Civilinė byla Nr. e2-557-450/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00296-2021-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nailinga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės I. J. finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nailinga“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nailinga“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta J. Ž.. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Nailinga“ (toliau – ir bendrovė, įmonė) kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuriame patvirtintas pirmos eilės I etapo I. J. kreditorinis reikalavimas 501,53 Eur sumoje, kuris susidarė iš darbo teisinių santykių.
2. Nemokumo administratorė pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad kreditorė I. J. pareiškė 47 827 Eur kreditorinį reikalavimą pagal suteiktas bei negrąžintas paskolos sutartis įmonei. Administratorės nuomone, pareikštas kreditorinis reikalavimas nepagrįstas įrodymais – administratorei perduotuose bendrovės apskaitos dokumentuose, banko sąskaitų išrašuose nėra duomenų, patvirtinančių, kad paskolos sutartyse nurodytos sumos buvo perduotos bendrovei, be to, dalį paskolos pinigų įmonė I. J. yra grąžinusi, o kitai daliai reikalavimo yra suėjęs ieškinio senaties terminas, kurį prašė taikyti.
3. Kreditorė I. J. pateikė patikslintą pareiškimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Nailinga“ bankroto byloje ir prašė teismo patvirtinti 47 522,30 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą bankroto byloje. Nurodė, kad įsiskolinimas atsirado jai suteikus paskolas, kurių dalis negrąžinta, bei jai, kaip atskaitingam asmeniui, apmokėjus už BUAB „Nailinga“ pirktas prekes ir paslaugas.
4. Paaiškino, kad nuo įmonės veiklos pradžios trūko apyvartinių lėšų, todėl pareiškėja teikė paskolas arba asmeninėmis lėšomis apmokėdavo už įmonės perkamas prekes ar gaunamas paslaugas. Pirma paskolos sutartis buvo sudaryta 2006 m. gegužės 2 d., tokių paskolos sutarčių buvo kelios. Teismui pateikta 2006 m. sąskaitų apyvartos ištrauka patvirtina, kad ji skolino įmonei pinigus ir nuolat apmokėdavo už perkamas prekes ar paslaugas. Aplinkybę, kad pareiškėja yra suteikusi įmonei paskolas, patvirtina rašytiniai duomenys, laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. kovo 9 d. ji įmonei paskolino ne mažiau kaip 45 349,64 Eur. Paskolos suma buvo deklaruota pateikiant deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – VMI). Laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 13 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d. pareiškėja įmonei paskolino 1 190 Eur. 2019 m. gruodžio 31 d. įmonė grąžino pareiškėjai 7 449 Eur, šie duomenys matyti 2020 m. gegužės 20 d. VMI pateiktoje deklaracijoje (forma Nr. FR0711). Nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 2 d. įmonė pareiškėjai grąžino (įskaitė) 17 156,45 Eur, pareiškėja įmonei paskolino dar 3 460,81 Eur sumą, o 2015 m. paskolino 4 800 Eur pagal kasos pajamų orderius. Byloje pateiktos kasos knygos, pareiškėjos banko sąskaitų išrašai, kuriuose matyti atlikti pinigų pervedimai. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrui centrui pateiktų finansinių ataskaitų rinkiniai patvirtina, kad 2019 m. pabaigai fiksuota įmonės skola akcininkei – 61 766 Eur (įskaitant tais metais suteiktas paskolas ir atliktus paskolų grąžinimus). Kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kartu su ieškiniu pateiktas kreditorių sąrašas 2020 m. gruodžio 31 d., kuriame įmonės skola pareiškėjai sudarė 47 287 Eur. 2021 m. įmonei pareiškėja paskolino dar 585 Eur, įmonė grąžino 870 Eur. 2021 m. pareiškėja apmokėjo 520,3 Eur sumą už įmonės įsigytas paslaugas, tai reiškia, kad bendras pareiškėjos kreditorinis reikalavimas sudaro 47 522,30 Eur.
5. Papildomai paaiškino, kad nuo pat 2006 m. įmonei ne tik skolino pinigus apyvartinėms lėšoms, perduodama grynais pinigais ar atlikdama pavedimus į BUAB „Nailinga“ banko sąskaitą, bet ir iš savo lėšų apmokėjo už įmonės perkamas prekes ir (ar) paslaugas. Šie duomenys matyti iš byloje esančių dokumentų (kasos knygų, banko sąskaitų išrašų). Nemokumo administratorei perduoti pirminiai dokumentai (PVM sąskaitos faktūros). Pateiktose 2013-2016 metų avanso apyskaitose buvo fiksuojama, kiek ir kokių lėšų buvo išleista atsiskaitant už prekes ar paslaugas. Įmonės buhalterės pasiūlymu, dėl paprastesnės apskaitos pareiškėjos sumokėtos sumos buhalterinėje apskaitoje buvo nurodomos kaip akcininkės paskola įmonei.
6. Atsakovė BUAB „Nailinga“, atstovaujama nemokumo administratorės, pateikė rašytinę nuomonę į patikslintą pareiškėjos prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir prašė kreditorinio reikalavimo netvirtinti. Nurodė, kad pareiškėja I. J. į bylą yra pateikusi 5 rašytines paskolos sutartis, bendrai 63 199 Eur sumai: iš jų grynaisiais pinigais yra perdavusi 17 852,91 Eur. Buvusi įmonės vadovė neperdavė administratorei BUAB „Nailinga“ 2007 m., 2010 m., 2018 m., 2020 m. rugsėjo 30 d. – 2020 m. gruodžio 31 d., 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gegužės 5 d. kasos knygų, dalies pirminių apskaitos dokumentų, perduota tik dalis apskaitos registrų, todėl nėra galimybės patikrinti įmonės apskaitos dokumentų minėtais laikotarpiais ir nustatyti, pagal kurią konkrečią paskolos sutartį buvo perduoti pinigai, nes mokėjimo paskirtyse nurodoma abstrakčiai, todėl sutartys vertintinos neatsietai – visos kartu, skaičiuojant bendrą suteiktų / grąžintų paskolų sumą grynaisiais pinigais.
