Civilinė byla Nr. e2A-384-1120/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00321-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.37; 2.6.10.2.4.1.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danguolės Martinavičienės ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Leonhard Weiss OÜ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ ieškinį atsakovui Leonhard Weiss OÜ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „LTG Infra“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Autokausta“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Leonhard Weiss OÜ (toliau – ir atsakovas) 41 920 Eur ir 2 820 804,32 Eur nuostolių negautų pajamų forma, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Hidrostatyba“ (dabar jau bankrutuojanti UAB ,,Hidrostatyba“, toliau – ir BUAB ,,Hidrostatyba“), ieškovė ir atsakovas sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. JVS-HS-LW-A-17-08-01 (toliau – Jungtinės veiklos sutartis) su tikslu dalyvauti akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – ir užsakovė) vykdytame viešajame objekto „EITP projekto „Europinės vėžės „Rail Baltic/Rail Baltica“ geležinkelio linijos nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno trūkstamų jungčių įrengimas ir pasirengimas Europinės vėžės plėtrai nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos“ Nr. 2014-LT-TMC-0109-M statinio projekto „Rail Baltica“ esamo geležinkelio ruožo Rokai-Palemonas-Kaunas rekonstrukcija. 1 statinys: geležinkelio ruožo Kaunas-Palemonas rekonstrukcija“ (toliau – projektas) pirkime ir viešojo pirkimo sutarties vykdyme. Jungtinės veiklos sutarties 3.4 punktu atsakinga partnere paskirta BUAB „Hidrostatyba“. Laimėję viešąjį pirkimą, partneriai 2018 m. birželio 1 d. su užsakove sudarė Rangos sutartį Nr. SP-287 (toliau – Rangos sutartis).

3.       UAB „Autokausta“ 2018 gruodžio 5 d. su atsakinga partnere BUAB „Hidrostatyba“ sudarė dvišalį susitarimą Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties (toliau – Susitarimas Nr. 1), kuriame detalizavo partnerei UAB „Autokausta“ Rangos sutartimi tenkančias darbų dalis, kainą, darbų perdavimo ir atsiskaitymo tvarką bei atsakomybę. Susitarimo Nr. 1 4 punkte partnerės sutarė, kad darbų apimtys bei tikslios jų vykdymo vietos bus patikslintos detalizavus projektinius sprendinius darbo projekte. Parengus darbo projektus, 2019 m. rugsėjo 10 d. susitarimu Nr. 3 (toliau – Susitarimas Nr. 3) prie Jungtinės veiklos sutarties, sudarytu su atsakinga partnere BUAB „Hidrostatyba“, buvo patikslinta partnerės UAB „Autokausta“ atliekamų darbų apimtis vykdant Rangos sutartį. Darbų apimtys buvo tikslinamos ir Susitarimais Nr. 2 ir Nr. 4 prie Jungtinės veiklos sutarties, tačiau teikiamo ieškinio kontekste reikšmingi Susitarimai Nr. 1 ir Nr. 3.

4.       Partneriai UAB „Autokausta“, BUAB „Hidrostatyba“ ir Leonhard Weiss OÜ 2019 m. lapkričio 20 d. sudarė trišalį susitarimą Nr. 5 (toliau – Susitarimas Nr. 5) prie Jungtinės veiklos sutarties, kuriuo pakeitė atsakingą partnerį iš BUAB „Hidrostatyba“ į atsakovą Leonhard Weiss OÜ. Pasikeitus atsakingajam partneriui, partnerės UAB „Autokausta“ sudaryti dvišaliai susitarimai su buvusia atsakinga partnere BUAB „Hidrostatyba“, įskaitant Susitarimą Nr. 1 ir Susitarimą Nr. 3, tapo privalomi naujai paskirtam atsakingajam partneriui Leonhard Weiss OÜ. Susitarimo Nr. 5 2 punkte nustatyta, kad Leonhard Weiss OÜ perima visus ankstesnės atsakingos partnerės BUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus ir teises partnerės UAB „Autokausta“ atžvilgiu.

5.       Ataskaitiniu laikotarpiu atlikusi darbus, ieškovė UAB „Autokausta“ 2020 m. kovo 26 d. raštu Nr. S‑20/246 pateikė atsakingajam partneriui Leonhard Weiss OÜ ataskaitinius dokumentus už 2020 m. kovo mėn. atliktus rangos darbus, kuriuos sudarė darbų eigos ataskaita Nr. 20, pažyma Nr. 16 apie 2020 m. kovo mėn. atliktus darbus ir atliktų darbų priėmimo aktai Nr.03/31-01, Nr.03/31‑02, Nr.03/31-03, Nr.03/31-04. Atsakovas atsisakė priimti UAB „Autokausta“ 2020 m. kovo mėn. atskaitinius dokumentus, konkrečiai dėl dalies atliktų darbų priėmimo akte Nr.03/31-02 nurodytų žemės darbų, ir įtraukti į užsakovei teikiamus viso objekto ataskaitinius dokumentus, nurodydamas, kad partnerė UAB „Autokausta“ viršijo užsakovei leistinus aktuoti kiekius.

6.       Ieškovė UAB „Autokausta“ 2020 m. balandžio 20 d. vienašališkai pasirašė atliktų darbų priėmimo aktą Nr.03/31-14 bei pažymą Nr. 16.1 apie 2020 m. kovo mėn. atliktus darbus.

7.       Ieškovės teigimu, atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – netinkamai vykdė sutartines prievoles, atsisakydamas 2020 m. kovo mėn. ataskaitiniuose dokumentuose nurodytus žemės darbus įtraukti į užsakovei teikiamus viso objekto ataskaitinius dokumentus, todėl atsakovo atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybė. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė nurodė patyrusi 41 920 Eur nuostolių negautų pajamų forma.

8.       Vykdydama Susitarimu Nr. 2 prisiimtus įsipareigojimus, ieškovė 2020 m. balandžio – liepos mėn. atliko 14 384 kub. m naftos produktais užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus, kurių kaina 2 840 552,32 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), bei juos įtraukė į atsakovui teikiamus ataskaitinius dokumentus. Atsakovas atsisakė priimti ieškovės atliktus naftos produktais užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus ir juos perduoti užsakovei, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neturėjo teisės šių darbų atlikti. Apie tai, kad ieškovė užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus atliko tinkamai ir darbai galėjo būti perduoti užsakovei 2020 m. liepos 3 d. raštu Nr. 207-18/309 patvirtino objekto techninę priežiūrą atliekančios įmonės Tarptautinės konsultuojančių inžinierių federacijos (pranc. Federation Internationale Des Ingenieur – Conseils) (toliau – FIDIC) inžinierius.

9.       Ieškovė 2020 m. gegužės 5 d. vienašališkai pasirašė atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 04/30-07 bei pažymą Nr. 17.1 apie 2020 m. balandžio mėn. atliktus užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus, 2020 m. liepos 17 d. vienašališkai pasirašė atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 06/29-06 bei pažymą Nr. 19.1 apie 2020 m. birželio mėn. atliktus darbus, 2020 rugpjūčio 13 d. vienašališkai pasirašė atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 07/31-03 bei pažymą Nr. 20.1 apie 2020 m. liepos mėn. atliktus darbus.

10.       Ieškovės teigimu, atsakovas, atsisakydamas priimti ieškovės atliktus naftos produktais užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus bei perduoti juos užsakovei, pažeidė Jungtinės veiklos sutartį bei Susitarimą Nr. 1. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – netinkamai vykdė sutartines prievoles, dėl ko atsakovui taikytina civilinė atsakomybė. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, atsisakant priimti ieškovės atliktus naftos produktais užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus ir perduoti juos užsakovei, ieškovė patyrė 2 820 804,32 Eur nuostolių negautų pajamų forma.

11.       Atsakovas Leonhard Weiss OÜ procesiniuose dokumentuose prašė ieškovės reikalavimus atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

12.       Atsakovas laikėsi pozicijos, kad Susitarimai Nr. 1 ir Nr. 3 nėra Jungtinės veiklos sutarties dalis. Atsakovo nuomone – tai dvišaliai ieškovės ir BUAB „Hidrostatyba“ susitarimai, kuriais BUAB „Hidrostatyba“ prisiimti įsipareigojimai yra asmeniniai. Būtent šių susitarimų pagrindu susiklostė subrangos santykiai tarp BUAB „Hidrostatyba“ ir ieškovės, kuriuos ieškovė nepagrįstai lygina ir tapatina su jungtinės veiklos santykiais tarp ieškovės ir atsakovo. Susitarimu Nr. 5 atsakovas perėmė tik atsakingojo partnerio statusą, o ne visas BUAB „Hidrostatyba“ teises ir pareigas.

13.       Atsakovas nesutiko su 41 920 Eur nuostolių atlyginimu. Nurodė, kad atsakovas yra sustabdęs dalies užsakovei teikiamų dokumentų perdavimą iki tol, kol paaiškės, kokius konkrečius žemės darbų kiekius ieškovė ir atsakovas turi teisę atlikti pagal Rangos sutartį. Nors preliminarūs darbų kiekiai buvo numatyti Rangos sutarties dalimi esančiame techniniame projekte, faktiniai darbų kiekiai gali reikšmingai skirtis. Darbo projekto pagrindu suderintų žemės darbų kiekiai nėra žinomi iki šiol.

14.       Atsakovas, prieš ieškovei pradedant darbus, buvo davęs nurodymą ieškovei nevykdyti naftos produktais užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbų. Ieškovė darbus atliko nepaisydama atsakovo draudimo ir nurodymų, todėl neteisėtų ieškovės veiksmų rizika tenka jai pačiai.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15.       Kauno apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo Leonhard Weiss OÜ ieškovės UAB ,,Autokausta“ naudai 41 920 Eur nuostolių negautų pajamų forma, 2 820 804,32 Eur nuostolių negautų pajamų forma, 12 104 Eur žyminio mokesčio ir 6 763,32 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

16.       Teismas nustatė, kad Jungtinės veiklos sutartyje nebuvo numatyti kiekvieno partnerio konkretūs atliekami darbai, o dėl konkrečių darbų atlikimo, jų kiekių, įkainių, darbų perdavimo partneriai susitardavo, sudarydami dvišalius susitarimus prie Jungtinės veiklos sutarties.

17.       Susitarimo Nr. 5 2 punktu naujai paskirtas partneris Leonhard Weis OÜ perėmė atsakingos partnerės BUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus ir teises užsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir partnerės UAB „Autokausta“ atžvilgiu, todėl, teismo vertinimu, atsakovas, kaip atsakingasis partneris, perėmė BUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus ir teises, kylančias ir iš ieškovės su BUAB „Hidrostatyba“ sudarytų dvišalių susitarimų vykdymo.

18.       Kauno apygardos teismas, nustatęs, kad atliktų darbų priėmimo akte Nr. 03/31-14 nurodyti žemės darbai yra numatyti Susitarime Nr. 1 ir Susitarime Nr. 3, atliktų darbų priėmimo akte Nr. 03/31-14 nurodyti žemės darbai yra užfiksuoti statybos darbų žurnalo Nr. 2 prieduose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, patvirtinti užsakovės paskirto techninės priežiūros vadovo, padarė išvadą, jog darbai atlikti tinkamai ir pagal Susitarimo Nr. 1 22.1 punktą atsakovas privalėjo priimti ieškovės atliktus darbus bei be jokių pakeitimų įtraukti į užsakovei teikiamus aktus.

19.       Skundžiamame sprendime nustatyta, kad naftos produktais užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbai bei jų kiekiai buvo numatyti Susitarime Nr. 2. Kad minėti darbai atlikti tinkamai ir galėjo būti perduoti užsakovei patvirtina objekto techninę priežiūrą atliekančios kompanijos FIDIC inžinieriaus 2020 m. liepos 3 d. raštas, statybos žurnalo įrašai, patvirtinti techninę priežiūrą atliekančio FIDIC inžinieriaus, išpildomoji dokumentacija ir pažymos apie pavojingų atliekų utilizavimą. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovas privalėjo priimti ieškovės atliktus darbus ir be jokių pakeitimų įtraukti į užsakovei teikiamus aktus.

20.       Teismas taip pat nustatė, kad objekto užsakovė priėmė iš atsakovo visus jungtinės veiklos partnerių atliktus užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus, kurių bendra vertė 3 933,926 Eur be PVM, patvirtindamas ieškovės atliktų darbų priėmimo aktus bei priimdamas jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Objekto užsakovė 2021 m. balandžio 23 d. sumokėjo atsakovui 3 540 533,40 Eur už užteršto kasimo ir utilizavimo darbus, tačiau atsakovas su ieškove už atliktus darbus neatsiskaitė.

