DOK-1316

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19827-2022-2 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), 

susipažinusi su 2024 m. kovo 26 d. paduotu atsakovų M. P. ir A. B. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 11 d. sprendimo peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovų M. P. ir A. B. kasacinis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 11 d. sprendimo, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimas atmesti ieškinį ir priimtas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti iš dalies – ir priteisti solidariai iš atsakovo M. P. ir A. B. ieškovams K. P., J. B., A. S., S. N., P. V., I. M., M. L. ir UAB „Alfa auditas“ po 5000 Eur dydžio baudą, 5 proc. nuo priteistos sumos dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 5 d.) dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Apeliacinės instancijos teismas sprendime įvertino, kad atsakovai pažeidė 2020 m. gruodžio 31 d. akcininkų susitarime įtvirtintą pareigą investuoti arba surasti investuotoją: atsakovas M. P. savo pareigą investuoti pradėjo realizuoti, t. y. surado investuotoją Š. B., buvo priimtas akcininkų sprendimas dėl įstatinio kapitalo didinimo, pasirašyta akcijų pasirašymo sutartis ir apmokėta akcijų emisijos kaina, tačiau akcininkų sprendimas didinti įstatinį kapitalą per įstatymu nustatytą terminą nebuvo įregistruotas Juridinių asmenų registre, dėl to investuoti pinigai buvo grąžinti investuotojui Š. B. Taigi, investuotojai Š. B. ir UAB „Garantijų centras“ neįsigijo naujai išleidžiamų bendrovės akcijų, o atsakovų pareiga investuoti arba surasti investuotoją tinkamai nebuvo realizuota, todėl jie privalo sumokėti akcininkų sutartyje numatytą baudą (apeliacinės instancijos teismo nutarties 44-48 punktai).

Kasaciniu skundu atsakovai M. P. ir A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 11 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimą. 

Šioje byloje pirmą kartą paduotą 2024 m. vasario 6 d. atsakovo M. P. kasacinį skundą atsisakė priimti atrankos kolegija 2024 m. vasario 22 d. nutartimi DOK-520 dėl to, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. 

Naujai paduotas atsakovų M. P. ir A. B. kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Antrą kartą paduotame atsakovų kasaciniame skunde atlikta teisinė analizė, iš naujo suformuluoti kasacinio skundo argumentai, keliami kiti negu pirmą kartą paduotame kasaciniame skunde teisės klausimai. 

Naujai paduotame atsakovų kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.        Net jei teoriškai vertinti, kad atsakovų prievolė negalėjo baigtis, kol nebuvo atlikti formalumai Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 49 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, ieškovų išduotas pakvitavimas patvirtina, kad jiems atsakovų atliktas prievolės įvykdymas tiko ir buvo priimtas, t. y. taip, kaip numatyta CK 6.39 straipsnio 2 dalyje (skundo 18 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą priteisti netesybas, turi aiškintis ne tik aplinkybes, susijusias su netesybų nustatymu, jų dydžiu ir kt., bet pirmiausia turi nustatyti, ar pagrindinė prievolė, kurios įvykdymui užtikrinti nustatytos netesybos, yra galiojanti, ar skolininkas tinkamai įvykdė pagrindinę prievolę, ar nėra ginčo dėl pagrindinės prievolės ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2005; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012). Tai reiškia, kad civilinėje byloje dėl netesybų priteisimo aplinkybės, susijusios su pagrindinės prievolės įvykdymu, įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį. Pagal CK 6.65 straipsnio 1 dalį, jį taikant kartu su CK 6.75 straipsniu, kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita. Nors pakvitavimu yra suinteresuotas skolininkas, tačiau prievolė išduoti pakvitavimą tenka kreditoriams (CK VI knygos komentaras, 105 psl.). Atsakovai referavo į susitarimą, kuriuo šalis patvirtino, kad pareigos, susijusios su akcininkų sutarties 4.5.3, 4.5.5 punktais, yra įgyvendintos, ir kad su reikalavimu, iš kurio kildinamas ieškinys, susijusios prievolės yra pasibaigusios. Šalių pasirašytas pakvitavimas visiškai atitinka bendruosius reikalavimus, taikomus rašytinei sandorio formai (CK 1.73 straipsnis), todėl esant pakvitavimui apie prievolės įvykdymą išvestinis reikalavimas dėl baudos priteisimo negalėjo būti tenkinamas (skundo 22-24 punktai). 