7. Paskolos sutartyse nurodyta, kad paskolos suteikiamos grynais pinigais, tačiau patikrinus įmonės apskaitos dokumentus, nustatyta, jog I. J. grynaisiais pinigais įmonei iš viso yra perdavusi 17 852,91 Eur, vadinasi paskolos sutartys buvo sudarytos tik dėl šių faktiškai įmonei perduotų paskolos sumų grynaisiais pinigais. I. J. įmonei perduoti pinigai bankiniais pavedimais ar kitais būdais, pvz. apmokant už įmonei pirktas prekes ir paslaugas, negali būti laikomi suteiktų paskolų dalimi, kadangi sumokėta ne grynaisiais pinigais ir įmonė nebuvo įsipareigojusi gautų pinigų grąžinti.
8. Iš byloje pateiktos BUAB „Nailinga“ sąskaitų aktyvumo ataskaitos duomenų už laikotarpį 2019 m. sausio 1 d. – 2021 m. gegužės 5 d. matyti, kad įmonė yra grąžinusi I. J. 24 605,62 Eur, todėl pareiškėja neturi reikalavimo teisės į įmonę pagal paskolos sutartis.
9. Nors pareiškėja nurodo, kad asmeninėmis lėšomis dengė įmonės įsipareigojimus už prekes ir paslaugas, šį reikalavimą grindžia kasos knygomis ir asmeninių banko sąskaitų išrašais, įmonės avanso apyskaitomis, VMI pateiktomis deklaracijomis, tačiau reikalavimas nepagrįstas. Pateiktos avanso apyskaitos nelaikytinos pakankamais ir patikimais įrodymais, kadangi jos nepatvirtintos jas sudariusių atsakingų asmenų parašais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 16 straipsnio 3 dalyje. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo. Pateiktos 2013-2016 metų avanso apyskaitos neaktualios, nes nei patvirtina, nei paneigia pareikšto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo. Iš pateiktų ataskaitų nėra galimybės nustatyti vėlesnių laikotarpių sumų, kurias asmeninėmis lėšomis dengė I. J., neaišku, kiek pinigų buvusi vadovė yra gavusi iš įmonės apmokėjimui už prekes ir paslaugas. Vėlesnės įmonės avanso apyskaitos (2019 m., 2020 m. sausio – lapkričio mėn., 2021 m. sausio mėn.) paneigia I. J. teiginius apie įmonės skolą ir jos dydį.
10. Pateiktos į bylą deklaracijos nėra pirminis dokumentas, pagrindžiantis skolos susidarymo pagrindą, o jose nurodyti duomenys patys savaime nelaikomi teisingi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi patenkino kreditorės I. J. antros eilės pirmu etapu tenkinamą 47 522,30 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Nailinga“ bankroto byloje.
12. Teismas nurodė, kad šalys pripažįsta, jog tarp įmonės BUAB „Nailinga“ (paskolos gavėjos) ir jos vadovės bei vienintelės akcininkės I. J. (paskolos davėjos) buvo sudarytos 5 paskolos sutartys. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į sutarčių sudarymo chronologiją bei logiką, nekyla abejonių, kad minimų sutarčių pirmuosiuose punktuose likusios ankstesnių sutarčių datos, o vėlesnės sutartys paruoštos panaudojant ankstesnių sutarčių dokumento (šablono) pagrindą, todėl turėtų būti vadovaujamasi sutarčių 3 punktuose nurodytomis paskolų grąžinimo datomis (terminais).
13. Nėra ginčo, kad pagal nemokumo administratorei buvusios vadovės I. J. perduotus įmonės apskaitos dokumentus, t. y. pagal kasos knygas, kasos pajamų orderius ir įmonės banko sąskaitų išrašus, atsakovės BUAB „Nailinga“ apskaitoje fiksuojamas bankiniais pavedimais ir grynaisiais pinigais apskaitytas 32 478 Eur sumos perdavimas bendrovei. Nemokumo administratorė teigė, kad pavedimais įmonei pervestos piniginės lėšos negali būti laikomos kaip perduotos pagal paskolos sutartis, kadangi jose nurodoma, jog paskolos suteikiamos grynaisiais pinigais. Teismas nesutiko su nemokumo administratorės argumentu. Nors paskolos sutartyse nurodoma, jog paskolos davėja skolins įmonei grynais pinigais, tačiau nėra ginčo, kad paskolos davėja yra atlikusi ir piniginių lėšų pervedimus į įmonės sąskaitą, o BUAB „Nailinga“ lėšas yra gavusi.
14. Teismas nurodė, kad nemokumo administratorė pripažino, jog pagal įmonės apskaitos dokumentus nuo 2006 m. gegužės 2 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo dienos (2021 m. balandžio 27 d.) įmonė iš I. J. yra gavusi 32 478 Eur grynaisiais pinigais bei banko pavedimais. Įmonės apskaitos dokumentuose fiksuotas 24 605,62 Eur sumos grąžinimas, kreditorė šios aplinkybės neginčijo, pateikė asmeninių sąskaitų bankuose akcinėje bendrovėje (toliau – AB) Luminor Bank, AB „Citadele“ išrašus. Paskolos dalies 24 605,62 Eur sumos grąžinimą kreditorei nemokumo administratorė grindžia atskaitingo asmens – pačios I. J. pasirašyta sąskaitų aktyvumo ataskaita laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 5 d. Atsakovė BUAB „Nailinga“ nėra grąžinusi paskolos davėjai 11 585 Eur paskolos sumos, tačiau nemokumo administratorė prašo taikyti ieškinio senatį ir kreditorės reikalavimą šiuo pagrindu atmesti.
15. Teismas nesutiko su nemokumo administratorės teiginiu, jog ieškinio senaties terminas suėjo 2018 m. gegužės 31 d. (pirmosios paskolos sutarties grąžinimo terminą vertinant kaip senaties termino eigos pradžią). Paskolos sumą paskolos gavėjai gaunant dalimis, bei grąžinant paskolą dalimis, mokėjimo dokumentuose nebuvo nurodyta pagal kurią sutartį mokėjimai atliekami (abstrakčiai nurodoma – „atsiskaitytinai“), dengiama seniausia skolininkės skola kreditorei. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsnio 2 dalį, tuo atveju, kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nei viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Todėl nepagrįsta nemokumo administratorės pozicija, jog atsakovės grąžintos paskolos sumos laikytinos grąžintomis pagal naujesnes paskolų sutartis, o 2006 m. gegužės 2 d. paskolos sutarčiai (pirmai) taikytinas senaties terminas. Pagal kitas paskolos sutartis ieškinio senaties terminas nėra suėjęs (pagal 2014 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartį grąžinimo terminas suėjo 2017 m. gruodžio 31 d.), vadinasi dešimties metų senaties termino eigos pradžia yra 2018 m. sausio 1 d., o pabaiga – 2028 m. sausio 1 d. Teismas atmetė nemokumo administratorės reikalavimą 11 585 Eur paskolos sumos grąžinimo reikalavimui taikyti ieškinio senatį.
