Civilinė byla Nr. e2-9140-155/2017

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00011-2017-1

                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.10.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 2 d.

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė,

sekretoriaujant Olgai Fadejevai,

dalyvaujant ieškovo UADB “C. V. I. G.” atstovei R. E., atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovei M. S., nedalyvaujant tretiesiems asmenims D. K., UAB (duomenys neskelbtini) atstovui,

            viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UADB „C. V. I. G.“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui UAB (duomenys neskelbtini), tretieji asmenys UAB (duomenys neskelbtini), D. K.,

        Teismas

n u s t a t ė:

           ieškovas UADB „C. V. I. G.” pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) 190 EUR žalos atlyginimo, 6 proc. procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

           Ieškinyje nurodė, kad 2016-02-13 įvykio metu buvo aplietas ir apgadintas A. K. priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir A. K. buvo sudarę Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo poliso Nr. 19056/9044998), pagal kurią ieškovas buvo apdraudęs turto draudimu butą adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo iš viso draudėjai 190 EUR draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Atliekant žalos sureguliavimo procedūras, gauta informacija, jog įvykio priežastis – užsikimšęs bendras kanalizacijos stovas, dėl šios priežasties iš buto (duomenys neskelbtini), kylant kanalizacijai aplieti žemiau esantys butai. Atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) sutartiniais pagrindais vykdė šiame pastate bendrųjų inžinerinių sistemų techninės priežiūros darbus. Todėl daugiabučio namo gyventojams perdavus namo bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų valdymą atsakovui, šis yra atsakingas už atsiradusią žalą, kurią draudikas subrogacijos tvarka prašo priteisti.

          Atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas mano, kad ieškovas neatsižvelgė į visas žalos atsiradimui reikšmingas aplinkybes, nenustatinėjo ir neįrodinėjo būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovo veiksmuose, todėl atsakovo manymu, ieškovui neatlikus išsamaus draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, šis nenustatė pačio įvykio kaltininko. Be to ieškovas nepateikė visų žalos (draudimo išmokos) dydį pagrindžiančių dokumentų. Pažymėjo, jog ieškovas net neįrodinėjo, kokias konkrečiai nuostatas pažeidė atsakovas, kokie konkretūs atsakovo veiksmai ar neveikimas sąlygojo ieškovui - draudikui kilusią žalą. Be to atsakovas nėra ginčo namo administratorius, atsakovas tik vykdo namo techninę priežiūrą, daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), ir veikia išimtinai sutartiniais santykiais su namo administratoriumi UAB (duomenys neskelbtini), su kuriuo bendraturčiai ir atsiskaito už suteiktas paslaugas, todėl atsakovo manymu, ieškovo ieškinys atsakovui turi būti atmestas, kadangi pareikštas ne tam atsakovui. Atsakovas savo pareigas remiantis sutartimi sudaryta su UAB (duomenys neskelbtini) vykdė tinkamai, pretenzijų dėl netinkamo sutarties vykdymo iš sutarties šalies – UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo gavęs, todėl laikytina, jog ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimus remdamasis sutartimi, kurios šalis ieškovas nėra.

           Tretysis asmuo D. K. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog 2016-02-13 jam priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ėmė kilti kanalizacijos lygis, dėl ko buvo aplietas žemiau esantis butas. Kanalizacijos lygis ėmė kilti dėl užsikimšusio bendro kanalizacijos stovo, t.y. bendro naudojimo objekto. Todėl tretysis asmuo visiškai sutinka su ieškovo nuomone, jog už žalą, padarytą dėl pastato bendro naudojimo inžinerinių sistemų netinkamos eksploatacijos, turėtų atlyginti už šių sistemų priežiūrą atsakingas asmuo – atsakovas. Pažymėjo, jog prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

         Tretysis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog šiuo atveju neteisėtus veiksmus atliko tretysis asmuo D. K., kurio veiksmai naudojantis savo bute esančia nuosavybe buvo neteisėti, nes šis nesinaudojo savo nuosavybe tinkamai ir taip, jog nesukeltų kitiems asmenims žalos. Tretysis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) veikia kaip namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorius, tačiau namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti asmeniui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus. Be to byloje nėra įrodymų, jog iki įvykio namo administratorius būtų gavęs pranešimų apie netvarkingus nuotekų vamzdžius, apie būtinumą pakeisti vamzdžius ir apie kitus trūkumus ir kad dėl to būtų galima daryti išvadą, jog UAB (duomenys neskelbtini) ar atsakovas gavęs tokius pranešimus nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią tokiam vamzdžių trūkimui - tokios avarijos atsiradimui. Šiuo atveju pagal įrodymus ginčo name, 2016-02-09 buvo išvalytas virtuvinis stovas, kuris vėl buvo gyventojo užkimštas 2016-02-13, kas rodo, jog būtent (duomenys neskelbtini), gyventojas elgėsi neatsakingai ir riebalais užkimšo virtuvinį stovą. Todėl atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) taikyti civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo ir ieškinys turi būti atmestas.

          Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai pažymėjo, jog atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) sutartiniais pagrindais, buvo perduota vykdyti ginčo pastato bendrųjų inžinerinių sistemų techninės priežiūros darbus, todėl būtent atsakovas yra atsakingas už atsiradusią žalą, nors faktiškai namo administratoriumi yra UAB (duomenys neskelbtini). Prašo remtis byloje pateikta UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 2008-01-02 sudaryta sutartimi Nr. 08-01-01P bei šios sutarties priedais, kurie įrodo, jog už bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą yra atsakingas būtent atsakovas. Konkrečiai, atsakovas pažeidė - tinkamai nevykdė sutarties priedo (Bendrojo naudojimo objektų nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašo 1.3.2. ir 1.3.2.1. punktuose numatytas funkcijų.

          Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, jog 2008-01-02 sudaryta sutartis įtvirtina sutartinius santykius tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), ši sutartis sudaryta dėl namo priežiūros ir tam tikrų darbų atlikimo, tačiau namo gyventojus su UAB (duomenys neskelbtini) nesieja jokie teisiniai santykiai, o namo faktinis administratorius yra UAB (duomenys neskelbtini), kuris ir atlieka kasmetines namo apžiūras, neeilines apžiūras ir tų pačių vamzdžių priežiūrą, ir yra atsakingas šio ginčo namo gyventojams. Be to, atsakovo įsitikinimu, visus įsipareigojimus pagal sutartį  su UAB (duomenys neskelbtini) atsakovas tinkamai atliko, nes 2016-02-09 atliko kanalizacijos valymo darbus. Atsakovas nėra atsakingas už tai, jog patys namo gyventojai netvarkingai naudojasi kanalizacija ir užkemša ją riebalais per tokį trumpą laiką nuo paskutinio kanalizacijos valymo. Atsakovas iš UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo sulaukęs jokių pretenzijų dėl netinkamai atliktų darbų, todėl šiuo atveju ieškovas pateikė ieškinį netinkamam atsakovui, neįrodęs atsakovo atžvilgiu būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.

          Tretieji asmenys į paskirtą teismo posėdį neatvyko.

          Ieškinys atmestinas.

          Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad tretysis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas UAB (duomenys neskelbtini)) yra paskirtas 2002-04-18 Savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 197 namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi. 2008-01-02 atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas AB „C. S.“) bei UAB (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas UAB (duomenys neskelbtini)) buvo sudarę sutartį Nr. 08-01-01P, kuria atsakovas įsipareigojo teikti užsakovo administruojamų daugiabučių namų (tarp jų ir namo (duomenys neskelbtini)) bendrojo naudojimo objektų nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas už kainą nurodytą sutartyje. Ieškovas UADB „C. V. I. G.“ turto draudimu laikotarpiu nuo 2015-08-31 iki 2016-08-30 buvo apdraudęs draudėjai A. K. priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2016-02-13 įvyko įvykis, kurio metu buvo aplietas ir apgadintas A. K. priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas atliko žalos administravimo veiksmus ir išmokėjo draudėjai 190 EUR draudimo išmoką (žalos atlyginimą). Ieškovas iš trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) 2017-02-29 rašto Nr. JRB-RS-16-C082 nustatė, jog užpylimas galimai įvyko dėl to, jog kanalizacijos stove buvo susikaupę riebalai, kurie užkimšo stovą. Taip pat namo administratorius informavo ieškovą, jog UAB (duomenys neskelbtini) sutartiniais pagrindais, adresu (duomenys neskelbtini), vykdo pastatų bendrųjų inžinerinių sistemų techninės priežiūros darbus. 2016-05-09 ieškovas kreipėsi su pretenzija į atsakovą, tačiau šis atsisakė atlyginti žalą.

