdymo. 

22.       Pirminėje byloje teismas iš esmės konstatavo, kad dėl Š. R. neteisėtų veiksmų kilusios žalos atsakinga UAB BOLSTA ir atitinkamai ADB „Gjensidige“ ieškinį didžiąja dalimi tenkino iš dalies (šio sprendimo 17 punktas). Kaip nustatyta iš Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimo motyvų, teismas konstatavo, jog UAB BOLSTA, nepaisant jos atsiliepimu išdėstytos pozicijos, jog ji neatsakinga už jos darbuotojo Š. R. neteisėtų veiksmų padarytos žalos atlyginimą, t. y. kad ji yra netinkama atsakovė byloje, konstatavo priešingai – kad UAB BOLSTA, o ne darbuotojas, laikytina didesnio pavojaus šaltinio valdytoja (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Aplinkybę, kad ADB „Gjensidige“ prieš kreipiantis į teismą pirminėje byloje vyko derybos dėl žalos atlyginimo sąlygų patvirtino tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovai šios civilinės bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu. Papildomai ieškovės atstovas paaiškino, kad ieškovė nesutiko su ADB „Gjensidige“ siūlomos sudarytos trišalės taikos sutarties sąlygomis, t. y., kad ji taptų laiduotoja, Š. R. pagal sudarytą trišalę sutartį, neatlyginus žalos ADB „Gjensidige“, taip pat, ieškovės atstovas papildomai nurodė, kad nesutikimą su siūlomomis ADB „Gjensidige“ sąlygomis lėmė ir apyvartinių lėšų bendrovėje nebuvimas. Vadinasi, pirminės bylos ikiteisminėje stadijoje UAB BOLSTA derintis su ADB „Gjensidige“ dėl žalos atlyginimo tvarkos ir sąlygų, būtent UAB BOLSTA galėjo ir turėjo atlyginti ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką, tačiau UAB BOLSTA žalos neatlygino, todėl ADB „Gjensidige“ kreipėsi į teismą dėl žalos priteisimo teisminiu būdu.

23.       Nagrinėjamu atveju jokios įrodomosios reikšmės byloje neturi ieškovės teiginiai, kad ji pirminės bylos procese nedalyvavo, siekdama mažinti pirminės bylos proceso išlaidas, kadangi, jos vertinimu, ji netinkama atsakovė byloje, tačiau, taip pat, kad atsakovas, pirminėje byloje dalyvavęs trečiojo asmens statusu ginčijosi dėl 50,02 Eur bei dėl to patyrė 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas. Kaip kad nurodyta pirmiau, teismo įsiteisėjusiu sprendimu konstatuota priešingai – būtent ieškovė atsakinga draudikei už darbuotojo padarytos žalos regreso tvarka atlyginimą, ieškovė nepasinaudojo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimo ginčijimo apeliacine tvarka galimybe, Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimas įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 26 d. Duomenų, kad atsakovas būtų sudaręs rašytinį susitarimą dėl žalos apmokėjimo tvarkos ir terminų, kurių nesilaikymas sudarytų prielaidas ieškovei reikalauti kitokio dydžio, nei išmokėtos draudimo išmokos, žalos atlyginimo, byloje nėra, todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad papildomų nuostolių atsiradimas, įsiteisėjus Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimui, buvo neteisėtais veiksmais padarytos žalos rezultatas.

24.       Apibendrinus konstatuotina, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma iš esmės patvirtina, kad žala, susijusi su teismo sprendimu papildomai priteistomis sumomis (palūkanomis, paskaičiuotomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir bylinėjimosi išlaidomis) atsirado išimtinai dėl pačios ieškovės veiksmų, t. y. ieškovės, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojos, prievolės atlyginti ADB „Gjensidige“ išmokėtą draudimo išmoką, pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnį nevykdymo, lėmusių pralaimėjusiai civilinę bylą Nr. e2-3893-637/2024 šaliai (ieškovei) tenkančių papildomų finansinių padarinių atsiradimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta įrodytą ir tenkintiną ieškovės ieškinio reikalavimo dalį dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimu priteistos 12657,22 Eur draudimo išmokos iš atsakovo priteisimo.

25.       Teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia tam tikrus teisinius padarinius. Įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas visoms valstybės institucijoms ar pareigūnams, visiems fiziniams asmenims, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms ir turi būti vykdomas visoje šalies teritorijoje. Teismo sprendimai vykdomi jiems įsiteisėjus, išskyrus tuos atvejus, kuriais jie vykdomi skubiai. Būtent įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa vykdytinu dokumentu ir jį pradedama įgyvendinti. Jei skolininkas nevykdo įsiteisėjusio sprendimo savanoriškai, pradedamas priverstinis vykdymo procesas (Konstitucinio Teismo 1998 m. rugsėjo 24 d. nutarimas).