21.       Kauno apygardos teismas sprendė, kad ginčo atveju yra pagrindas atsakovo atžvilgiu taikyti sutartinę atsakomybę, nes atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – netinkamai vykdė savo pareigas pagal sutartis, atsisakydamas priimti ieškovės atliktus darbus pagal atliktų darbų priėmimo aktus, neįtraukė jų į užsakovei teikiamus aktus, dėl ko ieškovė už atliktus darbus negaudama pajamų patyrė nuostolių. Ieškovė nebūtų patyrusi nuostolių, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus. Teismas pažymėjo, kad ir po to, kai atsakovas perdavė ieškovės atliktus darbus užsakovei, o užsakovė pervedė pinigus atsakovei, su ieškove nebuvo atsiskaityta.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

22.       Atsakovas Leonhard Weiss OÜ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.  

23.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1.                      Pirmosios instancijos teismas neatliko jokios ginčo teisinių santykių kvalifikacijos. Apelianto vertinimu, ginčo šalis sieja tipiniai jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Dvišalių susitarimų vidiniuose jungtinės veiklos partnerių santykiuose sudarymas patvirtina aiškų jungtinės veiklos ir subrangos santykių atskirumą, o ne jų koegzistavimą viename mišriame teisiniame santykyje.

23.2.                      Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų. Sprendime nenurodyti: įrodymai, kuriais teismas grindžia savo išvadas dėl ieškinio pagrįstumo, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi priimdamas skundžiamą sprendimą, kiti teisiniai argumentai.

23.3.                      Susitarimu Nr. 5 atsakovui perduotas tik atsakingojo partnerio statusas, o ne BUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimai, kylantys iš dvišalių susitarimų.

23.4.                      Apeliantas pažymi, kad jei teismas sprendė, jog atsakovas perėmė BUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus, kylančius iš dvišalių susitarimų, teismas turėjo nustatyti novacijos egzistavimą bei jos taikymo sąlygas. Susitarime Nr. 5 nėra susitarimo dėl novacijos.

23.5.                      Atsakovas neturi pagrindo atsiskaityti su ieškove už atliktus užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus:

23.5.1.                      Ieškovė ir BUAB ,,Hidrostatyba“ sudarė dvišalį Susitarimą Nr. 2, pagal kurį BUAB „Hidrostatyba“ susitarė su ieškove, kad pastaroji vykdys BUAB ,,Hidrostatyba“ priskirtus užteršto grunto išvalymo darbus. Pažymėtina, kad dvišalio susitarimo sudarymo metu, BUAB „Hidrostatyba“ pagal Rangos sutartį galėjo atlikti tik 100 kub. m užteršto grunto darbų ir atitinkamai galėjo tik tokią dalį darbų ir perduoti atlikti ieškovei, nors dvišaliame susitarime nurodomi kitokie kiekiai;

23.5.2.                      Susitarimą Nr. 2 ieškovė laiko subrangos sutartimi, o pagal Susitarimą Nr. 6 atsakovas neperėmė jokių BUAB ,,Hidrostatyba“ įsipareigojimų ir teisių subrangovų atžvilgiu;

23.5.3.                      Užsakovė 2020 m. gegužės 14 d. patvirtinto naujus užteršto grunto kiekius. Kadangi Susitarimas Nr. 2 nebuvo perimtas atsakovo, o ir pagal tokį susitarimą ieškovė užteršto grunto darbų negalėjo vykdyti daugiau nei 100 kub. m, atsakovas pateikė ieškovei pasiūlymą dėl galimybės atlikti šiuos darbus ir susitarti dėl jų sąlygų;

23.5.4.                      Ieškovė su pasiūlymu nesutiko, nurodė, kad darbus atliks kaip numatyta Susitarime Nr. 2. Atsakovas ieškovei nurodė arba atlikti darbus pagal rinkos kainas, arba darbų nevykdyti ir tokiu atveju, jei ieškovė vis tiek atliks darbus, bus laikoma, kad ieškovė juos atliko savo rizika ir nemokamai;

23.5.5.                      Ieškovės reikalaujama užteršto grunto darbų 2 820 804,32 Eur kaina yra nepagrįsta. Detaliai išanalizavus ieškovės pateiktus tiesioginių išlaidų dokumentus, matyti, kad dalis sąmatoje nurodytų darbų apskritai nebuvo vykdomi, be to įkainiai neatitinka rinkos kainų.

23.6.                      Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atliko Rangos sutartį viršijančius žemės darbų kiekius ir su užsakove ginčo metu nebuvo sudarytas darbų pakeitimo aktas, kuris buvo būtinas didesnių kiekių perdavimui, atsakovas teisėtai ir pagrįstai neperdavė užsakovei duomenų, kurie buvo nurodyti 2020 m. kovo mėn. ieškovės atliktų darbų aktuose. Atsakovas pažymėjo, kad tuo atveju, jei faktinis žemės darbų kiekis projekte yra didesnis negu numatytas techniniame projekte, užsakovė didesnius kiekius turės apmokėti tik tada, jeigu pagal Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 1.1.6.14 punktą jie bus pripažinti didesniais apmokamais darbų kiekiais. Atsakovas nurodė, kad užsakovė nėra priėmusi ir apmokėjusi  už ieškovės atliktus žemės darbus.

23.7.                      Skundžiamame sprendime nėra nustatytos nei vienos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos ir nei vieno negautų pajamų požymio.

24.       Ieškovė UAB ,,Autokausta“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1.                      Susitarime Nr. 5 aiškiai nustatyta, kad atsakovas perima visas BUAB „Hidrostatyba“ teises ir pareigas užsakovės ir ieškovės atžvilgiu, todėl dvišaliai susitarimai atsakovui privalomi.

25.2.                      Novacija nėra vienintelis teisinis pagrindas teisėms ir pareigoms perimti, pastarosios šiuo atveju perimtos trišaliu šalių Susitarimu Nr. 5.

25.3.                      Priešingai nei teigia apeliantas, pastarasis turėjo pareigą atsiskaityti už ieškovės atliktus užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus pagal Susitarimą Nr. 2:

25.3.1.                      Šis susitarimas nėra laikytinas subrangos sutartimi, o Jungtinės veiklos sutarties dalimi, todėl tarp ieškovės ir BUAB „Hidrostatyba“ sudarytas dvišalis Susitarimas Nr. 2, kurio pagrindu ieškovė atliko užteršto grunto darbus, saisto ir atsakovą;

25.3.2.                      Vien tai, kad galutinius (tikslius) užteršto grunto kiekius užsakovė patvirtino tik 2020 m. gegužės 14 d., nereiškia, jog BUAB „Hidrostatyba“ iki to laiko negalėjo šių darbų atlikti pavesti ieškovei. Juo labiau, kad preliminarūs užteršto grunto kiekiai buvo žinomi jau susitarimo sudarymo metu;

25.3.3.                      Atsakovo teikti raštai, kuriuose nurodoma, kad užteršto grunto darbus ieškovė vykdys nemokamai, yra teisiškai neįpareigojantys bei nepanaikinantys ieškovės teisės į atlygio už užteršto grunto darbus gavimą;

25.3.4.                      Atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė ieškovės atliktus užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus perduoti užsakovei;

25.3.5.                      Užsakovė už užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus atsiskaitė dar 2021 m. balandžio 23 d., todėl atsakovas turi pareigą paskirstyti iš užsakovės gautas lėšas;

25.3.6.                      Užteršto grunto darbų savikaina (patirtų išlaidų, vykdant užteršto grunto darbus, dydis) nėra aktuali nagrinėjamam ginčui. Ieškovė užteršto grunto darbus atliko pagal Susitarime Nr. 2 numatytus įkainius.

25.4.                      Ieškovės atlikti žemės darbai pagal Susitarimą Nr. 1 yra tinkami ir kokybiški, todėl atsakovas juos privalėjo perduoti užsakovei. Pažymėtina, kad šiuo metu ieškovės atlikti žemės darbai užsakovės jau yra priimti, užsakovė už juos jau yra sumokėjusi, todėl atsakovas turi pareigą minėtas lėšas perduoti ieškovei.

25.5.                      Teismas pagrįstai atsakovui taikė civilinę atsakomybę, nustatė civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, nors pareikštas reikalavimas galėjo būti tenkinamas ir kitu teisiniu pagrindu – minėtų sumų priteisimu natūra.

26.       Atsakovas Leonhard Weiss OÜ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo paaiškėjo naujas absoliutus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Pirmosios instancijos teismas aiškino 2019 m. lapkričio 20 d. susitarimo Nr. 5, sudaryto tarp ieškovės, atsakovo ir BUAB „Hidrostatyba“, nuostatų taikymo apimties ir subjektų, nors byloje nedalyvavo viena iš susitarimą sudariusių šalių – BUAB „Hidrostatyba“. Atsakovas pabrėžė, kad būtent dėl BUAB „Hidrostatyba“ teisių ir pareigų perdavimo atsakovui apimties ir kilo nagrinėjamas ginčas. Taip pat pati BUAB „Hidrostatyba“ kitose tarp tų pačių ginčo šalių nagrinėjamose bylose yra pateikusi poziciją, kad niekada neperdavė ir nesutiko perduoti atsakovui tokios apimties teisių ir pareigų, kurias visiškai nepagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, aiškindamas 2019 m. lapkričio 20 d. susitarimą Nr. 5. Skundžiamu sprendimu buvo išaiškintas 2019 m. lapkričio 20 d. susitarimo Nr. 5, kurio šalimi yra ir BUAB „Hidrostatyba“, turinys, byloje nedalyvaujant pačiai BUAB „Hidrostatyba“. Todėl neišvengiamai buvo pasisakyta ir dėl BUAB „Hidrostatyba“ teisių ir pareigų apimties, kylančių iš minėto susitarimo.

27.       Atsakovas pažymėjo, kad skundžiamu sprendimu iš esmės buvo pabloginta BUAB „Hidrostatyba“ turtinė padėtis, kas bankrutuojančios bendrovės atveju kartu reiškia viešojo intereso pažeidimą. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad pripažinus, jog 2019 m. lapkričio 20 d. susitarimu Nr. 5 BUAB „Hidrostatyba“ perleido atsakovui visas savo teises ir pareigas ieškovės ir užsakovės atžvilgiu, yra laikytina, kad BUAB „Hidrostatyba“ atsakovui neatlygintinai perleido apie 3 mln. Eur dydžio reikalavimo teisę užsakovės atžvilgiu. Tai patvirtina pačios BUAB „Hidrostatyba“ pozicija tarp ieškovės ir atsakovo Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-561-896/2022. Be to, tokiu sprendimu iš esmės yra pakeičiama ir Rangos sutartis, sudaryta su užsakove, nes rangovu tuomet turėtų būti laikomi tik ieškovė ir atsakovas, be BUAB „Hidrostatyba“.

28.       Ieškovė UAB ,,Autokausta“ pateikė atsiliepimą į rašytinius paaiškinimus, kuriuos nurodė, kad atsakovo akcentuojama aplinkybė – tai, kad tarp sprendimo motyvų buvo pasisakyta dėl 2019 m. lapkričio 20 d. susitarimo Nr. 5, nesudaro pagrindo pripažinti, jog sprendimu buvo nuspręsta dėl BUAB „Hidrostatyba“ materialinių teisių ir pareigų. Sprendimu ginčo suma buvo priteista išimtinai tik iš atsakovo, bet ne iš BUAB „Hidrostatyba“. Byloje ieškovė nereiškia jokių reikalavimų BUAB „Hidrostatyba“ atžvilgiu. Atsakovo argumentai, esą sprendimu buvo pabloginta BUAB „Hidrostatyba“ turtinė padėtis, yra deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (plačiau žr. šios nutarties 40–50, 154–161 punktus), taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribų.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

30.       Ieškovė UAB ,,Autokausta“ su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą – ieškovės ir atsakovo 2021 m. birželio mėn. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 07/14-08.

31.       Apeliantas 2022 m. gegužės 27 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo: 1) BUAB „Hidrostatyba“ atsiliepimą į ieškinį Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-561-896/2022; 2)  2022 m. balandžio 28 d. UAB „Autokausta“ raštą; 3) UAB ,,Autokausta“ ieškinį Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-561-896/2022; 4) UAB ,,Autokausta“ ieškinį Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-487-896/2022; 5) UAB ,,Autokausta“ ieškinį Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2 649 324/2022; 6) UAB ,,Autokausta“ ieškinį Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-671-775/2022; 7) Leonhard Weiss OÜ ieškinį Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-772-390/2022; 8) Leonhard Weiss OÜ ieškinį Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2‑874‑924/2022; 9) Leonhard Weiss OÜ ieškinį Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1057-924/2022; 10) Leonhard Weiss OÜ ieškinį Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2 756-638/2022; 11) UAB ,,Autokausta“ ieškinį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-813-451/2022; 12) 2021 m. gruodžio 10 d. taikos sutartį tarp partnerių ir AB „LTG Infra“; 13) UAB ,,Autokausta“ dubliką Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-671-775/2022; 14) UAB „Autokausta“ atsiliepimą į atskirąjį skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2 813-451/2022; 15) UAB „Autokausta“ dubliką Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2 561-896/2022; 16) Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2 756 638/2022 priimtą sprendimą.