16. Nurodė, kad I. J. buvo atskaitingas asmuo įmonėje. Kreditorė laikėsi vieningos pozicijos, kad paskolos sutartys apėmė ne vien jos pinigų perdavimą (pagal paskolos sutartis) bendrovei, bet ir kitas iš asmeninių lėšų už bendrovę apmokėtas sumas. Šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina pirminiai buhalteriniai dokumentai – kasos knyga, kasos pajamų orderiai, I. J. asmeninių sąskaitų išrašai banke, bei papildo kiti rašytiniai įrodymai – bendrovės apskaitos dokumentai – registrų išrašai – I. J. vardu vedama avansinė apyskaita, bendrovės balansai, įmonės VMI pateiktos deklaracijos.
17. Nemokumo administratorė pripažino, kad pagal turimus bendrovės finansinius dokumentus nuo 2006 m. gegužės 2 d. (pirmos paskolos sutarties sudarymo datos) iki bankroto bylos iškėlimo I. J. įmonei yra perdavusi 32 478 Eur, mokėjimo paskirtis nurodyta – „paskola“, „akcininko paskola“, „paskola įmonei“; 5 paskolos sutartyse nurodoma bendra 63 199 Eur paskolinta suma; I. J. nuo 2006 m. gegužės 2 d. bendrovei yra perdavusi grynaisiais pinigais 17 852,91 Eur. Iš rašytinių dokumentų matyti, kad pinigų bendrovei I. J. yra perdavusi ir ankstesniais metais.
18. Pagrindinė įmonės veikla buvo grožio paslaugų teikimas salonuose, kosmetikos ir susijusių prekių pardavimas. Pareiškėja paaiškino, kad nuo pat įmonės įsteigimo pradžios ji iš savo pinigų pirkdavo darbo priemones, inventorių, tvarkė (remontavo) nuomojamas patalpas, įnešdavo asmenines lėšas į įmonės sąskaitą ar kasą kai trūkdavo apyvartinių lėšų – darbo užmokesčiui mokėti, pirkti prekes ar sumokėti už paslaugas. Visos įneštos sumos ir apmokėtos prekės bei paslaugos buvo apskaitomos, o metų pabaigoje suvedamas balansas; paskolos sutartys surašomos, apskaičiavus įneštas ir pervestas sumas bei pirkinius įmonės veiklai, sutartys įformintos pagal buhalterinius dokumentus. Įmonė skolą grąžindavo dalimis, atsiskaitymai buvo fiksuojami įmonės apskaitoje. Įmonės apskaitą tvarkė UAB „Finance management group“. Paskutinis balansas buvo sudarytas 2000 m. sausio 28 d., iš kurio eilutėje „Finansinės skolos (skolos akcininkams)“ matyti, kad fiksuota BUAB „Nailinga“ 67 024,16 Eur skola akcininkei. Įmonė po to grąžino dalį skolos.
19. Pareiškėja nurodė, kad ji kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, kadangi dėl pandemijos tęsti veiklos bei toliau investuoti asmenines lėšas neturėjo galimybės. Papildomai iš asmeninių lėšų mokėjo už buhalterines paslaugas, kad būtų parengti dokumentai, teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Visus įmonės dokumentus perdavė nemokumo administratorei.
20. Liudytoja L. K. patvirtino, kad I. J. pinigais pirktos prekės ir paslaugos apskaitos eigoje susidarius tam tikrai skolai, apskaitoje būdavo įforminama kaip paskola ir suformuojama kaip įmonės skola, apskaitoma įmonės finansinėse ataskaitose ir deklaracijose, tokia tvarka matyti skolų analitikoje – nurodyti kreditoriai ir debitoriai.
21. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog kai kurios avanso apyskaitos nėra pasirašytos, negali būti lemiančiu argumentu kreditorės reikalavimo bendrovei nepripažinti pagrįstu, tuo labiau, kad apyskaitas turėjo pasirašyti pati I. J.. Į bylą pateikta bendrovės apskaitos politika ir aiškinamasis raštas prie finansinės atskaitomybės patvirtina, kad visos ūkinės finansinės operacijos grindžiamos apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ar įvykio metu, įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius Buhalterinės apskaitos įstatyme nurodytus rekvizitus (išskyrus gautus iš užsienio subjektų). 2020 m. sausio 28 d. bandomajame balanse skola akcininkei buvo nurodyta 67 024 Eur, 2020 m. gruodžio 31 d. BUAB „Nailinga“ balanse skola akcininkei yra sumažėjusi iki 47 427 Eur. Teismas nenustatė pagrindo išvadai, jog apyskaitose duomenys būtų neteisingi. Teismas vertino, kad yra pagrindas išvadai, jog bendrovės skola akcininkei sudaro nurodomą ir bendrovės apskaitytą 47 522,30 Eur sumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
22. BUAB „Nailinga“ nemokumo administratorė atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – I. J. prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą – I. J., pareiškusi kreditorinį reikalavimą byloje, turi pareigą įrodyti reikalavimo teisę ir reikalavimo dydį.
22.2. Paskolos sutarčių šalims sutarus, kad pinigai perduodami tik grynaisiais pinigais, nėra pagrindo kitaip aiškinti sutarčių sąlygą dėl pinigų perdavimo būdo, kuris sutartyje nurodytas aiškiai, konkrečiai ir nereikalauja papildomo aiškinimo.
22.3. Pavedimais atliktų pinigų vertinimas kaip perduotų pagal paskolos sutartį, turi esminį trūkumą, kadangi nėra BUAB „Nailinga“ įsipareigojimo šiuos pinigus grąžinti.
22.4. Nemokumo administratorė pateikė visus dokumentus apie I. J. atliktus mokėjimus tiek grynaisiais pinigais, tiek pavedimu. Iš viso bankiniais pavedimais ir grynaisiais pinigais I. J. įmonei yra perdavusi 32 478 Eur sumą, tačiau tik grynaisiais pinigais perduota 17 852,91 Eur, todėl tik ši suma gali būti laikoma kaip paskolos sutartimi perduoti pinigai.
22.5. I. J. kaip atskaitingas asmuo nuo įmonės įkūrimo iki bankroto bylos iškėlimo galėjo mokėti įmonei asmeninėmis lėšomis, siekiant veiklos tęstinumo, pelno, jos kaip akcininkės interesų patenkinimui dividendų forma, įmonės gyvybingumui išsaugoti.