           Ieškovas LR CK 6.1015 str. (subrogacijos) ir LR CK 6.266 str. (statinių savininko (valdytojo) atsakomybės), LR CK 6.263 str. (pareiga atlyginti žalą) pagrindais kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo iš atsakovo, ieškinyje ir teismo posėdžio metu motyvavo tuo, jog atsakovas tinkamai nevykdė atsakovo ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarytos 2008-01-02 sutarties ir jų priedų sąlygų, konkrečiai pažeidė (tinkamai nevykdė) priedo (Bendrojo naudojimo objektų nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašo 1.3.2. ir 1.3.2.1. punktuose numatytų funkcijų. Atsakovas su pareikštais ieškovo reikalavimais nesutiko, kadangi namo gyventojus su UAB (duomenys neskelbtini) nesieja jokie teisiniai santykiai, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Ginčo namo valdytojas ir administratorius yra UAB (duomenys neskelbtini), kuris jokių pretenzijų atsakovui nėra pareiškęs. Be to, 2016-02-09 atsakovas buvo išvalęs ginčo kanalizaciją, kuri pakartotinai užsikimšo dėl pačių gyventojų veiksmų, taip pat nurodė, jog  ieškovas neatliko tinkamo žalos administravimo ir byloje neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovo atžvilgiu.

           Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (LR CPK 12 str.), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (LR CPK 178 str.), todėl negalimas įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (LR CPK 179 str.). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti.

           Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Šiuo atveju ieškovas, kaip žalą atlyginęs asmuo (draudikas) LR CK 6.266 str. pagrindu reikalauja atlyginti žalą iš atsakovo. Šiuo atveju pirmiausia būtina nustatyti atsakomybės subjektą, t.y. ar atsakovas yra tinkamas atsakomybės subjektas, jeigu taip, kokius neteisėtus veiksmus jis atliko, kurie lėmė žalos atsiradimą. Šių aplinkybių nustatymas yra šios bylos nagrinėjimo objektas.

           Teismas nurodo, kad LR CK 6.1015 str. reglamentuojama subrogacija, kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui. Šio straipsnio 1 d. įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. LR CK 6.1015 str. 2 d. nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal LR CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Byloje ginčo, kad ieškovas sutarties pagrindu atlygino žalą draudėjai A. K., nėra. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias LR CK šeštosios knygos normas.

           LR CK 6.266 str. reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo LR CK 6.270 str. 1 d. numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės (angl. strict liability) sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal LR CK 6.266 str. 1 d. pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t.y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (LR CK 6.246–6.249 str.). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal LR CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-62/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-436/2012; kt.). Taigi, jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal LR CK 6.266 str. Jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais. Pagal LR CK 6.266 str. 2 d. pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Ši prezumpcija yra nuginčijama. Tokiu atveju, esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas.

          Nagrinėjamu atveju užpilto buto, esančio (duomenys neskelbtini), viešajame registre savininke nurodyta A. K., virš esančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku - tretysis asmuo D. K.. Viso šio daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius yra trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini). 2008-01-02 atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas AB „C. S.“) bei UAB (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas UAB (duomenys neskelbtini)) buvo sudarę sutartį Nr. 08-01-01P, kuria atsakovas įsipareigojo teikti užsakovo administruojamų daugiabučių namų (tarp jų ir (duomenys neskelbtini)) bendrojo naudojimo objektų nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas už kainą nurodytą sutartyje. Šioje sutartyje ir jos prieduose nurodyta, kokiems objektams ir kokius darbus užsako atlikti trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties priedą (Nr. 1) matyti, kad atsakovas teikia šias paslaugas ir gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Sudarytos sutarties priede Nr. 3, šalių nustatytas detalus darbų sąrašas, kuriuos įsipareigoja atlikti UAB (duomenys neskelbtini), o trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) už juos apmokėti. Įvertinus šiuos duomenis konstatuotina, kad atsakovui buvo perduota atlikti tam tikrus darbus, tačiau atsakovui neperleistas ginčo namo kanalizacijos sistemų valdymas ir naudojimas, o tik profilaktinis valymas, hermetizavimas, smulkių defektų šalinimas ir kt. darbų atlikimas už sutartą užmokestį pagal sutartį su namo administratoriumi, t.y. šia sutartimi atsakovas netapo gyvenamojo namo kanalizacijos sistemų valdytojas LR CK 6.266 str. prasme. Darytina išvada, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė įtvirtintos prezumpcijos, kad statinio savininku (valdytoju) yra asmuo nurodytas viešajame registre (LR CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad šis ieškinys grindžiamas deliktinės atsakomybės normomis, t.y. kad asmuo privalo laikytis tokio elgesio standarto, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui (LR CK 6.263 str. 1 d.). Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) būtų pažeidęs minėtą pareigą ir savo veiksmais būtų padaręs žalos, taip pat byloje nėra duomenų, jog tretysis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) būtų teikęs kokias nors pretenzijas atsakovui dėl netinkamo jų tarpusavyje sudarytos sutarties vykdymo, priešingai iš trečiojo asmens pateikto teismui atsiliepimo turinio matyti, jog kaltu už šį įvykį jis laiko trečiąjį asmenį D. K., o ne UAB (duomenys neskelbtini). Be to, teismui pateiktas 2016-02-09 aktas rodo, jog UAB (duomenys neskelbtini)  keturias dienas prieš ginčo įvykį atliko kanalizacijos išvalymo darbus. Jau minėta, kad atsakovas buvo sudaręs sutartį dėl tam tikrų pastato kanalizacijos techninės priežiūros darbų. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu vien tas faktas, kad namo administratoriaus buvo sudaryta sutartis dėl techninės priežiūros su kitu juridiniu asmeniu, pats savaime nereiškia, kad pasikeitė teisėtas šių sistemų valdytojas, kuris turėtų visais atvejais būti atsakingas. Byloje nenustatyta, jog kaip ieškovas nurodė, kad daugiabučio namo gyventojai perdavė namo bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų valdymą atsakovui. Todėl darytina išvada, kad reikalavimą dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo gali reikšti tik sutartį sudarę asmenys, šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini), ar už šias paslaugas privalantys apmokėti daugiabučio namo gyventojai. Tuo tarpu duomenų, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sutartiniai santykiai nėra pateikta, o byloje esantys duomenys neįrodo, kad atsakovas pažeidė LR CK 6.263 str. 1 d. nustatytas pareigas.

             Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, t. y. pagal LR CK 6.266 str. nuostatas, kurių pagrindu pareikštas ieškinys, už žalą galėtų būti atsakingas  virš esančio buto savininkas (jei būtų nustatyta, jog šis dėl nerūpestingumo užkimšo kanalizaciją) – arba valdytojas – UAB (duomenys neskelbtini), priklausomai nuo to, dėl kokių konkrečių priežasčių įvyko  kanalizacijos užsikimšimas – dėl netinkamos bendrojo naudojimo kanalizacijos priežiūros ar virš esančio buto gyventojo/ar dar kitų gyventojų nerūpestingumo. Nors ieškovo atstovė teismui paaiškino, kad kanalizacijos užsikimšimas įvyko dėl blogai atliktos sutartimi sulygtos pareigos, netinkamai išvalytos kanalizacijos, tačiau byloje tai neįrodyta. Byloje įrodymais nepaneigtas faktas, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2016-02-09 pagal sudarytą sutartį su namo administratoriumi (valdytoju) netinkamai atliko ginčo pastato kanalizacijos išvalymą ir dėl to atsirado  ginčo žala. Jokia techninė ekspertizė šioje byloje nebuvo atlikta, ieškovas nepateikė jokių ekspertų ar specialistų vertinimų dėl  susidariusios situacijos, o rėmėsi iš esmės pačio valdytojo (namo administratoriaus) rašto duomenimis ir virš esančio buto savininko trečiojo asmens D. K. pranešimu dėl užpylimo (kuriuose nurodė, jog kanalizacija užsikimšo dėl taukų). Šioje byloje nėra pagrindo nustatinėti, kuris trečiasis asmuo yra atsakingas už žalą, tokio pobūdžio duomenys nevertintini, nes jie galėtų būti  kitos civilinės bylos dalyku. Be to, Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 d. numatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Šio straipsnio 3 d. numatyta, kad draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo. Taigi pagrindas draudimo išmokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą, o visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje iš anksto išvardyti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Khaled Kh Kh Y Alghunaim v. AB ,,Lietuvos draudimas”, bylos Nr. 3K-3-213/2006). Šiuo atveju iš ieškovo teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas nėra atlikęs detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nėra nustatęs konkrečios ir tikslios gyvenamojo namo vietos iš kurios buvo užpiltos draudėjos patalpos (draudimo objektas), kad iš esmės draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, rėmėsi tik paties namo valdytojo (administratoriaus) pranešimu ir šiame pranešime nurodytomis galimomis užpylimo priežastimis, jog tai gali būti užsikimšusi nuo riebalų pastato kanalizacija. Iš esmės ieškovas šioje byloje remiasi prielaidomis. Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovas neįrodė visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovo atžvilgiu.

           LR CPK 45 str. nustatyta, kad teismas šalies prašymu gali pakeisti asmenį, jeigu nustatoma, kad ne jis pagal ieškinį turi atsakyti. Šiuo atveju ieškovas šia teise nepasinaudojo, t.y. paliko pradinį atsakovą UAB (duomenys neskelbtini), kaip už žalą atsakingą asmenį LR CK 6.266 str. pagrindu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad dėl žalos kilimo deliktinės atsakomybės pagrindu yra atsakingas UAB (duomenys neskelbtini), todėl ieškinys šio atsakovo atžvilgiu atmestinas.

           Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl  bylinėjimosi išlaidos atsakovui nepriteistinos.

          Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

            Taip pat iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 6,53 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

           Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškovo UADB “C. V. I. G.” ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UADB „C. V. I. G.“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 6,53 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                  Rima Krušnienė