32.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo rašytinius paaiškinimus ir su atsiliepimu pateikė naujus rašytinius įrodymus: 1) Rangos sutarties žiniaraščio dalį (dėl susisiekimo dalies); 2) 2019 m. liepos 31 d. atliktų darbų priėmimo aktą (atsakovas – BUAB „Hidrostatyba“); 3) 2019 m.  liepos 31 d. atliktų darbų priėmimo aktą (BUAB „Hidrostatyba“ – AB „Lietuvos geležinkeliai“); 4) 2019 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų priėmimo aktą (atsakovas – BUAB „Hidrostatyba“); 5) 2019 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų priėmimo aktą (BUAB „Hidrostatyba“ – AB „Lietuvos geležinkeliai“); 6) Rangos sutarties žiniaraščio dalį (dėl vandentiekio dalies).

33.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu.

34.       Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

35.       Dėl ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikto naujo įrodymo, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nereiškė prašymo priimti naują įrodymą, taip pat nepagrindė jo būtinybės. Pažymėtina, kad įrodymas egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė nemotyvavo, kodėl minėto įrodymo neteikė pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Be to, byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus procesinis sprendimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teikiamas naujas įrodymas galėjo objektyviai būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dėl to ieškovės pateiktą įrodymą atsisakoma priimti.

36.       Apelianto 2022 m. gegužės 27 d. apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi rašytiniai paaiškinimai ir nauji įrodymai Lietuvos apeliacinio teismo priimti 2022 m. liepos 5 d. nutartimi ir yra vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

37.       Ieškovės pateiktas atsiliepimas į apelianto rašytinius įrodymus priimamas, nes jame pateikta pozicija dėl ginčui aktualių klausimų ir apelianto pateiktų naujų įrodymų pagrįstumo.

38.       Ieškovės kartu su atsiliepimu į apelianto rašytinius paaiškinimus pateikti įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo išsprendimui, o dalis jų nesusiję su apeliacijos objektu. Be to, minėtų įrodymų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės su atsiliepimu į apelianto rašytinius paaiškinimus naujai pateikti įrodymai nepriimami ir nevertinami.

39.       Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas byloje vertina ir remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartimi priimtais atsakovo rašytiniais paaiškinimais bei su rašytiniais paaiškinimais pateiktais įrodymais, priima ir vertina ieškovės pateiktą atsiliepimą į atsakovo rašytinius paaiškinimus, tačiau atsisako priimti ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą bei atsiliepimu į atsakovo rašytinius paaiškinimus pateiktus naujus įrodymus.

Dėl atsakovo nurodomo CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

40.       Atsakovas Leonhard Weiss OÜ nurodo, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Skundžiamu sprendimu buvo išaiškintas 2019 m. lapkričio 20 d. susitarimo Nr. 5, kurio šalimi yra ir BUAB „Hidrostatyba“, turinys, byloje nedalyvaujant pačiai BUAB „Hidrostatyba“. Skundžiamu sprendimu iš esmės buvo pabloginta BUAB „Hidrostatyba“ turtinė padėtis, nes, pripažinus, jog 2019 m. lapkričio 20 d. susitarimu Nr. 5 BUAB „Hidrostatyba“ perleido atsakovui visas savo teises ir pareigas ieškovės ir užsakovės atžvilgiu, yra laikytina, kad BUAB „Hidrostatyba“ atsakovui neatlygintinai perleido apie 3 mln. Eur dydžio reikalavimo teisę pagal Rangos sutartį užsakovo atžvilgiu. Be to, tokiu sprendimu iš esmės yra pakeičiama ir Rangos sutartis, sudaryta su užsakove, nes rangovu tuomet turėtų būti laikomi tik ieškovė ir atsakovas, be BUAB „Hidrostatybos“.

41.       Ieškovė UAB ,,Autokausta“ nurodo, kad atsakovo akcentuojama aplinkybė – tai, kad tarp sprendimo motyvų buvo pasisakyta dėl 2019 m. lapkričio 20 d. susitarimo, nesudaro pagrindo pripažinti, jog sprendimu buvo nuspręsta dėl BUAB „Hidrostatyba“ materialinių teisių ir pareigų.

42.       CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomi atvejai, kuomet teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

43.       Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022).

44.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad nagrinėjamu atveju skundžiamu sprendimu BUAB „Hidrostatyba“ atžvilgiu nėra nustatytos (pripažintos) jokios teisės ir (ar) pareigos ar jos modifikuotos.

45.       Dėl atsakovo argumentų, susijusių su BUAB ,,Hidrostatyba“ turima reikalavimo teise į užsakovę, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo minimos BUAB „Hidrostatyba“ reikalavimo teisės į užsakovę nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas ir dėl jų nėra pasisakyta ginčo sprendime. Sprendimu ginčo suma buvo priteista išimtinai tik iš atsakovo.

46.       BUAB „Hidrostatyba“ atsiliepimas kitoje civilinėje byloje (Nr. e2-561-896/2022), kurioje ji reiškia kitokią procesinę poziciją ginčo susitarimų atžvilgiu, taip pat nepatvirtina, kad šiuo atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas dėl BUAB „Hidrostatyba“ teisių modifikavimo.

47.       Papildomai pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje BUAB „Hidrostatyba“ dėl bylos ginčo esmės yra išsamiai pasisakiusi (BUAB „Hidrostatyba“ raštas, 2021m. liepos 27 d. ieškovės dubliko priedas Nr. 8). BUAB „Hidrostatyba“ yra nurodžiusi, kad tarp ieškovės ir BUAB „Hidrostatyba“ sudaryti dvišaliai susitarimai dėl darbų paskirstymo saisto atsakovą. 

48.       BUAB „Hidrostatyba“ buvęs vadovas I. D. 2021m. kovo 31 d. teismo posėdyje (garso įrašo 1 val. 16 min. – 1 val. 17 min.) patvirtino, kad viena esminių Susitarimo Nr. 5 sudarymo sąlygų buvo tai, kad naujasis atsakingasis Projekto partneris perimtų ir BUAB „Hidrostatyba“ įtvirtintas teises ir pareigas, kylančias iš dvišalių susitarimų.

49.       Be to, atsakovo nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-561-896/2022 yra nagrinėjamas ieškovės ieškinys dėl negautų pajamų priteisimo iš atsakovo, kurių ieškovė tariamai negavo atsakovui neteisėtai atlikus dalį užteršto grunto darbų, tačiau ir atsakovo nurodytoje byloje atsiliepimu BUAB „Hidrostatyba“ ieškovės ieškinio atmesti neprašo, o prašo spęsti teismo nuožiūra, taigi jokių savo turtinių interesų ir toje byloje faktiškai negina.

50.       Įvertinus nurodytas aplinkybes ir motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.

  Dėl dvišalių susitarimų teisinės reikšmės

51.       Pirmosios instancijos teismas atsakovo pareigą apmokėti už ieškovės atliktus darbus kildino iš Jungtinės veiklos sutarties ir dvišalių susitarimų, kaip Jungtinės veiklos sutartį konkretinančių sąlygų, nes nustatė, kad Jungtinės veiklos sutartyje nebuvo numatyti kiekvieno partnerio konkretūs atliekami darbai, o dėl darbų atlikimo, jų kiekių, įkainių, darbų perdavimo partneriai faktiškai susitardavo sudarydami dvišalius susitarimus.

52.       Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad BUAB „Hidrostatyba“ dvišaliais susitarimais prisėmė asmeninius įsipareigojimus kitų partnerių atžvilgiu atitinkamais projekto vykdymo klausimais, kurie, jo, kaip naujojo atsakingojo partnerio, nesaisto. Atsakovo vertinimu, dvišalių susitarimų vidiniuose jungtinės veiklos partnerių santykiuose sudarymas nepatenka į Jungtinės veiklos sutartimi reguliuojamų santykių sritį ir reguliuoja tik subrangos santykius tarp dvišalių susitarimų šalių.

53.       Ieškovės manymu, nei vieno iš BUAB „Hidrostatyba“ ir ieškovės sudarytų dvišalių susitarimų turinys nepatvirtina, kad ieškovė veikė kaip BUAB „Hidrostatyba“ subrangovė. Priešingai, dvišaliais susitarimais jungtinės veiklos partneriai pasidalindavo turimus atlikti darbus.

54.       Taigi, nagrinėjamu atveju šalys nesutaria, ar tarp atsakingojo partnerio UAB ,,Hidrostatyba“ ir kitų partnerių sudaryti dvišaliai susitarimai yra subrangos sutartys, ar Jungtinės veiklos sutarties dalis.

55.       Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1 dalis).

56.       Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra išskyręs šiuos esminius jungtinės veiklos sutarties požymius: 1) kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; 2) įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; 3) bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009).

57.       Įstatymas nenumato imperatyvių bendrų darbų pasiskirstymo tarp jungtinės veiklos partnerių tvarkos ir būdo. Jungtinės veiklos partneriai patys sprendžia, kokiu būdu detalizuoti kiekvienam iš partnerių tenkančią darbų dalį.

58.       Teisėjų kolegija nustatė, kad Jungtinės veiklos sutartimi partneriai UAB ,,Autokausta“, BUAB ,,Hidrostatyba“ ir Leonhard Weiss OÜ įsipareigojo „kooperuodami savo igūdžius, darbą ir žinias, veikti bendrai Jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka ir apimtimi dalyvaujant Konkurse; pateikti Perkančiajai organizacijai bendrą paraišką ir pasiūlymą Konkursui; laimėjus Konkursą pasirašyti su Perkančiąja organizacija Konkurso dokumentuose nurodytas sąlygas bei turinį atitinkančią Pirkimo sutartį; pasirašius Pirkimo sutartį tinkamai atlikti Konkurso dokumentuose ir sudarytoje Pirkimo sutartyje numatytus darbus (Jungtinės veiklos sutarties 1.1 – 1.1.3 punktai)“.

59.       Jungtinės veiklos sutartyje nebuvo numatyti konkretūs kiekvienam partneriui tenkantys atlikti darbai. Jungtinės veiklos sutarties 3.21 punkte numatyta kiekvienam iš partnerių tenkanti darbų apimtis procentais (UAB „Hidrostatyba“ – 30 proc., Leonhard Weiss OÜ – 40 proc., UAB ,,Autokausta“ – 30 proc.). Jungtinės veiklos sutarties 3.27 punktu partneriai įsipareigojo sudaryti susitarimą, kuriame detalizuos Pirkimo sutartimi kiekvienam partneriui tenkančią darbų dalį ir atsakomybės ribas, atsiskaitymų mechanizmą.

60.       Jungtinės veiklos sutarties 3.4 punktu partneriai tarpusavio susitarimu atsakinga partnere paskyrė BUAB ,,Hidrostatyba“. Minėtame Jungtinės veiklos sutarties punkte numatyta, kad atsakingas partneris vadovauja jungtinei veiklai ir tvarko bendrus partnerių reikalus, susijusius su Jungtinės veiklos sutartimi.

61.       Laimėję Konkursą, partneriai su užsakove 2018 m. birželio 1 d. sudarė Rangos sutartį.

62.       Po Rangos sutarties pasirašymo, atsakovas Leonhard Weiss OÜ su buvusia atsakinga partnere BUAB „Hidrostatyba“ 2018 m. liepos 30 d. sudarė dvišalį susitarimą Nr. 1, kuriame detalizuota, kuriuos Rangos sutartyje numatytus darbus ir už kokius įkainius atliks atsakovas, detalizuotos atsakingos partnerės ir atsakovo atsakomybių ribos, taip pat atsakovo atliktų darbų perdavimo užsakovei tvarka. Susitarimo Nr. 1 preambulėje numatyta, kad Susitarimas sudaromas, siekiant detalizuoti tolimesnius tarpusavio bendradarbiavimo klausimus dėl konkrečiai partneriui Leonhard Weiss OÜ priskirtų statybos, rekonstrukcijos darbų vykdymo ir tarpusavio atsiskaitymo.

63.       Atitinkamai 2018 m. gruodžio 5 d. ieškovė UAB „Autokausta“ su atsakinga partnere BUAB „Hidrostatyba“ sudarė dvišalį susitarimą Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties, kuriame susitarta dėl partnerei UAB „Autokausta“ Rangos sutartimi tenkančių darbų dalies, kainos, darbų perdavimo ir atsiskaitymo tvarkos bei atsakomybės. Susitarimo Nr. 1 preambulėje numatyta, kad susitarimas sudaromas, siekiant detalizuoti tolimesnius tarpusavio bendradarbiavimo klausimus dėl darbų pasidalinimo ir partnerių atsakomybės.