22.6. Teismas nepagrįstai nustatė, kad pagal paskolos sutartis įmonė I. J. yra skolinga 11 585,00 Eur, kuri apskaičiuota iš bendros įmonei perduotos 32 478 Eur sumos (sumokėtos grynaisiais ir pavedimu) atėmus įmonės sumokėtą 24 605,62 Eur sumą. Nesant byloje duomenų apie ankstesniais laikotarpiais įmonės grąžintas I. J. sumas, kreditorės pateikti buhalteriniai duomenys apie jai sugrąžintą skolos dydį nepakankami skolos faktui ir dydžiui nustatyti.
22.7. I. J. nepateikė pirminių apskaitos dokumentų, patvirtinančių, kokias sumas yra gavusi iš įmonės kaip avansą ūkio išlaidoms. Pateikta tik sąskaitų aktyvumo ataskaita nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 5 d. bei dalis pirminių dokumentų apie asmeninėmis lėšomis padengtos įmonės skolas už suteiktas prekes ir paslaugas.
22.8. Vien apskaitos registrų duomenys nepagrindžia įmonės skolos atskaitingam asmeniui fakto, nesant pirminių apskaitos dokumentų. Avanso apyskaita nėra pasirašyta ją sudariusio asmens.
23. Pareiškėja I. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. VĮ Registrų centrui pateiktų finansinių ataskaitų rinkiniai patvirtina, kad 2019 m. pabaigai įmonės skola akcininkei sudarė 61 766 Eur. Byloje pateiktas kreditorių sąrašas 2020 m. gruodžio 31 d., pagal kurį įmonės skola I. J. nurodyta 47 827 Eur. Nemokumo administratorė pripažino, kad I. J. įmonei paskolino 32 478 Eur pinigines lėšas, tačiau laikė, jog 24 605,62 Eur įmonė kreditorei grąžino, todėl likusi negrąžinta suma sudaro 11 585 Eur ir prašė šiai sumai taikyti ieškinio senaties terminą. Skundo dėl netaikyto ieškinio senaties termino nepateikta.
23.2. Pirminis nemokumo administratorės pareiškimas patvirtina, kad ji neginčijo, jog tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, įmonė yra skolinga I. J.. Įmonės veiklos metu kreditorė iš savo lėšų apmokėdavo už įmonės perkamas prekes ir (ar) paslaugas, tai patvirtina kasos knygos, banko sąskaitų išrašai, kiti dokumentai. Nemokumo administratorė pripažino, kad jai pateikti pirminiai buhalteriniai dokumentai – PVM sąskaitos faktūros, tačiau nurodė, jog jų įvertinimui reikalinga ekspertizė. Kadangi kreditorė asmeninėmis lėšomis įvykdė įmonės pinigines prievoles, ji turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus.
23.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo pareigą.
23.4. Nemokumo administratorė teigė, kad jai neperduota dalis įmonės dokumentų, tačiau pati nesikreipė į buvusią vadovę dėl dokumentų neperdavimo, kaip ir nesikreipė į buhalterinę apskaitą tvarkiusią įmonę.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
25. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 2022 m. kovo 31 d. pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas kreditorės I. J. antros eilės pirmu etapu tenkinamas 47 522,30 Eur finansinis reikalavimas BUAB „Nailinga“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtintu kreditorės finansiniu reikalavimu, argumentuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo naštą; paskolos sutartimis šalys buvo susitarusios, jog pinigai perduodami tik grynaisiais pinigais, pavedimais atliktų pinigų vertinimas kaip perduotų pagal paskolos sutartis turi esminį trūkumą – nėra paskolos gavėjo įsipareigojimo šiuos pinigus grąžinti, iš viso grynaisiais pinigais perduota 17 852,91 Eur, todėl tik ši suma gali būti vertinama kaip paskolos sutartimis perduota paskolos suma; reikalavimo dalis, kuri kildinama iš atskaitingo asmens sumokėtų asmeninių lėšų už įmonei suteiktas prekes ir paslaugas nepagrįsta pirminiais įrodymais, vien apskaitos registrų duomenys nepagrindžia įmonės skolos dydžio.
26. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindė procesinius dokumentus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujų reikšmingų bylai aplinkybių ar įrodymų, kurie paneigtų kreditorės I. J. finansinio reikalavimo pagrįstumą BUAB „Nailinga“ bankroto byloje, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis).
27. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011, kt.). Sprendžiant kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą viešasis interesas reikalauja, kad nebūtų patvirtintas nepagrįstas kreditoriaus reikalavimas, nes tokio reikalavimo patvirtinimas sumažina likusių kreditorių galimybes sulaukti, jog jų finansinis reikalavimas bus patenkintas. Dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad kiekvienas kreditorius savo reikalavimą skolininko bankroto byloje reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats. Jei neįrodytas kreditoriaus reikalavimas nebus patvirtintas, kitų kreditorių teisės tuo nebus pažeistos, skirtingai nei tuo atveju, jei būtų patvirtintas nepagrįstas reikalavimas – tai pažeistų likusių kreditorių teises. Todėl teismo aktyvumas, skirtas aiškintis aplinkybes, padedančias kreditoriui įrodyti savo reikalavimą, galimas tik tais atvejais, kai viešuoju interesu pasižymi patys teisiniai santykiai, iš kurių kildinamas kreditorių reikalavimas (mokesčių, darbo, vartojimo ir panašūs teisiniai santykiai) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).
28. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009). Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Vadovavimas tikimybių pusiausvyros principu teismui priimant procesinį sprendimą negali būti prilygintas teismo procesinio sprendimo pagrindimui prielaidomis, nes tai draudžia proceso įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 44 punktas, 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 142 punktas).
Dėl ginčo esmės
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Paskolos sutartis pagal savo sampratą yra realinis sandoris, taigi paskolos sutartinių teisinių santykių egzistavimui nustatyti reikia įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas, 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018, 27 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-403/2020 27 punktas).
30. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskoliniai teisiniai santykiai gali atsirasti ne tik paskolos sutarties sudarymo metu, bet ir po jos sudarymo perduodant (skolinant) sutartyje nurodytą pinigų sumą. Paskoliniai teisiniai santykiai gali atsirasti ir tarp verslu užsiimančių asmenų tarpusavio atsiskaitymus įforminant paskolos sutartimis. Todėl, kilus ginčui dėl paskolos teisinių santykių, kiekvienu atveju būtina išaiškinti paskolinių teisinių santykių kilmę ir realumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017 26 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-219/2018, 34 punktas).
