Civilinė byla Nr. e2A-935-823/2018
Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00061-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20.; 4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (ieškovo arbitražo byloje) Atzwanger S.P.A. skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 357 329.5 punkto, kuriuo buvo atmestas ieškovo Atzwanger S.P.A. ieškinio reikalavimas dėl dalies išlaidų bei palūkanų priteisimo iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės ,,NEG Recycling“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Versina“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ginčas byloje kilęs dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo (toliau ir – arbitražo teismas) sprendimo teisėtumo.
2. Arbitražo teismas 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. 357 iš dalies tenkino ieškovo Atzwanger S.P.A. ieškinį – pratęsė subrangos darbų baigimo laiką iki 2015 m. lapkričio 26 d., ieškovui iš atsakovių solidariai priteisė 1 131,35 Eur išlaidas, patirtas dėl vietinio jutiklinio skydelio, kuriam padarė žalą lietus, pakeitimo, 6 842,16 Eur skolą ir 3 952,89 Eur arbitražo išlaidų, kitus ieškinio reikalavimus atmetė.
II. Skundo dėl arbitražo teismo sprendimo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Skundu pareiškėjas (ieškovas arbitražo byloje) Atzwanger S.P.A. prašo panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 357 rezoliucinės dalies 329.5 punktą toje dalyje, kuria arbitražo teismas atmetė jo reikalavimus iš atsakovių UAB „NEG Recycling“ ir UAB „Versina“ priteisti 174 528,93 Eur (be PVM) sumą ir 0,05 proc. palūkanas nuo priteistos sumos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Skundžiama arbitražo teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškovo piniginiai reikalavimai, yra nemotyvuota ir (ar) nepakankamai motyvuota, todėl naikintina Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto pagrindu. KAĮ 46 straipsnio 2 dalis numato, kad arbitražo teismo sprendime turi būti nurodyti motyvai, kuriais remiantis jis priimtas, nebent šalys susitarė, kad nurodyti motyvus nebūtina. Ieškovas ir atsakovės niekada nebuvo susitarę, kad arbitražo teismo sprendime nebūtina nurodyti motyvų, todėl, vadovaujantis KAĮ 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta imperatyvia nuostata, arbitražo teismas turėjo nurodyti atitinkamus motyvus.
3.2. Arbitražo teismas nevertino ir nemotyvavo sprendimo atmesti: 1) reikalavimą dėl išlaidų, atsiradusių dėl švelnaus paleidimo starterio pakeitimo rankoviniu filtro ventiliatoriaus dažnio keitikliu ir dėl skirstomojo skydo patobulinimo, nors ieškovas buvo pateikęs kaip įrodymą C-68 priedą, paaiškinimus; 2) reikalavimą dėl išlaidų, atsiradusių dėl atsakovių reikalavimo parengti technologinės dalies darbo projektą, nes pagal Subrangos sutarties 1 Priedo (a) punktą šalys nebuvo to sutarusios. Arbitražo teismas nevertino C-71 priedu pateiktų įrodymų – sutarties su UAB ,,GB technologijos“ dėl projektavimo paslaugų, sąskaitos; 3) reikalavimą dėl išlaidų, atsiradusių dėl balistinio separatoriaus ir konvejerio 1CN1 mechaninių ir elektrinių pakeitimų, pakeičiant balistinio separatoriaus pakrovimo padėtį, nors ieškovas C-76 priedu buvo pateikęs įrodymus apie tokių išlaidų susidarymą, paaiškinimus. Arbitražo teismas taip pat nemotyvavo sprendimo atmesti ir kitus reikalavimus, iš esmės nevertindamas ne tik procesiniuose dokumentuose, bet ir ieškovo galutinėje pretenzijoje atsakovėms išdėstytų argumentų.
3.3. Arbitražo teismas nemotyvavo, kodėl, atmesdamas reikalavimą priteisti 77 352 Eur sumą papildomoms darbo sąnaudoms atlyginti, priedą C-70 laikė nepakankamu įrodymu. Šis priedas – vidinis ieškovo dokumentas, parengtas ne arbitražo bylos tikslais, o anksčiau – 2016 m. balandžio 18 d. (arbitražo byla buvo pradėta tik 2016 m. gruodžio mėnesį). Vertindamas ieškovo reikalavimą dėl išlaidų papildomoms darbuotojų darbo sąnaudoms, arbitražo teismas neįvertino ieškovo pateikto išrašo iš darbo apskaitos žiniaraščio, įrodančio papildomas 1 289,20 val.