64.       Susitarimo Nr.1, sudaryto tarp ieškovės ir BUAB ,,Hidrostatyba“, 26 punkte, ir Susitarimo Nr. 1, sudaryto tarp atsakovo ir BUAB ,,Hidrostatyba“, 31 punkte, numatyta, kad Susitarimai sudaromi prie Jungtinės veiklos sutarties.

65.       BUAB „Hidrostatyba“ ir ieškovės UAB ,,Autokausta“ 2019 m. rugpjūčio 8 d. Susitarimu Nr. 2, 2019 m. rugsėjo 10 d. Susitarimu Nr. 3, 2019 m. rugsėjo 11 d. Susitarimu Nr. 4, 2019 m. rugsėjo 25 d. Susitarimu Nr. 5 buvo patikslinti ieškovei tenkantys darbų kiekiai, susitarta dėl naujai atsiradusių darbų įkainių.

66.       Atitinkamai BUAB ,,Hidrostatyba“ ir atsakovas Leonhard Weiss OÜ pasirašė papildomus dvišalius sutarimus dėl atliekamų darbų patikslinimo – 2019 m. liepos 1 d. Susitarimą Nr. 2, 2019 m. rugsėjo 16 d. susitarimą Nr. 3.

67.       Ieškovė ir atsakovas atskirai vykdė su atsakinga partnere BUAB „Hidrostatyba“ sudarytuose dvišaliuose susitarimuose numatytus rangos darbus. Einamąjį mėnesį atliktus rangos darbus, ieškovė ir atsakovas darbus perduodavo atsakingai partnerei BUAB „Hidrostatyba“, pateikdami reikiamus ataskaitinius dokumentus. BUAB ,,Hidrostatyba“ pateiktus dokumentus įtraukdavo į atsakingojo partnerio vardu paruoštą einamojo mėnesio viso objekto atliktų rangos darbų aktą bei pateikdavo jį užsakovei tvirtinti. Ieškovė ir atsakovas kiekvienas atskirai išrašydavo ir atsakingai partnerei pateikdavo PVM sąskaitą faktūrą už jų einamąjį mėnesį atliktus rangos darbus. Už visus atliktus rangos darbus užsakovė atsiskaitydavo su atsakinga partnere BUAB „Hidrostatyba“, pervesdama pinigus į BUAB ,,Hidrostatyba“ vardu atidarytą sąskaitą. Gavusi apmokėjimą iš užsakovės, BUAB „Hidrostatyba“ atsiskaitydavo atskirai su ieškove ir atsakovu už jų atliktus rangos darbus.

68.       Iš dvišalių susitarimo turinio matyti, kad dvišaliuose susitarimuose BUAB ,,Hidrostatyba“ veikė kaip atsakinga partnerė ir subjektas, įgaliotas veikti likusių dviejų partnerių vardu. Nors tokia praktika ir prieštarauja Jungtinės veiklos sutarties 3.6 punktui, kuriame numatyta, kad visi sprendimai dėl bendros partnerių veiklos yra priimami bendru sutarimu, tačiau įvertinus aplinkybę, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas tokia praktika naudojosi ir jai neprieštaravo, spręstina, kad šis Jungtinės veiklos sutarties punktas buvo modifikuotas bendra verslo praktika (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).

69.       Atlikus Jungtinės veiklos sutarties ir dvišalių partnerių susitarimų analizę, teisėjų kolegija sprendžia, kad dvišaliai sutarimai laikytini Jungtinės veiklos sutarties dalimi, nes dvišaliais susitarimais tarp partnerių paskirstyti konkretūs kiekvienam partneriui tenkantys darbai ir tokia tarp šalių susiklosčiusi praktika visoms šalims buvo priimtina ir suprantama. Aplinkybės, kad susitarimai yra dvišaliai, t. y. sudaryti tarp BUAB ,,Hidrostatyba“ ir kitų partnerių, jog užsakovė lėšas pervesdavo į BUAB ,,Hidrostatyba“ sąskaitą, taip pat, kad BUAB ,,Hidrostatyba“ perduodavo partnerių atliktus darbus užsakovei, nesudaro pagrindo teigti, jog dvišaliais susitarimais susitarta dėl subrangos teisinių santykių, ir vertinamos kaip Jungtinės veiklos sutarties 3.4 punkte bei CK 6.972 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos atsakingos partnerės teisės vadovauti jungtinei veiklai ir tvarkyti bendrus partnerių reikalus išraiška.

Dėl Susitarimo Nr. 5 aiškinimo

70.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Susitarimu Nr. 5 atsakovas Leonhard Weiss OÜ perėmė atsakingos partnerės BUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus ir teises užsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir partnerės UAB „Autokausta“ atžvilgiu, todėl, teismo vertinimu, atsakovas, kaip atsakingasis partneris, perėmė BUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus ir teises, kylančias ir iš ieškovės bei BUAB „Hidrostatyba“ sudarytų dvišalių susitarimų.

71.       Šalys nesutaria dėl Susitarimu Nr. 5 atsakovo Leonhard Weiss OÜ perimtų teisių ir įsipareigojimų apimties. Apelianto vertinimu, Susitarimu Nr. 5 atsakovui perduotas tik atsakingojo partnerio statusas, o ne BUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimai, kylantys iš dvišalių susitarimų. Ieškovė nurodo, kad Susitarime Nr. 5 aiškiai nustatyta, jog atsakovas Leonhard Weiss OÜ perima atsakingos partnerės BUAB „Hidrostatyba“ teises ir pareigas užsakovės ir ieškovės atžvilgiu, tame tarpe ir teises bei pareigas, kylančias iš BUAB ,,Hidrostatyba“ dvišalių susitarimų su kitais partneriais.

72.       CK 6.193 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

73.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šios taisyklės yra perimtos iš Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Tarptautinių komercinių sutarčių principų (UNIDROIT principai) ir apima dvi vadinamąsias sutarties aiškinimo maksimas. Viena iš šių maksimų yra ta, kad sutartis turi būti aiškinama, atsižvelgiant į reikšmingas aplinkybes, kurios apima: a) šalių derybas; b) tarp šalių susiklosčiusią dalykinę praktiką; c) šalių elgesį po sutarties sudarymo; d) sutarties prigimtį ir jos tikslą; e) papročius. Antroji maksima, kuri nors ir pažodžiui neįtvirtinta šiose taisyklėse, bet išvestina iš jų visumos, įtvirtina idėją, kad į sutartį reikia žiūrėti kaip į visumą, ir atskiros sutarties sąlygos negali būti aiškinamos izoliuotai, jos turi būti aiškinamos viso sutarties turinio kontekste (UNIDROIT principų 4.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020 90 punktas).

74.       Jungtinės veiklos sutarties 4.4.1 punkte numatyta, kad partneris, prieš 7 dienas pranešęs kitam partneriui, turi teisę perimti kito partnerio įsipareigojimus ir įnašo pagal Jungtinės veiklos sutartį įnešimą, jeigu kitam partneriui iškeliama bankroto byla arba pradedama neteisminė bankroto procedūra.

75.       Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2020 m. vasario 1 d., BUAB ,,Hidrostatyba“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi restruktūrizavimo byla buvo nutraukta ir BUAB ,,Hidrostatyba“ iškelta bankroto byla.

76.       Jungtinės veiklos sutarties partneriai 2019 m. lapkričio 20 d. sudarė Susitarimą Nr. 5 prie Jungtinės veiklos sutarties, kuriuo pakeitė atsakingą partnerį iš BUAB „Hidrostatyba“ į Leonhard Weiss OÜ (1 punktas). Šiuo susitarimu jungtinės veiklos dalyviai taip pat susitarė, kad naujas atsakingasis partneris perima partnerės BUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus ir teises užsakovės bei partnerės UAB „Autokausta“ atžvilgiu (2 punktas). Susitarime Nr. 5 taip pat numatyta, kad Leonhard Weiss OÜ perima partnerei BUAB „Hidrostatyba“ paskirtų ir iki 2019 m. lapkričio 30 d. neatliktų darbų vykdymą projekte. Atitinkamai, BUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojo iki 2019 m. lapkričio 30 d. perduoti Leonhard Weiss OÜ visą projektinę ir išpildomąją dokumentaciją. Susitarime partneriai taip pat akcentavo, kad pakeistos partnerių atsakomybės ribos nekeičia bendrai prisiimtų įsipareigojimų prieš užsakovę.     

77.       Buvęs BUAB ,,Hidrostatyba“ vadovas I. D. 2021 m. kovo 31 d. posėdžio metu, apklaustas liudytoju, nurodė, kad, vykstant deryboms dėl atsakingojo partnerio pasikeitimo, viena esminių Susitarimo Nr. 5 sudarymo sąlygų buvo tai, kad naujasis atsakingasis partneris perimtų ir BUAB „Hidrostatyba“ įtvirtintas teises ir pareigas, kylančias iš dvišalių susitarimų.

78.       BUAB „Hidrostatyba“ 2020 m. liepos 21 d. rašte ieškovei nurodė, kad atsakovas, pasirašydamas Susitarimą Nr. 5, aiškiai deklaravo partneriams, kad perims visas BUAB ,,Hidrostatyba“ pareigas ir teises tiek užsakovės, tiek partnerės UAB ,,Autokausta“ atžvilgiu. BUAB ,,Hidrostatyba“ pareigos ir teisės UAB ,,Autokausta“ atžvilgiu buvo aiškiai reglamentuotos dvišaliais partnerių susitarimais, apie kuriuos atsakovas buvo tinkamai informuotas ir kurių žadėjo laikytis 2019 m. lapkričio mėn. vykusių derybų metu.

79.       Teisėjų kolegija pažymi, kad po trišalio Susitarimo Nr. 5 pasirašymo atsakovas patvirtino ieškovės atliktų darbų aktus pagal BUAB „Hidrostatyba“ ir ieškovės 2018 m. gruodžio 5 d. Susitarime Nr. 1 nustatytus darbų įkainius, ką patvirtina 2020 m. sausio 15 d. atliktų darbų aktas Nr. 12/20-05, 2020 m. sausio 31 d. atliktų darbų aktas Nr. 01/31-13, 2020 m. vasario 26 d. atliktų darbų aktas Nr. 02/28-02. Be to, kiekvienoje ieškovės atsakovui teikiamoje atliktų darbų pažymoje yra nurodyta, kad darbai atlikti pagal su buvusia atsakinga partnere BUAB „Hidrostatyba“ sudarytus susitarimus: 2018 m. gruodžio 5 d. Susitarimą Nr. 1, 2019 m. rugpjūčio 8 d. Susitarimą Nr. 2, 2019 m. rugsėjo 10 d. Susitarimą Nr. 3, 2019 m. rugsėjo 11 d. Susitarimą Nr. 4. Ši aplinkybė patvirtina, kad ir pats atsakovas suprato Susitarimo Nr. 5 turinį kaip įpareigojantį jį vykdyti BUAB „Hidrostatyba“ prievoles, kylančias iš dvišalių susitarimų.

80.       Be kita ko, BUAB ,,Hidrostatyba“ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu duoti paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas tiek derybų dėl atsakingojo partnerio pakeitimo metu, tiek Susitarimo Nr. 5 sudarymo metu, suprato ir žinojo, kad perimdamas atsakingo partnerio statusą kartu perima ir BUAB ,,Hidrostatyba“ teises ir pareigas pagal dvišalius susitarimu. Šią aplinkybę patvirtina ir paties atsakovo elgesys po Susitarimo Nr. 5 sudarymo.

81.       Be to, kaip jau minėta, sudarant dvišalius susitarimus BUAB ,,Hidrostatyba“ veikė ir kaip atsakinga partnerė ir kaip subjektas, įgaliotas veikti likusių dviejų partnerių vardu, todėl sutikina su ieškove, kad labiau tikėtina, jog Susitarimu Nr. 5 buvo perleistos BUAB „Hidrostatyba“ teisės ir pareigos, kylančios iš dvišalių susitarimų.

82.       Įvertinęs aptartus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo susitarimo turinys patvirtina, jog partneriai iš esmės siekė perduoti (perimti) BUAB „Hidrostatyba“ tolesnį darbų vykdymą bei jos neatliktus darbus, o taip pat atsakingosios partnerės teises ir pareigas užsakovės bei kitos partnerės atžvilgiu. Tokią išvadą patvirtina tiek lingvistinis Susitarimo Nr. 5 aiškinimas, tiek kitų jungtinės veiklos partnerių Susitarimu Nr. 5 atsakovo perimtų teisių ir pareigų vertinimas. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas Susitarimu Nr. 5 perėmė visas atsakingo partnerio teises ir pareigas kitos partnerės ir užsakovės atžvilgiu, taip pat ir kylančias iš ieškovės bei BUAB „Hidrostatyba“ sudarytų dvišalių susitarimų, laikytina pagrįsta.