31. Paprastai paskolos sutartyje turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Tačiau kartu kasacinio teismo yra pažymėta, kad net jei toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684-313/2015). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų visumos duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2014).
32. Pareiškėja I. J. nuosekliai aiškino, kad nuo 2003 m. sausio 29 d. buvo vienintelė įmonės akcininkė ir per visą BUAB „Nailinga“ veiklos laikotarpį teikė paskolas, bei atsiskaitydavo už įmonės pirktas prekes ir paslaugas. Kai atsirasdavo laisvų lėšų – įmonė skolą grąžindavo dalimis, atsiskaitymai buvo fiksuojami įmonės apskaitoje. Pareiškėja nurodė, kad sumokėtas sumas už bendrovės prekes ir paslaugas buhalterija apskaitydavo finansiniuose dokumentuose kaip suteiktas paskolas įmonei (dėl paprastesnės įmonės apskaitos). Šią aplinkybę patvirtino ir byloje apklausta liudytoja L. K. (UAB „Finance management group“ finansininkė, kuri tvarkė BUAB „Nailinga“ buhalterinę apskaitą (rengdavo ir pateikdavo finansines ataskaitas ir kita)). Liudytoja paaiškino, kad I. J. pirko už įmonę prekes bei atsiskaitydavo už paslaugas iš asmeninių lėšų, dėl to susikaupdavo skolos jai, kurios būdavo įforminamos kaip paskola įmonei.
33. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir šalys neginčija, kad tarp įmonės BUAB „Nailinga“ (paskolos gavėjos) ir jos vadovės bei vienintelės akcininkės I. J. (paskolos davėjos) buvo sudarytos 5 rašytinės paskolos sutartys: 2006 m. gegužės 2 d. sutartis, kurioje nurodyta, kad paskolos davėja (I. J.) perduoda paskolos gavėjai BUAB „Nailinga“ nuosavybėn 40 000 Lt paskolos sumą grynaisiais pinigais, o paskolos gavėja įsipareigoja paskolos sumą grąžinti iki 2008 m. gegužės 31 d. (kitame sutarties punkte nurodyta, kad 34 000 Lt paskolos suma suteikiama iki 2008 m. gegužės 31 d., t. y. nesutampa paskolos suma); 2014 m. gruodžio 31 d. sutartyje nurodyta, kad paskolos davėja perduoda paskolos gavėjai nuosavybėn 48 300 Lt paskolos sumą grynaisiais pinigais (sutarties 1 punkte nurodyta – iki 2008 m. gegužės 31 d.), o paskolos gavėja įsipareigoja grąžinti šią paskolos sumą iki 2017 m. gruodžio 31 d. (sutarties 3 punktas); 2017 m. vasario 9 d. sutartyje nurodyta, kad paskolos davėja perduoda paskolos gavėjai nuosavybėn 27 000 Eur paskolos sumą grynaisiais pinigais, o paskolos gavėja įsipareigoja grąžinti paskolos sumą iki 2019 m. gruodžio 31 d.; 2018 m. vasario 11 d. sutartyje nurodyta, kad paskolos davėja perduoda paskolos gavėjai nuosavybėn 5 425 Eur paskolos sumą grynaisiais pinigais, o paskolos gavėja įsipareigoja grąžinti paskolos sumą iki 2018 m. gruodžio 31 d.; 2019 m. sausio 7 d. sutartyje nurodyta, jog paskolos davėja perduoda paskolos gavėjai nuosavybėn 5 200 Eur paskolos sumą grynaisiais pinigais (sutarties 1 punkte nurodyta – iki 2018 m. gruodžio 31 d.), o paskolos gavėja įsipareigoja grąžinti paskolos sumą iki 2020 m. sausio 31 d. (sutarties 3 punktas).
34. Kaip teisingai nurodė nemokumo administratorė, įrašų apie paskolos davėjos grynųjų pinigų perdavimą / priėmimą paskolos gavėjai nurodytose rašytinėse paskolos sutartyse nėra. Nemokumo administratorė iš esmės pripažįsta, kad pagal jai perduotus BUAB „Nailinga“ pirminius apskaitos dokumentus, grynųjų pinigų judėjimą, įmonės banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 2 d. (pirmosios paskolos sutarties sudarymo) iki 2021 m. gegužės 5 d. (bankroto bylos iškėlimo) nustatyta, jog I. J. įmonei minėtu laikotarpiu yra perdavusi iš viso 32 478 Eur su mokėjimo paskirtimi: „paskola“, „akcininko paskola“, „paskola įmonei“.