3.4. Nors atsakovės nepateikė paneigiančių įrodymų, arbitražo teismas atmetė ieškovo pateiktus įrodymus, t. y. darbo laiko apskaitos išklotinę dėl patirtų papildomų išlaidų, rangovų prašymu siekiant pagreitinti projekto įgyvendinimą ir užbaigti subrangos darbus per 3,5 mėnesio.
3.5. Arbitražo byloje visa įrodinėjimo našta buvo perkelta ieškovui, atsakovėms suteiktas nepagrįstas pranašumas priimant arbitražo teismo sprendimą. Priimdamas sprendimą, arbitražo teismas rėmėsi spėjimais ir prezumpcijomis, t. y. aplinkybėmis, kurios nebuvo aprašytos sprendime. Tačiau, jeigu arbitražo teismui tam tikros aplinkybės buvo neaiškios arba šalys jų neįrodinėjo, teismas turėjo pateikti šalims klausimus ir (ar) pareikalauti šalių papildomų paaiškinimų, įrodymų.
3.6. Arbitražo teismas, nemotyvuodamas ir nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies, atmetė reikalavimą dėl nuostolių, atsiradusių dėl projekto uždelsimo, priteisimo, nes nesutiko su įrodinėtu nuostolių dydžiu.
4. Atsiliepimu į pareiškėjo skundą suinteresuotas asmuo (atsakovė arbitražo byloje) UAB „Versina“ prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Skundu ieškovas siekia bylos nagrinėjimo iš naujo. Pagal turinį ieškovo skundas yra arbitražo proceso apeliacija, o ne KAĮ numatytų pagrindų sprendimo panaikinimui patikrinimas. KAĮ nenumato apeliacijos arbitražo procese.
4.2. Arbitražo teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą. Arbitražo teismas pasisakė dėl kiekvieno ieškovo reikalavimo, nurodydamas, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų atitinkamą reikalavimą. Ieškovas nepateikė tinkamų įrodymų (pvz., dėl dokumentų kalbos – procesas vyko anglų kalba, tačiau dalis dokumentų buvo pateikti italų kalba, o tik vėliau buvo pateiktas vertimas), todėl argumentai dėl netinkamos įrodymų analizės nepagrįsti. Tai, kad ieškovo reikalavimai buvo atmesti dėl įrodymų ar priežastinio ryšio trūkumo, nereiškia arbitražo teismo sprendimo nemotyvuotumo.
4.3. Priešingai nei teigia ieškovas, arbitražo teismas neprivalėjo užduoti šalims papildomų klausimų ar reikalauti papildomų paaiškinimų ir/ar įrodymų. Būtent ginčo šalys turėjo įrodinėjimo pareigą byloje. Priešingas aiškinimas prieštarautų šalių autonomiškumo principui, kuris yra vienas esminių arbitražo procese.
4.4. Net jeigu būtų galima daryti nepagrįstą prielaidą, kad arbitražo teismo sprendimas negalioja, ieškovas privalėtų pradėti arbitražo bylą iš naujo, nes arbitražinė išlyga lieka galioti ir saisto šalis net ir panaikinus arbitražo teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Pareiškėjas (ieškovas arbitražo byloje) nagrinėjamoje byloje siekia nacionalinio arbitražo sprendimo panaikinimo KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto pagrindu (arbitražo teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo ir (arba) imperatyvių šio įstatymo nuostatų), konkrečiai, remdamasis tuo, kad skundžiamas arbitražo teismo sprendimas yra nemotyvuotas (KAĮ 46 straipsnio 2 dalis).