83.       Tokio apeliacinės instancijos teismo vertinimo nekeičia faktas, kad BUAB ,,Hidrostatyba“ po sprendimo priėmimo pakeitė poziciją dėl Susitarimo Nr. 5 aiškinimo ir kitoje Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje (Nr. e2-561-896/2022) nurodė, kad neperdavė ir nesutiko perduoti atsakovui tokios apimties teisių ir pareigų, kokią nustatė pirmosios instancijos teismas, aiškindamas 2019 m. lapkričio 20 d. susitarimą Nr. 5. Teisėjų kolegija kritiškai vertina BUAB ,,Hidrostatyba“ pasikeitusią poziciją dėl Susitarimu Nr. 5 perduotų teisių ir pareigų atsakovui apimties. BUAB ,,Hidrostatyba“ tiek prieš bylą nagrinėjant teisme, tiek ir bylos nagrinėjamo pirmosios instancijos teisme metu, laikėsi vieningos pozicijos, kad Susitarimu Nr. 5 BUAB ,,Hidrostatyba“ perdavė atsakovui atsakingo partnerio teises ir pareigas užsakovės ir ieškovės atžvilgiu.

84.       Apeliantas teigia, kad ginčo šalių tikruosius ketinimus nebūti saistomiems dvišalių susitarimų ir bendrai perimti įvykdytus BUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus sudarant Susitarimą Nr. 5 patvirtina 2019 m. lapkričio 15 d. ieškovės raštas Nr. S-19/677, 2019 m. gruodžio 4 d. partnerių raštas užsakovui Nr. 801-S-379-1129, 2019 m. atsakovo raštas ieškovei.

85.       Apelianto minimame ieškovės UAB ,,Autokausta“ rašte užsakovui Nr. S-19/677 nurodyta, kad partneriai (UAB ,,Autokausta“ ir Leonhard Weiss OÜ) nuo 2019 m. lapkričio 20 d. perims visus BUAB ,,Hidrostatyba“ neatliktus darbus ir likusias įvykdyti prievoles. Partnerių rašte užsakovui Nr. 801-S-379-1129 nurodyta, kad likę jungtinės veiklos partneriai (UAB ,,Autokausta“ ir Leonhard Weiss OÜ) turės galimybę užbaigti neatliktus BUAB ,,Hidrostatyba“ darbus, pažymėta, jog likusieji jungtinės veiklos partneriai yra pasiruošę užtikrinti tolimesnį Rangos sutarties vykdymą ir darbų tęsimą.

86.       Dėl minėtų raštų apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad juose aptariamos aplinkybės, susijusios su jungtinės veiklos išorinių teisinių santykių vykdymu, t. y. likusiųjų jungtinės veiklos partnerių ir užsakovės rangos teisiniais santykiais, ir neįrodo ginčui aktualių aplinkybių dėl jungtinės veiklos šalių vidinių teisinių santykių. Raštuose nurodyta, kad likę partneriai perims neužbaigtus BUAB ,,Hidrostatyba“ darbus ir prievoles užsakovės atžvilgiu, to neginčija ir ieškovė, tačiau nagrinėjamu atveju vyksta ginčas dėl atsakovo kaip atsakingo partnerio perimtų teisių ir pareigų apimties ieškovės, kaip jungtinės veiklos dalyvės, atžvilgiu.

87.       Atsakovo 2019 m. gruodžio 5 d. rašte ieškovei pateikiama išimtinai paties atsakovo pozicija dėl Susitarimo Nr. 5 aiškinimo, todėl minėtas raštas taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos ir apeliacinės instancijos teismo patvirtintos išvados, kad atsakovas, kaip atsakingasis partneris, perėmė BUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus ir teises, kylančias iš ieškovės bei BUAB „Hidrostatyba“ sudarytų dvišalių susitarimų.

88.       Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad, jei pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas perėmė BUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus, kylančius iš dvišalių susitarimų, teismas turėjo nustatyti novacijos taikymo sąlygas. Teigia, kad Susitarime Nr. 5 nėra susitarimo dėl novacijos. Pažymi, kad novacija nepreziumuojama, todėl ją galima konstatuoti tik esant įrodymų, kad prievolės šalys aiškiai ir neabejotinai išreiškė savo valią pakeisti vieną prievolę kita. Atsakovas objektyviai negalėjo Susitarimu Nr. 5 išreikšti valios, kad perima visas ir bet kokias BUAB „Hidrostatyba“ teises ir pareigas ieškovės atžvilgiu.

89.       Ieškovė, prieštaraudama nurodytiems atsakovo argumentas, teigia, kad novacija nėra vienintelis teisinis pagrindas asmens teisėms ir pareigoms perimti, pastarosios šiuo atveju perimtos trišaliu šalių Susitarimu Nr. 5.

90.       Sutarčių teisės teorijoje apibendrintai yra išskiriami šie prievolės asmenų pasikeitimo būdai: 1) pasikeitimas įstatymo pagrindu (subrogacija (dar vadinama įstatymine cesija (lot. cessio iuris)); 2) reikalavimo perleidimas sutarties pagrindu (cesija); 3) skolos perkėlimas sutarties pagrindu; 4) novacija; 5) sutarties perleidimas (angl. assignment of a contract). Pirmieji keturi prievolės asmenų pasikeitimo būdai yra tiesiogiai įtvirtinti CK, tačiau CK nėra įtvirtintas sutarties perleidimas.

91.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad novacija nepreziumuojama, todėl ją galima konstatuoti tik esant įrodymų, kad prievolės šalys aiškiai ir neabejotinai išreiškė savo valią pakeisti vieną prievolę kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑483/2001; 2001 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1083/2001 kt.). 

92.       Atsižvelgiant į sutarties laisvės principą, įtvirtintą CK 6.156 straipsnio 1 dalyje, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, bei kasacinio teismo praktiką, kurioje įtvirtinta, kad asmens pasikeitimas prievolėje gali vykti ne vien pagal novacijos instituto taisykles, bet gali ir kitais pagrindais, konkrečiai teisių ir pareigų perleidimu (perkėlimas, perdavimas ar kt.) pagal šalių konkrečią sutartį (CK 6.101, 6.115 ir kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-701/2021), sutiktina su ieškove, kad nors Susitarime Nr. 5 nebuvo aiškiai išreikštas naujojo atsakingojo partnerio sutikimas perimti BUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus pagal dvišalius susitarimus, tai savaime neįrodo, kad atsakovas neperėmė BUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimų kitų asmens atžvilgiu. 

93.       Taigi, nors šalių pasikeitimas dvišalių susitarimų prievolėse, kildinamas iš Susitarimo Nr. 5, ir neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytų novacijos sąlygų, iš esmės sutiktina su ieškovės argumentu, kad tarp jungtinės veiklos partnerių buvo sudaryta ne novacijos sutartis, o CK nenumatyta sutartis dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal Jungtinės veiklos sutartį.

94.       Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog atsakovas perėmė visas BUAB „Hidrostatyba“ kaip atsakingos partnerės įsipareigojimus ir teises užsakovės ir ieškovės atžvilgiu, tame tarpe ir teises bei pareigas, kylančias iš ieškovės bei BUAB „Hidrostatyba“ sudarytų dvišalių susitarimų.

Dėl ieškovės atliktų naftos produktais užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbų, numatytų Susitarime Nr. 2

95.       Byloje nustatyta, kad ieškovė, vykdydama 2019 m. rugpjūčio 8 d. Susitarimą Nr. 2, sudarytą su BUAB ,,Hidrostatyba“, 2020 m. balandžio – liepos mėn. atliko 14 384 kub. m naftos produktais užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus už 2 840 552,32 Eur be PVM bei juos įtraukė į atsakovui teikiamus ataskaitinius dokumentus. Atsakovas atsisakė perduoti atliktų darbų ataskaitinius dokumentus užsakovei, nurodydamas, kad ieškovė neturėjo teisės šių darbų atlikti.

96.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad naftos produktais užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbai bei jų kiekiai buvo numatyti ieškovės ir BUAB „Hidrostatyba“ 2019 m. rugpjūčio 8 d. Susitarime Nr. 2, todėl atsakovas privalėjo priimti ieškovės atliktus darbus ir be jokių pakeitimų įtraukti į užsakovei teikiamus aktus.

97.       Skundžiamame sprendime teismas taip pat nustatė, kad užsakovė priėmė iš atsakovo visus jungtinės veiklos partnerių atliktus užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus, kurių bendra vertė 3 933 926 Eur be PVM, patvirtindama ieškovės atliktų darbų priėmimo aktus bei priimdama jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Užsakovė sumokėjo atsakovui 3 540 533,40 Eur už užteršto kasimo ir utilizavimo darbus, tačiau atsakovas su ieškove už atliktus darbus neatsiskaitė.

98.       Teismas nustatė pagrindą atsakovo atžvilgiu taikyti sutartinę atsakomybę, nes atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – netinkamai vykdė savo pareigas pagal sutartis, atsisakydamas priimti ieškovės atliktus darbus, nepagrįstai neįtraukė jų į užsakovei teikiamus aktus, dėl ko ieškovė už atliktus darbus negaudama pajamų patyrė nuostolius. Po to, kai atsakovas perdavė ieškovės atliktus darbus užsakovei, o užsakovė pervedė pinigus už atlikus darbus atsakovui, atsakovas su ieškove neatsiskaitė, kaip tai numatyta susitarimuose prie Jungtinės veiklos sutarties. Atsižvelgiant į ieškovės pareikštą reikalavimą, teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 2 820 804,32 Eur nuostolių negautų pajamų forma.

99.       Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis turi sumokėti ieškovei už atliktus užteršto grunto  kasimo ir utilizavimo darbus, pirmiausiai dėl to, jog dvišaliame Susitarime Nr. 2 numatytus darbus turėjo atlikti BUAB ,,Hidrostatyba“, o ne ieškovė. Be to, Susitarimo Nr. 2 sudarymo metu BUAB „Hidrostatyba“ pagal Rangos sutartį galėjo atlikti tik 100 kub. m užteršto grunto darbų ir atitinkamai galėjo tik tokią dalį darbų perduoti atlikti ieškovei. Užsakovė 2020 m. gegužės 14 d. patvirtino naujus užteršto grunto kiekius. Kadangi Susitarimas Nr. 2 nebuvo perimtas atsakovo, o ir pagal tokį susitarimą ieškovė užteršto grunto darbų negalėjo vykdyti daugiau nei 100 kub. m, atsakovas pateikė ieškovei pasiūlymą dėl galimybės atlikti šiuos darbus ir susitarti dėl jų sąlygų. Ieškovė su pasiūlymu nesutiko, nurodė, kad darbus atliks kaip numatyta Susitarime Nr. 2. Atsakovas ieškovei nurodė arba atlikti darbus pagal rinkos kainas, arba darbų nevykdyti ir tokiu atveju, jei ieškovė vis tiek atliks darbus, bus laikoma, kad ieškovė juos atliko savo rizika ir nemokamai.

100.       Dėl šių atsakovo argumentų ieškovė nurodo, kad BUAB „Hidrostatyba“ kaip atsakinga partnerė administravo projektą bei galėjo projekto darbus pavesti atlikti ieškovei. Tokią funkciją BUAB „Hidrostatyba“ vykdė visuomet, darbus analogiškais dvišaliais susitarimais pavesdavo atlikti ir pačiam atsakovui. Pažymėjo, kad vien tai, kad galutinius (tikslius) užteršto grunto kiekius užsakovė patvirtino tik 2020 m. gegužės 14 d., nereiškia, jog BUAB „Hidrostatyba“ iki to laiko negalėjo šių darbų atlikti pavesti ieškovei.

101.       Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl negautų pajamų atlyginimo dalyje dėl ieškovės atliktų naftos produktais užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbų, numatytų Susitarime Nr. 2, savo esme yra reikalavimas įvykdyti piniginę prievolę natūra – sumokėti sutartą kainą už ieškovės atliktus darbus, tačiau atsižvelgiant į išimtinę ieškovės teisę formuluoti ieškinio reikalavimą, apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pasisako dėl būtent dėl nuostolių atlyginimo, kaip sutartinės atsakomybės gynimo būdo.

102.       CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

103.       Teisėjų kolegija iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad Rangos sutarties sudėtine dalimi buvusiame techniniame projekte užterštos naftos produktais grunto kasimo darbai nebuvo numatyti ir aprašyti kaip atskira darbų grupė, o techninio projekto konkursiniame darbų kiekių žiniaraštyje Nr.7 „Susisiekimo dalis“ 2 skyriaus „2. Žemės darbai. Palemono stotis“ 2.11 eilutėje buvo numatyti 100 kub. m  naftos produktais užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbai.