2.        Apeliacinės instancijos teismas ignoravo byloje esantį pakvitavimą, tokiu būdu pažeidė materialinės teisės normas pagal kurias galiojant prezumpcijai, jog prievolė yra įvykdyta, sprendė, kad prievolė būtų įvykdyta tik tokiu atveju, jei įstatinio kapitalo padidinimas būtų įregistruotas ABĮ 49 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Galiojant prezumpcijai, kad prievolė pasibaigė jos įvykdymu, ši prezumpcija privalėjo būti paneigta ieškovų, kas nebuvo padaryta (skundo 26, 27 punktai). 

3.        Apeliacinės instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, netinkamai nustatydamas ieškovų valią (CK 6.193 – 6.195 straipsniai), ir tokiu būdu netinkamai taikė bei aiškino CK 6.39 straipsnio 2 dalį, nes nenustatė, kad prievolės įvykdymą ieškovai priėmė, o tai reiškia ir prievolės pasibaigimą (CK 6.39 straipsnio 2 dalis: jeigu kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, prievolė laikoma įvykdyta) (skundo 3.3, 29-36 punktai). 

4.        Ginčijamą sprendimą priėmęs teismas išplėtė apeliacinio skundo ribas – teismas nenustatė įrodinėjimo dalyko, nevertino ieškovų įrodinėtų neteisėtų veiksmų, tokiu būdu pažeidė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas ir išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Kadangi ieškovai pirmosios instancijos teisme, kuriame suformuluojamas bylos nagrinėjimo pagrindas ir dalykas, ieškinį grindė kitomis aplinkybėmis, o argumentą dėl pareigos surasti investuotoją atsiradimo, ieškinio senaties termino skaičiavimo būtent nuo 2022-04-19 – pirmąkart pateikė tik apeliacinės instancijos teismui, tai darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai negalėjo šių teiginių išnagrinėti, o apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti ir spręsti dėl aplinkybės, jam nurodytos pažeidžiant CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apeliaciniu skundu negali būti pakeisti ir įrodinėjami kiti neteisėti veiksmai, vieniems „nepasiteisinus“. Be to, atsakovai nesigynė nuo Vilniaus apygardos teismo sprendime identifikuoto pažeidimo, kadangi toks nebuvo suformuotas ieškinyje. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodė visai kitus tariamus atsakovų neteisėtus veiksmus, ir net visai kitą akcininkų sutarties pažeidimo momentą nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovai visiškai ignoravo bylos nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžė jų pareikšto ieškinio faktinis ir teisinis pagrindas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 31 punktas; 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-313/2018) (skundo 19, 46, 48, 50, 51, 52 punktai). Tik ieškovų apeliacinio skundo 34 punkte pirmą kartą nurodoma, kad 2022-04-19 ieškovams tapo aišku, jog sąskaitos likutis sumažėjo iki 1335,81 Eur ir tik tuomet atsakovams kilo pareiga surasti naują investuotoją, kurios jie tariamai nevykdė. Šiuo argumentu Vilniaus apygardos teismas ir vadovavosi priimdamas ginčijamą sprendimą. Tačiau apeliacinis skundas negalėjo būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-313/2018) (skundo 54, 55, 56 punktai). 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas priimtu sprendimu netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atrankos kolegija 2024 m. vasario 22 d. nutartimi DOK-520 nutarė grąžinti už kasacinį skundą 2024 m. vasario 6 d. sumokėtą 825 Eur žyminį mokestį. 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                Alė Bukavinienė 

                                                                                                            Gražina Davidonienė 

                                                                                                            Virgilijus Grabinskas