35. Nemokumo administratorė pripažįsta, kad I. J. perdavė BUAB „Nailinga“: 2006 m. gegužės 2 d. 4 000 Lt (1 158,48 Eur) bankiniu pavedimu; 2006 m. gegužės 25 d. 4 000 Lt (1 158,48 Eur) bankiniu pavedimu; 2006 m. rugsėjo 29 d. 2 000 Lt (579,24 Eur) bankiniu pavedimu; 2006 m. spalio 11 d. 2 000 Lt (579,24 Eur) bankiniu pavedimu; 2006 m. lapkričio 6 d. 5 000 Lt (1 448,10 Eur) bankiniu pavedimu; 2007 m. vasario 15 d. 2 300 Lt (666,13 Eur) bankiniu pavedimu; 2009 m. balandžio 20 d. 7 000 Lt (2 027,34 Eur) bankiniu pavedimu; 2009 m. gegužės 20 d. 500 Lt (144,81 Eur) bankiniu pavedimu; 2009 m. gruodžio 21 d. 4 000 Lt (1 158,48 Eur) bankiniu pavedimu; 2011 m. kovo 15 d. 5 000 Lt (1 448,10 Eur) bankiniu pavedimu; 2013 m. sausio 8 d. 8 000 Lt (2 316,96 Eur) grynais pinigais (2013 m. sausio 8 d. kasos pajamų orderis NB2 Nr. 681); 2013 m. balandžio 23 d. 10 000 Lt (2 896,20 Eur) grynais pinigais (2013 m. balandžio 23 d. kasos pajamų orderis NB1 Nr. 2013-026-1); 2014 m. vasario 21 d. 5 000 Lt (1 448,10 Eur) bankiniu pavedimu; 2014 m. gruodžio 13 d. 3 300 Lt (955,75 Eur) grynais pinigais (2014 m. gruodžio 13 d. kasos pajamų orderis NB2 Nr. 886); 2017 m. vasario 10 d. 1 000 Eur grynais pinigais (2017 m. vasario 10 d. kasos pajamų orderis NB1 Nr. 2017-013); 2017 m. balandžio 26 d. 1 000 Eur grynais pinigais (2017 m. balandžio 26 d. kasos pajamų orderis NB1 Nr. 2017-031); 2017 m. gegužės 28 d. 2 500 Eur grynais pinigais (2017 m. gegužės 28 d. kasos pajamų orderis NB1 Nr. 2017-0528); 2017 m. liepos 24 d. 5 600 Eur bankiniu pavedimu; 2017 m. rugpjūčio 22 d. 500 Eur grynais pinigais (2017 m. rugpjūčio 22 d. kasos pajamų orderis NB1 Nr. 2017-060); 2017 m. spalio 26 d. 150 Eur bankiniu pavedimu; 2018 m. vasario 11 d. 540 Eur; 2020 m. gruodžio 11 d. 730 Eur bankiniu pavedimu; 2018 m. vasario 11 d. 30 Eur bankiniu pavedimu; 2020 m. kovo 10 d. 570 Eur bankiniu pavedimu; 2020 m. rugsėjo 1 d. 1 084 Eur grynais pinigais (2020 m. rugsėjo 1 d. kasos pajamų orderis NB1 Nr. 2020-030); 2020 m. lapkričio 26 d. 206 Eur bankiniu pavedimu; 2021 m. vasario 17 d. 263 Eur bankiniu pavedimu; 2021 m. kovo 2 d. 210 Eur bankiniu pavedimu; 2021 m. balandžio 8 d. 100 Eur bankiniu pavedimu; 2021 m. gegužės 3 d. 10 Eur bankiniu pavedimu.
36. Tarp šalių iš esmės ginčo nėra, kad iš BUAB „Nailinga“ sąskaitų aktyvumo ataskaitos duomenų už laikotarpį 2019 m. sausio 1 d. – 2021 m. gegužės 5 d. matyti, jog įmonė yra grąžinusi I. J. 24 605,62 Eur paskolos. Ataskaita patvirtinta I. J., kaip įmonės vadovės, parašu.
37. Nemokumo administratorė atskirajame skunde teigia, kad pagal paskolos sutarčių 2 skyriaus „Šalių teisės ir įsipareigojimai“ 1 punktą, paskolos davėjas įsipareigojo perduoti paskolos gavėjo nuosavybėn paskolos sumą. Sutarčių 1 skyriuje „Sutarties objektas ir dalykas“ nurodyta, kad paskolos suteikiamos grynais pinigais, kadangi pagal pateiktus duomenis, I. J. yra perdavusi grynaisiais pinigais 17 852,91 Eur, todėl būtent ši suma ir gali būti vertinama kaip pagal paskolos sutartimis perduota paskolos suma.
38. Teisėjų kolegija nepritaria tokiems apeliantės argumentams ir nurodo, kad nors paskolos sutartyse šalys susitarė, jog paskolos davėja skolins pinigus įmonei grynaisiais pinigais, tačiau tarp šalių nėra ginčo, kad I. J., kaip išvardinta nutarties 35 punkte, yra atlikusi piniginių lėšų pervedimus į įmonės sąskaitą (pavedimais ir grynaisiais pinigais), o BUAB „Nailinga“ juos gavusi nurodytu dydžiu. Kita vertus, nemokumo administratorė pripažįsta, kad mokėjimo pavedimuose nurodyta mokėjimo paskirtis: „paskola“, „akcininko paskola“, „paskola įmonei“, patvirtina, jog I. J. šiuos pinigus perdavė paskolos gavėjai. Teisėjų kolegija vertina, kad aplinkybė, jog dalis paskolintų pinigų nebuvo perduoti paskolos sutartyse nurodytu būdu – grynaisiais pinigais, savaime nereiškia paskolos pinigų neperdavimo fakto. Byloje patvirtintas faktas, kad dalis paskolos pinigų buvo pervesti banko pavedimais ar perduoti pagal kasos pajamų orderius į įmonės sąskaitą, todėl kitoks paskolos pinigų perdavimo būdas pats savaime nepanaikina paskolos davėjos suteiktos paskolos realumo visa apimtimi.
39. Bendrovė paskolų suteikimo bei grąžinimo faktą yra deklaravusi VMI, pateikiant deklaracijas (forma FR071) Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas (forma FR0711C – duomenys apie iš fizinių asmenų gautas paskolas). Kaip matyti iš pateiktų deklaracijų, įmonė deklaravo gavusi iš I. J. paskolas: 2013 m. – 22 399 Lt; 2014 m. 38 300 Lt; 2017 m. 26 700 Eur; 2018 m. – 1 070 Eur ir 2 189 Eur; grąžinusi pareiškėjai 2019 m. – 7 449 Eur.
40. Apibendrinant nurodytus argumentus, teisėjų kolegija formuluoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatęs, jog I. J. yra perdavusi įmonei 32 478 Eur paskolos pinigus (grynaisiais pinigais ir banko pavedimais), bei įvertinęs, kad šalys pripažįsta, jog dalis paskolintų pinigų – 24 605,62 Eur yra grąžinta, padarė išvadą, jog BUAB „Nailinga“ nėra grąžinusi kreditorei dalies paskolos sumos ir negrąžintos paskolos apimtimi patvirtino kreditorinį reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą, nurodydamas, jog negrąžintos paskolos dydis yra 11 585 Eur, apeliacinės instancijos teismas ištaiso šį rašymo apsirikimą ir patikslina paskolos teisinių santykių pagrindu patvirtinto finansinio reikalavimo dydį – 7 872,38 Eur (32 478-24 605,62=7 872,38).
41. Pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtintą kreditorinio reikalavimo dalį, kildinamą iš atskaitingo asmens sumokėtų asmeninių lėšų už įmonę už prekes bei suteiktas paslaugas, apeliantė skundžia visa apimtimi ir nurodo, kad įmonės vadovė (akcininkė) turėjo teisę skolinti asmenines lėšas ir apmokėti jomis už įmonės paslaugas ir prekes, tačiau viena vertus, byloje nėra visų pirminių dokumentų, leidžiančių nustatyti kokias tikslias pinigų sumas per įmonės veiklos laikotarpį vadovė buvo gavusi kaip avansą ūkio išlaidoms padengti, kita vertus, pateikta tik dalis pirminių dokumentų, kurių nepakanka nustatyti aplinkybei, kokia apimtimi buvusi įmonės vadovė apmokėjo už įmonei suteiktas paslaugas bei pirktas prekes. Nurodė, kad pagrįsti atskaitingo asmens sumokėtų sumų dydį nepakanka pateiktais apskaitos dokumentais – buhalterinės apskaitos registrų suvestinėmis, kreditorių sąrašu, finansinės apskaitos duomenimis, be to, apskaitos registrai nepatvirtinti juos sudariusių asmenų parašais.
42. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnį, ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais, o subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens vadovas (direktorius) yra atsakingas už bendrovės turto apskaitymą ir išsaugojimą. Atsistatydindamas iš pareigų, įmonės vadovas privalo užtikrinti skaidrų bendrovės turto ir dokumentų perdavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-145-516/2016).
43. Nemokumo administratorė nurodė, kad buvusi įmonės vadovė neperdavė BUAB „Nailinga“ 2007 m., 2010 m., 2018 m., 2020 m. rugsėjo 30 d. – 2020 m. gruodžio 31 d., 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gegužės 5 d. kasos knygų ir kitų pirminių apskaitos dokumentų, dėl šios priežasties nėra galimybės patikrinti įmonės apskaitos duomenų nurodytais laikotarpiais. Viena vertus, kaip nurodė I. J. atsiliepime į atskirąjį skundą, nemokumo administratorė dėl papildomų dokumentų išreikalavimo nesikreipė nei į buvusią įmonės vadovę, nei į buhalterinę apskaitą tvarkiusią įmonę – UAB „Finance management group“, kita vertus, kaip paaiškino I. J., įmonė veiklą nutraukė nuo 2020 m. rugsėjo 27 d. (Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi iškelta bankroto byla), todėl dokumentai už laikotarpį, kai veikla nebuvo vykdoma, negalėjo būti pateikti.
44. Buvusio įmonės vadovo bei akcininko reikalavimas bankrutuojančiai įmonei (atskaitingo asmens atsiskaitymas už įmonę asmeninėmis lėšomis) nėra reikalavimas, kurio tenkinimas būtų susijęs su viešuoju interesu, todėl procesinė pareiga įrodyti šio reikalavimo pagrįstumą (tiek reikalavimo egzistavimą, tiek konkretų dydį), tenka pačiai pareiškėjai. Todėl nepaisant to, kokia apimtimi bendrovės dokumentais disponuoja administratorė, tai neatleidžia I. J. nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 12, 178 straipsnis). Administratorė pripažino, kad I. J. buvo atvykusi į administratorės buveinės vietą, jai buvo pateikti visi įmonės dokumentai ir leista daryti jų kopijas.
45. Pareiškėja kreditorinį reikalavimą šioje dalyje grindė pirminiais ir antriniais apskaitos dokumentais: 2015 m. vasario 5 d. I. J. avanso apyskaitos duomenimis, 2021 m. gegužės 13 d. sąskaitų aktyvumo ataskaitomis, pagal kurias įmonės įsipareigojimai I. J. yra 47 652 Eur; asmeninių bankų sąskaitų išrašais; 2020 m. sausio 28 d. bandomojo balanso duomenimis, kuriame nurodyta skola – 67 024 Eur; įmonės balanso už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. duomenimis, kuriame nurodyta, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 88 727 Eur, po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 47 427 Eur, buvusios vadovės sudarytu kreditorių sąrašu (pateiktu į bankroto bylą), kitais dokumentais.
46. Kaip nurodyta nutarties 32 punkte, I. J. asmeninėmis lėšomis sumokėtas sumas už bendrovės prekes ir paslaugas buhalterija apskaitydavo finansiniuose dokumentuose kaip suteiktas paskolas įmonei (dėl paprastesnės įmonės apskaitos), todėl į bylą pateikti apskaitos duomenys apie bendrą I. J. skolos dydį (neišskiriant paskolos ir apmokėtų paslaugų bei skolų už įmonę apimties). Šalys pripažįsta, kad I. J. (kaip paskolos davėjai) negrąžinta paskolos suma – 7 872,38 Eur, todėl ginčijamas atskaitingo asmens įvykdytų prievolių už įmonę reikalavimų dydis – 39 649,92 Eur (47 522,30-7 872,38).
47. Kreditorės I. J. pareiškimo patvirtinti kreditorinį reikalavimą turinys leidžia teigti, kad asmeninėmis lėšomis įmonės išlaidos buvo dengiamos visu įmonės veiklos laikotarpiu. Tokiu atveju apeliantė turėjo pateikti ginčui aktualiu laikotarpiu patirtas išlaidas pagrindžiančius pirminius grynųjų pinigų mokėjimo ar kitokius finansinių operacijų apskaitos dokumentus. Iš byloje pateiktų Kasos knygų už 2006 m., 2008 m., 2009 m., 2011 m., 2013 m. 2014 m. (2), 2016 m., 2017 m., 2019 m., 2020 m. sausio-rugsėjo mėn. matyti, kad jose fiksuoti duomenys apie tai, jog I. J. sumokėjo (įnešė) pinigus, kurių paskirtis nurodoma „atsiskaitytinai“, „gryni į banką“, „gryni į sąskaitą“, kai kur įvardijamas tikslus juridinis asmuo, kuriam ji perveda pinigus už įmonę. Aplinkybė, kad nėra pateiktos kasos knygos už visą įmonės veiklos laikotarpį, neleidžia tiksliai nustatyti apmokėtų paslaugų, prekių ar (ir) įneštų pinigų dydžio, remiantis tik kasos knygų duomenimis.
48. Praktikoje pripažįstama, kad avanso apyskaitos (ataskaitos) sudaromos, kai įmonės darbuotojas (atskaitingas asmuo) iš savo asmeninių pinigų perka prekes (paslaugas) įmonės reikmėms. Avanso apyskaitoje nurodoma, kokios išlaidos buvo patirtos įmonės naudai, ir pagal šį dokumentą pinigai išmokami atskaitingam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-677-241/2021).