104.       Rangos sutarties vykdymo metu rangovas informavo užsakovę ir FIDIC inžinierių, kad Palemono geležinkelio stotyje ruožuose nuo 27+600 km iki 28+325 km aptikto didelį naftos produktais užteršto grunto kiekį. BUAB ,,Hidrostatyba“ užsakė ir atliko užterštos teritorijos tyrimus ir parengė tyrimų ataskaitą „Kauno m. sav., Palemono g. 22 bitumu užterštos teritorijos detalių ekologinių tyrimų ataskaita“ bei teritorijos tvarkymo planą „Naftos produktais užterštos teritorijos, esančios Kauno m. sav., Palemono g., tvarkymo planas“, kuris suderintas su Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamentu, ir pagal kurį preliminarus naftos produktais užteršto grunto kiekis – 19 808,80 kub. m.

105.       Iš jungtinės veiklos partnerių 2018 m. rugpjūčio 3 d., 2019 m. rugpjūčio 22 d., 2019 m. rugpjūčio 28 d., 2019 m. rugsėjo 4 d., 2019 m. rugsėjo 12 d., 2019 m. rugsėjo 18 d., 2019 m. rugsėjo 25 d. susirinkimų protokolų, šalių paaiškinimų teismo posėdžių metu nustatyta, kad ieškovė turėjo atlikti užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus objekto ruože 28+700 km ir 33+140 km (tarpstotė Palemonas – Kaunas). Kitų ruožų užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus turėjo atlikti BUAB ,,Hidrostatyba“.

106.       Ieškovė ir BUAB ,,Hidrostatyba“ 2019 m. rugpjūčio 8 d. Susitarime Nr. 2 susitarė, kad ieškovė atliks užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus BUAB ,,Hidrostatyba“ priskirtuose ruožuose (ruožuose nuo 27+600 km iki 28+400 km, nuo 28+189 km iki 28+325 km ir 27+600 km iki 27+975 km). Susitarime Nr. 2 numatyti darbų įkainiai, bendra darbų kaina – 3 911 841,82 Eur su PVM. Įkainiai nurodyti pagal Rangos sutartyje nustatytus užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbų įkainius. Susitarimo 3 punkte numatyta, kad preliminarus užteršto grunto tūris, kurį numatoma iškasti ir utilizuoti – 19 808,80 kub. m, tačiau šis tūris bus tikslinamas pagal faktinę situaciją. Susitarimo 6 punkte numatyta, kad darbų perdavimas bus vykdomas pagal 2018 m. gruodžio 5 d. Susitarime Nr. 1 nustatytą tvarką, o atsiskaitymas bus vykdomas Jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka.

107.       Ieškovės ir BUAB ,,Hidrostatyba“ 2018 m. gruodžio 5 d. Susitarimo Nr. 1 22.1 punkte numatyta, kad partneris per mėnesį atliktus darbus ar jų dalį, pažymas apie atliktus darbus, atliktų darbų ataskaitas ir kitą reikiamą dokumentaciją perduoda atsakingajam partneriui ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos. Atsakingas partneris, nedarydamas jokių partnerio pateiktų dokumentų turinio pakeitimų, privalo įtraukti partnerio pateiktų dokumentų turinį į atsakingojo partnerio einamojo mėnesio paruoštus viso objekto atsiskaitymo dokumentus bei perduoti juos užsakovui. Partneris atsakingas už jo atsakomybės srityse esančių objekto dalių suderinimą su techninės priežiūros vadovu ir turi gauti visus techninės priežiūros vadovo reikiamus pritarimus ar suderinimus.

108.       Užsakovė 2020 m. gegužės 14 d. susitarimu prie Rangos sutarties nustatė papildomus užteršto grunto darbų kiekius.

109.       Kaip nustatyta šioje nutartyje, dvišaliais susitarimais jungtinės veiklos sutarties partneriai susitardavo dėl kiekvieno partnerio atliekamų darbų dalies. BUAB ,,Hidrostatyba“ jai priskirstus darbus 2018 m. gruodžio 5 d. Susitarimu Nr. 2 perdavė atlikti ieškovei UAB ,,Autokausta“, taip įgyvendinama Jungtinės veiklos sutarties 3.4 punkte įtvirtintas atsakingo partnerio teises vadovauti jungtinei veiklai ir tvarkyti bendrus partnerių reikalus.

110.       Vien ta aplinkybė, kad užsakovė papildomus užteršto grunto darbų kiekius nustatė tik 2020 m. gegužės 14 d., nesudaro pagrindo teigti, kad BUAB ,,Hidrostatyba“ apskritai negalėjo ieškovei perleisti užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbų, kuriuos rangovas (jungtinės veiklos partneriai) įsipareigojo atlikti Rangos sutartimi. Susitarime Nr. 1, nors ir buvo numatyti preliminarūs užteršto grunto kiekiai, tačiau tikslios darbų apimtys nustatytos nebuvo, Susitarime Nr. 1 numatant, kad planuojamo iškasti ir utilizuoti užteršto grunto tūris bus tikslinamas pagal faktinę situaciją.

111.       Byloje nustatyta, kad Susitarimu Nr. 5 atsakovas perėmė BUAB ,,Hidrostatyba“ teises ir pareigas užsakovės ir UAB ,,Autokausta“ atžvilgiu, tame tarpe jis perėmė ir teises bei pareigas pagal BUAB ,,Hidrostatyba“ ir UAB ,,Autokausta“ dvišalius susitarimus.

112.       BUAB ,,Hidrostatyba“ ir UAB ,,Autokausta“ Susitarimas Nr. 2 yra nenutrauktas, nepakeistas ir galiojantis.

113.       Atsakovo argumentai, kuriais grindžiama, jog ieškovė neturėjo teisės atlikti Susitarime Nr. 1 nurodytų darbų, nes pagal Susitarimą Nr. 6 atsakovas neperėmė jokių BUAB ,,Hidrostatyba“ įsipareigojimų ir teisių subrangovų atžvilgiu, taip pat dėl to, kad darbų įkainiai neatitinka rinkos sąlygų, atmestini. Pirma, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dvišaliai sutarimai nelaikytini subrangos sutartimi, Susitarimas Nr. 1 buvo galiojantis ir saistantis atsakovą. Antra, esant galiojančiam Susitarimui Nr. 2, kuriame numatyti darbų įkainiai pagal Rangos sutartį, taip pat vadovaujantis Jungtinės veiklos sutarties 3.8 punktu, kuris numato, kad atsakingas partneris sprendimus, susijusius su kitų partnerių atliktais ir (arba) atliekamais darbais, gali priimti tik turėdamas išankstinį rašytinį kitų partnerių sutikimą, spręstina, kad atsakovas, be ieškovės pritarimo, negalėjo vienašališkai keisti Susitarime Nr. 2 numatytų darbų įkainių ir teikti ieškovei vienašališkus nurodymus dėl darbų atlikimo (ne)atlikimo.

114.       Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi CK 6.658 straipsnio 4 dalimi, nurodydamas, kad Susitarimą Nr. 2 atsakovas turėjo teisę nutraukti. CK 6.658 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jei yra svarbių priežasčių, užsakovas turi teisę bet kada, kol darbas nebaigtas, atsisakyti sutarties kartu sumokėdamas rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį ir atlygindamas nuotolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo, įskaitant į nuostolius tai, ką rangovas sutaupo dėl sutarties nutraukimo.

115.        Pažymėtina, kad ši norma būtų taikoma tik jei ieškovę su atsakovu sietų subrangos teisiniai santykiai, tačiau toks šalių santykių vertinimas atmestinas dėl pirmiau aptartų argumentų. Be to, dvišalių susitarimų pakeitimai turėjo būti vykdomi Jungtinės veiklos sutarties 3.8 punkte numatyta tvarka (rašytiniu partnerių sutikimu).

116.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė UAB ,,Autokausta“ turėjo teisę atlikti Susitarime Nr. 2 nurodytus užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus.

117.       Ieškovė 2020 m. balandžio mėn. atliktus darbus įtraukė į 2020 m. balandžio 24 d. raštu pateiktą atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 04/30-03, o atsakovui atsisakius darbus priimti, ieškovė 2020 m. balandžio 28 d. atliktų darbų priėmimo aktą pateikė pakartotinai; 2020 m. birželio mėn. atliktus darbus ieškovė 2020 m. birželio 22 d. raštu įtraukė į pateiktą atliktų darbų aktą Nr. 06-29-0; 2020 m. liepos mėn. atliktus darbus ieškovė įtraukė į 2020 m. liepos 22 d. raštu pateiktą atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 07/31-03. Atsakovas 2020 m. balandžio 27 d., 2020 m. liepos 1 d., 2020 m. liepos  22 d., 2020 m. liepos 31 d. raštais atsisakė minėtus darbus perduoti užsakovei.

118.       Nustačius, kad ieškovės turėjo teisę atlikti Susitarime Nr. 2 nurodytus darbus, atsakovas, remiantis ieškovės ir BUAB ,,Hidrostatyba“ 2018 m. gruodžio 5 d. Susitarimo Nr. 1 22.1 punktu, privalėjo nedarydamas jokių partnerio pateiktų dokumentų turinio pakeitimų įtraukti partnerio pateiktų dokumentų turinį į atsakingojo partnerio einamojo mėnesio paruoštus viso objekto atsiskaitymo dokumentus bei perduoti juos užsakovei.

119.       Kadangi atsakovas atsisakė perduoti užsakovei ieškovės atliktų darbų dokumentaciją, ieškovė, atlikusi užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus, 2020 m. rugpjūčio 5 d. vienašališkai pasirašė darbų priėmimo aktą Nr. 04/30-07 bei pažymą Nr. 17.1 apie 2020 m. balandžio mėn. atliktus darbus, 2020 m. liepos 17 d. vienašališkai pasirašė atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 06/29-06 bei pažymą Nr. 19.1 apie 2020 m. birželio mėn. atliktus darbus, 2020 m. rugpjūčio 13 d. vienašališkai pasirašė atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 07/31-03 bei pažymą Nr. 20.1 apie 2020 m. liepos mėnesį atliktus darbus.

120.       Aplinkybę, kad ieškovės darbai atlikti tinkamai ir kokybiškai, patvirtina 2020 m. liepos 3 d. objekto techninę priežiūrą atliekančios kompanijos FIDIC inžinieriaus raštas, statybos žurnalo įrašai, patvirtinti techninę priežiūrą atliekančio FIDIC inžinieriaus, išpildomoji dokumentacija ir pažymos apie pavojingų atliekų utilizavimą.

121.       Teisėjų kolegija nustatė, kad užsakovė priėmė iš atsakovo visus jungtinės veiklos partnerių atliktus užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus, patvirtino ieškovės atliktų darbų priėmimo aktus bei priėmė jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Objekto užsakovė 2021 m. balandžio 23 d. sumokėjo atsakovui 3 540 533,40 Eur už užteršto kasimo ir utilizavimo darbus pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. LWOU00043, Nr. LWOU00062, pervesdama pinigus į atsakovo vardu atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą.

122.       Trišaliame jungtinės veiklos partnerių 2017 m. rugpjūčio 1 d. Susitarimo Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties, kuriame jungtinės veiklos partneriai susitarė dėl atsiskaitymo už darbus tvarkos, 3 punktas numato, kad partneriams iš užsakovės gaunamos lėšos paskirstomos (išmokamos) per dvi darbo dienas nuo jų pervedimo. Mokėjimų sumos paskirstomos pagal ataskaitinio periodo partnerių atliktų ir aktuojamų darbų sumą.

123.       Apeliacinės instancijos teismas, pakoreguodamas pirmosios instancijos teismo motyvaciją dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, nurodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė trišaliame partnerių 2017 m. rugpjūčio 1 d. Susitarimo Nr. 1 3 punkte nustatytos pareigos pažeidimu, t. y. atsakovas, gavęs iš užsakovės apmokėjimą už ieškovės atliktus ir užsakovės priimtus užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus, nepervedė ieškovei jai priklausančio atlygio už atliktus darbus.

124.        Ieškovės patirta žala – 2 820 804,32 Eur ieškovės atliktų darbų kaina, nurodyta ieškovės atsakovui išrašytose PVM sąskaitose faktūrose. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo argumentus dėl kainos nepagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas kaip atsakingas partneris neturi teisės reikšti reikalavimo dėl ieškovės atliktų darbų kainos, nes užsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus ir už atliktus darbus išrašytas PVM sąskaitas faktūras, pretenzijų dėl kainos nereiškė, PVM sąskaitose faktūrose nurodytą sumą sumokėjo į atsakingo partnerio (atsakovo) banko sąskaitą.

125.       Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos taip pat egzistuoja priežastinis ryšys – atsakovui neįvykdžius 2017 m. rugpjūčio 1 d. Susitarime Nr. 1 numatytos pareigos ir nepaskirsčius ieškovei lėšų už tinkamai ieškovės atliktus ir užsakovės priimtus darbus, ieškovė patyrė žalą, t. y. negavo apmokėjimo už atliktus darbus.

126.       Pirmosios instancijos teismas 2 820 804,32 Eur nuostolius iš atsakovo ieškovės naudai priteisė negautų pajamų forma. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad priteista suma neatitinka negautų pajamų kriterijų, suformuotų teismų praktikoje.