6. Teismų praktikoje, pasisakant dėl teisminės arbitražo teismo sprendimo kontrolės ribų, pažymėta, kad
Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminė priežiūra, kurios metu sprendžiama dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos ar remisijos, o anuliavimo forma (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1226/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-469/2014 ir kt.). Dėl anuliavimo, kaip arbitražo sprendimų priežiūros formos, specifikos arbitražo teismo sprendimų tikrinimas fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektu neleidžiamas. Arbitražo teismo sprendimas gali būti tikrinamas tik KAĮ 50 straipsnyje numatytų proceso normų (procesinės viešosios tvarkos) ir materialiosios viešosios tvarkos aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-245/2007 ir kt.). Teismas, spręsdamas, ar prašomas arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai, nesprendžia, ar arbitražo teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos, nes, pirma, tai nėra proceso dėl arbitražo teismo sprendimo apskundimo dalykas ir, antra, arbitražo teismo turinio vertinimas nepatenka į viešosios tvarkos išlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012). Taigi teismas, nagrinėjantis skundą dėl arbitražo teismo sprendimo, neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir pan. 7. KAĮ 46 straipsnio 2 dalis numato, kad arbitražo teismo sprendime turi būti nurodyti motyvai, kuriais remiantis jis priimtas, nebent šalys susitarė, kad nurodyti motyvus nebūtina, arba arbitražo teismo sprendimas yra priimtas sutartomis sąlygomis pagal šio įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Teismų praktikoje pažymėta, kad šis reikalavimas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus reikalavimus teismo sprendimo turiniui, todėl sprendžiant dėl KAĮ 46 straipsnio 2 dalies nuostatų galimo pažeidimo aktuali teismų praktika, suformuota sprendžiant, ar teismo sprendimas gali būti pripažintas absoliučiai negaliojančiu dėl motyvų nebuvimo, pagal kurią absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1156/2014).
8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu arbitražo teismo sprendimu, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad arbitražo teismo sprendimas (atitinkama jo dalis) yra visiškai be motyvų, ką savo skunde iš esmės pripažįsta ir pats pareiškėjas, nurodydamas, kad arbitražo sprendimas yra iš dalies motyvuotas (pareiškėjo skundo 40 punktas). Taigi, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju buvo iš esmės pažeistas KAĮ 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas arbitražo teismui motyvuoti savo sprendimą.
9. Skundu įrodinėdamas nepakankamą arbitražo teismo sprendimo motyvavimą, pareiškėjas dėsto argumentus, kuriais išreiškia savo nesutikimą su arbitražo teismo sprendime (atitinkamoje jo dalyje) išdėstytais arbitražo teismo motyvais, tačiau arbitražo teismo sprendimo motyvų nepriimtinumas dalyvaujantiems byloje asmenims negali būti traktuojamas kaip jų neišsamumas ar nepakankamumas. Tuo tarpu vertinti, ar arbitražo teismas ištyrė visus įrodymus, ar teisingai juos įvertino bei teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teismas neturi teisinių galimybių dėl šioje nutartyje aptartos arbitražo teismo sprendimų teisminės kontrolės specifikos (šios nutarties 6 punktas).
10. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė įstatyme įtvirtintų pagrindų arbitražo teismo sprendimui panaikinti egzistavimo, todėl pareiškėjo skundas dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo dalies atmetamas kaip nepagrįstas.
11. Suinteresuotas asmuo (atsakovė arbitražo byloje) UAB „Versina“ prašo iš pareiškėjo priteisti jos turėtas bylinėjimosi (advokato pagalbos) išlaidas, kurioms pagrįsti pateikė į bylą įrodymus – dvi sąskaitas – faktūras bei jų apmokėjimą patvirtinančius mokėjimo nurodymus. Tačiau iš minėtų įrodymų nėra galimybės nustatyti, kad UAB „Versina“ turėtos išlaidos teisinėms paslaugoms patirtos būtent nagrinėjamoje byloje (sąskaitų – faktūrų apraše nurodyta, kad atitinkamos sumos mokėtinos „už teisines paslaugas“ (jų nekonkretizuojant), o pateiktų mokėjimo nurodymų paskirtyse nurodyti tik apmokamų sąskaitų – faktūrų numeriai), tuo tarpu kiti įrodymai, pagrindžiantys būtent nagrinėjamoje byloje suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas, į bylą nebuvo pateikti. Esant tokioms aplinkybėms – suinteresuotam asmeniui (atsakovei arbitražo byloje) UAB „Versina“ nepagrindus savo prašymo dėl nagrinėjamoje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjo jos naudai nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 301 straipsnio 5 dalimi,
n u t a r i a:
Pareiškėjo (ieškovo arbitražo byloje) Atzwanger S.P.A. skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 357, 329.5 punkto atmesti.
Teisėjos Goda Ambrasaitė - Balynienė
Rasa Gudžiūnienė
Nijolė Piškinaitė