26.       Šiuo atveju, jeigu ieškovė būtų įvykdžiusi įsiteisėjusį Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimą, papildomi turtiniai nuostoliai ieškovei nebūtų atsidarę Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimas įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 26 d. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovei, neįvykdžius įsiteisėjusio Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimo, ADB „Gjensidige“ 2024 m. lapkričio 29 d. prašymu 2024 m. gruodžio 3 d. išduotas vykdomasis raštas, kurio pagrindu buvo pradėtas priverstinas teismo sprendimu priteistų sumų išieškojimas (CPK 178, 179 straipsnio 3 dalis, 185 straipsnis). Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimas įvykdytas, ieškovei vykdomojoje byloje Nr. 0180/25/00002 2025 m. sausio 15 d. sumokėjus 16147,30 Eur. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad po teismo sprendimo priėmimo bendravo su atsakovu ir bandė susitarti dėl žalos atlyginimo tvarkos ir terminų, tačiau taikaus sutarimo rasti nepavyko, kadangi atsakovas atsisakė apmokėti kitas teismo sprendimu priteistas sumas (palūkanas, bylinėjimosi išlaidas). Atsakovas teismo posėdžio metu su tokiomis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis sutiko. Tačiau vien tai, kad atsakovas nesutiko apmokėti visų teismo sprendimu priteistų sumų neatleidžia ieškovės nuo pareigos vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, nes būtent ji (t. y. ieškovė), pagal įsiteisėjusių teismo sprendimą yra skolininkė išieškotojos atžvilgiu (CPK 18 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjus Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimui ieškovė jo geranoriškai neįvykdė, nors tokią pareigą turėjo, atmestina kaip nepagrįsta ieškinio dalis dėl žalos, patirtos priverstinai vykdant įsiteisėjusį Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimą, atlyginimo priteisimo, t. y. dėl išlaidų antstoliui vykdymo procese ir palūkanų, paskaičiuotų įsiteisėjus teismo sprendimui, priteisimo.

Dėl palūkanų priteisimo

27.       Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl tokio dydžio palūkanos priteisiamos ieškovei iš atsakovo už priteistą sumą (12657,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo

28.       Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

29.       Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 3363,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro - 363,00 Eur žyminis mokestis ir 3000,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti sudaro: 1) 500,00 Eur – už susipažinimą su dokumentais, civilinėmis bylomis, taikos sutarties projekto rengimą, prašymo darbo ginčų komisijai rengimą; 2) 1000,00 Eur – už ieškinio parengimą; 3) 200,00 Eur – už susipažinimą su atsiliepimu ir už konsultaciją; 4 ) 800,00 Eur – už dubliko parengimą; 5) 100,00 Eur - už susipažinimą su tripliku ir už konsultaciją; 6) 400,00 Eur - už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą pirmos instancijos teisme. Atsakovas pateikė prašymą priteisti jam iš ieškovės 1694,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro - išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, t. y.: 1) 968,00 Eur - už atsiliepimo į ieškinį rengimą; 2) 484,00 Eur - už tripliko rengimą; 3) 242,00 Eur - už atstovavimą pirmos instancijos teisme ir pasirengimą bylos nagrinėjimui.

30.       Tiek ieškovės, tiek atsakovo patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų už atitinkamas teisines paslaugas dydžių, bylinėjimosi išlaidų patyrimo faktą patvirtina šalių atstovams už suteiktas paslaugas atlikti mokėjimai.

31.       Kadangi nagrinėjamu atveju bendra ieškovės ieškinio reikalavimų suma sudarė 16147,30 Eur, sprendimu patenkinta ieškinio reikalavimų suma sudaro 12657,22 Eur (12657,22 Eur x 100 / 16147,30 Eur  = 78,39 proc.), todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atsižvelgiant į priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, įvertinus tai, kad atsakovas, pripažindamas prievolę atlyginti ieškovei žalą nei dalies, nei visos proceso metu nesumokėjo, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 2636,26 Eur bylinėjimosi išlaidos (3363,00 Eur x 78,39 proc. /100 proc.), atsakovui iš ieškovės priteisiamos 366,07 Eur bylinėjimosi išlaidos (1694,00 Eur × 21,61 proc. / 100 proc.) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų

32.       Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 7,93 Eur, t. y. neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), todėl jų priteisimo valstybei klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės BOLSTA ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei BOLSTA, juridinio asmens kodas 302928972, iš atsakovo Š. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12657,22 Eur (dvylika tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir 22 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų palūkanas už priteistą 12657,22 Eur (dvylikos tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt septynių eurų ir 22 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2636,26 Eur (du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt šešis eurus ir 26 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui Š. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės BOLSTA, juridinio asmens kodas 302928972, 366,07 Eur (tris šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 7 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus. 

Teisėja                                                      Vaida Railienė