127.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-469/2022, 20 punktas).

128.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo pozicija. Ieškovė, remdamasi Jungtinės veiklos sutartimi bei Susitarimais Nr. 2 ir Nr. 5, atliko sutartus darbus ir pagrįstai tikėjosi gauti atitinkamas pajamas. Nagrinėjamu atveju susiklosčius sutartiniams teisiniams santykiams, atsakovas turėjo pareigą paskirstyti iš užsakovės gautas lėšas trišaliame 2017 m. rugpjūčio 1 d. Susitarime Nr. 1 nustatyta tvarka. Atsakovas ieškovei neišmoka jo banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų, kurios priklauso ieškovei kaip atlyginimas už atliktus užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus.

129.       Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, ji pagrįstai tikėjosi jas gauti esant normaliai veiklai ir šių pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nuostolius negautų pajamų forma.

130.       Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad yra pagrindas CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės.

131.       CK 6.253 straipsnio 5 dalis numato, kad pagrindu asmenį visiškai ir arba iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės yra nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.

132.       Atsakovo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas ieškovę įspėjo apie tai, jog užteršto grunto darbų neatliktų bei apie tai, kad, jei ieškovė juos atliks, bus laikoma, jog ieškovės darbus atlieka savo rizika, patvirtina, kad civilinė atsakomybė atsakovui netaikytina.

133.       Kaip konstatuota šiame apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime, atsakovas neturėjo teisės vienašališkai drausti ieškovei atlikti Susitarime Nr. 2 numatytus darbus. Kadangi nėra pagrindo teigti, kad atsisakydama vykdyti atsakovo nurodymus ieškovė prisiėmė riziką ar atliko kaltus veiksmus, atsakovui netaikytinas atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindas, numatytas CK 6.253 straipsnio 5 dalyje.

134.       Apibendrinant nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė esant sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti ir pagrįstai iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 2 820 804,32 Eur nuostolius ir 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl ieškovės atliktų žemės darbų, numatytų Susitarime Nr. 1 ir Susitarime Nr. 3

135.       Ieškovė su BUAB ,,Hidrostatyba“ sudarė 2018 m. gruodžio 5 d. Susitarimą Nr. 1 ir 2019 m. rugsėjo 10 d. Susitarimą Nr. 3, kuriuose numatyti ieškovei priskirti atlikti žemės darbai ir jų kiekiai.

136.       Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė 2020 m. kovo 26 d. raštu pateikė atsakovui ataskaitinius dokumentus už 2020 m. kovo mėn. atliktus žemės darbus, kuriuos sudarė darbų eigos ataskaita Nr. 20, pažyma Nr. 16 apie 2020 m. kovo mėn. atliktus darbus ir atliktų darbų priėmimo aktai. Atsakovas 2020 m. kovo 30 d. raštu atsisakė perduoti ieškovės pateiktus dokumentus užsakovei, nurodydamas, kad ieškovė viršijo užsakovės leistinus aktuoti darbų kiekius. Po ieškovės pakartotinio kreipimosi patvirtinti 2020 m. kovo 26 d. ataskaitinius dokumentus, atsakovas 2020 m. balandžio 3 d. raštu atsisakė juos įtraukti į užsakovei teikiamus viso objekto ataskaitinius dokumentus. Ieškovė 2020 m. balandžio 20 d. vienašališkai pasirašė atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 03/31-14 bei pažymą Nr. 16.1 apie 2020 m. kovo mėn. atliktus žemės darbus.

137.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atliktų darbų priėmimo akte Nr. 03/31-14 nurodyti žemės darbai yra numatyti 2018 m. gruodžio 5 d. Susitarime Nr. 1 ir 2019 m. rugsėjo 10 d. susitarime Nr. 3 prie Jungtinės veiklos sutarties. Atliktų darbų priėmimo akte Nr. 03/31-14 nurodyti žemės darbai yra užfiksuoti statybos darbų žurnalo Nr. 2 prieduose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, patvirtinti užsakovės paskirto techninės priežiūros vadovo, todėl konstatavo, kad darbai atlikti tinkamai ir atsakovas privalėjo ieškovės atliktų darbų dokumentaciją be jokių pakeitimų įtraukti į užsakovei teikiamus aktus.

138.       Teismas sprendė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – netinkamai vykdė savo pareigas pagal sutartis, atsisakydamas priimti ieškovės atliktus darbus pagal aukščiau aptartus atliktų darbų priėmimo aktus, neįtraukė jų į užsakovei teikiamus aktus, dėl ko ieškovė už atliktus darbus negaudama pajamų patyrė nuostolius. Ieškovė nebūtų patyrusi nuostolių, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus, tai yra, priėmęs atliktus darbus bei juos perdavęs užsakovei. Teismas ieškovės reikalavimą tenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 41 920 Eur negautų pajamų už atliktus žemės darbus.

139.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė atliko Rangos sutartį viršijančius žemės darbų kiekius ir su užsakove ginčo metu nebuvo sudarytas darbų pakeitimo aktas, kuris buvo būtinas didesnių kiekių perdavimui, atsakovas teisėtai ir pagrįstai neperdavė užsakovei duomenų, kurie buvo nurodyti 2020 m. kovo mėn. ieškovės atliktų darbų aktuose. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei faktinis žemės darbų kiekis projekte yra didesnis negu numatytas techniniame projekte, užsakovė didesnius kiekius turės apmokėti tik tada, jeigu pagal Rangos sutartį jie bus pripažinti didesniais apmokamais darbų kiekiais. Atsakovas nurodė, kad šie darbai bus įtraukti į užsakovei teikiamus dokumentus, kai paaiškės, kokius galutinius atliktų darbų kiekius užsakovė sutinka sumokėti.

140.       Ieškovė nurodo, kad atlikti žemės darbai yra tinkami ir kokybiški, todėl atsakovas juos privalėjo perduoti užsakovei. Pažymėjo, kad šiuo metu ieškovės atlikti žemės darbai užsakovės jau yra priimti, užsakovė už juos jau yra sumokėjusi, todėl atsakovas turi pareigą minėtas lėšas perduoti ieškovei.

141.       Kaip teisingai nurodo atsakovas, jis neturi teisės priimti ieškovės atliktų žemės darbų, tačiau, remiantis ieškovės ir BUAB ,,Hidrostatyba“ 2018 m. gruodžio 5 d. Susitarimo Nr. 1 22.1 punktu, atsakovas privalo nedarydamas jokių partnerio pateiktų dokumentų turinio pakeitimų įtraukti partnerio pateiktų dokumentų turinį į atsakingojo partnerio einamojo mėnesio paruoštus viso objekto atsiskaitymo dokumentus bei perduoti juos užsakovei.

142.       Nors ieškovė nurodo, kad užsakovė priėmė ir apmokėjo ieškovės atliktus žemės darbus, byloje įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nėra. Jų nenustatė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.

143.       Pirmosios instancijos teismas ieškovei prašomą 41 920 Eur sumą priteisė negautų pajamų forma, nurodydamas, kad, jei atsakovas būtų perdavęs užsakovei ieškovei atliktus darbus, užsakovė būtų už juos apmokėjusi ir su ieškovė būtų gavusi jai priklausantį atlygį.

144.       Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutikti nėra pagrindo. Pirma, net jei atsakovas būtų perdavęs užsakovei ieškovės atliktų darbų dokumentaciją, nėra pagrindo teigti, jog užsakovė būtų priėmusi minėtus darbus ir sumokėjusi ieškovės PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą. Antra, pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių, kad ieškovės atlikti žemės darbai viršijo Rangos sutartyje nustatytus darbų kiekius.

145.       Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės atstovas 2021 m. kovo 4 d. posėdžio metu nurodė, kad dalis ieškiniu reikalaujamų apmokėti kiekių yra viršyti ir jų apmokėjimui yra reikalingas su užsakove suderintas darbų pakeitimo aktas, kurio iki šios dienos nėra.

146.       Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 1.1.6.14 punkte numatyta, kad tuo atveju, jei faktinis darbų kiekis projekte yra didesnis negu numatytas techniniame projekte, užsakovė didesnius kiekius turės apmokėti tik tada, jeigu pagal Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 1.1.6.14 punktą jie bus pripažinti didesniais apmokamais darbų kiekiais. Pagal tą patį Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 1.1.6.14 punktą, rangovui faktiškai atlikus didesnius darbų kiekius, užsakovė gali už juos papildomai nemokėti, jeigu jie atitinka papildomų neapmokamų darbų sąvoką.

147.       Be kita ko, teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad ieškovės atsakovui pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje, kurios pagrindu buvo reikalaujama apmokėjimo už žemės darbus, nurodyta, jog apmokėta turi būti 37 728,31 Eur suma, o ne 41 920,35 Eur, nes užsakovė, atlikdama mokėjimus, sulaiko 10 proc. mokėtinos sumos.

148.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė neturi teisės iš atsakovo reikalauti apmokėjimo už, ieškovės manymu, jos tinkamai atliktus žemės darbus, nes atsakovas neatlieka užsakovės funkcijos ir neturi pareigos mokėti už atliktus darbus, o tik paskirstyti tarp jungtinės veiklos partnerių lėšas, gautas iš užsakovės. 

149.       Pažymėtina, kad, spręsdamas dėl žalos (negautų pajamų) priteisimo, teismas turi vertinti skolininko (atsakovo) veiksmus (neveikimą), dėl kurių ieškovė teigė negavusi pajamų pagal šalių sudarytą sutartį, teisėtumą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

150.       Sutartinės prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo aplinkybė, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojama (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju ją privalo įrodyti ieškovė, reikalaujanti taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Be to, ieškovė taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

151.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad užsakovė priėmė ir apmokėjo ieškovės atliktus žemės darbus, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – nepaskirstė partnerei lėšų, gautų iš užsakovės, ir taip pažeidė trišalį jungtinės veiklos dalyvių 2017 m. rugpjūčio 1 d. Susitarimą Nr. 1. Iš to darytina išvada, kad atsakovas nepažeidė trišaliame susitarime nustatytos pareigos paskirstyti partneriams iš užsakovės gautas lėšas ir neatliko neteisėtų veiksmų.

152.       Ieškovei neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė patyrė žalą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsakovui taikyti civilinę atsakomybę.

153.       Dėl nurodytų motyvų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 41 920,35 Eur nuostolių kaip negautas pajamas už ieškovės atliktus žemės darbus, numatytus Susitarime Nr. 1 ir Susitarime Nr. 3, nes atsakovas nepažeidė trišalio jungtinės veiklos dalyvių 2017 m. rugpjūčio 1 d. Susitarimo Nr. 1 ir neatliko neteisėtų veiksmų.

Dėl atsakovo nurodomo CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyto absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

154.       Apelianto manymu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų. Sprendime nenurodyti įrodymai, kuriais teismas grindžia savo išvadas dėl ieškinio pagrįstumo, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi priimdamas skundžiamą sprendimą, kiti teisiniai argumentai, todėl teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, konstatavus absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

155.       Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Vienas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).

156.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

157.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

158.       Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose. Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

159.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, yra nurodęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

160.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo procesinių sprendimų turinį ir atsižvelgdama į bylos duomenų visumą, nekonstatuoja įrodymų tyrimą ir (ar) vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, iš esmės tinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad skundžiamas sprendimas nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti ir teisės aktais, kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi, priimdamas sprendimą. 

161.       Apeliacinės instancijos teismo dėl šiame procesine sprendime nurodytų motyvų nesutikimas su dalies pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovui už ieškovės atliktus darbus, numatytus Susitarime Nr. 1 ir Susitarime Nr. 3, lemia pirmosios pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimą nurodytoje dalyje, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti viso sprendimo, taikant CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nes likusioje dalyje teismas atsakė į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus ir padarė pagrįstas ir teisingas išvadas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

162.       Apibendrindama šiame sprendime išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai dvišalius jungtinės veiklos susitarimus tarp partnerių vertino kaip Jungtinės veiklos sutarties dalis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo Susitarimo Nr. 5 aiškinimu, pagal kurį spręstina, kad atsakovas Susitarimu Nr. 5 perėmė atsakingo partnerio teises bei pareigas užsakovės ir kitos partnerės (ieškovės) atžvilgiu pagal dvišalius susitarimus. Byloje nustačius, kad ieškovė turėjo teisę atlikti Susitarime Nr. 2 numatytus darbus, skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad atsakovas, gavęs iš užsakovės apmokėjimą už ieškovės atliktus Susitarime Nr. 2 numatytus darbus, privalėjo gautas lėšas paskirstyti tarp partnerių. Apeliacinės instancijos teismui pakoregavus teismo motyvaciją dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovo atžvilgiu bei civilinės atsakomybės sąlygų, spręstina, jog skundžiamu sprendimu pagrįstai iš atsakovo ieškovės naudai priteista 2 820 804,32 Eur nuostolių negautų pajamų forma.