49. I. J. pateiktos 2013-2016 metų avanso apyskaitos nėra pakankamai reikšmingos, nes nei patvirtina, nei paneigia pareikšto kreditorinio reikalavimo apimties, kadangi pateiktos už tris metus, todėl trūksta duomenų tęstinumo. Nors iš pateiktų nurodytų ataskaitų nėra galimybės nustatyti vėlesnių laikotarpių sumų, kurias asmeninėmis lėšomis dengė I. J., tačiau faktas dėl atskaitingo asmens skolų už įmonę apmokėjimo yra patvirtintas (nurodytu laikotarpiu).
50. Kaip matyti iš byloje pateiktų 2021 m. gegužės 13 d. sąskaitų aktyvumo ataskaitų, I. J. įvykdė mokėjimus už įmonės prievoles, nurodomas skolos likutis atskaitingam asmeniui – 47 652 Eur. Pateiktos paskutinės įmonės avanso apyskaitos (2019 m., 2020 m. sausio – lapkričio mėn., 2021 m. sausio mėn.), iš kurių matyti, jog 2021 m. sausio 31 d. I. J. skolos likutis yra 242 Eur. Kaip paaiškino pareiškėja, ji 2021 m. paskolino įmonei 585 Eur, įmonė jai grąžino 870 Eur; 2021 m. ji apmokėjo 520,3 Eur sumą už įmonės įsigytas paslaugas (buhalterinės apskaitos), todėl avanso apyskaitoje nurodytas skolos likutis vertinamas, kaip paskutiniu įmonės veiklos laikotarpiu atsiradusi skola.
51. Pateiktų 2021 m. gegužės 13 d. sąskaitų aktyvumo ataskaitų duomenis apie skolos dydį atskaitingam asmeniui pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai: 2019 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta įmonės skola (akcininkei) – 61 766 Eur; 2020 m. sausio 28 d. bandomojo balanso duomenys – skola 67 024 Eur; kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kartu su ieškiniu pateiktas kreditorių sąrašas 2020 m. gruodžio 31 d. datai, kuriame nurodyta skola pareiškėjai – 47 287 Eur.
52. Taigi aptariamu atveju konstatuotina, kad pareiškėjos kaip atskaitingo asmens kreditorinis reikalavimas pagrįstas pirminiais apskaitos dokumentais (ūkinėmis operacijomis, kurios įvardintos pateiktose į bylą kasos knygose, mokėjimo pavedimais, t. y. duomenimis iš asmeninės banko sąskaitos), bet ir pirminių dokumentų pagrindu sudarytų sąskaitų aktyvumo atskaitomis. Šiuos duomenis papildo ir kiti rašytiniai įrodymai (įmonės balanso duomenys bei kreditorių sąrašas). Nagrinėjamu atveju nustatyta pateisinama aplinkybė, jog kreditorių sąrašas ir balanso duomenys yra pasirašyti pačios pareiškėjos, kuri tuo metu ėjo įmonės vadovės pareigas. Tokių aplinkybių kontekste kreditorei palankią išvadą dėl įmonės įsiskolinimo fakto ir dydžio, grindžiant reikalavimo pagrįstumą ir antriniais duomenimis (sudarytais pirminių dokumentų pagrindu), leidžia daryti ir įrodymų vertinimo procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas.
53. Nors apeliantė nurodė, kad iš į bylą pateiktų atsakovės finansinės atskaitomybės registrų duomenų, įskaitant sąskaitų aktyvumo ataskaitas (2021 m. gegužės 13 d.), nepatvirtina jokie sudariusių asmenų parašai, tačiau, viena vertus, šiuo atveju juos patvirtinti turėjo pati I. J. (kaip įmonės vadovė), kita vertus, kaip patvirtino liudytoja L. K. (apie 15 metų dirbusi įmonėje UAB „Finance management group“ finansininke ir iki 2019 m. lapkričio 7 d. įmonei BUAB „Nailinga“ pagal buhalterinių paslaugų sutartį ruošdavusi finansines įmonės ataskaitas), įmonės vadovė I. J. asmeninėmis lėšomis įvykdžiusi prievolę už įmonę, pateikdavo pirminius dokumentus, kurie būdavo apskaitomi, sudaromos ataskaitos, visi pirminiai duomenys suvedami į programą, apyskaitos pasirašomos atskaitingo asmens, bei liudytoja patvirtino, kad ir nepasirašytose apyskaitose duomenys buvo teisingi, nes jie suformuojami per programą iš pirminių suvestinių buhalterinių duomenų. Pažymėtina, kad nemokumo administratorė pripažino, jog yra perduotos ir PVM sąskaitos faktūros (nepateiktos į bylą), tačiau, jos vertinimu, itin didelė jų apimtis reikalautų ekspertinio įvertinimo.
54. Teisėjų kolegija apibendrinusi argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai vertino, jog kreditorės I. J. nurodytas aplinkybes dėl finansinio reikalavimo dydžio šioje dalyje patvirtina tiek pirminiai buhalteriniai dokumentai – kasos knygos, kasos pajamų orderiai, asmeninių sąskaitų išrašai banke, bei papildo kiti rašytiniai įrodymai – I. J. vardu vedama avansinė apyskaita, bendrovės balansai (bandomieji balansai), todėl pagrįstai vertino, kad pareiškėja įrodė atskaitingo asmens už įmonę įvykdytas prievoles – asmeninėmis lėšomis sumokėtas už įmonę paslaugas bei prekes – 39 649,92 Eur dydžiu, todėl pagrįstai patenkino kreditorės finansinį reikalavimą visa apimtimi.
55. Nemokumo administratorė nurodė, kad byloje nėra aišku, kokias pinigų sumas ūkinėms išlaidoms I. J. yra gavusi iš įmonės nuo veiklos pradžios, tačiau nesant konkrečių duomenų pagrindžiančių apie tokių pinigų išmokėjimo faktą, nurodyti argumentai vertinami kaip deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės vertinant nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
56. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis paliekama nepakeista.
57. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Nagrinėjamu atveju įvertinus, kad nemokumo administratorės atskirasis skundas atmestas, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo I. J..
58. Pareiškėja I. J. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikė duomenis, kad patyrė 900 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi kreditorės patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, daro išvadą, kad pastarosios viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 papunktyje nustatytą maksimalų užmokesčio už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą dydį – 671,72 Eur (vidutinis mėnesinis bruto 1 679,3x0,4), todėl iš BUAB „Nailinga“ administravimo išlaidų I. J. naudai priteistina 671,72 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti I. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nailinga“ (juridinio asmens kodas 226142350) administravimo lėšų 671,72 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 72 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Rasa Gudžiūnienė
Asta Radzevičienė