163.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas turi pareigą ieškovei sumokėti už užsakovės nepriimtus ir nepamokėtus žemės darbus, numatytus Susitarime Nr. 1 ir Nr. 3. Dėl šios priežasties, teismas netinkamai nustatė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, todėl nepagrįsta laikytina teismo išvada, kad atsakovas ieškovės naudai turi atlyginti 41 920,35 Eur nuostolius kaip ieškovės negautas pajamas už Susitarime Nr. 1 ir Nr. 3 numatytus ieškovės atliktus darbus.

164.       Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas pakeičiamas, atmetant  ieškovės reikalavimą dėl 41 920,35 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

165.       Pakeitus pirmosios instancijos sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

166.       Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimui, be bendrųjų CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių, taikomas dydžio ribojimas, nustatytas CPK 98 straipsnio 2  dalyje – atlyginamos išlaidos, neviršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijose) nustatyto maksimalaus dydžio.

167.       Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

168.       Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 18 867,32 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ginčo dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio nėra.

169.       Atsakovas teismui pateikė prašymą priteisti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 30 227,58 Eur dydžio sumą. Prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą sudaro 443,22 Eur už ieškinio analizę (2,50 val.), už prašymų dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės parengimą (0,83 val.); 1 730,30 Eur už tripliko byloje dėl žemės darbų parengimą (13 val.); 1 799,51 Eur už atsiliepimo į ieškinį rengimą (13,52 val.); 1 815 Eur už dalyvavimą teismo posėdyje (1 val.), prašymo dėl bylos sustabdymo parengimą (1 val.) ir baigiamosios kalbos parengimą (1 val.); 432,58 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui (3 val.), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą parengimą (0,25 val.); 199,65 Eur už lydraščio pateikimą (1 val.), pokalbius su teismu dėl teismo posėdžio atidėjimo (0,5 val.); 99,83 Eur už prašymą dėl termino atsiliepimui į ieškinį pratęsimo rengimą (0,75 val.); 2 988,10 Eur už ieškinio ir ieškinio priedų analizę, atsiliepimo į ieškinį rengimą (19,45 val.), partnerių susirinkimų protokolų peržiūrą ir analizę (3 val.); 1 996,50 Eur už dubliko analizę ir tripliko pateikimą (15 val.); 1 719,65 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį rengimą (7,75 val.), prašymų rengimą (5 val.); bylos eigos stebėjimą (0,17 val.); 6 821,38 Eur už papildomų paaiškinimų parengimą (9 val.), atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rengimą (5,50 val.), pranešimo apie užimtumą pateikimą (0,25 val.), ieškovės pateiktų dokumentų ir naujų įrodymų analizę (6,50 val.), klausimų ekspertui suformavimą (1 val.), prašymo dėl papildomų įrodymų ir papildomų paaiškinimų rengimą (7 val.), baigiamųjų kalbų rengimą (9 val.), pasirengimą bylos nagrinėjimui (10 val.), atstovavimą teismo posėdyje (3 val.); 166,38 Eur už prašymą atidėti bylos nagrinėjimą (1,25 val.), 8 950,98 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui (7 val.), atstovavimą teismo posėdyje (6 val.), advokato padėjėjo atstovavimą teismo posėdyje (6 val.), prašymo dėl liudytojų apklausos parengimą (1,50 val.), klausimų liudytojams parengimą (1 val.), pasirengimą teismo posėdžiui, paaiškinimų rengimą (6,50 val.), klausimų liudytojams parengimą (5,50 val.), pasiruošimą teismo posėdžiui (5,50 val.), advokato atstovavimą teismo posėdyje (4 val.), atsakovų atvykimą iš Vilniaus į teismo posėdį (3 val.), prašymų rengimą (0,25 val.), susipažinimą su papildomais įrodymais (1,50 val.), prašymo dėl papildomų įrodymų parengimą (1 val.), baigiamosios kalbos papildymą (11 val.), atstovavimą teismo posėdžiuos (3,50 val.); 1 064,80 Eur už baigiamosios kalbos rengimą (6 val.), atstovavimą teismo posėdyje (2 val.).

170.       Atsakovo 1 815 Eur išlaidos už dalyvavimą teismo posėdyje (1 val.), prašymo dėl bylos sustabdymo parengimą (1 val.) ir baigiamosios kalbos parengimą (1 val.) viršija Rekomendacijose nurodytus dydžius ir mažinamos iki 1 068,30 Eur Rekomendacijose nurodyto dydžio.

171.       Atsakovo 6 821,38 Eur išlaidos už papildomų paaiškinimų parengimą (9 val.), atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą (5,50 val.), pranešimo apie užimtumą pateikimą (0,25 val.), ieškovės pateiktų dokumentų ir naujų įrodymų analizę (6,50 val.), klausimų ekspertui suformavimą (1 val.), prašymo dėl papildomų įrodymų ir papildomų paaiškinimų rengimą (7 val.), baigiamųjų kalbų rengimą (9 val.), pasirengimą bylos nagrinėjimui (10 val.), atstovavimą teismo posėdyje (3 val.) viršija Rekomendacijose nurodytus dydžius. Teismo vertinimu, pasirengimas bylos nagrinėjimui apima ir baigiamųjų kalbų rengimą, ieškovės pateiktų dokumentų analizę, klausimų ekspertams suformavimą, todėl atskirai už šiuos veiksmus bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Bylinėjimosi išlaidų dydis pagal Rekomendacijos mažinamas iki 4 273,20 Eur.

172.       Atsakovo 8 950,98 Eur išlaidos už pasirengimą teismo posėdžiui (7 val.), atstovavimą teismo posėdyje (6 val.), advokato padėjėjo atstovavimą teismo posėdyje (6 val.), prašymo dėl liudytojų apklausos parengimą (1,50 val.), klausimų liudytojams parengimą (1 val.), pasirengimą teismo posėdžiui, paaiškinimų rengimą (6,50 val.), klausimų liudytojams parengimą (5,50 val.), pasiruošimą teismo posėdžiui (5,50 val.), advokato atstovavimą teismo posėdyje (4 val.), atsakovų atvykimą iš Vilniaus į teismo posėdį (3 val.), prašymų rengimą (0,25 val.), susipažinimą su papildomais įrodymais (1,50 val.), prašymo dėl papildomų įrodymų parengimą (1 val.), baigiamosios kalbos papildymą (11 val.), atstovavimą teismo posėdžiuos (3,50 val.) viršija Rekomendacijose nurodytus dydžius. Teismo vertinimu, pasirengimą teismo posėdžiui apima klausimų liudytojams parengimas, paaiškinimų rengimas, klausimų liudytojams parengimas, susipažinimas su papildomais įrodymais, baigiamosios kalbos parengimas. Bylinėjimosi išlaidų dydis pagal Rekomendacijas mažinamas iki 6 854,93 Eur.

173.       Kitos atsakovo nurodytos ir patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į bylos klausimų sudėtingumą, bylos ir joje esančių dokumentų apimtį (dvi bylos buvo sujungtos į vieną, byloje didelis kiekis rašytinių dokumentų), advokato laiko sąnaudas, atliktų veiksmų kiekį, laikomos pagrįstomis (Rekomendacijų 2 punktas).

174.       Atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma mažinama 6 259,93 Eur ir sudaro 23 967,65 Eur.

175.       Pagal galutinį bylos rezultatą, pirmosios instancijos teisme ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų dalį, o atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai ieškinio atmestų reikalavimų daliai. Ieškinių reikalavimų patenkinta dalis – 98,5 proc. Atitinkamai ieškovei priklauso 18 584,31 Eur, o atsakovui 359,51 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus minėtų sumų įskaitymą, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 18 224,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

176.       Ieškovė prašo teismo priteisti 27 288,53 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 3 448,50 Eur už susipažinimą su apeliaciniu skundu (3 val.) ir atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą (14 val.); 8 518,40 Eur už rašytinių paaiškinimų į atsakovo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties rengimą (2 val. 30 min) (266,20 Eur su PVM) (šios išlaidos neatlygintos nei apeliacinio, nei pirmosios instancijos teismo), atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą (8 252,20 Eur su PVM) (84 val.); 12 901,63 Eur už atsakovo rašytinių paaiškinimų analizę (998,25 Eur), atsiliepimo į rašytinių paaiškinimų parengimą (2 117,50 Eur), prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą (181,50 Eur), už komunikaciją su teismo raštine (45,38 Eur), susipažinimą su bylos medžiaga (60,50 Eur), rašytinių paaiškinimų rengimą (9 075 Eur), bylos strategijos rengimą (423,50 Eur).

177.       Ieškovė nurodo, kad rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 11 700,70 Eur išlaidų,  užtruko 98 val., dar 3 val. užtruko susipažinimas su apeliaciniu skundu. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad susipažinimas su apeliaciniu skundu apima ir atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą, taip pat įvertinus, kad ieškovės atstovas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti turėjo būti užtrukta ne ilgiau kaip 48 val., todėl yra pagrindas ieškovės patirtas išlaidas sumažinti. Įvertinus bylos apimtį, sprendžiamų teisinių ir faktinių klausimų sudėtingumą, atstovo laiko sąnaudas, teismas, apskaičiuodamas bylinėjimosi išlaidų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, sprendžia, kad yra pagrindas priteisti didesnį nei Rekomendacijoje nurodytą maksimalų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo dydį, tačiau, dėl nurodytų motyvų, mažina jį iki 5 560,72 Eur (11 700,70 Eur / 101 val. x 48 val.) (Rekomendacijų 2 punktas).

178.       Ieškovės išlaidos už rašytinių paaiškinimų į atsakovo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties rengimą (2 val. 30 min) (266,20 Eur) neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių ir laikomos pagrįstomis.

179.       Ieškovė taip pat prašo priteisti 12 901,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: atsakovo rašytinių paaiškinimų analizė (998,25 Eur), atsiliepimo į rašytinių paaiškinimų parengimas (2 117,50 Eur), prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimas (181,50 Eur), komunikacija su teismo raštine (45,38 Eur), susipažinimas su bylos medžiaga (60,50 Eur), rašytinių paaiškinimų rengimas (9 075 Eur), bylos strategijos rengimas (423,50 Eur).

180.       Atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimo į rašytinių paaiškinimų rengimą įeina ir atsakovo rašytinių paaiškinimų analizė, 998,25 Eur išlaidos už atsakovo rašytinių paaiškinimų analizę nepriteisiamos. Atsakovas nurodo patyręs 11 192,50 Eur išlaidų už atsiliepimo į rašytinių paaiškinimų parengimą. Išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų išlaidų dydį, todėl yra pagrindas prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas mažinti. Tačiau, atsižvelgiant į atsiliepimo apimtį, faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimą, atliktą atsiliepime, teismas nustato didesnį nei Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį už atsiliepimo į atsakovo rašytinius paaiškinimus parengimą ir mažina šias išlaidas per pusę, t. y. iki 5 596,25 Eur (Rekomendacijų 2 punktas).

181.       Iš viso ieškovė turi teisę į 11 423,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

182.       Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 12 431 Eur žyminį mokestį (CPK 79 straipsni 1 dalis) ir prašo atlyginti 5 457,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 3 327,50 Eur apeliacinio skundo parengimo išlaidos ir 2 129,60 Eur išlaidos už rašytinių paaiškinimų parengimą. Išlaidos už apeliacinio skundo rengimą neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, išlaidos už rašytinių paaiškinimų parengimą, atsižvelgiant į rašytinių paaiškinimų apimtį, jose nurodomų teisinių ir faktinių aplinkybių sudėtingumą, laikytinos pagristomis.

183.       Iš viso atsakovas turi teisę į 17 888,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

184.       Paskirsčius išlaidas pagal galutinį bylos rezultatą, ieškovei priklauso 11 251,82 Eur, o atsakovui 238,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas. Atlikus įskaitymą, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 11 013,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

        Pakeisti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“, juridinio asmens kodas 135007799, iš atsakovo Leonhard Weiss OÜ, juridinio asmens kodas 12083348, 2 820 804,32 Eur (du milijonus aštuonis šimtus dvidešimt tūkstančių aštuonis šimtus keturis eurus 32 ct) nuostolių, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 820 804,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“, juridinio asmens kodas 135007799, iš atsakovo Leonhard Weiss OÜ, juridinio asmens kodas 12083348, 18 224,80 Eur (aštuoniolika tūkstančių du šimtus dvidešimt keturis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“, juridinio asmens kodas 135007799, iš atsakovo Leonhard Weiss OÜ, juridinio asmens kodas 12083348, 11 013,50 Eur (vienuolika tūkstančių trylika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Teisėjai                                                                Marius Bajoras

                                                                                Danguolė Martinavičienė

                                                                        Agnė Tikniūtė